- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-25
- Bylos Nr.
- eTA-124-815/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03681-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas, Ernestas Spruogis, Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, Lietuvos kalėjimų tarnybai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Laimučio Alechnavičiaus, Audriaus Bakavecko ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, ir Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Kalėjimų tarnyba) Pravieniškių 1-ojo kalėjimo (toliau – ir Pravieniškių kalėjimas) 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. SN-22-3616 (toliau – ir Sprendimas); panaikinti Kalėjimų tarnybos 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 2S-3048 (toliau – ir 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimas); įpareigoti Kalėjimų tarnybą grąžinti iš pareiškėjo paimtus paštu atsiųstus kalendorius; priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovas), 200,00 Eur neturtinę žalą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2023 m. lapkričio 7 d. Pravieniškių kalėjime buvo gauta mažoji korespondencijos siunta su darbo kalendoriumi ir sieniniu metų kalendoriumi, kuriuos pareigūnai paėmė. Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 9 d. pateikė prašymą grąžinti nepagrįstai paimtus kalendorius, tačiau Pravieniškių kalėjimo viršininkas priėmė Sprendimą prašymo netenkinti. Pareiškėjas pateikė skundą Kalėjimų tarnybos direktoriui, tačiau 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimu skundas nebuvo tenkintas.
3. Pareiškėjas teigė, kad 2023 m. gruodžio 15 d. sprendime yra prieštaringų aplinkybių, todėl tvirtino, kad kalendoriai buvo paimti nepagrįstai ir, jeigu dar nesunaikinti, turėtų būti jam grąžinti. Kadangi įstaigos parduotuvėje nėra tokių arba analogiškų kalendorių, nėra galimybės jų nusipirkti. Pasak pareiškėjo, darbo kalendorius būtinas tam, jog galėtų vesti ataskaitą bei turėtų visus jame esančius duomenis, be to, akcentavo, kad sieninis metų kalendorius buvo su drakonų inicialais ir pašventintas bažnyčioje, todėl kalendoriai jam svarbūs.
4. Pareiškėjas vertino, kad dėl paimtų daiktų patyrė garbės ir orumo pažeminimą, dvasines ir emocines kančias, nepatogumus, t. y. prašomą priteisti neturtinę žalą, taip pat nurodė teismų praktiką, kuri, jo nuomone, aktuali sprendimui nagrinėjamoje byloje priimti.
Atsiliepimas
5. Atsakovas atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
6. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas raštu prašė grąžinti iš jo paimtus kalendorius, kurie buvo atsiųsti voke mažąja korespondencija. Tačiau pareiškėjo prašymas nebuvo tenkintas, nes galiojantys teisės aktai nenumatė galimybės voke, kartu su laišku gautus kalendorius perduoti nuteistajam. Pareiškėjas tokį Sprendimą skundė Kalėjimų tarnybos direktoriui. Pareiškėjui 2023 m. gruodžio 15 d. sprendime buvo paaiškinta, kad galiojantys teisės aktai leidžia nuteistajam turėti kalendorių ir dėl jo įsigijimo pasiūlė kreiptis į įstaigos parduotuvę, o nesant galimybės kalendoriaus įsigyti parduotuvėje, jis gali būti perduotas teisės aktuose nustatyta tvarka.
7. Atsakovas teigė, kad pareiškėjui pateikti Sprendimas ir 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimas yra aiškūs, motyvuoti, juose nurodomas aktualus teisinis reguliavimas bei apskundimo tvarka. Pareiškėjui nebuvo užkertama galimybė turėti kalendorius, t. y. įsigyti juos įstaigos parduotuvėje arba, kai asmenys perduoda pagal teisės aktuose nustatytą daiktų perdavimo nuteistiesiems tvarką.
Šalies argumentai
8. Atsakovas pažymėjo, kad asmuo, suimtajam ar nuteistajam atnešęs perduodamus daiktus, laisvės atėmimo vietų įstaigai pateikia prašymą dėl daiktų perdavimo, savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o įstaigos darbuotojai perduodamus daiktus patikrina atnešusio asmens akivaizdoje. Be to, daiktai, kurių perdavimas teisės aktuose nenumatytas, grąžinami asmeniui, atnešusiam perduodamus daiktus. Apie grąžintus daiktus pažymima asmens pateiktame prašyme dėl daiktų perdavimo.
