Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui L. M.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei adv. Saulenai Gasiūnienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo A. M.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ieškiniu prašė iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 6 565 Eur skolą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.

Siekdamas atgauti atsakovės nesumokėtą skolą, pradinis kreditorius A. M. sudarė sutartį su VšĮ (duomenys neskelbtini) dėl skolos iš atsakovės išieškojimo, už ikiteisminio skolos išieškojimo paslaugas sumokėjo 731 Eur, todėl papildomai patyrė 731 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų. Pateikus pretenziją atsakovei, atsakovė atsiuntė atsakymą, iš kurio turinio matyti, kad atsakovė skolą mokėti atsisako. Sutartinių santykių šalys yra įpareigotos vykdyti savo prievoles sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymus ar sutartį. Atsakovė nėra pilnai sumokėjusi už atliktus ir be pastabų priimtus statybos darbus pagal su pradiniu kreditoriumi pasirašytą sutartį, po reikalavimo perleidimo atsakovė turi pareigą skolą sumokėti dabartiniam kreditoriui, t. y. ieškovei. Remdamasi CK 6.681 straipsnio 1 dalimi, prašė 5 834 Eur įsiskolinimą priteisti teismine tvarka, taip pat priteisti iš atsakovės 731 Eur su skolos išieškojimui trečiojo asmens patirtas išlaidas bei 6 procentų dydžio procesines palūkanas, kadangi reikalavimo perleidimo dieną ieškovė įgijo ne tik reikalavimą į ikiteisminio išieškojimo išlaidas ir pagrindinę skolą, bet ir į papildomas teises, įskaitant prievolių užtikrinimui nustatytas teises į palūkanas bei netesybas.

Trečiasis asmuo A. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Paaiškino, kad su atsakove buvo sutartis dėl darbų atlikimo objekte (duomenys neskelbtini) m. Sutartyje numatyti darbai buvo atlikti, tačiau atsakovė ne už visus darbus apmokėjo. Buvo bandoma su atsakovės vadovu ginčą spręsti gera valia, bet atsakovės vadovui vengiant susitikimų, derybos nutrūko. Trečiasis asmuo su darbuotojais objekte (duomenys neskelbtini) m. atliko paruošiamuosius darbus, kuriems buvo reikalinga technika. Su UAB „(duomenys neskelbtini)‘ dar iki ginčijamos rangos sutarties sudarymo buvo pasirašę transporto nuomos sutartį, pagal kurią buvo nuomojamas automobilis, todėl atsakovės pateiktas atliktų darbų aktas už įvairius technikos darbus nėra susijęs su ieškovės reikalaujamu įsiskolinimu.

Patvirtino, kad žodiniu susitarimu A. M. individuali įmonė objekte (duomenys neskelbtini) atliko kai kuriuos gerbūvio darbus. Pagal ieškovės pateiktų atliktų darbų aktus A. M. darbus atliko 2021 metų vasario, kovo ir balandžio mėnesiais: 2021 m. vasario mėnesį darbų atlikta už 2 000 Eur, 2021 m. kovo mėnesį - už 1 500 Eur, 2021 m. balandžio mėnesį - už 2 000 Eur ir 1 900Eur. Už šiuos darbus A. M. įmonė išrašė PVM sąskaitas – faktūras, t. y. 2021 m. vasario 11 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) Nr.323 2 000 Eur sumai, 2021 m. kovo 24 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) Nr.327 1 500 Eur sumai, 2021 m. balandžio 8 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) Nr.328 2 000 Eur sumai ir 2021 m. balandžio 26 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.329 1 900 Eur sumai. Visos šios sąskaitos yra apmokėtos. Jokių papildomų darbų nebuvo atliekama, A. M. savavališkai 2021 m. lapkričio 30 d. surašė dar vieną atliktų darbų aktą už darbus, atliktus laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio mėnesio iki 2021 m. balandžio mėnesio, nors visi darbai objekte buvo baigti prieš pusę metų. Jokie darbai atsakovei 2021 m. lapkričio 30 d. nebuvo perduoti, nes jie tuo metu nevyko, o 2021 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų aktas atsakovei nebuvo pateiktas. Kadangi tarp šalių nebuvo pasirašyta rašytinė rangos sutartis, šalys nenusistatė sąlygų dėl darbų atlikimo bei perdavimo, todėl, sprendžiant klausimą dėl atliktų darbų aktų, turėtų būti vadovaujamasi CK nuostatomis, pagal kurias rangovas darbus pagal vienašalius aktus turi teisę perduoti tik tuo atveju, jeigu pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus -sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Atsakovei apie 2021 m. lapkričio 30 d. surašytą atliktų darbų aktą tapo žinoma tik gavus jį elektroniniu paštu su reikalavimu apmokėti neva susidariusią skolą. Šių aplinkybių pagrindu darė išvadą, kad A. M. netinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus. 2021 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų aktas nebuvo pateiktas atsakovei įstatymo nustatyta tvarka, nepateikta jokių duomenų, kad atsakovė buvo informuota apie darbų perdavimą, akte nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima vertinti, kad užsakovė atsisakė pasirašyti aktą (CK 6.694 straipsnio 4 dalis), ar jie iš viso buvo atlikti, todėl atsakovė neįgijo teisių ir pareigų, kurios atsiranda tiek abiem šalims, tiek vienašališkai pasirašius aktą.

