Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens AB SEB banko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. R. ieškinį atsakovui R., tretiesiems asmenims dėl santuokos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

L. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių išsprendimo. Ieškovė prašė: šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo įsiskolinimą, po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę, prievolę AB SEB bankui pripažinti solidaria šalių prievole, kitas prievoles kreditoriams pripažinti asmeninėmis atsakovo J. R. prievolėmis, priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. kovo 10 d. sprendimu prašymą tenkino ir nutarė: 1. pareiškėjų L. R. ir J. R. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; 2. po santuokos nutraukimo pareiškėjams palikti pavardes: pareiškėjai L. R. palikti pavardę „B.”, pareiškėjui J. R. palikti pavardę „R.“; 3. patvirtinti pareiškėjų L. R. ir J. R. 2014-02-17 sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių tokiomis sąlygomis: 3.1. Dėl bendrosios jungtinės sutuoktiniu nuosavybės padalinimo: santuokos metu įgyti kilnojamieji daiktai: indaplovė „Electrolux” ESP 2420, šaldytuvas „Beko” Aclas 2 dalių, skalbyklė „Beko” WMN6508K, viryklė „Beko” FE56216MT, lygintuvas „Philips” Mistral 2100, televizorius „Deccacolor”, dulkių siurblys „Daewoo Electronics”, komoda 3 stalčių, prieškambario baldų dalis, lieka vaikų poreikiams tenkinti; po santuokos nutraukimo L. R. asmeninės nuosavybės teise atitenka 6/8 buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); J. R. asmeninės nuosavybės teise atitenka 2/8 buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); banko sąskaitose ar ne banko įstaigose esančios lėšos ir faktiškai kiekvieno iš pareiškėjų valdomos piniginės lėšos lieka to pareiškėjo asmenine nuosavybe, kurio vardu yra atidaryta banko sąskaita, ar kuris valdo lėšas. 3.2. Dėl klausimų, susijusiu su nepilnamečiais vaikais: nepilnametės dukters B. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina L. R.. Motinos gyvenamoji vieta laikoma vaiko gyvenamąja vieta; nepilnamečio sūnaus R. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina L. R.. Motinos gyvenamoji vieta laikoma vaiko gyvenamąja vieta; L. R. įsipareigoja pranešti J. R. apie vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimą ne vėliau kaip per 30 dienų; išlaikymo dukrai B. R. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-10-01 iki 2012-09-30 J. R. sumoka turtu, priteisiant B. R. asmeninės nuosavybės teise ½ dalį J. R., asmeninės nuosavybės teise priklausančios 1/4 dalies buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); J. R. išlaikymą nepilnametei dukrai B. R. moka periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį nuo 2012-10-01 iki dukters pilnametystės. Piniginės lėšos perduodamos motinai L. R., kuri jas valdo uzufrukto teisėmis, tenkindama išimtinai vaiko interesus; išlaikymo sūnui R. R. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-10-01 iki 2012-09-30 J. R. sumoka turtu, priteisiant jam ½ dalį J. R. asmeninės nuosavybės teise priklausančios 1/4 dalies buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); J. R. išlaikymą sūnui R. R. moka periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį nuo 2012-10-01 iki vaiko pilnametystės. Piniginės lėšos perduodamos motinai L. R., kuri jas valdo uzufrukto teisėmis, tenkindama išimtinai vaiko interesus; pareiškėjai sutaria, kad J. R. su nepilnamete dukra B. R. ir sūnumi R. R. bendrauja tokia tvarka: J. R. turi teisę pasiimti abu vaikus iš jų tuometinės gyvenamosios vietos kas antros savaitės penktadieniais nuo 18.00 val. ir turi grąžinti iki to paties savaitgalio sekmadienio 16.00 val. 3.3.Dėl kreditorinių įsipareigojimų: piniginė pareiškėjų prievolė AB SEB bakas pagal 2006-03-31 kredito sutartį (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo lieka solidaria prievole; J. R. patvirtina, jog piniginės prievolės kreditoriams: UAB „HST komunikacijos”, UAB „Katalogas”, UAB „Finverta”, UAB „Moment kredit”, UAB „Paskola šiandien”, UAB „ARN group”, UAB „Procentas”, UAB „Credit day”, UAB „MCB Finance”, AS „Bigbank” filialas, UAB „Euro Providus”, UAB „Gelvora“, UAB „Šiaulių banko lizingas”, UAB „Ūkio banko lizingas”, UAB „Lateko lizingas”, UAB „General Financing”, Šiaulių AVMI, UAB „4finance”, UAB „Pro Invest Group”, AB „DnB bankas”, UAB „Ferratum”, UAB „Ekskomisarų biuras” po santuokos nutraukimo lieka jo asmeninėmis prievolėmis. Santuoką nutraukus, pareiškėjai išlaikymo vienas iš kito priteisti neprašo. Teismas taip pat nutarė priteisti kreditoriui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, UAB „Pro Invest Group“ iš J. R. Lt įsiskolinimą, 432 Lt delspinigius, 100 Lt baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1252 Lt) nuo reikalavimo pareiškimo teisme 2014-02-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 54 Lt žyminį mokestį; grąžinti ieškovei L. R. 100,00 Lt žyminį mokestį, sumokėtą 2013-01-25 mokėjimo nurodymu Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Teigia, kad teismas de jure pakeitė Kredito sutarties ir Hipotekos lakšto sąlygas, tokiu būdu pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarties sąlygų pakeitimą. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2. str.) reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (CK 6.223 str. 1 d.). Sutarties šalies valia pakeisti sutartį turi būti išreikšta aiškiai ir nedviprasmiškai. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika santuokos nutraukimo bylose, gavęs sutuoktinių prašymą patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, kuria siekiama pakeisti su kreditoriumi sudarytos sutarties sąlygas, teismas turi pareigą išsiaiškinti ne tik tai, ar yra įvykdytos CK 3.126 straipsnio 2 dalies sąlygos, bet ir privalo nustatyti, ar yra kreditoriaus sutikimas tokiam pakeitimui. Nesant aiškiai išreikšto kreditoriaus sutikimo pakeisti šalių sutarties sąlygas, yra pagrindas pripažinti, kad sutartis pažeidžia kreditoriaus interesus ir prieštarauja viešajai tvarkai (LAT 2010-04-26 nutartis byloje Nr. 3K-7-73 2012). Pažymi, kad aplinkybė, kad asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių (LAT 2014-01-14 nutartis Nr. 3K-3-140/2014). Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad sutuoktiniai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų - kreditorių - sąskaita, todėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniams pasidalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios dalys, kad nepažeistų kreditorių teisėtų interesų (LAT 2007-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; 2008-07-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008; 2010-08-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2010). Tai įtvirtinta ir CK 5.1, 1.137 str.

