Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Aida Stulpinienė

trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, P. Š., jų atstovui advokatui Andrej Proškin,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei E. Š. dėl apmokėjimo už atliktus darbus bei atsakovės E. Š. priešieškinį ieškovui R. J. dėl darbų kainos sumažinimo ir nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje P. Š.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Nurodė, kad iš pradžių nugriovė seną namo stogą, tuomet atliko papildomus darbus ir vėl tęsė stogo darbus. Darbus atliko jis, M. J. ir P. K., kurie taip pat vykdo individualią veiklą, tačiau šiame objekte buvo jo pagalbiniai darbininkai. Visas darbų sąlygas su užsakove derino jis. Yra savamokslis darbininkas, su statyba susijusio išsilavinimo neturi, jokių teisės aktų, Statybos techninio reglamento (toliau ir – STR) neskaito, atlieka darbus taip, kaip moka, stebi pavyzdžius internete. Šiame objekte užsakovė E. Š. nurodė darbų eigoje konsultuotis su architektu R. B., jis taip ir darė, klausė patarimų. Prieš darbus gavo rekonstrukcijos projektą, bet jokio konstrukcinio brėžinio nebuvo. Medžiagų jis nebuvo įpareigotas pirkti, dirbo su tokiomis medžiagomis, kokias pateikė užsakovė. Jis sakė atsakovei, kad reikia hidrolizoliacijos, tačiau atsakovė nepirko, todėl jos ir neįdėjo. Mano, kad visus darbus atliko gerai, tiesiog atsakovė neleido jų pabaigti, išsikvietė kažkokius žmones apžiūrėti objektą. Apžiūros metu jis nedalyvavo, nors tuo metu baiginėjo stogo dengimo darbus. Atsakovė liko skolinga už papildomus darbus, stogo dengimo, skardinimo darbus. Paprašius atsiskaityti, nurodė, kad yra defektai. Jis sutiko minusuoti 800 Eur, tačiau tai netenkino E. Š. Sutinka, kad iš papildomų darbų už laiptų ardymą yra ne 200 Eur suma, bet 150 Eur suma. Skardinimo darbus atliko jo užsakymu J. T., nes atsakovė buvo tik nupirkusi skardą, tačiau reikia ją išlankstyti. Jis pats nuvežė skardą J. T., nes visada su juo bendradarbiauja. Atsakovė žinojo, kad yra reikalingi tokie darbai. Jis asmeniškai tokių darbų neatlieka. Atsakovei ir trečiajam asmeniui P. Š. nesakė kiek kainuos skardos lankstymas. Skardininkas davė jam lapelį su užrašyta suma, kurį jis nufotografavęs nusiuntė atsakovei, tačiau atsakovė už skardininko darbus su juo taip pat neatsiskaitė. Jokių atliktų darbų dokumentų neformino, atliktų darbų aktų nepildė, o sąskaitų nerašė, kol nebaigė darbų. Pinigus iš E. Š. gavo grynais, pinigų priėmimo kvitų neišrašė. Pinigų jis iš atsakovės paprašydavo kartais kas porą savaičių, kartais po 3-4 savaičių. E. Š. jam yra sumokėjusi 6200 Eur. MB „Laupetra“ aktą gavo, iš dalies sutinka su trimis punktais. Nesupranta kokius neva defektus taisė M. Š.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas. Priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys, ieškovas R. J., vykdantis individualią veiklą (rangovas) ir atsakovė E. Š. (užsakovė) 2022 m. sausio 30 d. sudarė statybos rangos sutartį dėl statybos darbų objekte (duomenys neskelbtini) (1 failas, e. b. l. 5-6).

Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½ dalį) priklauso atsakovei E. Š. ir trečiajam asmeniui P. Š. (1 failas, e. b. l. 144, 145-148).

Gyvenamosios paskirties pastato (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektinius siūlymus ir projektą parengė architektas R. B. (2 failas, e. b. l. 99-141; 3 failas, e. b. l. 5-267).

2022 m. rugsėjo 13 d. išduotas leidimas rekonstruoti gyvenamosios paskirties pastatą (duomenys neskelbtini), pagal R. B. projektą (3 failas, e. b. l. 3-4).

2022 m. lapkričio 3 d. MB „Laupetra“ (specialisto R. M.) apžiūros-defektų nustatymo akte nurodyta, kad apžiūrėjus objekte (duomenys neskelbtini), atliktus statybos darbus nustatyti šie defektai ir neatitikimai:

1. Antrame aukšte neįrengta medinė sąrama virš vitrinos (nuotrauka Nr. 1).

2. Murloto tvirtinimas prie lauko sienos yra netinkamas, kadangi metalinis kampas įtvirtintas į tuščiavidurę perdangos plokštę. Murlotas namo pastato kame laikosi tik ant kampuočio. Metalinis kampas nepadengtas antikoroziniu sluoksniu. Metalo jungimo vieta su mediena be hidroizoliacinio sluoksnio (nuotraukos Nr. 2, 3).

3. Murlotas nepritvirtintas prie sienos ir neturi atramos (kabo ore), todėl nuo stogo svorio yra matomas murloto įlinkis (nuotrauka Nr. 4).

4. Pastato perimetru neįrengtas hidroizoliacijos sluoksnis tarp sienos ir murloto (nuotrauka Nr. 5).

5. Sumontuota gegnė nesiremia į murlotą (nuotrauka Nr. 6).

6. Neteisingai sumontuotas murlotas, t. y. sumontuotas ant stygų, kurios sujungtos su gegnėmis. Stygos reikalingos gegnių sutvirtinimui, o ne murloto atramai (nuotraukos Nr. 7, 8).

7. Mediena neimpregnuota, todėl dalis medienos pastate pasidengusi pelėsio sluoksniu (nuotraukos Nr. 9, 10).

8. Sienų karkasas sumontuotas tarpais nuo 565 mm iki 570 mm, todėl montuojant akmens vatą susidarys daug atliekų (nuotraukos Nr. 11, 12).

