Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo darbo inspektoriaus Mariaus Glodo skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. kovo 26 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo teisena A. L. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį nutraukta, nenustačius administracinio nusižengimo sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. L. (toliau – ir A. L.) 2020 m. spalio 28 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas atsakingu asmeniu, t. y. UAB „L.“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 22 d., 10.30 val., iki 2020 m. spalio 22 d., 14.00 val., statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), esant susitarimui dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų – darbo funkcijų, darbo apmokėjimo ir darbovietės, V. C. ir J. F. leido dirbti pagalbinių darbininkų darbą, kai asmenys, būdami pavaldūs darbdaviui, jo naudai atlygintinai atliko darbo funkcijas, paklusdami darbdavio nurodymams ir darbovietėje galiojančiai tvarkai, minėtame statybos objekte dėjo gyvenamojo namo stogo plėvelę, prikalinėjo grebėstus, J. F. pjaustė gyvenamojo namo grebėstus, teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties bei mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie darbo sutarties sudarymą. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais A. L. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.

5. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde yra keliamas netinkamo įrodymų vertinimo klausimas, todėl apygardos teismas patikrina skundžiamą nutarimą bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimo kontekste.

6. ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas, darbdaviui ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Atsižvelgiant į šios teisės normos dispoziciją akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo, pažeidėjas savo veiksmais buvo kaltinamas pažeidęs Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

7. DK 42 straipsnio 2 dalis numato, jog apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Nelegalaus darbo apibrėžimas pateikiamas Užimtumo įstatymo 56 straipsnyje, pagal kurį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

8. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai, nustatydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, nepagrįstai suteikė išskirtinę reikšmę administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. L. ir nelegaliai dirbusių V. C. ir J. F. pirmosios instancijos teisme duotiems parodymams, nevertindamas jų nuoseklumo ir atitikimo kitiems byloje esantiems duomenims, taip pažeidė ANK 569 straipsnio 4 dalies nuostatas ir padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra nustatyta objektyvių, neginčijamų ir tiesioginių įrodymų, patvirtinančių A. L. kaltę padarius jam inkriminuotą teisės pažeidimą.

10. Aukštesniojo teismo vertinimu, byloje yra surinkta pakankamai V. C. ir J. F. nelegalų darbą patvirtinančių faktinių duomenų, kurie leidžia pagrįstai manyti, jog V. C. ir J. F. 2020 m. spalio 22 d., nuo 10 val. 30 min. iki 14 val. 00 min. atliko pagalbinių darbininkų darbą ir tokį darbą jie atliko ne savo, o būtent darbdavio – UAB „L.“ direktoriaus, t. y. A. L. iniciatyva ir pastarojo naudai. Šiuos darbus atliko darbdaviui žinant, susitarus su juo dėl atlygio už darbą, darbo laiko, darbo priemonių, pastarajam nesudarius su V. C. ir J. F. darbo sutarties raštu ir nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios.

11. Kaip pagrįstai nurodyta apeliaciniame skunde, pagal vieningai nelegalaus darbo bylose formuojamą teismų praktiką pagrindiniai įrodymai šios kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą ir tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio nusižengimo protokolą surašančiam pareigūnui, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012). Vertinant tokią teismų praktiką nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste, neabejotina, jog ir šiuo atveju, sprendžiant A. L. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas turėjo atidžiau patikrinti tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, tiek galimai nelegaliai dirbusių asmenų parodymus, duotus teisme, nesuteikiant jiems prioriteto prieš pirminius paaiškinimus duotus Institucijos pareigūnams atliekant patikrinimą, taip pat, pareigūnų, atlikusių patikrinimą, parodymus bei kitus rašytinius įrodymus, tačiau tai nagrinėjamu atveju padaryta nebuvo.

12. 2020 m. spalio 28 d. Nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA 1007-0310 nustatyta, jog 2020 m. spalio 22 d. nelegalaus (neteisėto) darbo patikrinimo metu statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), apie 14 val. 10 min., atvykus į statybvietę, buvo rasti trys dirbantys asmenys – A. L. bei V. C. ir J. F., kurie vykdė gyvenamojo stogo plėvelės ir grebėstų dėjimo darbus. V. C. patikrinimo metu pateikė paaiškinimą ir nurodė, kad 2020 m. spalio 22 d., apie 10 val. 30 min. pradėjo dirbti statybos objekte, dirbo pagalbinius darbus (plėvelės uždėjimas, grebėstų prikalimas). Į objektą atvyko su A. L., su minėtu asmeniu taip pat tarėsi dėl darbo. Buvo sutarę, kad jam mokės 30 Eur už dieną, šiandien turėjo dirbti nuo 9 val. iki 17 val., dėl rytojaus pasakys A. L.. V. C. taip pat pažymėjo, kad jis naudojosi įmonės darbo įrankiais, akumuliatoriniu suktuku, pastoliais. Darbams vadovauja A. L. (1 t., b. l. 3). Atitinkamai J. F. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, patvirtindamas, kad patikrinimo metu jis dirbo pagalbinius darbus (pjaustė grebėstus), dėl konkretaus atlyginimo nebuvo susitaręs (1 t., b. l. 4). 2020 m. spalio 22 d. patikrinus VSDRV informacinės sistemos duomenis nustatyta, kad V. C. ir J. F. nėra įmonės UAB „L.“ darbuotojai (1 t., b. l. 8).

