Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernestos Montvidienės ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Žilvino Generausko apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo E. A. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Paskelbus nuosprendį nutarta panaikinti E. A. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento - vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą.

Nuosprendžiu išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti nagrinėti, klausimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Išteisintojo E. A. gynėjas advokatas J. M. atsiliepimu į

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo.

7. Prokuroro apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo priimtu išteisinamuoju nuosprendžiu E. A. atžvilgiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, ir atliktu įrodymų vertinimu. Nurodo, kad teismas, vertindamas dėl šios veikos byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias BPK 20 straipsnio nuostatas, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas ir byloje priėmė neteisingą procesinį sprendimą.

8. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Apskųstų pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Siekdamas tinkamai parinkti reikiamą sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšį, apeliacinės instancijos teismas turi nustatytus įstatymo pažeidimus, įrodymų vertinimo klaidas, nuosprendžio (nutarties) trūkumus teisingai ir tiksliai teisiškai įvertinti.

10. Byloje esančių duomenų vertinimas ir jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Visus įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-589/2006, Nr. 2K-440/2010, Nr. 2K-309/2011).

11. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš naujo įvertinusi byloje esančius įrodymus, pritariant apeliacinio skundo argumentams, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje esančius įrodymus pažeidė BK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus - netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, rėmėsi atskirais įrodymais ar jų dalimis, vertino byloje esančius įrodymus atsietai, nenuosekliai, nelygino visumos byloje esančių duomenų, dėl to padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir nepagrįstai skundžiamu nuosprendžiu E. A. išteisino pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

14. Tačiau tokie kaltinamojo E. A. parodymai vertintini kritiškai, kadangi juos paneigia byloje esančių liudytojų parodymuose bei rašytinėje bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys, todėl kaltinamojo E. A. iškelta versija, kad vairavo G. P., laikytina gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

27. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo visus pirmiau aptartus iš karto po įvykio užfiksuotus objektyvius bylos duomenis, negretino jų su kitais bylos įrodymais, nevertino K. A. elgesio iš karto po eismo įvykio, neanalizavo jo ir liudytojo G. P. parodymų nenuoseklumo priežasčių. Bylos duomenimis, t. y., liudytojų parodymais ir vaizdo įrašais nustatyta, kad tiek įvykio vietoje, tiek UAB (duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, buvo tik du asmenys, t. y., kaltinamasis E. A. ir liudytojas A. B., apie trečio asmens G. P. buvimą kartu, patvirtino tik liudytojas A. Š., kurio parodymais aukštesnysis teismas nesivadovauja, nes jie pripažintini melagingais. Faktą, kad būtent E. A. atvyko į teritoriją patvirtina ne tik iki atvykimo į teritoriją asmenis mačiusių liudytojų A. Š. ir K. L. parodymai, kad matė tik du asmenis (stambų ir smulkesnį), bet ir liudytojos R. K. parodymai, kad į teritoriją automobiliu įvažiavo du asmenys (stambus ir smulkus, stambus buvo už vairo), kuri kaip matyti iš esančių vaizdo įrašų, priėjusi iš karto prie K. A. pradėjo reikšti pretenzijas, kad savo vairavimu sukėlė pavojų jos mažamečiam anūkui. Policijos pareigūnų parodymais taip pat nustatyta, kad prie automobilio buvo tik du asmenys, t. y., E. A. ir A. B., kuris nuo pat pradžių teigė, kad jis nevairavo. Pastebėtina aplinkybė, kad kaip teigė liudytojas G. P., kad į teritoriją įvažiavo jis su K. A., tačiau iš teritorijos vaizdo medžiagos akivaizdu, kad šalia vairuotojo sėdėjo būtent liudytojas A. B., o ne kitas asmuo. Dar daugiau apie tai, kad už vairo buvo būtent E. A. iš dalies patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad atlikus tiriamojoje vaizdo byloje užfiksuoto subjekto vairuojančio automobilį „Mercedes-Benz GL450“, dėvimo viršutinio drabužio kairės rankovės ir lyginamuosiuose vaizdo įrašuose užfiksuoto subjekto dėvimų marškinėlių kairės rankovės lyginamąjį tyrimą, nustatyti sutampantys charakteringi tiriamojo ir lyginamojo drabužių požymiai – rašto elementų atspalvis, padėtis ir dydis (žr. 1 ir 2 pav.). Yra tikimybės, kad tiriamojoje vaizdo byloje ir lyginamosiose vaizdo bylose yra užfiksuoti tie patys maskuojamos žalsvai-pilkšvos spalvos marškinėliai (2 t. b. l. 111-113). Svarbu tai, kad atvykus policijos pareigūnams prie automobilio, E. A. nenurodė, kokiu tikslu atvyko į privačią teritoriją, kas atvairavo automobilį jei ne jis ir tik vėliau, iškėlė versiją, kad automobilį vairavo kitas asmuo, kurio negalėjo nurodyti jokių kontaktinių duomenų, kas vertintina siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės.

