- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-12
- Bylos Nr.
- e2-9797-1138/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01261-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Ieškovas
- L. B.
- Atsakovas
- L. B.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui L. B. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: a) šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl sutuoktinio L. B. kaltės; b) buvusių sutuoktinių išlaikymo vienas kitam nepriteisti; c) L. B. asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti ½ dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,21 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viso priteisti L. B. turto už 10 100,00 Eur; d) L. B. asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti 0,89 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2 470,00 Eur, automobilį „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data 2005 m. spalio 17 d., įsigytą 2023 m. balandžio 8 d., kurio vertė 1 400,00 Eur, automobilį „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data 2001 m. vasario 28 d., įsigytą 2023 m. lapkričio 4 d., kurio vertė 600,00 Eur, viso priteisti L. B. turto už 4 470,00 Eur; e) priteisti iš L. B. atsakovui L. B. 2 815,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už didesnę jai natūra priteisto turto dalį; f) nutraukus santuoką palikti santuokos metu turėtas pavardes; g) priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Nurodė, kad susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvendami santuokoje vaikų nesusilaukė.
1.2. Sudarydama santuoką tikėjosi, kad šeima bus tvirta. Gyvenant registruotoje santuokoje pasitaikydavo įvairių dienų, atsakovas nevengė vartoti alkoholio, pasitaikydavo psichologinio smurto atvejų, tačiau bandė ginčus išspręsti taikiai, stengėsi išsaugoti santuoką. Atsakovas yra įtariamas nusikalstamos veikos padarymu jos mažametės vaikaitės atžvilgiu. Atsakovu visiškai nebepasitiki, bendros ateities nebeplanuoja. Likdama santuokoje su atsakovu, rizikuotų prarasti ryšius su savo vaikais iš pirmos santuokos, vaikaičiais. Be to, atsakovas jo atžvilgiu vykdo psichologinį terorą, yra tekę kviesti jam policiją, o sau greitąją medicinos pagalbą. Kol yra sutuoktiniai, jis neketina kraustytis iš namų, kuriuos įsigijo kartu.
1.3. Gyvendami santuokoje, 2020 m. vasario 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn įsigijo ½ dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,21 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). 2020 m. vasario 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo ½ dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). ½ dalies žemės sklypo ir ½ dalies pastatų bendra vertė yra 10 100,00 Eur. Tai patvirtina pridedama Specialisto konsultacinė išvada apie ½ dalies žemės sklypo ir ½ dalies pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), vertę. Be to, pagal 2020 m. vasario 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi abiejų vardu įsigijo 0,89 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2 470,00 Eur (VĮ „Registrų centras“ viešai skelbiama informacija apie turto vertę 2024 m. sausio 1 d. masinio vertinimo būdu). Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis jos, L. B., vardu transporto priemonių nėra registruota. Atsakovo L. B. vardu registruotos transporto priemonės automobilis „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data 2005 m. spalio 17 d., įsigytas 2023 m. balandžio 8 d., kurio vertė 1 400,00 Eur, ir automobilis „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data 2001 m. vasario 28 d., įsigytas 2023 m. lapkričio 4 d., kurio vertė 600,00 Eur. Viso santuokoje įgyta turto už 14 570,00 Eur.
1.4. Sutinkamai su CK 3.117 str. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, t. y. kiekvienam iš mūsų turi atiteikti turto už 7 285,00 Eur. Pageidauja, kad jai atitektų santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas: ½ dalis gyvenamojo namo, ½ dalis žemės sklypo, ½ dalis ūkinio pastato bei ½ dalis kiemo įrenginių, o atsakovui atitektų 0,89 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei automobiliai „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sutinka sumokėti atsakovui piniginę kompensaciją sumoje 2 815,00 Eur, už jai natūra atitenkančią didesnės vertės turto dalį (10 100,00 Eur – 7 285,00 Eur = 2 815,00 Eur). Mano, kad ginčo dėl kilnojamųjų daiktų nėra. Nutraukus santuoką piniginės lėšos kiekvieno iš jų sąskaitose lieka kiekvieno iš jų asmenine nuosavybe.
1.5. Buvusių sutuoktinių išlaikymo priteisti iš atsakovo neprašo, taip pat neįsipareigoja tokį išlaikymą teikti atsakovui.
1.6. Kreditorių, kuriuos turėtų informuoti apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą teisme, neturiu.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu sutiko iš dalies.