13. Patikrinimo dieną (kai buvo nustatytas nelegalaus darbo faktas) paaiškinime pats A. L., nurodė, kad tikriname statybų objekte dirba pirmą dieną, tačiau su statybų objektu rašytinės sutarties dėl darbų nėra sudarę. Buvo atliekami stogų plėvelės dengimo ir grebėstavimo darbai. Kartu su juo atvažiavo V. ir J.. Darbas buvo atliekamas su A. L. asmeniniais įrankiais (pastoliai, suktukai, kopėčios). Dėl darbo sutarties sudarymo susitarimo nebuvo (1 t., b. l. 5).

14. Tuo tarpu pirmosios instancijos teisme liudytojais apklausti V. C. ir J. F., taip pat, ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. L. savo parodymus pakeitė ir nurodė absoliučiai kitas aplinkybes nei paaiškinimuose, teiktuose patikrinimo metu statybvietėje. Teisme V. C. parodė, kad 2020 m. spalio 22 d. objekte atsivežė ir pasistatė pastolius. A. L. buvo kaip tarpininkas ir turėjo susitarti su užsakovu D. T., kad šis jiems mokėtų po 30 Eur už dieną ir pabaigus darbus – likusią sumą. Tuo tarpu paaiškinime rašė tai, ką diktavo Institucijos darbuotojai. Atitinkamai liudytojas J. F. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad A. L. jo ir V. C. klausė, ar jie galėtų uždengti stogą. Įvykio dieną vyko tartis dėl darbų, tačiau ne dirbti. Atsivežė pastolius, kuriuos nusprendė pastatyti viename namo šone. Su A. L. kalbėjo, kad namo savininkas jiems mokės po 30 Eur. Be to, nurodė, kad paaiškinime neteisingai nurodyta, kad pjaustė grebėstus, nes jis tik pabandė juos pjaustyti.

15. Aukštesniojo teismo manymu, nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi liudytojų V. C. ir J. F. paaiškinimais, duotais patikrinimo vietoje, kadangi minėtų liudytojų teisme duoti parodymai, jog A. L. buvo tik tarpininkas tarp jų ir užsakovo, o būtent užsakovas turės mokėti jiems atlyginimą, yra nenuoseklūs bei prieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams. Atkreiptinas dėmesys, jog nors D. T. teismo posėdžio metu patvirtino, kad A. L. nurodė, jog neužsiima stogo uždengimo darbais, tačiau žino asmenis, kurie dirba su patentu, kuriems D. T. turės mokėti po 30 Eur per dieną, tačiau D. T. apklausos metu taip pat nurodė, kad už atliktą darbą pinigus galiausiai sumokėjo A. L.. Be to, administracinio nusižengimo byloje pateikta 2020 m. spalio 29 d. rangos sutartis, kuria UAB „L.“ įsipareigojo užsakovui D. T. atlikti rangos darbus (1 t., b. l. 110). Galiausiai, VSDFV informacijos duomenys patvirtina, kad V. C. ir J. F. nuo 2020 m. spalio 29 d. buvo įdarbinti UAB „L.“ (1 t., b. l. 36). Minėtos aplinkybės patvirtina, kad būtent UAB „L.“ buvo rangovas atliekant darbus statybos objekte ir V. C. bei J. F. darbus atliko šios įmonės naudai. Be to, iš byloje esančių foto nuotraukų matyti, kad statybvietėje užfiksuoti darbo įrankiai, pastolių sudedamosios dalys, kopėčios. Minėti darbo įrankiai priklauso UAB „L.“ (1 t., b. l. 9-14). Nors V. C. ir J. F. teismo posėdžio metu teigė, kad įvykio dieną jokių darbų neatlikinėjo, tik pabandė pjauti grebėstus ir pastatė pastolius, tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad Darbo kodekso 111 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo laikas – bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį. Minėto straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad į darbo laiką bet kuriuo atveju įtraukiamas pasirengimas darbui darbo vietoje. Iš minėtų aplinkybių visumos akivaizdu, kad V. C. ir J. F. atliko A. L. pavestas darbines funkcijas, t. y. dirbo nelegaliai, nes su asmenimis 2020 m. spalio 22 d. nebuvo sudaryta darbo sutartis ir apie jo darbą nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai.

