- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-02-02
- Bylos Nr.
- N1-70-1028/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42051-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Silvijus Balčytis
- Kaltinamasis
- D. B., D. P., A. S.
- Nukentėjusysis
- L. S.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, teistas 1) 2016-11-02 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. galutine bausme 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., dirbti arba mokytis ar užsiregistruoti darbo biržoje ir joje registruotis, 2) 2016-11-09 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. galutine bausme 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., dirbti arba mokytis ar užsiregistruoti darbo biržoje ir joje registruotis, 3) 2017-02-21 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., skirta galutinė subendrinta, su Šiaulių apylinkės teismo 2017-01-16 nutartimi paskirta bausme, bausmė 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 87 str., 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 6 mėn., paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – 12 mėn. elgesio apribojimą, 4) 2017-06-02 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., skirta galutinė subendrinta, su Šiaulių apylinkės teismo 2017-02-21 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, bausmė - 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, 5) 2017-08-28 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2017-11-21 Šiaulių apygardos teismo nutartimi, pagal BK 180 str. 1 d., skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, bausmės neatlikęs, įvykio metu teistas nebuvo,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį;
D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Joniškio rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Tilžės 36-72, Šiauliai, deklaruota gyvenamoji vieta, (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas: 1) 2006-07-25 Joniškio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 164 str. laisvės atėmimu 3 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 1 m.; 2) 2007-12-12 Joniškio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 164 str. laisvės atėmimu 3 mėnesiams, subendrinus su 2006-07-25 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta 4 mėnesiai laisvės atėmimo; 3) 2012-10-29 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 164 str. 1 m. viešųjų darbų bausme, įpareigojant išdirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui, iš viso 360 val.; 4) 2015-07-22 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. galutine subendrinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 5) 2016-11-02 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 189 str. galutine bausme 40 parų arešto, 6) Šiaulių apylinkės teismo 2017-07-19 baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 24.00 val. iki 05.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, bei per visą laisvės apribojimo laiką dirbti, mokytis arba užsiregistruoti darbo biržoje, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį;
A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Akmenėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, 2016-09-20 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo; 1) 2016-11-02 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 189 str. galutine bausme 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., dirbti arba mokytis ar užsiregistruoti darbo biržoje ir joje registruotis, 2) 2016-11-09 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., galutine bausme 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., dirbti arba mokytis ar užsiregistruoti darbo biržoje ir joje registruotis, 3) 2017-02-09 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., skirta galutinė subendrinta, su 2017-01-16 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme, bausmė laisvės atėmimas 9 mėn.. Vadovaujantis BK 75 str. 2 d. 5 p., 7 p., 10 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., per šį laikotarpį įpareigojant dirbti arba registruotis darbo biržoje, būti namuose nuo 22.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio), 4) 2017-05-18 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 178 str. 2 d., skirta galutinė subendrinta, su Šiaulių apylinkės teismo 2017-02-09 nuosprendžiu, bausmė 1 m. laisvės atėmimo, 2017-12-19 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi 2017-08-28 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti su 2017-05-18 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir galutinę subendrintą bausmę A. S. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo nutarties paskelbimo dienos – 2017-12-19, į bausmės laiką įskaityti pagal Šiaulių apylinkės teismo 2017-05-18 nuosprendį įskaitytą ir atliktą bausmės laiką, bausmės neatlikęs, įvykio metu teistas nebuvo,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. P. 2016-09-04, apie 21.20 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) namo kieme, prie įėjimo į laiptinę, iš chuliganiškų paskatų, viešoje vietoje, pašalinių asmenų, akivaizdoje, smūgiuodamas kumščiu vieną kartą nukentėjusiajam L. S. į veido sritį, taip padarydamas jam apatinio žandikaulio dvigubą lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, dėl chuliganiškų paskatų padarė nukentėjusiajam L. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Be to, D. P. 2016-09-04, apie 21.20 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) namo kieme, prie įėjimo į laiptinę, veikdamas bendrais tyčiniais veiksmais su D. B. ir A. S., viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: jis, smūgiuodamas kumščiu vieną kartą nukentėjusiajam L. S. į veido sritį, po ko, nukentėjusiajam nukritus ant žemės, D. B. spyrė nukentėjusiajam ne mažiau kaip vieną kartą į pilvo sritį, A. S. spyrė nukentėjusiajam tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam L. S. apatinio žandikaulio dvigubą lūžį, kraujosruvas kairės akies vokuose ir kairės ausies kaušelyje, nubrozdinimus kairiame petyje ir kairėje alkūnėje.
D. B. 2016-09-04, apie 21.20 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) namo kieme, prie įėjimo į laiptinę, veikdamas bendrais tyčiniais veiksmais su D. P. ir A. S., viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: D. P. smūgiuojant kumščiu vieną kartą nukentėjusiajam L. S. į veido sritį, po ko, nukentėjusiajam nukritus ant žemės, jis, D. B. spyrė nukentėjusiajam ne mažiau kaip vieną kartą į pilvo sritį, A. S. spyrė nukentėjusiajam tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam L. S. apatinio žandikaulio dvigubą lūžį, kraujosruvas kairės akies vokuose ir kairės ausies kaušelyje, nubrozdinimus kairiame petyje ir kairėje alkūnėje.
A. S. 2016-09-04, apie 21.20 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) namo kieme, prie įėjimo į laiptinę, veikdamas bendrais tyčiniais veiksmais su D. B. ir D. P., viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: D. P. smūgiuojant kumščiu vieną kartą nukentėjusiajam L. S. į veido sritį, po ko, nukentėjusiajam nukritus ant žemės, D. B. spyrė nukentėjusiajam ne mažiau kaip vieną kartą į pilvo sritį, jis, A. S. spyrė nukentėjusiajam tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam L. S. apatinio žandikaulio dvigubą lūžį, kraujosruvas kairės akies vokuose ir kairės ausies kaušelyje, nubrozdinimus kairiame petyje ir kairėje alkūnėje.
Kaltinamasis D. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltę pripažįsta. Parodė, kad prisimena, kad nuėjo prie kitos laiptinės. Išėjo nukentėjusysis. Įvykio aplinkybių tiksliai nepamena. Tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusysis buvo per daug mandrus. Pirma buvo žodinis konfliktas. Tiksliai įvykio aplinkybių nepamena. Nepamena, kas pirmas sudavė. Nepamena, ar nukentėjusysis sudavė. Jis sudavė nukentėjusiajam iš rankos. Pamena, kad sudavė vieną sykį. Pataikė į krūtinę. Jie stumdėsi. Vėliau pradėjo ginčytis su nukentėjusiojo sugyventine. Buvo daug „pacanų“. Buvo daug smūgių. Kai ginčijosi su nukentėjusiojo sugyventine, kiti kaltinamieji buvo šone. Nukentėjusiojo draugė R. sušuko, kad po P. smūgio nukentėjusiajam „sutratėjo“ žandikaulis. Nukentėjusysis buvo nugriuvęs ant žemės, vėliau matė, kad stovėjo. Matė, kad D. P. sudavė 2-3 smūgius nukentėjusiajam per veidą. Kur sudavė A. S., jis nematė. Pažįsta kitus kaltinamuosius, yra draugai. Nukentėjusįjį žino iš matymo. Prieš tai buvo konfliktų su nukentėjusiuoju. Po konflikto nukentėjusiojo nematė. Tą dieną, prieš konfliktą jis buvo su A. P.. Į laiptinę buvo įėję, neieškojo nukentėjusiojo. Į laiptinę ėjo su kitais kaltinamaisiais. Jis turėjo medinę lazdą, bet tai buvo prieš 2 paras. Įvykio vakarą jis medinės lazdos neturėjo, jos nematė. Jis tikrai ne pirmas sudavė nukentėjusiajam. Jis nukentėjusiajam sudavė, kai jau buvo prasidėjęs konfliktas. Priėjo nukentėjusiojo sugyventinė ir jam sudavė. Nuo to viskas ir prasidėjo. Įvykio metu buvo neblaivus. Jo neblaivumas turėjo įtakos konfliktui. Po konflikto jis nuėjo į parduotuvę. Atvažiavo pareigūnai, ir jis su jais išvažiavo. Kai jis išėjo, nukentėjusysis buvo prie laiptinės. Apie kviečiamą policiją jis nieko negirdėjo. Sudavė iš rankos nukentėjusiajam į krūtinę. Konfliktas kilo iš ankščiau. Buvo išgėręs. Kiti kaltinamieji buvo kartu su juo kieme. Jie buvo visi kartu. Negirdėjo, kad kas būtų šaukę „L. čia negyvens“. Tiksliai nepamena, kaip sudavė. Galėjo būti, kad sudavė ir su koja. Pirma buvo žodinis konfliktas. Jie buvo prie laiptinės. Kitų asmenų nepažįsta. Buvo A. S.. Jie susitiko su nukentėjusiuoju. Buvo ir jo draugė. Jie visi susitiko laiptinėje, todėl viskas ir prasidėjo. Ankščiau, prie parą ar dvi, buvo pas nukentėjusį svečiuose ir gavo nuo nukentėjusiojo ir jo draugų. Sekančią dieną susitiko su nukentėjusiuoju, kuris jam pasiūlė eiti „vienas, ant vieno“. Jis buvo su A. P.. Tą dieną jie išsiskirstė. Įvykio metu nukentėjusysis taip pat buvo neblaivus. Jį puolė nukentėjusiojo sugyventinė, dėl to įvyko konfliktas. Kiti asmenys pradėjo šnekėti su nukentėjusiojo sugyventine. Iki kol kilo konfliktas, jis buvo su A. P., buvo L., A. S.. Buvo prie laiptinės. Nepamena, ar ten buvo D. P.. A. P. pasiliko ant laiptų. O jie nuėjo prie laiptinės, nes pamatė nukentėjusį. Nuėjo nekviečiami. Nuėjo trise. L. nuėjo į namus, o A. P. paliko ant laiptų. Jis nuėjo su A. S., o nuo krepšinio aikštelės atėjo D. P. su savo draugais. Kai prasidėjo konfliktas, visi jau buvo ten susirinkę. Nepamena, kad buvo laiptinėje ir ieškojo nukentėjusiojo. Jis buvo neblaivus. Gėrė jau antrą dieną. Pamena, kad jiems būnant kieme, ant jo puolė nukentėjusiojo sugyventinė. Pripažįsta ligonių kasų ieškinį. Su nukentėjusiojo L. S. civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka su turtine žala, 5000 eurų neturtinė žala per didelė. Jo nuomone 1000 eurų neturtinė žala adekvati. Dėl negautų pajamų, suma per didelė. Įvykio metu dar buvo papildomai žmonių, kurie matė įvykį. Daug kaimynų matė, kas vyksta.
Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltės nepripažįsta. Parodė, kad buvo to įvykio metu. Buvo su D. prie laiptinės, nelabai atsimena. S. L. nepažįsta. Jis ten gyveno. Ten susitikdavo su draugais. Įvykio metu niekam smūgių nesudavė. Jį kaltina, nes tuo metu buvo kartu. Neieškojo nukentėjusiojo, nekvietė jo į lauką. Lauke buvo 6-8 žmonės. Lauke vyko muštynės. Jie nuėjo prie laiptinės, ten sutiko nukentėjusį. Spontaniškai viskas gavosi. Viskas yra nurodyta jo parodymuose. Įvykio metu buvo išgėręs. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Jis buvo su D. ir dar su kažkuo. Buvo su D. B. prie laiptinės (duomenys neskelbtini) namo. Jis ten gyveno ketvirtame aukšte, nuomojosi butą. Su jais buvo ir P., atrodo, kad jis atėjo vėliau. Ėjo į kitą laiptinę, nes D. pamatė nukentėjusį, ėjo pasiaiškinti. Pirma D. B. pradėjo kalbėti, kad reikia išsiaiškinti. Nuėjo į kitą laiptinę, lipo į trečią aukštą. Dabar nelabai atsimena. Nepamena, ar kas nors beldė į duris, kvietė ką nors vardais. Išėjo nukentėjusysis ir susikivirčijo su D.. D. laiptinėje trenkė nukentėjusiajam, o jis stovėjo šalia ir gynė nukentėjusį, kad išsiaiškintų normaliai. Sakė nukentėjusiajam eiti namo, nes jam nukentėjusiojo pagailo. Konfliktą pradėjo D.. Dar buvo kaimynas ir jo draugas. Tuo metu P. buvo prie jo. Gal P. ir spyrė iš kojos nukentėjusiajam, negali atsakyti. Nukentėjusį susitiko laiptinėje. Nusileido į apačią. D. pasakė, kad eitų į lauką. Gavosi konfliktas. Jis neleido D. toliau konfliktuoti. Merginos garsiai kalbėjo, provokavo D.. Matė, kaip trenkė D. į veidą. Ten buvo viena mergina. Žemo ūgio, raudonais plaukais. Prie laiptinės buvo jo pažįstamas D., M. ir jo draugė. Jis stovėjo atokiau, nenorėjo lįsti. Nežino, kas spyrė nukentėjusiajam į veidą, bet jis atsisėdo ant žemės. B. tuo metu buvo su nukentėjusiuoju ir aiškinosi. Buvo ir P., bet jis stovėjo toliau. Matė nukentėjusį stovintį, po to iš galo kažkas jam sudavė smūgį į veidą ir nukentėjusysis atsisėdo. Jis pribėgo prie nukentėjusiojo ir pradėjo stumti ten buvusius asmenis, kad nelįstų prie nukentėjusiojo. Kai nukentėjusysis gulėjo, jam spyrė D. ir P.. Ten dar buvo daugiau asmenų. Matė medinę lazdą. Kiek žino, tą lazdą atsinešė D.. Per akistatą jis taip sakė. D. lazdą turėjo rankovėje. Lazdą jis pamatė jau po incidento, kai jis išsitraukė lazdą. Lazdą pamatė po paskutinio smūgio. Jis tą lazdą numetė į krūmus. Jis pats su lazda nieko nedarė. Šiandien jo parodymai teisingi, kad D. B. turėjo lazdą. Nukentėjusiojo draugės pamatė lazdą ir pasakė, kad „ gali užmušti“. Kai atvažiavo policija, jis nuėjo, nes nieko nedarė. Konfliktas vyko gal 40 minučių. Nukentėjusysis ar jo draugė sakė, kad iškvies policiją. Kai nukentėjusiojo draugė kvietė policiją, ji iš tos vietos pasišalino. Nukentėjusysis visą laiką buvo atsitūpęs, užsidengęs veidą rankomis. Jis negirdėjo, kad būtų dejavęs. Jis išgirdo kažką sakant „o, geras smūgis buvo“. Kai pamatė policiją, jis, jo draugas M., P. ir draugė A. nuėjo prie parduotuvės. Pareigūnai juos sustabdė, nes jie garsiai šūkavo. P. sulaikė policija. Matė, kad D. nubėgo į parduotuvę, o jį sulaikė pareigūnai. Gal kitiems tik pasirodė, kad jis mušė nukentėjusį, bet jis stūmė kitus žmonės, kad jie nelįstų prie nukentėjusiojo. Kai viskas prasidėjo, jis buvo šalia nukentėjusiojo. Girdėjo, kad kažkas spyrė nukentėjusiajam. Kai nukentėjusysis buvo nukritęs ant žemės, jam spardė į pilvą, nugarą. Atrodo, kad tuo metu P. buvo blaivus. Ten buvo asmeniniai nukentėjusiojo ir D. reikalai. Jie norėjo išsiaiškinti tarpusavyje. Atrodo, kad nukentėjusį mušė 3-4 žmonės. P. sudavė vieną smūgį. Mušė B. ir dar vienas jam nepažįstamas asmuo. Jis nukentėjusiojo nemušė. Prie nukentėjusiojo nelindo. Stūmė P. ir B., o nukentėjusį traukė link savęs, kad prie jo nelįstų. Civilinio ieškinio nepripažįsta. P. sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam, kai buvo lauke. Nukentėjusysis nukrito ant žemės nuo kažkieno smūgio. Tuomet P. įspyrė nukentėjusiajam į nugarą. Dieną prieš tai, jis nebuvo atėjęs pas nukentėjusį į butą. Apie ankstesnį konfliktą pasakojo D.. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, išskyrus dėl lazdos. Parodymai teisingi. Nelabai viską prisimena. Įvykio metu jau buvo tamsu. Šiandien jo duoti parodymai yra teisingi dėl P. suduotų smūgių skaičiaus.