Nurodė, kad kai kuriuos darbus A. M. individuali veikla atliko juos suderinusi ne su atsakove, o tiesiogiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri trečiajam asmeniui apmokėjo pagal sąskaitas ir šie darbai buvo atliekami ne per UAB „(duomenys neskelbtini)“, ką įrodo elektroniniai laiškai, kuriuose A. M. sūnus M. M. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu derino darbų apimtis ir kainas. Be to, trečiojo asmens sūnus M. M. 2021 m. birželio mėnesį susirašinėjo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri nurodė ištaisyti trūkumus ir defektus. Šie darbai nelaikytini darbais, už kuriuos atsakovė turėtų apmokėti, nes tai yra trūkumų ir defektų šalinimas.

Nesutikdama su reikalavimu dėl 731 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų nurodė tokius argumentus. Pagal viešai prieinamus duomenis VšĮ (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla yra susijusi su atlygintiniu teisės iš prievolę pažeidusių asmenų reikalauti ieškovei sumokėti pradelstas pinigines sumas įgijimu iš pradinio kreditoriaus ir šių sumų išieškojimu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prieš tai atlygintinai iš pradinio kreditoriaus įgijus tokią subjektinę teisę, turėtos išlaidos nelaikytinos skolos išieškojimo ir administravimo ikiteismine tvarka išlaidomis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto prasme. Darbo užmokesčio darbuotojams už jų tiesioginį darbą (darbo laiko skyrimas su atsakovu susisiekti telefonu ar elektroniniu paštu, derybos) išlaidos yra tiesioginės įmonės veiklos sąnaudos. Jas priteisus iš atsakovės, atsakovė būtų įpareigota ne padengti protingas išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, o padengti įmonės veiklos sąnaudas, kurias įmonė prisiima savo valia ir rizika. Pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktą be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Ikiteisminis skolos išieškojimas buvo vykdomas VšĮ (duomenys neskelbtini) ir apėmė tik raginimo sumokėti pinigus išsiuntimą atsakovei. A. M., veikdamas pagal individualią veiklą, pats jokių veiksmų siekiant prisiteisti skolą neatliko, su atsakove nesusitiko. Atkreipė dėmesį, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra tas pats asmuo (L. M.), kad ieškovė byloje nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog faktiškai atliko kokius nors veiksmus, susijusius su įstatymo nustatytos pareigos pranešti skolininkei apie reikalavimo teisės perleidimą įvykdymu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Dėl ginčo esmės