2.1. Nurodė, kad sutinka, kad santuoka yra iširusi ir turi būti nutraukta, tačiau ieškovė neturi pagrindo teigti, kad santuoka iširo tik dėl jo vieno kaltės. Nei fizinio, nei psichologinio, nei kitokio smurto prieš jokį asmenį nėra vartojęs. Jokių savo kaip sutuoktinio pareigų nėra pažeidęs. Faktiškai abu neparodė vienas kitam pakankamai tolerancijos, geranoriškumo ir supratimo, nebuvo pakankamai lojalūs vienas kito atžvilgiu, todėl bendras gyvenimas tapo negalimas. Dėl tokių priežasčių santuoka turi būti nutraukta CK 3.61 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu.
Šalies argumentai
2.2. Ieškovė L. B. prašo visą santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą natūra priteisti jai, o jam priteisti piniginę kompensaciją. Su tokiu turto padalijimo būdu nesutinka. Mano, kad teisingiausia būtų kiekvienam sutuoktiniui priteisti po ½ dalį viso santuokoje įgyto turto natūra.
2.3. Kreditorių neturi. Taip pat neturi bendrų su ieškove kreditorių.
2.4. Po santuokos nutraukimo jo pavardė lieka – B.. Neprieštarauja, kad ieškovei po santuokos nutraukimo būtų palikta B. pavardė.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad yra vieną kartą anksčiau kreipusis dėl skyrybų, tačiau procesas buvo nutrauktas. Dirba, turi darbą, tačiau patiria didelį psichologinį smurtą, jaučiasi nereikalinga. Ant jos būdavo šaukiama, vykdavo baliai. Alkoholio atsakovas nevartoja apie tris metus. Baudžiamojoje byloje ją apklausė teisme, nežino, ar atsakovas prisipažįsta, ar nuosprendis priimtas. Turtą pirko išsimokėtinai, pusę namuko. Padėjo dukra 2 000,00 Eur, pasiskolino iš sesės 2 000,00 Eur, buvo paėmusi paskolą. Kito turto neturi. Už ½ dalį statinių sumokėjo 5 000,00 Eur, o už žemę 400,00 Eur. Nusipirkę pasidarė kapitalinį remontą, viskas su namo pirkimu kainavo apie 20 000,00 Eur. Namo dalies parduoti nenori, nes pirko gyvenimui. Automobilio pirkimui dėjosi po 700,00 Eur, dabar automobilis gal ir vertas 1 000,00 Eur. Pirko skambimo mašiną ir šaldytuvą, yra lova, kampas, fotelis, komoda, sekcija, atiduota virtuvė, dalis daiktų jiems buvo atiduota, į sklypą vežė žvyrą, viską skaičiuoja į 20 000,00 Eur sumą.
Šalies argumentai
4. Ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris yra susijęs su ieškovės anūke. Dėl šios priežasties ieškovės vaikai atsisako bendrauti. Kiekvienas sutuoktinis turi būti lojalus šeimai. Bendrų vaikų šalys nesusilaukė. Dėl turto įvertinimo kreipėsi į turto vertintoją. Kadangi sutuoktinių turto dalys yra lygios, ieškovei gaunant didesnę turto dalį natūra, sumokėtų kompensaciją.
Atsiliepimas
5. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pastaruosius du metus kyla konfliktai, ypač šeštadieniais ir sekmadieniais, nuotaika sugenda per išeigines dienas. Alkoholio jis nevartoja treji metai. Sutinka, kad santuoka nutrūkusi, tačiau santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Remontai namo buvo daromi per išeigines, buvo paliktos tik namo sienos, apšiltinimas, vandentiekis, boileris, viskas naujai. Be buitinės technikos įdėjo apie 20 000,00 Eur, padėjo brolio, sesers vaikai, svainis. Remontui keturi metai, gyvens trečią žiemą. Namo pirkimas į 20 000,00 Eur sumą nepatenka. Žemės sklypą įsigijo kartu su namu, kainavo 5 000,00 Eur. Jam užtektų vietos pačiame mažiausiame kambaryje arba reiktų buto be patogumų. Abiejų automobilių vertė galėtų būti 1 300,00 Eur. Skolų neturi, ar ieškovė turi kažkokių skolų, nežino. Žemės sklypo vertė negali būti net 2 470,00 Eur, mano, kad vertė yra apie 500,00 Eur. Sutiktų su protinga kompensacija, kurią norėtų gauti iki pavasario.
6. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šalių santuoka tęsiasi kiek daugiau nei penkeri metai. Ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovas padarė nusikalstamą veiką. Asmens kaltę patvirtina tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Sprendžiant dėl kaltės dėl santuokos iširimo, turi būti iš esmės pažeistos sutuoktinių pareigos. Ieškovės teiginiai yra deklaratyvūs, paremti emocijomis. Šalys iki šiol gyvena kartu, pakankamai atsakovo kaltės įrodymų teismui nėra pateikta. Teisingiausia konstatuoti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Konsultacinėje išvadoje nurodoma tikėtina pardavimo kaina 10 100,00 Eur. Atsakovas nurodė, kad buvo atliktas namo dalies kapitalinis remontas. Apie baldų, buitinės technikos padalijimą praktiškai neužsimenama. Prie namo vertės reikėtų pridėti ne mažiau kaip 20 000,00 Eur. Atsakovas prašo jam priteisti automobilius, 10 000,00 Eur piniginę kompensaciją, santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
7. Byloje nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo turimais duomenimis kreditorių sutuoktiniai neturi, santuokos metu įgijo dalintino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Santuokos metus šalys nepilnamečių vaikų nesusilaukė.
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pavardžių po santuokos nutraukimo ir tarpusavio išlaikymo
8. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Kasacinis teismas, aiškindama sutuoktinių pareigų esmę, yra nurodęs, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. Civiliniame kodekse nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).
9. Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kuris naudojo psichologinį smurtą, teisiamas dėl nusikalstamos veikos jos anūkės atžvilgiu padarymo. Vis dėlto, ieškovė nepateikė teismui nei duomenų, kurie patvirtintų aplinkybes, jog atsakovas jos atžvilgiu naudotų psichologinį ar kitos rūšies smurtą, nei duomenų, kad būtų pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys iš tiesų patvirtina, kad atsakovas yra kaltinamasis Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamojoje byloje Nr. 1-583-1135/2024, tačiau nagrinėjamoje byloje apkaltinamasis ar išteisinamasis nuosprendis dar nėra nei priimtas, nei įsiteisėjęs. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad santuoka nutrūko išimtinai dėl atsakovo kaltės, kadangi tokiu atveju priimdamas sprendimą remtųsi prielaidomis. Remdamasis byloje esančiais duomenis, ieškovės ir atsakovo paaiškinimas, teismas laiko nustatyta, kad šalys nesistengė išsaugoti šeimos, konfliktavo dėl ko bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas ir santuoka faktiškai iširo. Šalys neketina atkurti iširusių sutuoktinių ryšių, santuoka faktiškai iširo ir jos išsaugoti neįmanoma. Esant nurodytoms aplinkybėms, santuoka tarp šalių nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo, šalių prašymu, neprieštaraujant, šalims paliekamos santuokinės pavardės (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
10. Šalys reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo nepareiškė, duomenų, kad vienas sutuoktinis turėtų išlaikyti kitą byloje nėra (CPK 178 str.), todėl buvusių sutuoktinių išlaikymas vienas kitam nėra priteisiamas.
Dėl turto ir prievolių padalijimo
11. Nekilnojamojo turto registro duomenimis šalys santuokos metu įgijo ½ dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,21 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,89 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis šalys santuokos metu taip pat įgijo automobilį „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data 2005 m. spalio 17 d. (įsigytą 2023 m. balandžio 8 d.), ir automobilį „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data 2001 m. vasario 28 d. (įsigytas 2023 m. lapkričio 4 d.).
12. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-108/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. R. R. , bylos Nr. 3K-3-523/2008; kt.).
13. Pagal kasacinio teismo praktiką santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. A. B., bylos Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta V. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-523/2008; 2011 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. R. v. G. R. , bylos Nr. 3K-3-82/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. T. v. I. T. , bylos Nr. 3K-3-115/2012; kt.).
14. Vertindamas nagrinėjamos bylos duomenis, tai, kad šalys nuosavybės teise įgiję tik ½ gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir kiemo statinių, taip pat tai, jog šalių santykiai įtempti dėl kaltinamojo atžvilgiu vykstančio baudžiamosios bylos nagrinėjimo, o gyvenant kartu kiltų konfliktai, ypač dėl bendravimo su artimaisiais, teismas sprendžia, kad santuokoje įgyto turto padalijimas natūra nagrinėjamu atveju neatitiktų šalių interesų. Teismas taip pat pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu šalys iš esmės pripažino, kad turto natūra padalinti nėra galima, nurodė prioritetus turto padalijimo klausimais, galimos kompensacijos dydį.
15. Įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, šalių poziciją, išsakytą teismo posėdžio metu, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas ieškovei priteisti visą santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą, bendrai įgytus baldus ir buitinę techniką, o atsakovui priteisti santuokos metu įgytas transporto priemones ir kompensaciją pinigais už jam tenkančią mažesnę turto dalį.
16. Spręsdamas dėl ½ dalies žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,21 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalies gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies pastato-ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertės, teismas pažymi, kad ieškovė šio turto vertę įrodinėja specialisto konsultacine išvada (nuomone) dėl tikėtinos nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo kainos, parengta turto vertintojo D. M.. Pagal nurodytą išvadą aptariamo turto pardavimo kaina rinkoje turto apžiūros dieną (2024 m. gegužės 9 d.) yra 10 100,00 Eur. Vis dėlto, atsižvelgiant į šalių teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, teismas negali sutikti su nurodoma turto verte. Bylos duomenimis, šalys įsigytą namo dalį remontavo prieš ketverius metus. Ieškovė nurodo, kad namo ir statinių ½ dalis kainavo 5 000,00 Eur, o 400,00 Eur kainavo žemės sklypas, tačiau namo dalis buvo kapitaliai remontuojama, su namo dalimi, remontu ir įsigytais baldais šalys išleido iš viso 20 000,00 Eur. Atsakovo vertinimu, vien namo remontas kainavo 20 000,00 Eur, papildomai buvo įsigyti ir kilnojamieji daiktai. Vertindamas tiek šalių nurodytas aplinkybes, tiek teismui pateiktą išvadą, atsižvelgdamas į tai, jog šalių pozicija skirtinga, taip pat į tai, jog po namo dalies remonto atlikimo praėjo reikšmingas laiko tarpas, teismas sprendžia, kad aptariamo nekilnojamojo turto labiausiai tikėtina vertė yra 15 000,00 Eur. Teismas pažymi, kad atsakovas šio turto vertės jokiais įrodymais apskritai neįrodinėjo, nors ir buvo sudarytos galimybės atidedant bylos nagrinėjimą, nepateikė savo turto vertinimo, jokių prašymų dėl nurodyto turto vertės nustatymo teismui neteikė. Tuo tarpu pačios ieškovės nurodytos aplinkybės apie turto pagerinimą, išleistas pinigų sumas, nesudaro pagrindo turto vertinti mažesne nei teismo nurodyta suma. Teismo posėdžio metu pareiškėjai santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise taip pat nurodė įgiję ir baldų (lova, komoda, fotelis, kampas, sekcija, atiduoda virtuvė) ir buitinę techniką (skalbimo mašiną, šaldytuvą). Vertindamas šių baldų ir buitinės technikos vertę, teismas pažymi, kad šalys šių daiktų vertės jokiais įrodymais neįrodinėjo, todėl teismas, atsižvelgdamas ir į tai, kad daiktai per tam tikrą laiko tarpą nusidėvi, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šie kilnojamieji daiktai yra verti 1 500,00 Eur.
17. Spręsdamas dėl 0,89 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertės, teismas sutinka, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta turto vertė, nustatyta masinio vertinimo metu, atitinka realią turto vertę – 2 470,00 Eur. Nors atsakovas ir nurodė, kad šis žemės sklypas yra vertas 500,00 Eur, tačiau teismas su tokiu atsakovo vertinimu sutikti negali, kadangi nurodytas teiginys yra deklaratyvus, niekuo nepagrįstas, o jokių kitų duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad nurodyto žemės sklypo vertė yra kitokia, teismui pateikta nebuvo.
18. Kita vertus, teismas sutinka, su atsakovo pozicija, kad santuokos metu įgyto automobilio „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 1 000,00 Eur, o automobilio „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 300,00 Eur. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes, jog automobilis „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įgytas už 1 400,00 Eur, o nuo automobilio įsigijimo praėjo maždaug pusantrų metų, todėl labiau tikėtinas transporto priemonės nuvertėjimas. Tuo tarpu remiantis bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais, kitas automobilis „O. Z.“ yra menkavertis, todėl jo įvertinimas 300,00 Eur suma labiau atitinka protingo, sąžiningumo kriterijus.