4. Apeliantas įrodinėja, jog dalimis pardavinėjant butą gautos pinigų sumos neužtektų jo kreditoriniams reikalavimams patenkinti. Tačiau su tokia pozicija nesutiktina, nes buto pardavinėti dalimis nėra jokio reikalo. Be to, net ir pardavinėjant butą dalimis, byloje nėra apelianto poziciją patvirtinančių įrodymų, jog L. R. priklausančios ¾ buto būtų parduotos už mažiau nei 40 000 Lt (paskolos likutis).

1. Apeliantas pagrįstai nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimas dalyje dėl apeliantui įkeisto turto dalies priteisimo pareiškėjų nepilnamečiams vaikams pažeidžia apelianto, kaip hipotekos kreditoriaus, teises ir interesus. Teismo sprendimas taip pat prieštarauja CK 4.170 str. 6 d. nuostatai bei įkaitų davėjų įsipareigojimams apeliantui pagal hipotekos lakštą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia ne tik apelianto, kaip hipotekos kreditoriaus, bet ir AB DNB banko, kaip vieno iš pareiškėjo J. R. kreditoriaus, interesus. Tarp AB DNB ir kredito gavėjų L. R. ir J. R. sudaryta 2008-09-12 Kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią kredito gavėjams suteiktas 4 633,92 EUR vartojimo kreditas iki 2012-08-31. Kreditoriniai įsipareigojimai AB DNB bankui nebuvo tinkamai vykdomi, todėl Kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta. Įsiskolinimo suma 2014-04-03 sudarė 5 138,44 EUR. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-11-29 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-470-898/2012, J. R. buvo pripažintas kaltu pagal (duomenys neskelbtini) dėl AB DNB banko paraiškos kreditui gauti suteikimo, Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios ir specialiosios dalies suklastojimo. Minėtuose dokumentuose kredito gavėjas J. R. suklastojo savo sutuoktinės L. R. parašą ir nusikalstamu būdu gavo kreditą iš AB DNB banko. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog po pareiškėjų santuokos nutraukimo kreditorinius įsipareigojimus AB DNB bankui pagal 2008-09-12 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdys vienas kredito gavėjas J. R..

