Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų, suinteresuotas asmuo V. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas kreipėsi į antstolį su skundu, prašydamas: 1. nustatyti žemės sklypui, kurio plotas 2,3063 ha, esančiam (duomenys neskelbtini), naudojimosi sąlygas, servitutą, t. y. kad kiekvienas asmuo turi teisę laisvai naudotis infrastruktūra; 2. antstolis žemės sklypus turi pardavinėti atskirai su sąlyga, kad patvarkyme Nr. Slb-68744 išvardytų žemės sklypų savininkai nevaržomai turėtų teisę naudotis, disponuoti žemės sklypo, kurio plotas 2,3063 ha, esančio (duomenys neskelbtini) infrastruktūra. Nurodė, kad antstolis pažeidžia skolininko teises, parduodamas kiekvieną žemės sklypą atskirai be naudojimosi sąlygų.Antstolis Aleksandras Selezniovas 2017 m. rugsėjo 28 d. motyvuotu patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo ir vadovaudamasis CPK 510 straipsnio 2 dalimi skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas skundžia antstolio 2017 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymą, nurodydamas, kad žemės sklypai, kurie yra areštuoti antstolio ir minimi 2017 m. rugpjūčio 28 d. patvarkyme, yra vienas turtinis kompleksas. Taip pat pažymi, kad žemės sklypui, kuris yra turtiniame komplekse, priklauso 2,3063 ha infrastruktūrinis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra nustatyti kitų žemės sklypų servitutai, todėl šį sklypą pardavus atskirai, kitų žemės sklypų savininkai praras teisę naudotis infrastruktūra, skolininkas negalės patekti į savo žemės sklypus ir laisvai disponuoti savo turtu, žemės sklypai nuvertės. Teismas nustatė, kad parduotinam iš varžytynių pareiškėjo turtui – žemės sklypui, kurio plotas 2,3063 ha, esančiam (duomenys neskelbtini), yra nustatyti servitutai (ribojimai), kurie užtikrins, kad kitų žemės sklypų savininkai (ar tai bus pareiškėjas, ar kitas asmuo) galėtų netrukdomai naudotis žemės sklypu požeminėms, antžeminėms komunikacijoms įrengti ir jomis naudotis, taip pat ir patekti į sklypą, todėl papildomai nustatyti apribojimus minėtam žemės sklypui nėra pagrindo. Teismas pažymėjo ir tai, kad jeigu pareiškėjas siekia nustatyti kitokią sklypų naudojimo ar disponavimo tvarką, tai tik sklypų savininkai, o jiems nesutarus – tik teismas, o ne antstolis sprendžia klausimus, susijusius su žemės sklypų naudojimosi tvarkos, servitutų ir kitų apribojimų nustatymu ar pakeitimu. Taigi byloje nenustatyta, kad antstolis pažeidžia pareiškėjo teises, parduodamas kiekvieną žemės sklypą atskirai. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmai vykdomojoje byloje, priimant skundžiamą patvarkymą ir siekiant realizuoti pareiškėjo turtą nenustatant ginčo žemės sklypui papildomų apribojimų, laikytini teisėtais. Be to, teismas atkreipė dėmesį, jog analogiškas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų jau buvo išnagrinėtas ir įsiteisėjusia nutartimi atmestas kitoje civilinėje byloje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atskirajame skunde pareiškėjas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų patenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta tinkamai neįvertinus faktinių aplinkybių. Pareiškėjas prašė nustatyti servitutus ne žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), bet kitiems žemės sklypams, kurie yra tame pačiame kvartale. Antstolis, atsisakydamas nustatyti naudojimosi sąlygas (servitutus) ir parduodamas kiekvieną žemės sklypą atskirai, pažeidžia pareiškėjo teises, nes nenustačius naudojimosi sąlygų žemės sklypų savininkai neturės teisės naudotis infrastruktūra, esančia žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas negalės patekti į savo žemės sklypus, negalės laisvai disponuoti savo turtu, žemės sklypų vertė sumažės. Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis Aleksandras Selezniovas prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti šie motyvai:Parduotinam iš varžytynių pareiškėjo turtui – žemės sklypui, kurio plotas 2,3063 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), yra nustatyti servitutai, kurie užtikrins, kad kitų žemės sklypų savininkai galėtų netrukdomai naudotis minėtu žemės sklypu požeminėms, antžeminėms komunikacijoms įrengti ir jomis naudotis, taip pat ir patekti į sklypą. Todėl manytina, jog pareiškėjas skundą dėl antstolio veiksmų pateikė tik siekdamas vilkinti išieškojimo procesą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konst at uoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo buvo prašoma iš varžytynių parduodamam turtui – žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), nustatyti naudojimosi sąlygas (servitutus) ir kitus žemės sklypus pardavinėti kaip atskirus objektus tik užtikrinus, jog žemės sklypų savininkai turės teisę naudotis infrastruktūra, esančia žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo. Iš byloje esančių įrodymų pirmosios instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes, kad antstolio Aleksandro Selezniovo žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/16/02684, užvesta 2016 m. rugpjūčio 9 d. Klaipėdos apygardos