9. Montuojant stogo konstrukcijas neišspręsti montavimo mazgai ir jungimo detalės (nuotraukos Nr. 13, 14).

10. Pastate sumontuoti murlotai remiasi ant nesutvirtintų langų sąramų. Murlotai ne pilna plokštuma remiasi ant pastato sienų. Murlotai yra išsikišę už stogo konstrukcijos (nuotraukos Nr. 15, 16).

11. Montuojant čerpes neįrengti sniego gaudytuvai (žiemos metu slenkantis sniegas gali pažeisti lietaus surinkimo sistemą). Nesumontuotos karnizinės šukos po čerpėmis (apatinis užtvaras nuo paukščių) (nuotrauka Nr. 17).

12. Laikino klojinio kuoliukai įbetonuoti. Nuėmus klojinį, kiekvieną kuoliuką teks atskirai ištraukti iš betono ir naudojant specialius remontinius mišinius užtaisyti likusias skyles (nuotrauka Nr. 18).

Padaryta išvada, kad rekonstrukcijos darbai atlikti nesilaikant Lietuvos Respublikos statybos taisyklių ir statybos tvarkos reglamentų, visi kritiniai šiame akte aprašyti ir užfiksuoti defektai privalo būti pašalinti prieš kitus pastato įrengimo darbus (1 failas, e. b. l. 17-27).

Specialistui R. M. nuo 2014 m. balandžio 29 d. suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas (1 failas, e. b. l. 57).

MB „Ekspertų biuras“ statinio dalinės (konstrukcijų) ekspertizės akte (specialistas R. K.), įvertinus MB „Laupetra“ apžiūros-defektų nustatymo aktu nustatytus trūkumus, nurodyta, kad MB „Laupetra“ akto išvadose Nr. 1, 2, 3, 5, 10, 11, 12 apibūdinti darbai nėra defektai, o nebaigti darbai; Nr. 4 – defektas; Nr. 6 – reikalingi papildomi skaičiavimai; Nr. 7 – reikalingi papildomi laboratoriniai tyrimai; Nr. 8 – ne defektas; Nr. 9 – negalima konstatuoti ar tai defektas, nes tam reikalingos projektuotojų išvados apie statinio konstrukcijose sumontuotų mazgų tinkamumą (4 failas, e. b. l. 13-21, 115).

Gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbai užfiksuoti fotonuotraukose (1 failas, e. b. l. 76-86).

MB „Laupetra“ lokalinėje sąmatoje nurodyta gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos darbų sąmata 12671,71 Eur sumai (1 failas, e. b. l. 28-30).

Raštelyje nurodytos darbų kainos: mūro darbai 160 Eur, sąramos pylimas 40 Eur, laiptų ardymas 150 Eur, verandos betonavimas 805 Eur, laiptų betonavimas 2450 Eur, angos kirtimas, kolonos statymas 800 Eur, murlotai 718,62 Eur, medinė perdanga 473,37 Eur, sienos 2028,65 Eur, OSB 1014,32 Eur. Bendra kaina 8639,96 Eur – 4500 = 4139,96 Eur (1 failas, e. b. l. 37).

Ieškovas R. J. nuo 2019 m. birželio 25 d. vykdo individualią veiklą: stogų dengimas, statybos baigimas ir apdaila, kita specializuota statybos veikla, statybos ir inžinerinių statybos darbų mašinų ir įrenginių nuoma ir išperkamoji nuoma (1 failas, e. b. l. 38).

Susirašinėjimuose šalys derino statybos darbams reikalingų medžiagų pirkimą (4 failas, e. b. l. 2-11).

Susirašinėjime 2022 m. lapkričio 3 d. ieškovas nurodo darbų kainas: latakai 170 Eur, skardos lankstiniai 720 Eur, kaminas 250 Eur, stogas 5750 Eur, balkonų karkasas 250 Eur, viso 7140 Eur ir Jonui už lankstinius su nerazaveika 451 Eur. Atsakovė atrašo: avansas pas tave 1700, laukiu ataskaitos iš eksperto, gavus atsiųsiu. Ieškovas atrašo: Ok (1 failas, e. b. l. 49).

2022 m. gruodžio 1 d. ieškovas pateikė atsakovei pretenziją dėl 9280,96 Eur skolos už atliktus stogo dengimo darbus ir papildomus darbus sumokėjimo iki 2022 m. gruodžio 20 d., nurodė nesutinkantis su dalimi MB „Laupetra“ nurodytų jo atliktų darbų trūkumų (1 failas, e. b. l. 9-11).

2022 m. gruodžio 23 d. atsakovė atsakė į ieškovo pretenziją, nurodydama, kad pripažįsta 5440 Eur skolą, tačiau ieškovo atlikti yra nekokybiški ir dėl to ji patyrė nuostolius, kuriuos prašys rangovo atlyginti (1 failas, e. b. l. 12-16).

2022 m. gruodžio 5 d. atsakovė E. Š. sudarė statybos rangos sutartį su individualią veiklą vykdančia V. Š. dėl, pasitelkiant M. Š., statybos darbų atlikimo (netinkamų elementų permontavimo (medinių sienų, langų ertmių ir stogo konstrukcijos) (duomenys neskelbtini) (3 failas, e. b. l. 268-269, 270-271).

2023 m. sausio 31 d. V. Š. surašė įvykdytų darbų aktą, kuriame nurodė, kad atliko netinkamų elementų permontavimą (medinių sienų, langų ertmių ir stogo konstrukcijos), 85.33 val., 1 val. įkainis 18,75 Eur, viso už 1936 Eur. Akto pagrindu išrašyta sąskaita faktūra 1936 Eur sumai, kurią atsakovė E. Š. apmokėjo 2023 m. vasario 15 d. (1 failas, e. b. l. 87, 88, 89).

2023 m. balandžio 28 d. V. Š. surašė įvykdytų darbų aktą, kuriame nurodė, kad atliko netinkamų elementų permontavimą (medinių sienų, langų ertmių ir stogo konstrukcijos), 160 val., 1 val. įkainis 18,75 Eur, viso už 3630 Eur. Atsakovė E. Š. 3630 Eur sumokėjo V. Š. (1 failas, e. b. l. 156, 157).

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės E. Š. atsiskaitymo su ieškovu R. J. pagal šalių sudarytą 2022 m. sausio 30 d. statybos darbų sutartį ir dėl ieškovo atliktų statybos darbų kokybės.