Kaltinamasis D. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Pripažįsta 284 str., nepripažįsta kaltinimo pagal BK 138 str. 2 d. Parodė, kad praėjo daug laiko, ne viską atsimena. Kiek pamena, stovėjo prie kitos laiptinės: jis, D. B., dar kažkas. D. užsiminė, kad iš vakaro buvo konfliktas su nukentėjusiuoju, ir jis nori išsiaiškinti. Lipant į antrą aukštą susitiko nukentėjusiojo sugyventinę, ji pradėjo bartis, prasidėjo konfliktas. Po to išėjo nukentėjusysis, visi nusileido į kiemą. Buvo žodinis konfliktas. Merginos, iš nukentėjusiojo pusės, žodžiais bandė provokuoti D. B.. Neatsimena, kas sudavė pirmą smūgį. Jis stipriai pastūmė nukentėjusį, jis susvyravo ar nuvirto, tiksliai neatsimena. Galėjo būti, kad nukentėjusiajam spyrė su koja vieną ar du kartus, kai jis jau gulėjo ant žemės. Su ranka jam nesudavė. Matė, kad D. B. ranka vieną ar du kartus trenkė nukentėjusiajam į veidą. Nepamena, ar A. S. ką nors darė, tik girdėjo, kad kalbėjo su nukentėjusiuoju. Kai jį sulaikė, tik tada sužinojo, kad nukentėjusiajam lūžo žandikaulis. Tuo metu ten buvo jo draugas D. J.. Jis tuo metu buvo su dvejais iš matymo jam žinomais vyrais. Buvo M. G., D. A. ir M. G. draugė. Bet ji į konfliktą nesivėlė. Mano, kad nukentėjusį mušė trys žmonės. Tuo metu buvo tamsu. Net nežino, kokiu tikslu sudavė smūgius gulinčiam nukentėjusiajam. Įvykis buvo 2016 m. rugsėjo 4 d., prieš 21.00 val. Jis ankščiau buvo susitikęs su D. B., o su A. S. susitiko valandą laiko iki įvykio. Jie gėrė degtinę. Jis buvo lengvai išgėręs, bet negirtas. Buvo prie (duomenys neskelbtini) namo, nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Buvo jis, D. B., A. S. ir D. draugas. Gėrė prie laiptinės. D. užsiminė, kad rugsėjo 3 d. jis turėjo konfliktą su nukentėjusiuoju ir jo draugais. Buvo muštynės. D. sakė, kad nori išsiaiškinti santykius. Pokalbio metu nukentėjusysis iš kažkur parėjo ir ėjo į laiptinę. Rugsėjo 4 d. matė nukentėjusį, bet tuo metu jo nepažinojo. Nukentėjusį matydavo (duomenys neskelbtini) name. Kai pasirodė nukentėjusysis, iš pradžių buvo žodinis konfliktas tarp B. ir nukentėjusiojo ir nukentėjusiojo sugyventinės. Iš pradžių smurtinių veiksmų nebuvo. Į laiptinę nuėjo trise: jis, D. ir S.. Nepamena, kas pasiūlė eiti aiškintis į lauką. Konfliktas iš pradžių buvo žodinis, bet vėliau virto į smurtinį. Jis pastūmė nukentėjusį su savo ranka. Tiksliai nepamena, ar nukentėjusysis nugriuvo, bet jis jį pastūmė stipriai. Buvo dar D. J. ir du ar trys matyti, bet nepažįstami asmenys. Kai jis pastūmė nukentėjusį, toliau nieko nedarė. Kažkas nukentėjusiajam sudavė smūgį. Atrodo, kad tai buvo D.. Kai nukentėjusysis nugriuvo, jis jam įspyrė du ar tris kartus. Nukentėjusysis pirma pargriuvo nuo jo pastūmimo, o vėliau tikriausiai nuo D. smūgio. Matė, kad nugriuvusį nukentėjusį spardė. Pats jam įspyrė gal kokius tris kartus. Dar kažkas jam spyrė, bet dabar neatsimena, kas. Konflikto metu matė S., bet S. nespardė nukentėjusiojo. Jis stovėjo 2-3 metrai nuo jo. Jokios lazdos neturėjo, lazdos nematė. Konflikto metu lazdos nematė, negirdėjo, kad B. būtų sakęs, kad turi lazdą. Konfliktas truko pusę valandos ar ilgiau. Nukentėjusiojo sugyventinės draugė sakė, kad iškvies policiją. Matė atvažiuojančius pareigūnus. Nuėjo į parduotuvę. Ten sutiko S., G., dar kažką. Jie nuėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Atrodo, kad jis kažką pasakė pareigūnų atžvilgiu ir jie jį sulaikė. Kai ėjo nuo konflikto vietos, matė nukentėjusį prie laiptinės. Jis buvo nukritęs ant žemės. Kraujo nematė, nes buvo tamsu. Smurtavo prie nukentėjusį dėl to, kad jis dieną prieš, jie trise sumušė D.. Jis to nematė, bet apie tai girdėjo iš D.. Tiksliai neatsimena, ar D. B. buvo sumuštas. Dieną prieš konfliktą nebuvo nuėjęs pas nukentėjusį į jo butą kartu su B.. Neatsimena. Alkoholis neturėjo įtakos jo veiksmams. Nepripažįsta, kad jis sulaužė nukentėjusiajam žandikaulį. Jis ten net nesmūgiavo. Laiptinėje girdėjo šaukiant, kad nukentėjusysis ten negyvens. Kaip suprato, turėjo būti žodinis pasiaiškinimas. Pripažįsta, kad pastūmė nukentėjusį ir jam spyrė. Nepripažįsta, kad sulaužė žandikaulį. Iš dalies pripažįsta civilinį ieškinį, nes naudojo šiokį tokį smurtą. Kai nukentėjusysis nukrito ant žemės, jam spyrė vieną ar du kartus. Gal į krūtinę, neatsimena. Yra įsitikinęs, kad ne jis sulaužė žandikaulį, nes nukentėjusysis buvo veidą užsidengęs rankomis. B. smūgiavo nukentėjusiajam į veidą. Pripažįsta chuliganizmą, bet nepripažįsta, kad sulaužė žandikaulį. Gailisi dėl savo poelgio. Ateityje darys išvadas. Jam 17 metų. Dabar mokosi. Neatsimena, ar girdėjo ką nors kalbant apie gerą smūgį. Papildomos apklausos metu tyrėjai sakė, kad buvo susimaišęs duodamas parodymus.
Nukentėjusysis L. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad rugsėjo 4 d. jis su sugyventine R. G. buvo svečiuose. Ten bebūnant R. G. paskambino kaimynė ir pasakė, kad 6 vaikinai daužo duris. R. pirma išėjo iš buto. Laiptinėje sutiko D. ir dar 2 asmenis. Tie asmenys jau ginčijosi su R. G.. Nusileido į apačią, D. pradėjo aiškintis. Jis buvo neblaivus. Buvo apie 6-7 asmenys. D. buvo aršiausias. D. jam grasino. Jis D. pasiūlė išsiblaivyti ir su R. ėjo namo. Pajuto smūgių krušą. Pirmas norėjo suduoti D., bet jam nepavyko. Pajuto smūgį, atsibudo greitojoje. Nežino, kiek jam smūgių sudavė, nes prarado sąmonę. Jam sudavė į galvą, į krūtinę. Negali tiksliai pasakyti, kas kokius smūgius sudavė. D. pirma bandė jam suduoti, bet nepataikė. Įvykio vietoje buvo D. B., P., ir S. taip pat ten buvo. Negali tiksliai pasakyti, kas kokį smūgį sudavė. Įvykio vietoje buvo apie 6 asmenis. Kiti buvo šiek tiek toliau. Jo sugyventinė ginčijosi su D.. Jis dairėsi, kad negautų smūgio. Pirmą smūgį gavo iš nugaros. Kas tuo metu stovėjo priešais jį, nepamena. Iš vakaro rugsėjo 3 d. pas jį buvo draugas. Jie šventė. Pas juos į kambarį atėjo D.. Jis jo nepažinojo, bet R. pasakė, kad kaimynas. Besėdint prie stalo D. iškrito beisbolo lazda. Jis jo paklausė, kam jam reikalinga lazda einant į svečiu. Vėliau tos lazdos nebematė. Vėliau liko jis, R. ir D.. D. atsistojo ir trenkė jam į akį. Jis su R. D. pervertė ant žemės ir išvarė. Po to D. atėjo su 4 draugais ir jį sudaužė. Ryte jis su R. ėjo pasiimti jos dukrą. Prie laiptinės sutiko D., kuris pasakė, kad čia nebegyvens. Rugsėjo 3 d. jis D. B. nesmūgiavo, tai B. jam smūgiavo. Su R. jį išvarė. R. J. gali būti kaimynas. D. pirmas pradėjo konfliktą. Jis niekam nesudavė, o į lauką ėjo su drauge parūkyti. Rugsėjo 3 d. D. B. atėjo su 4 asmenimis. Ar ten buvo ir kiti kaltinamieji, nežino. Tą dieną policijos nekvietė. Rugsėjo 3 d. jam buvo padaryti lengvi sužalojimai. Rugsėjo 4 d. lauke buvo R. G. ir L. K.. Ten buvo dar viena jos draugė ir galbūt 2 draugai. Lauke matė L. ir R. Gali būti, kad lauke buvo dar vienas iš svečių. Laiptinėje buvo visi kaltinamieji. Negali atsakyti, ar jie buvo ir rugsėjo 3 d. Rugsėjo 3 pirmas į butą įsibrovė D.. Kai B. jam nepataikė, kitą smūgį jis gavo labai greitai. Prarado sąmonę. Smūgių buvo daug. Spėjo suvokti, kad gavo kelis smūgius, po to atsijungė. Atsigavo greitojoje. Jam buvo sumušimai ir žandikaulio lūžis. Gydėsi, buvo 2 operacijos, Klaipėdoje ir Kaune. Prarado 2 dantis. Gydėsi 3 mėnesius. Šiauliuose ligoninėje negulėjo. R. G. jam sakė, kad jį sudaužė. Ji ginčijosi su D.. Rugsėjo 4 d. buvo atsigėręs alaus. Išgėrė litrą alaus. Neturtinė žala 5000 Eur. Po įvykio tapo nervingesnis, neteko 2 dantų, 3 mėnesius gydėsi, buvo darytos operacijos. Iki šiol jaučia pasekmes. Dėl negautų pajamų, tai dėl to, kad iki įvykio dirbo, dėl ligos negavo atlyginimo. Biuletenio negavo, nes įsidarbinęs buvo tik rugsėjo 1 d. Po įvykio prarado darbo vietą. Jam sakė, kad mokės 600-700 Eur. Toks metinis vidurkis. Jis padirbo dvi dienas iki sumušimo. Turėjo biuletenį, jokių išmokų negavo, nes nebuvo išdirbęs darbo laiko. Pasipylė smūgių kruša. Tiksliai nežino, kuriuo metu jam buvo sulaužytas žandikaulis. Pajuto porą smūgių. Jei neklysta, juto porą smūgių į veidą. Į veidą smūgius gavo, kai buvo pritūpęs arba gulėjo. Jo Klaipėdoje niekas nieko neklausė, iš kur atsirado sužalojimai. Nedarbingumą turėjo nuo 2016-09-04 iki 2016-12-08. Darbų vadovas pasakė, kad metinis darbo užmokesčio vidurkis bus 600-700 Eur. Neturi įrodymų. Iš darbdavio buvo pervesta 63 Eur. Kol gydėsi, Sodra jam nieko nemokėjo, nes dirbo 2 dienas. Įvykio metu buvo neblaivus. Darbo sutartyje nurodyta 3 mėnesiai bandomasis laikotarpis. Tuo metu įmonėje buvo daug darbo. Draugas jį vežė į ligoninę su mašina Audi A4, dyzelis. Už nuvežimą sumokėjo 30 Eur. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Negali atsakyti, kiek smūgių gavo. Tiksliai negali atsakyti, po kurio smūgio neteko sąmonės. Ir dabar dar jaučia skausmą. Po įvykio ir dabar jaučia nepatogumą valgant. Po traumos 2 mėnesius valgė skystą maistą, nes buvo sukabinti dantys. Skaudėjo ranką, šoną.
Liudytojas D. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamuosius. Vienas kaimynas, o kitas draugas. Santykiai normalūs. D. B. nepažįsta. Dėl įvykio nieko neprisimena. 2016-09-04 vakare kažkas ir buvo, bet buvo seniai, nelabai prisimena. Su juo buvo M. G.. A. S. tuo metu nebuvo. Prisimena, kad buvo muštynės, bet tiksliai nepamena. Buvo vakaras. Buvo G. jo draugė. Kai ėjo į parduotuvę, matė, kad kažkas konfliktuoja prie bendrabučio. Girdėjo šūkaujant. Konfliktą matė 100 metrų atstumu. Nėjo artyn, pažįstamų nepastebėjo. Parduotuvėje užtruko 5 min. ir ėjo atgal tuo pačiu keliu. Pažįstamų nesutiko. Prie jų niekas nepriėjo. Atrodo, kad tą vakarą nei su P., nei su S. nebendravo. Kai jį apklausė pas tyrėją, geriau prisiminė įvykio aplinkybes. Galima remtis jo parodymais. Posėdyje buvo pagarsinti liudytojo D. A. parodymai ikiteisminio tyrimo metu.
Liudytoja R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius pažįsta. Bendraudavo su D., su A. nebendraudavo. D. pažįsta iš ankščiau. Santykiai draugiški. Rugsėjo 4 d. buvo šalia L. S.. Matė visą įvykį. Lauke prie laiptinės buvo A., D., D. ir kitų asmenų, kurių nepažįsta. Ten buvo nepilnamečiai. Ji aiškinosi su D. dėl savo vyro. Kažkas iš draugų sušuko „geras smūgis“, atsisukusi pamatė vyrą gulintį ant žemės. D. bandė spirti jos vyrui, bet nepataikė. Kiti asmenys spardė jos vyrą. Nematė, kas kokius smūgius sudavė. Girdėjo šaukiant „geras smūgis D.“, todėl suprato, kad D. sutrenkė pirmą smūgį. Ji pati trenkė per veidą D.. Girdėjo sakant „geras smūgis P.“. Pamatė, kaip visi spardė L.. Spardė D., A. ir kiti asmenys, kurių nepažįsta. Tuo metu D. B. buvo su ja, jie aiškinosi. D. iš pat pradžių bandė spirti L., bet nepataikė. Nežino iš tikro, kas pirmas spyrė, bet mano, kad spyrė P.. D. daug „koliojosi“. Tarp tų žmonių, kurie spardė vyrą, buvo ir D. P. ir A. S.. L. buvo labai sudaužytas. Jo veidas buvo kruvinas, buvo lūžęs žandikaulis. Jei gerai atsimena, vyrą mušė septyni žmonės. Pas kažką rankose buvo lazda, bet ją numetė į krūmus, kur ją ir rado pareigūnai. L. buvo išgėręs ir D. buvo išgėręs. Dėl kitų asmenų nežino. Kažkas iš kaimynų paskambino ir pasakė, kad jos ieško, spardo duris. Ji išėjo į laiptinę ir sutiko D., A. ir D.. Išėjo L., ir jie visi nusileido į lauką, į apačią. Buvo pasakyta, kad reikia išsiaiškinti, pasikalbėti, todėl visi ir išėjo į lauką. Net nepagalvojo, kad gali kilti muštynės. Dieną prieš tai buvo konfliktas su D.. Jis apsižodžiavo su vyru. Vyras pamatė lazdą, pasakė, kad negražu eiti su lazda į svečius. D. buvo susikibęs su vyru. Tą rytą ji su vyru buvo susitikę D., jie abu gražiai kalbėjosi, nepagalvojo, kad gali kilti konfliktas. Iš pradžių vyras buvo apstumdytas, o vėliau sudaužytas kaip „kamuolys“. Buvo pasakyta „geras smūgis P.“. Ji pasakė ikiteisminio tyrimo metu vardu, nes tada neatsiminė pavardės. Gerai atsimena, kad buvo pasakyta P. pavardė. Ji buvo blaivi. D. bandė vyrui suduoti lauke, o ne laiptinėje. Bandė laikyti B., kad jis nepultų ant S.. Pati puolė ant jo. Lauke buvo draugė L., A. ir R.. Kitų ten buvusių asmenų nepažinojo. Ten buvo ir M. G., bet konflikte nedalyvavo, ėjo pro šalį. Laiptinėje konflikto nebuvo, tik apsižodžiavimas. Visi siūlė eiti į lauką pasikalbėti, o lauke buvo pasakyta, kad reikia išsiaiškinti. Nežino, kas kvietė policiją. Kažkas sušuko „policija“ ir visi išsilakstė. Pirma atvyko policija, po to greitoji. S. tuo metu buvo su sąmone. Jis kalbėjo sunkiai, nes buvo sulaužytas žandikaulis. Iki įvykio S. pažinojo 4 mėnesius. Jai pasakė, kad L. iškvietė policiją. Skaitė savo parodymus prieš pusvalandį, kurie surašyti kaltinamajame akte. Iki to paskaitymo viską atsimena. Tvirtina, kad buvo sakoma „P.“. Ji su L. ir A. skyrė nuo tų žmonių, kurie užpuolė L.. Jos plaukai visada buvo juodi. A. buvo raudonais plaukais. Iš ryto, kalbantis su D., buvo L. pasakyta, kad „tu tame name negyvensi“. Girdėjo šaukiant „kertam“. Nežino, kas taip šaukė, bet suprato, kad reikia mušti. Prieš spardymą išgirdo sakant „geras smūgis“. L. spardė A. ir D.. D. buvo toliau nuo jų ir aiškinosi su ja. Vien dėl to, kad išgirdo šaukiant „geras smūgis P.“, mano, kad L. žandikaulis lūžo nuo P. smūgio. Vėliau L. veidas buvo kruvinas. Iš po spardymo pamatė, kad L. lūžęs žandikaulis. A. S. spardė jos vyrą. Negali išskirti konkretaus jo spyrio. Iki to įvykio žinojo P. ir vardą, ir pavardę. Ji laikė D. B.. Jis ją laikė, kai ji jam su ranka davė per veidą. Tuo metu B. buvo „paėmęs“. Parodymų dėl M. G. nekeitė. Tai, kad jo mama yra namo pirmininkė, įtakos nedaro. Per J. P. iš jos buvo atimta pirma dukra. M. G. buvo įvykio vietoje. Jis turėjo lazdą rankose, bet nieko nemušė. Pati dėl įvykio neišsigando, bet dėl vyro pergyveno. Muštynės atrodė bauginančiai. Neatsimena, ar L. S. prieš smūgius sakė kokius žodžius. Galėjo gulinčiam L. kas nors su koja įspirti į veidą. Negalėtų išskirti smūgio, nuo kurio lūžo L. žandikaulis. D. B. trenkė L., bet ji nėra įsitikinusi, kad pataikė. Muštynės kilo dėl to, kad D. B. prisikvietė asmenis padėti išsiaiškinti su L..
