- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-25
- Bylos Nr.
- eI1-5515-423/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03681-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Jolanta Medvedevienė, Ramūnas Šarka
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, Lietuvos kalėjimų tarnybai
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos ir Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, ir Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo (toliau – ir Pravieniškių kalėjimas, ir Įstaiga) 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. SN-22-3616 (toliau – ir Sprendimas), Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 2S-3048 (toliau – ir LKT sprendimas), įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybą grąžinti iš jo paimtus paštu atsiųstus kalendorius, priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 200,00 Eur neturtinę žalą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas, už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pareiškėjas skunde (reg. Nr. DOK-3666; toliau – ir skundas) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2023 m. lapkričio 7 d. Pravieniškių kalėjime buvo gauta mažoji korespondencijos siunta su darbo kalendoriumi ir sieniniu metų kalendoriumi, kuriuos atsakovo pareigūnai paėmė. 2023 m. lapkričio 9 d. jis pateikė prašymą grąžinti nepagrįstai paimtus kalendorius, tačiau Pravieniškių kalėjimo viršininkas priėmė Sprendimą prašymo netenkinti. Pareiškėjas pateikė skundą Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui, tačiau LKT sprendimu, skundas nebuvo tenkintas. LKT sprendime yra prieštaringų aplinkybių, todėl mano, kad kalendoriai buvo paimti nepagrįstai ir jeigu dar nesunaikinti, turėtų būti jam grąžinti. Tokių arba analogiškų kalendorių Įstaigos parduotuvėje nėra, todėl nėra galimybės jų nusipirkti. Darbo kalendorius būtinas tam, kad vesti ataskaitą bei turėti visus jame esančius duomenis, sieninis metų kalendorius buvo su drakonų inicialais ir pašventintas bažnyčioje, todėl kalendoriai jam svarbūs. Dėl paimtų daiktų patyrė garbės ir orumo pažeminimą, dvasines ir emocines kančias, nepatogumus, t. y. prašomą priteisti neturtinę žalą. Nurodė teismų praktiką, kuri, jo nuomone, aktuali sprendimui nagrinėjamoje byloje priimti. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas – Lietuvos kalėjimų tarnyba (toliau – ir atsakovas, ir Lietuvos kalėjimų tarnyba) su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas raštu prašė grąžinti iš jo paimtus kalendorius, kurie buvo atsiųsti voke mažąja korespondencija. Pareiškėjo prašymas nebuvo tenkintas, nes galiojantys teisės aktai nenumato galimybės voke, kartu su laišku gautus kalendorius perduoti nuteistajam. Pareiškėjas tokį Sprendimą skundė Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui. LKT sprendime jam buvo paaiškinta, kad galiojantys teisės aktai leidžia nuteistajam turėti kalendorių, dėl jo įsigijimo pasiūlė kreiptis į Įstaigos parduotuvę. Paaiškino, kad nesant galimybės kalendoriaus įsigyti parduotuvėje, jis gali būti perduotas teisės aktuose nustatyta tvarka. Pareiškėjui pateikti Sprendimas ir LKT sprendimas yra aiškūs, motyvuoti, juose nurodomas aktualus teisinis reglamentavimas bei apskundimo tvarka. Pareiškėjui nebuvo užkertama galimybė turėti kalendorius, t. y. įsigyti juos Įstaigos parduotuvėje arba, kai asmenys perduoda pagal teisės aktuose nustatytą daiktų perdavimo nuteistiesiems tvarką. Asmuo, suimtajam ar nuteistajam atnešęs perduodamus daiktus, laisvės atėmimo vietų įstaigai pateikia prašymą dėl daiktų perdavimo, savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, Įstaigos darbuotojai perduodamus daiktus patikrina