- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-27
- Bylos Nr.
- AN2-179-417/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00459-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius
- Pažeidėjas
- M. R.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nutarimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Institucija) kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą dėl administracinės nuobaudos M. R. skyrimo už tai, kad jis, eidamas UAB (duomenys neskelbtini), bendrovės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), vadovo pareigas, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto atsiskaitymų eiliškumo ir tokiu būdu pažeidė kreditorės – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – teises.
2. Skundžiamu 2019 m. balandžio 10 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutarimu M. R. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį paskirta 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) bauda.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas M. R. prašo panaikinti 2019 m. balandžio 10 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir neskirti jam administracinės nuobaudos.
3.1. Skunde nurodo, kad teismas nepakankamai įsigilino į byloje pateiktus dokumentus, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl to byla buvo išnagrinėta ir nuobauda jam buvo paskirta nesant tam teisinio pagrindo. Vykstant UAB (duomenys neskelbtini) restruktūrizavimui, 2018 m. gruodžio 3 d. buvo pradėtas bendrovės operatyvus patikrinimas, kuris buvo baigtas 2018 m. gruodžio 12 d. Skundžiamame nutarime teismas nurodo, kad M. R., pažeisdamas CK nustatytą atsiskaitymo eiliškumą, 2018 m. spalio 3 d. ir 2018 m. spalio 8 d. pasirašė reikalavimo perleidimo sutartis su UAB (duomenys neskelbtini). Mano, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pažeidė CK nustatytą atsiskaitymo eiliškumą. UAB (duomenys neskelbtini) restruktūrizavimo byloje patvirtintas 164798,58 Eur dydžio Institucijos finansinis reikalavimas, iš kurio 139766,15 Eur užtikrinta hipoteka, 4396,38 Eur – pirmos eilės reikalavimas, 20636,05 Eur – antros eilės reikalavimas. 2017 m. gruodžio 22 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi teismas tenkino U. R. prašymą ir iki nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo taikė laikinąsias apsaugos priemones. Teismo nutartimis buvo nustatyti leidžiami einamųjų mokėjimų dydžiai iš areštuotų sąskaitų. 2018 m. birželio 11 d. restruktūrizavimo administratorė UAB „(duomenys neskelbtini) pateikė pareiškimą teismui nutraukti restruktūrizavimo bylą. 2018 m. birželio 12 d. nutartimi buvo panaikintos nutartys, kurių pagrindu buvo galima vykdyti einamuosius mokėjimus ir įmokas, teismas leido šia nutartį vykdyti skubiai. Kita tos pačios dienos nutartimi visas UAB (duomenys neskelbtini) turtas ir sąskaitos buvo areštuotos. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 18 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartį, 2018 m. lapkričio 5 d. ir 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimis patvirtino kreditorių sąrašą restruktūrizavimo byloje, 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi panaikino laikinąsias apsaugos priemones, leido vykdyti einamuosius mokėjimus. Iki teismo leidimo toliau vykdyti einamuosius mokėjimus, Institucija per PLAIS sistemą 2018 m. rugpjūčio 3 d. ir 2018 m. rugsėjo 6 d. išieškojo 21892,61 Eur sumą.
