Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1058-479/2014, kuria atsisakyta patenkinti A. J. prašymą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartimi jam paskirtos baudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje keliamas baudos apeliantui paskyrimo už teismo įpareigojimo perduoti bankrutuojančios įmonės dokumentus ir turtą jos administratoriui neįvykdymą ir atsisakymo ją pagrįstumo klausimai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą ir įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atmetė pareiškėjo A. J. prašymą panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-06 nutartimi jam paskirtą baudą, o atskirojo skundo argumentai prielaidų panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir šį klausimą išspręsti kitaip nesudaro.

Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮB) 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas nustato, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus; jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas gali skirti jam baudą. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintos normos pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius bankrutuojančios įmonės vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam bankroto administratoriui įmonės finansinius bei kitus svarbiausius su įmonės veikla susijusius dokumentus, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras; jeigu įmonės valdymo organai nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų ar įmonės turto dėl objektyvių priežasčių, teismas turėtų panaikinti jiems paskirtą baudą, tačiau įrodinėjimo pareiga, jog egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti bankroto administratoriui teismo įsiteisėjusioje nutartyje nurodytų dokumentų, tenka valdymo organams (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-03-12 nutartis c. b. Nr. 2-562-186/2015).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014-04-29 nutartis, kuria UAB „Jurgio baldai“ iškelta bankroto byla, įsiteisėjo dar 2014-07-03. Aplinkybė, kad A. J. buvo apskundęs Klaipėdos apygardos teismo 2014-04-29 nutartį apeliacine tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo c. b. 2-1217/2014) rodo, kad nutarties turinys, taigi ir teismo nustatyta pareiga perduoti UAB „Jurgio baldai“ dokumentus ir turtą, neabejotinai jam buvo žinomi. Nėra ginčo ir dėl tokios aplinkybės, kad nei įmonės dokumentai, nei įmonės turtas iki šiol bankroto administratoriui nėra perduoti, nors tokios nutarties įvykdymo terminas jau seniai suėjęs. Atsižvelgiant į tai, kad nutartyje nustatytas įpareigojimas dėl įmonės dokumentų ir turto perdavimo bankroto administratoriui per teismo nustatytą terminą (15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo) nebuvo įvykdytas, UAB „Atenergo“ bankroto administratorius turėjo pagrindą 2014-09-15 kreiptis į teismą dėl baudos buvusiam įmonės vadovui A. J. skyrimo. Administratoriaus prašyme dėl baudos skyrimo išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad administratorius, siekdamas perimti bankrutuojančios įmonės dokumentus ir turtą, ėmėsi aktyvių veiksmų – siuntė pranešimą ir įsakymą dėl UAB „Jurgio baldai“ priklausančio turto bei buhalterinių dokumentų perdavimo ne tik bankrutuojančios buveinės adresu, bet ir el. paštu, taip pat paties A. J. nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu, tačiau siųsta korespondencija grįžo neįteikta. Be to, informavo apie bendrovės vadovo pareigą per 15 dienų perduoti bankroto administratoriui turtą ir dokumentus, nustatyta tvarka paskelbdamas spaudoje apie bankroto bylos iškėlimą UAB „Jurgio baldai“. Bankroto administratoriaus teigimu, jis ne kartą buvo nuvykęs ir bendrovės registracijos adresu, ten buvo sutikęs ir A. J., su kuriuo sutarė, kad šis dokumentus ir turtą perduos artimiausiu metu, taip pat bendravo su juo telefonu, nors dažniausiai šis į skambučius neatsiliepdavo. Galiausiai sutarus dėl konkretaus dokumentų ir turto perdavimo laiko bei vietos, atvykęs A. J. nerado, o jo telefonas buvo išjungtas. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, įvertinus jas ir kitų bankroto bylos duomenų kontekste (siekdamas inicijuoti priverstinį UAB „Jurgio baldai“ dokumentų ir turto perdavimą, bankroto administratorius kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, prašyme apibendrintai nurodydamas analogiškas aplinkybes), apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo sąmoningą A. J. neveikimą – pareigos perduoti UAB „Jurgio baldai“ dokumentus ir turtą nevykdymą – ir skyrė jam už tai baudą. Atskirojo skundo argumentų, kurie buvo išdėstyti ir prašyme panaikinti baudą, bei prie skundo pridėtų įrodymų aiškiai nepakanka paneigti išvadai, jog UAB „Jurgio baldai“ dokumentai ir turtas nebuvo perduoti dėl vadovo geranoriškumo bendradarbiauti su bankroto administratoriumi stokos. Nors apeliantas teigia, kad į bankroto administratorių jis raštu kreipėsi 2014-07-16, 2014-08-02, 2014-11-14, 2014-11-24, tačiau teikia teismui tik 2014-11-25 raginimą atvykti, o teikiami 2011-05-02, 2014-10-25 ir 2014-11-28 pašto kvitai taip pat neatskleidžia, viena vertus, nei kokio turinio dokumentai buvo siunčiami UAB „Atenergo“, kita vertus, neįrodo bankroto administratoriaus neveikimo. Apeliantas nepateikia jokių svarių ir įtikinamų argumentų, kas objektyviai jam kliudo perduoti įmonės dokumentus ir turtą administratoriui arba antstoliui pagal Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-12 išduotą vykdomąjį raštą, arba įvykdyti tokią savo pareigą kitu būdu (pavyzdžiui, informuoti administratorių per notarą ar per antstolį apie konkrečią dokumentų įteikimo vietą ir laiką). Skundo teiginiai, kad apeliantas raštu kvietė administratorių atvykti atsiimti turto bei dokumentų, tačiau šis neatvykęs, deklaratyvūs ir paneigiami kitais bylos duomenimis, t. y. administratoriaus atstovo paaiškinimais, kad net iš anksto susitarus ir nuvykus apeliantas nerandamas, Lietuvos pašto įrašais siunčiamoje, bet adresatui (apeliantui) neįteikiamoje korespondencijoje, kad jis nurodytu adresu būna naktimis, o dieną neatidaro durų, į paliktus pranešimus nereaguoja.

Remdamasis pirmiau išdėstytais motyvais, kituose teismų priimtuose procesiniuose dokumentuose, kuriuose buvo nagrinėjami su UAB „Jurgio baldai“ bankroto byla susiję klausimai, pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2013-10-30 nutartyje (c. b. Nr. 2S-1618-524/2013) nustatytomis aplinkybėmis, kad A. J. neįvykdė ir antstolės, vykdančios teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Jurgio baldai“ turtui, reikalavimo pateikti informaciją apie bendrovei priklausantį kilnojamąjį turtą, pristatant jo sąrašą, pateikti debitorių sąrašą, pateikiant ir debitorinius įsiskolinimus patvirtinančius dokumentus, nurodyti įmonei priklausančias turtines teises, sudarytas ar planuojamas sudaryti sutartis, pagal kurias įmonei bus išmokamos piniginės lėšos, pristatyti įmonės kasos knygą, už ką jam taip pat buvo skirta bauda, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad būtent apeliantas nerodo geros valios perduoti dokumentus ir turtą administratoriui (ar antstoliui) ir atlieka veiksmus, nesuderinamus su bankroto proceso operatyvumu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi atmetė apelianto prašymą dėl baudos panaikinimo.

Kiti apelianto skundo argumentai nėra teisiškai aktualūs, sprendžiant dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.