Šalys neginčija, kad pagal statybos darbų sutartį ieškovas atsakovės objekte turėjo atlikti stogo dengimo darbus (kaina 25 Eur/m²) (sutarties 2 p.), kitus su stogo dengimu susijusius darbus: skardinimo darbai 1 m – 5 Eur, pakalimai 1 m – 12 Eur, lietvamzdžiai 1 m – 5 Eur, kamino apskardinimas 300 Eur (sutarties 12 p.). Atsiradus papildomiems ar nenumatytiems darbams arba padidėjus darbų kiekiams, sąmata galėjo būti keičiama šalių sutarimu (sutarties 3 p.).

Iš byloje nustatytų aplinkybių, šalių, liudytojų M. J., P. K. paaiškinimų matyti, kad ieškovui su pagalbiniais darbuotojais M. J., P. K. pradėjus dirbti atsakovės objekte, visų pirma buvo atliekami senos stogo konstrukcijos griovimo darbai, taip pat papildomi darbai, dėl kurių atlikimo žodžiu tarėsi R. J. su E. Š. Šalys neginčija, kad sutarė ir ieškovas atliko tokios apimties papildomus darbus: mūro darbai 160 Eur, sąramos pylimas 40 Eur, laiptų ardymas 150 Eur, verandos betonavimas 805 Eur, laiptų betonavimas 2450 Eur, angos kirtimas, kolonos statymas 800 Eur, murlotai 718,62 Eur, medinė perdanga 473,37 Eur, sienos 2028,65 Eur, OSB 1014,32 Eur. Iš viso papildomų darbų atlikta už 8639,96 Eur ir šios sumos dydžio šalys neginčija, tačiau ieškovas teigia, jog ieškovė už papildomus darbus jam sumokėjo tik 6200 Eur, o atsakovė nurodo, kad už visus papildomus darbus yra visiškai atsiskaičiusi.

Sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą dėl atsiskaitymo už ieškovo atliktus darbus taikytinos šalių sudarytos statybos rangos sutarties nuostatos, statybos rangą (vartojimo rangą) reglamentuojančios specialiosios teisės normos, o kiek jos šalių santykių nereglamentuoja – bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.644 straipsnio 2 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalies nuostatas pagrindinė rangovo pareiga – per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, t. y. pagrindas rangovui reikalauti, jog užsakovas vykdytų jo priešpriešinę pareigą – sumokėtų už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo-priėmimo aktas. Nuo šiuo aktu fiksuojamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo momento atsiranda užsakovo prievolė už darbus atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (CK 6.662, 6.694 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015).

Šiuo atveju statybos rangos teisiniai santykiai šalis sieja nuo sutarties pasirašymo dienos 2022 m. sausio 30 d. Šalių sudarytos sutarties 8 p. rangovas (ieškovas) įsipareigojo ne vėliau kaip prieš 2 dienas pranešti užsakovei (atsakovei) apie objekto užbaigimą, prašant organizuoti jo priėmimą ir atsiskaitymą, o sutarties 7 p. užsakovė įsipareigojo laiku apmokėti rangovui už atliktus darbus. Duomenų, kad užsakovas pranešė apie objekto užbaigimą, prašė organizuoti jo priėmimą nėra, faktiškai šalių rangos santykiai nutrūko 2022 m. lapkričio 3 d., kuomet ieškovas baigė dengti stogą ir parašė žinutę atsakovei dėl atsiskaitymo.

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymo „Dėl gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo „Dėl atsiskaitymų už prekes ir paslaugas duomenų fiksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatos įpareigoja ieškovą, kaip individualią veiklą pagal pažymą vykdantį asmenį, tvarkyti buhalterinę apskaitą, fiksuoti gautus piniginius atsiskaitymus, pateikti klientui sąskaitas faktūras ir pinigų priėmimo kvitus, gavus atsiskaitymą grynaisiais pinigais. Šiuo atveju, statybos rangos sutarties vykdymo metu faktinė situacija susiklostė tokia, jog jokie atliktų darbų aktai, dalinius atsiskaitymus patvirtinantys dokumentai nebuvo pildomi, visi atsiskaitymai vykdyti grynais pinigais, ieškovui neišrašant nei sąskaitų faktūrų, nei pinigų priėmimo kvitų. Nors ieškovas sutinka, kad atsakovė jam yra sumokėjusi 6200 Eur, bet į bylą nepateikė nei vieno šios sumos gavimo faktą patvirtinančio rašytinio įrodymo. Statybos rangos sutartyje nebuvo nurodytas užsakovo atsiskaitomosios sąskaitos numeris, ieškovas pripažino, kad visi atsiskaitymai pas jį vyksta tik grynais pinigais, neišrašant jokių dokumentų, pajamų deklaraciją pildo iki kiekvienų metų gegužės 1 d., tačiau ir tokios deklaracijos už 2022 m. teismui nepateikė. Atsakovės teigimu, ji prašė leisti sumokėti pavedimu, į tai buvo ieškovo atsakyta, jog tokiu atveju mokėtinos sumos padidėja 17 proc. Byloje šalys nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių visišką ar dalinį atsiskaitymą už ieškovo atliktus papildomus darbus. Pagal teisės aktus esant ieškovo pareigai fiksuoti gautus atsiskaitymus, jam kyla rizika neįrodyti fakto, jog atsakovė už papildomus darbus neatsiskaitė. Atsakovė atsiskaitymo už papildomus darbus aplinkybę įrodinėja ieškovo 2022 m. lapkričio 3 d. rašyta žinute su nurodyta mokėtina suma.

Už stogo dengimo darbus ieškovas 2022 m. lapkričio 3 d. žinutėje nurodė 7140 Eur sumą ir 451 Eur sumą už skardininko darbus. Atsakovei atrašius, kad ieškovui yra duotas 1700 Eur, šis atrašė „ok“. Teismo posėdžio metu ieškovas taip pat patvirtino, kad sutarties pasirašymo dieną gavo 200 Eur avansą (tai nurodyta ir sutartyje), be to dar gavo 1500 Eur. Taigi, teismo vertinimu ieškovui atsakovė nėra sumokėjusi 5440 Eur už atliktus stogo darbus (7140 Eur ieškovo nurodoma suma - 1700 Eur avansas) ir 451 Eur už skardininko darbus, iš viso 5891 Eur, tačiau ar ieškinio reikalavimas tokioje apimtyje gali būti tenkinimas sprendžiama nagrinėjant atsakovės priešieškinio reikalavimus, kuriais ji prašo jos įsiskolinimo suma sumažinti ieškovo atliktų darbų kainą ir dar priteisti papildomus nuostolius dėl ieškovo padarytų defektų.

Rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį, kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai (CK 6.684 straipsnio 1 dalis). Sutartimi ieškovas įsipareigojo kokybiškai atlikti darbus, suteikė sutarties objektui 5 metų garantiją (sutarties 9 p.). Rangovas atsako už darbų kokybę, nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių. Kai statiniai rekonstruojami, rangovas atsako už statinio patikimumo, patvarumo ar atsparumo sumažėjimą ar netekimą. Rangovas neatsako už smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių (CK 6.695 straipsnis).

Priešieškinio reikalavimus dėl netinkamos kokybės darbų ir su tuo susijusių nuostolių atlyginimo atsakovė grindžia MB „Laupetra“ apžiūros – defektų nustatymo aktu, lokaline sąmata. 2022 m. lapkričio 3 d. MB „Laupetra“ apžiūros-defektų nustatymo akte nurodyta, kad apžiūrėjus objekte (duomenys neskelbtini), atliktus statybos darbus nustatyti šie defektai ir neatitikimai: 1. Antrame aukšte neįrengta medinė sąrama virš vitrinos (nuotrauka Nr. 1). 2. Murloto tvirtinimas prie lauko sienos yra netinkamas, kadangi metalinis kampas įtvirtintas į tuščiavidurę perdangos plokštę. Murlotas namo pastato kame laikosi tik ant kampuočio. Metalinis kampas nepadengtas antikoroziniu sluoksniu. Metalo jungimo vieta su mediena be hidroizoliacinio sluoksnio (nuotraukos Nr. 2, 3). 3. Murlotas nepritvirtintas prie sienos ir neturi atramos (kabo ore), todėl nuo stogo svorio yra matomas murloto įlinkis (nuotrauka Nr. 4). 4. Pastato perimetru neįrengtas hidroizoliacijos sluoksnis tarp sienos ir murloto (nuotrauka Nr. 5). 5. Sumontuota gegnė nesiremia į murlotą (nuotrauka Nr. 6). 6. Neteisingai sumontuotas murlotas, t. y. sumontuotas ant stygų, kurios sujungtos su gegnėmis. Stygos reikalingos gegnių sutvirtinimui, o ne murloto atramai (nuotraukos Nr. 7, 8). 7. Mediena neimpregnuota, todėl dalis medienos pastate pasidengusi pelėsio sluoksniu (nuotraukos Nr. 9, 10). 8. Sienų karkasas sumontuotas tarpais nuo 565 mm iki 570 mm, todėl montuojant akmens vatą susidarys daug atliekų (nuotraukos Nr. 11, 12). 9. Montuojant stogo konstrukcijas neišspręsti montavimo mazgai ir jungimo detalės (nuotraukos Nr. 13, 14). 10. Pastate sumontuoti murlotai remiasi ant nesutvirtintų langų sąramų. Murlotai ne pilna plokštuma remiasi ant pastato sienų. Murlotai yra išsikišę už stogo konstrukcijos (nuotraukos Nr. 15, 16). 11. Montuojant čerpes neįrengti sniego gaudytuvai (žiemos metu slenkantis sniegas gali pažeisti lietaus surinkimo sistemą). Nesumontuotos karnizinės šukos po čerpėmis (apatinis užtvaras nuo paukščių) (nuotrauka Nr. 17). 12. Laikino klojinio kuoliukai įbetonuoti. Nuėmus klojinį, kiekvieną kuoliuką teks atskirai ištraukti iš betono ir naudojant specialius remontinius mišinius užtaisyti likusias skyles (nuotrauka Nr. 18).Padaryta išvada, kad rekonstrukcijos darbai atlikti nesilaikant Lietuvos Respublikos statybos taisyklių ir statybos tvarkos reglamentų, visi kritiniai šiame akte aprašyti ir užfiksuoti defektai privalo būti pašalinti prieš kitus pastato įrengimo darbus.

Ieškovas 2022 m. gruodžio 1 d. pretenzijoje ir teismo posėdžio metu iš dalies sutiko su MB „Laupetra“ akto išvadomis Nr. 1, 8, 12. Savo atsikirtimus į priešieškinį ieškovas grindžia MB „Ekspertų biuras“ statinio dalinės (konstrukcijų) ekspertizės aktu, kur, įvertinus MB „Laupetra“ apžiūros-defektų nustatymo aktu nustatytus trūkumus, nurodyta, kad MB „Laupetra“ akto išvadose Nr. 1, 2, 3, 5, 10, 11, 12 apibūdinti darbai nėra defektai, o nebaigti darbai; Nr. 4 – defektas; Nr. 6 – reikalingi papildomi skaičiavimai; Nr. 7 – reikalingi papildomi laboratoriniai tyrimai; Nr. 8 – ne defektas; Nr. 9 – negalima konstatuoti ar tai defektas, nes tam reikalingos projektuotojų išvados apie statinio konstrukcijose sumontuotų mazgų tinkamumą.

