- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-05
- Bylos Nr.
- AN2-111-350/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-30-3-00079-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. S.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
- Advokatai
- Mantas Mikalopas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. S. (toliau – ir Pažeidėjas) atstovo advokato Manto Mikalopo (toliau – ir Apeliantas, ir Pažeidėjo atstovas) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. birželio 7 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Skundžiamu nutarimu Pažeidėjas pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK): 95 straipsnio 1 dalį – 1 600 Eur dydžio bauda, 96 straipsnio 2 dalį – 500 Eur dydžio bauda, 100 straipsnio 1 dalyje – 600 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos ir skirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 1 600 Eur dydžio bauda. Ši nuobauda Pažeidėjui skirta už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė, ir Įmonė), direktoriumi, atsakingu asmeniu, esant darbo sutarties požymiams, nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie darbuotojos V. V. įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki jos numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino V. V. ir laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 15 d., 8 val., iki 2020 m. gegužės 22 d., 17 val., leido jai dirbti Bendrovės naudai siuvykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), t. y. atlikti siuvėjos darbines funkcijas, siūti įmonės gaminamą produkciją – tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Be to, Pažeidėjas, būdamas Įmonės direktoriumi, atsakingu asmeniu, neužtikrino ir nekontroliavo, kad į darbo laiko apskaitos žiniaraščius būtų įrašyti teisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų faktiškai dirbtą laiką įmonėje, t. y. 2020 metų gegužės mėnesį buvo neteisingai žymimas įmonės darbuotojų faktiškai dirbtas laikas, pvz.: 2020 m. gegužės 15-22 dienomis darbo laiko apskaitos žiniaraštyje darbuotojoms A. G., V. Ž., D. R., D. S. ir D. P. buvo žymimos prastovos (darbo apskaitos žiniaraštyje žyma PN), tuo tarpu iš įmonės darbuotojų parodymų matyti, kad siuvykla tomis dienomis dirbo – tokiais veiksmais A. S. pažeidė DK 120 straipsnio 1 dalies nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 100 straipsnio 1 dalyje. Be to, Pažeidėjas, būdamas Bendrovės direktoriumi, atsakingu asmeniu, paskelbus prastovą, ne mažiau nei šešis kartus (nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2020 m. gegužės 22 d.) leido V. K. duoti nurodymus darbuotojoms A. G., V. Ž., D. R., D. S. ir D. P. atvykti į darbą ir atlikti siuvėjų darbines funkcijas (gaminti produkciją), nors joms įmonės direktoriaus įsakymu paskelbtos pilnos prastovos iki karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje pabaigos – tokiais veiksmais A. S. pažeidė DK 47 straipsnio 3 dalies nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 96 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
2. Skundu aukštesniajam teismui Pažeidėjo atstovas prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. birželio 7 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
2.1. Cituoja ANK 567 straipsnio nuostatas, teismų praktiką dėl šio straipsnio taikymo ir teigia, kad vieninteliai duomenys, kuriais Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI, ir Institucija) grindė Pažeidėjui surašytą administracinio nusižengimo protokolą, buvo liudytojų paaiškinimai, kurie buvo duoti VDI darbuotojams patikrinimo metu. Institucija jokių papildomų tyrimo veiksmų neatliko. Pabrėžia, kad tariamai padaryto pažeidimo faktas nėra užfiksuotas vaizdiniais įrodymais, taip pat Institucijos darbuotojų surašomu protokolu, kuriame būtų nurodoma, jog patys VDI pareigūnai matė (fiksavo) pažeidimą. Pastebi, kad patikrinimas Bendrovėje buvo atliktas 2020 m. birželio 18 d., o tariamas pažeidimas, kaip teigia Institucijos darbuotojai, vyko nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2020 m. gegužės 22 d.
2.2. Priimdamas skundžiamą nutarimą, teismas nesiėmė ANK 567 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes, t. y. nevertintas faktas, jog liudytojos ne kartą bylos nagrinėjimo metu keitė savo parodymus, neatsižvelgta, jog duodamos parodymus VDI darbuotojams liudytojos buvo emocingos, jas siejo komplikuoti santykiai su darbdaviu, be to, tai, kad jų pirminiai paaiškinimai nebuvo objektyvūs patvirtina ir tas faktas, jog viena iš jų nurodytų aplinkybių – kad vengiama teisingai atlyginti darbuotojams už jų atliekamas darbo funkcijas – nepasitvirtino. Pabrėžia, kad liudytojų parodymai teisme buvo duoti prisiekus, todėl tokie parodymai laikomi turinčiais didesnę įrodomąją galią, todėl būtent šie, o ne VDI darbuotojams duoti parodymai yra esminis byloje egzistuojantis įrodymas. Institucijai nepasirūpinus kitais Pažeidėjo kaltę pagrindžiančiais įrodymais, ji prisiėmė riziką dėl administracinio nusižengimo sudėties neįrodymo.
