Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui V. B. (V. B.) dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. B. (V. B.) ieškovės naudai 513,50 Eur nuostolių atlyginimą bei bylinejimosi išlaidas.2017-07-17 teismas nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui V. B. (V. B.) dėl nuostolių atlyginimo sustabdė iki bus priimtas galutinis įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-8308-998/2017 pagal V. B. (V. B.) ieškinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.2018-04-13 teismas priėmė nutartį, kuria tenkino ieškovės prašymą ir atnaujino civilinės bylos pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui V. B. dėl nuostolių atlyginimo nagrinėjimą, iš teismų informacinės sistemos Liteko nustatčius, kad civilinėje byloje Nr. e2-3722-642/2018 2018-03-28 priimta nutartis, kuria civilinės bylos dalis dėl ieškovo V. B. (V. B.) atleidimo iš darbo nuo 2017 m. vasario 27 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu pripažinimo neteisėtu ir priteisti darbo užmokesčio skirtumą tarp ieškovo pas atsakovę buvusio vidutinio darbo užmokesčio ir gaunamo darbo užmokesčio, ieškovui įsidarbinus uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, bei dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 300 straipsnio 4 dalį (straipsnio redakcija iki 2017 m. liepos 1 d.) bei 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nutraukta.Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2015-10-30 darbo sutartimi atsakovas buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. Kadangi šalys taip pat sudarė susitarimą dėl nuostolių atlyginimo, pagal kurį atsakovas įsipareigojo atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ Susitarimo 1.1 punkte nurodytas išlaidas, jeigu darbo sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės, t.y. DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu. Minėto Susitarimo 1.1 punkte nurodoma, kad tokiu atveju darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui nuostolius, kuriuos sudaro darbdavio išlaidos vizų ar joms prilygintų dokumentų gavimo/išdavimo ir įforminimo kaina, įskaitant, bet neapsiribojant konsulinį mokestį, dokumentų legalizavimą, tvirtinimą, vertimus. 2017-02-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu atsakovas buvo atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą – nebuvimą darbe be pateisinamos priežasties (DK 136 straipsnio 3 dalis, 2 punktas, DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad civilinė byla dalyje dėl ieškovo V. B. atleidimo iš darbo nuo 2017 m. vasario 27 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu pripažinimo neteisėtu, nutraukta, atsakovui atsisakus tokio reikalavimo, atsakovas įgijo pareigą atlyginti ieškovei jos patirtus nuostolius dėl išduotų vizų. Nurodo, kad kol atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, ieškovei nebuvo žinoma, kad darbo sutarties nutraukimo metu viza į Baltarusiją buvo pasibaigusi, todėl ieškovė pareiškia, kad atsisako dalies ieškinio, t.y. dėl 43,50 Eur už vizos į Baltarusiją apmokėjimą, prašo šį atsisakymą priimti ir bylą toje dalyje nutraukti, bei atsižvelgti į tai kada ieškovei tapo žinoma ši aplinkybė ir vertinti tai teismui paskirstant bylinėjimosi išlaidas. Dėl atsakovo iki darbo santykių su ieškove turėtų ir jo paties apmokėtų vizų į Baltarusiją ir Kazachstaną nurodo, kad tokio reikalavimo atsakovas nėra pareiškęs.Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas nesutinka su jam pareikštu ieškiniu. Paaiškino, kad vizos atsakovui buvo būtinos tam, kad jis galėtų dirbti vairuotoju su ieškovės transporto priemonėmis vežant krovinius į kitas valstybes. Išlaidos vairuotojų vizoms gauti yra normalios ieškovės veiklos išlaidos, be kurių ieškovė negalėtų uždirbti pajamų. Taigi, ieškovės atsakovui pateiktas kartu su darbo sutartimi pasirašytas susitarimas dėl nuostolių atlyginimo iš esmės yra susitarimas dėl dalies ieškovės verslo išlaidų kompensavimo, atsiradus susitarime nurodytoms sąlygoms. Atsakovo atstovo įsitikinimu 2015-10-30 susitarimas blogina DK įtvirtintas darbuotojo darbo teises, t.y. suteikia darbuotojo sąskaita darbdaviui teisių daugiau, nei numato įstatymas, todėl jis yra niekinis, kaip prieštaraujantis imperatyvioms teisės normoms. Be to, sudarant darbo sutartį atsakovui buvo duotas pasirašyti minėtas niekinis susitarimas ir iš atsakovo buvo pareikalauta tuo pačiu metu savo ranka parašyti ir prisipažinimą dėl nuostolių ieškovei pagal minėtą susitarimą padarymo ir prašyti juos išskaityti iš atsakovui priklausančio darbo užmokesčio. Taigi, atsakovas dar nepradėjęs dirbti pas ieškovę 2015-10-30 jau prisipažino esąs sukėlęs susitarimo 1.2. punkte išvardintus nuostolius ieškovei ir paprašė juos išskaičiuoti iš būsimo atlyginimo. Taip pat nurodo, kad atsakovas niekada nesutiko su vienašaliu ieškovės sprendimu nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir net ginčijo sprendimo teisėtumą Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3722-642/2018. Vėliau atsakovas savo reikalavimo dėl atleidimo iš darbo ieškovės įmonėje pripažinimo neteisėtu atsisakė, tačiau ne dėl to, kad sutiktų su atleidimo iš darbo pagrindu, o vien dėl finansinių motyvų. Pažymėjo, jog ieškovė išlaidas už atsakovo vizas įvardijo kaip dėl atsakovo neteisėtos veikos patirtą žalą (nuostolius), dėl kurios dydžio buvo susitarta 2015-10-30 susitarime. Pažymėjo, kad susitarti iš anksto dėl būsimos žalos dydžio už sutarties pažeidimą leidžiama civiliniuose santykiuose ir tai vadinama bauda. Tačiau darbo įstatymai nesuteikia darbdaviui teisės darbuotojams skirti piniginių baudų. Atkreipė teismo dėmesį į tai, kad vizų galiojimas baigėsi arba beveik baigėsi: vienos iš vizų į Baltarusiją galiojimas baigėsi 2016-10-29, t.y. iki darbo sutarties nutraukimo su atsakovu (2017-02-27); metus galiojusios vizos į Kazachstaną galiojimas baigėsi mažiau nei po 3 mėnesių (83 d.) nuo darbo sutarties pasibaigimo (viza galiojo nuo 2016-05-22 iki 2017-05-21); pusę metų galiojusios paskutinės atsakovo vizos į Rusijos Federaciją galiojimas baigėsi po 2 mėnesių (64 d.) nuo darbo sutarties nutraukimo (galiojo nuo 2016-11-03 iki 2017-05-02); paskutinės atsakovo vizos į Baltarusiją galiojimo terminas buvo nuo 2016-11-03 iki 2017-05-04, t.y. ji nustojo galioti po 2 mėnesių nuo darbo sutarties pabaigos. Atsakovo atstovo nuomone ieškovė reikalauja jai priteisti iš atsakovo ne dėl atsakovo neteisėtos veikos atsiradusių papildomų išlaidų, ar kitokių turtinių praradimų, o kompensaciją iki darbo sutarties pasibaigimo jos patirtų įprastų verslo išlaidų, be kurių nebūtų buvę įmanoma atsakovui vežti krovinių į/per nurodytų valstybių teritorijas. Be to, 2015-10-30 sudarydamas darbo sutartį su ieškove ir pradėjęs dirbti pas ieškovę atsakovas naudojo jo paties apmokėtas galiojančias vizas į Baltarusiją ir Kazachstaną. Sudarant darbo sutartį atsakovui buvo pažadėta atlyginti atsakovo patirtas išlaidas gaunant vizas, kurios bus naudojamos darbui ieškovės įmonėje, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pažadas ir liko pažadu, atsakovui nebuvo kompensuotos išlaidos už vizas ir net neišmokėta didelė dalis jam priklausančio atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2015 m. spalio 30 d. sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- darbo sutartis) tarp darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir darbuotojo V. B. (V. B.) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigoms, darbuotojui pradedant dirbti nuo 2015-11-02. Minėtoje darbo sutartyje atliktas darbdavio (direktoriaus R. M.) įrašas dėl darbo sutarties nutraukimo 2017-02-27 direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. Atsižvelgiant į darbo santykių pradžią, pabaigą, darbdavio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, taikytinos iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau- DK) normos.DK 10¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbo sutarčių, kolektyvinių sutarčių ir susitarimų nuostatos aiškinamos atsižvelgiant į darbo santykių teisinio reglamentavimo principus (Kodekso 2 straipsnis). Kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai (DK 10¹ 2 dalis).DK 93 straipsnyje apibrėžta darbo sutarties sąvoka. Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. DK 94 straipsnyje nustatytas darbo sutarties turinys, t.y. jos šalių sulygtos sutarties sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas. DK 95 straipsnyje nustatyta dėl kokių sąlygų šalys būtinai privalo sulygti, t.y. dėl darbuotojo darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktūrinio padalinio ir kt.) ir darbo funkcijų, t. y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų, dėl darbo apmokėjimo sąlygų. Taip pat straipsnyje numatytos atskiroms darbo sutarčių rūšims taikomos sąlygos. DK 95 straipsnio 4 dalis numato, kad šalių susitarimu gali būti sulygstama ir dėl kitų darbo sutarties sąlygų, jeigu darbo įstatymai, kiti norminiai teisės aktai arba kolektyvinė sutartis nedraudžia jas nustatyti (išbandymo, profesijų jungimo ir kt.). DK 95 straipsnio 5 dalis numato, kad darbo sutartyje gali būti sulygta: jeigu sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties, tai darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms. Darbo sutartis laikoma sudaryta tik tuomet kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų (DK 99 straipsnio 1 dalis). Darbo sutartis sudaroma raštu, darbo sutarties pavyzdinę formą nustatė Vyriausybė. Būtent tokia darbo sutartis buvo pasirašyta tarp šalių. Darbo sutarties 7 punkte numatyta, kad šalys sulygsta dėl kitų darbo sutarties sąlygų (pagal LR DK 95 straipsnio 4 ir 5 dalis, 119 straipsnį, 158 straipsnio 6 dalį, 168 straipsnio 2 dalį, 182,185 straipsnius, 195 straipsnio 6 dalį, 221 straipsnio 2 dalį, kitus straipsnius, taip pat kitus teisės aktus) ir 7.1 punkte numatė, kad jeigu darbo sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės darbuotojo pareiškimu arba darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties arba dėl priežasčių, išvardintų LR DK 136 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 p., 3 dalyje, tai darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojų mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms (LR DK 95 straipsnio 5 dalis). Konstatuotina, kad šalys 2015 m. spalio 30 d. pasirašė darbo sutartį, kurioje aptarė visas įstatyme numatytas sąlygas.DK 120 straipnsnis nustato, kad darbo sutarties sąlygos gali būti keičiamos tik kai keičiama gamyba, jos mastas, technologija arba darbo organizavimas, taip pat kitais gamybinio būtinumo atvejais darbdavys turi teisę pakeisti darbo sutarties sąlygas, keičiant darbo sutarties sąlygas, pakeitimai įforminami abiejuose darbo sutarties egzemplioriuose.Teismui pateiktas 2015 m. spalio mėn. 30 d. Priedo Nr. 1 prie darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopija (b.l.7) ir originalas, kuriame numatyta, kad darbo sutartis šalių susitarimu papildyta 7.2-7.4 punktais, vadovaujantis DK 95 straipsnio 4 p., 220 straipsniu, 2004 m. lapkričio 3 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis dydžio ir mokėjimo tvarkos“ ir kt., numatant, darbuotojo garantijas komandiruotės metu, išlaidų apmokėjimą, avanso išdavimą, grąžinimą. Teismui taip pat pateiktas 2015 m. spalio mėn. 30 d. Priedo Nr. 2 prie darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopija (b.l.8) ir originalas, kuriame numatyta, kad darbo sutartis šalių susitarimu papildyta 10.5-10.8 punktais, numatant kitas darbuotojo pareigas ir darbdavio teises. Ieškovės atstovas teigia, kad nors ant sutarties Priedų Nr. 1 ir Nr. 2 nurodyta data – 2015 m. spalio 30 d., šie priedai sudaryti ir pasirašyti vėliau, papildant darbo sutartį, tačiau datos nurodyti negali. Atsakovas šios aplinkybės neginčijo, vertinant abiejų sutarčių priedų turinį galima daryti