Vilniaus apygardos teismo nutartis

atsakovo BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ bankroto administratorei R. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Algidana“ pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ bankroto byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“; bankroto administratore paskyrė R. R.; nustatė 45 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą kreditorių finansiniams reikalavimams, atsiradusiems iki bankroto bylos iškėlimo dienos, pareikšti; nurodyta nutartis įsiteisėjo 2015 m. balandžio 30 d.

Pareiškėjas UAB ,,Algidana“ 2015 m. birželio 9 d. bankroto administratorei pateikė prašymą patvirtinti 2434,76 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro užmokestis už statybos rangos darbus, atliktus laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 30 d. iki 2013 m. sausio 30 d. Bankroto administratorė 2015 m. liepos 22 d. kreipėsi į teismą dėl šio ir kitų kreditorių bei jų finansinių reikalavimų patvirtinimo. Teismas 2015 m. liepos 24 d. nutartimi, be kita ko, patvirtino ir pareiškėjo UAB ,,Algidana“ 2434,76 Eur finansinį reikalavimą. Pirmosios instancijos teisme 2015 m. spalio 5 d. buvo gautas kreditoriaus R. G. mokslo, projektavimo ir komercinės individualios įmonės ,,Georima“ atskirasis skundas dėl teismo 2015 m. liepos 24 d. nutarties, kuriame, be kita ko, buvo prašoma panaikinti teismo nutarties dalį, kuria patvirtintas UAB ,,Algidana“ kreditorinis reikalavimas, nes, anot kreditoriaus, reikalavimas nepagrįstas, nepateikti įrodymai, kad darbų priėmimo-perdavimo aktuose nurodyti darbai buvo atlikti. Tuo pagrindu teismas 2016 m. vasario 8 d. nutartimi panaikino 2015 m. liepos 24 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas UAB ,,Algidana“ kreditorinis reikalavimas, šį klausimą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje, pareiškėją UAB ,,Algidana“ įpareigojo pateikti jo kreditorinį reikalavimą pagrindžiančius įrodymus.

Pareiškėjas UAB ,,Algidana“ 2016 m. vasario 22 d. pateikė papildomus įrodymus, pagrindžiančius kreditorinį reikalavimą, ir padidino savo reikalavimą 9039,96 Eur; nurodė, kad tai skola už pamatų įrengimo darbus, atliktus 2013 m. gegužės-rugpjūčio mėn.; galutinis reikalavimas sudarė 11 474,72 Eur (2434,76 Eur + 9039,96 Eur). Teismo posėdžio, vykusio 2016 m. balandžio 28 d., metu pareiškėjas sumažino savo reikalavimo dalį dėl 9039,96 Eur iki 8520,41 Eur ir prašė patvirtinti bendrą 10 955,17 Eur dydžio finansinį reikalavimą.

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1020-619/2016, pareiškėjo UAB „Algidana“ pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo tenkino iš dalies – patvirtino UAB „Algidana“ trečios eilės 2434,76 Eur kreditorinį reikalavimą BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ bankroto byloje; kitoje dalyje pareiškimą atmetė. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjo reikalavimas dėl 2434,76 Eur kreditorinio reikalavimo patvirtinimo grindžiamas pateiktais atliktų darbų aktais už laikotarpį 2011 m. lapkričio mėn., 2012 m. kovo, balandžio mėn., 2012 m. gegužės mėn., 2012 m. liepos-rugpjūčio-rugsėjo-spalio mėn., 2013 m. sausio mėn., jų pagrindu išrašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis, skolų suderinimo aktais, kurie patvirtina faktą, kad kreditorius atliko darbus 146 631,05 Lt sumai, skolos likutis sudaro 8406,75 Lt (2434,76 Eur). Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog kreditoriui pagrįstai išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. 049, be to, administratorė taip pat nurodė, kad ši sąskaita išrašyta atbuline data. Apibendrinant, teismas konstatavo, kad į bylą pateikti iš esmės pakankami duomenys, patvirtinantys pareiškėjo reiškiamą finansinį reikalavimą; teismas vertino, jog įrodymų, paneigiančių šią pareiškėjo pateiktą informaciją, byloje nėra.

Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. liepos 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1411-157/2016, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas pareiškėjo UAB „Algidana“ 2434,76 Eur kreditorinis reikalavimas BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ bankroto byloje, panaikino ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo tarp UAB „Algidana” ir BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ 2011 m. spalio 6 d., 2012 m. liepos 17 d., rugpjūčio 22 d., rugsėjo 14 d., spalio 30 d. sudarytų Rangos darbų sutarčių nuostatų, jų pagrindu šalims atsiradusių teisių bei pareigų, iš to kylančių teisinių pasekmių, neanalizavo kaip praktikoje buvo vykdoma minėtų sutarčių 2.1. punkte nurodyta sąlyga ir pan., todėl sprendė, kad yra pagrindas pripažinti, jog bylos dalis dėl 2434,76 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo galėjo būti išspręsta neteisingai.