2.3. Šiuo atveju yra akivaizdu, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, taikė daugiau civiliniame procese galiojančią įrodymų tikėtinumo vertinimą. Su tokiu įrodymų vertinimu kategoriškai nesutiktina. Akcentuoja, kad iš byloje esančių įrodymų negalima daryti neabejotinos ir nedviprasmiškos išvados, kad itin konkrečiai įvardintu laikotarpiu (nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2020 m. gegužės 22 d.) Pažeidėjas padarė jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus. Vien jau esant abejonėms dėl konkretaus tariamo pažeidimo padarymo laiko, Pažeidėjas negalėjo būti traukiamas atsakomybėn.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. birželio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Pažeidėjo atstovo skundo netenkinti.
3.1. Nurodo, kad tyrimą atliekantis pareigūnas pats pasirenka tyrimo taktiką, tačiau jam nėra pareigos atlikti visus ANK numatytus duomenų rinkimo veiksmus. Šiuo atveju vien tai, kad patys VDI darbuotojai nematė pažeidimo padarymo fakto, nepaneigia tyrimo metu surinktų įrodymų.
3.2. V. V. nelegalaus darbo faktas buvo nustatytas darbuotojų parodymų pagrindu. Būtent kartu su ja dirbusios darbuotojos VDI pareigūnams nurodė ne tik tikslias jos nelegalaus darbo datas, bet ir tikslias datas, kada buvo dirbama paskelbtos prastovos metu, o šiuos duomenis gali pateikti tik asmenys, tiesiogiai dalyvavę nagrinėjamuose įvykiuose.
3.3. Pažymi, kad apklausiant lydytojas, joms buvo užduodami klausimai ir prašoma pateikti atsakymus. Savo paaiškinimuose jos pateikė išsamia informaciją. Tą patvirtina ir VDI pareigūnų tarnybinio vaizdo registratoriaus užfiksuota filmuota medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Pažeidėjo atstovo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas nesutikimu su Institucijos atliktu administracinių nusižengimų tyrimu ir pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, motyvuojant tuo, kad A. S. kaltė paremta išimtinai liudytojų pirminiais paaiškinimais, duotais VDI patikrinimo metu. Apelianto teigimu, tokie paaiškinimai nėra patikimi, prieštarauja liudytojų parodymams, duotiems teismo posėdyje nustatyta tvarka prisiekus, tariamai padarytų pažeidimų faktas nėra užfiksuotas vaizdiniais ar kitais įrodymais, todėl, vadovaujantis in dubio pro reo principu, visos šioje byloje kilusios abejonės turi būti traktuojamos Pažeidėjo naudai.
7. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas, išsamiai susipažinęs su administracinio nusižengimo byla ir apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą pripažinti A. S. kaltu padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, todėl naikinti skundžiamą nutarimą nėra jokio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
8. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad Institucijoje buvo gautas D. A. pranešimas apie tai, kad prieš jos valią yra įdarbinta Bendrovėje. Be to, buvo gautas ir anoniminis pranešimas apie tai, kad Įmonėje darbuotojai dirba be darbo sutarčių, jiems nemokami atlyginimai, taip pat, Įmonėje paskelbus prastovą dėl karantino, darbuotojos dirbo, gamino produkciją. Reaguojant į šiuos pranešimus, 2020 m. birželio 18 d. Bendrovėje atliktas patikrinimas ir Įmonės gamybos patalpose rastos siuvėjų darbines funkcijas atliekančios N. B., V. V. (įdarbintos siuvėjomis pagal neterminuotas darbo sutartis), A. G., D. P., D. R., D. S., V. Ž. (įdarbintos siuvėjomis-operatorėmis pagal pameistrystės darbo sutartis). Iš tyrimo veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad darbuotojos VDI pareigūnams paaiškino, jog dirbo per prastovas, poilsio dienomis ir po darbo valandų, darbo laiko apskaitos žiniaraščių nematė ir su jais nėra susipažinusios, atsiskaitymo lapelių negauna, atlyginimo joms nemoka, taip pat mato, kad įmonėje dirbo asmenys be darbo sutarčių. Taip pat byloje nustatyta, kad 2020 m. balandžio-gegužės mėnesių darbo, laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodyta, jog darbuotojoms D. S., D. R., J. R., A. G. nuo 2020 m. balandžio 22 d. iki 2020 m. balandžio 30 d., nuo 2020 m. gegužės 12 d. iki 2020 m. gegužės 29 d. pažymėtos prastovos (PN).
