Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2022-06-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-184-875/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNuosprendis · 2022-06-23Šiaulių apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2023-05-16Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-06-23
Bylos Nr.
1A-184-875/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37600-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Masiulis, Ernesta Montvidienė, Laisvydas Zederštremas
Kaltinamasis
E. A.
Advokatai
Jurijus Malininas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-184-875/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37600-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.25.4.13; 2.3.6.4.4.2; 2.4.6.5.2 (S)
ŠIAULIŲ apygardos teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 23 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernestos Montvidienės ir Laisvydo Zederštremo,

sekretoriaujant Ramintai Adomaitei,dalyvaujant prokurorei Elonai Korostinai,išteisintojo E. A. gynėjui advokatui Jurijui Malininui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Žilvino Generausko apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo E. A. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Paskelbus nuosprendį nutarta panaikinti E. A. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento - vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą.

Nuosprendžiu išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti nagrinėti, klausimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. E. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2020 m. rugsėjo 18 d. 17.19 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1.95 promilių neblaivumas) vairavo nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mercedes-Benz GL450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. kovo 14 d. nuosprendžiu E. A. išteisintas, nes teismo nustatyta, jog išnaudojus visas galimybes įrodymams surinkti, iš ištirtų įrodymų neįrodyta, kad E. A. vairavo automobilį, todėl padarė išvadą, kad nepadaryta kaltinime nurodyta veika (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras Ž. Generauskas apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą 2022 m. kovo 14 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: pripažinti E. A. kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirti 9 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams įpareigojant: pradėti dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020-09-18 17.28 val. iki 2020-09-19 11.42 val. (įskaityti 1 dieną). Vadovaujantis BK 68 straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto - automobilio „Mercedes Benz GL450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos - 12250 Eur konfiskavimą. Sprendimui įsiteisėjus paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą - panaikinti. Sprendimui įsiteisėjus panaikinti paskirtą kardomąją priemonę - dokumentų paėmimą, o vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), sprendimui įsiteisėjus perduoti VĮ Regitra. Daiktus: pas R. S. saugomą automobilį „Mercedes-Benz GL450“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti R. S.; CD su vaizdo įrašais, palikti saugoti prie bylos.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendyje teisėja lygina ir analizuoja ištirtus įrodymus: vaizdo įrašus iš mobiliųjų vaizdo įrašymo kamerų „Bodycam“ Nr. 15 (B0F1EC609CEC) ir Nr. 16 (B0F1EC60A0D2) ir tyrėjos surašytą 2020-11-25 kitų objektų apžiūros protokolą, kuriame apžiūrėti šie įrašai. Teismas nustatęs, kad protokole tekstas iš vaizdo įrašo surašytas netiksliai, t. y. 2020-11-25 kitų objektų apžiūros protokole aprašyti vaizdo įraše girdimi žodžiai užrašyti netiksliai ir matomas vaizdas aprašytas netiksliai - jų abiejų nelaiko įrodymu. Su tokiu teismo vertinimu nesutinka. Teisiamojo posėdžio metu buvo apžiūrėti ir ištirti teismui pateikti vaizdo įrašai iš mobiliųjų vaizdo įrašymo kamerų „Bodycam“ Nr. 15 (B0F1EC609CEC) ir Nr. 16 (B0F1EC60A0D2). Šie duomenys byloje buvo gauti laikantis įstatymais nustatytos tvarkos ir teisme patikrinti ir patvirtinti paties kaltinamojo ir kitų asmenų (policijos pareigūnų, liudytojų R. K. ir A. B.) apklausomis, įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotais duomenimis. Teismas savo nuosprendyje nurodydamas, kad 2020-11-25 kitų objektų apžiūros protokolo nelaiko įrodymu, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, o tokie pažeidimai pripažintini esminiais. Teismas nustatęs, kad vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys neatitinka apžiūros protokole nurodytų aplinkybių, privalėjo būti aktyvus, panaikinti prieštaravimus ir juos patikslinti. Tai, kad teismas nelaiko protokolo įrodymu nereiškia, kad minėti vaizdo įrašai gauti neteisėtais būdais, ar juose užfiksuoti duomenys neatitinka tikrovės. Kadangi minėtuose vaizdo įrašuose užfiksuoti vaizdai netrukus po nusikalstamos veikos padarymo, juose užfiksuoti galimai nusikalstamą veiką padarę asmenys, nusikalstamos veikos padarymo priemonė, liudytojai, todėl vaizdo įrašai iš mobiliųjų vaizdo įrašymo kamerų „Bodycam“ Nr. 15 (B0F1EC609CEC) ir Nr. 16 (B0F1EC60A0D2) privalo būti vertintini kaip duomenys, nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti.

3.2. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismo ištirtame ir apžiūrėtame įraše TLS_609 CEC 20020 09/18 matyti: 17:26:16 ekrane pasimato ateinanti moteris su mažamečiu berniuku iš vidinės teritorijos pusės. 17:26:22 moteris (R. K.) sako: „kiek trūko kai būtum tą vaiką nudaužę ką? - Kiek trūko?“. Atkreipia dėmesį, kad R. K. to nesako A. B., kadangi į jį nekreipia dėmesio, pro jį praeina ir eina tiesiai prie E. A.. E. A. paklausus: „Kas?“, ji jam atsako: ,,Tu“(17:26:27). Pareigūnė klausia R. K. - „ar liudysite kas vairavo?“ R. K. pareigūnei atsako - „...aš nemačiau, aš tik mačiau kaip į teritoriją pro mūsų vartus įlekia, eik tu, visas kūnas man dreba, iš kur tokių gaidžių?“. Pareigūnė sako - „niekas kitas ir nevairavo“. Tada pareigūnas sako - „tik iš šių dviejų ir viskas, juk čia neklaidžios visi.“ 17:26:51 R. K. sako: „Į teritoriją įvažiavo - va“. Pareigūnas klausia: „Tas įvairavo?“. R. K. pareigūnui atsako: Jo jo aš ir sakau, kad tas ir vairavo.“ Tuo pat metu šalia R. K. stovintis mažametis berniukas pirštu taip pat nurodo į stovintį E. A. ir sako - „šis“. Sulyginus teismo ištirtus vaizdo įrašus ir 2020-11-25 kitų objektų apžiūros protokolą matyti, kad protokole tyrėja neįrašė tik „...aš nemačiau...“. Tačiau ši aplinkybė tikrai nesudaro ir nepakeičia iš esmės vaizdo įrašuose iš mobiliųjų vaizdo įrašymo kamerų „Bodycam“ Nr. 15 (B0F1EC609CEC) ir Nr. 16 (B0F1EC60A0D2) užfiksuotų duomenų. Teismas šią aplinkybę pastebėjo ir ją aptarė nuosprendyje, tačiau be pagrindo nelaiko minėto protokolo įrodymu, kuriame užfiksuoti bylai reikšmingi duomenys. Taip pat matyti, kad teismas klaidingai ir neteisingai nuosprendyje nurodo, kad „peržiūrint įrašą nėra šių R. K. žodžių „Jo jo tas ir vairavo juk aš ir sakau, kad tas ir vairavo“. Kaip ir buvo minėta, 17:26:51 R. K. sako: „Į teritoriją įvažiavo - va“. Pareigūnas klausia: „Tas įvairavo?“. R. K. pareigūnui atsako: Jo jo aš ir sakau, kad tas ir vairavo.“ Tuo pat metu šalia R. K. stovintis mažametis berniukas pirštu taip pat nurodo į stovintį E. A. ir sako - „šis“.