Byloje kilo ginčas dėl įsiskolinimo pagal 2020 m. spalio 27 d. atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir trečiojo asmens A. M., vykdančio individualią veiklą, sudarytą darbų atlikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui perleidus reikalavimo teisę ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. spalio 27 d. pasirašė rangos darbų sutartį, kurios vykdymui atsakovė pasitelkė trečiąjį asmenį A. M.. Tuo tikslu atsakovė ir trečiasis asmuo A. M., besiverčiantis individualia veikla, 2020 m. spalio 27 d. sudarė darbų atlikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria rangovas (trečiasis asmuo) įsipareigojo objekte, es. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) a. su prieigomis (duomenys neskelbtini) mieste, atlikti demontavimo ir įrengimo darbus, rekonstruojant nuotekų, paviršinių (lietaus) nuotekų ir vandens tiekimo tinklus. Sutartimi atsakovė įsipareigojo priimti kokybiškai, laiku atliktus darbus ir sumokėti už juos sutartyje nustatyta tvarka bei terminais (sutarties 1.1 p.). Sutarties 2.1 punktu atsakovė įsipareigojo apmokėti už atliktus darbus pagal šios sutarties 4 punkte nurodytą tvarką, pateiktus atliktų darbų aktus ir sąskaitą faktūrą.

Atsakovė neigė darbų atlikimo sutarties su trečiuoju asmeniu sudarymą, teigdama, jog rašytinė sutartis nebuvo pasirašyta, tačiau reikalavimo dėl sutarties ar atskirų jos dalių negaliojimo nereiškė, dėl ko teismas neturi pagrindo nesivadovauti ieškovės pateikta 2020 m. spalio 27 d. tarp atsakovės ir trečiojo asmens sudaryta darbų atlikimo sutartimi. Be to, atsakovės nurodomą aplinkybę, jog sutartis buvo nepasirašyta atsakovės vadovo, paneigė liudytojas M. M., išsamiai ir nuosekliai paaiškinęs sutarties sudarymo, jos pasirašymo aplinkybes ir patvirtinęs, kad sutartį su trečiuoju asmeniu pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. B.. Sutiktina su atsakovės argumentais dėl šios sutarties turinio trūkumų (nenurodant darbų kiekių, nesudarant sutartyje aptartų priedų ir kt.). Sutarties 1 punktu sutartį sudariusios šalys susitarė, jog rangovas darbus atlieka vadovaudamasis jam pateikto techninio projekto Nr. (duomenys neskelbtini)-TP sprendiniais ir darbo projekto Nr. (duomenys neskelbtini)-DP sprendiniais, kurie yra neatskiriama šios sutarties dalis ir yra privalomai vykdytini. Sutarties 1.4 punkte šalys pažymėjo, kad objekto techninis ir darbo projektai rangovui yra pateikti, taip pat numatė, kad darbai turi būti atlikti pagal užsakovo pateikto techninio ir darbo projekto atitinkamose dalyse nurodytus projektinius sprendinius. Aptartos sutarties sąlygos leidžia daryti išvadą, kad net ir nesant techninio projekto ir darbo projekto kaip šios sutarties priedų, šalims nurodomų priedų turinys buvo žinomas ir šalys susitarė jais vadovautis, atliekant darbus, o darbų apimtys buvo sąlygotos projektinių sprendinių. Liudytojo M. M. parodymais nustatyta, kad darbų atlikimo sutartis tarp atsakovės „(duomenys neskelbtini)“ ir trečiojo asmens A. M. buvo sudaryta atsakovės nurodomos statybos rangos sutarties tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu, kad šalys, nustatydamos darbų kainą, vadovavosi tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)‘ sutartyje numatytais darbų įkainiais. 2020 m. spalio 27 d. darbų atlikimo sutarties turinys ir pobūdis šalims buvo aiškus ir suprantamas, dėl ko sprendžiant ginčą neturi teisinės reikšmės atsakovės nurodomos aplinkybės, jog sudarytoji UAB „(duomenys neskelbtini)“ su trečiuoju asmeniu darbų atlikimo sutartis turi panašumų su atsakovės pateikta 2020 m. spalio 27 d. statybos rangos sutartimi Nr. 20/20/9 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)‘. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir trečiasis asmuo A. M. susitarė dėl rangos darbų atlikimo objekte (duomenys neskelbtini) m. sutartyje nurodytomis sąlygomis. Pagal trečiojo asmens ir atsakovės sudarytą sutartį trečiasis asmuo objekte turėjo atlikti demontavimo ir įrengimo darbus, rekonstruojant nuotekų, paviršinių (lietaus) nuotekų ir vandens tiekimo tinklus (duomenys neskelbtini) mieste, taip kaip tai buvo numatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtame Techniniame darbo projekte. Ši rangos darbų atlikimo sutartis laikytina atitinkanti rangos sutarties sampratą (CK 6.681 straipsnis).

Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą statybos rangos sutarties sampratą statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.

Tinkamas sutarties įvykdymas ir rangovo teisė reikalauti apmokėjimo siejami su darbų atlikimu ir jų perdavimu. Šios nuostatos yra perkeltos ir į 2020 m. spalio 27 d, darbų atlikimo sutartį. pagal kurios 2.1 punktą atsakovė įsipareigojo už atliktus darbus apmokėti, pateikus atliktų darbų aktus ir sąskaitą faktūrą. Šalys darbų atlikimo sutartyje nenumatė jokių sąlygų dėl darbų perdavimo ir priėmimo, todėl, kaip ir nurodė procesiniuose dokumentuose atsakovė, trečiasis asmuo, perduodamas darbus atsakovei, turėjo vadovautis CK 6.694 straipsnio nuostatomis, pagal kurio 1 dalį užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad forma, kuria turi būti daromas pranešimas, įstatyme nenustatyta, dėl to tai turėtų būti aptarta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2010). Nagrinėjamu atveju atsakovė ir trečiasis asmuo 2020 m. spalio 27 d. darbų atlikimo sutartyje neaptarė, kokios formos turi būti rangovo pranešimas apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą. Todėl galima spręsti, kad šalys pranešimo formai neteikė reikšmės, o tai reiškia, kad pranešimas apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą galėjo būti bet kokios formos.

Byloje trečiojo asmens A. M. paaiškinimais, liudytojo M. M. parodymais nustatyta, kad faktiškai darbai objekte buvo atliekami 2020 m. lapkričio - 2021 m. balandžio mėnesiais. Visų atliktų darbų (tame tarpe ir atsakovės) perdavimą užsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizavo liudytojas M. M.. Iš elektroninio 2021 m. balandžio 21 d. susirašinėjimo tarp M. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad liudytojas M. M. persiuntė atsakovės vadovui R. B. ir finansininkui A, G. galutinį 2021 m. balandžio 21 d. atliktų darbų aktą, pagal kurį atsakovė perdavė darbus numatytus rangos sutartyje, sudarytoje atsakovės su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip teismo posėdžio metu parodė liudytojas M. M., trečiasis asmuo (jo samdomi darbuotojai) objekte atliko visus darbus, susijusius su technikos panaudojimu, numatytus atsakovės ir trečiojo asmens sudarytoje 2020 m. spalio 27 d. sutartyje, t. y. demontavimo darbus (kelio bortų ardymas išsaugant medžiagas ir pakraunant ant padėklų; vejos bortų ardymas išsaugant medžiagas ir pakraunant ant padėklų; trinkelių dangos ardymas pakraunant ant padėklų; senų pagrindų demontavimas ir išvežimas) bei įrengimo darbus (šalčiui atsparaus sluoksnio įrengimas ir sutankinimas; skaldos pagrindo įrengimas ir sutankinimas; išlyginamojo sluoksnio įrengimas; klinkerinių trinkelių dangos įrengimas be tarpų, su siūlių užpildymu; granitinių kelio bortų įrengimas, atsivežant betoną iš mazgo savo transportu; granitinių vejos bortų įrengimas, atsivežant betoną iš mazgo savo transportu). Iš 2021 m. balandžio 21 d. atliktų darbų akto Nr. 21-04/21, parengto atsakovės, matyti, kad šiuo aktu atsakovė pagrindiniam užsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė ir tuos darbus, kuriuos atliko trečiasis asmuo. Todėl teismas sprendžia, kad būtent nuo atsakovės darbų perdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei tapo žinoma apie trečiojo asmens pasirengimą perduoti atliktus darbus. Tokią išvadą leidžia daryti ir elektroninio susirašinėjimo turinys, nes liudytojas M. M., persiųsdamas 2021 m. balandžio 21 d. aktą, parengtą UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsakovės atsakingiems asmenims, be kita ko nurodė „galim išrašyt SF“ (sąskaitą faktūrą). Taigi atsakovė, turėdama informaciją, jog sutartimi numatyti darbai trečiojo asmens atlikti, turėjo pareigą organizuoti šių darbų priėmimą.