2016 m. rugpjūčio 29 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškėjas UAB „Algidana“ savo pareiškimą dėl 2434,76 Eur kreditorinio reikalavimo patvirtinimo BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ bankroto byloje palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ nepagrįstai daugiau nei po pusės metų nuo darbų atlikimo pateikė vienašališkai pasirašytą 2013 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija TGM Nr. 049 dėl patirtų išlaidų; pažymėjo, jog nurodyta sąskaita buvo gauta tik 2013 m. rugpjūčio 21 d. ir 2013 m. rugpjūčio 26 d. raštu grąžinta adresatui, nurodžius, kad UAB „Algidana“ neturi teisinio pagrindo jos apmokėti. Pareiškėjas paaiškino, kad šalys klausimus dėl medžiagų sunaudojimo visą laiką derino elektroniniais laiškais.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo tenkintinas.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisme iškėlus įmonės bankroto bylą, bankrutuojančios įmonės kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti bankroto administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus. Teismas, priimdamas nutartį iškelti bankroto bylą, nustato ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Bankroto administratorius kreditorių pareikštus reikalavimus, patikrinęs jų pagrįstumą pagal įmonės apskaitos dokumentus, pateikia teismui tvirtinti arba ginčija kaip nepagrįstus (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas). Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį bankrutuojančios įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

Teismų praktikoje, aiškinant ĮBĮ bei CPK normas dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).

Be to, kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais; neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Be to, bylose dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, bankroto proceso tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai ar iš dalies tenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis buvo tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp UAB „Algidana“ ir BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ buvo sudarytos 2011 m. spalio 6 d., 2012 m. liepos 17 d., 2012 m. rugpjūčio 22 d., 2012 m. rugsėjo 14 d., 2012 m. spalio 30 d. Rangos darbų sutartys, kurių pagrindu pareiškėjas atsakovo BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ naudai atliko darbų bendrai už 155 037,80 Lt sumą, tuo tarpu BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ yra sumokėjęs pareiškėjui 146 631,05 Lt, t. y. liko skolingas ginčo sumą 8406,75 Lt (2434,76 Eur). Iš esmės byloje ginčo dėl šių aplinkybių nekilo (CPK 12, 178 straipsniai).

Iš bylos medžiagos matyti, kad nurodytomis sutartimis pareiškėjas įsipareigojo įrengti pamatus su išplūktu padu po daugiabučiais gyvenamaisiais namais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini) (sutarčių 1.1. punktai), o BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ – atsiskaityti už atliktus darbus, užmokestį apskaičiuojant iš sutartos darbų kainos atimant išlaidas statybinių medžiagų komplektacijai, mechanizmų nuomai (sutarčių 2.1. punktai). Ginčas iš esmės kilo dėl BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ 2013 m. sausio 31 d. išrašytos PVM sąskaitos-faktūros Serija TGM Nr. 049, kurioje nurodyta mokėtina suma – 3270,68 Eur (11 292,99 Lt); minėtoje PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta, kad pareiškėjo mokėtiną sumą sudaro išlaidos, susijusios su gyvenamųjų namų kvartalo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pamatų įrengimu. Nustatyta, kad nurodytą sąskaitą pareiškėjas gavo 2013 m. rugpjūčio 21 d., tačiau su ja nesutikdamas, 2013 m. rugpjūčio 26 d. raštu ją grąžino adresatui, nurodęs, jog neturi teisinio pagrindo jos apmokėti.

Kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse yra išaiškinęs, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, jog aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Be to, aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-219/2015).

Taigi, nagrinėjamu atveju šalys sudarytų rangos darbų sutarčių 2.1 p. buvo numatę vykdomų darbų kainą, iš kurios minusuojamos išlaidos statybinių medžiagų komplektacijai bei automobilinių kranų nuomai, ir už kurias atsiskaito pats užsakovas (BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“) pagal jam pateiktas PVM sąskaitas-faktūras. Nustatyta, kad iš esmės tuo pagrindu BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ išrašė ginčo 2013 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą; kreditoriaus, nesutikusio su UAB „Algidana“ kreditoriniu reikalavimu, R. G. mokslo, projektavimo ir komercinės individualios įmonės „Georima“ nuomone, nurodyta PVM sąskaita-faktūra išrašyta pagrįstai, pareiškėjas jos neapmokėjo, todėl ne BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“, o pats pareiškėjas yra dar skolingas bankrutuojančiai įstaigai. Teismas su tokiais nurodyto kreditoriaus teiginiais nesutinka.