3.3. Teismas taip pat nepagrįstai nelaiko įrodymu posėdžio metu apžiūrėtų ir ištirtų teismui pateiktų vaizdo įrašų iš mobiliųjų vaizdo įrašymo kamerų „Bodycam“ Nr. 15 (B0F1EC609CEC) ir Nr. 16 (B0F1EC60A0D2) dalies, kurioje užfiksuotas mažametis asmuo ir jo veiksmai. Teismas turėjo ir privalėjo vertinti bei gretinti su kitais bylos duomenimis ir juose užfiksuotų asmenų veiksmus, jei tik jie padeda nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Kaip ir buvo minėta, 17:26:51 R. K. sako: „Į teritoriją įvažiavo - va“. Pareigūnas klausia: „Tas įvairavo?“. R. K. pareigūnui atsako: Jojo aš ir sakau, kad tas ir vairavo.“ Tuo pat metu šalia R. K. stovintis mažametis berniukas pirštu taip pat nurodo į stovintį E. A. ir sako - „šis“. Taigi šios nustatytos aplinkybės, vaiko konkliudentinis veiksmas ir jo žodžiai „Šis“, tik patvirtina liudytojos R. K. duotus parodymus.

3.4. Prokuroro teigimu, tarp E. A., A. Š., G. P. ir A. B. parodymų yra prieštaravimų dėl to, kas kur sėdėjo, todėl jų duoti parodymai turėtų būti vertintini kritiškai (E. A. nurodo, kad jis sėdėjo gale, tačiau G. P. nurodo, kad E. A. sėdėjo šalia jo, E. A. nurodo, kad priekyje sėdėjo A. B., tačiau pats A. B. nurodo, kad jis sėdėjo gale, G. P. nurodo, kad jis nebuvo išlipęs iš automobilio ir visą laiką sėdėjo prie vairo, tuo tarpu A. Š. parodė, kad lauke buvo trys asmenys, tarp kurių ir G. P.). Vaizdo įraše „ch06_20200918172429“ akivaizdžiai matoma, kad keleivio vietoje sėdi A. B.. Ši aplinkybė visiškai paneigia G. P. ir A. B. duotus parodymus apie tai, kas kurioje vietoje sėdėjo važiuojant automobiliu į grūdų punkto aikštelę. Vaizdo įraše „ch06_20200918172429“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos užfiksuota, kad 17:24:38 val. įvažiuoja baltos spalvos visureigis „Mercedes Benz GL 450“, v/n (duomenys neskelbtini) o 17:25:00 val. įvažiuoja policijos automobilis VW Cady v/n (duomenys neskelbtini) Skirtumas 22 sekundės. Vertinant šią aplinkybę, paneigtini E. A. ir G. P. nurodyti laikotarpiai, taip pat tai patvirtina faktą, kad G. P. prie automobilio nebuvo, t. y. patvirtina faktą, kad jo visai nebuvo. Kaltinamojo E. A., liudytojų A. Š. ir G. P. nurodytas aplinkybes, kad prie automobilio vairo traukiant iš griovio sėdėjo G. P. paneigia ir kita bylos medžiaga. 2020-09-18 17.19 val. registruotas bendroje informacijoje apie ROIK 0120000513988, nurodyta, kad prie Grūdų punkto apsivertė a.m. jeep baltos spalvos. Du vyrai išlipo iš a.m. Vairuotojas galimai neblaivus. Šiuo metu krano pagalba bando apversti. Praneša pravažiuojanti. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja A. Š., kuri 2021-07-27 teismo posėdžio metu nurodė, kad ji pranešė apie įvykį BPC darbuotojams. Matė du žmones vaikščiojančius aplink automobilį, vienas stambesnis vyriškis (kaltinamasis), kitas buvo vyresnis, lieknesnis. Daugiau asmenų prie automobilio ar buvo, tik du matė. Vairuotojo durelės buvo uždarytos, bet jeigu ten būtų sėdėjęs žmogus, tai būtų mačiusi. Ji iš savo automobilio lango matė, kad ten nesėdi vairuotojas.

3.5. Liudytoja K. L. 2021-04-30 teismo posėdžio metu nurodė, kad prie į griovį įvažiavusio džipo asmenys buvo apsvaigę nuo alkoholio, bent jau ji su tėvais taip manė, nes buvo ir kažkiek kvapas ir ten buvo du žmonės. Lauke buvo du žmonės. Vienas buvo smulkus ir žemas, žilais plaukais, o kitas be plaukų ir stambesnis. Smulkus ir žilas buvo pasiėmęs šniūrą, jis laukė pagalbos, o tas kitas vienu metu buvo nuėjęs prie vairuotojo sėdynės, atsidarė dureles pažiūrėjo kažką prie vairuotojo sėdynės, jis buvo atidaręs vairuotojo dureles, priekyje, kai atidarė dureles, nesėdėjo niekas, nes aš matė tik du žmones. Kai buvo apklausta po įvykio, tada gal geriau prisiminė, nes tas įvykis buvo neseniai. Parodymų nekeičia. Ikiteisminio tyrimo metu K. L. parodė, kad jai stovint prie baltojo visureigio, ji aiškiai matė, kad visureigio priekyje, o būtent nei vairuotojo sėdynėje nei priekinėje keleivio pusėje nesėdi joks trečias asmuo. Įsitikinusi yra dar ir dėl to, nes kai stambus plikas vyriškis porą kartų buvo atidaręs priekines vairuotojo dureles kažką pasiimti, ten buvo tuščia sėdynė ir niekas nesėdėjo. Kad automobilio gale nesėdi kitų asmenų įsitikino iš to, kadangi pro atidarytas bagažinės duris aiškiai matė, kad gale sėdinčių asmenų nėra. Taigi liudytojos K. L. duoti parodymai paneigia E. A., G. P. ir A. Š. duotus parodymus apie tai, kad prie automobilio vairo sėdėjo G. P. ir, kad jis iš viso buvo kartu su E. A. ir A. B..