atnešusio asmens akivaizdoje. Daiktai, kurių perdavimas teisės aktuose nenumatytas, grąžinami asmeniui, atnešusiam perduodamus daiktus. Apie grąžintus daiktus pažymima asmens pateiktame prašyme dėl daiktų perdavimo. Pareiškėjas žinojo, kokie daiktai gali būti siunčiamuose laiškuose/korespondencijoje ir kokia daiktų perdavimo tvarka. Darė išvadą, kad ginčijami Pravieniškių kalėjimo Sprendimas ir LKT sprendimas yra teisėti bei pagrįsti, pareiškėjo reikalavimus dėl jų panaikinimo prašė atmesti. Pareiškėjas skunde tik deklaratyviai ir šabloniškai nurodė, kad patyrė emocines bei dvasines kančias, tačiau to niekaip nesusieja su skundo dalyku, t. y. nenurodo, kaip kalendorių paėmimas iš jam siųstos korespondencijos neva įtakojo jo psichologinę būseną ir kaip buvo sukeltos dvasinės kančios, garbės ir orumo pažeminimas. Į Įstaigos psichologus dėl emocinės būklės pablogėjimo, psichologinio sukrėtimo ar depresijos, kuriuos galėjo sukelti skunde nurodomos aplinkybės, pareiškėjas nesikreipė. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo sveikatos istorijoje pažymima apie jo polinkį siekti išskirtinių privilegijų, manipuliuoti aplinkybėmis, apie jo gydymą Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, Laisvės atėmimo vietų ligoninės psichiatrijos skyriuje, apie jo vartojamus medikamentus. Įstaigos pareigūnai susidariusioje situacijoje veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą ir jos dydį. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Pravieniškių kalėjimo 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. SN-22-3616 (Sprendimas), Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. 2S-3048 (LKT sprendimas), kuriais atsakyta į pareiškėjo prašymą ir skundą, pagrįstumo bei teisėtumo, įpareigojimo grąžinti iš jo paimtus paštu atsiųstus kalendorius, taip pat dėl neturtinės žalos, kildinamos iš neteisėtų atsakovo veiksmų, paimant kalendorius, bei procesinių palūkanų priteisimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. lapkričio 9 d. pareiškimu kreipėsi į Pravieniškių kalėjimo viršininką, nurodydamas, kad 2023 m. lapkričio 7 d. buvo gauta mažoji korespondencijos siunta su kalendoriumi ir darbo kalendoriumi, kurių Įstaigos parduotuvėje nėra, pakeisti pagal paskirtį analogiškomis prekėmis nėra galimybių, prekės svarbios, nes padarytos pagal užsakymą. Resocializacijos skyriaus specialistė kalendorius paėmė, perdavė į Saugumo valdymo skyrių. Prašė grąžinti nepagrįstai paimtus kalendorius.
Atsakovas 2023 m. lapkričio 13 d. Sprendime pareiškėjui paaiškino gautų laiškų nuteistajam įteikimo teisinį reglamentavimą, nurodė, kad prašymas nebus tenkinamas, nes teisės aktai nenumato galimybės nuteistiesiems gauti paimtus daiktus, t. y. kalendorius.
Nesutikdamas su Sprendimu pareiškėjas pateikė skundą Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui, nurodydamas, kad pagal Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 42.5.2 punktą jis gali turėti kitus asmeninius daiktus, kadangi įsigyti parduotuvėje šių daiktų galimybės nėra, turėtų būti sudarytos sąlygos juos įsigyti kitais teisėtais būdais.
Lietuvos kalėjimų tarnyba 2023 m. gruodžio 15 d. LKT sprendime pareiškėjui papildomai paaiškino laiškų įteikimo nuteistajam įteikimo reglamentavimą, akcentavo, kad nuteistojo vardu gautame laiške rasti daiktai, kurie negali būti siunčiami nuteistajam laišku, yra sunaikinami, jeigu dėl jų nepradedamas ikiteisminis tyrimas ar administracinė teisena. Sutiko, kad nuteistiesiems leidžiama turėti kalendorių, tačiau jie gali būti įsigyjami Įstaigos parduotuvėje arba turi būti perduodami Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 56-62 punktuose nustatyta tvarka. Skundą vertino nepagrįstu.