Liudytojas M. M. teismo posėdžio metu parodė, kad sąskaita faktūra už paskutinius objekte trečiojo asmens atliktus darbus atsakovei nebuvo išrašyta ir atliktų darbų aktas nebuvo sudarytas atsakovės vadovo prašymu dėl sudėtingos finansinės situacijos bendrovėje (UAB „(duomenys neskelbtini)“), dėl ko darbų atlikimo akte už 2021 m. balandžio mėnesį buvo nurodyta tik dalis faktiškai atliktų darbų. Buvus tokį susitarimą, patvirtina byloje pateikti darbų atlikimo aktai, iš kurių matyti, kad trečiasis asmuo apskaitė mažiau darbų, nei faktiškai atliko. Pav., UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. balandžio mėnesio atliktų darbų akte nurodo, kad įrengta šalčiui atsparaus sluoksnio įrengimo ir sutankinimo darbų (atlikta nuo statybos pradžios) 1 283 m ² (akto 5 eilutė), kai trečiojo asmens A. M. už tą patį laikotarpį 2021 m. balandžio mėnesio akte nurodoma atlikta analogiškų darbų 960 m ² (akto 5 eilutė). Atitinkamai nurodomos mažesnės ir kitų darbų apimtys: skaldos pagrindo įrengimas ir sutankinimas, išlyginamojo sluoksnio įrengimas ir kt. (979 ir 891 m ² (6, 7 eilutės UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtame akte) ir 900 bei 640 m ² (6,7 eilutės trečiojo asmens parengtame akte)). Be to, atsakovė faktiškai žinodama apie darbų užbaigimą, ieškovei delsiant jam perduoti atliktus darbus (pateikti atliktų darbų aktą), elgėsi pasyviai, ieškovės neragino greičiau perduoti atliktus darbus, kas patvirtina, jog atsakovė ir trečiasis asmuo buvo susitarę dėl atliktų darbų priėmimo ir apmokėjimo už juos atidėjimo.

Trečiasis asmuo atliktų darbų aktą surašė 2021 m. lapkričio 30 d., t. y. praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams po darbų užbaigimo. Trečiasis asmuo, nors ir praėjus tam tikram laikui, atsakovei visgi pateikė atliktų darbų aktą, PVM sąskaitą faktūrą. Buvus šalių susitarimui dėl vėlesnio darbų užaktavimo ir apmokėjimo, šių dokumentų pateikimas per ilgesnį terminą, nei faktiškai darbai atlikti, negali nulemti atlikto statybos darbų akto negaliojimo. Taip pat tai nelemia atsakovės pareigos atsiskaityti už trečiojo asmens atliktus darbus pasibaigimo ar išnykimo. Juolab, kad atsakovė nepateikė jokių pagrįstų argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kodėl toks uždelstas atliktų darbų akto pateikimas turėtų būti laikomas neteisėtu, pažeidžiančiu jos teises ir teisėtus interesus. Pagal suformuotą teismų praktiką užsakovo pareiga sumokėti už atliktą darbą gali atsirasti ir jam nepasirašius darbų priėmimo akto, jeigu jis faktiškai darbų rezultatą priėmė ir juo naudojasi (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007), todėl faktas, kad darbų atlikimo aktas atsakovės nepasirašytas, neatleidžia atsakovės nuo prievolės, kylančios iš sudarytos sutarties vykdymo. Pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovei atliktų darbų aktas ir PVM sąskaita faktūra buvo 2022 m. sausio 19 d. išsiųsti registruota siunta atsakovės buveinės adresu, tačiau dokumentai neįteikti, nes gavėjas (atsakovė) jų neatsiėmė. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į pasyvų atsakovės elgesį, 2021 m. lapkričio 30 d.. atliktų darbų akto išsiuntimas laikytinas ir atliktų darbų perdavimu-priėmimu.

