Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. R.,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl kreditorių teisių pažeidimo, kurioje M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas, kuriuo prašoma M. R. pripažinti kaltu pagal ANK 120 straipsnio l dalį ir skirti jam administracinę nuobaudą už tai, jog jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, nesilaikė įstatymais nustatyto atsiskaitymų eiliškumo ir tokiu būdu pažeidė kreditoriaus - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – teises.

2019-03-13 Klaipėdos apylinkės teismas pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą iškėlė administracinio nusižengimo bylą M. R. pagal ANK 120 straipsnio l dalį už tai, jog jis, eidamas UAB (duomenys neskelbtini), bendrovės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), vadovo pareigas, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto atsiskaitymų eiliškumo ir tokiu būdu pažeidė valstybės interesus.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) (toliau - Bendrovė) yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skolininkė. Siekiant nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, 2018-12-03 pradėtas operatyvus patikrinimas, baigtas 2018-12-12. Operatyvaus patikrinimo pavedimo išrašymo dienai (2018-11-26) Bendrovės einamųjų mokesčių skola sudarė 8938,02 Eur. Tikrintas laikotarpis nuo 2018-08-01 iki 2018-10-31.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, privalo atsiskaityti trečiąja eile.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. R. į teismo posėdį neatvyko, įteikti šaukimo jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu nepavyko, teismo šaukimo pašte jis neatsiėmė. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta Bendrovės elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad M. R., 2019-03-26 atvykęs į teismo rūmus, pateikė prašymą susipažinti su bylos medžiaga (b.l. 48). Taigi, M. R. žinoma apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą teisme, tačiau jis bylos eiga visiškai nesidomi, į teismo posėdį atvykti vengia. Nepavyko M. R. atvesdinti į teismą ir policijos pagalba. Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos specialistė R. A. 2019-04-09 tarnybiniame pranešime nurodė, kad M. R. surasti bei susisiekti telefonu nepavyko, nuo 2019-03-28 M. R. paieškomas Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų valdybos 1-ojo skyriaus vyresniojo specialisto. Atsižvelgiant į išdėstytą, administracinio nusižengimo byla nagrinėtina jam nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

M. R. kaltę patvirtina VMI prie LR finansų ministerijos 2018-03-09 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-5596 (b.l. 21-27), Mokesčių mokėtojų registro išrašai (b.l. 6-7, 13-16, 20), reikalavimo perleidimo sutartys (b.l. 29-30, 31-32), kita bylos medžiaga.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019-03-08 pateikė pareiškimą prašydama iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB (duomenys neskelbtini) vadovui M. R. už tai, jog jis nesilaikė įstatymais nustatyto atsiskaitymų eiliškumo ir tokiu būdu pažeidė kreditoriaus - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos - teises. Iš pareiškimo turinio matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018-01-17 nutartimi iškėlė Bendrovei restruktūrizavimo bylą. Nutartis įsiteisėjo 2018-04-12. Bendrovės einamųjų mokesčių skola susidarė nuo 2018-08-17 atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau - MAIS) duomenims Bendrovės einamųjų mokesčių skolą nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos (2018-04-12) iki tikrinto laikotarpio pabaigos (2018-12-14) sudarė 14032,02 Eur (4 priedas), iš jų: gyventojų pajamų mokesčio už laikotarpį 2018-08-01 iki 2018-08-31 – 38,94 Eur; pridėtinės vertės mokesčio už laikotarpį 2018-08-01 iki 2018-08-31 – 13993,08 Eur. Šios skolos Bendrovė nesumokėjo. Klaipėdos apygardos teismas 2019-01-04 nutartimi nutraukė Bendrovės restruktūrizavimo bylą. Nutartis įsiteisėjo 2019-01-12. MAIS 2019-03-07 duomenimis, Bendrovės skola valstybės biudžetui yra 180436,61 Eur. Siekiant nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, 2018-12-03 pradėtas operatyvus patikrinimas, baigtas 2018-12-12. Operatyvaus patikrinimo pavedimo išrašymo dienai (2018-11-26) Bendrovės einamųjų mokesčių skola sudarė 8938,02 Eur. Tikrintas laikotarpis nuo 2018-08-01 iki 2018-10-31. 2018-10-03 ir 2018-10-08 Bendrovė pasirašė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2018/10/3 ir Nr. 2018/10/08. Reikalavimo perleidimo sutartimis buvo padengti Bendrovės įsiskolinimai UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) 2018-10-03 išmokėta 10433,64 Eur, o 2018-10-08 išmokėta 13748,91 Eur.