R. G. apklausos posėdyje metu kaltinamasis D. P. parodė, kad turi pravardę „P.“. Pavarde jo niekas nevadina.
Liudytoja R. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad atsisako duoti parodymus prieš savo vyrą.
Liudytoja A. E. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prašo remtis jos pirmais parodymais. Praėjo daug laiko, neatsimena. Nieko negali papasakoti apie įvykį (posėdyje buvo pagarsinti liudytojos A. E. parodymai ikiteisminio tyrimo metu). Parodymai teisingi. Papildomai nieko neatsimena. M. V. gerai pažinojo. Tą vakarą su juo buvo susitikinę vidurdienį, išsiskyrę nebuvo, visą laiką buvo kartu. Tas šūkavimas buvo nuo jų kokiu 10-15 metrų atstumu. Pažįsta visus kaltinamuosius, pažįsta iš matymo, bet asmeniškai jų nepažįsta. Kaltinamųjų toje konfliktuojančių masėje nematė. S. taip pat nematė. D. A. su jais buvo neilgai. Dabar medinės lazdos nebėra numestos ant stogelio. Nežino, kam ji priklausydavo.
Liudytoja L. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prašo vadovauti pirmais parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus (posėdyje buvo pagarsinti liudytojos L. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu). Parodymai teisingi. Nežino, kuriais jos parodymais turi vadovautis teismas. Nežino, kurie parodymai teisingi. Ankščiau pažinojo L., D., kitus kaltinamuosius pažinojo iš matymo. M. G. pažinojo apie metus laiko. Ji nubėgo į savo kambarį ir paprašė, kad iškviestų policiją. Ji policijos nekvietė. Kambaryje buvo daug žmonių. Kambaryje buvo R., A., R., jų draugai. Kai stumdė S., buvo ji, R. ir A.. Vėliau A. nuėjo į kambarį. Negirdėjo, kaip buvo kviečiama policija, negirdėjo, kas ką sakė (teismas parodo liudytojai atpažinimo protokolus, 2 tomas b. l. 77-82). Teisingai atpažino asmenis. Kai visi išsilakstė, nuėjo į namus. Lauke buvo su R. ir L.. Žino, kad nukentėjusiajam buvo lūžęs žandikaulis. Ji tą dieną buvo neblaivi. Tą dieną visi, kas buvo išvardinti, vartojo alkoholį. A. taip pat vartojo alkoholį, bet iš pradžių bijojo tai pasakyti, nes A. buvo nepilnametė. Jai R. sakė, kad D. suorganizavo tą susidorojimą. Kažkiek matė smūgius, bet jai liepė pasitraukti, ji ir pasitraukė. Kai pasitraukė, visi išsilakstė, tuomet ji pamatė L. gulintį. Iš pradžių buvo žodinis konfliktas, vėliau susimušė. Negali konkrečiai nurodyti, kas kokius smūgius sudavė.
Liudytojas M. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nežino, dėl ko pakviestas. Pažįsta visus čia esančius asmenis, nes jie visi yra iš vieno kiemo. Apie įvykį nieko neatsimena, prašė vadovautis jo pirminiais parodymais. Muštynėse nedalyvavo. Nepažįsta L. K.. R. G. yra jo kaimynė, su ja nėra piktuoju (posėdyje buvo pagarsinti liudytojo M. G. parodymai ikiteisminio tyrimo metu). Parodymai teisingi. Žino, kad beisbolo lazdą pasiimdavo visi, kas norėdavo. Ta lazda būdavo ant laiptinės stogelio. Nukentėjusįjį pažįsta iš matymo. Matė jį kieme, jis yra R. draugas. Su juo nėra bendravęs.
Liudytojas D. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamuosius, nukentėjusiojo nepažįsta. Jis susitiko su P. prie „barako“. Ten parūkė, po to išsiskirstė. Muštynėse nedalyvavo. Matė policiją važinėjant po rajoną. Girdėjo, kad kažkam lūžo žandikaulis. Girdėjo, kad muštynėse buvo daug žmonių. Apie šias muštynes girdėjo ne iš konkretaus asmens. B. pažįsta gerai. Tą vakarą jis buvo su juo. Nepamena, ar kalbėjo su P. apie tą konfliktą. Kai jį apklausė, tai pirminiuose parodymuose geriau atsiminė įvykio aplinkybes. Galima vadovautis jo pirminiais parodymais (posėdyje buvo pagarsinti liudytojo D. J. parodymai ikiteisminio tyrimo metu). Parodymai teisingi. P. sakė, kad buvo toks įvykis, sakė kad susimušė.
Liudytojas E. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad D. B. žino iš matymo. Nukentėjusįjį žino iš matymo. Kiti kaltinamieji yra jo draugai. Apie įvykį nieko negali pasakyti. Buvo prie barako parūkyti. Apie muštynes nieko negirdėjo. Policija jo neapklausė. Nežino barako adreso. Ėjo ten parūkyti su D. J.. Po to išėjo namo. Nežino, kur nuėjo D. J.. Toje vietoje užtruko 5 minutes. Iš to bendrabučio pažįsta M. G.. L. K. ir R. G. nepažįsta. Neneigia, kad buvo tame kieme. Gal nepamena, kad buvo apklausiamas policijoje.
Liudytojas R. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta nukentėjusį L. S., jų santykiai draugiški. Iš matymo pažįsta kaltinamąjį D. B. ir D. P.. Muštynių nematė, nes daugiau laiko buvo namo viduje. Neatsimena, kas trenkė pirmas ir kas paskutinis, nes po įvykio praėjo daug laiko. Negali atsakyti, ar kaltinamieji dalyvavo muštynėse. Kai davė pirminius parodymus, buvo praėję mažiau laiko, geriau viską atsiminė. Muštynėse dalyvavo keturi ar šeši asmenys. Muštynių metu nukentėjo trys, ar keturi asmenys. Matė, kad nukentėjusiajam buvo padaryta porą smūgių į viršutinę kūno dalį. Konflikto pradžia buvo namo viduje. Jis tuo metu buvo trečiame aukšte. Kai išgirdo apie muštynes, išėjo į lauką. Kai pamatė iš kito barako ateinančius asmenis, kurie pradėjo aiškintis, grįžo atgal. Policijoje parodymus davė teisingus. Iki to įvykio kaltinamųjų nepažinojo (posėdyje buvo pagarsinti liudytojo R. J. parodymai ikiteisminio tyrimo metu). Tuo metu geriau atsiminė įvykio aplinkybes. Nieko papildomai negalėtų papasakoti. Jam buvo pateiktos nuotraukos asmenų atpažinimui. Nepamena, ar važiavo dar kartą į policiją dėl asmenų atpažinimo patikslinimo (posėdyje buvo pagarsinti liudytojo R. J. parodymai ikiteisminio tyrimo metu). Parodymai teisingi. Dabar negali konkretizuoti, ką padarė kiekvienas iš kaltinamųjų, nes praėjo ilgas laiko tarpas. Atpažino kaltinamąjį D. B..
Liudytoja L. A.-Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Atsimena, kad buvo didelis triukšmas, todėl ji iškvietė policiją. Gyvena netoli įvykio vietos. Buvo vasara, langai atidaryti, todėl girdėjosi triukšmas. Girdėjo garsus, buvo konfliktas. Lauke buvo tamsu, žmonių veidų nesimatė. Tik matė, kad vyko muštynės. Suprato, kad ne vien ji skambino policijai, tačiau jos skambutis buvo pirmas. Konfliktas vyko apie 20 minučių. Ji žiūrėjo pro 5 aukšto buto langus. Įvykio metu buvo tamsu. Iš girdėtų balsų suprato, kad ten buvo ir vaikinai ir merginos. Kai ją apklausė iš karto po įvykio, geriau atsiminė įvykio aplinkybes. Suprato, kad pačios muštynės vyko laiptinėje, o ne viešoje vietoje. Matė, kai atvyko pareigūnai. Dalis asmenų iš įvykio vietos pabėgo, kiti kalbėjosi su pareigūnais.
Liudytojas A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nežino, dėl ko pakviestas. Nurodytu adresu vyksta daug panašių įvykių. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus (posėdyje buvo pagarsinti liudytojo A. J. parodymai ikiteisminio tyrimo metu). Parodymai teisingi.
2016-09-05 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų. Nustatyta, kad 2016-09-04, apie 21.20 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, grupės jaunuolių užpultas ir sumuštas L. S., kuriam nustatytas žandikaulio lūžimas. Fotografuota, sudaryta schema. Įvykio vietos apžiūros metu paimta medinė lazda. L. S. apklausoje parodė, kad 2016-09-04, apie 21.20 val., su savo sugyventine R. G. ir jos drauge, kurios nepažįsta, iš namų adresu (duomenys neskelbtini), išėjo į lauką parūkyti. Lauke prie laiptinės stovėjo 5-6 jaunuoliai. Vienas iš jaunuolių, o vėliau ir kiti pradėjo prie jo kabinėtis. R. G. su drauge bandė vaikinus raminti, tačiau šie nenurimo. Jis suprato, kad sugyventinė ir jos draugė tuos jaunuolius iš matymo pažįsta. Kai jis R. G. pasakė, kad reikia eiti namo, staiga visi jaunuoliai jį puolė ir pradėjo daužyti. Po pirmų smūgių jis nuvirto ant žemės. Kuris jaunuolis trenkė pirmas, tiksliai pasakyti negali, nes įvyko viskas labai greitai ir buvo tamsu. Juto, kad visi jį spardė kojomis ir daužė rankomis. Jis buvo užsiėmęs galvą ir gulėjo ant žemės. Negali pasakyti, kiek jam buvo suduota smūgių, tačiau daug. Kažkas iš kaimynų iškvietė policijos pareigūnus, kuriuos pamatę jaunuoliai pradėjo bėgti. Atvykę policijos pareigūnai jam iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir jį išvežė į ligoninę, kur diagnozavo krūtinės sumušimą ir apatinio žandikaulio lūžimą. Atpažintų vieną iš jaunuolių vardu D., kuriam apie 35 metus, tamsaus veido, trumpai apsikirpęs, apie 178 cm ūgio. Sugyventinė pasakojo, kad vienas iš jaunuolių turėjo medinę lazdą. Jis lazdos nematė ir negali pasakyti, ar jį mušė lazda (1tomas, b. l. 7-15).
2016-09-04 priimtas nutarimas L. S. pripažinti nukentėjusiuoju (1 tomas, b. l. 18).
Nukentėjusysis L. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad maždaug prieš savaitę iki įvykio apsigyveno pas R. G. bendrabutyje (duomenys neskelbtini) ir ten nieko nepažinojo. Rugsėjo 3 d., šeštadienį pas R. namuose buvo išgertuvės. Buvo jis, R. G., užeidavo kaimynė L. su drauge vardu A.. Galėjo būti R., kuris yra R. buvęs bendraklasis. Visi vartojo alkoholį. Prisimena, kad į butą atėjo D. iš sekančios laiptinės. Jo vardą pasakė R.. D. atsinešė beisbolo lazdą, apvyniotą mėlyna izoliacine medžiaga. Kai jis pasakė, kad taip pas žmones niekas nevaikšto, D. nepatiko, bet jis lazda nesimojavo, pasiliko pas juos ir toliau visi išgėrinėjo. Begeriant jis prašė D. paaiškinti, kodėl atsinešė lazdą. D. supyko, pašoko nuo lovos ir sudavė jam kumščiu į veidą. Jis atsikėlė, pervertė D. ant žemės ir pasakė ramintis, po to su R. D., kuris buvo labai girtas, išvarė. Maždaug po pusvalandžio ar valandos, apie 22-23 val., tą patį šeštadienį, vėl atėjo D. su keturiais ar penkiais jaunais vaikinais, kurie buvo visiškai nematyti. Pabeldė į duris, kurias R. atrakino. Pirmas į butą įėjo D., iš paskos kiti vaikinai ir visi pradėjo jį mušti. Negali pasakyti, kiek ir nuo ko gavo smūgių. Vaikinų atpažinti negali, nespėjo jų veidų pamatyti. D. jam irgi smūgiavo, jis buvo mušamas kumščiais, spardomas kojomis. Po to jie išėjo. R. matė kaip buvo mušamas, o kas dar matė, neprisimena. Į policiją neskambino, medikų nesikvietė. Kitą dieną, sekmadienį, ryte ėjo su R. pas jos dukterį, kuri buvo jų namo kitoje laiptinėje pas krikšto mamą. Toje laiptinėje gyvena D.. Prie laiptinės išėjo D., kuris, pamatęs jį, pradėjo gąsdinti, kad čia negyvens, jam bus blogai. Jis pasiūlė eiti išsiaiškinti vienas prieš vieną. Jie taip apsikeitė keliais sakiniais ir su R. užlipo į trečią aukštą. D. lipo paskui laiptais, vis gąsdino, grasino, bet jis nekreipė dėmesio. Pabuvę pas R. dukterį, grįžtant užsuko pas L., kuri gyvena jų laiptinėje. Pas L. jis išgėrė alaus, R. negėrė. Ten dar buvo A., R.. Kai R. išėjo į laiptinę, paprašęs R. cigaretės, jis išėjo paskui. Laiptinėje pamatė R. aiškinantis su D., kuris buvo su dar dviem jam nematytais vaikinais. Suprato, kad D. su R. aiškinosi dėl vakarykščių muštynių bute. D. ar tie vaikinai pasakė, kad eitų aiškintis į kiemą. Kadangi jis ėjo rūkyti, tai visi nulipo žemyn į lauką, kur stovėjo dar trys jauni vaikinai. D. kieme bandė pulti, kabinėjosi, šokinėjo, žodžiais provokavo. Jis pasakė D., kad šis išsiblaivytų ir kad kiekvieną vakarą nesivedžiotų savo draugų ant jo. Tada D. puolė link jo, norėjo suduoti, bet R. šoko į tarpą. Smūgio jis negavo. Suprato, kad nieko gero nebus, nes D. draugai ėjo aplink jį, taikėsi suduoti, todėl gręžiojosi, žiūrėjo, kad nepraleisti smūgio. Pamatęs, kad jų per daug, jis R. pasakė, kad eina namo ir jie pasisuko eiti. Staiga pajuto smūgį, tačiau kur buvo suduota, negali pasakyti. Neteko sąmonės ir atsipeikėjo kieme greitosios pagalbos automobilyje. Kas, kiek smūgių ir į kurias kūno vietas jam sudavė, negali nurodyti. Pirmą smūgį gavo ne tiesiogiai, o iš nugaros. Negali nurodyti kas sudavė. Medinės beisbolo lazdos tą vakarą nematė nei pas vieną. Kai su D. aiškinosi, kieme buvo L., A.. R. ar buvo kieme nežino. Merginos turėjo matyti kas jį mušė. Kai pasisuko eiti į namus, D. kieme tikrai buvo. Įsitikinęs, kad sumušimą suorganizavo ir jį mušė D. bei pastarojo draugai, su kuriais jie neturėjo jokių pykčių ir konfliktų. Jis buvo nuvežtas į ligoninę, po apžiūros davė siuntimą į Klaipėdą, nes reikėjo operuoti lūžusį žandikaulį. Klaipėdoje gydėsi savaitę, po to reikės antros operacijos. Patyrė turtinę, moralinę ir fizinę žalą (1tomas, b. l. 52-54).
2016-09-23 specialisto išvadoje Nr. G1201/2016(04) nurodoma, kad L. S. padaryti sužalojimai: apatinio žandikaulio dvigubas lūžis, kraujosruvos kairės akies vokuose ir kairės ausies kaušelyje, nubrozdinimai kairiame petyje ir kairėje alkūnėje, padaryti bukais kietais daiktais, atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui ir jiems padaryti reikėjo 5 smūginių poveikių bukais kietais daiktais, nėra būdingi kritiminei ar griuviminei traumai. L. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio sutrikdyta sveikata ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1tomas, b. l. 42-43).