9. A. G. 2020 m. birželio 18 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad Bendrovėje įsidarbino nuo 2020 m. sausio 20 d. pagal pameistrystės darbo sutartį, kuri galiojo iki 2020 m. gegužės 12 d., bet dėl karantino buvo pratęsta iki liepos 7 d.; darbo grafikas nekintantis, dirba nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo 8 val. iki 17 val., teko dirbti viršvalandžius, nematė jokio tabelio, atsiskaitymo lapelių negauna, Įmonėje buvo paskelbta prastova nuo 2020 m. balandžio 22 d., kurios metu jai teko dirbti šešias dienas nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2020 m. gegužės 22 d. – tai telefonu jai nurodė Bendrovės vadovas; darbo užmokestis yra minimalus, mokamas „į rankas“, o už darbą prastovos laikotarpiu atlyginimo negavo; Įmonėje teko matyti dirbančių be darbo sutarčių asmenų. Rašytiniuose paaiškinimuose V. Ž., D. R., D. S., D. P. nurodė analogiškas aplinkybes. Be to, 2020 m. liepos mėn. A. G. ir V. Ž. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad matė, jog V. V. dirbo įmonės siuvimo ceche iki darbo sutarties sudarymo. Vėliau teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose A. G., D. S., D. R., D. P. nurodė, kad Bendrovėje nelegaliai dirbančių žmonių nematė, per prastovas nedirbo, t. y. paneigė prieš tai teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes. Teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme liudytojomis apklaustos V. V., A. G., D. P., D. R., D. S. nurodė, kad paaiškinimuose surašyta informacija yra tik iš dalies teisinga.
10. Pirmosios instancijos teismas A. S. kaltę padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus grindė būtent pirminiais darbuotojų paaiškinimais, vėlesnius paaiškinimus atmesdamas bei nesivadovaudamas darbuotojų parodymais teismo posėdyje, konstatavęs, kad dauguma byloje apklaustų moterų vis dar dirba Bendrovėje, teisme jos nurodė, kad nori išsaugoti darbo vietas, o paaiškinimus rašė V. K. prašymu. Skundą nagrinėjantis teismas su tokiu įrodymų vertinimu visiškai sutinka.
11. Pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 4-5 dalis, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Žemesnės instancijos teismas
12. Be to, pagal vieningai formuojamą teismų praktiką, pagrindiniai įrodymai nelegalaus darbo ir kitų su darbo santykiais pasijusių pažeidimų kategorijos bylose yra būtent pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą ir tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio nusižengimo protokolą surašančiam pareigūnui, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-302-493/2021, Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-133-581/2020 ir kt.).
13. Vertinant nagrinėjamoje byloje apklaustų Bendrovės darbuotojų paaiškinimų raidą ir jų kitimą aptartų įrodymų vertinimo reikalavimų kontekste, neabejotina, kad patikimi yra pirminiai V. Ž., D. R., D. S., D. P. paaiškinimai ir 2020 m. liepos mėn. A. G. ir V. Ž. papildomi paaiškinimai, kadangi jie yra nuoseklūs, esminėmis aplinkybėmis sutampa tarpusavyje, analogiškas aplinkybes darbuotojos nurodė ir VDI pareigūnams, kurias jie užfiksavo patikrinimo akte. Svarbu tai, kad iš byloje esančios filmuotos medžiagos matyti, kad paaiškinimus darbuotojos rašė pačios, joms nebuvo daromas joks spaudimas ar sukurta stresinė situacija, ką savo apeliaciniame skunde nurodo Pažeidėjo atstovas. Aplinkybę, kad patikrinimo metu darbuotojoms nebuvo daromas joks spaudimas, teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme patvirtino ir Institucijos atstovas A. B., pats tiesiogiai vykdęs Bendrovės patikrinimą. Atmetant Apelianto skundo argumentus kaip nepagrįstus, negalima nepažymėti ir to, kad byloje nėra jokių duomenų, kad dėl galimai netinkamo patikrinimą atlikusių VDI pareigūnų elgesio, jų daryto poveikio duoti atitinkamus paaiškinimus liudytojos būtų kreipęsi į atsakingus asmenis. Tokių aplinkybių jos nenurodė ir teismo posėdyje.