Specialisto išvada kaip atskiras rašytinis įrodymas CPK nėra išskirtas. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu kaip įrodymai gali būti naudojami ir rašytiniai įrodymai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio, - gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias. Jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo-mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma ne ekspertiniu aktu, o rašytiniu įrodymu, kuriame yra žinių apie reikšmės bylai turinčias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m, kovo 23 d. nutartis Nr. 3K-3-133/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju šalys statinio ekspertizės skirti neprašė, nors apsvarstyti tokią galimybę teismas jiems siūlė kelis kartus; ekspertizės atlikimą ir jos išvadų patikimumą apsunkintų tai, kad ją būtų galima atlikti tik iš fotonuotraukų, nes faktinė statinio situacija nebėra tokia, kokia buvo 2022 m. lapkričio 3 d., todėl teismas, spręsdamas ar ieškovo atlikti statybos rangos darbai buvo kokybiški, remiasi į bylą pateiktomis abiejų šalių užsakytų specialistų išvadomis (MB „Laupetra“ ir MB „Ekspertų biuras“), šalių, liudytojų R. M., R. K., M. J., P. K.. N. B., R. B., M. Š. paaiškinimais.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad MB „Laupetra“ specialistui R. M. nuo 2014 m. balandžio 29 d. suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas (1 failas, e. b. l. 57); MB „Ekspertų biuras“ specialistui R. K. nuo 2016 m. kovo 24 d. suteikta teisė eiti statinio dalies ekspertizės vadovo pareigas (1 failas, e. b. l. 177). Dėl to sutiktina su ieškovo atstovo teiginiu, kad R. K. kvalifikacija yra aukštesnė, tačiau vien tik specialisto kvalifikacija, teismo vertinimu, nelemia specialisto išvados besąlygiško pagrįstumo, kadangi nei R. M., nei R. K. nėra įrašyti į teismo ekspertų sąrašą ir jų parengtos išvados vertinamos kaip rašytiniai įrodymai, kuriuose yra žinių apie reikšmės bylai turinčias aplinkybes, taip pat ir kitų įrodymų kontekste.

Iš atsakovės paaiškinimų matyti, kad jai ir jos motinai N. B. ieškovo darbų kokybė įtarimą kėlė nuo pat pradžių, jos domėjosi ieškovo priimamais tam tikrais sprendimais, atliekamų darbų eiliškumu, medžiagų poreikiu ir tinkamu naudojimu. Be to, atsakovės prašymu, tam tikrais klausimais ieškovas galėjo konsultuotis su gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektą rengusiu architektu R. B. Liudytojas R. B. patvirtino, jog keletą kartų E. Š. kilo tam tikrų klausimų, taip pat berods vieną kartą jis bendravo su R. J. dėl balkono stogo antrame aukšte įrengimo. Kadangi pagal projektą buvo atliekama neypatingo statinio rekonstrukcija, atsakovei samdyti techninės priežiūros vykdytojo teisės aktai reikalavimo nenustatė (tą patvirtino ir specialistas R. K. savo atsakymų 4 punkte (4 failas, e. b. l. 115) ir statybos darbų kokybės R. B., priešingai nei teigia ieškovas ir jo atstovas, nekontroliavo. Statybos darbų priežiūra užsiėmė pati atsakovė ir jos šeimos nariai. Liudytoja N. B. patvirtino, kad padėjo dukrai paruošti projektą, pagal kurį gyvenamojo namo rekonstrukcija dalyvavo programoje, todėl jai buvo svarbu darbų įvykdymo terminai, kokybė. Ji dažnai apsilankydavo objekte, kėlė klausimus ieškovui, stogo vidinė konstrukcija jai atrodė netvirta, atrodė, kad nuo didesnio vėjo ji siūbuoja. Liudytojas M. Š. paaiškino, kad E. Š. kvietimu, atvykęs į objektą, rado visišką netvarką, chaosą. Jis specializuojasi karkasinių namų statyboje, maždaug 12 metų tokius namus statė Norvegijoje, todėl žino reikalavimus, ieškovo atliktas darbas jam atrodė nekokybiškas. M. Š. nurodė bendravęs su R. J. apie trūkumus, tačiau šis sakė, kad nežino kaip sutvarkyti ir tegu daro, kas moka. M. Š. patarė E. Š. kviestis specialistus darbams įvertinti. Atsakovė nurodė, kad MB „Laupetra“ atstovas R. M. atvyko į objektą, apžiūrėjo, išvardino tokius pačius trūkumus, kokius jai jau anksčiau buvo nurodę keli kiti meistrai ir M. Š. Dėl to ji mano, kad MB „Laupetra“ nustatė defektus teisingai.

Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad jis jokio specialaus su statybomis susijusio išsilavinimo neturi, yra savamokslis. Atsakovės objekte statybos darbus jis vykdė gavęs rekonstrukcijos projektą, jame konstrukcinės dalies projekto nebuvo. Jokių statybas reglamentuojančių teisės aktų nežino, neskaitė, Statybos techniniu reglamentu nesirėmė, jo reikalavimų nežino, dirbo taip, kaip moka, kaip yra daroma visur. Rekonstruojant neypatingąjį statinį, leidimui gauti nėra privalomas konstrukcinės dalies projektas, tačiau liudytojas R. M. nurodė, jog esant paruoštam darbo projektui tokių klaidų, kokios buvo padarytos, būtų buvę galima išvengti. Darbo projektai yra universalūs, juos galima surasti internete, pavyzdiniuose darbo projektuose yra aiškiai pavaizduoti būtini konstruoti mazgai ir pan. Techninis projektas rekonstrukcijos leidimui buvo paruoštas, leidimas vykdyti rekonstrukciją gautas, atsakovui darbams vykdyti projektas buvo pateiktas, o esant dokumentacijos trūkumui ar neaiškiam projektui, poreikiui turėti ir darbo projektą, ieškovas (rangovas) turėjo teisę įspėti užsakovę ir kol gaus reikiamus dokumentus stabdyti darbą (CK 6.659 straipsnio 3 dalis), tačiau šia savo teise nepasinaudojo, atliko darbus pagal turimą projektą. Visgi, tiek CK, tiek Statybos įstatymas (7 straipsnis), kiti teisės aktai, įpareigoja rangovą, kaip tos srities profesionalą, vykdant statybos darbus laikytis atitinkamų teisės reikalavimų ir darbus atlikti kokybiškai.