Informacija iš ataskaitų žiūryklės, kad pranešimas apie muštynes prie bendrabučio (duomenys neskelbtini) gatvėje gautas 2016-09-04, 21.22 val., ir kad greitosios med. pagalbos ekipažo dėl patirtų sužalojimų pristatyta L. S., kuriam nustatyta girtumas 0,69 promilių (1 tomas, b. l. 26-28).
2016-10-17 Bendrojo pagalbos centro pateikta pranešimo apie muštynes skaitmeninė garso įrašas kopija (1 tomas, b. l. 30).
2016-10-18 apžiūros protokolas, apžiūrėtas pateiktas garso įrašas (1 tomas, b. l. 31-32).
2016-10-19 Bendrojo pagalbos centro pateikta pranešimų apie muštynes skaitmeninė garso įrašas kopija (1 tomas, b. l. 34)
2016-10-20 apžiūros protokolas, apžiūrėtas pateikti garso įrašas (1 tomas, b. l. 35-36).
2016-10-11 Šiaulių teritorinės ligonių kasos pranešimas, kad šiuo metu neturi visų duomenų apie suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas L. S. ( 1tomas, b. l. 45-46).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja 2016-09-05 apklausta R. G. parodė, kad 2016-09-03 pas ją namuose vartojo alkoholinius gėrimus jos sugyventinis L. S., D. B., L., A., R. kurių pavardžių nežino. Apie 22 val. ji buvo išėjusi su merginomis parūkyti, grįždama išgirdo smūgio garsą, kad kažkas kažkam sudavė. Tuo metu kambaryje buvo tik L., D. ir R.. Įėjusi į kambarį pamatė, kaip D. sėdėdamas spyrė koja L. į veido sritį po akimi. Tada L. atsistojo ir trenkė kumščiu D. į veido sritį. Prasidėjo muštynės, mušėsi tik L. su D.. Išskyrus, D. išėjo ir maždaug po pusvalandžio atėjo su 6 draugais, iš kurių pažino tik A. S.. Jie visi rankomis ir kojomis mušė L., daugiausiai mušė D. su A.. Kažkas iš kaimynų šaukė koridoriuje „policija“ ir jie išsilakstė, policijos pareigūnai atėję nebuvo. Tą vakarą pareiškimo nerašė, policijos ir med. pagalbos nekvietė. Sekančios dienos ryte, apie 11 val. kaip suprato iš D. B. gavo SMS žinutę: „la, ar supranti jie prisidarė sau dabar esu blaivus gal nori susitikt“. Susitarė susitikti kieme prie namų. Buvo ji, L.ir D.. L. su D. pasikalbėjo, L.pasiūlė santykius aiškintis vienas prieš vieną. Tuo metu jokių muštynių nebuvo, D. dar pagrasino L., kad šis čia negyvens. Pakalbėję, ji su L. ėjo pasiimti jos dukros iš krikšto mamos. Iki vakaro buvo ramu, vakare, apie 21.30 val. iš draugės L., gyvenančios trečiame aukšte, ji ėjo į savo namus penktame aukšte. Trečio aukšto laiptinėje sutiko D. B. su A. S. ir D. P.. D. pradėjo ant jos šaukti, klausti, kur yra L. S., kad yra lengvai išgėręs ir eina aiškintis santykių. Tuo metu iš L. buto išėjo L., A., R. ir L.. Laiptinėje kilo žodinis konfliktas, tuo metu niekas smūgių niekam nesudavė. D. pasiūlė eiti į lauką aiškinti santykių. Į lauką prie laiptinės išėjo ji, L., A. ir L. ir D. su A. S. ir D. P.. Prie laiptinės stovėjo dar 4 jai nepažįstami, maždaug 16-17 metų amžiaus, jaunuoliai, kurių apibūdinti negali, nes stovėjo tamsoje. Kažkas D. padavė medinę lazdą, kurią D. buvo atsinešęs vakarą prieš tai. D. puolė L., o ji puolė į vidurį sakydama, kad jei skriaus L., tegul ir ją skriaudžia. Tuo metu D. lazdos nebeturėjo, kur ši dingo nežino, vėliau pareigūnai lazdą rado krūmuose. D. bandė pro ją suduoti L., tačiau nepataikė. Ji su L. laikė D., o D. P. ir A. S. pradėjo rankomis ir kojomis mušti L., o nukritusiam ant žemės, visi ėmė spardyti į įvairias kūno vietas. Kažkokiu metu L. atsistojo nuo žemės ir pasakė, kad eina namo ir tada D. trenkė kumščiu L. į veidą ir sulaužė žandikaulį. Kiti taip pat smūgiavo į įvairias kūno vietas, tačiau sukonkretinti smūgių negali. Jai ir jos draugėmis smūgiai nebuvo suduoti, ji buvo įžeidinėjama įvairiais necenzūriniais žodžiais, D. ją pastūmė, tačiau fizinio skausmo nesukėlė, nukentėjusiąja būti pripažinta nepageidauja. Kažkas iš kaimynų sušuko „policija“ ir visi mušę asmenys išsilakstė. Policijos pareigūnai iškvietė greitąją, L. išvežė į ligoninę, kur jam buvo diagnozuotas žandikaulio lūžimas dviejuose vietose, galvos ir krūtinės sumušimas, po apžiūros davė siuntimą į Klaipėdą operacijai. Įvykio metu ji ir jos draugės buvo blaivios, L. buvo išgėręs, bet negirtas (1tomas, b. l. 57-58).
Ikiteisminio tyrimo metu 2016-09-23 liudytoja papildomai apklausta R. G. parodė, kad L. S. gali gerai neprisiminti sumušimo aplinkybių, nes buvo stipriai sumuštas ir atsistojęs po sumušimo nesuprato kur yra, kas vyksta. Įvykio metu ji buvo blaivi ir viską gerai pamena. Pirmoje apklausoje įvykių pradžią šeštadienį nurodė teisingai. Sekmadienio vakarą, apie 21:30 val., iš L. buto ėjo į namus. Laiptinėje sutiko D. B., A. S., D. P., kuriuos visus pažinojo iki įvykio, yra bendravę. D. B., ją pamatęs, pradėjo šaukti, kur yra L. S., kad eis su juo aiškintis santykių. D. B. buvo girtas, S. ir P. atrodė blaivūs. Išgirdę triukšmą, iš L. buto išėjo L., A., R. ir L.. D. pasiūlė eiti į lauką ir ten išsiaiškinti. Išėjo visi į lauką, kur pamatė gal keturis 16-17 metų jaunuolius, buvo ir mergina. Tarp vaikinų buvo vienas vardu D. iš gretimo bendrabučio, tamsaus gymio, lieso kūno sudėjimo, tamsių antakių, dar matė namo pirmininkės P. sūnų M. G., kurio ir buvo medinė lazda. Šeštadienį ji koridoriuje girdėjo, kaip M. G. paklausė D., ar šiam dar reikalinga lazda. D. atsakęs, kad nebereikia, ją padavė M. G.. Sekmadienį, išėjus į lauką, pas M. G. rankoje ji pamatė tą pačią lazdą. Kitų jaunuolių vardų neprisimena. Namo tarpduryje, neišėję į lauką visi koliojosi tarpusavyje. D. vis šaukė "kertam, kertam", ji suprato, kad nori mušti L.. Ji pasakė D., kad pirma teks ją "nukirsti" . D. jai paėmė už rankų, laikė ir liepė pasitraukti, bet ji nesutiko. Jie ginčijosi, kai D. B. ją paleido, ir ji ranka jį stūmė bei nesitraukė, nors D. B. kartojo, kad ji pasitrauktų. Kažkuris iš kieme buvusių vaikinų, pasakė, kad reikia kažką daryti. L. prisidegė cigaretę ir išėjo į kiemą. Prie L. buvo arčiausiai A., už jo D. P., tada D., už pastarojo nepažįstamas vaikinas, po to M. G. ir tamsaus gymio vaikinukas. Negali pasakyti kur stovėjo mergina. Visi stovėjo puslankiu. D. prišoko link L., užsimojo, bet ji atsistojo į tarpą ir neleido suduoti. L. nekliuvo. Su D. pradėjo vėl aiškintis, paėjo kelis žingsnius nuo visų. Tada išgirdo kažkurio vaikino pasakymą, "gerą smūgį sudavei D.". L. nebematė, jį buvo apšokę visi kas tik buvo kieme, spardė kojomis, daužė rankomis. D. irgi šoko link jų, tačiau ji pačiupo ir laikė, kad nelįstų prie L.. D. nesudavė smūgių L., nes ji neleido. Ji galvoja, kad pirmą smūgį sudavė D. P., kuris buvo šalia L.. L. laikė M. G., nes šis norėjo pulti ją. G. taip pat nemušė L.. Ji matė, kad L. mušė D. P., A. S. ir dar pora vaikinų, kurie buvo kieme. Daugiausia mušė S. ir P., kiti padėjo. Kad būtent D. P. smūgiu buvo sulaužytas L. žandikaulis, sprendžiu iš to, kad šis arčiausiai stovėjo, ir iš žodžių "geras smūgis D.". Kai visi pabėgo, L. atsikėlė, buvo pusiau sąmoningas, nesiorientavo kur yra, sunkiai stovėjo. Atvyko policija, po to greitoji. Policiją iškvietė L.. Sekančią dieną „Facebook“e A., kažkieno drauguose surado vaikiną E. B., kuris pagal ją, buvo muštynėse. Tačiau ji tokio asmens kieme nematė. L. taip pat nepažino. A. buvo išsigandusi įvykio metu, galėjo suklysti, nes nėra vietinė gyventoja (1tomas, b. l. 67-69).
2016-09-06 akistatos protokolas tarp liudytojos R. G. ir įtariamojo D. B., akistatos metu R. G. patvirtino, jog D. B. smūgiavo L. S., tačiau nurodė, kad negali pasakyti ar pataikė (1 tomas, b. l. 62-64).
Ikiteisminio tyrimo metu 2016-09-06 liudytoja apklausta L. K. parodė, kad 2016-09-03 vartojo alkoholinius gėrimus bute pas R. G.. Buvo R. sugyventinis L., R., kurio pavardės nežino, jos draugė A., kuri buvo atvykusi į svečius pas ją, L. draugas be rankos, D. B., kuris turėjo atsinešęs medinį strypą. D. pradėjo kabinėtis prie L., tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Tada ji su A. išėjo į namus. Prie jos muštynių nebuvo. Sekantį vakarą, rugsėjo 4 d., vakare, apie 21-22 val. būdama savo namuose, išgirdo laiptinėje triukšmą. Tuo metu pas ją buvo R., L., A. ir R.. Visi išėjo į laiptinę ir ten L. puolė D. B., kartu dviem draugais, kurių ji nepažįsta. D. grasino L., siūlė eiti į lauką pasikalbėti. Kai jie išėjo į lauką, prie laiptinės subėgo daugiau nepažįstamų jaunuolių ir visi pradėjo mušti L., smūgiavo rankomis ir kojomis. Ji su R. bandė ginti L., tačiau nepavyko. Nuo smūgių L. nukrito prie laiptinės durų ant žemės, gulintį jį ir toliau mušė rankomis, spardė kojomis į įvairias kūno vietas. Negali nurodyti, kas ir į kurias kūno vietas ir kiek smūgių sudavė. Jai atrodo, kad D. taip pat sudavė L. smūgius. Viskas vyko labai greitai, visi jie, penki ar šeši, užsipuolė vieną L.. Kaip buvo sulaužytas žandikaulis ji nematė, negirdėjo, kad kas būtų sakęs, jog geras smūgis buvo, kad lūžo žandikaulis, nes tik pradėjus L. mušti nubėgo į namus kviesti policijos ir į lauką nebegrįžo, liko namuose. Todėl kas vyko toliau nematė. Būnant namuose atbėgo R. ir pasakė, kad atvažiavo greitoji. Tada ji su R. išėjo į lauką, tuo metu aplinkui jau nieko nebebuvo. Padėjo R. su L. įsėsti į greitosios med. pagalbos automobilį ir išėjo į namus. Policijos ekipažų nebuvo, tik vėliau sužinojo, kad buvo sulaikytas D. B. ir dar vienas muštynėse dalyvavęs asmuo. Žino, kad L. buvo sulaužytas žandikaulis. Kadangi buvo tamsu, L. mušusių asmenų neįsidėmėjo, jų neatpažintų. Muštynių metu ji nenukentėjo, jai smūgių suduota nebuvo, nepageidauju būti pripažinta nukentėjusiąja, nes žala nepadaryta (1 tomas, b. l. 72-73).
Ikiteisminio tyrimo metu 2016-09-27 liudytoja papildomai apklausta L. K. parodė, pirmos apklausos metu jos parodymai nebuvo visai tikslūs, nes pasakojo tai, ką jai sakė kiti. Kiek prisimena, nurodys, ką matė sekmadienio vakarą. Jos bute buvo ji, R. su L., A., R.. Kai R. pirma išėjo į laiptinę, išgirdo ją laiptinėje šūkaujant su kažkuo. Ji išėjo į laiptinę ir pamatė, kad R. aiškinasi su D. B. ir dviem vaikinais: buvo A. S. ir galimai M. G., nes juos tuo metu matė pirmą kartą, o pavardes sužinojau iš R. po įvykio. L. irgi atėjo į laiptinę ir tada visi išėjo į kiemą. D. B. pasiūlė visiems eiti į kiemą, ten išsiaiškinti. D. provokavo, o kiti du vaikinai tik stovėjo. R. J. liko bute ir kieme nebuvo. A. išėjo į kiemą. Visiems išėjus į kiemą, kažkuris iš išėjusių šūktelėjo ir tada iš kampų išlindo gal 6 nematyti labai jauni vaikinai. Ji suprato, kad buvo suplanuota, tik reikėjo L. išvesti iš buto į kiemą. Pradžioje D. žodžiais puolė L., į jų tarpą lindo M. G.. L., pamatęs visus, pasakė, kad "einam vienas ant vieno", bet D. nesutiko ir puolė L., R. šoko į tarpą. Ar L. kliuvo nuo D., negali pasakyti. Ji bandė ginti L., bet D. B. stumdė ją į šoną. K. G. šokinėjo ant L., buvo užsimojęs, ji laikė G., kuris liepė jai trauktis ir nesikišti. Negali pasakyti ar G. sudavė smūgius L.. Matė, kaip D. P. stumdo rankomis L., bet smūgių nematė. Ji pradėjo šaukti, kad kviečia policiją. Prie jos priėjo G. ir liepė mesti telefoną. Tada ji nubėgo į namus, kad iškviesti policiją. Prieš išbėgant L. niekas nemušė ir jis stovėjo ant kojų. Namuose užtruko porą minučių ir iškvietusi pagalbą greitai grįžo į kiemą. Prie pat įėjimo durų, ant žemės gulėjo L., aplink stovėjo A. S., D. B., M. G., D. P. ir dar pora nepažįstamų vaikinų. Ji garsiai pasakė, kad jau iškviesta policija ir važiuoja ir tada visi pabėgo. Ji spėjo pamatyti, kaip P. numetė rankoje turėtą medinę lazdą į krūmus. Lazda priklauso M. G., nes šeštadienį su lazda pas R. atėjęs B., sakė, kad davė G.. Kai ji grįžo nematė, kad L. būtų suduoti smūgiai. A. ir R. buvo kieme visą laiką. Ji ir A. įvykio metu buvo blaivios. Dėl R. nežino. R. jai sakė, kad L. mušė ir spardė visi kas buvo, o D. viską suorganizavo ir jis buvo aršiausias (1 tomas, b. l. 75-76).
2016-09-27 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, atpažinimo metu, L. K. atpažino D. J., kuris buvo kieme muštynių metu, šokinėjo aplink L. S., tačiau ar sudavė, ji nematė. Jai grįžus į kiemą, po to kai iškvietė policiją, D. J. buvo kieme ir su kitais (D. P., A. S., M. G., D. B.) spardė L. S.. Šį vaikiną atpažįsta iš tamsaus veido, tamsių akių ir antakių, jį ne kartą yra mačiusi prieš įvykį (1 tomas, b. l. 77-81).
2016-09-27 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, L. K. atpažino D. P. ir A. S., kurie buvo kieme muštynių metu, D. P. stumdė rankomis L. S., ji nubėgo kviesti policijos, konkrečių jų veiksmų nematė. Grįžus į kiemą šie du asmenys stovėjo prie L. S. (1 tomas, b. l. 82-86).
2016-10-03 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, L. K. atpažino E. B., kuris buvo kieme muštynių metu, tačiau ar jis sudavė L. S., nematė (1 tomas, b. l. 88-91).