3.6. Liudytoja R. K. 2021-04-30 teismo posėdžio metu nurodė, kad ji mašinoje matė du asmenis vienas stambesnis, kitas smulkesnis. Nuėjo prie to automobilio, pamatė policiją ir buvo du vyrai, stambus ir smulkus Nurodė, kad vairavo stambesnis asmuo. Liudytoja nurodė asmenį, kuris jos manymu vairavo remdamasi tuo, kad prie automobilio stovėjo du asmenys. Tačiau jos parodymus ir atpažinimą E. A. kaip asmenį vairavusį automobilį patvirtina ir kita nustatyta aplinkybė. Pateiktame ir apžiūrėtame "Bodycam" Nr. 15 (B0F1EC609CEC) vaizdo įraše 17:26:51 policijai klausiant, kas vairavo, su liudytoja R. K. buvęs vaikas ranka parodo į E. A. kaip asmenį vairavusį automobilį. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytoja R. K. teisme 2021-04-30 apklausiama nuo įvykio (2020-09-18) praėjus beveik 8 mėnesiams, todėl posėdyje į klausimą nurodė: „ Aš daviau teisingus parodymus kai pareigūnai apklausinėj o, taip stambesnis, sakiau, kad stambesnis. Jų nekeičiu. Tai ką aš mačiau, tą aš pasakiau“.

3.7. Liudytojas pareigūnas T. A. 2021-05-12 teismo posėdžio metu nurodė, kad jis tarnybiniu automobiliu važiavo iš paskos Mercedes baltos spalvos, tarp jų buvo koks 100 metrų, o grūdų punkto teritorijoje gale automobilis buvo jau sustojęs, tuo metu ten buvo tik du asmenys, abu buvo išlipę, A. stovėjo prie vairuotojo pusės, o tas kitas asmuo prie keleivio pusės. Abu neigė vairavę, bet kas vairavo jie nenurodė. Tik po laiko kaltinamasis nurodė, kad buvo trečias asmuo. Jie nenurodė, kas tas trečias ir kur jis buvo neaišku. Ten pasišalinti trečiam asmeniui praktiškai neįsivaizduoju, per tokį laiko tarpą, ten yra aptverta, tvora aukšta, pastatai nuo tos vietos, kur buvo mašina toli, nubėgti ten labai mažas laiko tarpas buvo nuo jų sustojimo ir policijos pareigūnų privažiavimo. Parvažiavę kolegos, jie peržiūrėję kameras pasakė, kad automobilį vairavo E. A., dėl to paleido tą keleivį.

3.8. Liudytoja pareigūnė R. P. 2021-07-27 teismo posėdžio metu nurodė, kad jiems privažiavus prie automobilio buvo du vyrai, jie nei vienas neprisipažino, kad vairavo ir nė vienas negalėjo nurodyti kas vairavo. Ar salėje yra kuris nors iš jų, yra (kaltinamasis, jis to automobilio savininkas). Ta moteris nurodė, kad yra vaizdo įrašas. Ji nurodė, kad galėjo vairuoti tas stambesnis vyras, nes tas kitas buvo smulkesnis. Ta moteris pagal aprangą ir pagal aksesuarus jį identifikavo. Ėjo kartu peržiūrėti tą filmuotą medžiagą. Pagal tuo metu aprangą to asmens, kokią ji matė, ten matėsi tik dalis kūno, kaip ir galėjo atitikti savininko ir filmuotoje medžiagoje matyto to asmens atvaizdas. Apžiūrėjus Bodycam vaizdo įrašus nustatyta, kad E. A. ir A. B. policijos pareigūnų prašomas nenurodė asmens, kuris ir kas galimai vairavo E. A. automobilį.

3.9. Ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) tiriamojoje dalyje nurodyta, kad atlikus tiriamojoje vaizdo byloje užfiksuoto subjekto vairuojančio automobilį „Mercedes-Benz GL450“, dėvimo viršutinio drabužio kairės rankovės ir lyginamuosiuose vaizdo įrašuose užfiksuoto subjekto dėvimų marškinėlių kairės rankovės lyginamąjį tyrimą, nustatyti sutampantys charakteringi tiriamojo ir lyginamojo drabužių požymiai - rašto elementų atspalvis, padėtis ir dydis (žr. 1 ir 2 pav.). Yra tikimybės, kad tiriamojoje vaizdo byloje ir lyginamosiose vaizdo bylose yra užfiksuoti tie patys maskuojamos žalsvai-pilkšvos spalvos marškinėliai.

3.10. Skiriant bausmę atsižvelgtina į E. A. asmenį charakterizuojančius duomenis: turi pastovią gyvenamąją vietą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. E. A. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgtina į tai, kad administracine tvarka baustas, 2017-03-13 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, neteistas. Dėl nusikalstamos veikos padarymo neprisipažino. Darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas E. A. paskiriant laisvės atėmimo bausmę, tačiau galimas BK 75 straipsnio taikymas.

3.11. Bausmės paskirtis bus pasiekta ir teisingumo principas įgyvendintas tik paskiriant E. A. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Vadovaujantis BK 67 straipsniu bei teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

3.12. Transporto priemonė Mercedes Benz GL450, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, be kurios nekiltų ir baudžiamoji atsakomybė, transporto priemonė priklauso trečiajam asmeniui, ikiteisminio tyrimo metu negauta jokių objektyvių duomenų, kad transporto priemonės savininkas žinojo apie E. A. ketinimus daryti nusikalstamą veiką, todėl nėra pagrindo taikyti BK 72 straipsnį, t. y., konfiskuoti automobilį, tačiau E. A. paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė - turto, t. y. transporto priemonės automobilio Mercedes Benz GL450, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos - 12250 Eur konfiskavimą.

3.13. Kadangi pagal nustatytas aplinkybes matyti, kad liudytojas G. P. ir A. Š. būdami įspėti už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, galimai ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu davė melagingus parodymus, prašo dėl to priimti nutartį, kad būtų galima inicijuoti baudžiamąjį procesą jų atžvilgiu.

4. Išteisintojo E. A. gynėjas advokatas J. M. atsiliepimu į

apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą. Priteisti iš valstybės išteisinamajam E. A. jo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teisme, iš viso 3 000 Eur.

4.1. Nurodo, kad prokuratūra klaidingai nurodo, kad teismas nelaiko vaizdo įrašų įrodymu. Teismas įrodymu nelaiko tik tai 2020-11-25 kitų objektų apžiūros protokolo, kadangi vaizdo įraše girdimi žodžiai užrašyti netiksliai ir matomas vaizdas aprašytas netiksliai, net iškreipiant esmę. O minėti mobiliųjų vaizdo įrašymo kamerų įrašai buvo teismo išanalizuoti ir padaryta išvada, jog liudytoja R. K. nenurodė, kad automobilį būtų vairavęs E. A.. Liudytoja R. K. pasakė, kad nematė kas vairavo, ji tik matė, kaip (automobilis) įlėkė į teritoriją, o iš protokole surašytų liudytojos žodžių seka, kad ji matė kas vairavo. Be to, tame pačiame protokole rašoma „Tada moteris sako - juk yra va, ranka nurodydama į stovintį E. A.. Pareigūnas klausia — tai tas vairavo? R. K. pareigūnui atsako -jo jo tas ir vairavo juk aš ir sakau, kad tas ir vairavo“. Tačiau peržiūrint įrašą nėra šių R. K. žodžių ,jo jo tas ir vairavo, juk aš ir sakau, kad tas ir vairavo“. Taip pat įraše nematyti, kad R. K. rodytų ranka į E. A.. Įraše tik girdisi ir matyti, kad šalia R. K. stovintis mažametis (3-4) berniukas pirštu rodo į stovintį E. A. ir sako - šis. Tačiau šie mažamečio parodymai nėra įtvirtinti ir nelaikytini įrodymu.

