Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-05-22 · Byla Nr. A2.6.-6773-369/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-05-22
Bylos Nr.
A2.6.-6773-369/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-06108-2015-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Pažeidėjas
E. M.
Nukentėjusysis
I. M.
Kategorijos
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. A2.6.-6773-369/2015
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-06108-2015-4
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos 45.4.5.; 45.4.1; 45.4.7.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. gegužės 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Gintarei Prunskaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. M.,

nukentėjusiajai I. M.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnį, 124¹ straipsnio 8 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. 2015-04-29 apie 8.47 val., Kalvarijų g. 8, Vilniuje, vairavo automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1.99 prom. girtumas, neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti tos kategorijos transporto priemones atimta, o asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje bei 127 straipsnio 3 dalyje numatytų pažeidimų padarymą, be to, policijos pareigūnams nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, civilinės atsakomybės draudimo, techninės apžiūros akto. Tokiais savo veiksmais E. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130² straipsnyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje.

Šalies argumentai

E. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltę dėl jam inkriminuojamų teisės pažeidimų pripažįsta, dėl savo elgesio gailisi, paaiškino, jog automobilį, kuriuo padarytas administracinis teisės pažeidimas paėmė savavališkai, be automobilio savininkės – motinos I. M., žinios, nes tuo metu, kai jis pasiėmė automobilio raktelius, motina miegojo.

Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji I. M. nurodė, kad nurodė, kad ji automobilio savo sūnui nedavė, jis pats, kai ji miegojo, paėmė automobilio raktelius savavališkai. Nukentėjusioji nurodė, kad jai buvo žinoma aplinkybė, kad jos sūnus – E. M. neturi teisės vairuoti transporto priemones.

Byloje esančiame paaiškinime E. M. iš esmės kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino. Be E. M. prisipažinimo, jo kaltė, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130² straipsnyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje, įrodyta bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, J. B. rašytiniu paaiškinimu, alkotesterio kvito duomenimis, Pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, pažyma apie asmens baustumą, iš kurios yra matyti, jog Teismo nutarimu E. M. nubaustas už pažeidimų, numatytų ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 127 straipsnio 3 dalyje, padarymą 4600 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu nuo 2014-01-29 iki 2018-04-28, kita bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

E. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis dėl padarytų pažeidimų prisipažino ir gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Už ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą numatytos nuobaudų rūšys su transporto priemonės konfiskavimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas už LR ATPK 130² str. numatyto pažeidimo padarymą gali būti netaikomas ir LR ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-3213/2010). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus; jo įgyvendinimo tvarka bendriausia prasme nustatyta šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pažeidimo padarymo priemonių (transporto priemonės) konfiskavimas paprastai laikomas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems LR ATPK numatytiems pažeidimams (administracinė byla Nr. 2AT-2-2013).

Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl teisės į nuosavybės apsaugą, nustatytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje, iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Be kita ko, ja gali būti siekiama užkirsti kelią atitinkamos transporto priemonės naudojimui kitų nusikalstamų veikų padarymui kenkiant visuomenei (Yildirim v. Italy, no. 38602/02, decision of 10 April 2003; C.M. v. France, no. 28078/95, decision 26 June 2001). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, turto konfiskavimas patenka į nuosavybės naudojimo kontrolės sritį pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio 2 dalį, kurioje valstybėms suteikiama teisė priimti įstatymus, jų manymu, reikalingus, kad būtų galima kontroliuoti nuosavybės naudojimą atsižvelgiant į bendrąjį interesą. Tam, kad nuosavybės teisių apribojimas atitiktų šią nuostatą, jis turi būti nustatytas įstatymo, juo siekiama teisėto tikslo, o panaudotos priemonės – pagrįstai proporcingos šiam tikslui. Spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, Teismas palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (Yildirim v. Italy; Het Financieele Dagblad B.V. v. the Netherlands, no. 577/11, decision of 28 June 2011).

Manytina, kad teismo nagrinėjamoje byloje, pritaikius automobilio konfiskavimą, nurodyta teisinga pusiausvyra nebus pažeista. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog vien ta aplinkybė, kad atitinkama transporto priemonė priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, bet kitam asmeniui (pavyzdžiui, automobilių lizingo paslaugas teikiančiai bendrovei ir pan.), savaime nėra pagrindas neskirti šios papildomos administracinės nuobaudos, kai nustatomi atitinkami, automobilio konfiskavimą numatantys ATPK numatyti pažeidimai. ATPK 26 str. 1 d. numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-04-08 nutarime konstatuota, kad draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Be to, Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Taigi, tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl ko savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau nepaisant to asmuo gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Tokios teisminės praktikos laikosi ir Vilniaus apygardos teismas (teismo nutartis Nr. ATP-1231-487/2012).

Iš bylos medžiagos yra matyti, kad E. M. administracinius teisės pažeidimus padarė transporto priemone, kuri nuosavybės teise priklauso I. M.. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji I. M. nurodė, kad automobilio raktelius E. M. paėmė savavališkai, jai nežinant, nes tuo metu ji miegojo. Taip pat I. M. nurodė, jog jai žinoma aplinkybė, kad jos sūnus E. M. neturi teisės vairuoti transporto priemones. Teismas pažymi, jog vien tai, kad I. M. pati automobilio raktelių E. M. nedavė ir net nežinojo, kad jis išvažiavo jos automobiliu, nes, tuo metu tiesiog miegojo, nepatvirtina, jog automobilio savininkė ėmėsi atitinkamų priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto pasinaudojimo juo. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad transporto priemonės savininkas neturi būti pasyvus saugant transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo (pvz. Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-745-290/2012, 2013 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-640-397/2013 ir t. t.). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Taigi, nukentėjusioji, nors ir žinojo, jog jos sūnus neturi teisės vairuoti transporto priemones, nesiėmė visų įmanomų priemonių ir neužtikrino, kad E. M. neturėtų galimybės paimti automobilio raktelių, o kartu ir naudotis jai priklausančiu automobiliu.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę (praeityje ne kartą baustas administracine tvarka už KET reikalavimų pažeidimus), į padarytų pažeidimų pobūdį - jis padarė vieną iš pavojingiausių administracinį teisės pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, toks pažeidimas kelia grėsmę ne tik pačiam pažeidėjui, bet ir kitiems asmenims, o kartu ir visam eismo saugumui. Šių nustatytų faktinių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra, bei daro išvadą, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti E. M. skiriant nuobaudas, įstatymo straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytus pažeidimus, sankcijų ribose.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 286 - 288 str., teismas

nutaria:

E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, skirti 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą, su transporto priemonės BMW 745, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, skirti 6 Eur (šešių eurų) baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą su transporto priemonės BMW 745, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundusi tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas