Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Kristinai Račkauskaitei, dalyvaujant ieškovo atstovams Laurai Survilaitei ir Lilijai Krezub, atsakovui J. Z. ir jo atstovui adv. Ramūnui Mikulskui, trečiajam asmeniui V. U., vertėjai Galinai Tijūnėlienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovams J. Z. ir H. Z., trečiasis asmuo – V. U., dėl savavališkai užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

6. Ieškinys tenkintinas.

7. Byloje nustatyta, kad atsakovui J. Z. asmeninės nuosavybės teise priklauso 0.0600 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus.

Šiame žemės sklype yra registruoti pastatai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie bendros dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams J. Z. ir H. Z..

8. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus specialistai 2015-07-20 patikrino atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), faktinį naudojimą ir 2015-07-21 surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės naudojimo patikrinimo aktas). Iš minėto Žemės naudojimo patikrinimo akto priedo Nr. 2 – Matavimų schemos M1:500, matyti, kad užimta valstybinė žemė, kurios plotas 178 kv.m.; taip pat valstybinėje žemėje stovi tvora (šiaurinėje ginčo sklypo dalyje į vakarų pusę).

9. Ieškovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos byloje yra pareiškęs šį materialinio teisinio pobūdžio reikalavimą (negatorinį), t.y. prašo įpareigoti atsakovus J. Z. ir H. Z. savo lėšomis ir jėgomis per 20 dienų nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos demontuoti priestatus, esančius greta atsakovams nuosavybės teise priklausančio statinio, taip pat tvoras, įsiterpiančias į valstybinę žemę.

Nors ieškovo reikalavimas nėra pakankamai tikslus, tačiau iš ieškinio turinio, kitos bylos medžiagos, tame tarpe teismo posėdžio metu byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, pateiktos Matavimų schemos M1:500 (el. bylos priedas, b.l. 53), akivaizdu, kad yra prašoma įpareigoti atsakovus pašalinti (demontuoti): ūkinio pastato (94 kv.m.) priestatą – stoginę (29 kv.m.) ir kito pagalbinio ūkio paskirties pastato (47 kv.m.) dalį, kurie ginčo sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurinėje dalyje patenka (įsiterpia) į valstybinę žemę; taip pat metalinę tvorą (9.20 m.), kuri stovi valstybinėje žemėje (šiaurinėje ginčo sklypo dalyje į vakarų pusę).

Minėti statiniai, jų dalys, kurie patenka (įsiterpia) į valstybinę žemę aiškiai matyti Matavimų schemoje M1:500 (el. bylos priedas, b.l. 53).

Teismas pažymi, kad minėtoje schemoje be kita ko yra pažymėta ir kitų asmenų privati žemė, kuri yra užimta ginčo statiniais (priestatais) (t.y. dalis dviejų privačių sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau ieškovas dėl to jokio reikalavimo nėra suformulavęs, tad teismas šiuo klausimu sprendime nepasisakys, tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

10. CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Aptariamoje teismų praktikoje suformuotos nuostatos, kad tokiais atvejais, kai nuosavybės teisių gynimo būdui parinkti yra reikšmingas nuosavybės teisės objektas (šiuo atveju tai yra nekilnojamasis daiktas – žemės sklypas) ir suinteresuotas asmuo savo teises gina siekdamas pašalinti pažeidimus, trukdančius naudotis jam priklausančiu daiktu, t. y. nurodo šių pažeidimų faktines aplinkybes, dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo sprendžiama CK 4.98 straipsnio pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartyje, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2012 m. liepos 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; ir kt.).

11. Byloje nustatyta, kad žemės sklypas, esantis ginčo sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurinėje ir vakarinėje dalyje yra valstybinė žemė; dėl to ginčo nėra. Šį žemės sklypą ieškovas – Nacionalinė žemės tarnyba, valdo patikėjimo teise (Žemės įstatymo 7 str. 1 d. 1 p.). Tad ieškovas, kaip valstybinės žemės patikėtinas, nagrinėjamu atveju turi teisę kreiptis į teismą su negatoriniu ieškiniu dėl savavališkai užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo.

12. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovui J. Z. priklausančio ginčo žemės sklypo riba, šiaurinėje jo dalyje besiribojanti su valstybine žeme, yra aiški, ji atitinka kadastro žemėlapyje įbraižytą sklypo ribą. Ši sklypus skirianti riba yra pažymėta Matavimų schemoje M1:500 (el. bylos priedas, b.l. 53). Pats atsakovas iš esmės irgi neginčija šios sklypo ribos, su ja sutinka, tačiau jis nurodo, kad tik 2012 m. sužinojo, jog jo pastatyti priestatai yra ne ant jam priklausančios žemės, o ant valstybinės žemės; iki tol jis klydo dėl šios sklypo ribos. Atsakovas ginčijasi dėl jo rytinės sklypo ribos, kuri ribojasi su trečiajam asmeniui V. U. priklausančiu žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

13. Iš Matavimų schemos M1:500 (el. bylos priedas, b.l. 53), taip pat kitų byloje esančių įrodymų matyti, kad ginčo sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurinėje dalyje ūkinio pastato (94 kv.m.) priestatas – stoginė (29 kv.m.) ir kito pagalbinio ūkio paskirties pastato (47 kv.m.) dalis bei 9.20 m. ilgio tvora patenka (įsiterpia) į valstybinę žemę. Byloje ginčo dėl to, kad minėti statiniai ir tvora stovi valstybinėje žemėje, - nėra. Šią aplinkybę iš esmės pripažįsta ir pats atsakovas J. Z..

14. Minėti statiniai ir tvora nėra registruoti VĮ Registrų centre.

Atsakovas J. Z. nurodė, kad ginčo priestatai (malkinė, kito pagalbinio ūkio paskirties pastato dalis), patenkantys į valstybinę žemę, priklauso būtent jam, nes jis dar 1994 – 2001 m. juos pastatė. Šių aplinkybių kiti byloje dalyvaujantys asmenys, tame tarpe atsakovė H. Z., neginčija. Priešingai, trečiasis asmuo V. U. taip pat nurodė, kad būtent atsakovas statė minėtus ginčo statinius, iš skyrus ginčo tvorą. Tad laikytina, kad už šiuos statinius (išskyrus ginčo tvorą) yra atsakingas tik atsakovas J. Z..

Atsakovas J. Z. neigia, kad jis statė ginčo tvorą (9.20 m) valstybinėje žemėje; nurodė, kad šią tvorą 2014 m. pastatė atsakovė H. Z.. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir T. Z. bei A. Z. (el. bylos priedas, b.l. 4). Nors atsakovė H. Z. neigia stačiusi ginčo tvorą, tačiau jos teiginiai paneigiami byloje esančiais minėtais duomenimis. Tad laikytina, kad už ginčo tvoros (9.20 m.) pastatymą valstybinėje žemėje yra atsakinga būtent atsakovė H. Z..

15. Teismas pažymi, kad atsakovams nebuvo jokio teisinio pagrindo ginčo statinių ir tvoros pastatymui valstybinėje žemėje; jie neturėjo jokių teisių į valstybinę žemę ir jos nevaldė jokiais teisėtais pagrindais. Atsakovai neturėjo valstybės patikėtinio sutikimo ar leidimo tokius statinius valstybinėje žemėje statyti; teismui tokie dokumentai nepateikti.

Pažymėtina, kad statant statinius kitiems asmenims priklausančiame žemės sklype, nagrinėjamu atveju valstybinėje žemėje, pareiga gauti rašytinį savininko ar patikėtinio sutikimą išplaukia iš bendrųjų nuosavybės teisės nuostatų, įtvirtintų tiek CK, tiek ir kituose įstatymuose; be to, tokia pareiga įtvirtinta ir konkrečiuose poįstatyminiuose teisės aktuose, pvz., Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkas statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878, 50 punkte, kur aiškiai nurodyta, kad statant valstybinėje žemėje (išskyrus Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas išimtis), privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą. Iš esmės analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir anksčiau galiojusiose teisės aktuose.

Taigi, atsakovų ginčo statiniai iš esmės yra savavališka statyba (LR statybos įstatymo 2 str. 2 d. 46 p., 3 str. 2 d. 2 p., 27 str. 5 d. 6 p. ir kt.).

Vienok, savavališkas (be teisėto pagrindo) valstybinės žemės užėmimas ir joje statybų atlikimas yra iš pricipo negalimas.

16. Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad ieškovas įrodė visas negatorinio ieškinio tenkinimui būtinas sąlygas, tad ieškinys tenkintinas.