Ieškovo teigimu, jo atlikti darbai turi tik kelis neesminius trūkumus, dėl to jis geranoriškai norėjo išspręsti situaciją, padarydamas atsakovei 800 Eur nuolaidą, tačiau atsakovė su tuo nesutiko. Teismas su ieškovo teiginiais, jog jo atlikti darbai iš esmės yra kokybiški, nesutinka. Įvertinus MB „Laupetra“ ir MB „Ekspertų biuras“ išvadas, specialistų parengusių išvadas R. M., R. K. paaiškinimus teismo posėdyje, teismas sprendžia, jog pagrįstesnės yra MB „Laupetra“ išvados. Visų pirma, R. M. objektą apžiūrėjo realiai atvykęs į objektą ir apžiūros-defektų nustatymo akte išsamiai, su fotonuotraukomis apibūdino defektus, o teismo posėdžio metu nurodė, kad atlikti statybos darbai neatitiko STR 2.05.07:2005 „Medinių konstrukcijų projektavimas“ reikalavimų; trūkumai, užfiksuoti nuotraukose Nr. 2, 3, 4 yra esminiai, konstrukcijų montavimo mazgai yra visiškai netinkami; dėl atliktų darbų trūkumų tokį statinį eksploatuoti yra pavojinga žmonių sveikatai ir gyvybei, tačiau įvertinus į pastato rekonstrukciją atsakovės įdėtas lėšas, jau panaudotas medžiagas (brangi stogo danga), atsakovei buvo išsakytas siūlymas ne griauti ir perstatyti atliktus darbus (ką iš esmės būtų reikalingiausia atlikti), tačiau gelbėti situaciją, kiek galima atitaisant stogo konstrukciją, montavimo mazgus ir t.t. Dėl to pagal akto išvadas buvo parengta lokalinė sąmata darbų trūkumų pašalinimo apimčiai numatyti.

Tuo tarpu MB „Ekspertų biuras“ specialistas ekspertizės aktą surašė neapžiūrėjęs objekto (to nebebuvo įmanoma padaryti, nes išvada rengta kuomet jau buvo atlikti taisymai), tačiau MB „Laupetra“ akto fotonuotraukų ir aprašymų pagrindu. Nors R. K. taip pat sutiko, jog dalis įvardintų darbų yra atlikta su trūkumais (nuotraukose Nr. 2, 3, 5), tačiau daugumoje nurodė, kad tai yra tiesiog nebaigti darbai arba yra reikalingi detalesni tyrimai. Teismo tokia R. K. išvada apie ne defektus, o tiesiog nebaigtus darbus neįtikina. Pažymėtina, jog ieškovo vidinės stogo konstrukcijos darbai (dėl kurių ir yra nustatyta daugiausiai esminių trūkumų) jau buvo atlikti ir MB „Laupetra“ specialisto apžiūra vyko, kuomet ieškovas atlikinėjo išorinius stogo dengimo (čerpių dėjimo) darbus ir buvo jo paskutinės dienos objekte (darbus baigė 2022 m. lapkričio 3 d.). Po stogo uždengimo jau būtų baigti visi darbai pagal šalių pasirašytą sutartį baigti ir jokio darbų tęsinio nebebuvo numatyta atlikti.

Teismo posėdžio metu R. M. detaliai paaiškino, kuo pasireiškė darbų trūkumai, kad fotonuotraukose buvo užfiksuotas tam tikro mazgo trūkumas vienoje vietoje, tačiau tos pačios analogiškos klaidos (susijusios su murloto, gegnių, stygų montavimu) buvo visame objekte, viso pastato perimetru. Stogo konstrukciją, hidroizoliacijos nebuvimą R. M. apibūdino kaip esminius trūkumus, nes esant tokiai ieškovo padarytai laikančiajai konstrukcijai, kai murlotas nesiremia visa apimtimi į pilną pagrindą, stygos laiko murlotą, o ne murlotas stygas (kaip turėtų būti), ji negali atlaikyti stogo apkrovos, taip pat kritulių apkrovos. Apžiūros-defektų akte tokios vietos pažymėtos raudonomis rodyklėmis ir kartu su liudytojo R. M. paaiškinimais vertinant akte užfiksuotas nuotraukas tampa akivaizdu, jog darbai (stogo konstrukcijos montavimo) nebuvo atlikti be trūkumų.

MB „Ekspertų biuras“ akte ir teismo posėdžio metu liudytojas R. K. nurodė, kad dalis MB „Laupetra“ nustatytų defektų nėra defektai, o tiesiog nebaigti darbai. Tačiau jo tokios išvados yra prieštaringos: pvz. dėl išvados Nr. 2 nurodydamas, kad tai ne defektas, o nebaigti darbai, jis nurodė, kad murloto tvirtinimą reikia užbaigti užbetonuojant tuštumą betonu kampuočių įtvirtinimui, galimi ir kiti įdėtinės detalės tvirtinimo metodai; nudažyti metalinį kampą antikoroziniais dažais, išardyti laikančius kampuočius, izoliuoti sąlyčio tašką tarp metalo ir medžio konstrukcijų paviršių. Taigi, įvertinęs MB „Laupetros“ akto išvadą Nr. 2, R. K. padaro iš esmės prieštaringą išvadą, išskaidydamas darbą dalimis, vienus juos traktuodamas kaip nebaigtą darbą, tačiau patį metalinio kampuočio tvirtinimą su medžiu be hidroizoliacinio sluoksnio jau laikydamas defektu, nors visumoje matyti, kad tam, jog darbas būtų atliktas tinkamai, dar yra reikalingi papildomi darbai, taisymai, kurių po murloto įrengimo jau nebeturėtų būti daroma. Analogiška situacija ir su kitomis R. K. padarytomis išvadomis, pvz. išvada Nr. 3: MB „Laupetra“ nustatė murloto įlinkį, tačiau MB „Ekspertų biuras“ išvadoje nurodoma, kad tai nebaigtas darbas ir reikia įvesti papildomą atramą murlotui. Po R. K. nurodyto neva būtino „darbų tęsinio“ rezultatas turėtų būti toks, kad murlotas visu plotu remtųsi į pagrindą, ką R. M. įvertino kaip būtiną tinkamo murloto montavimo sąlygą ir turėjusią būti padarytą nuo pat pradžių. Taigi akivaizdu, jog murlotai sumontuoti yra neteisingai ir tai negali būti vertinama tik kaip nebaigtas darbas. Išvadoje Nr. 5: MB „Laupetra“ nustatė, kad gegnė nesiremia į murlotą, tačiau MB „Ekspertų biuras“ išvadoje nurodoma, kad tai nebaigtas darbas, reikia įvesti papildomą atramą gegnei, statybos eigoje tai ištaisoma. Jau vien tai, jog nurodoma „tai ištaisoma“ reiškia, jog gegnių, statybų montavimą reikia taisyti, t. y. jie nėra sumontuoti be defektų. Teismui net neturint specialių žinių, yra aišku, jog vykdant statybos darbus murlotai ar gegnės iš karto turėtų būti sumontuotas tinkamai, be jokių dar papildomų atramų. Be to, abu specialistai sutartinai konstatavo, jog defektas yra visu pastato perimetru neįrengtas hidroizoliacijos sluoksnis tarp pastato sienos ir murloto (MB „Laupetra“ akto nuotrauka Nr. 5). Šio defekto iš esmės net nėra kaip pašalinti, reikėtų išardyti visą stogą, kloti ant sienos hidroizoliacinę medžiagą ir vėl naujai statyti stogo konstrukciją. Kaip alternatyva specialistų siūloma hidroizoliacijos infektavimo į mūrą galimybė nėra niekaip objektyviai pagrįsta, jos kaina, sąnaudos ir galimybė atlikti būtent atsakovės objekte yra visiškai neaiški.