Šalies argumentai

4.2. Prokuratūra savo apeliaciniame skunde akcentuoja tai, kad teismas nemotyvuotai nurodo, kad mažamečio parodymai nėra įtvirtinti ir nelaikytini įrodymu. Atkreipia dėmesį į tai, kad nei baudžiamosios bylos medžiagoje, nei kaltinamajame akte jokių duomenų apie mažametį iš minėto vaizdo įrašo nėra. Be to, vaikas 3-4 metų vargu ar galėjo suprasti klausimą, o pirštu parodyti galėjo ne asmenį, o į automobilį ar kitką. Kaltinti teismą, kad jis neišsamiai ir šališkai vertino surinktus ir ištirtus įrodymus (kurie nebuvo nei surinkti, nei ištirti) nėra jokio pagrindo.

4.3. Dėl prieštaravimų tarp kaltinamojo E. A., liudytojų A. Š., G. P. ir A. B. parodymų dėl to, kas kur sėdėjo automobilyje, iš liudytojų A. Š., K. L. parodymų prokuratūra mano, kad teismas turėjo padaryti prielaidą, kad automobilį vairavo E. A.. Pastebi, kad kaltinamasis E. A., liudytojai A. B., J. G. buvo apsvaigę nuo alkoholio, todėl sunkiai prisimena visas detales. Liudytoja A. Š. teismo posėdžio metu (2021-07-27) parodė, kad aplink automobilį vaikščiojo kaltinamasis E. A., tačiau suabejojo, parodydama į liudytoją G. P., sakydama, kad irgi panašus, bet negali pasakyti, ar tai yra tas žmogus, kuris vaikščiojo aplink automobilį. Liudytoja K. L. teismo posėdyje (2021-04-29) parodė, kad ji nekreipė dėmesio ar kas buvo mašinos viduje.

4.4. Atkreipia dėmesį, kad nuo įvykio pradžios iki pirmos instancijos nuosprendžio priėmimo praėjo vieneri metai ir septyni mėnesiai ir visą tą laiką E. A. negalėjo vairuoti automobilio, kadangi jam buvo pritaikyta kardomoji priemonė - vairuotojo pažymėjimo paėmimas. Tai trukdė įsidarbinti ir sukėlė kitų nepatogumų. Tačiau prokuratūra prašo skirti beveik maksimalią laisvės atėmimo bausmę, t. y., 9 mėnesiams, atidedant ją 1 metams ir šešiems mėnesiams, uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, konfiskuoti automobilio vertę atitinkančios pinigų sumą - 12 250 Eur. Pastebi, kad automobilio vertė iš tikro yra per pus mažesnė (automobilis 2007 m. gamybos ir techninis stovis nėra geras).

4.5. Išteisintasis E. A. pirmos instancijos teisme patyrė 2 000 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, apeliacinės instancijos teisme jo išlaidos už atsiliepimo parengimą ir gynybą sudaro 1 000 Eur. Tos išlaidos remiantis BPK 106 straipsnio 3 dalimi, turi būti kompensuojamos išteisintajam E. A. iš valstybės lėšų.

4.6. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismo nuosprendyje klaidingai nurodyta nuosprendžio data, t. y., nuosprendyje nurodyta ne balandžio 14 d., o kovo 14 d.

Atsiliepimas

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti. Išteisintasis E. A. ir jo gynėjas advokatas J. M. prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas – Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo.

7. Prokuroro apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo priimtu išteisinamuoju nuosprendžiu E. A. atžvilgiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, ir atliktu įrodymų vertinimu. Nurodo, kad teismas, vertindamas dėl šios veikos byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias BPK 20 straipsnio nuostatas, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas ir byloje priėmė neteisingą procesinį sprendimą.

8. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Apskųstų pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Siekdamas tinkamai parinkti reikiamą sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšį, apeliacinės instancijos teismas turi nustatytus įstatymo pažeidimus, įrodymų vertinimo klaidas, nuosprendžio (nutarties) trūkumus teisingai ir tiksliai teisiškai įvertinti.

9. BK 2 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta viena iš pagrindinių baudžiamosios atsakomybės sąlygų, numatanti, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

10. Byloje esančių duomenų vertinimas ir jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Visus įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-589/2006, Nr. 2K-440/2010, Nr. 2K-309/2011).

11. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš naujo įvertinusi byloje esančius įrodymus, pritariant apeliacinio skundo argumentams, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje esančius įrodymus pažeidė BK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus - netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, rėmėsi atskirais įrodymais ar jų dalimis, vertino byloje esančius įrodymus atsietai, nenuosekliai, nelygino visumos byloje esančių duomenų, dėl to padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir nepagrįstai skundžiamu nuosprendžiu E. A. išteisino pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

12. E. A. buvo kaltinamas, kad kaltinime numatytu laiku ir vietoje vairavo jam priklausantį automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,95 promilių neblaivumas.

13. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad išteisintasis E. A. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino, dėstydamas savo įvykių versiją, kad bendradarbis paklausė, ar gali jis parvežti, pasakė, kad negali, G. P. važiavo pro šalį ir jo paprašė parvežti. Jis sutiko parvežti jo automobiliu. Važiavo keturiese. Vairavo G. P., jis su A. B. sėdėjo gale, J. G. sėdėjo priekyje. Ant to posūkio, kur (duomenys neskelbtini) gatvė, pasakė G. P., kad apsisuktų atgal, kai jis sukosi tai tas vienas ratas ir įvažiavo į griovį. Pro šalį važiavo kranas, jis buvo šalia mašinos pasiėmęs šniūrą, jį užkabino už galo. Tuo metu G. P. sėdėjo prie vairo, o jis su A. B. stovėjo prie mašinos. Sakė, kad važiuotų į tą grūdų punktą ir ten per vartus išvažiuotų, nes ten yra vežęs grūdus ir žino tą teritoriją. G. P. pradėjo nervintis, pasakė, kad jų nevažinės girtų, pasiėmė raktus ir išėjo, o jie liko su A. B. stovėti. Nuo to laiko kai sustojo iki atvažiavo policija kiek laiko praėjo, gal 10-15 minučių (2 t. b. l. 54-57).