28. Teisėjų kolegija tenkindama prokuroro apeliacinį skundą sutinka su skunde nurodytais argumentais ir atkreipia dėmesį į tai, kad išvardinti surinkti, bei ištirti duomenys, susijungia į vientisą loginę grandinę ir įrodo kaltinamojo E. A. padarytus nusikalstamus veiksmus, numatytus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y., teisėjų kolegija pripažįsta, kad kaltinamasis E. A. 2020 m. rugsėjo 18 d. 17.19 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, nustatytas 1,95 promilių neblaivumas, vairavo automobilį „Mercedes-Benz GL450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

29. Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad E. A. vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį, kadangi kaip nustatyta bylos duomenimis, įvykio dieną automobilis „Mercedes-Benz GL450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2020 m. rugsėjo 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį jau priklausė R. S..

31. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

32. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad E. A. padarė tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Vertinant kaltinamojo asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog jis anksčiau yra teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, nusikaltimo padarymo metu nedirbo, šiuo metu dirba, nevedęs (1 t. b. l. 132-141). Kaltinamojo E. A. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

33. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką yra numatytos trys bausmės rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

34. Pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą už motorinės transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatė baudžiamąją atsakomybę, taip siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019, 12 punktas).

35. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija, įvertinusi kaltinamojo E. A. parodymus, taip pat įvertinusi tai, kad siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės kaltinamasis pasitelkė į pagalbą dar du liudytojus (G. P. ir A. Š.), kad jie duotų melagingus parodymus, įvertinus ir tai, kad savo tyčiniu ir pavojingu elgesiu, vairuodamas transporto priemonę neblaivus, įvažiavo į privačią teritoriją, kurioje buvo mažametis vaikas ir kurio gyvybei ir sveikatai sukėlė pavojų, kas rodo kaltinamojo atsainų požiūrį į nurodytas vertybes, virš jų iškeliant menkaverčius asmeninius interesus, kurie atsispindi ir E. A. elgesyje po nusikaltimo padarymo, pripažįsta, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam vidurkiui.

36. Pagal nagrinėjamai nusikalstamai veikai aktualią BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Taigi BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

37. Paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Taikydamas BK 75 straipsnį ir atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų.

38. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, ir pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-7-266-511/2018).

39. Nagrinėjamu atveju E. A. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, susijusį su šiurkščiu ir pavojingu KET pažeidimu. Anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, už analogiško pobūdžio teisės pažeidimus neteistas bei nebaustas administracine tvarka, t. y. būdamas girtas vairavo transporto priemonę pirmą kartą. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes sprendžia, kad E. A. atitinka ne tik formaliąsias įstatyme numatytas bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tačiau šioje byloje nustatytų nuteistąjį apibūdinančių duomenų visuma taip pat duoda pagrindo išvadai, kad jo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo, todėl skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, paskiriant įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 10 punktuose, padėsiančius įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

40. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į atliktą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. 17.28 val. iki 2020 m. rugsėjo 19 d. 11.42 val. (1 para) (1 t. b. l. 155, 159).

41. Kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos (1 t. b. l. 160-161, 162-163, 165-166). Vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių.

42. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018 ir kt.).

43. BK 42 straipsnio 6 dalies nuostatos numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 71, 72, 72¹, 72², 72³ ir 72⁴ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių.

44. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad E. A. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,95 promilių neblaivumas, kuris ženkliai viršija ribą, nuo kurios įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę (1,51 promilių alkoholio). E. A. padarė nesunkų nusikaltimą, kaltės nepripažino. Nors jokia materialinė žala neteisėtais E. A. veiksmais padaryta nebuvo, tačiau vien tik ši aplinkybė jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo nemenkina. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamajam kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant artimą vidurkiui terminą, numatytą BK 68 straipsnio 2 dalyje – 3 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metų laikotarpiui kaltinamajam skirtina atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį, pavojingumą. Į baudžiamojo poveikio priemonės terminą įskaičiuotinas terminas nuo faktinio specialiosios teisės sustabdymo - 2020 m. rugsėjo 19 d. iki 2022 m. balandžio 19 d., kuomet vairuotojo pažymėjimas buvo grąžintas E. A..

45. Pagal BK 72 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas.

46. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. A. nusikaltimą, įtvirtintą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Mercedes-Benz GL450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininkė įvykio padarymo metu buvo jau R. S. (apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad nusipirko automobilį už 1400 Eur, atrodo, rugsėjo 16 d., sutarė važiuoti į VĮ Regitra šeštadienį, kada ir gavo automobilio registracijos liudijimą (2 t. b. l. 54-57)). Teisėjų kolegija pažymi, kad transporto priemonė – automobilis „Mercedes-Benz GL450“, priklausantis R. S. atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, o taip pat transporto priemonė tiesiogiai įvardijama BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad E. A. vairuoto automobilio „Mercedes-Benz GL450“, konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad E. A. vairuota transporto priemonė priklausė ne pačiam E. A. konfiskuotina jo vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis). VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio vertė 12 250 Eur (1 t. b. l. 103).

47. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas VĮ Regitra; automobilis „Mercedes-Benz GL450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimui perduotas R. S., paliktinas neribotai jos nuosavybei; CD su vaizdo įrašais, paliktini saugoti prie bylos.

48. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, skundžiamas nuosprendis buvo skelbiamas 2022 m. balandžio 14 d., o ne kaip nurodyta nuosprendyje, kad 2022 m. kovo 14 d., tai laikytina rašymo apsirikimo klaida, kuri ištaisytina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

tenkinti Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Žilvino Generausko apeliacinį skundą.

Panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. balandžio 14 d. išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį:

E. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirti jam laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. 17.28 val. iki 2020 m. rugsėjo 19 d. 11.42 val. (1 parą).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies5 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis, E. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trijų) metų laikotarpiui. Į baudžiamojo poveikio priemonės terminą įskaičiuoti terminą nuo faktinio specialiosios teisės sustabdymo - 2020 m. rugsėjo 19 d. iki 2022 m. balandžio 19 d., kuomet vairuotojo pažymėjimas buvo grąžintas E. A..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – iš E. A. išieškoti į valstybės biudžetą konfiskuotino turto – automobilio „Mercedes-Benz GL450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 12 250 Eur (dvylika tūkstančių du šimtus penkiasdešimt eurų).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- E. A. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“;

- automobilį „Mercedes-Benz GL450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti neribotai R. S. nuosavybei;

- CD su vaizdo įrašais, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Ištaisyti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. kovo 14 d. nuosprendyje nurodytą nuosprendžio paskelbimo datą, nurodant, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendis paskelbtas 2022 m. balandžio 14 d.

Šis Šiaulių apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.