9. Atsakovas tvirtino, kad pareiškėjas žinojo, kokie daiktai gali būti siunčiamuose laiškuose / korespondencijoje ir kokia daiktų perdavimo tvarka, todėl vertino, kad ginčijamas Sprendimas ir 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimas yra teisėti bei pagrįsti, o pareiškėjas skunde tik deklaratyviai ir šabloniškai nurodė, kad patyrė emocines bei dvasines kančias, tačiau to niekaip nesusieja su skundo dalyku, t. y. nenurodo, kaip kalendorių paėmimas iš jam siųstos korespondencijos neva darė įtaką jo psichologinei būsenai ir kaip buvo sukeltos dvasinės kančios, garbės ir orumo pažeminimas, taip pat nesikreipė į įstaigos psichologus dėl emocinės būklės pablogėjimo, psichologinio sukrėtimo ar depresijos, kuriuos galėjo sukelti skunde nurodytos aplinkybės.
10. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjo sveikatos istorijoje pažymėta apie jo polinkį siekti išskirtinių privilegijų, manipuliuoti aplinkybėmis, taip pat apie jo gydymą (duomenys neskelbtini) ligoninėje, Laisvės atėmimo vietų ligoninės (duomenys neskelbtini) skyriuje bei vartojamus medikamentus.
11. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad įstaigos pareigūnai susidariusioje situacijoje veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą ir jos dydį.
II.
12. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. birželio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2023 m. lapkričio 9 d. pareiškimu kreipėsi į Pravieniškių kalėjimo viršininką, nurodydamas, jog 2023 m. lapkričio 7 d. buvo gauta mažoji korespondencijos siunta su kalendoriumi ir darbo kalendoriumi, kurių nėra įstaigos parduotuvėje, o pakeisti pagal paskirtį analogiškomis prekėmis nėra galimybių, be to, prekės svarbios, nes padarytos pagal užsakymą. Tačiau resocializacijos skyriaus specialistė kalendorius paėmė ir perdavė į Saugumo valdymo skyrių. Pareiškėjas prašė grąžinti nepagrįstai paimtus kalendorius. Atsakovas Sprendime pareiškėjui paaiškino gautų laiškų nuteistajam įteikimo teisinį reguliavimą, taip pat nurodė, kad prašymas nebus tenkinamas, nes teisės aktai nenumato galimybės nuteistiesiems gauti paimtus daiktus, t. y. kalendorius. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, pateikė skundą Kalėjimų tarnybos direktoriui, nurodydamas, kad pagal Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 42.5.2 papunktį jis gali turėti kitus asmeninius daiktus, kadangi nėra galimybės tokių daiktų įsigyti parduotuvėje, turėtų būti sudarytos sąlygos juos įsigyti kitais teisėtais būdais. Kalėjimų tarnyba 2023 m. gruodžio 15 d. sprendime pareiškėjui papildomai paaiškino laiškų įteikimo nuteistajam įteikimo reglamentavimą, akcentavo, kad nuteistojo vardu gautame laiške rasti daiktai, kurie negali būti siunčiami nuteistajam laišku, yra sunaikinami, jeigu dėl jų nepradedamas ikiteisminis tyrimas ar administracinė teisena, taip pat sutiko, kad nuteistiesiems leidžiama turėti kalendorių, tačiau jie gali būti įsigyjami įstaigos parduotuvėje arba turi būti perduodami Vidaus tvarkos taisyklių 56–62 punktuose nustatyta tvarka ir skundą vertino kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, pasinaudodamas 2023 m. gruodžio 15 d. sprendime išaiškinta apskundimo tvarka, pateikė skundą teismui, prašydamas panaikinti Sprendimą ir 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimą, taip pat pareiškėjas prašė įpareigoti atsakovą grąžinti jam paimtus daiktus (kalendorius) ir priteisti dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patirtą neturtinę žalą bei procesines palūkanas.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas pažymėjo, kad Sprendimo ir 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimo neteisėtumą pareiškėjas iš esmės grindžia teisės normomis, pagal kurias nuteistiesiems galima turėti kalendorių, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. TA-115-815/2023 suformuota teismų praktika.
15. Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, nurodė, kad pareiškėjas neginčija, jog kalendoriai jam buvo siunčiami laiške (pareiškėjo teigimu – mažąja korespondencijos siunta), o laiškas buvo patikrintas jam dalyvaujant, todėl sprendė, kad voko su laišku įteikimui atsakovas pagrįstai taikė Vidaus tvarkos taisyklių 113–114 punktus, t. y. laiškų įteikimo tvarką. Teismas akcentavo, kad tarp Vidaus tvarkos taisyklių 113 punkte numatytų, voke ar laiške nuteistajam galimų perduoti, daiktų kalendoriaus nėra, taip pat minėtoje teisės normoje nėra numatyta jokių išimčių dėl galimybės nuteistajam perduoti voke (laiške) gautus pašventintus daiktus ar daiktus, kurių negalima pakeisti kitais, įstaigos parduotuvėje galimais įsigyti daiktais. Teismas vertino, kad minėtas reglamentavimas patenka į viešosios teisės reguliavimo sritį, todėl nagrinėjamu atveju galioja principas „viskas, kas nėra tiesiogiai leista įstatymo, draudžiama“. Teismas sprendė, kad tokiu būdu nėra pagrindo konstatuoti, jog Pravieniškių kalėjimo pareigūnai, paimdami pareiškėjui adresuotame voke rastus kalendorius, kurių perdavimas nuteistajam, kai jie gauti su laišku, nenumatytas Vidaus tvarkos taisyklių 113 punkte, atliko neteisėtus veiksmus.
16. Nors pareiškėjas nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2023 m. sausio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. TA-115-815/2023), pagal kurią nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašas nėra baigtinis, ir teigė, kad jam turi būti leidžiama turėti kalendorius, teisėjų kolegija akcentavo, kad atsakovas neginčija aplinkybės, jog pagal Vidaus tvarkos taisyklių 42.5.2 papunktį nuteistiesiems leidžiama turėti kalendorius, tačiau pagal galiojantį teisinį reguliavimą šie turi būti perduodami ne mažąja korespondencija (voke), o pašto siunta. Teismas pažymėjo, kad tokiu atveju taikoma ne laiškų įteikimo tvarka, bet daiktų perdavimo tvarka ir atitinkama perduodamų daiktų patikra, be kita ko, užtikrinanti įstaigos saugią aplinką, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų įstaigoje prevenciją. Teismas, įvertinęs, kad nagrinėjama situacija nėra analogiška situacijai pareiškėjo nurodytoje administracinėje byloje, sprendė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota 2023 m. sausio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. TA-115-815/2023, nagrinėjamam atvejui netaikytina.
17. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas – asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, yra padaręs nusikaltimą, jam teismas paskyrė atlikti bausmę pataisos įstaigoje, kurioje jam ir kitiems nuteistiesiems taikomas baudžiamojo įstatymo normose nustatytas režimas, todėl tam tikri asmeninių laisvių suvaržymai, nepatogumai yra nulemti jo paties pasirinkto elgesio modelio ir yra neišvengiama kalinimo pasekmė.
18. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas, nustatęs, kad nagrinėjamu atveju Sprendimas ir 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimas buvo priimti tinkamai išnagrinėjus pareiškėjo pareiškime ir skunde nurodytus argumentus, atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, yra pagrįsti objektyviomis aplinkybėmis, kurių pareiškėjas nagrinėjamoje byloje nepaneigė, sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimus dėl Sprendimo ir 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimo panaikinimo. Netenkinus pagrindinių pareiškėjo reikalavimų, teismas netenkino išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo Kalėjimų tarnybą grąžinti iš jo paimtus kalendorius.
19. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas nurodė, jog dėl atsakovo veiksmų (Sprendimo ir 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimo, paimtų daiktų) jis patyrė nepatogumus, dvasines ir emocines kančias, tačiau tokių nepatogumų ar kančių nekonkretizavo, be to, atsakovo į bylą pateiktoje Resocializacijos skyriaus 2023 m. vasario 23 d. pažymoje Nr. RV-22-1948 „Dėl nuteistojo V. K.“ nurodyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu į psichologus nesikreipė, taip pat iš atsakovo pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) psichiatrus pareiškėjas nesikreipė. Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjas galėjo jausti skunde apibūdintą neturtinės žalos pasireiškimą.
20. Teismas sprendė, kad nenustačius būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (atsakovo neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti. Netenkinus reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo dėl 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.
III.