17. Atsakovas J. Z. nurodė, kad šiuo metu yra rengiamas ginčo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas žemės sklypo suformavimas valstybinėje žemėje, po nuosavybės teise valdomais ginčo pastatais, ir jo sujungimas su esamu sklypu ir pan. Taigi, atsakovas iš esmės siekia įsigyti dalį valstybės žemės ant kurios stovi ginčo pastatai, tačiau teigia, kad ieškovas šio klausimo iki pat šiol nėra išsprendęs.

Teismas visų pirma pažymi, kad šios aplinkybės iš principo nedaro savavališkai užimtos valstybės žemės fakto teisėtu ir tai nesuponuoja ieškinio atmetimo.

Antra, jeigu atsakovas mano, kad ieškovas neatlieka ar netinkamai atlieka kokius tai jo kompetencijai priskirtus veiksmus dėl ko negali įsigyti laisvos valstybinės žemės po jam priklausančiais statiniais, tai jis ieškovo veikimą ar neveikimą gali skųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau tai neturi įtakos pareikšto ieškinio teisėtumui ir pagrįstumui.

Pastebėtina, kad atsakovas šį klausimą neišsprendžia nuo 2012 m., tad yra pagrindas konstatuoti, jog ir jis pats yra nepakankamai apdairus ir rūpestingas įgyvendindamas savo teises.

18. Atsakovas J. Z. atsiliepime nurodė, kad teismų praktikoje savavališku svetimos žemės užėmimu pripažįstami atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat jai ji užstatoma statiniais (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ir kt.). Teigia, kad šiuo atveju jo, kaip statinių statytojo, kaltų veiksmų nenustatyta.

Tačiau atsakovo nurodomų bylų aplinkybės ir šioje byloje nagrinėjamos faktinės aplinkybės ratio decidendi nesutampa, tad jose pateikti išaiškinimai nėra aktualūs nagrinėjamu atveju. Minėtose administracinių teisės pažeidimų bylose teismai sprendė asmens administracinės atsakomybės klausimą dėl savavališko svetimos žemės užėmimo. Tuo tarpu nagrinėjamoje civilinėje byloje yra nagrinėjamas negatorinis ieškinys, kuriuo reikalaujama atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę. Pastaruoju atveju ieškinio tenkinimui atsakovo kaltės klausimas yra visiškai neaktualus. Taikant CK 4.98 straipsnį ieškovas turi įrodyti, kad jis yra turto savininkas ar teisėtas naudotojas (patikėtinis) bei kad jo teisės yra pažeistos. Nagrinėjamu atveju ieškovas šias aplinkybes neginčijamai įrodė, tad ieškinys tenkintas.

19. Atsakovas J. Z. taip pat teigia, kad prašoma taikyti priemonė yra neproporcinga padarytam pažeidimui.

Tačiau teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Visų pirma, teismas pažymi, kad savavališkai užimtos valstybinės žemės atlaisvinimas nėra neproporcinga priemonė. Antra, pagal Žemės įstatymo 53 straipsnio 2 dalį savavališkai užimti ir naudojami žemės sklypai privalo būti grąžinami teisėtiems savininkams, valdytojams neatlygintinai, neatsižvelgiant į neteisėtai juos naudojant įdėtas sąnaudas. Be to, trečia, atsakovas nepateikė jokių duomenų apie savo išlaidas ginčo statiniams (t.y. kiek kainavo jų pastatymas, kiek kainuotų jų išmontavimo darbai ir pan.), tad jo argumentai dėl proporcingumo principo pažeidimo neturi jokio pagrindo.

20. Dėl ieškinio senaties atsakovas J. Z. nurodė, kad pastatai, kurie užima valstybinės žemės plotą, pastatyti dar 1994 ir 2000 m., tačiau ieškovas dėl valstybinės žemės užėmimo į teismą kreipėsi tik 2015 m., t.y. praėjus daugiau kaip 19 m. laiko tarpui. Tad jis prašo taikyti ieškinio senaties terminą, numatytą CK 1.125 straipsnio 1 dalyje (10 m.), ir ieškovo ieškinį prašo palikti nenagrinėtą.

Tačiau teismas su tokiu atsakovo aiškinimu dėl senaties taikymo nesutinka.

CK 1.127 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t.y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

Kasacinis teismas ieškinio senaties taikymo klausimu yra nurodęs, kad savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008; ir kt.).