14. Tačiau tokie kaltinamojo E. A. parodymai vertintini kritiškai, kadangi juos paneigia byloje esančių liudytojų parodymuose bei rašytinėje bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys, todėl kaltinamojo E. A. iškelta versija, kad vairavo G. P., laikytina gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

15. Visų pirma, paneigtina versija, kad ne tik, kad G. P. nevairavo automobilio, tačiau, kad jo ir nebuvo kartu su K. A. ir A. B.. Reikėtų pradėti nuo pranešimo apie įvykį kelyje bendrajam pagalbos centrui - BPC registracijos formoje užfiksuota, kad pranešėja A. Š. nurodė, kad prie Grūdų punkto apsivertė baltos spalvos automobilis Jeep. Du vyrai išlipo iš automobilio. Vairuotojas galimai neblaivus. Šiuo metu krano pagalba bando apversti (1 t. b. l. 8-9).

16. Apie tai, kad įvykio metu buvo tik du asmenys patvirtino: liudytoja pirmosios instancijos teisme apklausta A. Š., kuri parodė, kad pamatė baltos spalvos visureigį griovyje, iškvietė pagalbą. Matė du žmones vaikščiojančius aplink automobilį, vienas stambesnis vyriškis, vienas toks pagyvenęs žmogus, kuris jos akių nustatymu, buvo neblaivus. Atpažino, kad tas stambesnis, kuris vaikščiojo apie mašiną, buvo kaltinamasis. Nematė daugiau pašalinių žmonių. Matė vairuotojo vietą, vairuotojo durelės buvo uždarytos, bet jeigu ten būtų sėdėjęs žmogus, tai būtų mačiusi (2 t. b. l. 96-99, 129-132); liudytoja K. L., kuri pirmosios instancijos teisme parodė, kad pamatė, kad yra baltas džipas, nulėkęs į griovį. Jiems pasirodė, kad jie apsvaigę nuo alkoholio, ten buvo du žmonės. Vienas buvo smulkus ir žemas, žilais plaukais, o kitas be plaukų ir stambesnis. Atrodo, kad automobilio viduje buvo tuščia. Smulkus ir žilas buvo pasiėmęs šniūrą, jeigu teisingai pamena, laukė pagalbos, o tas kitas vienu metu buvo nuėjęs prie vairuotojo sėdynės, atsidarė dureles pažiūrėjo kažką prie vairuotojo sėdynės (2 t. b. l. 71-75).

17. Tęsiant įvykio aplinkybes, t. y., tai, kad po automobilio ištraukimo iš griovio kelionę tęsė būtent pats kaltinamasi E. A., svarbūs liudytojos R. K. parodymai. Apklausiama pirmosios instancijos teisme liudytoja R. K. parodė, kad matė, kad pravažiavo mašina, kurioje buvo du asmenys, vienas stambesnis, kitas smulkesnis. Pareigūnai klausė, kas vairavo automobilį, nurodė stambesnį, bent jau veidu, vizualiai du veidai buvo, stambesnis ir smulkesnis. Davė teisingus parodymus, kai pareigūnai apklausinėjo, jų nekeičia (2 t. b. l. 71-75). Teisme pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad R. K. parodė, kad jos anūkas vaikščiojo po privačią teritoriją, kai staiga dideliu greičiu įvažiavo baltos spalvos džipas. Matė, kad minėtą baltos spalvos džipą vairavo stambesnis vyras, kuris dėvėjo storą grandinę ant kaklo, o šalia priekinėje keleivio pusėje sėdėjo kūdesnis vyras. Daugiau jokių pašalinių asmenų automobilyje ji nematė. Atvykusiems pareigūnams patvirtino, kad matė, jog automobilį vairavo stambesnis vyriškis ir jie tą vyriškį pasisodino pas save į tarnybinį automobilį. Apie jokius trečius asmenis nebuvo nė kalbos (1 t. b. l. 33-34, 35-36).

18. Šiuos liudytojos parodymus patvirtina baudžiamojoje byloje esantys vaizdo įrašai. Iš teritorijos vaizdo įrašo matyti, kaip 17:24:35 pro vartus įvažiuoja baltos spalvos visureigis „Mercedes Benz“, iš kurio akivaizdžiai matyti, kad žilų plaukų asmuo sėdi keleivio sėdynėje, po jo, 17:25:01 įvažiuoja policijos automobilis. Prabėga moteris su vaiku (berniuku), kuri sugrįžta ir uždaro vartus. Iš pareigūnų vaizdo įrašų matyti, kad pareigūnė klausia, ką asmenys veikia teritorijoje, E. A. nurodo, kad nevažiavo. Pareigūnui paklausus, kodėl važiavo į privačią teritoriją, E. A., klausia, ar čia privati. Abu vyrai neigia vairavę. Ateina moteris (R. K.) su vaiku, kuri sako, kad kiek būtų trūkę, kad būtų nudaužęs vaiką, priėjusi prie E. A.. R. K. nurodo, kad į teritoriją įvažiavo būtent E. A.. Mažametis vaikas su ranka taip pat nurodo būtent į E. A.. E. A. apsirengęs su kareiviško tipo trumpomis rankovėmis marškinėliais, o A. B. su violetinės spalvos ilgomis rankovėmis švarkeliu. A. B. sako, kad jis tikrai nevairavo, pareigūnei paklausus kas vairavo, pakraipo galvą. Matyti, kaip E. A. maigo telefoną.

19. Kaip matyti, būdami policijos pareigūnų sulaikyti, nei E. A., nei A. B. nenurodė, kad su jais būtų buvęs koks trečiasis asmuo, ir tik vėliau, jau E. A. esant sulaikytam, pradėjo kelti versiją, kad automobilį vairavo trečias asmuo, tačiau jo taip pat nesugebėjo įvardinti. Visa tai užfiksuota ir pareigūno J. P. tarnybiniame pranešime, kad važiuojant į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, priekyje už poros automobilių važiavo baltos spalvos „Mercedes Benz“ automobilis. Patekus į ją, sustabdė ten buvusi darbuotoja R. K., kuri paaiškino, kad baltos spalvos džipas dideliu greičiu įvažiavo į jos darbovietės teritoriją. Automobilyje buvo du vyrai: stambaus kūno sudėjimo su grandinėle ant kaklo sėdėjo vairuotojo vietoje, kitas lieso sudėjimo sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Prie automobilio stovėjo du akivaizdžiai neblaivūs vyrai. Paklausus kas vairavo nurodė, kad nežino ir vairavęs asmuo pasišalino (1 t. b. l. 1-2).