19. Bendrai šalių santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą ir transporto priemones teismas vertina 18 770,00 Eur suma, o santuokos metu bendrai įgytus kilnojamuosius daiktus, t. y. baldus ir buitinę techniką 1 500,00 Eur suma. Šalims neįrodžius ir teismui nenustačius būtinybės nukrypti nuo lygių dalių principo, kiekvienai iš šalių turėtų tekti turto už 10 135,00 Eur. Ieškovei priteisiant visą nekilnojamąjį turtą, kurio vertė 17 470,00 Eur ir santuokos metu šalių bendrai įgytus baldus ir buitinę techniką, kurių vertė 1 500,00 Eur, atsakovui, iš ieškovės priteistina 8 835,00 Eur kompensacija ir 1 300,00 Eur vertės transporto priemones.
20. Spręsdamas dėl laikotarpio, per kurį turėtų būti išmokama kompensacija, teismas pažymi, kad nors atsakovas ir nurodė, kad kompensacija turėtų būti išmokama iki pavasario, realiai ieškovė tokios galimybės teismo vertinimu neturi, todėl nustato, kad kompensacija atsakovui išmokama per devynis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, pirmus aštuonis mėnesius mokant po 1 000,00 Eur kompensacijos, o paskutinį mėnesį sumokant likusią 835,00 Eur kompensacijos sumą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
22. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nustačius, jog santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat teismui santuokoje įgyta turtą dalinant iš dalies kitaip nei prašė padalinti ieškovė, nustatant kitokį kompensacijos dydį, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra tenkinama apie du trečdalius ieškinio reikalavimų. Nagrinėjamoje byloje ieškovė turėjo 500,00 Eur atstovavimo išlaidų, 200,00 Eur išlaidų už konsultacinės išvados parengimą bei sumokėjo 274,00 Eur žyminio mokesčio, t. y. iš viso 974,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovei iš atsakovo priteistina dvi trečiosios šių išlaidų, t. y. 649,33 Eur bylinėjimosi išlaidų. Duomenų apie atsakovo patirtas atstovavimo išlaidas teismui pateikta nebuvo.
23. Nagrinėjamu atveju ieškovė už ieškinio reikalavimą dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo sumokėjo 164,00 Eur žyminio mokesčio. Vis dėlto, nagrinėjant bylą nustatyta, kad šalių turtas yra didesnės vertės nei nurodė ieškovė, o žyminio mokesčio suma už turtinį reikalavimą, atsižvelgiant į tai, jog teismas sprendžia, kad šalims turėtų tekti turto už 10 135,00 Eur, turėtų sudaryti 228,00 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, trūkstama žyminio mokesčio dalis, t. y. 64,00 Eur (228,00 Eur – 164,00 Eur), priteistina iš šalių, atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį. Įvertinus nurodytą aplinkybę valstybei iš ieškovės priteistina trečdalis žyminio mokesčio sumos, t. y. 21,33 Eur, iš atsakovo atitinkamai dvi trečiosios žyminio mokesčio sumos, t. y. 42,67 Eur.
24. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš kiekvienos šalies, neviršija patvirtintos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jų atlyginimas iš šalių nepriteisiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270 ir 385 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei L. B. palikti pavardę – „B.“, atsakovui L. B. pavardę – „B.“.
Ieškovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninėn nuosavybėn priteisti ½ dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,21 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,89 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o taip pat santuokos metu bendrai su atsakovu įgytus baldus ir buitinę techniką, esančius ½ dalyje gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsakovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninėn nuosavybėn priteisti automobilį „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), automobilį „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 8 835,00 Eur (aštuonių tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimt penkių eurų 0 ct) piniginę kompensaciją už ieškovei didesnę natūra tenkančio turto dalį. Nustatyti, kad kompensacija išmokama per devynis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pirmuosius aštuonis mėnesius mokant atsakovui po 1 000,00 Eur kompensacijos, o paskutinį mėnesį sumokant likusią 835,00 Eur kompensacijos sumą.
Priteisti ieškovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 649,33 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 21,33 Eur (dvidešimt vieną eurą 33 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai, informuojant, jog žyminis mokestis valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (pavyzdžiui, esančią banke AB „Swedbank“, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)), mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5660.
Priteisti iš atsakovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 42,67 Eur (keturiasdešimt du eurus 67 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai, informuojant, jog žyminis mokestis valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (pavyzdžiui, esančią banke AB „Swedbank“, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)), mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5660.
Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui valstybės įmonei „Registrų centras“, valstybės įmonei „Regitra“.