- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-07-08
- Bylos Nr.
- e2-28-457/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00679-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidmantas Gestautas
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- K. V.-Š.
- Advokatai
- Daiva Balčiūnienė, Donata Motiejūnė
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
- 3.4.1.2Bylų dėl santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) nagrinėjimo ypatumai
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei K. V.-Š. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei K. V.-Š., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei ir kitų nutraukiant santuoką spręstinų klausimų.
2024 m. rugpjūčio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutartimi buvo patvirtinta 2024 m. liepos 27 d. taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovės K. V. – Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), kuria buvo nustatyta nepilnamečių vaikų S. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta su motina K. V. – Š., susitarta dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo bei bendravimo su vaikais tvarkos, taip pat, tarp šalių buvo pasidalintas jų turėtas turtas bei išspręstas atsakovės K. V. – Š. priešieškinio reikalavimų ieškovui A. Š. klausimas.
Teisme gautas ieškovo A. Š. atstovės advokatės Daivos Balčiūnienės prašymas likusį byloje neišnagrinėtą klausimą dėl santuokos nutraukimo, išspręsti šalių santuoką nutraukiant dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenurodant santuokos iširimo priežasčių, kaip šalys prašo savo procesiniuose dokumentuose, bei bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, jai ir jos atstovaujamam ieškovui A. Š. nedalyvaujant.
Taip pat, gautas ir atsakovės K. V.-Š. atstovės advokatės Donatos Motiejūnės prašymas likusį byloje neišspręstą klausimą dėl santuokos nutraukimo, išspręsti šalių santuoką nutraukiant dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenurodant santuokos iširimo priežasčių ir bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, jai ir jos atstovaujamai atsakovei K. V.-Š. nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.27 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinės sutuoktinių pareigos vienas kitam. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). Šalių santuoka faktiškai jau yra iširusi ir nėra jokios tikimybės susitaikyti. Sutuoktinių konfliktiškuose tarpusavio santykiuose dažniausiai nebūna kaltės tik iš vieno sutuoktinio pusės. Tam, kad nereikėtų įžeidinėti vienam kito dėl atskirų poelgių, kad nepasireikštų nepagarba vieno kitam, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismo sprendime nenurodant konkrečių kaltę patvirtinančių faktų (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, 3.63 straipsnis). Šioje byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neturtinės žalos atlyginimo dėl santuokos nutraukimo padarytos neturtinės žalos klausimas nespręstinas. Taip pat, šalys nėra pripažintos neįgaliomis, abi yra darbingos, todėl ieškovas išlaikymo iš atsakovės neprašo, atsakovė taip pat nėra reikalinga išlaikymo. Gyvenant santuokoje, šalys bendrų kreditorių, kuriems reikėtų pranešti apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą, neįgijo.
Atsiliepimas
Atsakovė K. V.-Š. savo atsiliepime į pareikštą ieškinį prašė ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės tenkinti ir jai palikti ikisantuokinę pavardę – „V.“.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės tenkintinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas A. Š. ir atsakovė K. V.-Š. (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, santuokos sudarymo įrašas Nr. 33. Dar iki santuokos sudarymo šalys susilaukė dukrų S. V. (S. V.), gim. (duomenys neskelbtini), ir M. V. (M. V.), gim. (duomenys neskelbtini).
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
Pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.63 straipsnyje nustatyta, kad abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės.
Nagrinėjamoje byloje, ištyrus įrodymus, nustatyta, kad abu sutuoktiniai – tiek ieškovas, tiek atsakovė yra kalti dėl iširusios santuokos, nutrūkusių šeimos santykių, šeimyninių ryšių, nes abi šalys tinkamai neatliko santuokinių pareigų, nei vienas iš sutuoktinių nedėjo maksimalių pastangų išsaugoti santuoką, nepakankamai rūpinosi šeima. Pažymėtina, kad nors sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis), tačiau atsakovė ieškovo nurodytų aplinkybių, kad santuoka iširimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neginčijo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad atsakovė neginčijo ieškovo nurodytų aplinkybių, lėmusių santuokos iširimą, pripažintina, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CK 3.66 straipsnis, CPK 385 straipsnis ).
Dėl tarpusavio išlaikymo
Nustačius, kad dėl santuokos iširimo egzistuoja abiejų sutuoktinių kaltė, teisinio pagrindo spręsti dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nėra (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovas prašo po santuokos nutraukimo palikti jam turėtą pavardę – Š., o atsakovė po santuokos nutraukimo prašo palikti jai ikisantuokinę pavardę – „V.“.
Kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai - nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, jų išlaikymas, santuokoje įgyto turto padalijimas, klausimas dėl kreditorių bei dėl atsakovės K. V. – Š. priešieškinio reikalavimų yra išspręsti, priėmus 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, kuria tarp šalių buvo patvirtinta 2024 m. liepos 27 d. taikos sutartis ir civilinė byla šioje dalyje buvo nutraukta. Ieškovo tėvystės vaikų S. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. V., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu klausimas buvo išspręstas, Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje 2025 m. birželio 3 d. išdavus vaikų gimimo įrašus, kuriuose abiejų vaikų tėvu yra nurodytas ieškovas A. Š..
Šioje byloje teismas iš viso patyrė 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96, 259, 260, 263, 265, 268, 270, 385 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. 33, tarp ieškovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės K. V. – Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti jo pavardę „Š.“, atsakovei - jos santuokinę pavardę „V.“.
Priteisti iš ieškovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės K. V. – Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) pašto išlaidų į valstybės pajamas, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimo kopiją ne vėliau kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.
Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.