20. Šias aplinkybes patvirtino liudytojais pirmosios instancijos teisme apklausti policijos pareigūnai: J. P., kuris parodė, kad matė, kad buvo du asmenys kaip ir sulaikyti, vienas buvo stambaus sudėjimo pakankamai aukštas, o kitas lieso kūno sudėjimo. Moteris teigė, kad bandė sustabdyti į gamyklą įvažiavusį Mercedes vairuotoją, sakė, kad buvo stambaus kūno sudėjimo ir ant rankos turėjo lyg auksinės spalvos laikrodį. Ta moteris jį identifikavo. Sakė, kad niekas nevairavo, vyras, kuris buvo lieso kūno sudėjimo, pasivedė jį į šoną ir sakė, kad „aš tikrai nevairavau“ (2 t. b. l. 96-99); liudytoja R. P. teisme parodė, kad įvažiavo prie grūdų surinkimo punkto, pastebėjo tą automobilį Mercedes baltos spalvos, šalia kurio buvo du akivaizdžiai neblaivūs vyrai. Įmonės darbuotoja buvo labai įpykusi, buvo su savo mažamečiu anūku, kuris vaikštinėjo po tą teritoriją, ji buvo labai pasipiktinusi, kad tas automobilis įvažiavo dideliu greičiu ir nesaugiai. Prie automobilio buvo du vyrai, jie nei vienas neprisipažino, kad vairavo ir nė vienas negalėjo nurodyti, kas vairavo. Moteris nurodė, kad galėjo vairuoti tas stambesnis vyras, nes tas kitas buvo smulkesnis (2 t. b. l. 96-99); liudytojas T. A. parodė, kad važiuojant link grūdų fabriko, darbuotoja pradėjo mojuoti, privažiavus pasakė, kad dideliu greičiu įvažiavo baltos spalvos mašina. Įvažiavus į teritoriją ir nuvažiavus link teritorijos galo pastebėjo būtent tą Mercedes baltos spalvos, buvo tik du išlipę asmenys. Kaltinamasis E. A. buvo prie vairuotojo pusės ir keleivis. Bandė išsiaiškinti kas vairavo, tačiau abu nenurodė kas vairavo. Vėliau E. A. pradėjo aiškinti, kad buvo trečias asmuo, kuris vairavo ir jau buvo pasišalinęs iki jiems atvykstant. Jie nenurodė, kas tas trečias ir kur jis buvo. Ten pasišalinti trečiam asmeniui praktiškai neįsivaizduoja, per tokį laiko tarpą, ten yra aptverta tvora aukšta, pastatai nuo tos vietos, kur buvo mašina toli, nubėgti ten labai mažas laiko tarpas buvo nuo jų sustojimo ir jų privažiavimo (2 t. b. l. 81-84).

21. Akivaizdu, kad vertinant išvardintus įrodymus, duomenų apie trečią asmenį negauta, o tai buvo tik vėlesne kaltinamojo E. A. iškelta gynybinė versija, kurią patvirtina paties kaltinamojo E. A., liudytojo A. B., A. Š. parodymų nesutapimas. Šioje vietoje pastebėtina, kad E. A. nurodytas kartu važiavęs asmuo – liudytoju apklaustas J. G., bylos nagrinėjimui svarbių aplinkybių nenurodė, kadangi teigė, jog kas vežė ir kaip vežė, nieko nepamena (2 t. b. l. 80-84).

22. Kaip matyti, liudytojas G. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad E. A. sėdėjo priekyje šalia, o kiti du sėdėjo gale. Nuvežė vieną žmogų, kurio nepažįsta į (duomenys neskelbtini). Sukantis įvažiavo į griovį dešinėje. Visi iššoko iš mašinos. Matė per veidrodėlį, kad privažiavo kranas. E. A. iššoko iš automobilio, jis prie to krano kabino virvę ir juos ištraukė, virvę prikabino automobiliui iš galo, o kranui tikriausiai iš priekio, labai nežiūrėjo. Neturėjo noro išlipti, nes buvo susinervinęs. Paskui nuvažiavo į tą grūdų supirkimo teritoriją. Įvažiavo į tą teritoriją, jie išlipo ten rūkyti, E. A. pasakė, kad dabar stok. Nusprendė, kad jam jau gana, užrakino automobilį ir išėjo pėsčiomis palei (duomenys neskelbtini) gatvę. Iš tos teritorijos išėjo palei (duomenys neskelbtini) gatvę, ten apleista sodyba, pro tą sodybą ten atsidarė varteliai, ten žolė, varteliai yra į (duomenys neskelbtini) gatvę, iš tos sodybos, iki sodybos ėjo per žoles. Per vartus nėjo, nes ten didelis vingis. Automobilio raktelius turėjo su savimi. Automobilį užrakino. Sutiko E. A. ir grąžino, gal ne tą pačią dieną. Yra informuotas apie melagingų parodymų davimą. Kai po to važiavo į tą teritoriją, E. A. sėdėjo dešinėje, o tas keleivis ant galinės sėdynės. Į vietą neišsikvietė taksi, o ėjo prie prekybos centro, jo telefonas toks, kad paprasčiau nueiti į vietą (2 t. b. l. 60-63). Apklaustas papildomai parodė, kad nepamena, ar taip buvo kaip sako liudytojas A. Š., pamena, kad sėdėjo mašinoje, ar buvo išlipęs iš automobilio, ar nebuvo, nepamena. Jeigu nurodė posėdyje, kad sėdėjo prie vairo ir nebuvo išlipęs, tai tikriausiai taip ir buvo. Megztuko, ar švarko tikrai nebuvo apsivilkęs, galėjo būti su marškinėliais trumpomis rankovėmis (2 t. b. l. 129-132).

23. Visų pirma jau nesutampa kaltinamojo ir liudytojų parodymai apie sėdėjimą automobilyje. Kaip matyti, G. P. nurodo, kad E. A. sėdėjo šalia priekinėje sėdynėje, o A. B. sėdėjo gale, tuo tarpu, E. A. nurodo, kad jis su A. B. sėdėjo gale, o J. G. sėdėjo priekyje. Liudytojas A. B. teisme parodė, kad turbūt su J. G. kartu įlipo į mašiną. Turbūt sėdėjo gale. Taip išeina, kad E. A. automobilį vairavo jo draugas (2 t. b. l. 71-75), t. y., nei vieno iš liudytojų parodymai apie sėdėjimo vietas automobilyje nesutampa, kas kelia pagrįstų abejonių tiek kaltinamojo tiek liudytojų parodymų teisingumu.

24. Dar daugiau, analizuojant liudytojo G. P. parodymus reikėtų pastebėti tai, kad keista, jog kaip nurodoma, būdamas blaivus, įvažiuoja į griovį, tačiau iš automobilio nelipa, leidžia automobilio ištraukimu iš griovio rūpintis šalia buvusiems neblaiviems E. A. ir A. B., o pats tuo metu sėdi automobilyje ir net negali nurodyti, kokioje pozicijoje buvo kranas, kai buvo traukiamas automobilis, nurodydamas, kad kranui tikriausiai iš priekio, labai nežiūrėjo, kas rodo, kad jei vairuotojas būtų sėdėjęs savo vairuotojo vietoje, jis tikrai būtų matęs kaip yra traukiamas automobilis. Šioje vietoje paneigiant G. P. parodymus, kad jis sėdėjo automobilyje, kai jis buvo traukiamas, paneigia jau anksčiau aptartų liudytojų A. Š. ir K. L. parodymai, kad jeigu vairuotojo vietoje būtų sėdėjęs žmogus, tai būtų mačiusios, o be to, kad tas kitas (E. A.) vienu metu buvo nuėjęs prie vairuotojo sėdynės, atsidarė dureles pažiūrėjo kažką prie vairuotojo sėdynės.