16. Kritiškai vertintini ir pirmosios instancijos teisme V. C. ir J. F. duoti paaiškinimai, jog, atvykus darbo inspektoriams, jie rašė tai, ką diktavo inspektoriai, buvo susijaudinę, todėl sutiko su visais jų klausimais, nors, iš tiesų, toje vietoje jie dirbo savarankiškai. Visų pirma pažymėtina, jog V. C. ir J. F. yra pilnamečiai asmenys, neturintys jokių psichinių ar rimtų sveikatos sutrikimų, galinčių apriboti jų faktinių aplinkybių suvokimą bei teisingą atvaizdavimą. Visų antra, ši liudytojų versija prieštarauja Institucijos atstovo paaiškinimams, duotiems teismo posėdžio metu. Iš teisme duotų liudytojo Institucijos pareigūno Mariaus Glodo paaiškinimų matyti, jog asmenims paaiškinimai nebuvo diktuojami, jiems buvo užduodami tik tam tikri klausimai, susiję su nelegalaus darbo požymiais, tačiau asmenys į užduodamus klausimus atsakė savo žodžiais. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad dėl galimai netinkamo patikrinimą atlikusių darbo inspekcijos pareigūnų elgesio, jų daryto poveikio duoti atitinkamus paaiškinimus liudytojai ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų kreipęsi į tiesioginį pareigūnų vadovą ar kitus atsakingus asmenis. Taigi, aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad būtent tokį paaiškinimą patikrinimo metu V. C. ir J. F., o tai pat ir pats A. L., pateikė įtakojami darbo inspektorių daromo spaudimo ir dėl to nesivadovauti jais.

17. Apygardos teismo manymu, nagrinėjamu atveju kritiškai, kaip siekis padėti A. L. išvengti administracinės atsakomybės, turi būti vertintini ir liudytojo D. T. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai. Pažymėtina, jog iš liudytojų V. C. ir J. F. parodymų, o taip pat ir paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų matyti, kad šis liudytojas ir A. L. buvo pažįstami, be to, D. T. parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims – jau aptartiems nelegalaus darbo tyrimo aktui, nelegaliai dirbusių asmenų priminiams paaiškinimams, byloje pateiktoms fotonuotraukoms bei tiesiogiai pažeidimą mačiusio Institucijos atstovo parodymams.

18. Aukščiau byloje aptartų duomenų visuma neabejotinai patvirtina bei leidžia konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju įrodyta, kad A. L. būdamas darbdaviu, esant darbinių santykių požymiams, atlygintinumui, leido administracinio nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybėmis dirbti V. C. ir J. F. nesudaręs su jais rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jo priėmimą į darbą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

19. Konstatavus, jog A. L. padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, spręstinas klausimas dėl nuobaudos jam paskyrimo. ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

20. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.

21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į ANK 34 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įvertinęs padaryto nusižengimo pobūdį, trukmę – padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su dviejų asmenų darbo ir socialinėmis teisėmis, tačiau asmenys nelegaliai dirbo vos kelias valandas, vėliau buvo įdarbinti ir iki šiol siejami darbo santykių su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, taip pat atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę – tai, kad jis nėra baustas už analogiško administracinio nusižengimo padarymą, anksčiau jam paskirtas baudas sumokėjęs, mano, kad net ir nesant jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta), ANK 22 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti paskyrus A. L. minimalią ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą – 1 000 Eur. Teismas tiki, jog minimali administracinė nuobauda ir pats administracinio nusižengimo bylos procesas A. L. turės pakankamą poveikį, leis kritiškai įvertinti savo veiksmus ir bus paskata ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusižengimų. Tuo tarpu ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytų aplinkybių nėra, todėl švelnesnės nuobaudos, nei numatyta inkriminuoto straipsnio sankcijoje, skyrimas nesvarstytinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus Mariaus Glodo apeliacinį skundą tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. kovo 26 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo A. L. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Išaiškinti A. L., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 1001, bei administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK, kuris yra: 20124934959. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti nuobaudą bus pateiktas vykdyti priverstine tvarka.

Šis nutar imas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.