išvadą, kad šie susitarimai atitinka DK 120 straipsnį.Teismui taip pat pateiktas 2015 m. spalio mėn. 30 d. Susitarimo dėl nuostolių atlyginimo kopija (b.l.29, toliau- ir Susitarimas) ir originalas, kurio 1.1 punkte nurodyta, kad jeigu darbo sutartis nutraukiama darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties, darbuotojo pareiškimu dėl darbuotojo kaltės arba dėl priežasčių, išvardintų LR DK 107 straipsnio 1 dalyje, 136 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, 3 dalyje, darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui nuostolius, kuriuos sudaro darbdavio išlaidos vizų ar jam prilygintų dokumentų darbuotojui parengimu, dėl ko darbdavys patiria išlaidų šių dokumentų gavimui, įforminimui, jeigu darbuotojas nutraukia sutartį anksčiau nei pasibaigus vizų ar jam prilygintų dokumentų galiojimui. 2.1 punkte nurodyta, kad darbuotojas įsipareigoja atlyginti nuostolius ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną. 3.1.2 punkte numatyta, kad nuostoliai darbdavio nurodymu išskaitomi iš darbuotojo darbo užmokesčio ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią paaiškėjo darbuotojo padaryti nuostoliai jei įsiskolinimas neviršija vieno mėnesinio darbo užmokesčio; 3.1.3 punkte - darbuotojui sutinkant ir/arba prašant, darbdavys visą nuostolių sumą išskaito iš darbuotojui mokėtino darbo užmokesčio.Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad vėliau negu 2015 m. spalio 30 d. buvo pasirašyti ne tik priedai Nr.1 ir Nr. 2 bet ir Susitarimas dėl nuostolių atlyginimo. Pažymėtina, kad ieškinyje ieškovė nurodo, kad 2015 m. spalio 30 d. V. B. (V. B.) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat sudarė susitarimą dėl nuostolių atlyginimo, pagal kurį atsakovas įsipareigojo atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ Susitarimo 1.1 punkte nurodytas išlaidas, jeigu darbo sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės, t.y. DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu.Ieškovė išlaidas už atsakovo vizas į Kazachstaną (285,00 Eur), į Rusijos Federaciją (110,00 Eur), už dvi vizas į Baltarusiją (43,50 Eur ir 44,00 Eur) ir 31,00 Eur už draudimą įvardijo kaip dėl atsakovo neteisėtos veikos patirtą žalą (nuostolius), dėl kurios dydžio buvo susitarta 2015-10-30 Susitarime dėl nuostolių atlyginimo ir, kad atsakovas tuos nuostolius atleidimo iš darbo dieną įsipareigojo atlyginti. Materialinė atsakomybė tai pareiga atlyginti žalą, kuri padaroma vieno darbo santykio subjekto kitam neatlikus arba netinkamai atlikus darbo pareigas (DK 245 straipsnis). Darbuotojo materialinės atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytus nuostolius. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos DK 246 straipsnyje nustatytos sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla. Taigi, viena iš būtinųjų materialinės atsakomybės, tarp jų ir visiškos, sąlygų yra ta, kad darbuotojas darbdaviui turi būti padaręs savo neteisėta veika materialinę žalą. Įstatymų nustatyta, kad atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos (DK 257 straipsnio 1 dalis). Žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra fakto klausimas, priklausantis nuo konkrečių aplinkybių, todėl teismas jį privalo individualizuotai nustatyti, nes tik tuo atveju, jeigu materialinė žala darbdaviui konkretaus darbuotojo neteisėta veika yra padaroma, šiam darbuotojui gali atsirasti pareiga tą žalą atlyginti. Pagal proceso įstatyme įtvirtintą įrodinėjimo pareigos taisyklę, padarytos žalos dydį įrodyti privalo darbdavys (CPK 178 straipsnis). Atlygintinos žalos dydį įstatymas sieja su tam tikromis aplinkybėmis, kaip, pavyzdžiui, turto nusidėvėjimu ir natūraliu sumažėjimu, darbdavio patirtomis išlaidomis (DK 257 straipsnio 3 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2012). Iš byloje esančių PVM sąskaitų-faktūrų nustatyta, jog pardavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-05-17 išrašė sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) 328,50 Eur sumai, komentare nurodyta „(duomenys neskelbtini)“ ir 2016-11-02 išrašė sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) 185,00 Eur sumai, komentare nurodyta „B. V. – Rusija 110 Eur, Baltarusija 44 Eur, draudimas 31 Eur“. Iš pridėtų mokėjimo nurodymų nustatyta, jog mokėtojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko mokėjimo pavedimus 2016-05-25 328,50 Eur sumai ir 2016-11-15 185,00 Eur sumai gavėjui Turizmo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas neginčija nurodytų sąskaitų faktūrų ar už vizas sumokėtų sumų, tačiau nurodo, kad jų galiojimas baigėsi arba beveik baigėsi iki darbo santykių pabaigos, t.y. vienos iš vizų į Baltarusiją galiojimas baigėsi 2016-10-29, t.y. iki darbo sutarties nutraukimo su atsakovu (2017-02-27); metus galiojusios vizos į Kazachstaną galiojimas baigėsi mažiau nei po 3 mėnesių (83 d.) nuo darbo sutarties pasibaigimo (viza galiojo nuo 2016-05-22 iki 2017-05-21); pusę metų galiojusios paskutinės atsakovo vizos į Rusijos Federaciją galiojimas baigėsi po 2 mėnesių (64 d.) nuo darbo sutarties nutraukimo (galiojo nuo 2016-11-03 iki 2017-05-02); paskutinės atsakovo vizos į Baltarusiją galiojimo terminas buvo nuo 2016-11-03 iki 2017-05-04, t.y. ji nustojo galioti po 2 mėnesių nuo darbo sutarties pabaigos. Atsakovo atstovo nuomone atsakovui, nors vieną kartą nuvežus krovinį į/per nurodytų valstybių teritorijas, visos ieškovės už vizas patirtos išlaidos tapo „atidirbtomis“ ir jų negalima toliau laikyti ieškovės nuostoliais, arba turto sumažėjimu. Pažymėtina, kad Susitarime dėl nuostolių atlyginimo numatyta, kad jis sudarytas atsižvelgiant į tai, kad darbuotojas galėtų pilnai vykdyti jam pavestas darbo funkcijas bei eiti darbo pareigas pagal darbo sutartį, darbdavys privalo pasirūpinti vizų ar jam prilygintų dokumentų darbuotojui parengimu, dėl ko darbdavys patiria išlaidų šių dokumentų gavimui, įforminimui.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad DK nenustato galimybės kompensuoti darbdaviui DK 220 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarime Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ išvardytų, su darbuotojo tarnybine komandiruote vykdyti darbo funkcijas susijusių išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2006). Pagal DK 220 straipsnio 1 dalį darbuotojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes, per visą komandiruotės laiką paliekama darbo vieta (pareigos) ir darbo užmokestis. Be to, jiems mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios faktinės išlaidos. Pažymėtina, kad tokios darbuotojo garantijos numatytos ir šalių pasirašytame darbo sutarties papildyme Priedas Nr. 2. Atsakovas buvo įdarbintas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonėmis vairuotoju, todėl akivaizdu, kad jeigu darbdaviui buvo reikalinga vykdyti tarptautinius pervežimus į valstybes, kuriose reikalinga viza, darbdavys turėjo pasirūpinti jų gavimu, vizos buvo reikalingos ne darbuotojui, o darbdaviui, kad jo įmonėje dirbantis darbuotojas galėtų atlikti jam darbo sutartimi pavestas darbines funkcijas. Ieškovės išlaidos vizoms laikytinos įprastomis verslo išlaidomis. Pažymėtina, kad to ieškovė ir neginčija, tačiau nurodo, kad atleidus atsakovą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, atsakovo kaltė pagal Susitarimą dėl nuostolių atlyginimo preziumuojama.Atsakovo atstovas nurodo, kad tai jog atsakovas atsisakė ieškinio reikalavimo dėl atleidimo iš darbo ieškovės įmonėje pripažinimo neteisėtu nereiškia, kad atsakovas sutiko su vienašaliu ieškovės sprendimu nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Ieškovės atstovas nurodo, kad atsakovas atleistas pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, t.y. už nebuvimą darbe be pateisinamos priežasties. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad atsakovui 2017-02-27 išsiuntė tam tikrus dokumentus dėl atleidimo iš darbo (b.l. 26-27). Taigi teismas negali daryti išvados, kad ieškovės atstovo argumentas, jog V. B. pripažinimą (b.l.31) pasirašė atsakovo atleidimo iš darbo dieną, yra pagrįstas įrodymais. Ieškovės atstovas, duodamas teismui paaiškinimus, nurodė, kad darbuotojo pasižadėjimas buvo surašytas ant Susitarimo dėl nuostolių atlyginimo, tačiau teismui padarius pertrauką šio dokumento originalas teismui nebuvo pateiktas, nurodant, kad įmonėje toks dokumentas nerastas. 2015 m. spalio 30 d. buvo sudaryta ir visiškos materialinės atsakomybės sutartis, kurioje šalys suitarė ir dėl nuostolių atlyginimo (4.6-4.8 punktai). Taigi, teismas negali daryti išvados, kad b.l.31 esantis „pripažinimas“ yra dėl nuostolių pagal ieškovės nurodomą Susitarimą dėl nuostolių atlyginimo.Nors teismas buvo įpareigojęs, ieškovė nepateikė įrodymų, kad per laikotarpį iki atsakovui išduotų vizų galiojimo pabaigos, buvo suplanuotos komandiruotės, į kurias būtų turėjęs vykti atsakovas. Ieškovės atstovas nepaneigė to, kad vizos išduodamos tam tikram terminui ir ne atsakovas sprendė kokio termino jos turi būti. Pažymėtina, kad kaip teisingai nurodo atsakovo atstovas, Susitarime dėl nuostolių atlyginimo iškarto yra nurodomi tam tikri darbdavio patirti nuostoliai ir nurodytos darbdavio išlaidos, kurios neatitinka prašomų ieškovės priteisti nuostolių. Pažymėtina, kad ieškovės prašymas priteisti ir draudimo išlaidas, jai pačiai remiantis tarp darbdavio ir darbuotojo sudarytais susitarimais, laikytinas visiškai nepagrįstu, nes 2015 m. spalio mėn. 30 d. Priedo Nr. 1 (b.l.7) prie darbo sutarties Nr. 074 7.5 punktas numato, kad draudimo išlaidas padengia darbdavys, draudiminio įvykio atveju, draudimo išmokas gauna darbdavys.Atsakovo atstovas prašo teismo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-733-421/2015. Ieškovės atstovas nurodo, kad šioje nutartyje Kasacinis teismas sprendė ginčą dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių mokymosi išlaidų priteisimą, aiškinimo ir taikymo, tačiau nagrinėjamoje byloje toks klausimas nesprendžiamas.Teismas sutinka su atsakovo atstovo nuomone, kad minėta Kasacinio teismo nutartimi teismas turi vadovautis spręsdmas ar yra pagrindas tenkinti atsakovo atstovo reikalavimą ir laikyti Susitarimą dėl nuostolių atlyginimo negaliojančiu ex officio.DK 4 straipsnio 1 dalis reglamentuoja ką nustato darbo įstatymai, tame tarpe 11 punktas nustato, kad darbo įstatymai nustato materialinės atsakomybės sąlygas ir dydį (ribas). Minėto straipsnio 3 dalis nustato, kad įmonėse, įstaigose, organizacijose pagal jų kompetenciją įstatymų nustatyta tvarka gali būti priimami vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės aktai, nustatantys šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais darbo įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais nereglamentuotas darbo sąlygas ir papildomas, palyginti su nustatytomis įstatymuose bei kituose norminiuose teisės aktuose, darbo, socialines ir buities lengvatas darbuotojams arba atskiroms jų grupėms. 4 dalyje nurodyta, kad negalioja trišaliai susitarimai, kolektyvinės sutartys bei vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės aktai dėl darbo sąlygų, pabloginančių darbuotojų padėtį, palyginti su ta, kurią nustato šis Kodeksas, įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai. Tais atvejais, kai šis Kodeksas ir kiti įstatymai tiesiogiai nedraudžia darbo teisinių santykių subjektams patiems susitarimo būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra atskira turtinės atsakomybės rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2012). Nustačius visas nurodytas materialinės atsakomybės sąlygas, ši atsakomybė darbuotojui taikoma nepriklausomai nuo to, ar už veiksmus (veikimą ar neveikimą), dėl kurių padaryta žala, darbuotojui buvo taikyta drausminė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.Materialinės atsakomybės darbo teisėje atsiradimo pagrindas yra teisės