Taigi, kadangi nagrinėjamu atveju nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, ieškinio pareiškimo metu ir šiuo metu pažeidimas tebesitęsia (savavališkai užimta žemė nėra atlaisvinta), tad senaties terminas nėra praleistas, tuo pačiu nėra pagrindo ir spręsti klausimą dėl ieškinio senaties taikymo.

21. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką <...>.

Byloje nustatyta, kad, minėta, atsakovas J. Z. (galimai ir atsakovė H. Z.) siekia įsigyti valstybinės žemės sklypo dalį ant kurio stovi ginčo statiniai (išskyrus ginčo tvorą). Atsakovui įsigijus minėtą žemės sklypo dalį, jis galėtų nustatyta tvarka įteisinti ginčo statinius. Atsakovas taip pat siekia, prieš įsigyjant valstybinę žemę ant kurios stovi ginčo statiniai, pakeisti sklypo ribą, besiribojančią iš rytų pusės su trečiajam asmeniui V. U. priklausančiu žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); tarp šalių pirmos instancijos teisme vyksta ginčas, sprendimas dar nėra priimtas, tad minėtos bylos nagrinėjimas gali užtrukti.

Atsakovas ginčo pastatais naudojasi pakankamai ilgą laiko tarpą, t.y. atitinkamai nuo 1994 m. ir nuo 2001 m.

Ieškovas iš esmės neprieštarauja, kad atsakovas nustatyta tvarka įsigytų laisvos valstybinės žemės sklypo dalį ant kurios stovi ginčo pastatai. Ieškovas patvirtino, kad atsakovui įsigyti minėtą dalį laisvos valstybinės žemės, - imperatyvių draudimų nėra.

Atsižvelgiant į išdėstytą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas sprendimo įvykdymą dalyje dėl atsakovo J. Z. atidėti 12 mėnesių laikotarpiui.

Teismui nepateikti įrodymai, kad būtų siekiama įsigyti ir tą laisvos valstybinės žemės sklypo dalį ant kurios stovi ginčo tvora, tad sprendimas, jo įvykdymas, šioje dalyje neatidėtinas.

22. LR CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.).

Įstatymas taip pat numato galimybę nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, taip pat nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d., 96 str. 5 d.).

23. Ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ieškinys iš esmės patenkintas, tad akivaizdu, kad sprendimas yra priimtas ieškovo naudai. Tai reiškia, kad ieškovas turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovas dar 2016 m. gruodžio mėnesį kreipdamas į teismą su ieškiniu elektorinio ryšio priemonėmis turėjo mokėti 31 Eur žyminio mokesčio, tačiau jis buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 5 p., 2 d.). Tad šios išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovų į valstybės biudžetą (CPK 93 str., 96 str.).

Teismas taip pat patyrė iš viso 14,22 Eur procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo išlaidų; šios išlaidos irgi turėtų būti priteisiamos iš atsakovų valstybės naudai (CPK 92 str., 96 str.).

Tačiau teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą, į atsakovų procesinį elgesį, kuris proceso metu iš esmės laikytinas tinkamu, į jų turtinę padėtį, į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (atsakovai dėl susidariusių bylinėjimosi išlaidų iš esmės nėra atsakingi), į tai, kad atlygintinos išlaidos valstybei nėra ženklios, į minėtą teisinį reglamentavimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.), daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atleisti atsakovus nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei; tad bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovą J. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) savo lėšomis ir jėgomis per 20 dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti (demontuoti) Matavimų schemoje M1:500 (el. bylos priedas, b.l. 53) pažymėtus: ūkinio pastato (94 kv.m.) priestatą – stoginę (29 kv.m.) ir kito pagalbinio ūkio paskirties pastato (47 kv.m.) dalį, kurie atsakovui priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), šiaurinėje dalyje patenka (įsiterpia) į valstybinę žemę. Šioje dalyje sprendimo įvykdymą atidėti 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui.

Įpareigoti atsakovę H. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) savo lėšomis ir jėgomis per 20 dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti (demontuoti) Matavimų schemoje M1:500 (el. bylos priedas, b.l. 53) pažymėtą metalinę tvorą (9.20 m.), kuri stovi valstybinėje žemėje (šiaurinėje atsakovui J. Z. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje į vakarų pusę).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.