Kauno apylinkės teismo sprendimas

2020-02-03 · Civilinė byla Nr. e2YT-1866-1052/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-03
Bylos Nr.
e2YT-1866-1052/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-18103-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Bundonė
Pareiškėjas
V. K.
Suinteresuotas asmuo
G. K., J. K., D. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-1866-1052/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18103-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2
(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 3 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Bundonė,sekretoriaujant M. G., D. R.,

dalyvaujant pareiškėjui V. K., jo atstovei advokatei J. B.

suinteresuotiems asmenims G. K., J. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims G. K., D. K., J. K., D. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) teismo posėdžio metu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis V. K. po V. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirtis priėmė jos palikimą pradėjęs faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė pareikšimą ir jame nurodytas aplinkybes prašė pareikšimą tenkinti. Papildomai paaiškino, jog po motinos mirties priėmė nuosavybėn valdyti jos asmeninius daiktus, namų apyvokos reikmenis, jais disponavo ir laikė save vieninteliu jų savininku. Jokio kito paveldėtino turto, dėl kurio reikėtų kreiptis į notarą nebuvo, todėl niekus nesikreipė. Su suinteresuotais asmenimis, jokių ginčių dėl mamos palikimo nėra. Iš seniūnijos sužinojus, jog po mamos mirties liko neatkurtos nuosavybės teisės į žemę, reikia nustatyti juridinį faktą, kad galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir susitvarkyti nuosavybės teisių atkūrimą į žemę.

Suinteresuoti asmenys J. K. ir G. K. teismo posėdžio metu pareikšimą palaikė, prašė jį tenkinti. Patvirtino, pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad po V. K. mirties pareiškėjas priėmė jos palikimą: priėmė asmeninius jos daiktus, namų apyvokos daiktus, jokių ginčių dėl to nebuvo. Jos sutinka, jog būtų nustatytas juridinis faktas.

Suinteresuoti asmenys D. K. ir D. K. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką joms pranešta tinkamai, elektroniniu laišku pranešė, jog pareiškimui neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-381/2011).

Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009).

Iš bylos medžiagos nustatyta, pareiškėjo motina – V. K., mirė (duomenys neskelbtini), (el. b. l. 5, 6). Po V. K. mirties liko paveldėtinas turtas – asmeniniai ir namų apyvokos daiktai bei teisė atkurti nuosavybės teisę į žemę (el. b. l. 9, 10, 11). Po V. K. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, į notarą dėl paveldėjimo įpėdiniai nesikreipė (el. b. l. 7). V. K. sutuoktinis ir sūnūs Bronislovas ir Rolandas yra mirę (el. b. l. 8).

Pareiškėjas paaiškino, jog po jo motinos mirties priėmė palikimą priimdamas faktiškai valdyti jos asmeninius daiktus, namų apyvokos daiktus, nežinojo, jog palikimą sudaro ir teisė atkurti nuosavybę į žemę, todėl į notarą nesikreipė. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtino teismo posėdyje dalyvavę suinteresuoti asmenys, jie pareiškė, jog sutinka, jog pareiškimas būtų tenkintas Byloje duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nėra, o apibendrinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog labiau tikėtina, jog V. K. po savo motinos V. K. mirties jos palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jis po V. K. mirties jos palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti, prašomas juridinis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Tam, kad pareiškėjas galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir išviešinti savo nuosavybės teises, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą priėmė palikimą, atsiradusį po jo motinos V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Bundonė