Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1058-479/2014 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Jurgio baldai“, trečiasis asmuo bankrutavusi A. J. individuali įmonė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Klaipėdos apygardos teisme 2014-08-27 gautas buvusio BUAB „Jurgio baldai“ vadovo A. J. skundas, kuriuo prašoma: 1) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. B2-1058-479/2014, paaiškėjus nusikalstamai veikai, t. y. bendrininkų grupuotei pavogus UAB „Jurgio baldai“ kilnojamąjį turtą ir jį realizavus; 2) prijungti ikiteisminio tyrimo N. 82-1-0292-11 medžiagą, patvirtinančią UAB „Jurgio baldai“ turto pagrobimo faktą; 3) taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti antstoliui R. K. realizuoti BUAB „Jurgio baldai“ turtą, taip pat sustabdyti bankroto procesą, siekiant užtikrinti bendrovės veiklos atnaujinimą, kai pasibaigs ginčas dėl BUAB „Jurgio baldai“ nuosavybės teise priklausančio turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo civilinėje byloje Nr. 2-418-368/2014 ir įmonei bus grąžintas 328 000 Lt vertės turtas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones BUAB „Jurgio baldai“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nesprendžia tų klausimų, kurie priskirtini pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK 137 str.). Apeliaciniame procese įgyvendinama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės funkcija (CPK 301 str.). Todėl nors atskirajame skunde reiškiami ir kiti prašymai, susiję su minėtos įmonės bankroto procedūromis (pakartojami pirmosios instancijos teismui adresuotame skunde išdėstyti reikalavimai), atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas šių prašymų skundžiama nutartimi nesprendė, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą ir įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymu nagrinėjamojoje byloje, skundžiama nutartimi pagrįstai atmetė atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o atskirojo skundo argumentai prielaidų panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir šį klausimą išspręsti kitaip nesudaro.

Iš elektroninės bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014-04-29 nutartis, kuria iškelta bankroto byla UAB „Jurgio baldai“, įsiteisėjo 2014-07-03. Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai arba kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai CPK nustatyta tvarka duoti antstolio, kitų institucijų ar pareigūnų nurodymai areštuoti, nurašyti lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš įmonės sąskaitos, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Nuo šio momento visi vykdymo veiksmai, susiję su išieškojimu iš įmonės, kuriai pareikštas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, turto, išskyrus įmonės turto areštą, pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus yra sustabdomi. Ši nuostata taikoma net ir tada, jei turto išieškojimo ar realizavimo procedūros, įskaitant skolininko turto paiešką, areštą, jau prasidėjusios.

Bylos duomenys patvirtina, kad antstolio R. K. kontoroje, kaip ir kitų antstolių UAB „Jurgio baldai“ atžvilgiu vykdytos vykdomosios bylos, atsižvelgiant į tai, jog bendrovei iškelta bankroto byla, buvo užbaigtos ir vykdomieji dokumentai persiųsti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Nustatyta aplinkybė, įvertinus ją pirmiau išdėstytų teisės nuostatų kontekste, sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui pripažinti, kad skundžiamoje nutartyje padaryta pagrįsta išvada, jog tokioje situacijoje bankrutavusios įmonės turto realizavimo grėsmė nėra reali, todėl netikslinga nustatyti apelianto prašomą įpareigojimą antstoliui R. K..

Įvertinęs apelianto prašymą sustabdyti BUAB „Jurgio baldai“ bankroto procesą, taikant laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo išsakyta pozicija, jog procesinės teisės normos nenumato tokios galimybės. Iš atskirojo skundo argumentų, kurie iš esmės analogiški pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme (skunde) išdėstytiems motyvams, matyti, kad apelianto prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nėra skirta būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ja siekiama užkirsti kelią bendrovei, kuri, apelianto nuomone, realiai yra pajėgi vykdyti veiklą, daromai žalai dėl nepagrįstai inicijuotos bankroto procedūros vykdymo. Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių rūšių sąraše nėra tokios laikinosios apsaugos priemonės kaip bylos sustabdymas. Laikinosios apsaugos priemonės (CPK 145 str. 1 d.) ir bylos sustabdymas (CPK 162³ – 164 str.) yra du skirtingi civilinio proceso teisės institutai (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-08-31 nutartis c. b. Nr. 2A-1195/2009). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį apelianto prašymą.

Šiame kontekste aktualu pažymėti, kad įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo 2014-04-29 nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Jurgio baldai“, apeliantas neturi teisinio pagrindo įvardyti save BUAB „Jurgio baldai“ direktoriumi ir, remdamasis vien šiuo statusu, veikti įmonės vardu bankroto procese ir / ar bet kuriuose kituose įmonės ir trečiųjų asmenų teisiniuose santykiuose. Be to, bylos medžiaga rodo, jog pirmosios instancijos teismas padarė jokiais faktiniais duomenimis nepagrįstą išvadą, kad apeliantas yra BUAB „Jurgio baldai“ akcininku. Pagal Juridinių asmenų registro išrašą, vienintele BUAB „Jurgio baldai“ akcininke nuo 2008-07-03 yra S. J.. Iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimo turinio matyti, kad, remiantis Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre 2014-01-30 esančiais Mokesčių mokėtojų registro duomenimis, UAB „Jurgio baldai“ vadovas yra A. J., o akcininkė - S. J.. BUAB „Jurgio baldai“ bankroto byloje 2014-11-24 gautas S. J. prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo taip pat patvirtina, kad būtent S. J. yra vienintele UAB „Jurgio baldai“ akcininke. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui konstatuoti, jog apelianto teisinis interesą stabdyti BUAB „Jurgio baldai“ bankroto procesą neįžvelgiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.