pažeidimas, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Pagal DK 255 straipsnio 3 punktą darbuotojas privalo atlyginti visą dėl jo kaltės darbdaviui padarytą žalą, kai su juo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Įstatymas apibrėžia darbuotojus, su kuriais gali būti sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis, įvardydamas darbuotojų atliekamą darbo pobūdį. Tokių darbuotojų darbas turi būti tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu ir gabenimu. Aptariama sutartis dar gali būti sudaroma ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Taigi pagrindas tokiai sutarčiai sudaryti – darbo veiklos pobūdis, kai darbas tiesiogiai yra susijęs su materialinių vertybių išsaugojimu, t. y. darbuotojas atlieka tokias darbo funkcijas, nuo kurių tinkamo atlikimo priklauso materialinių vertybių sauga. Konkrečių darbų ir pareigų sąrašas, kada gali būti sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis, yra nustatomas kolektyvinėje sutartyje. Visiškos materialinės atsakomybės sutartis yra įforminama raštu, nustatant, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad žalos neatsirastų (DK 256 straipsnio 1 dalis).Šalių sudarytos darbo sutarties 10.1 punkte numatyta, kad darbuotojas įsipareigoja sudaryti su darbdaviu visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Iš šalių sudarytos darbo sutarties 10.3 punkto nustatyta, kad šalys dėl materialinės atsakomybės susitarė pačioje darbo sutartyje, numatydamos, kad darbuotojas DK XVII skyriuje nustatyta tvarka ir apimtimi materialiai atsako už jam patikėtas vertybes: prekes, medžiagas, įrangą, įrankius, prietaisus, darbo rūbus, autotransporto priemones, pinigines lėšas ir kitus daiktus, jei jie sugadinami, sunaikinami, pradinsta, kt., kai darbuotojas pažeidžia teisę, neatlikdams darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas ir tuo darbdaviui padaroma žala. Po pertraukos teismui buvo pateikti įrodymai, kad su darbuotoju 2015 m. spalio 30 d. buvo sudaryta ir visiškos materialinės atsakomybės sutartis, kurioje šalys susitarė ir dėl nuostolių atlyginimo (4.6-4.8 punktai).Pagal šalių sudarytos darbo sutarties metu galiojusią DK 94 straipsnio 2 dalies redakciją darbo sutarties šalys negali nustatyti tokių darbo sąlygų, kurios pablogina darbuotojo padėtį, palyginti su ta, kurią nustato DK, įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ir kolektyvinė sutartis. Jei darbo sutarties sąlygos prieštarauja DK, įstatymui arba kolektyvinei sutarčiai, taikomos DK, įstatymų, norminių teisės aktų arba kolektyvinės sutarties nuostatos. Ginčą dėl darbo sutarties sąlygų taikymo sprendžia darbo ginčų nagrinėjimo organai. Remiantis DK 139 straipsnio 3 dalimi, kai darbo sutarties dalys prieštarauja įstatymams, ginčą nagrinėjantis organas pripažįsta šią darbo sutarties dalį negaliojančia. Teismas sutinka su ieškovės atstovo argumentu, kad darbo teisės ir pareigos gali atsirasti ir pagal kitus susitarimus, tačiau jie negali prieštarauti įstatymui (DK 34 straipsnio 1 punktas). Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise (DK 35 straipsnis).Todėl vadovaujantis tuo kas išdėstyta, DK 94 straipsnio 2 dalimi ir DK 139 straipsnio 3 dalimi, konstatuotina, kad šalių sudarytas Susitarimas dėl nuostolių atlyginimo prieštarauja DK 95 straipsnio nuostatoms. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad įmonėje buvo priimti tam tikri lokaliniai aktai ar sudaryta kolektyvinė sutartis, kuri numatė kitas papildomas darbo sutarties sąlygas. Šalys, pasirašydamos darbo sutartį, susitarė dėl visų privalomų darbo sutarties sąlygų, kurios papildytos darbo sutarties papildymais (priedai Nr. 1 ir Nr. 2), bei tiek darbo sutartyje, tiek sutartyje dėl visiškos materialinės atsakomybės, šalys susitarė dėl darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės taikymo.Konstatuotina, kad Susitarimu dėl nuostolių atlyginimo atsakovo prisiimti įsipareigojimai yra prieštaraujantys