2. Teigia, kad pareiškėjų sutartis, kuria buvo susitarta dėl turto pasidalijimo nukrypstant nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir dalies sutuoktinių turto priteisimo vaikams pažeidžia AB DNB banko, kaip vieno iš J. R. kreditoriaus interesus, nes visą turtą paliekant pareiškėjai L. R. ir šalių nepilnamečiams vaikams, sumažėja garantijos AB DNB bankui išieškoti skolą iš skolininko J. R., t.y. tuo atveju, jeigu pardavus įkeistą turtą būtų patenkinti hipotekos kreditoriaus AB SEB banko reikalavimai ir liktų didesnė nei įsipareigojimų suma pagal su apeliantu sudarytą Kreditavimo sutartį ji negalėtų būti naudojama J. R. įsiskolinimui AB DNB bankui dengti. Siekiant apsaugoti AB DNB banko, kaip J. R. kreditoriaus interesus, turtas turėtų būti dalijamas tarp sutuoktinių lygiomis dalimis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, reglamentuojančias nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus, vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis. Tai reiškia, kad teismas privalo argumentuotai pagrįsti, kodėl parenka vienokį ar kitokį nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių mastą. Teismui parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 1.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Turi būti paisoma teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų (CK 1.5 straipsnio 3 dalis).

4. Taip pat pabrėžė, kad nors pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma, jog „AB DNB bankas“ prieštaravimų dėl pareiškėjų sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teismui nepateikė“, tačiau pažymėtina, kad ši pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo pateikta AB DNB bankui ar jo interesams atstovaujančiai advokatų profesinei bendrijai (duomenys neskelbtini), todėl AB DNB bankas neturėjo galimybės pateikti teismui savo pozicijos dėl šios sutarties sąlygų dėl įsipareigojimų AB DNB bankui vykdymo ir sutuoktiniams priklausančio turto padalijimo. Kreditorius AB DNB bankas buvo informuotas tik apie santuokos nutraukimą ginčo teisenos tvarka. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad AB DNB bankas L. R. ir J. R. santuokos nutraukimo proceso metu teikė 2013-06-04 prašymą, kuriame išreiškė poziciją, kad visas sutuoktiniams priklausantis turtas turi būti dalijamas tarp jų lygiomis dalimis, siekiant apsaugoti visų pareiškėjo J. R. kreditorių interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-05-22 nutartyje c.b. Nr. 3K-3-354/2006 nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir tikrinant sudarytos sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitiktį CK 3.53 str. 4 d., nurodė, kad sutuoktinių kreditoriaus argumentai turi būti išnagrinėjami iš esmės ir patikrinama sutarties atitiktis kreditoriaus interesams. Jei sutuoktinių sudaryta sutartis pažeidžia kreditoriaus interesus, teismas tokios sutarties negali tvirtinti ir taiko CK 3.53 str. 4 d. numatytas pasekmes. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, šių reikalavimų neįvykdė, o tai sudaro pagrindą skundžiamai sprendimo daliai panaikinti (CPK 330 str.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės iš kurių matyti, kad pareiškėjai L. R. ir J. R. susituokė (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 17 b. l.). Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra B. R., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus R. R. (18, 19 b.l., 1 t.). Ieškovė L. R. 2013-03-21 kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių išsprendimo (1– 13 b.l., 1t. ). 2014-02-17 teisme gautas šalių prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (117–122 b.l., 3 t.). Šiaulių apylinkės teismas prašymą tenkino, santuoką nutraukė ir patvirtino pareiškėjų pateiktą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį (183-190 b.l., 3 t.).