R. J. teigimu, hidroizoliacijos nepirko atsakovė, nors jis sakė, kad reikia. Tačiau jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų ieškovas nepateikė. Iš byloje esančių šalių susirašinėjimų matyti, kad atsakovė E. Š. duodavo pinigų ieškovui R. J. įvairioms statybose reikalingoms medžiagoms (varžtams, kampukams) pirkti, pasitikėjo jo rekomendacijomis dėl medžiagų pirkimo, derinosi su R. J. užsakydama statybines medžiagas, todėl argumentai, kad atsakovė paprašyta pateikti hidroizoliacinę medžiagą, atsisakė tai padaryti, teismo neįtikina. Be to, ieškovas (rangovas) tiek pagal sutarties, tiek pagal CK nuostatas būdamas įpareigotas tinkamai atlikti darbus, laikytis teisės aktų, kaip profesionalas statybų srityje turi žinoti STR 2.05.07:2005 144-145 p. nuostatas dėl hidroizoliacijos būtinumo ir nesant tos medžiagos, jis turėjo įspėti atsakovę ir sustabdyti darbus, o ne tęsti darbus žinodamas, jog daro akivaizdų broką.

Visuma byloje nustatytų aplinkybių teismui leidžia daryti išvadą, kad atsakovė įrodė, jog ieškovas statybos darbus atliko nekokybiškai, pažeidė šalių sudarytos sutarties, teisės aktų nuostatas, po jo atliktų darbų daikto (gyvenamojo namo) naudojimas pagal normalią paskirtį nebuvo įmanomas neištaisius trūkumų, atsakovė dėl ieškovo kaltės patyrė žalą, todėl ieškovui kyla atsakomybė už netinkamos kokybės darbą (CK 6.246 -6.249 straipsniai, 6.256 straipsnis, 6.665 straipsnis).

Iš šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovui jo darbo trūkumai buvo išsakyti žodžiu, taip pat jam buvo pateiktas MB „Laupetra“ aktas, į kurį jis atsakė 2022 m. gruodžio 1 d. pretenzija atsakovei E. Š., iš dalies pripažindamas tik tris defektus ir siūlydamas padaryti 800 Eur nuolaidą. Kitų defektų R. J. nepripažino, jų neatlygintinai taisyti nesiūlė. Atsakovė E. Š. ir liudytojas M. Š. nurodė, kad tuomet, kai R. J. buvo išsakyti darbo trūkumai ir paprašyta juos taisyti, ieškovas nurodė, kad tegu trūkumus taiso tas, kas moka. Toks ieškovo elgesys rodo, jog su juo susitarti dėl trūkumų šalinimo nebebuvo įmanoma, be to pagrįstos ir atsakovės abejonės ar jis sugebėtų atitaisyti trūkumus, įvertinus jo jau atliktų darbų kokybę. Į bylą ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis pats buvo pasirengęs taisyti broką, teikė tokį pasiūlymą atsakovei. Dėl to, atsakovė pasamdė kitą rangovą ieškovo padarytų darbų trūkumams pašalinti ir priešieškiniu prašo kompensuoti jos patirtus nuostolius dviem būdais: pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktą, sumažinti darbų kainą; pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktą atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Šiuo atveju sutarties 10 p. buvo numatyta, kad rangovas nepašalinęs defektų, nustatytų per garantinį laiką, atlygina užsakovo išlaidas, susijusias su defektų šalinimu. Taigi abu atsakovės pasirinkti jos teisių gynimo būdai nagrinėjamu atveju yra galimi.

Atsakovė priešieškinio reikalavimus grindžia MB „Laupetra“ lokaline sąmata, kurioje nurodyta, kad defektų šalinimo sąnaudos yra 12671,71 Eur. Kadangi šalys sutartimi nebuvo susitarusios dėl stogo apsauginės tvorelės įrengimo darbų, todėl iš lokalinėje sąmatoje nurodytos sumos atsakovė minusuoja 1917,85 Eur numatytų už šį darbą ir traktuoja, jog ieškovo atliktų darbų trūkumų šalinimo kaina yra 10753,86 Eur.

Iš atsakovės, trečiojo asmens P. Š., liudytojo M. Š. paaiškinimų matyti, kad ieškovo atliktų darbų trūkumus atsakovės objekte šalino M. Š., dirbantis pas individualią veiklą vykdančią savo sutuoktinę V. Š. Liudytojas M. Š. nurodė, kad šalino MB „Laupetra“ akte nurodytus trūkumus, darė langų sąramas, permontavo, tvirtino, stabilizavo visą stogo konstrukciją, išorinės stogo dangos nuėmė 1-2 eiles ir perdėjo, nes ieškovas nenumatė, kad „augs karkasas“. Visos kitos išorinės stogo dangos neėmė ir neremontavo. Medienos neimpregnavo, metalinių kampuočių su antikorozine medžiaga netepė, gali būti, kad tai darė atsakovės sutuoktinis P. Š. savarankiškai. Už darbus buvo skaičiuojamas valandinis įkainis, nes tokie taisymai užima daug laiko, yra įvairios specifikos ir neįmanoma apskaičiuoti konkrečiai už kiekvieną darbą.