Ikiteisminio tyrimo metu 2016-09-16 liudytoja apklausta nepilnametė A. J. parodė, kad rugsėjo 1d. atvyko pas draugę L. K., gyv. (duomenys neskelbtini) name, kur buvo iki pirmadienio, praleido savaitgalį. Pas L., atėjo šios kaimynai R. ir L., su jais atėjo R.. Visi kalbėjosi kambaryje, alkoholio nevartojo. Vakare išgirdo, kad R. laiptinėje su kažkuo pykstasi. Nuėjus pasižiūrėti, ji pamatė tris vaikinus, kurių vieno vardą žinojo - D. B.. Dėl ko jie konfliktavo nežino. R. buvo blaivi, D. matėsi, kad išgėręs, ar kiti du vaikinai buvo blaivūs – nežino. Vykstant konfliktui laiptinėje, atėjo L., kuris jai atrodė blaivus. Po to visi išėjo į kieme, kur ji pamatė du ar tris vaikinus, amžius nuo 15 -19 metų. Juos mažai įsidėmėjo, gal atpažintų iš nuotraukų. Suprato, kad tai D. draugai, jie sakė, "kad eisim už D.". D. buvo su dviem draugais, kurie buvo laiptinėje, ir dar buvo du ar trys, iš viso jų buvo apie šešis. D. su L. konfliktavo, o kiti pradžioje tik stebėjo. Pas kažkurį vaikiną matė lazdą, bet negali tvirtinti, kad pas D.. Šeštadienį tą pačią lazdą turėjo D., jis lauke ją nešiojosi. Galvojo, kad ta lazda yra D.. D. pykosi su L., aiškinosi, ir tada D. kumščiu pirmas trenkė L. į veidą. Kai L. pargriuvo nuo smūgio ant žemės, vienas iš D. draugų, buvusių su juo laiptinėje, spyrė koja į veidą. Kuris spyrė negali nurodyti, bet buvo jaunas, apie 16-17 metų. Tas pats vaikinas, kuris spyrė, pradėjo kibti prie L., nes ši pasakė, kad kviečia policiją, o vaikinas norėjo atimti telefoną, neleido skambinti. Tada L. nubėgo į kambarį kviesti policijos, o ji liko kieme. Kai L. atsistojo nuo žemės, R. G. ir L., kuri jau buvo atbėgusi iš kambario, norėjo, kad L.eitų į vidų. Tada vienas iš tų vaikinų, kurie jiems išėjus į lauką buvo kieme, priėjo prie L. ir smūgiavo ranka į veidą. L. nenugriuvo, išsilaikė ant kojų. Ji matė, kad L. sudavė gal trys vaikinai, kiti nieko nedarė, stovėjo šalimais ir žiūrėjo. Paskutinis smūgis L. buvo suduotas tik įėjus į laiptinės koridoriaus prieangį, ten matė kraują. Kieme kraujo nematė. Su lazda L. mušamas nebuvo, pas kurį vaikiną ji buvo negali pasakyti. Ji nenukentėjo, smūgių negavo, neišsigando. Išsiskirstė visi, kai pamatė policiją. L. dar kurį laiką stovėjo koridoriuje ir aiškinosi. Žino, kad L. lūžęs žandikaulis. Kiek ji matė, L. turėjo gauti apie tris smūgius, nuo trijų skirtingų asmenų (1tomas, b. l. 96-97).
2016-09-16 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, A. J. atpažino iš veido ir plaukų A. S., kuris buvo laiptinėje su D. B., o kieme muštynių metu spyrė ant žemės gulinčiam L. S. į veidą bei neleido L. K. kviesti policijos (1 tomas, b. l. 98-102).
2016-09-16 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, A. J. atpažino D. P., kuris buvo laiptinėje su D. B. bei kieme muštynių metu, tačiau ar smūgiavo L. S., negali pasakyti (1tomas, b. l. 103-107).
2016-11-17 liudytoja A. J. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją patvirtino duotus parodymus bei nurodė, kad 2016-09-04 kieme L. S. iš už nugaros pirmas sudavė D. B., o kai L. S. nukrito ant žemės A. S. spyrė į veidą. Nuo spyrio L. S. atrodė apsvaigęs, stovėjo atsirėmęs į sieną, iš burnos bėgo kraujas, sąmonės praradęs nebuvo. Po smūgio L. S. atsistojo, nuėjo į laiptinės koridorių ir kitas D. draugas vėl sudavė L. S. kumščiu į veidą. Ji bandė užstoti L., stūmė D.. Konflikto metu jai kažkas užlipo ant kojos, gavo iš alkūnės, buvo ant rankos mėlynė, nes D. spaudė suėmęs jis ranką (1 tomas, b. l. 117-119).
Ikiteisminio tyrimo metu 2016-09-20 liudytoja apklausta R. B. parodė, kad yra įtariamojo šioje byloje D. B. žmona, jo atžvilgiu duoti parodymus sutinka. Datos neprisimena, maždaug prieš porą savaičių (iki apklausos), šeštadienio pavakary pro bendros virtuvės langą matė stovintį savo vyrą ir keletą jaunų vaikinų. Taip pat matė, kad į kieme stovi namo gyventoja vardu R. su savo sugyventiniu. Jie gyvena kitoje laiptinėje. R. priėjusi prie D. kalbėjosi. Ji nuėjo į savo kambarį ir kas vyko kieme nematė. Vakare, vėlai, po 23 val., gavo iš D. žinutę, kad ateitų jo pasitikti, nes yra sumuštas. Ji pasikvietė kaimynę J. P. ir abi nuėjo prie laiptinės. J. nuėjo į vidų ir netrukus grįžo su jos vyru, kuriam buvo kruvina prie burnos. Sakė, kad sumušė, bet ji neklausė, kas jį sumušė ir dėl ko. Sumušė ten, kur gėrė, o kur jis tiksliai gėrė, nežino. Tik spėja, kad pas R. gėrė ir ten su kažkuo susimušė. Pretenzijų niekam neturėjo, nusiprausė ir nuėjo miegoti. Sekančią dieną sekmadienį, pavakaryje D. vienas išėjo į parduotuvę. Pro virtuvės langą, ji matė, kad kieme būriavosi žmonės, pastebėjo jų tarpe R. su sugyventiniu. Jie abu girti buvo, šūkavo. Negali nurodyti, kas dar buvo kieme, nes nežiūrėjo įdėmiai. Matė, kad ten ir D. buvo, po to trumpam atsitraukė nuo lango, o kai vėl žvilgtelėjo pro langą, D. jau nebebuvo. Ji nuėjo į kambarį. Jos vyras neturi jokios medinės lazdos. Jokių muštynių kieme ji nematė, triukšmo negirdėjo, jų langai kitoje pusėje. Buvo tamsu, kai D. paskambino ir pasakė, kad jį sulaiko policija ir išveža į komisariatą. Išleistas į namus po dviejų parų sakė, kad jį įtaria sumušus R. sugyventinį, tačiau jis to nedaręs, nemušęs. Kas vyko kieme, ji nežino, muštynių nematė (1tomas, b. l. 122-123).
Ikiteisminio tyrimo metu 2016-09-29 liudytoja apklausta L. A.-Č. parodė, kad rugsėjo pradžioje, apie 21 valandą buvo savo bute penktame aukšte (duomenys neskelbtini) name, langai yra ir į (duomenys neskelbtini) bendrabučio kiemą ir gerai mato paskutinę (antrą) to namo laiptinę, nuo (duomenys neskelbtini) pusės žiūrint. Išgirdusi lauke triukšmą, priėjo prie lango ir pamatė, kad prie antros (duomenys neskelbtini) namo laiptinės yra susibūrė 7-8 asmenys. Jų tarpe buvo dvi ar trys merginos. Viena iš jų, raudonų plaukų, žinojo iš matymo. Dieną matė, kaip ta pati mergina, bendrabučio balkone vartojo alkoholį, ten buvo kelios merginos. Kieme ta raudonplaukė aiškinosi, kažką rėkavo vaikinams, šie atgal kažką atsakė. Mergina puolė ant kažkokio vaikino, galėjo suduoti per veidą. Supratusi, kad gresia rimtas konfliktas, ji paskambino 112 numeriu ir iškvietė policiją. Užsidarė kambario langą, nes nenorėjo, kad keiksmažodžius vaikai girdėtų. Kai kvietė policiją, nežiūrėjo pro langą. Susiskambino su trečiame aukšte gyvenančia drauge L. D., kuri pasakė, kad taip mato konfliktą ir atėjo pas ją. Abi nuėjo į miegamąjį, draugė stebėjo per langą kas vyksta. Ir kažkiek pasakojo, laukė policijos. Kažkuriuo metu pažiūrėjusi per langą, matė, kaip ties laiptine susibūrė visi. Vieni stovėjo tolėliau su mergina, o keletas, kokie penki, susispeitė prie laiptinės. Ar kažkas gulėjo prie laiptinės, nesimatė, nes jau buvo tamsoka. Ji suprato, kad kažką muša. Jie buvo subėgę į laiptinę, ten kažkokie stiprūs garsai buvo, mušė kažką, ir subėgo kokie penki, ne mažiau. Matė kaip atvykstant policijai viena grupė pabėgo. Jos draugė paskambino vėl policijai, kad pabėgę asmenys slepiasi toliau. Pareigūnai nuvyko ir juos sulaikė, atvežė ir rodė atpažinti toms merginoms, kurios sakė, kad tai jie. Kas vyko toliau nestebėjo (1tomas, b. l. 127-128).
Ikiteisminio tyrimo metu 2016-09-29 liudytoju apklaustas M. G. parodė, kad datos neprisimena, po 21 val., išėjo su drauge, kurios vardą ir pavardę atsisako pasakyti, iš namų į parduotuvę. Matė susibūrimą maždaug 5 asmenų prie sekančios jo namo laiptinės. Pažįstamų nematė ir praėjo pro šalį. Kur buvo susibūrimas šviesos nėra. Iš balsų, nes klykavo, suprato, kad yra moterų, bet jų nematė. Kad būtų mušę kažką- nesuprato, jokių medinių lazdų nematė. Jis jokios medinės lazdos neturi ir nėra turėjęs anksčiau. Nuėjo su drauge į (duomenys neskelbtini) parduotuvę, nusipirko ledų ir grįžo atgal. Užtruko apie 10 minučių. Grįžtant atgal pro tą pačią vietą matė policiją, bet nesustojo. Sulaikomų asmenų nematė. Grįžtant pro laiptinę, prie skydinės, jį kalbino pažįstamas S., kuris buvo girtas, bet jis nesileido į pokalbį ir nuėjo namo. Mušamo asmens nematė (1 tomas, b. l. 131-132).
Ikiteisminio tyrimo metu 2016-10-21 liudytoju apklaustas D. J. parodė, kad datos neprisimena, maždaug prieš mėnesį, apie 21 val., jam parašė D. P., jis atrašė, kad eina iki (duomenys neskelbtini) parduotuvės. D. P. parašė, kad stovi bendrabučio kieme. Jis parašė, kad ateis parūkyti. Nuėjo vienas į kiemą, kur prie pirmos laiptinės nuo (duomenys neskelbtini) pusės pamatė vieną P.. Parūkė ir jis nuėjo į (duomenys neskelbtini) parduotuvę. D. liko prie laiptinės. Jis kitų asmenų prie laiptinės nematė. D. B. pažįsta iš matymo, tą vakarą jo nematė prie laiptinės. A. S. nepažįsta. Sekančios dienos ryte sutiko P., kuris pasakė, kad susimušė ir kažkam sulaužė žandikaulį. Nesakė, kad jis (P.) būtų sulaužęs žandikaulį. Sakė, kad buvo D. B., jis ir dar kažkas. Jis jokių muštynių nematė. Bendraklasio E. B. tą vakarą prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės nematė. Policijos pareigūnų tą vakarą prie bendrabučio nematė, nuo nieko nebėgo. Jam P. sakė, kad jie bėgo nuo policijos (1 tomas, b. l. 136-137).
Ikiteisminio tyrimo metu 2016-11-15 liudytoju apklaustas E. B. parodė, kad apie muštynės, kurios įvyko (duomenys neskelbtini) namo kieme, sužinojo iš mamos, kuriai paskambino iš policijos, kad jo ieško apklausai policija. Apie muštynes nieko nežino, jų nematė. P. ir S. nepasakojo kas įvyko. Negali paaiškinti kodėl buvo atpažintas, kaip buvęs kieme (1 tomas, b. l. 139).
Ikiteisminio tyrimo metu 2016-10-04 liudytoju apklaustas R. J. parodė, kad įvykio datos neprisimena, jis buvo svečiuose pas draugę R. G. bendrabutyje (duomenys neskelbtini), galėjo būti savaitgalis, vyko išgertuvės. Buvo jis R., R. draugas L., L.- draugė iš trečio aukšto, pastarosios draugė A.. Dienos metu jis buvo išėjęs, o grįžęs pas R. pamatė stamboko kūno sudėjimo, tamsaus gymio vaikiną, tamsių trumpų plaukų. Vaikinas sukonfliktavo su L., susistumdė, susimušė. Tada tas stambus vaikinas išėjo ir gana greitai grįžo atgal į butą gal su kokiais penkiais asmenimis, jaunais, kaip atrodė, nepilnamečiais vaikinais. Jie įėjo į vidų ir puolė mušti L., kuris gavo keletą smūgių, bet ne nuo visų vaikinų. Po to visi pabėgo. Šeštadienį medinės lazdos jis nematė. Į konfliktą nesikišo, pats smūgių negavo, mėgino juos išskirti. Tada visi buvo girti. Sekančios dienos vakare, apie 18-19 val. vėl atėjo pas L., kuri buvo blaivi, buvo ir A.. Po to nuėjo iki R., ši irgi buvo blaivi. L. buvo nedaug išgėręs, buvo matyti, kad akis pamušta. Pas R. atėjo ir L. su A.. Po poros valandų L. ėjo į namus. Jis sėdėjo su R. ir L. kambaryje. A. gavo sms žinutę nuo L., kad jis išeitų į laiptinę. Nuėjęs į laiptinę, tarp trečio- ketvirto aukštų, pamatė stovinčią L., tamsų vaikiną ir dar du tame rajone matytus vaikinus, kuriuos atpažintų. Iš paskos atėjo R. su L. ir tamsus vaikinas pasakė, kad eitų aiškintis į lauką. Tamsus vaikinas buvo išgėręs, nusiteikęs agresyviai. Išėjo visi į lauką. Lauke buvo 6-7 vaikinai, kai kurie matyti, kai kurie ne. Tada po kelių akimirkų, kai kurie iš tų 6-7 nuėjo, o atėjo dar 2-3 iš kitos laiptinės, kurių vienas atsinešė beisbolo lazdą. Atpažinti vaikiną, kuris atsinešė lazdą galės. Lauke buvo jis, L., R., L.. Pradžioje A. nebuvo, buvo trumpam išėjusi. O iš kitos pusės buvo tas tamsus vaikinas, du kurie su juo buvo laiptinėje, ir dar 4-5 jauni vaikinai. L. ir R. pradėjo aiškintis santykius su tuo tamsiu vaikinu. Jis mėgino įsikišti į jų tarpą, nes konfliktas aštrėjo, bet jo niekas nesiklausė. Kadangi stovėjo šalia, viską gerai matė. Lauke buvo tamsoka, bet prie laiptinės yra šviesa ir viskas gerai matėsi. Matė, kaip R. G. gynė L. nuo tamsaus vaikino, buvo jų tarpe. L. ramiai stovėjo, rūkė cigaretę, o tas tamsus vaikinas šokinėjo aplink ir norėjo suduoti, tačiau pirmas nesudavė. Sudavė kitas, kuris stovėjo už nugaros. Tas vaikinas tiesiog priėjo iš nugaros, smūgiavo kumščiu L. smūgį į žandikaulio sritį, smūgio garsas buvo gana stiprus. L. to smūgio nematė, nes stovėjo nugara. Tą vaikiną, kuris atrodė nepilnametis, atpažinti gali. Anksčiau yra jį matęs, šis lanko profesinę mokyklą. Kažkokio trakštelėjimo ar lūžimo garso, negirdėjo. Ar nuo šio smūgio galėjo lūžti žandikaulis, negali pasakyti. Vaikinas, kuris sudavė smūgį, dar šūktelėjo "opa". Pasakymo, kad buvo geras smūgis, negirdėjo. R., išgirdusi smūgį, atsisuko nuo tamsaus vaikino ir mėgino pripulti prie L.. Tada tas tamsus vaikinas galėjo laisvai prieiti prie L., nes R. nebebuvo jų tarpe, ir spyrė koja L. į šoną, gal daugiau į pilvo sritį. L. po spyrio nugriuvo ant žemės. Viskas vyko prie pat įėjimo į laiptinę. Prisimena to tamsaus vaikino vardą- D., nes jį girdėjo minint kelis kartus per muštynes ir iš vakarykštės dienos, jis pasisveikino ir pasakė jam savo vardą. To vaikino anksčiau nepažinojo. Po D. spyrio į pilvą, L. griūnant ant žemės, pribėgo dar vienas vaikinas, kurio jis nepažįsta, mėgino L. smūgiuoti kumščiu į veidą, bet nepataikė, nes L. spėjo nugriūti. Tada tas pats vaikinas spyrė koja ir tikrai pataikė, tik nematė kur. Negali pasakyti, ar galėjo kliūti į veidą. Jis pribėgo ginti L., tada pats gavo vieną smūgį į veidą nuo iš matymo pažįstamo vaikino. Smūgį atlaikė, nustūmė D. nuo L., nes šis dar spėjo įspirti gulinčiam ant žemės L. kelis kartus. Tada išbėgo iš laiptinės A. ir sušuko, kad atvažiuoja policija. Įvykio metu, pas vieną iš stovėjusių vaikinų, matė beisbolo lazdą. Tas vaikinas nieko nedarė, lazda nebuvo naudojama. Kai jie visi bėgo iš įvykio vietos, kitas vaikinas, paėmęs iš ano lazdą, numetė į krūmus. Kur numetė jis parodė pareigūnams. Lazda niekas L. nemušė. Kiek jis matė, L. sudavė trys asmenys, juos visus atpažinti gali. Vaikinų buvo daugiau, jie visi buvo pribėgę artyn laiptinės, tačiau kiti tikrai nieko nedarė. Įvykio metu buvo blaivus. Jam jokie rimti sužalojimai nebuvo padaryti, gavo vieną smūgį į veidą, nes gynė L., tačiau nepageidauja būti pripažintas nukentėjusiuoju. L. taip pat vis mėgino kištis į tarpą, nes keletas vaikinų šokinėjo link L. ir norėjo suduoti, bet tai buvo tas pats D., paskui mėgino suduoti tas, kuris sudavė į žandikaulį, ir dar mėgino suduoti tas, kuris stovėjo su lazda, bet jis tikrai nesudavė. L. mėgino skambinti ir kviesti policiją, tačiau vaikinas, kuris laikė beisbolo lazdą, ją koliojo necenzūriniais žodžiais, neleido skambinti. Tada ji įbėgo į namus, paprašė A. kviesti policiją, tačiau ši nežinojo adreso, tai iškvietė pati L. (tai žino iš jų pasakymo). L. galėjo kažkiek ir nematyti muštynių, nes buvo nubėgusi kviesti policijos. Ką matė A. jis nežino, ji buvo išėjusi į kiemą vėliau, pasakė, kad atvažiuoja policija, ir visi pabėgo. Atvyko policija, greitoji, kuri L. išvežė į ligoninę, jis buvo sąmoningas. Jis nuėjo į namus, kaip sulaikė kai kuriuos asmenis, nematė. Tvirtina, kad kiek jis matė visą įvykį, L. sudavė trys asmenys. Merginos buvo labai išsigandusios, gal joms atrodo, kad visi mušė, bet taip nebuvo (1 tomas, b. l. 142-143).