Pareiškėjas, pasinaudodamas LKT sprendime išaiškinta apskundimo tvarka, pateikė skundą teismui, prašo panaikinti Sprendimą ir LKT sprendimą, kartu prašydamas įpareigoti atsakovą grąžinti jam paimtus kalendorius daiktus ir priteisti dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patirtą neturtinę žalą bei procesines palūkanas. Sprendimo ir LKT sprendimo neteisėtumą pareiškėjas iš esmės grindžia teisės normomis, pagal kurias nuteistiesiems galima turėti kalendorių, taip pat suformuota teismų praktika Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2023 m. sausio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr.TA-115-815/2023.
BVK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys nuteistieji, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nustatytas teises, laisves ir pareigas su Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse, teismo nuosprendžiuose ar nutartyse nustatytais apribojimais. BVK 50 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta prievolė nuteistiesiems vykdyti įstatymuose nustatytus reikalavimus ir laikytis teisingumo ministro nustatytos laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos.
Pagal BVK 38 straipsnio 6 dalį uždaro arba pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę vieną kartą per tris mėnesius gauti perduodamų daiktų. Konkrečių daiktų, kurie šiems nuteistiesiems gali būti perduodami arba atsiunčiami paštu, sąrašą, perduodamų daiktų priėmimo ir įteikimo nuteistiesiems tvarką nustato teisingumo ministras. Viena pašto siunta (vienu kartu perduodami daiktai) neturi sverti daugiau kaip penkiolika kilogramų.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 patvirtino Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisykles (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), kurių VIII skyriuje reglamentuojama suimtiesiems ir nuteistiesiems perduodamų daiktų priėmimo tvarka (toliau – ir Daiktų perdavimo tvarka), o XV skyriuje reglamentuojama suimtojo ar nuteistojo vardu gautų laiškų įteikimo tvarka (toliau – ir Laiškų įteikimo tvarka).
Pagal Laiškų įteikimo tvarką nuteistajam atsiųstas vokas su laišku, prieš jį įteikiant, nuteistojo akivaizdoje atplėšiamas ir neskaitant patikrinama, ar jame nėra kitų daiktų, išskyrus laišką, nuotraukas, atvirukus, pašto ženklus, vokus ir dokumentus, kurių nuteistajam leidžiama turėti (Vidaus tvarkos taisyklių 113 p.). Voke ar laiške rasti kiti daiktai, išskyrus nurodytus Vidaus tvarkos taisyklių 113 punkte, sunaikinami, jeigu dėl jų nepradedamas ikiteisminis tyrimas arba administracinė teisena, o rasti pinigai ir vertingi daiktai perduodami į fondą (Vidaus tvarkos taisyklių 114 p.).
Pareiškėjas neginčija, kad kalendoriai jam buvo siunčiami laiške (pareiškėjo teigimu – mažąją korespondencijos siunta), laiškas buvo patikrintas jam dalyvaujant, todėl voko su laišku įteikimui atsakovas pagrįstai taikė Vidaus tvarkos taisyklių 113-114 punktus, t. y. Laiškų įteikimo tvarką. Tarp Vidaus tvarkos taisyklių 113 punkte numatytų, voke ar laiške nuteistajam galimų perduoti daiktų, nėra kalendoriaus Minėtoje teisės normoje nėra numatyta jokių išimčių dėl galimybės nuteistajam perduoti voke (laiške) gautus pašventintus daiktus, ar daiktus, kurių negalima pakeisti kitais, įstaigos parduotuvėje galimais įsigyti daiktais. Minėtas reglamentavimas patenka į viešosios teisės reguliavimo sritį, todėl nagrinėjamu atveju galioja principas „viskas, kas nėra tiesiogiai leista įstatymo, draudžiama“. Tokiu būdu, nėra pagrindo konstatuoti, kad Pravieniškių kalėjimo pareigūnai, paimdami pareiškėjui adresuotame voke rastus kalendorius, kurių perdavimas nuteistajam, kai jie gauti su laišku, nenumatytas Vidaus tvarkos taisyklių 113 punkte, atliko neteisėtus veiksmus.