Kaip minėta anksčiau, kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018-01-17 nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) iškelta restruktūrizavimo byla, įmonės restruktūrizavimo administratore paskirta UAB (duomenys neskelbtini). Nutartis įsiteisėjo 2018-04-12.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad nuo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos restruktūrizuojama įmonė moka visas einamąsias įmokas. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 9 punktą restruktūrizuojamos įmonės einamosios įmokos yra visi įmonės ūkinei komercinei veiklai užtikrinti reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias, kurie (kurios) mokami (mokamos) įmonės restruktūrizavimo metu, pradedant nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Restruktūrizuojamos įmonės prievolės (einamosios įmokos) vykdomos iš tų restruktūrizuojamos įmonės sąskaitų, kurias nurodo teismas, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms yra taikomi kiti disponavimo apribojimai. Jei įmonė nepajėgi mokėti einamųjų įmokų, ji negali būti restruktūrizuojama, nes ji ne gerina, o blogina savo padėtį (dėl nesumokėtų einamųjų įmokų atsiranda kreditorių naujų reikalavimų).

Taigi, UAB (duomenys neskelbtini) vadovas M. R. turėjo pareigą laiku mokėti einamuosius mokesčius.

Pažymėtina, jog kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai. UAB (duomenys neskelbtini) einamųjų mokesčių skola 2018-10-08 sudarė 8936,22 Eur (b.l. 13-16). MAIS 2019-03-07 duomenimis, Bendrovės skola valstybės biudžetui yra 180436,61 Eur (b.l. 20). Taigi, Bendrovės skola valstybei nuolat auga, tačiau Bendrovė atliko atsiskaitymus kitam kreditoriui, ne VMI. 2018-10-03 ir 2018-10-08 UAB (duomenys neskelbtini) pasirašė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2018/10/3 ir Nr. 2018/10/08 (b.l. 29-30, 31-32), kuriomis Bendrovė atlikto tarpusavio skolos užskaitymus su kitu žemesnės eilės kreditoriumi, tai yra UAB (duomenys neskelbtini), 2018-10-03 išmokėta 10433,64 Eur, o 2018-10-08 išmokėta 13748,91 Eur. UAB (duomenys neskelbtini) einamųjų mokesčių skola valstybės biudžetui 2018-10-03 sudarė 8936,22 Eur, 2018-10-08 - 8936,22 Eur. Per šį laikotarpį Bendrovės išlaidos, vertinant Bendrovės reikalavimo perleidimo sutartis, sudarė 24182,55 Eur.

Taigi, UAB (duomenys neskelbtini) vadovas M. R. atsiskaitymų pirmenybę teikė kitam Bendrovės kreditoriui, o ne VMI prie FM, neteikė prioriteto pirmumo tvarka padengti reikalavimus pagal dokumentus, nustačius įmokas į biudžetą, tuo pačiu metu atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio prasme buvo žemesnėse eilėse nei Valstybinė mokesčių inspekcija, taip pažeisdamas CK 6.390¹ straipsnyje numatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė.

M. R. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalį.

Byloje atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę – nėra duomenų, kad būtų baustas už analogiško teisės pažeidimo padarymą, į jo atsakomybę lengvinančių ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti M. R. skiriant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, neviršijančią sankcijos vidurkio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutarė:

M. R. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalyje, ir paskirti 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos numerį A6.-800-718/219 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.