14. Analizuojant darbuotojų parodymus teismo posėdyje, matyti, kad V. V., A. G., D. P., D. R., D. S. esmines aplinkybes aiškino nenuosekliai, negalėjo įtikinamai paaiškinti savo pirminių paaiškinimų keitimo aplinkybių, kas neabejotinai rodo, kad jų parodymai, duoti teismo posėdyje, nėra patikimi, neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, todėl apylinkės teismas šiais parodymais pagrįstai nesivadovavo. Tokios išvados nepaneigia Apelianto dėstomi argumentai, jog darbuotojų parodymai teismo posėdyje privalo būti laikomi patikimais dėl to, kad šiuos parodymus jos davė prisiekusios byloje sakyti tiesą. Pažymėtina, jog vien aplinkybė, kad darbuotojų parodymai teisme duoti prisiekus, nepaneigia prieš tai padarytų išvadų dėl šių parodymų nepatikimumo, nes neabejotina, kad tokiais parodymais buvo siekta padėti dabartiniam darbdaviui išvengti administracinės atsakomybės.
15. Kaip nepagrįstas atmetamas ir apeliacinio skundo teiginys, kad A. S. kaltė privalėjo būti įrodinėjama vaizdiniais įrodymais, taip pat Institucijos darbuotojų surašomu protokolu, kuriame būtų nurodoma, jog patys VDI pareigūnai matė (fiksavo) pažeidimą. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį, duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Aptartas teisinis reguliavimas nedraudžia asmens kaltės grįsti išimtinai liudytojų, šiuo atveju – darbuotojų paaiškinimais ir nenumato pareigos institucijoms, tiriančioms administracinius nusižengimus, bylai reikšmingus duomenis rinkti visais ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais. ANK normos nereikalauja, kad kiekvienoje byloje, paneigiant ar patvirtinant keliamas versijas, turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės ir kad to nepadarius pažeidžiamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Todėl šiuo atveju, esant nuosekliems ir tarpusavyje sutampantiems darbuotojų pirminiams paaiškinimams, neabejotinai patvirtinantiems A. S. kaltę padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, Apelianto nurodytų veiksmų atlikimas būtų buvęs perteklinis duomenų rinkimo veiksmas, prieštaraujantis proceso greitumo ir koncentruotumo principams.
16. Apeliaciniame skunde keliamos abejonės ir dėl administracinio nusižengimo padarymo laiko, nurodant, kad patikrinimas Bendrovėje buvo atliktas 2020 m. birželio 18 d., o tariamas pažeidimas, kaip teigia Institucijos darbuotojai, vyko nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2020 m. gegužės 22 d. Atsakant į šį argumentą, pažymėtina, jog darbuotojos pirminiuose paaiškinimuose nurodė, kad dirbo nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2020 m. gegužės 22 d., nors, kaip matyti iš Bendrovės darbo, laiko apskaitos žiniaraščio, darbuotojoms D. S., D. R., J. R., A. G. nuo 2020 m. gegužės 12 d. iki 2020 m. gegužės 29 d. pažymėtos prastovos (PN), taip pat jos nurodė, kad šiuo laikotarpiu matė dirbančią V. V., kas visiškai patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes dėl administracinio nusižengimo padarymo laiko. Tai, kad pažeidimai fiksuoti tik patikrinimo, vykusio 2020 m. birželio 18 d., metu, nešalina Pažeidėjo atsakomybės, kadangi administracinio nusižengimo turimas gali būti atliekamas, o administracinė nuobauda – paskiriama ne vėliau kaip per 2 metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per 2 metus nuo jo paaiškėjimo dienos (ANK 39 straipsnis). Nagrinėjamu atveju šis terminas pažeistas nebuvo.
17. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl šis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. birželio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. S. atstovo advokato Manto Mikalopo apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.