Atsakovės nepasirašymo darbų priėmimo-perdavimo akte faktas savaime nereiškia, jog darbai nebuvo atlikti ir perduoti, atitinkamai, kad užsakovas neturi pareigos jų apmokėti. Vien tik formaliųjų įstatymo nustatytų darbų perdavimo-priėmimo reikalavimų nesilaikymas negali būti laikomas pagrindu šalims nevykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

Vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; kt.). Atsakovei vengiant pasirašyti 2021 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų aktą, nesiimant visiškai jokių sutartyse numatytų veiksmų (atliktų darbų akto nepasirašant, darbų trūkumų raštu nenurodant), kilo 2020 m. spalio 27 d. darbų atlikimo sutarties 2.1 punkte numatytos teisinės pasekmės – prezumpcija, kad ieškovė sulygtus statybos darbus atliko tinkamai, o atsakovei atsirado pareiga atsiskaityti už šiuos darbus.

Iš 2021 m. lapkričio 30 d. akte detalizuotų darbų matyti, kad akte apskaityti darbai atlikti 2020 m. lapkričio - 2021 m. balandžio mėnesiais. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu išsakė nuomonę, kad šiame akte fiksuoti darbai dubliuojasi su darbais, kurie apskaityti ankstesniuose trečiojo asmens sudarytuose aktuose už 2021 m. vasario, kovo, balandžio mėnesius. Šį argumentą teismas atmeta kaip nepagrįstą. Lyginant trečiojo asmens atliktų darbų aktuose ieškovės nurodomų atliktų darbų apimtis ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ baigiamuoju 2021 m. balandžio 21 d. atliktų darbų aktu perduotų darbų apimtis, matyti, kad trečiasis asmuo nurodė atlikęs netgi mažiau darbų, nei jų perdavė atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pav., atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė 1 283 m ² šalčiui atsparaus sluoksnio įrengimo darbų (akto 5 eilutė), kai trečiasis asmuo nurodo šių darbų atlikęs 1 260 m ² (aktų už 2021 m. vasario, kovo, balandžio ir 2020 m. lapkričio – 2021 m. balandžio mėnesius 5 eilutė). Pagal trečiojo asmens aktuose nurodomas darbų apimtis ir atsakovės perduotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ apimtis darbų kiekiai iš esmės atitinka, atsakovė užsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbus perdavė, ginčo dėl to, kad trečiojo asmens aktuose nurodomos rūšies darbus atliko būtent trečiasis asmuo nėra, kas leidžia daryti išvadą, jog 2021 m. lapkričio 31 d. atliktų darbų akte trečiojo asmens nurodomi darbai faktiškai buvo atlikti, ką patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos vadovo A. M. prierašas akte „kiekiai suderinti“.

Darbų atlikimo fakto nepaneigia ir atsakovės pateiktas 2021 m. sausio 11 d. atliktų darbų aktas Nr. 2, pagal kurį trečiasis asmuo suteikė technikos paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2 525 Eur, kadangi šiuo aktu perduodami kitos rūšies darbai, nei nurodomi atsakovės ginčijame 2021 m. lapkričio 30 d. akte. Kaip paaiškino trečiasis asmuo A. M. savivartis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nuomojamas pagal atskirą sutartį.