21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
22. Pareiškėjas pakartoja faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo esmę ir nurodo, kad su juo nesutinka, teigia, kad ne dėl jo kaltės gauta siunta pakliuvo į Resocializacijos skyrių ir buvo įforminta kaip mažoji korespondencijos siunta. Pasak pareiškėjo, kadangi kalendoriai buvo įdėti į pakankamai didelį voką, ši siunta turėjo būti įforminama kaip pašto siunta, kuri jam tuo metu priklausė, tačiau jis jos nepagrįstai negavo.
23. Pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas formaliai ir neobjektyviai išnagrinėjo skundą bei priėmė neteisingą, nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kurį, be kita ko, atliko ne paskirta teisėjų kolegija, o viena teisėja.
Atsiliepimas
24. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų tarnybos, atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
25. Atsakovas pakartoja faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo esmę, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir teigia, kad pareiškėjas nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, jog pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, nepasisakęs dėl kurių nors jo skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, taip pat nenurodė, kad pirmosios instancijos teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors proceso ar materialiosios teisės normas.
Atsiliepimas
26. Atsakovo nuomone, pareiškėjo argumentai dėl neva netinkamo siuntos dydžio nurodymo laikytini kaip deklaratyvūs ir manipuliatyvūs, neatitinkantys tikrovės. Pasak atsakovo, pareiškėjo samprotavimai, kaip turėjo būti įforminama siunta, yra tik jo samprotavimai, tačiau tai neįrodo jokių atsakovo neteisėtų veiksmų. Vadovaudamasis Lietuvos pašto oficialiais duomenimis, atsakovas pažymi, kad „Mažoji korespondencijos siunta: svoris – iki 500 g, aukštis – iki 20 mm, ilgis – iki 381 mm, plotis – iki 305 mm, vieno iš paviršių plotas neturi būti mažesnis kaip 90 x 140 mm (leistina 2 mm paklaida)“. Be to, atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas, nagrinėjant administracinę bylą pirmosios instancijos teisme, neginčijo aplinkybės dėl neva netinkamo siuntos įforminimo, dydžio ar jos perdavimo būdo.
Žemesnės instancijos teismas
27. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atsakovas pažymi, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai pareikšti, jog buvo padaryta žala, ir nurodyti prašomą priteisti sumą, kaip yra nagrinėjamu atveju. Įrodyti neturtinės žalos padarymo faktą yra asmens, kuris kreipiasi į teismą dėl žalos atlyginimo, pareiga. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Atsakovo teigimu, byloje nėra jokių duomenų, jog jis atliko neteisėtus veiksmus šiuo aspektu bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą.
28. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą, todėl mano, jog nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2024 m. birželio 25 d. sprendimo ir tenkinti skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
29. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Pravieniškių kalėjimo Sprendimo ir 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimo, kuriais atsakyta į pareiškėjo prašymą ir skundą, pagrįstumo ir teisėtumo, įpareigojimo grąžinti iš pareiškėjo paimtus paštu atsiųstus kalendorius bei dėl neturtinės žalos, kildinamos iš neteisėtų atsakovo veiksmų, paimant kalendorius. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti procesines palūkanas.
30. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Sprendimas ir 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimas priimti tinkamai išnagrinėjus pareiškėjo pareiškime ir skunde nurodytus argumentus, atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, pagrįsti objektyviomis aplinkybėmis, kurių pareiškėjas nagrinėjamoje byloje nepaneigė, sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimus dėl Sprendimo ir 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimo panaikinimo, o kadangi pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo Kalėjimų tarnybą grąžinti iš jo paimtus kalendorius yra išvestinis iš reikalavimų dėl Sprendimo ir 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimo panaikinimo, netenkinus pagrindinių reikalavimų, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo. Pirmosios instancijos teismui nenustatęs būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (atsakovo neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos), vertino, kad nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti, o netenkinus reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo, teismas netenkino išvestinio reikalavimo dėl 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.
31. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog ne dėl jo kaltės gauta siunta pakliuvo į Resocializacijos skyrių ir buvo įforminta kaip mažoji korespondencijos siunta, mano, kad kalendoriai buvo įdėti į pakankamai didelį voką, todėl siunta turėjo būti įforminama kaip pašto siunta, kuri jam tuo metu priklausė, tačiau jis jos nepagrįstai negavo. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas formaliai ir neobjektyviai išnagrinėjo skundą bei priėmė neteisingą, nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kurį, be kita ko, atliko ne paskirta teisėjų kolegija, o viena teisėja.
32. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
33. Teisėjų kolegija, ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka patikrinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas teisės normų, reguliuojančių suimtiesiems ir nuteistiesiems perduodamų daiktų priėmimo tvarką bei suimtojo ar nuteistojo vardu gautų laiškų įteikimo tvarką, kontekste įvertinęs bylos duomenis, sprendime išdėstė nuoseklius ir išsamius motyvus, kurių pagrįstumu nėra pagrindo abejoti, todėl, jų nebekartodama, teisėjų kolegija pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
34. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo galima suprasti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktų ir įrodymų vertinimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas formaliai ir neobjektyviai išnagrinėjo skundą, todėl priėmė neteisingą, nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016). Teisėjų kolegija nurodo, kad ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.
35. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, laikydamasis tokio pobūdžio bylose nustatytų įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių, išsamiai ir visapusiškai įvertino pareiškėjo argumentus bei pagrįstai atmetė jo skundą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, byloje surinktus įrodymus, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, pagrįstai darė išvadas, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Pravieniškių kalėjimo pareigūnai, paimdami pareiškėjui adresuotame voke rastus kalendorius, kurių perdavimas nuteistajam, kai jie gauti su laišku, nenumatytas Vidaus tvarkos taisyklių 113 punkte, atliko neteisėtus veiksmus; kad Sprendimas ir 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimas priimti tinkamai išnagrinėjus pareiškėjo pareiškime ir skunde nurodytus argumentus, atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, pagrįsti objektyviomis aplinkybėmis, kurių pareiškėjas nagrinėjamoje byloje nepaneigė; jog nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas galėjo jausti skunde apibūdintą neturtinės žalos pasireiškimą; kad nenustačius būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (atsakovo neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos) nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti.
36. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad ne dėl jo kaltės gauta siunta pakliuvo į Resocializacijos skyrių ir buvo įforminta kaip mažoji korespondencijos siunta; jog kalendoriai buvo įdėti į pakankamai didelį voką, todėl siunta turėjo būti įforminama kaip pašto siunta, kuri pareiškėjui tuo metu priklausė, tačiau jis jos nepagrįstai negavo, tačiau pastarųjų teiginių niekaip nepagrindė, taip pat nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų. Atsižvelgiant į tai, minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip deklaratyvūs. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.
37. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos informacinės sistemos Liteko duomenimis, 2023 m. gruodžio 28 d. administracinės bylos Nr. eI1-5515-423/2024 teisėja (pranešėja) buvo paskirta teisėja A. U., o 2024 m. kovo 18 d. nutartimi baigtas pasiruošimas bylos nagrinėjimui ir pasiūlyta teismo pirmininkui ar jo paskirtam teisėjui skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2024 m. gegužės 28 d. 10.30 val. Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 19 d. nutartimi buvo sudaryta teisėjų kolegija administracinei bylai nagrinėti, t. y. J. M., R. Š. ir A. U. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), o administracinė byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2024 m. gegužės 28 d. 10.30 val. 2024 m. gegužės 28 d. teismo posėdžio garso įrašo bei informacinės pažymos duomenimis, teismo sudėtį sudarė teisėjas pranešėjas (kolegijos pirmininkas): A. U., kolegijos nariai: J. M., R. Š., teismo posėdžių sekretorius (-ė): N. V.. Iš Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 25 d. sprendimo matyti, kad po sprendimo rezoliucinės dalies, sprendimą priėmusių teisėjų kolegijos narių parašų rekvizituose nurodyta tik teisėja A. U., tačiau sprendimą kvalifikuotais elektroniniais parašais pasirašė visi bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos teisėjai, t. y. J. M., R. Š. ir A. U.. Akcentuotina, kad Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 4 d. nutartimi aptariamas rašymo apsirikimas buvo ištaisytas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentas, kad bylą išnagrinėjo ne paskirta teisėjų kolegija, o viena teisėja, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas ir neatitinkantis tikrovės.
38. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reguliavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, nustatė, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, įvertinti skunde išdėstyti pareiškėjo argumentai, priimtas sprendimas yra aiškus ir motyvuotas, todėl atitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teise ir faktais pagrįstų argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas ar kuriais remiantis būtų pagrindas konstatuoti, kad teismas neteisingai įvertino bylos duomenis bei padarė nepagrįstas išvadas dėl bylos aplinkybių skundžiamame sprendime.
39. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.