- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-13
- Bylos Nr.
- 2A-211-252/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00774-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Ramunė Čeknienė, Margarita Dzelzienė
- Ieškovas
- N. A.
- Atsakovas
- K. M.
- Advokatai
- Vytautas Garla, Darius Karvelis
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A - 211 - 252 - 2015
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gegužės 13 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Čeknienės, Margaritos Dzelzienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. A. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-28-266-2014 pagal ieškovės N. A. ieškinį atsakovui K. M., institucijoms, teikiančioms išvadą, Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė N. A. prašė: pakeisti 2009-03-12 Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytą nepilnamečio sūnaus K. M. gyvenamąją vietą ir nustatyti jo gyvenamąją vietą kartu su motina N. A.; pakeisti nustatytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais K. M. ir M. M. tvarką ir nustatyti, kad atsakovas su sūnumi ir dukra bendrauja kas antrą šeštadienį nuo 10 val. iki 17 val.; pakeisti nepilnamečiui vaikui K. M. priteistą išlaikymą ir nustatyti, kad nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vaiko tėvas K. M. moka išlaikymą sūnui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Nurodė, jog 2009 metais nutraukus santuoką su atsakovu teismo sprendimu sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu – atsakovu K. M., o dukters – su motina, iš kurios buvo priteistas sūnui išlaikymas po 200 Lt kas mėnesį. Buvo nustatyta ir bendravimo su vaikais tvarka. Visus šiuos metus sūnus K. M. gyvena su tėvu, tačiau, ieškovės manymu, šiuo metu tikslinga pakeisti sūnaus gyvenamąją vietą ir nustatyti, jog jis gyventų su ja. Atsakovas vaiku nesirūpina, 2013 metų vasarą išvyko į Angliją, o sūnų paliko ne jai, o savo motinai, nors pagal nustatytą bendravimo tvarką nepilnametį turėjo palikti jai. Be to, atsakovas nesilaiko nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, neleidžia jai matytis su sūnumi, sudaro visokias kliūtis, nuteikinėja vaiką prieš ją, leidžia sūnui skaityti dokumentus iš jų bylos. Atsakovo šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, todėl į vaiko interesus turėtų būti atsižvelgiama išskirtinai.
Žemesnės instancijos teismas
Anykščių apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad 2009 m. kovo 12 d. teismo sprendimu tarp šalių nutraukus santuoką šalių sūnaus K. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, t. y. atsakovu K. M., o šalių dukters M. M., gim. (duomenys neskelbtini), – su motina, t. y. ieškove N. A.. Tuo pačiu sprendimu buvo nustatyta ir bendravimo su vaikais tvarka ir priteistas iš šalių išlaikymas vaikams po 200 Lt kas mėnesį. Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės prašymu buvo paskirta ambulatorinė teismo psichologijos ekspertizė tikslu išsiaiškinti, ar šalių sūnus sugeba išreikšti savo nuomonę gyvenamosios vietos nustatymo klausimu. Atlikus ekspertizę ekspertai nustatė, jog K. M. negali suformuluoti ir išreikšti asmeninės nuomonės gyvenamosios vietos nustatymo klausimu. Nustatė, jog šiuo metu ieškovė yra sukūrusi kitą šeimą. Joje be, šalių dukters, auga dar du berniukai. Tuo tarpu byloje nėra surinkta įrodymų, kad atsakovas vaiku blogai rūpintųsi ar jo neprižiūrėtų. Teismas, išklausęs šalių pasisakymus, įvertinęs pateiktą ekspertizės išvadą, ištyręs kitus įrodymus, vadovaudamasis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių sūnaus K. M. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu. Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, nekeisdamas vaiko gyvenamosios vietos, teismas darė išvadą, jog keisti nustatytos bendravimo tvarkos nėra pagrindo. Pažymėjo, kad šalys privalo laikytis nustatytos bendravimo tvarkos. Pamažu, padedant psichologams, jos turi sudaryti sąlygas vaikams matytis, atsakovas turi leisti ir sudaryti sąlygas matytis motinai su sūnumi bei skatinti sūnų tai daryti. Jeigu pasitvirtintų, jog nustatyta bendravimo su vaikais tvarka nėra pakankamai išsami, ar kenkia kurio nors iš vaikų interesams, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl tokios tvarkos pakeitimo.