25. Vertinant liudytojo parodymus, kad atvykus į teritoriją, jis staiga iš jos išėjo, vėl gi, vertintina kaip siekis padėti E. A. išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi tai būtų visai nelogiška. Visų pirma: į teritoriją buvo važiuojama be tikslo, nes jo nenurodė, nei E. A., nei liudytojas A. B., nei pats G. P., o E. A. važiuojant kuo greičiau nuo įvykio vietos, ką patvirtina ir liudytoja R. K., kad į teritoriją E. A. įvažiavo labai greitai ir pavojingai, antra, nuo automobilio „Mercedes Benz“ įvažiavimo į teritoriją iki policijos pareigūnų įvažiavimo praėjo apie 30 sekundžių, tai per tokį laiką G. P. turėjo greitai šokti iš automobilio ir bėgti, nors tam tikslo nebuvo, juo labiau, kad kaip pats nurodė, kad jie išlipo ten parūkyti. Dar daugiau, vertinant paties G. P. pasišalinimo iš teritorijos pasiaiškinimą, kad neskambino, kad išsikviesti taksi automobilį dėl telefono, nes taip patogiau, kai tuo tarpu E. A., kaip matyti iš vaizdo įrašų, turėjo su savimi telefoną ir juo naudojosi, todėl galėjo jo paprašyti. Ir dar viena svarbi detalė, G. P. nurodė, kad automobilį užrakino, raktelius pasiėmė su savimi, kai tuo tarpu policijos pareigūnas T. A. teisme parodė, kad automobilis buvo atrakintas. Šių duomenų analizė patvirtina apie tai, kad liudytojas G. P., būdamas įspėtas už parodymų davimo teisingumą, bandydamas padėti E. A. išvengti baudžiamosios atsakomybės, siekė iškreipti bylos aplinkybes, duodamas melagingus parodymus, todėl liudytojo parodymais byloje nesivadovaujama.

26. Dėl liudytojo A. Š. parodymų. Kaip matyti, apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas A. Š. parodė, kad važiavo su kranu, buvo įklimpęs džipas, ant kelio stabdė vaikinai, tas kuris sėdi salėje (kaltinamasis), kuris išėjo iš salės (liudytojas G. P.), jie buvo trys, ar visi trys ir stabdė, gerai nepamena, čia jo nemato. Nieko jų neklausė ir nesidomėjo, juos ištraukė ir nuvažiavo, nes nebuvo kada stovėti. Nežino, iš kur jie sužinojo apie jį, iš aplinkinių. Nematė, kas vairavo, užkabino sėdintis salėje (kaltinamasis), kur išėjo lauk iš salės (liudytojas G. P.), tas sėdo už vairo. Dar buvo trečias, jis vaikštinėjo. Vairavo tas kur išėjo (liudytojas G. P.), o kaltinamasis prikabino ir laukė, trečias irgi stovėjo ir laukė, jie nesėdo į automobilį (2 t. b. l. 60-63, 101-103). Pastebėtina, kad visi trys negalėjo stabdyti, nes G. P. teigė, kad tuo metu, kai įvažiavo į griovį, jis iš automobilio nelipo, o liudytojas A. Š. teigia, kad G. P. sėdo už vairo, nors jis pagal jo duotus parodymus, ne tik, kad nebuvo išlipęs, bet ir tiksliai nematė kaip kranas traukė automobilį. Kaip jau nustatyta iš bylos duomenų, tiek įvykio vietoje, tiek ir atvykus į teritoriją buvo tik du asmenys: E. A. ir A. B., trečiojo – G. P. nebuvo, todėl akivaizdu, kad ir liudytojo A. Š. parodymai yra melagingi, todėl jais šioje baudžiamojoje byloje taip pat nesivadovaujama.

27. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo visus pirmiau aptartus iš karto po įvykio užfiksuotus objektyvius bylos duomenis, negretino jų su kitais bylos įrodymais, nevertino K. A. elgesio iš karto po eismo įvykio, neanalizavo jo ir liudytojo G. P. parodymų nenuoseklumo priežasčių. Bylos duomenimis, t. y., liudytojų parodymais ir vaizdo įrašais nustatyta, kad tiek įvykio vietoje, tiek UAB (duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, buvo tik du asmenys, t. y., kaltinamasis E. A. ir liudytojas A. B., apie trečio asmens G. P. buvimą kartu, patvirtino tik liudytojas A. Š., kurio parodymais aukštesnysis teismas nesivadovauja, nes jie pripažintini melagingais. Faktą, kad būtent E. A. atvyko į teritoriją patvirtina ne tik iki atvykimo į teritoriją asmenis mačiusių liudytojų A. Š. ir K. L. parodymai, kad matė tik du asmenis (stambų ir smulkesnį), bet ir liudytojos R. K. parodymai, kad į teritoriją automobiliu įvažiavo du asmenys (stambus ir smulkus, stambus buvo už vairo), kuri kaip matyti iš esančių vaizdo įrašų, priėjusi iš karto prie K. A. pradėjo reikšti pretenzijas, kad savo vairavimu sukėlė pavojų jos mažamečiam anūkui. Policijos pareigūnų parodymais taip pat nustatyta, kad prie automobilio buvo tik du asmenys, t. y., E. A. ir A. B., kuris nuo pat pradžių teigė, kad jis nevairavo. Pastebėtina aplinkybė, kad kaip teigė liudytojas G. P., kad į teritoriją įvažiavo jis su K. A., tačiau iš teritorijos vaizdo medžiagos akivaizdu, kad šalia vairuotojo sėdėjo būtent liudytojas A. B., o ne kitas asmuo. Dar daugiau apie tai, kad už vairo buvo būtent E. A. iš dalies patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad atlikus tiriamojoje vaizdo byloje užfiksuoto subjekto vairuojančio automobilį „Mercedes-Benz GL450“, dėvimo viršutinio drabužio kairės rankovės ir lyginamuosiuose vaizdo įrašuose užfiksuoto subjekto dėvimų marškinėlių kairės rankovės lyginamąjį tyrimą, nustatyti sutampantys charakteringi tiriamojo ir lyginamojo drabužių požymiai – rašto elementų atspalvis, padėtis ir dydis (žr. 1 ir 2 pav.). Yra tikimybės, kad tiriamojoje vaizdo byloje ir lyginamosiose vaizdo bylose yra užfiksuoti tie patys maskuojamos žalsvai-pilkšvos spalvos marškinėliai (2 t. b. l. 111-113). Svarbu tai, kad atvykus policijos pareigūnams prie automobilio, E. A. nenurodė, kokiu tikslu atvyko į privačią teritoriją, kas atvairavo automobilį jei ne jis ir tik vėliau, iškėlė versiją, kad automobilį vairavo kitas asmuo, kurio negalėjo nurodyti jokių kontaktinių duomenų, kas vertintina siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės.