įstatymo nuostatoms, todėl šis Susitarimas laikytinas negaliojančiu ex officio ir netaikytinas. Įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo materialinę atsakomybę pagal šalių sudarytą darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės sutartį, ieškovė nepateikė (DK 253 straipnsnis, 255 straipsnio 3 punktas, 256 straipsnis).Ieškovės atstovo nurodymas, kad ieškovė nežinojo apie tai kada baigėsi ar prasidėjo darbdavio pirktos vizos ir kad atsakovas kaltas laiku nepateikęs atsiliepimo, laikytinas visiškai nepagrįstu. Pagal proceso įstatyme įtvirtintą įrodinėjimo pareigos taisyklę, tokius įrodymus privalo pateikti darbdavys (CPK 178 straipsnis). Todėl nėra pagrindo priimti ieškovės atsisakymo nuo 43,50 Eur sumos priteisimo, nes visas ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad darbo bylos priskiriamos prie bylų, kurių nagrinėjimas susijęs su viešojo intereso apsauga, nes jos kyla iš materialiųjų teisinių santykių, kurių subjektų galimybės laisvai disponuoti savo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis yra ribotos. Teismas darbo bylose privalo būti aktyvus siekdamas apsaugoti visų pirma privatų darbuotojo, kartu – viešąjį interesą. Iš darbo santykių kylančiose bylose subjektai, neturėdami galimybės laisvai disponuoti savo materialiosiomis teisėmis, negali to daryti ir civiliniame procese. Dėl to darbo ginčai įstatymų leidėjo išskiriami iš kitų civilinių ginčų, jų nagrinėjimui nustatant tam tikras išimtis. Darbo bylos – viena iš nedispozityviųjų bylų kategorijų, kurioje bendrieji civilinio proceso teisės principai turi tam tikrų ypatumų: įstatymu teismui priskirtas aktyvus vaidmuo, teisė ir pareiga tam tikrus klausimus spręsti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2005; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2011). Tai reiškia, kad tokios kategorijos bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 414 straipsnio 1 dalis); savo iniciatyva įtraukti dalyvauti byloje antrąjį atsakovą, jeigu nustato, kad darbuotojo ieškinys pareikštas ne tam asmeniui (CPK 414 straipsnio 2 dalis); byloje pagal darbuotojo ieškinį, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 417 straipsnis); darbuotojui pareiškus vieną iš įstatymuose nustatytų alternatyvių reikalavimų, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymų nustatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 418 straipsnis) ir pan.Atsakovas procesiniame dokumente, kurį pavadino „Rašytiniai paaiškinimai (atsiliepimas į ieškinį)“ nurodė, kad 2015-10-30 sudarydamas darbo sutartį su ieškove ir pradėjęs dirbti pas ieškovę atsakovas naudojo jo paties apmokėtas galiojančias vizas į Baltarusiją ir Kazachstaną: Kazachstano viza galiojo nuo 2015-06-01 iki 2016-05-31, o Baltarusijos viza galiojo nuo 2015-04-13 iki 2016-04-12, todėl prašo priteisti jam iš ieškovės 373,00 Eur jo dėl darbo patirtų išlaidų kompensaciją. Kadangi atsiliepimui pateikti terminas buvo seniai pasibaigęs, byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, teismas minėto procesinio dokumento nepriėmė. Teismas šio procesinio dokumento negalėjo įvardyti ir kaip priešieškinio, nes, atsakovas, turėdamas teisinę pagalbą, tokio prašymo nepateikė, be to, teismas pažymėjo, kad ieškovas savo darbines teises gina kitu ieškiniu, kuris nagrinėjamas teisme ir teismo sprendimo priėmimo dieną civilinė byla Nr. e2-3722-642/2018 nėra išnagrinėta. Tuo pagrindu teismui nėra pagrindo išeiti iš ieškinio reikalavimo ribų (CPK 417 straipsnis).Kadangi ieškinys atmestinas, atsakovui priteistinos jo patirtos išlaidos teisinei pagalbai, t.y. 500 Eur (CPK 93 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 414 straipsniu, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui V. B. (V. B.) dėl nuostolių atlyginimo atmesti.

Priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovui V. B. (V. B.) 500 (penki šimtai) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.