Vadovaujantis LR CK nuostatomis, sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (LR CK 3.51 straipsnis, 3.52 straipsnis). Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (LR CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis). Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (LR CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal LR CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų, ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka sutuoktiniai gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka LR CK ir LR CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą. Be to, sutuoktiniai – bendraskoliai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių sąskaita, todėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniams pasidalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų kreditorių teisėtų interesų (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. rugpjūčio mėn. 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2010). Pagal LR CK 3.53 straipsnio 3 dalį, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai privalo aptarti savo turtines teises ir pareigas, tame tarpe ir savo prievoles kreditoriams. Kreditorių teisių apsaugai, t.y. tam, kad sutuoktinių kreditoriai dalyvautų skolininkų santuokos nutraukimo procese, galėtų išreikšti savo sutikimą ar nesutikimą dėl solidariosios prievolės modifikacijos, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo, yra skirtas CK 3.126 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo teismui nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, išsiunčiant pareiškimo ar ieškinio kopiją. LR CK 3.126 straipsnio 2 dalies reikalavimų sutuoktiniai privalo laikytis nepriklausomai nuo to, kokiu būdu nutraukiama santuoka, t. y. nepriklausomai nuo to, ar byla nagrinėjama ginčo teisenos ar ypatingosios teisenos tvarka (LR CPK 381 straipsnis). Reikalavimas nurodyti sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius pareiškime ar ieškinyje dėl santuokos nutraukimo įtvirtintas ir proceso teisės normose (LR CPK 382 straipsnio 5 punktas, 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalies 4 punktas). Vadovaujantis LR CK 3.126 straipsnio 1 dalimi, vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai gali savo iniciatyva įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad nors sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra jų tarpusavio suderintos valios išraiška, reiškianti, kad nėra sutuoktinių ginčo, teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, turi pareigą patikrinti, ar ši sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių. Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal LR CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, kreditoriaus interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai kreipdamiesi į teismą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, apie tai pranešė kreditoriams (148 b.l., 3 t). Apeliantas AB SEB bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu dalyje dėl J. R. išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams turtu -2/8 dalimi bankui įkeisto nekilnojamojo turto (155-156 b.l., 3 t.). Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas rašytinių prieštaravimų nebuvo pateikęs. Nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjų sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pirmosios instancijos teismui nusprendus, kad išlaikymo dukrai B. R. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-10-01 iki 2012-09-30 J. R. sumoka turtu, priteisiant B. R. asmeninės nuosavybės teise ½ dalį J. R. asmeninės nuosavybės teise priklausančios 1/4 dalies buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Piniginės lėšos perduodamos motinai L. R., kuri jas valdo uzufrukto teisėmis, tenkindama išimtinai vaiko interesus; išlaikymo sūnui R. R. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-10-01 iki 2012-09-30 J. R. sumoka turtu, priteisiant jam ½ dalį J. R. asmeninės nuosavybės teise priklausančios ¼ dalies buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (189 b.l., 3 t.).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad santuokos metu įgytas ir bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikytinas yra nekilnojamasis turtas: dviejų kambarių butas su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė - 76800 Lt, taip pat 2450 Lt vertės kilnojamasis turtas (indaplovė „Electrolux“ ESP-2420, vertė - 500 Lt.; šaldytuvas „Beko“ Aclas 2 dalių, vertė - 500 Lt.; skalbyklė „Beko“ WMN6508K, vertė - 500 Lt.; viryklė „Beko“ FE56216MT, vertė - 300 Lt; lygintuvas „Philips“ Mistral 2100, vertė - 50 Lt.; televizorius „Decacolor“, vertė - 200 Lt; dulkių siurblys „Daewoo Electronics“, vertė - 100 Lt. komoda 3 stalčių, vertė - 200 Lt, prieškambario baldų dalis, vertė - 100 Lt), viso turto vertė sudaro 79 250 Lt. Atsižvelgdami į tai, kad santuokos metu įgyti kilnojamieji daiktai yra naudojami vaikų poreikiams, pareiškėjai susitarė kilnojamųjų daiktų nelaikyti dalintinu turtu, kadangi jie lieka vaikų poreikiams tenkinti (CK 3.120 str. 1 d.). Pareiškėjai, nukrypdami nuo CK 3.117 str. 1 d. dalyje nustatyto sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, susitarė, kad po santuokos nutraukimo L. R. asmeninės nuosavybės teise atitenka 6/8 buto (vertė – 57 600 Lt), o J. R. asmeninės nuosavybės teise atitenka 2/8 buto (vertė - 19 200 Lt.). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įkeistas AB SEB bankui solidariosios prievolės įvykdymo užtikrinimui. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas, kad pareiškėja 2006-05-29 pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį vieno kambario butą (duomenys neskelbtini), ir už butą gautus 35 000 Lt panaudojo apmokėti už įsigytą butą (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2006 m. buvo 93 000 Lt (1 t. 78–80, 83 b. l.), kad šeima faktiškai iširo nuo (duomenys neskelbtini) ir nuo 2010 metų pareiškėja iš savo lėšų moka paskolą AB SEB bankas (1 t. 89 b. l.; 3 t. 104–116 b. l.), kad su pareiškėja lieka gyventi du nepilnamečiai vaikai, pagrįstai vertino, kad yra realus poreikis ir teisinis pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir didesnę buto dalį skirti pareiškėjai.