2016-10-04 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, R. J. atpažino- "D."- D. J., kuris stovėjo ir nieko nedarė L. S., D. P., kuris yra jam matytas ir iš nugaros priėjęs smogė kumščiu L. S. į veidą ( žandikaulį), atpažino iš veido bruožų, M. G., kuris turėjo rankoje medinę lazdą, neleido K. kviesti policijos, L. S. šis nesudavė, bet sudavė jam į veidą, E. B., kuris buvo (duomenys neskelbtini) namo kieme dienos metu, ar buvo muštynių metu, negali pasakyti. Nurodytus asmenis atpažino iš veido bruožų, plaukų (1 tomas, b. l. 144-151).
2016-10-25 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, R. J. atpažino D. B., kaip mušusį L. S. (1 tomas, b. l. 157-160).
Ikiteisminio tyrimo metu 2016-11-03 liudytoju papildomai apklaustas R. J. parodė, kad po apklausos Marijampolės policijos komisariate grįžo į Šiaulius ir atvyko paaiškinti, jog įvyko klaida atpažinime iš nuotraukų, kurį darė Marijampolėje. Kadangi buvo praėjęs nemažas laiko tarpas nuo pirmos apklausos, suklydo atpažindamas iš nuotraukų. Jis atpažino vaikiną vardu D., tamsų, kuris įvykio metu konfliktavo su R. G. ir kuris pradėjo konfliktą bei kieme šokinėjo link L., norėjo suduoti, bet nesudavė. Sudavė kitas vaikinas, kurį atpažino iš nuotraukų, pravarde "P.". Kai "P." sudavė kumščiu į veidą L., tai išgirdo R., nes buvo garsus smūgis, ji atšoko nuo D., kuris tada galėjo prieiti prie L.. D. prišoko prie L. ir spyrė jam koja į pilvą, ar šoną. L. nuo spyrio griuvo ant žemės. Tada prišoko kitas vaikinas, kurio nuotraukos nebuvo ir mėgino smūgiuoti kumščiu L., bet šis tuo metu griuvo nuo D. spyrio ir todėl nepataikė. Tada tas vaikinas irgi spyrė L., o kur- nepamatė. Tiksliausi pirmieji parodymai. Pirmas sudavė „P.“, o D. spyrė koja (1 tomas, b. l. 162-163).
Ikiteisminio tyrimo metu 2016-11-29 liudytoju apklaustas A. J. parodė, kad įvykio datos neprisimena, vakare, temo, dirbant su patruliu D. B. gavo iškvietimą vykti į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, kur vyksta muštynės. Atvykus į kiemą pamatė nemažai žmonių, prie jų priėjo dvi jaunos merginos, iš išvaizdos neatrodė neblaivios. Merginos aiškino, kad sumuštas jų draugas. Tačiau kur tas vyras buvo nepamena. Kažkas per bendrabučio langą šaukė, jog mušė lazda, kad ji numesta krūmuose. Šaukė moteris, tačiau iš kurio aukšto negali nurodyti. Krūmuose rado panašią į beisbolo lazdą ir ją perdavė atvykusiems operatyvinės grupės pareigūnams. Visas įvykio vietoje išsiaiškintas aplinkybes nurodė tarnybiniame pranešime. Atvyko kiti ekipažai ir jie sulaikė įtariamuosius, jis su D. B. nieko nesulaikė, buvo įvykio vietoje, laukė medikų, įvykio vietoje liudytojų nebuvo, tik tos dvi merginos ir nukentėjęs (1 tomas, b. l. 165-166).
Ikiteisminio tyrimo metu 2016-11-30 liudytoju apklaustas D. B. parodė, kad įvykio datos neprisimena, galėjo būti rugsėjo mėnuo, vakaras, buvo tamsoka. Dirbo su vyriausiuoju patruliu A. J.. Gavo OVS budėtojo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, kur įvyko muštynės, laukia nukentėję. Nuvykus rado dvi merginas ir vyriškį. Matė, kad kažkas pro langus žiūri, neprisimena, kad dar kažkas būtų buvę kieme. Merginos iš pažiūros atrodė blaivios, aiškino, kad sumušė vyrą iš matymo pažįstami, kad gyvena bendrabutyje. Ar sakė vardus ir pavardes kas mušė – neprisimena. Buvo matyti, kad vyriškis sumuštas, ar buvo kraujo nepamena, vyras mažai ką galėjo pasakyti, daugiau kalbėjo merginos. Klausė užpuolikų požymius, per radio stotį pranešė kitiems ekipažams, iškvietė greitąją pagalbą. Nukentėjęs vyras buvo sąmoningas. Jis su J. liko įvykio vietoje, o kiti ekipažai ieškojo iš įvykio pasišalinusių asmenų. Vienas ekipažas kieme kažką sulaikė, merginos ėjo atpažinti. Nežino keli asmenys buvo sulaikyti. Neprisimena ar buvo kraujo prie laiptinės. Kažkas parodė, kur buvo numesta medinė lazda. Lazdą pamatė numestą prie kampo krūmeliuose, ją paliko vietoje ir atvykusi operatyvinė grupė pasiėmė. Nukentėjusįjį vyrą išvežė į ligoninę, sulaikytus asmenis išsivežė kitas ekipažas ( 1 tomas, b. l. 169-170).
Ikiteisminio tyrimo metu 2016-10-19 liudytoju apklaustas T. R. parodė, kad tikslios datos neprisimena, daugiau nei prieš mėnesį, dirbo su pareigūnu R. P.. Vakare, po 21 val., per radio ryšį girdėjo kalbat kolegas, kad jie yra iškvietime dėl muštynių į (duomenys neskelbtini) kieme. Buvo kalbama, kad iš įvykio vietos pasišalino įtariamieji, buvo nurodyti požymiai. Jie nuvyko padėti ieškoti įtariamųjų. (duomenys neskelbtini) bendrabučio kieme buvo greitoji med. pagalba. Buvo nurodyta, kad keletas įtariamųjų pasišalino link (duomenys neskelbtini) parduotuvės, link (duomenys neskelbtini) gatvės. Tarnybiniu automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, pėsčiųjų bulvaru, ir pamatė, kad iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) išėjo vienas neblaivus vaikinas, kuris atitiko nurodytus požymius. Vaikinas buvo sulaikytas ir pasodintas į tarnybinį automobilį. Sodinant šį asmenį į automobilį, ėjo vaikinų kompanija ir jie triukšmavo, šūkavo, buvo frazės "mentai" ir pan. Vienas vaikinas elgėsi labai agresyviai, nesiramino, todėl įsodino į automobilį ir nusivežė iki (duomenys neskelbtini) kiemo. Norėjo nukentėjusiems nuo muštynių parodyti atpažinti pirmą asmenį, sulaikytą išėjusį iš parduotuvės. Tačiau moteris, pamačiusi šiuos abu vaikinus, patvirtino, kad jie abu dalyvavo muštynėse. Sulaikytasis paauglys pavarde P., buvo atpažintas, nors jį sulaikė dėl viešosios tvarkos trikdymo. Sulaikomas jis elgėsi agresyviai, buvo uždėti antrankiai. Abu asmenis sulaikė ir pristatė į komisariatą. Kiek pamena, daugiau sulaikytų asmenų nebuvo (1 tomas, b. l. 173-174).
Ikiteisminio tyrimo metu 2016-12-09 liudytoja apklausta A. E. parodė, kad maždaug prieš du ar tris mėnesius, datos neprisimena, vakare, ji buvo pas draugą M. G., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) name. Su juo pro vidinio kiemo pusę ėjo į parduotuvę. Tamsu buvo kieme, šviesa dega tik prie M. laiptinės, o prie kitos laiptinė nedega. Buvo susitarę su D., M. draugu, kas šis ateis iki laiptinės ir eis kartu. Išėjus į kiemą, ten buvo D. ir visi trys ėjo pro kiemą, į (duomenys neskelbtini) parduotuvę, link centro pusės. Ėjo pro antrą namo laiptinę. Prie laiptinės buvo apie dešimt žmonių, buvo balsai, triukšmas. Tų žmonių neatpažino. Jie nesustojo ir nuėjo į parduotuvę. Tuo metu niekas nesimušė, tik šūkavo, girdėjo ir moteriškus balsus. Parduotuvėje užtruko apie 10 minučių ir grįžo pro tą pačią vietą. Įėję į kiemą, matė, kad yra patys žmonės, triukšmas buvo. Jie stabtelėjo, atsistojo prie skydinės. Prie jų priėjo A. S., atrodė blaivus. Jie kalbėjosi. Kas vyko prie laiptinės gerai nežiūrėjo, tamsu buvo, nematė, smūgių ir kad būtų mušamas vienas žmogus. Pažįstamų žmonių nematė. Toje vietoje dažnai vyksta konfliktai. S. atėjo iš tos žmonių grupės. Kai trumpai pakalbėjo su S., jie ėjo link M. laiptinės, S. kelis žingsnius ėjo su jais. Kai įėjo į laiptinę, S. nematė. Nežino kas ir dėl ko ten mušėsi, M. nesakė, kad iš tos grupės ką nors atpažino. M. nebuvo priėjęs prie tų žmonių, į konfliktą nesikišo. Jokios medinės lazdos jis neturėjo. Žino, kad tokia lazda būdavo, bet ji būdavo numesta ant laiptinės stogelio. Kam priklauso nežino. Kiek ji matė, tai buvo žodinis konfliktas, o ne muštynės (1 tomas, b. l. 182-183).
Ikiteisminio tyrimo metu 2016-12-09 liudytoju apklaustas D. A. parodė, kad (duomenys neskelbtini) name, (duomenys neskelbtini) bendrabutis šalia. Vakare, buvo tamsu susirašė su draugu M. G. eiti į lauką. M. buvo namuose, o jis lauke, todėl pasakė, kad ateis prie laiptinės ir palauks. Laukė prie laiptinės, kuri pirma nuo (duomenys neskelbtini) rajono, po to įėjo į laiptinę. Maždaug po 5 minučių M. atėjo su drauge A. E.. Apėjo namą iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir visi trys nuėjo į (duomenys neskelbtini). Pro antrą namo laiptinę nėjo. Ėjo (duomenys neskelbtini) gatvės puse, atėjus prie namo vietos, kur yra pirma laiptinės nuo centro pusės (antra nuo (duomenys neskelbtini)), matė, kad stovi nemažai žmonių, kokie penki. Atstumas buvo nemažas, tamsu ir neįžiūrėjo kas tokie. Nuėjo į parduotuvę, nesustojo ir nežiūrėjo kas ten vyksta. Parduotuvėje buvo apie 5 minutes, ir atgal grįžo link (duomenys neskelbtini) namo. Ėjo tuo pačiu taku, iš gatvės pusės, ne iš kiemo pusės. Prie namo kampo buvo grupė žmonių, keiksmai, triukšmas. Jokio mušamo žmogaus nematė, kad muštynės vyko nesuprato. Iš tos vietos, kur vyko konfliktas, prie jų atėjo A. S.. Atrodė blaivus. Jis pasakė, kad ten "riejasi" suaugę vyrai, tačiau kas nesakė, o jis neklausė. A. sakė, kad suaugę vyrai. Girdėjo ir moterų balsus. Laiptinės jis nematė, nes nėjo vidiniu kiemu, vaizdas buvo matyti tik iš namo kampo. M. G. nebuvo nuėjęs prie namo, į konfliktą nesikišo, medinės lazdos neturėjo. Nėra tokio daikto matęs pas jį. Jie pakalbėjo su A. ir šis nuėjo atgal. D. P. konflikto vietoje jie nematė, nieko iš ten buvusių asmenų nepažinojo ir neįžiūrėjo. Jie nuėjo, pasivaikščiojo ir išsiskirstė, jis nuėjo į namus (1 tomas, b. l. 186-187).
Asmens blaivumo testas, 2016-09-04, 22.01 val., D. P. nustatytas neblaivumas 0,56 promilės (2 tomas, b. l. 1).
Ikiteisminio tyrimo metu 2016-09-05 įteikus pranešimą apie įtarimą D. P., jis kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2016-09-04, apie 21 val., jis kalbėjo su D. B. prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, nuo (duomenys neskelbtini) rajono pusės pirma laiptinė. D. pasakė, kad jį vakar vakare prie namų sumušė trys asmenys ir parodė į asmenį, kuris stovėjo prie kitos laiptinės. To asmens jis nepažinojo, tai buvo vyras su akiniais, plikai nusiskutęs plaukus, apie 32 metų amžiaus, apie 182 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, apsirengęs juodos spalvos sportinėmis kelnėmis ir tamsiais marškinėliais. Matė po dešine akimi mėlynę. Tas vyras buvo prie laiptinės su mergina vardu R., kurią pažįsta ją iš matymo, ji yra to paties namo gyventoja. Daugiau žmonių nebuvo. Jis su D. priėjo pasikalbėti su vyru, už ką D. sumušė. Pokalbis buvo konfliktiškas, tačiau smūgių nei vienas nesudavė. Jiems bekonfliktuojant iš tos laiptinės išėjo dvi merginos raudonais plaukais ir žemo ūgio apie 19 metų jam nematytas vaikinas. Tada R. draugas puolė ant D., bandė suduoti, bet nepataikė, po to puolė jį, bet jis vaikiną atstūmė nuo savęs, smūgių nesudavė. Iš kažkur atbėgo trys jam nepažįstami jaunuoliai, tik vieną žino iš matymo, šis yra iš kito bendrabučio kiemo. Tie jaunuoliai sumušė R. draugą, merginos bandė išskirti, jaunuoliai mušė rankomis į krūtinę, šonus, kelis kartus spyrė į galvą, tačiau kiek ir kas smūgių, sudavė neskaičiavo. Po smūgių nukentėjęs asmuo nukrito ant žemės, jaunuoliai spardė kojomis į įvairias kūno vietas. Jis nesudavė nei vieno smūgio, ar sudavė D. nežinau, nes nematė. Įvykio metu buvo neblaivus, D. buvo išgėręs. Ar merginos ir nepažįstamas vyras, kurį sumušė, buvo išgėrę nežino, akivaizdžiai nesimatė, kad būtų girti. Kažkas iškvietė policiją, jaunuoliai išsilakstė, o jis nuėjo link parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), po to nuėjo į šalia esančią parduotuvę (duomenys neskelbtini), iš kurios išėjęs buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Kai jį vedė į automobilį, matė, kad D. taip pat sulaikytas policijos pareigūnų ir sėdėjo kitame automobilyje. Pažįsta A. P., šis yra jo draugo patėvis, A. S. ir M. G. yra jo draugai. L. jokio nepažįsta. A. ir M. įvykyje nedalyvavo, su jais tą vakarą buvo susitikęs prie šio bendrabučio, bet jie apie 20.30 val. išėjo į namus, Au. tą vakarą sutikęs nebuvo. Jis nematė, kad kas su savimi iš jaunuolių, kurie mušė vyrą, būtų turėję medinį strypą, jis jokio strypo neturėjo ir nesinešiojo. Pripažįsta, kad dalyvavo konflikte ir nukentėjusį asmenį nuo savęs stipriai pastūmė rankomis, atremdamas vieną ranką į petį, kitą į šoną, tačiau nesmūgiavo. (2 tomas, b. l. 13-14).