Atsisakyti priimti darbų rezultatą galima tik išimtiniais įstatymo nustatytais atvejais (CK 6.694 straipsnio 6 dalis), tačiau nagrinėjamoje byloje tokių nenustatyta. Būtent atsakovė, ginčydama atliktų darbų aktą, kurio pagrindu prašoma priteisti skola, turėjo pareigą įrodyti, jog trečiasis asmuo neatliko 5 834 Eur vertės darbų, nurodytų darbų akte ir 2021 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 350 arba, kad už atliktų darbų aktuose nurodytus darbus su trečiuoju asmeniu jau atsiskaityta, ar darbai atlikti su trūkumais. Atsakovė neįrodinėjo, kad atliktų darbų rezultato negalima naudoti pagal rangos sutartyje nustatytą paskirtį ar kad yra kiti įstatyme nustatyti pagrindai. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad trečiojo asmens atlikti darbai buvo priimti užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė ir trečiasis asmuo įrodė ginčijamame atliktų darbe akte nurodytų konkrečių darbų atlikimo faktą. Konstatuotina, kad trečiasis asmuo visiškai įvykdė savo įsipareigojimus pagal 2020 m. spalio 27 d. darbų atlikimo sutartį, todėl atsakovė turi prievolę sumokėti sutartyje numatytą sumą už atliktus darbus pagal 2021 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų aktą ir 2021 m. lapkričio 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. 350 (CK 6.687 straipsnio 1 dalis). Trečiajam asmeniui reikalavimo teisę perleidus ieškovei, ieškovė įgijo teisę atsakovei reikšti visus reikalavimus, kuriuos sudarytos sutarties pagrindu atsakovei turėjo teisę reikšti pradinė ieškovė (CK 6.101 straipsnio 1 dalis).

Išrašas iš trečiojo asmens buhalterinės apskaitos dokumentų patvirtina, kad įsiskolinimas pagal 2021 m. lapkričio 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. 350 nėra atsakovės trečiajam asmeniui sumokėtas, todėl trečiasis asmuo, turėdamas reikalavimo teisę į atsakovę, pagrįstai 2022 m, kovo 2 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2022/03-02 reikalavimo teisę į atsakovės 5 834 Eur skolą, atsiradusią pastarajai neatsiskaičius už statybos darbus pagal 2020 m. spalio 27 d. darbų atlikimo sutartį Nr. 20/20-27 ir į 731 Eur įsiskolinimą kaip skolos išieškojimo išlaidas.

Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė neturi teisės į skolos išieškojimo išlaidas, kadangi jas patyrė VšĮ (duomenys neskelbtini), kurios tiesioginė veikla susijusi su atlygintiniu teisės iš prievolę pažeidusių asmenų reikalauti sumokėti pradelstas pinigines sumas įgijimu iš pradinio kreditoriaus ir šių sumų išieškojimu. Akcentavo aplinkybę, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra tas pats asmuo. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė atkreipė dėmesį į tai, jog nėra jokių duomenų apie 731 Eur išlaidų dydį.

Vertinant atsakovės argumentus dėl skolos išieškojimo išlaidų, pirmiausia pastebėtina, kad šias išlaidas patyrė trečiasis asmuo, kuris, siekdamas atgauti skolą iš atsakovės, kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini), todėl pagal 2022 m. sausio 3 d. pavedimo sutartį ir 2022 m. sausio 3 d. sąskaitą faktūrą Nr. trečiojo asmens sumokėta 731 Eur suma prilygsta trečiojo asmens nuostoliams ir atsakovės pastebėjimai, susiję su VšĮ (duomenys neskelbtini) veikla, nėra reikšmingi.

CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius taip pat įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Lietuvos (duomenys neskelbtini) mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnyje numatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Be šios sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Remiantis šiuo teisiniu reglamentavimu, nustačius, kad atsakovė sutartinės prievolės nevykdė, trečiasis asmuo turėjo teisę į nuostolių, patirtų išieškant skolą ne teismo tvarka, atlyginimą.

Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, teismas, spręsdamas, ar prašomos priteisti sumos yra nuostoliai, turi patikrinti, ar išlaidos atitinka tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. sausio 3 d. pavedimo sutartimi dėl įsiskolinimo išieškojimo VšĮ (duomenys neskelbtini) įsipareigojo trečiajam asmeniui A. M., vykdančiam individualią veiklą, vykdyti ikiteisminį UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 5 834 Eur įsiskolinimo išieškojimą. Sutarties 5 straipsnio 1 dalimi šalys susitarė dėl 731 Eur. atlygio (skolos administravimo mokesčio). Pateiktas 2022 m. sausio 26 d. mokėjimo pavedimas patvirtina, kad trečiasis asmuo VšĮ (duomenys neskelbtini) pavedimo sutartimi nustatytą administravimo mokestį sumokėjo.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė atkreipė dėmesį į tai, jog nėra jokių duomenų apie 731 Eur išlaidų dydį. Atstovės nuomone, šios išlaidos yra per didelės.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad ginčo šalys yra ūkio subjektai ir tarp bylos šalių buvo sudaryti komerciniai sandoriai, kurie yra susiję su abiejų šalių (atsakovės ir trečiojo asmens) verslu ir yra atlygintiniai. Byloje nustatyta, kad atsakovė vengė apmokėti už atliktus trečiojo asmens darbus. Dėl šios nustatytos aplinkybės dėl atsakovės kaltės, jos vengimo vykdyti sutartinę prievolę, trečiasis asmuo patyrė skolos išieškojimo išlaidas. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad vykdydama pavedimo sutartį VšĮ (duomenys neskelbtini) 2022 m. sausio 24 d. pateikė reikalavimą atsakovei sumokėti skolą ieškovei. Pažymėtina, kad skolos išieškojimas apima ne tik reikalavimo pateikimą, bet ir reikalingos informacijos surinkimą, susipažinimą su dokumentais bei konsultacijų teikimą, teisinį situacijos vertinimą.

Bylos nagrinėjimo metu trečiojo asmens paaiškinimais ir liudytojo M. M. parodymais nustatyta, kad atsakovės vadovas skatino trečiąjį asmenį ginčą spręsti taikiu būdu, nesikreipiant į teismą, tačiau derybas nutraukė, dėl ko trečiajam asmeniui teko kreiptis į VšĮ (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės patvirtina atsakovės vengimą bendradarbiauti su trečiuoju asmeniu. Galiojantis įstatyminis reguliavimas numato privalomą reikalavimą prieš kreipiantis į teismą pareikšti motyvuotą rašytinę pretenziją. Trečiasis asmuo advokato teikiama teisine pagalba nesinaudojo. Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos (duomenys neskelbtini) teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu, 8.1 papunktį už ieškinio parengimą advokatui rekomenduojamas maksimalus užmokestis būtų 3 995.25 Eur (pavedimo sutartis sudaryta 2022 m. sausio 3 d., užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 756,9 Eur x 2,5 = 1598.1 Eur), t. y. didesnis penkis kartus nei trečiasis asmuo sumokėjo pagal pavedimo sutartį, siekdamas skolos išieškojimo neteismine tvarka. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, išieškotinos sumos dydį, trečiojo asmens išlaidos dėl skolos išieškojimo nevertintinos kaip neprotingai didelės.

Byloje pateiktas 2022 m. kovo 24 d. elektroninis laiškas patvirtina, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovė ieškovės buvo informuota.

Kadangi pradinė ieškovė (trečiasis asmuo) perleido savo reikalavimo teisę į atsakovės skolą 2022 m. kovo 2 d. reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovei, atsakovė duomenų, kad būtų įvykdžiusi savo prievoles pradinei ieškovei ar ieškovei, nepateikė, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 834 Eur įsiskolinimą pagal 2020 m. spalio 27 d. darbų atlikimo sutartį ir 731 Eur skolos išieškojimo išlaidų yra pagrįstas ir tenkinamas.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios procesinėmis vadinamos palūkanos priteisiamos iš atsakovo visais atvejais, jeigu tenkinamas ieškinys ir byloje pareikštas reikalavimas tokias palūkanas priteisti. Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, jeigu įstatymų ar sutarties nenustatyta kitokio palūkanų dydžio. Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovė įgijo reikalavimo teisę ir į papildomas teises, įskaitant prievolių užtikrinimui nustatytas teises į palūkanas, atsakovė praleido terminą įvykdyti savo piniginę prievolę, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra juridinis asmuo, iš jos priteistinos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 148 EUR žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos (duomenys neskelbtini) civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)” 5 834 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt keturis Eur) skolą, 731 Eur (septynis šimtus trisdešimt vieną Eur) skolos išieškojimo išlaidų, 6 procentų dydžio palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-04-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 148 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus, 2020 m. spalio 27 d. darbų atlikimo sutarties originalą su priedais grąžinti trečiajam asmeniui A. M.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.