Pažymėtina, kad skolos pagal kredito sutartį, kurios įvykdymas užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka, likutis yra 40 000 Lt, o įkeisto nekilnojamojo turto vertė yra didesnė - 67 900 Lt, todėl šį skirtumą sudaranti nekilnojamojo turto dalis gali būti perduota vaikų interesų užtikrinimui (1 t. 91 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, jog po santuokos nutraukimo L. R. (solidariai skolininkei) asmeninės nuosavybės teise atitenka 6/8 dalys buto (vertė – 57 600 Lt), o J. R. asmeninės nuosavybės teise atitenka 2/8 dalys buto (vertė - 19 200 Lt.). Pagal šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, prievolė kreditoriui AB SEB bankas nebus modifikuota, nes lieka L. R. ir J. R. solidariąja prievole. Kadangi kitokiu būdu atsakovas J. R. išlaikymo įsiskolinimo sumokėti neturi galimybių, išlaikymo įsiskolinimo priteisimas turtu būtinas siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus. Vertintina, kad buto perdavimas asmeninės nuosavybės teise ieškovei ir nepilnamečiams vaikams niekaip neapriboja ir nesusiaurina AB SEB banko daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, nes hipoteka seka paskui daiktą (CK 4.171 str. 9 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja už butą iš savo lėšų sumokėjo 35 000 Lt, kai viso buto vertė tuo metu buvo 93 000 Lt (78–80, 83 b.l., 1t.), tai sudaro pagrindą nukrypti nuo buto padalijimo lygiomis dalimis, priešingu atveju, būtų pažeisti vieno iš sutuoktinių - L. R., su kuria lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, interesai. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantui, kaip kreditoriui, įkeitimo metu buvo žinoma, kad bute gyvens nepilnamečiai vaikai, bei kad įkeičiamas yra šeimos butas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo nutraukiant santuoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3-P-186/2010), yra konstatavęs, kad teismas bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu LR CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytu būdu nutraukiama santuoka (CK3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Šis įstatyme nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (LR CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta LR CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (LR CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK3.100 straipsnio 4 punktas). Pažymėtina, kad teismas padalinant santuokoje įgytą turtą turi pasirinkti tokį padalinimo būdą, kad nepažeistų sutuoktinių kreditorių teisių (LR CK 1.5, 1.137 straipsniai). Teismas turi garantuoti ir sutuoktinių, ir kreditorių interesus, kurie ir vieni, ir kiti viešojo intereso atžvilgiu yra prioritetiškai saugotini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Kai šie interesai nesutampa, jų apsauga negali būti priešpastatoma, ji turi būti proporcinga. Proporcingumas pasiekiamas, kai taikomas toks teisinių santykių reguliavimas, kuris neužkirstų kelio apginti kitus teisėtus interesus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra teisėta ir nepažeidžia kreditorių interesų. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje nustatytas bendrąsias vaiko teisių apsaugos principines nuostatas pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Ši nuostata reiškia, kad esant ginčui prioritetą turi vaiko teisės lyginant su kitų asmenų teisėmis. Šios praktikos taikymas nagrinėjamame ginče reiškia principinę nuostatą, kad kreditoriaus sutikimo nebuvimas nagrinėjamu atveju negali būti kliūtimi tvirtinti pareiškėjų sudarytą sutartį, nes šis sandoris nukreiptas visų pirma į tinkamą vaiko teisių apsaugą. Pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus ir ištyrė bei įvertino visas pareiškėjų ir kreditorių reikalavimų aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Remiantis LR CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik LR CPK nustatytais atvejais (LR CK 3.117 straipsnio 2 dalis). LR CK 3.123 straipsnyje nurodytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis, atsižvelgus į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes; į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (LR CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus ar dėl kitų priežasčių. Vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 balandžio10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

Teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas, patvirtindamas susitarimą dalyje dėl kreditorių teisių, nepažeidė LR CPK 443 straipsnio nuostatų bei AB SEB banko, AB DNB banko, kaip kreditorių, interesų, nepažeidė imperatyvių teises normų, draudžiančių patvirtinti viešajai tvarkai prieštaraujančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (LR CK 3.53 straipsnio 4 dalis, LR CPK 541 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad prievolė AB SEB bankui yra solidari pareiškėjų prievolė, o prievolės kitiems kreditoriams yra asmeninės pareiškėjo J. R. prievolės, kadangi nėra įrodymų, kad lėšos iš kitų prievolių buvo naudojamos šeimos poreikiams taikyti. Pažymėtina, kad apeliantui AB SEB bankas skolą solidariai privalo grąžinti abu skolininkai - pareiškėjai, turto savininku tapus vienam iš solidarių skolininkų-pareiškėjai L. R., ji atsakys įkeistu turtu, jei J. R. nevykdys savo įsipareigojimų, todėl kreditoriaus interesai pažeisti nebus.

Teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai, nesudaro prielaidų panaikinti skundžiamą teismo sprendimą. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, visapusiškai ir objektyviai ištyrė aplinkybes, svarbias teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Pareiškėja L. R. prašė iš apelianto priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nesant pateiktų įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, šis pareiškėjos prašymas netenkintinas.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. priimtą sprendimą palikti nepakeistą.