Šalies argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2014-11-19 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad įrodymus byloje priimdamas sprendimą teismas vertino vienašališkai, neobjektyviai, apgynė atsakovo, o ne nepilnamečio vaiko interesus. Teismo išvados yra neteisingos, prieštaraujančios faktinei situacijai, neatsižvelgta nei į Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, nei į Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadas bei nuomonę ginčo klausimu, kurių išvados buvo priešingos, t. y. kad ieškinys turi būti patenkintas tais motyvais, jog atsakovas ir toliau žaloja vaiką, visiškai nesilaiko teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, draudžia vaikui susitikti su seserimi ir pan. Sprendime teismas pasisakė, kad Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius netyrė ir nepateikė jokių duomenų apie ieškovės vyro G. A. nuomonę dėl ieškovės sūnaus K. M. apsigyvenimo jų šeimoje, nesiaiškino jų tarpusavio santykių. Tokios aplinkybės yra reikšmingos, ir teismas tai matydamas privalėjo pakartotinai įpareigoti vaiko teises byloje atstovaujančią valstybinę instituciją pateikti papildomą išvadą. Visiškai nepagrįsta ir nemotyvuota teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių sūnaus K. M. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu. Atsakovo noras išlaikyti sūnų, atsakovo elgesys nesudarant sąlygų matytis ir bendrauti motinai su vaiku, broliui su seserimi nesikeičia daugelį metų. Būtent tai akcentavo ir savo poziciją ginčo klausimu išsakė išvadą byloje teikianti institucija. Tačiau teismas sprendė kitaip, vadovavosi ne įrodymais, faktais, o bendro pobūdžio teiginiais, kad šalys turi sudaryti sąlygas vaikams matytis, atsakovas turi leisti matytis motinai su sūnumi, turi skatinti sūnų tai daryti ir pan. Apeliantės manymu, teismo sprendimas turi būti panaikintas, kadangi atsakovas demonstruoja neigiamas nuostatas ieškovės atžvilgiu prie vaiko, nuteikinėja jį prieš motiną, piktybiškai sudaro kliūtis motinai susitikinėti su sūnumi, jam daro didelę žalą. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apeliantė N. A. nurodė, kad 2013-07-16 atsakovas išvyko į užsienį apie tai jos neinformavęs, vaiką paliko ne jai, bet mamai, kas privertė ją (ieškovę) kreiptis į Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistus. Antrą santuoką sudarė 2010 m. spalio mėnesį. Nuo 2009 m. ji važinėdavo pas vaiką pasimatyti kas antrą savaitę, nuo 2011 m. birželio mėnesio iki 2013 m. su sūnumi nebesusitikinėjo, t. y. nebendravo, išskyrus telefonu, maždaug 2 metus, iki kol atsakovas išvyko į užsienį. Nuo 2013 m. liepos mėnesio su sūnumi bendrauja maždaug kartą per savaitę, tačiau sąlygos pasimatyti yra sunkesnės, nes atsakovas nenori, kad į jo namus atvažiuotų ir jos kiti vaikai. Po teismo sprendimo priėmimo, t. y. 2014-12-06, įvyko pasimatymas, buvo be galo sklandus bendravimas. Kitus kartus trukdė pasimatyti atsakovas, arba tai sutrukdė objektyvios priežastys. Tačiau bendravimas vyko SMS žinutėmis. Sūnui ji sudarytų geresnes gyvenimo sąlygas, nei kad yra pas atsakovą. Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais, tai nori, jog vaikams būtų kuo geriau. Apeliantės atstovas advokatas patvirtino apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, paaiškino, kad vaikas turėtų augti su mama, pakeitus sprendimą nepilnamečio K. M. interesai tikrai būtų apginti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas yra objektyvus, pagrįstas byloje surinktais įrodymais, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Jis vaiko prieš motiną niekada nenuteikinėjo. Ji pati mažai su vaiku bendrauja, skambina maždaug kartą per du mėnesius, o atvyksta kartą per pusmetį. Dėl to tarp jos ir vaiko nėra susiformavusios ryšio, kaip tarp motinos ir sūnaus. Be to, ieškovės elgesys pasimatymų su vaiku metu taip pat netinkamas. Ji pastoviai provokuoja konfliktus, rėkia ant jo (atsakovo), ant vaiko, tokius konfliktus girdi net kaimynai. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovas K. M. paaiškino, kad šiuo metu sūnaus mokslais domisi, dienyną tikrina. Nevykdo teismo sprendimo, t. y. sūnaus nenuveža pasimatyti su mama, nes neturi galimybių. Atsakovo atstovas advokatas paaiškino, jog motinos iniciatyva bendrauti su vaiku labiau pasireiškė tik kol vyko byla, o po 2014 m. lapkričio mėnesio sprendimo paskelbimo neberodoma jokių pastangų. Vaiko teisių apsaugos skyrių išvados priimtos vadovaujantis daugiau asmeniniais interesais, nes nagrinėjant bylą tuo metu vyko konfliktinės situacijos tarp K. M. ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus, nuo tada staiga pasikeitė išvada jau nebe atsakovo naudai. Todėl tai, t. y. kad reiktų pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, turėtų būti vertinama kritiškai. Be to, byloje nėra įrodymų, kad atsakovas trukdo matytis motinai su vaiku. Iš eksperto išvados matyti vaiko nuomonė, jog jis nori gyventi su tėvu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. keistinas dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Šeimos teisinių santykių reglamentavimas užtikrina tėvams galimybę susitarti, su kuriuo iš jų po santuokos nutraukimo liks gyventi nepilnametis vaikas, taip pat nustatyti kito tėvo (su kuriuo vaikas negyvens) bendravimo su vaiku tvarką. CK 3.169 str. 1 d. nustatyta, jog, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Nurodyto straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų, o šio straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta, jog, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
CK 3.169 str. įtvirtintų teisės normų analizė leidžia daryti išvadas, jog pirminis nepilnamečio vaiko, kurio tėvas ir motina gyvena skyrium, gyvenamosios vietos nustatymo būdas – tėvų susitarimas, o teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tada, kai tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kyla ginčas; viena vertus, teismo sprendimas, kuriuo nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, neįgyja res judicata galios, kita vertus, kreiptis dėl vaiko gyvenamosios vietos, nustatytos teismo sprendimu, pakeitimo galima tik esant įstatymo (CK 3.169 str. 3 d.) nustatytam pagrindui.
Apeliantė nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu prašė pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2009-03-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-11-23656/2009 nustatytą nepilnamečio sūnaus K. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir nustatyti nepilnamečio vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su apeliante. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pagrindų pakeisti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, atmetė aukščiau nurodytą apeliantės reikalavimą. Viena vertus, įstatymas nenustato, kokių aplinkybių pasikeitimas sudaro pagrindą spręsti nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į ginčo teisinį reguliavimą, grindžiamą prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), pagrindas spręsti nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą yra tada, kai pasikeičia tos faktinės aplinkybės, kurios turi esminę reikšmę nepilnamečio vaiko teisėms ir teisėtiems interesams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, tai yra tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras; aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, senelių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; kt.).
Bylos duomenys patvirtina, kad abu tėvai sūnui K. M. iš esmės gali sudaryti tinkamas sąlygas gyventi kartu, augti ir lavintis (apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas apeliantės sutuoktinis G. A. taip pat paaiškino, kad K. M. į šeimą priimtų, jį sugebėtų auginti ir juo rūpintis). Kaip patvirtina teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvados (t. 1, b. l. 103-116), šalių sūnus su mama jaučiasi saugiai, ramiai, laisvai, jam aktualus mamos dėmesys, su tėvu bendravimas taip pat yra pakankamai laisvas, nesuvaržytas. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos duomenų visetas sudaro pagrindą išvadoms, jog tiek apeliantę ir šalių nepilnametį vaiką, tiek atsakovą ir šalių nepilnametį vaiką sieja glaudus ir stiprus tarpusavio ryšys, artimi tarpusavio santykiai. Tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija atsižvelgia į geriausiai atitinkančius nepilnamečio interesus, pasisako už šeimoje susiklosčiusios situacijos išsaugojimą, jos stabilizavimo būdą, t. y. kad nepilnametis K. M. liktų gyventi su tėvu. Nepaisant to, kad ekspertizės akte pasisakyta, jog nepilnamečio norą gyventi su tėvu lemia atsakovo daromas poveikis, tuo pačiu konstatuota, kad tai nemaža dalimi lemia objektyvios aplinkybės – berniukas apie septynerius metus gyvena su tėvu, bei subjektyvios aplinkybės – mama apie dvejus metus nelankė sūnaus. Iš Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-08-22 išvados taip pat aiškiai matyti, jog K. M. išreiškė norą gyventi su tėvu, pas mamą nori tik svečiuotis, bet ne likti pas ją gyventi (t. 1, b. l. 25-28). Be to, išvadoje teigiama, kad į skyrių skambino L. M. (atsakovo motina), ir pokalbio metu girdėjosi isteriškas N. A. rėkimas ir vaikui daromas spaudimas, kai jai nepavyko vaiko prisikalbinti pas ją pasisvečiuoti. Pažymėtina, jog Anykščių rajono socialinių paslaugų centro siūlymu ir Vaikų teisių apsaugos skyriaus teikimu Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-08-29 įsakymu K. M. šeima išrašyta iš socialinės rizikos šeimos apskaitos. Vykdant socialinį darbą su K. M. šeima nebuvo surinkta duomenų, kad jis yra priklausomas nuo alkoholio ir jam reikalingas medicininis gydymas. Išvadą duodančios institucijos Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaikas atsakovo yra prižiūrėtas, visada švarus, tvarkingas, visada turi mokymo priemones, net ir tuo laikotarpiu, kai buvo socialinės rizikos apskaitoje. Iš esmės priešingų aplinkybių nenustatyta ir bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pateiktas elektroninio dienyno užrašas rodo, kad paskutiniu metu nepilnametis dažnai neatlieka namų darbų, kas turėtų būti tėvo rūpestis, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti apie apskritai dėmesio vaikui neteikimą, tuo labiau, kaip teismo posėdžio metu pažymėjo pats atsakovas, šiuo metu jis sūnaus mokslais domisi ir dienyną tikrina. Kaip vieną esminių aplinkybių dėl pasikeitusių aplinkybių pakeisti vaiko gyvenamąją vietą apeliantė nurodo, jog 2013-07-16 atsakovas išvyko į užsienį apie tai jos neinformavęs, nevykdydamas 2009-03-12 teismo sprendimo vaiką paliko ne jai, bet savo motinai. Kolegija sutinka, jog tokie atsakovo veiksmai rodo jo neatsakingumą, tačiau tuo pačiu atsižvelgiama į tai, kad į užsienį K. M. buvo išvykęs tik laikinai pas savo brolį. Ginčo kontekste svarbu tai, kad sūnus su tėvu gyvena kartu jau apie 8 metus, mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, lanko krepšinio treniruotes, daug bendrauja su draugais ir močiute. Nors nėra nustatyta, kad vaikas sunkiai adaptuotųsi ir kitoje aplinkoje, tačiau akivaizdu, jog nustačius jo gyvenamąją vietą su motina, vaiko rimtis, prisirišimas prie esamos aplinkos būtų sutrikdyti, adaptacijos periodas užtruktų. Tiek ieškovė, tiek jos atstovas advokatas akcentuoja motinos meilę vaikui. Pažymėtina, kad teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju, priešingai skundo argumentams, nėra esminių ir ypatingų sąlygų, lėmusių tokių aplinkybių pasikeitimą, dėl kurių sūnaus K. M. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.
Minėta, jog, visų pirma, vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 2 d.), antra, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d.). Nagrinėjamos bylos atveju teismas atsižvelgia į tai, kad nepilnamečio K. M. elgesys mokykloje pablogėjo, todėl jam būtų naudinga pagyventi su broliais, sese (Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams K. M. teigė, jog pasiilgo savo sesės M., brolių E. ir A.; Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistams M. M. išreiškė norą bendrauti ir susitikti su broliu, kurį kviečia atvykti į koncertus). Taip pat atsižvelgia į tai, kad ieškovė yra socialiai remtina, todėl jai iš tiesų vienai privažinėti pas sūnų ir taip užtikrinti pilnavertį bei pastovų bendravimą yra sudėtinga, tuo labiau, kad augina dar tris nepilnamečius vaikus ir, kol vyras dirba, prižiūri juos viena. Tuo pačiu kolegija laiko, jog motinos su vaiku bendravimas turėtų būti dažnesnis tam, kad mažėtų tėvo įtaka vaiko savarankiškam apsisprendimui. Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2009-03-12 sprendimu nustatytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais K. M..
Pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį N. A. pasiima sūnų iš atsakovo gyvenamosios vietos penktadieniais nuo 17 val. iki 18 val. ir parveža į namus tos pačios savaitės sekmadienį iki 17 val.; šventinėmis dienomis N. A. bendrauja su sūnumi tokia tvarka, kad vasario 16 d., Motinos dieną, birželio 24 d. bei liepos 6 d. pasiima sūnų šventės išvakarėse nuo 17 val. iki 18 val. ir, šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 17 val. parveža namo; kovo 11 d., gegužės 1 d., Tėvo dieną bei rugpjūčio 15 d. sūnus lieka su tėvu K. M.; per šv. Kalėdas poriniais metais N. A. sūnų pasiima gruodžio 24 d. nuo 10 val. ir, šventei pasibaigus, prieš darbo dieną vakare iki 17 val. parveža namo; neporiniais metais šv. Velykas N. A. pasiima sūnų pirmą šv. Velykų dieną iš ryto nuo 10 val. ir parveža sūnų pas tėvą antrą Velykų dieną iki 15 val; neporiniais metais sūnus šv. Kalėdas švenčia su tėvu, o šv. Velykas su tėvu švenčia poriniais metais. N. A. turi teisę pasiimti sūnų į dukros M. M. koncertus, įspėjusi tėvą K. M. prieš vieną darbo dieną telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis; jeigu pagal grafiką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių bendravimas su sūnumi nebus galimas (vaiko liga ar pan.), taip pat apie sūnaus sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas ir pan.) šalys privalo informuoti viena kitą telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis nedelsiant; ieškovė turi teisę nekliudomai lankyti sūnų jo ligos metu nepriklausomai nuo to, slaugomas jis jo tėvo gyvenamojoje vietoje ar stacionarioje gydymo įstaigoje; pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, šalys privalo apie tai informuoti viena kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo; ieškovė nekliudomai gali lankyti sūnų jo mokymo įstaigoje, domėtis jo mokslais; abu tėvai privalo užtikrinti vienas kitam, kad būtų galima netrukdomai bendrauti telefonu (kitomis elektroninio ryšio priemonėmis) su vaiku galimybes.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau nurodyta šalių bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste yra optimaliausia ir geriausiai šalių nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus bei apeliantės teises ir teisėtus interesus užtikrinsianti bendravimo su vaiku tvarka, kuri padės sustiprinti ryšį tiek ieškovės su sūnumi, tiek brolio ir sesers..
Ieškovei ir atsakovui Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais buvo suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba, todėl iš jų bylinėjimosi išlaidos bei teismo turėtos pašto išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-11-23656/2009 dalį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. M. ir dalyvavimo jį auklėjant ir nustatyti ieškovės N. A. bendravimo su sūnumi K. M. ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką:
pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį N. A. pasiima sūnų iš atsakovo gyvenamosios vietos penktadieniais nuo 17 val. iki 18 val. ir parveža į namus tos pačios savaitės sekmadienį iki 17 val.;
šventinėmis dienomis N. A. bendrauja su sūnumi tokia tvarka:
vasario 16 d., Motinos dieną, birželio 24 d. bei liepos 6 d. pasiima sūnų šventės išvakarėse nuo 17 val. iki 18 val. ir, šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 17 val. parveža namo;
kovo 11 d., gegužės 1 d., Tėvo dieną bei rugpjūčio 15 d. sūnus lieka su tėvu K. M.;
poriniais metais per šv. Kalėdas N. A. sūnų pasiima gruodžio 24 d. nuo 10 val. ir, šventei pasibaigus, prieš darbo dieną vakare iki 17 val. parveža namo;
neporiniais metais šv. Velykas N. A. pasiima sūnų pirmą šv. Velykų dieną iš ryto nuo 10 val. ir parveža sūnų pas tėvą antrą Velykų dieną iki 15 val;
neporiniais metais sūnus šv. Kalėdas švenčia su tėvu, o šv. Velykas su tėvu švenčia poriniais metais.
N. A. turi teisę pasiimti sūnų į dukros M. M. koncertus, įspėjusi tėvą K. M. prieš vieną darbo dieną telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis; jeigu pagal grafiką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių bendravimas su sūnumi nebus galimas (vaiko liga ar pan.), taip pat apie sūnaus sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas ir pan.) šalys privalo informuoti viena kitą telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis nedelsiant; ieškovė turi teisę nekliudomai lankyti sūnų jo ligos metu nepriklausomai nuo to, slaugomas jis jo tėvo gyvenamojoje vietoje ar stacionarioje gydymo įstaigoje;
pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, šalys privalo apie tai informuoti viena kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo;
ieškovė nekliudomai gali lankyti sūnų jo mokymo įstaigoje, domėtis jo mokslais; abu tėvai privalo užtikrinti vienas kitam, kad būtų galima netrukdomai bendrauti telefonu (kitomis elektroninio ryšio priemonėmis) su vaiku galimybes.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.