28. Teisėjų kolegija tenkindama prokuroro apeliacinį skundą sutinka su skunde nurodytais argumentais ir atkreipia dėmesį į tai, kad išvardinti surinkti, bei ištirti duomenys, susijungia į vientisą loginę grandinę ir įrodo kaltinamojo E. A. padarytus nusikalstamus veiksmus, numatytus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y., teisėjų kolegija pripažįsta, kad kaltinamasis E. A. 2020 m. rugsėjo 18 d. 17.19 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, nustatytas 1,95 promilių neblaivumas, vairavo automobilį „Mercedes-Benz GL450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

29. Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad E. A. vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį, kadangi kaip nustatyta bylos duomenimis, įvykio dieną automobilis „Mercedes-Benz GL450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2020 m. rugsėjo 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį jau priklausė R. S..

30. Sutinkamai su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytu, aukštesnysis teismas nesivadovauja asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, kadangi jie atlikti pažeidžiant BPK 179 straipsnio 4 dalyje ir 191 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus.

Dėl bausmės.

31. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

32. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad E. A. padarė tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Vertinant kaltinamojo asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog jis anksčiau yra teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, nusikaltimo padarymo metu nedirbo, šiuo metu dirba, nevedęs (1 t. b. l. 132-141). Kaltinamojo E. A. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

33. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką yra numatytos trys bausmės rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

34. Pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą už motorinės transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatė baudžiamąją atsakomybę, taip siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019, 12 punktas).

35. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija, įvertinusi kaltinamojo E. A. parodymus, taip pat įvertinusi tai, kad siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės kaltinamasis pasitelkė į pagalbą dar du liudytojus (G. P. ir A. Š.), kad jie duotų melagingus parodymus, įvertinus ir tai, kad savo tyčiniu ir pavojingu elgesiu, vairuodamas transporto priemonę neblaivus, įvažiavo į privačią teritoriją, kurioje buvo mažametis vaikas ir kurio gyvybei ir sveikatai sukėlė pavojų, kas rodo kaltinamojo atsainų požiūrį į nurodytas vertybes, virš jų iškeliant menkaverčius asmeninius interesus, kurie atsispindi ir E. A. elgesyje po nusikaltimo padarymo, pripažįsta, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam vidurkiui.

36. Pagal nagrinėjamai nusikalstamai veikai aktualią BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Taigi BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

37. Paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Taikydamas BK 75 straipsnį ir atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų.

38. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, ir pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-7-266-511/2018).

39. Nagrinėjamu atveju E. A. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, susijusį su šiurkščiu ir pavojingu KET pažeidimu. Anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, už analogiško pobūdžio teisės pažeidimus neteistas bei nebaustas administracine tvarka, t. y. būdamas girtas vairavo transporto priemonę pirmą kartą. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes sprendžia, kad E. A. atitinka ne tik formaliąsias įstatyme numatytas bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tačiau šioje byloje nustatytų nuteistąjį apibūdinančių duomenų visuma taip pat duoda pagrindo išvadai, kad jo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo, todėl skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, paskiriant įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 10 punktuose, padėsiančius įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

40. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į atliktą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. 17.28 val. iki 2020 m. rugsėjo 19 d. 11.42 val. (1 para) (1 t. b. l. 155, 159).

41. Kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos (1 t. b. l. 160-161, 162-163, 165-166). Vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių.

42. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018 ir kt.).

43. BK 42 straipsnio 6 dalies nuostatos numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 71, 72, 72¹, 72², 72³ ir 72⁴ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių.

44. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad E. A. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,95 promilių neblaivumas, kuris ženkliai viršija ribą, nuo kurios įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę (1,51 promilių alkoholio). E. A. padarė nesunkų nusikaltimą, kaltės nepripažino. Nors jokia materialinė žala neteisėtais E. A. veiksmais padaryta nebuvo, tačiau vien tik ši aplinkybė jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo nemenkina. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamajam kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant artimą vidurkiui terminą, numatytą BK 68 straipsnio 2 dalyje – 3 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metų laikotarpiui kaltinamajam skirtina atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį, pavojingumą. Į baudžiamojo poveikio priemonės terminą įskaičiuotinas terminas nuo faktinio specialiosios teisės sustabdymo - 2020 m. rugsėjo 19 d. iki 2022 m. balandžio 19 d., kuomet vairuotojo pažymėjimas buvo grąžintas E. A..

45. Pagal BK 72 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas.

46. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. A. nusikaltimą, įtvirtintą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Mercedes-Benz GL450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininkė įvykio padarymo metu buvo jau R. S. (apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad nusipirko automobilį už 1400 Eur, atrodo, rugsėjo 16 d., sutarė važiuoti į VĮ Regitra šeštadienį, kada ir gavo automobilio registracijos liudijimą (2 t. b. l. 54-57)). Teisėjų kolegija pažymi, kad transporto priemonė – automobilis „Mercedes-Benz GL450“, priklausantis R. S. atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, o taip pat transporto priemonė tiesiogiai įvardijama BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad E. A. vairuoto automobilio „Mercedes-Benz GL450“, konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad E. A. vairuota transporto priemonė priklausė ne pačiam E. A. konfiskuotina jo vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis). VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio vertė 12 250 Eur (1 t. b. l. 103).

47. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas VĮ Regitra; automobilis „Mercedes-Benz GL450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimui perduotas R. S., paliktinas neribotai jos nuosavybei; CD su vaizdo įrašais, paliktini saugoti prie bylos.

48. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, skundžiamas nuosprendis buvo skelbiamas 2022 m. balandžio 14 d., o ne kaip nurodyta nuosprendyje, kad 2022 m. kovo 14 d., tai laikytina rašymo apsirikimo klaida, kuri ištaisytina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

tenkinti Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Žilvino Generausko apeliacinį skundą.

Panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. balandžio 14 d. išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį:

E. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirti jam laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. 17.28 val. iki 2020 m. rugsėjo 19 d. 11.42 val. (1 parą).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies5 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis, E. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trijų) metų laikotarpiui. Į baudžiamojo poveikio priemonės terminą įskaičiuoti terminą nuo faktinio specialiosios teisės sustabdymo - 2020 m. rugsėjo 19 d. iki 2022 m. balandžio 19 d., kuomet vairuotojo pažymėjimas buvo grąžintas E. A..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – iš E. A. išieškoti į valstybės biudžetą konfiskuotino turto – automobilio „Mercedes-Benz GL450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 12 250 Eur (dvylika tūkstančių du šimtus penkiasdešimt eurų).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- E. A. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“;

- automobilį „Mercedes-Benz GL450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti neribotai R. S. nuosavybei;

- CD su vaizdo įrašais, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Ištaisyti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. kovo 14 d. nuosprendyje nurodytą nuosprendžio paskelbimo datą, nurodant, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendis paskelbtas 2022 m. balandžio 14 d.

Šis Šiaulių apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Nerijus MasiulisErnesta MontvidienėLaisvydas Zederštremas