Iš į bylą pateiktų atliktų darbų aktų, mokėjimo nurodymų matyti, kad atsakovė V. Š. už darbus sumokėjo 5566 Eur (1936 Eur+3630 Eur). Nors atsakovė teigė, kad dar ne visi trūkumai yra pašalinti ir bus šalinami, tačiau visos bylos nagrinėjimo eigoje papildomų įrodymų apie patirtas dar didesnes trūkumų šalinimo išlaidas nepateikė. Pažymėtina, jog MB „Laupetra“ akte, kuriuo remiasi atsakovė, nurodyta vienareikšmiška išvada, kad nustatytus trūkumus yra būtina pašalinti iki atliekant kitus pastato įrengimo darbus. Šiuo atveju paskutinis mokėjimo nurodymas V. Š. už trūkumų šalinimo darbus yra atliktas 2023 m. balandžio 28 d., po to buvo atlikti ir kiti darbai: sumontuoti langai, apšiltintos lauko sienos, sutvarkytas fasadas, ką patvirtina pačios atsakovės patikslintame priešieškinyje pateiktos fotonuotraukos. Be to, atsakovė ir liudytoja N. B. patvirtino, kad projektas nustatytu laiku buvo priduotas programai, kurioje dalyvavo, atsakovė gavo projekte numatytą išmoką pastato modernizavimui. Vadinasi, iki kitų darbų atlikimo jau buvo pašalinti ieškovo darbų trūkumai, nuo 2023 m. balandžio 28 d. iki šio sprendimo priėmimo dienos 2024 m. balandžio 19 d. jokių duomenų apie dar atliekamus papildomus trūkumų šalinimo darbus ir dėl to patirtas išlaidas, atsakovė nepateikė. Pažymėtina, kad lokalinė sąmata yra tik orientacinis kriterijus, objektyviai nepagrindžianti būtent atsakovės objekte atliktų darbų defektų šalinimo kainos; įrodymų, kad atsakovė faktiškai patyrė būtent lokalinėje sąmatoje nurodytas išlaidas, šalindama ieškovo atliktų darbų trūkumus, nėra. Dėl to, teismo vertinimu atsakovės tiesioginius nuostolius sudaro 5566 Eur suma ir ieškovas turi šiuos nuostolius atlyginti (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Be tiesioginių nuostolių į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai). Atsakovė į nuostolių sumą įtraukė 363 Eur išlaidas už MB „Laupetra“ paslaugas, nustatant defektus ir 550 Eur išlaidos už advokato teisinę konsultaciją ir pretenziją ieškovui. Šios išlaidos yra pagrįstos rašytiniais dokumentais, patvirtina atsakovės patirtas išlaidas, todėl 913 Eur netiesioginius nuostolius taip pat turi atlyginti ieškovas. Bendra atsakovei padarytų nuostolių suma yra 6479 Eur ir teismas nustatė visas ieškovo sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas už šiuos nuostolius, kadangi jis pažeidė statybos rangos sutarties sąlygas, darbus atliko nekokybiškai, dėl to atsakovė patyrė nuostolių, tarp ieškovo veiksmų ir nuostolių yra priežastinis ryšys (CK 6.246 – 6.249 straipsniai, 6.256 straipsnio 2 dalis).

Atsakovės prašomi taikyti nuostolių šalinimo būdai yra tinkami. Nors patikslintu priešieškiniu ji prašė ieškovo atliktų darbų kainą mažinti 5440 Eur stogo dengimo darbų suma, tačiau teismo posėdžio metu pripažino ir 451 Eur sumą už skardinimo darbus, jos reikalavimas sumažinti šalių susitarimu nustatytą kainą iki tos sumos, kurią atsakovė jau buvo sumokėjusi ieškovui iki bylos iškėlimo yra aiškus (patikslinto priešieškinio 29 punktas), todėl teismas, spręsdamas dėl ieškovo darbų kainos sumažinimo, sprendžia, jog mažintina suma turėtų būti ne 5440 Eur, o 5891 Eur ir tai nelaikytina išėjimu už priešieškinio ribų.

Atsakovė nemokėjo ieškovui už darbus, sustabdė savo prievolės įvykdymą, nes ieškovas neperdavė jai kokybiškai atliktų darbų. Ieškovo padaryti nuostoliai, kuriuos jis turi atlyginti atsakovei, sudaro 6479 Eur. Teismo vertinimu, atsakovė savo prievolės įvykdymą sustabdė pagrįstai (CK 6.58 straipsnio 1 dalis), jos priešieškinio reikalavimai 6479 Eur sumai yra pagrįsti, todėl tinkamas atsakovės nuostolių pašalinimo būdas yra ieškovo darbų kainos sumažinimas 5891 Eur suma (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir 588 Eur nuostolių priteisimas iš ieškovo atsakovei (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl to, ieškovo ieškinys atmestinas, jam skola iš atsakovės nepriteistina, o atsakovės priešieškinis tenkintinas iš dalies, kompensuojant 6479 Eur nuostolių sumą.

Ieškinys atmestas, todėl iš atsakovės ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Atsakovės sutikslintų priešieškinio reikalavimų suma 11666,86 Eur, todėl ji turėjo sumokėti 263 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Atsakovė sumokėjo 283 Eur žyminio mokesčio, todėl 20 Eur permoka grąžintina atsakovei (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsakovė patyrė 2263 Eur bylinėjimosi išlaidas: 263 Eur žyminis mokestis, 2000 Eur už advokato pagalbą. Priešieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies, pripažinta, kad ieškovas padarė nuostolių už 6479 Eur, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš ieškovo atsakovei priteistinos 1267,28 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti. Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Sumažinti ieškovo R. J. atliktų statybos darbų kainą 5891 Eur (penkių tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt vieno Eur) suma ir priteisti iš ieškovo R. J. atsakovei E. Š. 588 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis Eur) nuostolių atlyginimo.

Kitą priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. J. atsakovei E. Š. 1267,28 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt septynis Eur 28 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti atsakovei E. Š. 20 Eur (dvidešimt Eur) žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. balandžio 14 d.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.