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad UAB „Algidana“ ir BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ dėl medžiagų sunaudojimo, patirtų išlaidų pagrįstumo ir jų apmokėjimo įprastai susitardavo elektroniniais laiškais; byloje nėra duomenų, jog atsakovas BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ iki (arba po) ginčo sąskaitos išrašymo būtų išrašęs pareiškėjui panašaus pobūdžio PVM sąskaitas-faktūras. Be to, pažymėtina, kad prie nurodytos sąskaitos atsakovas nepridėjo jokio ginčo sąskaitoje nurodytų išlaidų tikslaus paskaičiavimo ir (ar) šių išlaidų pagrįstumą įrodančių rašytinių įrodymų (pavyzdžiui, kitų subjektų jam išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų; kaip tai buvo numatyta rangos darbų sutarčių 2.1. punktuose). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad UAB „Algidana“ 2013 m. rugpjūčio 26 d. raštu grąžinus BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ nurodytą ginčo sąskaitą ir nurodžius, jog neturi teisinio pagrindo jos apmokėti, BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ nesiėmė jokių aktyvių veiksmų dėl nurodytos sąskaitos pakartotinio siuntimo, pasiaiškinimo, nurodytos skolos išieškojimo priverstine tvarka ar pan. (byloje tokių įrodymų nepateikta). Teismas iš esmės sutinka su pareiškėjo ir bankroto administratorės argumentais, kad abejonių dėl ginčo sąskaitos pagrįstumo kelia ir tai, jog ginčo PVM sąskaita-faktūra išrašyta 2013 m. sausio 31 d. data (tokia data nurodyta sąskaitoje), tačiau pareiškėjui ji išsiųsta tik 2013 m. rugpjūčio 16 d. (tai patvirtina ant voko, kurio kopija pateikta byloje, uždėta pašto žyma).

Teismas pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse pažymėta, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015).

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas konstatuoja, kad BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ 2013 m. sausio 31 d. PVM sąskaita-faktūra Serija TGM Nr. 049 pareiškėjui išrašyta nepagrįstai, nekonkretizuojant sąskaitoje nurodytos sumos, nepridedant jos pagrįstumą įrodančių rašytinių įrodymų, todėl laikytina, jog pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai grąžino nurodytą sąskaitą adresatui (kuris, pažymėtina, vėliau nesiėmė dėl to jokių aktyvių veiksmų). Teismo vertinimu, kreditorius, nesutikęs su UAB „Algidana“ kreditoriniu reikalavimu, nepateikė jokių aukščiau teismo padarytas išvadas paneigiančių įrodymų, apsiribodamas iš esmės tik deklaratyviais teiginiais. Pažymėtina ir tai, kad BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ bankroto administratorė pritarė pareiškėjo kreditorinio reikalavimo tvirtinimui.

Viena vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šalių (UAB Algidana“ ir BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“) 2013 m. birželio 30 d. ir 2014 m. lapkričio 20 d. sudarytuose skolų suderinimo aktuose ginčo PVM sąskaita-faktūra yra įtraukta į suvestinę, kita vertus, kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad skolų suderinimo aktai nėra buhalteriniai apskaitos dokumentai, o įrodymai, patvirtinantys, jog šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatyto skolos ir reikalavimo dydžio; šalis, nesutinkanti su nurodytu skolos dydžiu, turi teisę teikti savo įrodymus ir taip nuginčyti tokiame akte nurodytus skaičiavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2008). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nuginčijo nurodytos PVM sąskaitos-faktūros pagrįstumą, todėl vien nurodyti skolų suderinimo aktai šiuo atveju pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjo pareiškimas dėl 2434,76 Eur kreditorinio reikalavimo patvirtinimo BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ bankroto byloje tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas prašė priteisti iš R. G. mokslo, projektavimo ir komercinės individualios įmonės „Georima“ 380,39 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo kreditorinis reikalavimas šia nutartimi patvirtintas, į tai, jog su pareiškėjo nurodytu reikalavimu iš esmės nesutiko tik bankrutuojančio BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ kreditorius R. G. mokslo, projektavimo ir komercinė individuali įmonė „Georima“, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos būtent iš nurodyto kreditoriaus (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 26 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjo UAB „Algidana“ pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo tenkinti –įtraukti UAB „Algidana“, j. a. k. 123834937, trečios eilės kreditoriumi su 2434,76 Eur finansiniu reikalavimu BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“, j. a. k. 124626914, bankroto byloje.

Priteisti pareiškėjui UAB „Algidana“, j. a. k. 123834937, iš R. G. mokslo, projektavimo ir komercinės individualios įmonės „Georima“, j. a. k. 121594742, 380,39 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt eurų 39 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.