3.2. M. R. teigia, kad vykstant bendrovės restruktūrizavimui ir vykdant su Mažeikių rajono savivaldybe pasirašytą rangos sutartį, visus darbus atlikti buvo pavesta UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) už savo atliktus darbus pagal sutartį gavo apmokėjimą iš savivaldybės, o nutarime nurodytos 2018 m. spalio 3 d. ir 2018 m. spalio 8 d. sutartys nėra reikalavimo perleidimo įrodymai, o dokumentai, patvirtinantys UAB (duomenys neskelbtini) teisę gauti pinigus už objekte atliktus darbus. Kadangi jokie reikalavimai UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo perleisti, jis negalėjo pažeisti CK nustatytos atsiskaitymo tvarkos, todėl jam inkriminuoto nusižengimo nepadarė, kadangi visi iki restruktūrizavimo bylos atsiradę reikalavimai bus tenkinami pagal restruktūrizavimo byloje patvirtintą restruktūrizavimo planą, o einamuosius mokėjimus, kurie atsirado restruktūrizavimo bylos metu, UAB (duomenys neskelbtini) negalėjo mokėti dėl teismo taikyto arešto, tačiau Institucija šiuos mokėjimus išsiieškojo per PLAIS sistemą ne ginčo tvarka. Nuo 2017 m. gruodžio 27 d. nutarties priimti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bet koks išieškojimas buvo sustabdytas. Išieškojimas atsinaujino administratoriui nepagrįstai pateikus prašymą ir teismui nepagrįstai nutraukus restruktūrizavimo bylą 2018 m. birželio 12 d. Šią dieną yra įsiteisėjusi teismo nutartis nutraukti restruktūrizavimo bylą UAB (duomenys neskelbtini), bendrovė nebeturi restruktūrizuojamos įmonės statuso. Kadangi Institucija nepateikė jokių paaiškinimų, susijusių su restruktūrizavimo bylos eiga, lieka neaišku, ar vykdant restruktūrizavimo bylą buvo nesumokėtų einamųjų įmokų, visiškai neaišku, ar liko nesumokėtų einamųjų įmokų, kai Institucija per PLAIS sistemą 2018 m. rugpjūčio 3 d. ir 2018 m. rugsėjo 6 d. išieškojo 21892,61 Eur sumą. Kadangi visas UAB (duomenys neskelbtini) nekilnojamasis turtas yra įkeistas priverstine hipoteka Institucijai, akivaizdu, kad Institucijos interesai negalėjo ir nebuvo pažeisti, visi mokėjimai, apie kuriuos pareiškime nurodo Institucija, buvo vykdomi UAB (duomenys neskelbtini)už pagal sutartį atliktus darbus, mokėjimus vykdant tiesiogiai užsakovui. Visa tai rodo, kad teismas neišsiaiškino visų aplinkybių, Institucija nepateikė teismui informacijos, kurią turėjo ir privalėjo pateikti, todėl byla buvo išnagrinėta netinkamai ir nuobauda jam paskirta nepagrįstai, mano, kad jo veiksmai neatitinka ANK 120 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių.
3.3. Skunde taip pat nurodoma, kad, jeigu teismas nesutiks su skunde nurodytais argumentais dėl administracinio nusižengimo padarymo, M. R. mano, kad teismo paskirta administracinė nuobauda – 1400 eurų bauda – neatitinka teisingumo ir protingumo principų. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos iš tikrųjų leidžia skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismas nevertino, kad byloje nėra duomenų, kad Institucija vykdė Mokesčių administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei 27 straipsnyje nustatytą pareigą bendradarbiauti su mokesčių mokėtoju. Institucija nuo teismo net nuslėpė aplinkybę apie iki restruktūrizavimo proceso pasirašytą sutartį dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo. Sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritinė arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Visa tai rodo, kad pati Institucija sutarties su UAB (duomenys neskelbtini) sudarymo metu vertino bendrovės finansines galimybes teigiamai. Todėl atsižvelgęs į anksčiau nurodytas aplinkybes, net ir nustačius, kad jis pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą tvarką, apylinkės teismo nutarimas turi būti pakeistas, kadangi vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, administracinės nuobaudos paskyrimo tikslai bus pasiekti neskiriant jam administracinės nuobaudos.
4. Atsiliepimas į M. R. apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas atmestinas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos duomenis, daro išvadą, kad apylinkės teismas, M. R. veiką kvalifikuodamas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, ANK nuostatų nepažeidė. Apelianto skundo argumentai apie tai, kad apylinkės teismas neteisingai nustatė reikšmingas bylai aplinkybes ir visapusiškai bylos neišnagrinėjo, yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą konstatuoja, kad apeliantui pagrįstai skirta administracinė nuobauda už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą.
7. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali. Objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Nagrinėjamu atveju M. R. nubaustas už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimą.
8. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio ir jų paskirtis yra palaikyti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolų skolininko mokėjimų eiliškumo srityje. Šios normos tikslas yra užtikrinti pirmiausia labiausiai pažeidžiamų kreditorių, vėliau – viešųjų finansų valdytojų (kreditorių) interesus, taip pat kreditorių, turinčių teisę į priverstinį skolų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, ir paskutine eile atsiskaityti su likusiais kreditoriais pagal mokėjimo dokumentus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-219/2018).
9. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad 2018 m. sausio 1 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) iškelta restruktūrizavimo byla, nutartis įsiteisėjo 2018 m. balandžio 12 d. Bendrovės einamųjų mokesčių skola susidarė nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad bendrovė negalėjo mokėti Institucijos priskaičiuotų mokesčių sumų, nes restruktūrizavimo byloje jai buvo taikomas areštas, tačiau pagal Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 4 punktą nuo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos restruktūrizuojama įmonė turi mokėti visas einamąsias įmokas. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 9 punktą restruktūrizuojamos įmonės einamosios įmokos yra visi įmonės ūkinei komercinei veiklai užtikrinti reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias, kurie (kurios) mokami (mokamos) įmonės restruktūrizavimo metu, pradedant nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Restruktūrizuojamos įmonės prievolės (einamosios įmokos) vykdomos iš tų restruktūrizuojamos įmonės sąskaitų, kurias nurodo teismas, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms yra taikomi kiti disponavimo apribojimai. Taigi vien aplinkybė, kad restruktūrizavimo byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, neatleidžia bendrovės nuo pareigos mokėti mokesčius.
10. Pažymėtina, kad 2019 m. sausio 4 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) restruktūrizavimo byla nutraukta, nes UAB (duomenys neskelbtini) direktorius restruktūrizavimo administratorei nepateikė restruktūrizavimo plano, kuriam būtų pritarę įmonės akcininkai, su administratore nebendrauja ir nebendradarbiauja, į skambučius neatsiliepia. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. sausio 12 d.
11. Administracinio nusižengimo bylos duomenys patvirtina, kad siekiant nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, 2018 m. gruodžio 3 d. Institucija pradėjo operatyvų patikrinimą, kuris baigtas 2018 m. gruodžio 12 d. Operatyvaus patikrinimo pavedimo išrašymo dieną (2018 m. lapkričio 26 d.) Bendrovės einamųjų mokesčių skola sudarė 8938,02 Eur, bendrovės veikla buvo tikrinta laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. Iš byloje esančių reikalavimo perleidimo sutarčių matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini)2018 m. spalio 3 d. ir 2018 m. spalio 8 d. pasirašė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2018/10/3 ir Nr. 2018/10/08, kuriomis buvo padengti UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimai UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 3 d. išmokėta 10433,64 Eur, o 2018 m. spalio 8 d. išmokėta 13748,91 Eur. Taigi akivaizdu, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius turėjo pareigą tinkamai vykdyti mokestines prievoles ir padengti įsiskolinimą Institucijai, sumokėdamas įmokų į biudžetą skolą ar jos dalį, tuo pačiu metu mokėti einamuosius mokesčius, tačiau šių pareigų nevykdė, todėl pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais tvarką. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jeigu įmonė nepajėgi mokėti einamųjų įmokų, ji negali būti restruktūrizuojama, nes ji ne gerina, o blogina savo padėtį. Nei Įmonių restruktūrizavimo įstatymas, nei CK nenumato jokių išimčių, kada būtų galima nepaisyti CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos tvarkos. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ji kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų, todėl šios tvarkos privaloma laikytis ir įmonės restruktūrizavimo metu.
12. Esant šių duomenų visumai, abejonių tuo, jog, atsiskaitydamas su paskesnės eilės kreditoriais, o ne su Valstybine mokesčių inspekcija, M. R. suvokė neteisėtą savo veiksmų pobūdį ir to siekė, t. y. veikė tyčia, skundą nagrinėjančiam teismui nekyla, todėl jo skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą. Šių įrodymų visuma neginčijamai įrodo, kad M. R., žinodamas apie UAB (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Pats M. R. jokių duomenų, kurie paneigtų Institucijos surinktus duomenis administracinio nusižengimo byloje, nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde, todėl skundžiamas Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo argumentais teisinio pagrindo nėra.
13. Apeliaciniu skundu M. R. taip pat prašo taikyti jam ANK 34 straipsnio 5 dalį ir administracinės nuobaudos apskirtai jai neskirti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks administracinėn atsakomybėn patraukto M. R. prašymas nėra pagrįstas, kadangi skiriant jam nuobaudą buvo atsižvelgta į jo padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad tokį administracinį nusižengimą jis padarė pirmą kartą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertino visas administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė minimalią ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą baudą. Pažymėtina, kad remiantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis nuobauda skiriama tada, kai sankcijoje numatytos nuobaudos rūšies ar dydžio paskyrimas, net ir minimalios, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes ir pažeidėjo asmenybę, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, t. y. tokios nuobaudos, kuri numatyta sankcijoje, paskyrimas būtų neprotingas ir neteisingas. Byloje esantys duomenys ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neįrodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinė nuobauda M. R. turėtų būti švelninama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą ir M. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.