Ikiteisminio tyrimo metu 2016-12-13 įteikus D. P. galutinį pranešimą apie įtarimą, jis kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, jog nesutinku, kad galėjo sulaužyti nukentėjusiajam žandikaulį, nes kumščiu į veidą nesmūgiavo. Jis stūmė nukentėjusį nuo savęs, kai šis puolė B., puldamas susvyravo link jo, todėl ir stūmė nuo savęs. Stūmė rankomis stipriai, rėmėsi jam kažkur į petį. Nukentėjusysis galėjo griūti nuo jo stūmimo. Gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam 3-5 kartus spyrė B., jis taip pat galėjo spirti. Gerai nepamena įvykio, bet galvoja, kad galėjo spirti. Ar nukentėjusiajam spyrė A. S., negali pasakyti, veiksmų pastarojo visiškai nepamena. Be jų buvo dar trys nepažįstami vaikinai, nežino iš kur jie atsirado. Vienas arba du iš tų vaikinų irgi spardė nukentėjusįjį. Buvo girdėjęs, kad B. ir nukentėjęs buvo susimušę iš vakaro, prieš įvykį. Į muštynes įsivėlė dėl B., kodėl spyrė nukentėjusiajam negali paaiškinti, buvo nedaug išgėręs ir tai neįtakojo jo veiksmų. Gailisi, kad be reikalo įsivėlė į konfliktą (2 tomas, b. l. 30-31).
Asmens blaivumo testas, 2016-09-04 22.09 val. D. B. nustatytas neblaivumas 2,31 promilės (2 tomas, b. l. 32).
Ikiteisminio tyrimo metu 2016-09-05 įteikus pranešimą apie įtarimą D. B., jis kaltu neprisipažino ir parodė, kad kad 2016-09-04, apie 20-21 val., jis išėjo į kiemą prie savo (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo. Prie jo laiptinės, pirmos nuo (duomenys neskelbtini) pusės, jis stovėjo su savo pažįstamais L., pavardės ir kur gyvena nežino, ir A. P. bei trise kalbėjosi. Matė, kad prie krepšinio aikštelės stovėjo jaunimas: D. P., A. S., namo komendantės sūnus M., kitų jaunuolių nepažįsta, viso buvo 6-10, tikslaus skaičiaus pasakyti negali. K. A. buvo stipriai išgėręs, tai jis nuėjo į namus, jis liko stovėti su L.. Nuo krepšinio aikštelės jaunuoliai nuėjo prie antros laiptinės. Girdėjo, kad vyksta kažkoks konfliktas. Tada L. per stadioną nuėjo į namus, o jis priėjo pasižiūrėti kas vyksta. Pamatė, kad prie laiptinės stovi naujas jų namo gyventojas, kurio vardo ir pavardės nežino, kartu buvo R.. Žino, kad jie abu gyvena penktame aukšte, toje laiptinėje, kur visi ir stovėjo. Dar buvo dvi iš matymo pažįstamos merginos, jos gyvena tame pačiame name. Jaunuoliai užsipuolė tą naują gyventoją, kuris, tai pat ir R. su savo draugėmis, buvo apsvaigę nuo alkoholio, jaunuoliai taip pat. Kilus žodiniam konfliktui jaunuoliai pradėjo mušti tą vyrą. Kas pirmas smūgį sudavė, nurodyti negali, nes jie smūgiavo rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, ar nukentėjęs buvo nukritęs ant žemės, jis nežino. Jis pasakė, kad nekištų rankų ir apsisukęs nuėjo į parduotuvę Kubas, esančią Tilžės gatvėje, nusipirkti alaus. Būnant prie kasų prie jo priėjo policijos pareigūnai ir nurodė palaukti, bei paklausė, kur jo draugai. Jis suprato, kad jaunuoliai mušę vyriškį pabėgo. Jis buvo sulaikytas, o sėdint policijos automobilyje, pamatė, kaip į kitą automobilį sodinamas D. P.. Kitų jaunuolių nematė. Juos nuvežė prie namo, kur R. nurodė, kad jis buvo, tačiau nesakė, ar mušė ar ne. Kai vyko muštynės matė kaimynai, jie žiūrėjo pro langus, jo žmona R. B. taip pat matė įvykį pro langą. Jis nematė, kad jaunuoliai būtų turėję medinį strypą. Matė, kad smūgius sudavė A. ir D., ar kiti smūgiavo, negali nurodyti, nes buvo chaosas, jie smūgiavo, moterys puolė ant jaunuolių. Jis nuėjo ir nebematė, kas vyko toliau. Stovėdamas nematė, kad kuris nors būtų sudavęs smūgius R. ir kitoms dviem moterims. Nukentėjęs asmuo nuolat kabinėjasi prie jaunuolių, šeštadienį buvo jį sumušęs, tačiau jis tada pareiškimo nerašė, pretenzijų neturi. Nukentėjęs yra konfliktiškas žmogus, pas R. namuose nuolat vartojamas alkoholis, ne kartą buvo atvykę pareigūnai jų raminti. Jis minėto vyro nemušė, į konfliktą nesikišo (2 tomas, b. l. 42-43).
2016-09-26 atlikta akistata tarp įtariamųjų D. B. ir A. S., kurios metu D. B. nurodė, kad matė kaip smūgius sudavė D. P., dėl A. S. nėra tikras, kad sudavė (2 tomas, b. l. 59-61).
Ikiteisminio tyrimo metu 2016-12-07 D. B. įteikus galutinį pranešimą jis kaltu visiškai prisipažino ir parodė, kad sutinka su savo veiksmais, kurie nurodyti įtarime. Jis sutinka, kad galėjo spirti jau gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam, kur pataikė, negali dėl girtumo pasakyti. Daug aplinkybių nepamena. Sutinka su savo kalte, gailisi. Spyrė iš pykčio, nes buvo konfliktas su nukentėjusiuoju iš vakaro. Mano, kad spyrė kartą. Prie nukentėjusiojo nebuvo įmanoma prieiti, buvo daug jaunuolių. Patvirtina, kad A. S. tikrai mušė ir spardė nukentėjusįjį, o dėl D. P. nieko negali pasakyti. D. buvo prie visų rate šalia nukentėjusiojo, kaip jam pasirodė, arčiausiai. Tiki, kad P. galėjo suduoti pirmas nukentėjusiajam, tačiau smūgio nematė. R. G. ant jo šokinėjo, puldinėjo, jam sudavė. Nukentėjusiojo jis atsiprašys per teismo posėdį, nes neturėjo galimybės, šis bendrabutyje nebegyvena (2 tomas, b. l. 68-69).
Ikiteisminio tyrimo metu 2016-09-06 A. S. įteikus pranešimas apie įtarimą, jis kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2016-09-04, apie 20.40 val., buvo lauke prie namo (duomenys neskelbtini), prie pirmos laiptinės nuo p/c (duomenys neskelbtini). Kartu buvo D. B., D. P., D. draugas vardu L., kurio pavardės nežino, anksčiau gyvenęs (duomenys neskelbtini) name. Jie visi vartojo alkoholinius gėrimus. D. buvo stipriai išgėręs ir pradėjo sakyti, kad nori ką nors sumušti, kad turi kažkokį pažįstamą, su kuriuo turi nesuvestų sąskaitų ir, kad eina aiškintis. Kas tai per asmuo, neįvardino. D. kartu su D. P. nuėjo prie kitos laiptinės ir lipo į penktą aukštą, jis paskui. Priėjo prie kažkokių durų kairėje pusėje, buto numerio neįsidėmėjo. D. pabeldė į duris, tačiau buto durų niekas neatidarė. Koridoriuje sutiko nepažįstamą jaunuolį, kuris D. pasakė, kad to buto gyventojas yra antrame aukšte, kaip suprato, tai tas, kurio D. ieško dėl santykių išsiaiškinimo. D. ėmė šūkauti laiptinėje, tada iš antro ar trečio aukšto buto, išėjo mergina, ant kurios D. ėmė šaukti. Jis su D. P. stovėjo laiptinėje, į to aukšto koridorių nėjo, prie jų prisijungė M. G., E. E., D. A.. Stovėdamas laiptinėje matė, kad išėjo mergina iš buto, esančio priešais duris į laiptinę, po to išėjo dar viena mergina ir vaikinas, kurių jis nepažįsta. D. ėmė pulti ant tą vaikino, siūlė eiti muštis, o vaikinas atsakė, kad nieko nepadarė. Jie bandė raminti D. ir visi išėjime į lauką prie laiptinės, tai yra, D., D., M., E. ir D.. Jis ėjo iš paskos kartu su tuo nepažįstamu vaikinu, kuriam po kaire akimi pastebėjo mėlynę. Dar jis vaikinui pasakė, kad neitų, nes nuo D. gaus mušti. Paskui juos į lauką išėjo dvi merginos, kurios išėjo iš minėto buto. Prie laiptinės buvo dar du nepažįstami jauni vaikinai, kaip vėliau suprato buvo nukentėjusio draugai. Netrukus atėjo dar trys nepažįstami vaikinai, kaip suprato D. P. draugai. D. ėmė tampyti tą vaikiną, kuris išėjo su merginomis iš buto. Vienas iš jam nepažįstamų D. P. draugų trenkė nukentėjusiajam į veido sritį kumščiu, nukentėjusysis susvirduliavo, bet nenukrito. Girdėjo, kad kaip nukentėjusiojo mergina užsipuolė D., dėl to, kad jos draugui buvo suduota. Ji kelis kartus trenkė D. į veido sritį. D. puolė ant nukentėjusiojo ir jo merginos. Buvo chaosas, žodinis konfliktas, keiksmai, necenzūriniai žodžiai. Jis patempė nukentėjusįjį toliau, paklausė, kas čia darosi, ko jie visi jį puola, dar norėjo apginti. Smūgių jokių nesudavė, tik su tuo vaikinu kalbėjo, kol mergina nusivedė nuo jo. Jis su M. G., E. E. ir D. A. atsitraukė toliau, į konfliktą nesikišo. Kažkuris iš D. P. draugų spyrė koja nukentėjusiajam į galvą ir šis nukrito ant žemės, smūgis buvo labai stiprus. Po to smūgio du prie laiptinės buvę nukentėjusiojo draugai pabėgo. Kai nukentėjusysis nuvirto ant žemės, jie visi penki, tai yra D. P., D. B. ir D. P. trys draugai, ėmė spardyti kojomis, smūgiuoti kumščiais į įvairias kūno vietas, po kokius 3-4 smūgius kiekvienas, tačiau tiksliai pasakyti negali, nes neskaičiavo, jie buvo apstoję nukentėjusįjį ratu. Matė, kaip D. P. nubėgo ir nuo kitos laiptinės (kur prieš tai vartojo alkoholinius gėrimus) stogelio nusiėmė medinę lazdą ir dar priėjęs parodė bei nuėjo prie nukentėjusiojo. Jis atėmė iš D. P. lazdą ir numetė į krūmus. Nukentėjęs tuo metu jau buvo atsistojęs, priešais jį stovėjo kartu su juo išėjusios merginos, D. dar puolė ant nukentėjusio vyro. Nukentėjusio vyro mergina, pamačiusi medinę lazdą, ėmė šaukti, kad nori jos draugą užmušti, tai jis pasakė, kad lazdą numetė. Ar daugiau buvo suduoti smūgių nukentėjusiajam jis nežino, nes nematė. Kad nukentėjusiajam sulaužė kažkuris iš mušusių žandikaulį, jis negirdėjo ir nematė. Kažkas iškvietė policiją, jis su M. G., E. E. ir D. A. nuėjo link daugiabučio, o nukentėjusį mušę asmenys pabėgo. Matė, kaip atvažiavo policija. Jiems einant link (duomenys neskelbtini) prie jų pribėgo D. P.. Prie jų priėjo policijos pareigūnai ir prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sulaikė D. P., nes šis šūkavo ir keikė pareigūnus. Taip pat matė, kad parduotuvėje buvo sulaikytas D. B., kaip suprato, kad dėl įvykusių muštynių. Jų pareigūnai apie muštynes nieko neklausė, tik paprašė parodyti, ką turi kišenėse. Medinės lazdos anksčiau pas nieką nematė, nežino kam ji priklauso. 2016-09-03 vakare buvo namuose nuo 21-21.30 val., iki to laiko su M. G. vaikščiojo po savo rajoną. Tą vakarą nei D. B., nei D. P. sutikęs nebuvo, (duomenys neskelbtini) name pas nieką nebuvo, muštynėse jokiose nedalyvavo. 2016-09-04 jis smūgių jokių nesudavė, o tik bandė apginti mušamą vyrą. Gal kam tamsoje pasirodė, kad jis sudavė, nes patempė tą vyrą nuo D., vėliau nustūmė D. P. gindamas vyrą, kai D. P. spardė kojomis gulintį nukentėjusįjį. Jo draugai taip pat jokių smūgių nesudavė. D. P. draugus, kurie mušė nukentėjusįjį, matė pirmą kartą, jų neįsidėmėjo. Jie galėjo būti D. P. amžiaus, visi trumpais plaukais, smulkaus kūno sudėjimo. Vienas buvo apie 186 cm ūgio, su juodos spalvos sportine apranga, kitas mažesnio ūgio, apie 175 cm ūgio, pilkos spalvos sportinėmis kelnėmis, mėlynos spalvos džemperiu, pilkais sportiniais bateliais, trečiasis buvo su tamsios spalvos striuke, turėjo su savimi kuprinę, tamsios spalvos kelnės. Atpažinti jų negalėtų, nes veidų neįsidėmėjo, bet jei pamatytų, gal prisimintų ir atpažintų (2 tomas, b. l. 76-78).
Ikiteisminio tyrimo metu 2016-12-07 A. S. įteikus galutinį pranešimas apie įtarimą, kaltu jis neprisipažino ir parodė, kad tvirtina pirmos apklausos metu duotus parodymus. Jis matė muštynes nuo pradžių. Kiek matė, tai smūgį pirmas sudavė būtent D. B.. Nematė, kad D. P. būtų pirmas smūgiavęs. Nuo B. smūgio nukentėjęs nenugriuvo. Tada kažkoks vaikinukas pribėgo ir spyrė į veido sritį ir tada nukentėjęs griuvo ant žemės. B. spyrė du ar tris jam gulinčiam. "P."- P. irgi spardė keletą kartų. Jis pribėgo stumti P. nuo nukentėjusio, tačiau šiam nespyrė. Gal kažkam atrodė, kad spyrė. Nustūmęs P. nuo nukentėjusiojo, jis atsitraukė. Niekas daugiau nebemušė, nukentėjęs atsistojo ir stovėjo prie laiptinės. Jis stovėjo su G. M.. Nebuvo priėjęs prie nukentėjusio, jam smūgių nesudavė nei rankomis, nei kojomis (2 tomas, b. l. 85-86).
Dėl kaltinamųjų kaltės pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį
Veikos padarymo metu galiojusio BK 284 str. 1 d. buvo numatyta - tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nuo 2017-01-01 įsigaliojo nurodyto straipsnio pakeitimai – yra tik BK 284 straipsnis, be atskirų dalių, kuriame numatyta - tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nuo 2017-01-01 įsigaliojusio BK 284 str. redakcijoje neliko straipsnio dalių, kadangi neteko galios BK 284 str. 2 d. (baudžiamojo nusižengimo padarymas). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje šis pasikeitimas įtakos neturi, kadangi kaltinamieji buvo kaltinami pagal BK 284 str. 1 d., kuri nuo 2017-01-01 tapo vienintele straipsnio dalimi. Šioje dalyje atsirado pakeitimas – vietoj sąvokos „patyčiomis“ atsirado sąvoka „piktybiškai tyčiodamasis“, tačiau kaltinamieji buvo kaltinami įžūliu elgesiu viešoje vietoje, todėl kaltinimui įstatymo pasikeitimas įtakos neturi, bausmės taip pat išliko tokios pačios. Veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas (BK 3 str. 1 d.). Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims (BK 3 str. 2 d.). Kadangi nagrinėjamu atveju pagal BK 284 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą bei veiką kvalifikuojantys požymiai, numatytos bausmės rūšys ir dydžiai nepakito, nebuvo sušvelnintos, kaltinamųjų veiksmus perkvalifikuoti pagal naują LR BK 284 str. redakciją nėra pagrindo.