teismo vykdomojo rašto Nr. 2-620-479/2015, išduoto dėl 101 357 EUR skolos išieškojimo iš skolininko (pareiškėjo) R. B. išieškotojo V. L. naudai, pagrindu. Atliekant vykdymo veiksmus, areštuotas pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis turtas. Skundžiamu 2017 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymu „Dėl 2017 m. rugpjūčio 17 d. patvarkymo Nr. S1B-65340 patikslinimo“ antstolis nutarė žemės sklypus (unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), pardavinėti kiekvieną atskirai, siekiant, kad turtas būtų parduotas už pačią didžiausią kainą. Skunde dėl antstolio veiksmų pareiškėjas teigia, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra infrastruktūrinis žemės sklypas, todėl jį pardavus kaip atskirą turtinį vienetą, nenustačius naudojimosi sąlygų (servituto), kitų tame pačiame kvartale esančių žemės sklypų savininkai neteks teisės naudotis infrastruktūra. Skundžiama nutartimi pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestas.Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta tinkamai neįvertinus faktinių aplinkybių. Pareiškėjas prašė nustatyti servitutus ne žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bet kitiems žemės sklypams, kurie yra tame pačiame kvartale. Antstolis, atsisakydamas nustatyti naudojimosi sąlygas (servitutus) ir parduodamas kiekvieną žemės sklypą atskirai, pažeidžia pareiškėjo teises, nes nenustačius naudojimosi sąlygų kiti žemės sklypai neturės teisės naudotis infrastruktūra, esančia žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas negalės patekti į savo žemės sklypus, negalės laisvai disponuoti savo turtu, žemės sklypų vertė sumažės. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu.Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).Nors pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų skundžia antstolio 2017 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymą, kuriuo nuspręsta pardavinėti anksčiau nurodytus žemės sklypus kaip atskirus turtinius objektus, tačiau teisinių argumentų pareiškėjo skunde dėl antstolio veiksmų, dėl minėto patvarkymo teisėtumo ir pagrįstumo pareiškėjas nenurodo. Pareiškėjas tik prašė vienam iš pardavinėtinų žemės sklypų, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti naudojimosi sąlygas (servitutą), kad kitų tame pačiame sklype esančių žemės sklypų savininkai galėtų naudotis infrastruktūra, esančia žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas (CK 4.124 straipsnio 1 dalis). Sandoriais nustatyti servitutus turi teisę tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.125 straipsnis, 4.126 straipsnio 1 dalis). Taigi, teisinis reglamentavimas imperatyviai nurodo, kas gali nustatyti servitutą, ir antstolis nepatenka į subjektų, galinčių atlikti tokį veiksmą, sąrašą. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, jog antstolio veiksmai, tai yra atsisakymas nustatyti servitutą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užtikrinant, kad kitų žemės sklypų savininkai galėtų naudotis infrastruktūra, esančia šiame žemės sklype, yra neteisėti. Pažymėtina, jog atskirajame skunde pareiškėjas teigia, jog prašė nustatyti servitutą ne žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o kituose tame pačiame kvartale esančiuose žemės sklypuose, užtikrinant naudojimąsi infrastruktūra, esančia žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui papildomai išaiškintina, jog antstolis neturi teisės nustatyti servitutą iš varžytynių paduodamiems anksčiau nurodytiems žemės sklypams.Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, vykdomoje byloje Nr. 0010/16/02684 esantys įrodymai patvirtina, jog žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Minėtam žemės sklypui taip pat nustatyti servitutai (tarnaujantys) – teisė aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas bei teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas. Servitutai nustatyti 2008 m. liepos 15 d. apskrities viršininko įsakymo pagrindu (v. b. l. 152). Taigi, matyti, jog servitutai, užtikrinantys komunikacijų aptarnavimą ir jų tiesimą, yra nustatyti, todėl net ir pardavus minėtą žemės sklypą kaip atskirą objektą arba kitus žemės sklypus, dėl kurių minėti servitutai buvo nustatyti, tai yra pasikeitus jų savininkams, nustatyti servitutai išliks (CK 4.111 straipsnio 2 dalis). Esant visų nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad antstolis neatliko veiksmų, pažeidžiančių vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjui išaiškintina, jog vadovaujantis CK 4.112 straipsnio 5 dalimi, viešpataujančiojo ar tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutą, jeigu iš esmės pasikeičia aplinkybės ar atsiranda nenumatytų aplinkybių, dėl kurių servituto suteikiamas teises įgyvendinti tampa neįmanoma ar labai sudėtinga. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Esant visų nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino visus įrodymus, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį.

Grąžinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui vykdomąją bylą Nr. 0010/16/02684.