Pareiškėjas nurodo LVAT praktiką (LVAT 2023 m. sausio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr.TA-115-815/2023), pagal kurią nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašas nėra baigtinis ir teigia, kad jam turi būti leidžiama turėti kalendorius. Pastebėtina, kad atsakovas neginčija aplinkybės, kad pagal Vidaus tvarkos taisyklių 42.5.2 papunktį nuteistiesiems leidžiama turėti kalendorius, tačiau pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, šie turi būti perduodami ne mažąja korespondencija (voke), o pašto siunta. Tokiu atveju, taikoma ne Laiškų įteikimo tvarka, o Daiktų perdavimo tvarka ir atitinkama perduodamų daiktų patikra, be kita ko, užtikrinanti Įstaigos saugią aplinką, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų Įstaigoje prevenciją. Nagrinėjama situacija nėra analogiška situacijai pareiškėjo nurodytoje administracinėje byloje, todėl LVAT praktika, suformuota 2023 m. sausio 18 d. sprendime (administracinė byla Nr.TA-115-815/2023) nagrinėjamam atvejui netaikytina. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, yra padaręs nusikaltimą, jam teismas paskyrė atlikti bausmę pataisos įstaigoje, kurioje jam ir kitiems nuteistiesiems taikomas baudžiamojo įstatymo normose nustatytas režimas. Todėl tam tikri asmeninių laisvių suvaržymai, nepatogumai yra sąlygoti jo paties pasirinkto elgesio modelio ir yra neišvengiama kalinimo pasekmė.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Paminėtos VAĮ nuostatos nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Aiškindamas individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, LVAT yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo subjektų veikla siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, jog minėti subjektai nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti ( žr., pvz., LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008).
Nagrinėjamu atveju Sprendimas ir LKT sprendimas priimti tinkamai išnagrinėjus pareiškėjo pareiškime ir skunde nurodytus argumentus, atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, pagrįsti objektyviomis aplinkybėmis, kurių pareiškėjas nagrinėjamoje byloje nepaneigė, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimus dėl Sprendimo ir LKT sprendimo panaikinimo.
Pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo Lietuvos kalėjimų tarnybą grąžinti iš jo paimtus kalendorius yra išvestinis iš reikalavimų dėl Sprendimo ir LKT sprendimo panaikinimo, todėl netenkinus pagrindinių reikalavimų, netenkintinas ir išvestinis reikalavimas.
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl 200,00 Eur neturtinės žalos ir procesinių palūkanų priteisimo.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl atsakovo veiksmų (Sprendimo ir LKT sprendimo, paimtų daiktų) jis patyrė nepatogumus, dvasines ir emocines kančias, tačiau tokių nepatogumų ar kančių nekonkretizavo. Atsakovo į bylą pateiktoje Resocializacijos skyriaus 2023 m. vasario 23 d. pažymoje Nr. RV-22-1948 „Dėl nuteistojo V. K.“ nurodoma, kad ginčui aktualiu laikotarpiu į psichologus pareiškėjas nesikreipė. Iš atsakovo pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad po 2023 m. lapkričio 7 d. į jį nuo 2022 metų gydančius psichiatrus pareiškėjas taip pat nesikreipė. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas galėjo jausti skunde apibūdintą neturtinės žalos pasireiškimą.
Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Nagrinėjamu atveju, nenustačius būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (atsakovo neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2015 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015; 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2631-520/2015).
Netenkinus reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo, netenkintinas ir išvestinis reikalavimas dėl 5 procentų metinių palūkanų, už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisimo.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog nėra teisinio ir faktinio pagrindo pareiškėjo skundą tenkinti, todėl skundas visa apimtimi atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.