Teismų praktikoje baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje pripažįstamas pakankamu pagrindu visuomenės rimties sutrikdymui konstatuoti (kasacinės nutartys Nr. 2K-311/2009, 2K-136/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012, 2K-340/2013, 2K-719/2013 ir kt.). Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų.
Byloje nekyla abejonių dėl to, kad kaltinamųjų nusikalstami veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje – lauke prie daugiabučio bei laiptinėje, matant, girdint asmenims, einantiems pro šalį, gyvenantiems pačiame daugiabutyje bei gretimame name, taip pat asmenims, buvusiems konflikto vietoje. Iš daugiabučio namo bet kada galėjo išeiti jo gyventojai arba grįžti į namus iš miesto. Nukentėjusysis buvo mušamas pakankamai stipriai, suduota nemažai smūgių, net kai atsidūrė ant žemės, buvo mušamas rankomis, kojomis. Šie veiksmai laikytini atliktais dėl pakankamai mažareikšmės priežasties, iš chuliganiškų paskatų. Ekspertai nustatė, kad nukentėjusiajam L. S. padaryti sužalojimai: apatinio žandikaulio dvigubas lūžis, kraujosruvos kairės akies vokuose ir kairės ausies kaušelyje, nubrozdinimai kairiajame petyje ir kairėje alkūnėje, padaryti bukais kietais daiktais, jiems padaryti reikėjo 5 smūginių poveikių bukais kietais daiktais, nėra būdingi kritiminei ar griuviminei traumai. Pažymėtina, kad nebūtinai visi smūgiai paliko pėdsakus ant nukentėjusiojo kūno – nuo smūgių į minkštuosius audinius, po kuriais arti paviršiuje nėra kaulų, nebūtinai atsiranda mėlynės ir nubrozdinimai. Intensyvaus, nepateisinamo nukentėjusio asmens veiksmais fizinio smurto vartojimas viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, neabejotinai yra įžūlūs veiksmai, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, nes jais šiurkščiai pažeidžiamos visuomenėje nusistovėjusios ir įstatymais pripažintos visuomenės narių bendro gyvenimo taisyklės, taip elgdamasis asmuo pastato save prieš visuotinai priimtas moralės ir dorovės normas. Taigi, kaltinamieji mušdami nukentėjusįjį tokiu savo įžūliu elgesiu šiurkščiai pažeidė visuomenėje nusistovėjusias normalaus bendravimo taisykles, prieš kitus asmenis demonstravo jėgą, kas vertinama kaip nepagarba aplinkiniams ir visuomenės rimties bei tvarkos sutrikdymas. Nusikalstami veiksmai truko pakankamai ilgą laiko tarpą, sukėlė baimės jausmą, išgąstį – konflikto vietoje buvusios merginos ėmė kviesti policiją, išsigando, kad nukentėjusįjį gali užmušti, taip pat sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką – namo gyventojai taip pat kvietė policiją (liudytoja L. A.-Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo didelis triukšmas, todėl ji iškvietė policiją, buvo vasara, langai atidaryti, todėl girdėjosi triukšmas, buvo konfliktas, matė, kad vyko muštynės, suprato, kad ne vien ji skambino policijai). Ir kaltinamasis D. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu dar buvo papildomai žmonių, kurie matė įvykį. Daug kaimynų matė, kas vyksta. Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad konfliktas vyko gal 40 minučių, kai nukentėjusysis buvo nukritęs ant žemės, jam spardė į pilvą, nugarą.
Iš surinktų įrodymų galima daryti išvadą, kad visi trys kaltinamieji vartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį.
Kaltinamasis D. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino. Parodė, kad tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Jis sudavė nukentėjusiajam iš rankos. Pamena, kad sudavė vieną sykį. Pataikė į krūtinę. Jie stumdėsi. Buvo daug „pacanų“. Buvo daug smūgių. Jis nukentėjusiajam sudavė, kai jau buvo prasidėjęs konfliktas. Sudavė iš rankos nukentėjusiajam į krūtinę. Galėjo būti, kad sudavė ir su koja.
Kaltinamasis D. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Pripažįsta padaręs veiką, numatytą BK 284 str. Jis stipriai pastūmė nukentėjusį, jis susvyravo ar nuvirto, tiksliai neatsimena. Galėjo būti, kad nukentėjusiajam spyrė su koja vieną ar du kartus, kai jis jau gulėjo ant žemės. Matė, kad D. B. ranka vieną ar du kartus trenkė nukentėjusiajam į veidą. Kaltinamasis D. P. nurodė, kad nežino, kokiu tikslu sudavė smūgius gulinčiam nukentėjusiajam. Jis pastūmė nukentėjusį su savo ranka. Tiksliai nepamena, ar nukentėjusysis nugriuvo, bet jis jį pastūmė stipriai. Kai nukentėjusysis nugriuvo, jis jam įspyrė du ar tris kartus. Nukentėjusysis pirma pargriuvo nuo jo pastūmimo, o vėliau tikriausiai nuo D. smūgio. Matė, kad nugriuvusį nukentėjusį spardė. Pats jam įspyrė gal kokius tris kartus. Pripažįsta, kad pastūmė nukentėjusį ir jam spyrė. Iš dalies pripažįsta civilinį ieškinį, nes naudojo šiokį tokį smurtą. Kai nukentėjusysis nukrito ant žemės, jam spyrė vieną ar du kartus. Gal į krūtinę, neatsimena. B. smūgiavo nukentėjusiajam į veidą. Pripažįsta chuliganizmą.
Apklaustų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme liudytojų parodymai taip pat patvirtina, kad kaltinamieji D. B. ir D. P. vartojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu.
Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltės nepripažįsta. Įvykio metu niekam smūgių nesudavė. D. laiptinėje trenkė nukentėjusiajam, o jis stovėjo šalia ir gynė nukentėjusį. Matė nukentėjusį stovintį, po to iš galo kažkas jam sudavė smūgį į veidą ir nukentėjusysis atsisėdo. Jis pribėgo prie nukentėjusiojo ir pradėjo stumti ten buvusius asmenis, kad nelįstų prie nukentėjusiojo. Kai nukentėjusysis gulėjo, jam spyrė D. ir P.. P. sudavė vieną smūgį. Mušė B. ir dar vienas jam nepažįstamas asmuo. Jis nukentėjusiojo nemušė. Prie nukentėjusiojo nelindo. P. sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam, kai buvo lauke. Nukentėjusysis nukrito ant žemės nuo kažkieno smūgio. Tuomet P. įspyrė nukentėjusiajam į nugarą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. S. parodymai patvirtina, kad kiti du kaltinamieji prieš nukentėjusįjį viešoje vietoje vartojo smurtą. Pats kaltinamasis A. S. nurodo, jog jokių smūgių nukentėjusiajam nesudavė. Ši kaltinamojo versija vertintina kritiškai, kadangi liudytojų parodymai ir kiti įrodymai leidžia daryti priešingą išvadą.
Liudytoja R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pamatė, kaip visi spardė L.. Spardė D., A.. Tarp tų žmonių, kurie spardė vyrą, buvo ir D. P. ir A. S.. A. S. spardė jos vyrą. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad ji su L. laikė D., o D. P. ir A. S. pradėjo rankomis ir kojomis mušti L.. Ji matė, kad L. mušė D. P., A. S.. Daugiausia mušė S. ir P., kiti padėjo. Nors ši liudytoja kažkiek painiojosi duodama parodymus, ji yra ne vienintelė, kuri nurodė, kad kaltinamasis A. S. irgi vartojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Be to, ikiteisminio tyrimo metu liudytoja 2016-09-05 apklausta R. G. parodė, kad 2016-09-03 pas ją namuose vartojo alkoholinius gėrimus jos sugyventinis L. S., D. B., L., A., R.. Įėjusi į kambarį pamatė, kaip D. sėdėdamas spyrė koja L. į veido sritį po akimi. Tada L. atsistojo ir trenkė kumščiu D. į veido sritį. D. išėjo ir maždaug po pusvalandžio atėjo su 6 draugais, iš kurių pažino tik A. S.. Jie visi rankomis ir kojomis mušė L., daugiausiai mušė D. su A.. Taigi, kaip matyti A. S. dalyvavo mušant nukentėjusįjį jau įvykio išvakarėse, todėl kaltinamojo A. S. teiginiai, kad jis tik norėjo apginti nukentėjusįjį, nesutampa su jo elgesiu prieš tai.
2016-09-16 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu A. J. atpažino iš veido ir plaukų A. S., kuris buvo laiptinėje su D. B., o kieme muštynių metu spyrė ant žemės gulinčiam L. S. į veidą. 2016-11-17 liudytoja A. J. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją patvirtino duotus parodymus bei nurodė, kad 2016-09-04 kieme, kai L. S. nukrito ant žemės, A. S. spyrė į veidą.
Liudytojas R. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dabar negali konkretizuoti, ką padarė kiekvienas iš kaltinamųjų, nes praėjo ilgas laiko tarpas. Tačiau parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu 2016-10-04 liudytoju apklaustas R. J. parodė, kad kadangi stovėjo šalia, viską gerai matė. Kiek jis matė, L. sudavė trys asmenys.
Ikiteisminio tyrimo metu 2016-12-07 D. B. įteikus galutinį pranešimą jis patvirtino, kad A. S. tikrai mušė ir spardė nukentėjusįjį.
Taigi, įvertinus įvykio vietą, chuliganiškas kaltinamųjų veiksmų paskatas, veiksmų pobūdį ir intensyvumą, liudytojų reakciją, nukentėjusiojo sužalojimų pobūdį, darytina išvada, kad tokie kaltinamųjų veiksmai kvalifikuotini pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Dėl D. P. kaltės pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą
Tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų (BK 138 str. 2 d. 8 p.). Ši veika gali būti padaryta tiesiogine ar netiesiogine tyčia (kasacinė nutartis Nr. 2K-531-699/2015).
Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 str. 2-3 d.).
Byloje 2016-09-23 specialisto išvada Nr. G1201/2016(04) nustatyta, kad L. S. padaryti sužalojimai: apatinio žandikaulio dvigubas lūžis, kraujosruvos kairės akies vokuose ir kairės ausies kaušelyje, nubrozdinimai kairiame petyje ir kairėje alkūnėje, padaryti bukais kietais daiktais, atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui ir jiems padaryti reikėjo 5 smūginių poveikių bukais kietais daiktais, nėra būdingi kritiminei ar griuviminei traumai. L. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio sutrikdyta sveikata ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Ši išvada patvirtina, kad buvo atlikti nusikalstami veiksmai, numatyti BK 138 str. Esminis šiuo atveju yra apatinio žandikaulio lūžis.
Nukentėjusysis negalėjo nurodyti, kuris kaltinamasis sulaužė jam žandikaulį. Kaltinamasis D. P. neigia, jog galėjo sulaužyti nukentėjusiajam žandikaulį. Kitiems kaltinamiesiems prokuroro sprendimu kaltinimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo nepareikštas, vertinant, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog nurodytą veiką padarė būtent D. P..
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai nukentėjusysis mušamas bendrai kelių asmenų ir neįmanoma nustatyti, katras iš kaltinamųjų atsakingas už sunkiausią sužalojimą, vertinama, kad šis sužalojimas buvo nulemtas visų kaltinamųjų bendrais veiksmais. Smurto pobūdis ir intensyvumas, veiksmų bendrumo suvokimas ir pritarimas vienas kito veiksmams, smurto kryptingumas rodo neapibrėžtą tyčią sužaloti nukentėjusįjį kaip vykdytojų veikimą bendrai, t. y. bendrininkų grupe. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 str. 2 d.). Pagal teismų praktiką, kai smurtaujama tiesiogine neapibrėžta tyčia, asmens veika kvalifikuojama pagal sukeltus padarinius. Tokią poziciją išsako ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis Nr. 2K-531-699/2015).
Nagrinėjamu atveju tai reikštų kaltinimo kaltinamiesiems keitimą, taigi, ir kaltinamųjų padėties sunkinimą, tačiau prokurorė kaltinimo nekeitė. Teismo vertinimu, duomenų baudžiamojoje byloje pakanka, kad būtų galima individualizuoti nukentėjusiajam padarytų sužalojimų kaltininkus.
Žemesnės instancijos teismas
Kadangi buvo sulaužytas žandikaulis, turėjo būti suduotas pakankamai stiprus ir netikėtas smūgis nukentėjusiajam.
Liudytoja R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kažkas iš draugų sušuko „geras smūgis“, atsisukusi pamatė vyrą gulintį ant žemės. Nematė, kas kokius smūgius sudavė. Girdėjo šaukiant „geras smūgis D.“, todėl suprato, kad D. sutrenkė pirmą smūgį. Girdėjo sakant „geras smūgis P.“. Buvo pasakyta „geras smūgis P.“. Ji pasakė ikiteisminio tyrimo metu vardu, nes tada neatsiminė pavardės. Gerai atsimena, kad buvo pasakyta P. pavardė. Vien dėl to, kad išgirdo šaukiant „geras smūgis P.“, mano, kad L. žandikaulis lūžo nuo P. smūgio. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. G. parodė, kad D. P. ir A. S. pradėjo rankomis ir kojomis mušti L., o nukritusiam ant žemės, visi ėmė spardyti į įvairias kūno vietas. Kažkokiu metu L. atsistojo nuo žemės ir pasakė, kad eina namo, ir tada D. trenkė kumščiu L. į veidą ir sulaužė žandikaulį. Išgirdo kažkurio vaikino pasakymą, "gerą smūgį sudavei D.". Ji galvoja, kad pirmą smūgį sudavė D. P., kuris buvo šalia L.. Kad būtent D. P. smūgiu buvo sulaužytas L. žandikaulis, sprendžia iš to, kad šis arčiausiai stovėjo, ir iš žodžių "geras smūgis D.".
Ikiteisminio tyrimo metu 2016-09-27 liudytoja papildomai apklausta L. K. parodė, kad matė, kaip D. P. stumdo rankomis L.. Grįžus į kiemą po policijos iškvietimo D. P. ir A. S. stovėjo prie L. S..
Ikiteisminio tyrimo metu 2016-09-16 liudytoja apklausta nepilnametė A. J. parodė, kad D. kumščiu pirmas trenkė L. į veidą. Kai L. pargriuvo nuo smūgio ant žemės, vienas iš D. draugų, buvusių su juo laiptinėje, spyrė koja į veidą. Kuris spyrė negali nurodyti, bet buvo jaunas, apie 16-17 metų. Ji matė, kad L. sudavė gal trys vaikinai, kiti nieko nedarė, stovėjo šalimais ir žiūrėjo. Kiek ji matė, L. turėjo gauti apie tris smūgius, nuo trijų skirtingų asmenų.
Pastebėtina, kad byloje nepilnametis veikos metu buvo tik D. P..
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu 2016-10-21 liudytoju apklaustas D. J. parodė, kad sekančios dienos ryte sutiko P., kuris pasakė, kad susimušė. Sakė, kad buvo D. B., jis ir dar kažkas.
Ikiteisminio tyrimo metu 2016-10-04 liudytoju apklaustas R. J. parodė, kad kadangi stovėjo šalia, viską gerai matė. Prisimena to tamsaus vaikino vardą D.. Tamsus vaikinas (iš paaiškinimų – D. B.) šokinėjo aplink ir norėjo suduoti, tačiau pirmas nesudavė. Sudavė kitas, kuris stovėjo už nugaros. Tas vaikinas tiesiog priėjo iš nugaros, smūgiavo kumščiu L.smūgį į žandikaulio sritį, smūgio garsas buvo gana stiprus. L. to smūgio nematė, nes stovėjo nugara. Tą vaikiną, kuris atrodė nepilnametis, atpažinti gali. Anksčiau yra jį matęs, šis lanko profesinę mokyklą. Vaikinas, kuris sudavė smūgį, dar šūktelėjo "opa". R., išgirdusi smūgį, atsisuko nuo tamsaus vaikino ir mėgino pripulti prie L.. Tada tas tamsus vaikinas galėjo laisvai prieiti prie L., nes R. nebebuvo jų tarpe, ir spyrė koja L. į šoną, gal daugiau į pilvo sritį. L. po spyrio nugriuvo ant žemės. Po D. spyrio į pilvą, L. griūnant ant žemės, pribėgo dar vienas vaikinas, kurio jis nepažįsta, mėgino L. smūgiuoti kumščiu į veidą, bet nepataikė, nes L. spėjo nugriūti. Tada tas pats vaikinas spyrė koja ir tikrai pataikė, tik nematė kur. Kiek jis matė, L. sudavė trys asmenys. Įvykio metu buvo blaivus. Merginos buvo labai išsigandusios, gal joms atrodo, kad visi mušė, bet taip nebuvo.
2016-10-04 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, R. J. atpažino D. P., kuris yra jam matytas ir iš nugaros priėjęs smogė kumščiu L. S. į veidą (žandikaulį).
Ikiteisminio tyrimo metu 2016-11-03 liudytoju papildomai apklaustas R. J. parodė, kad jis atpažino vaikiną vardu D., tamsų, kuris įvykio metu konfliktavo su R. G. ir kuris pradėjo konfliktą bei kieme šokinėjo link L., norėjo suduoti, bet nesudavė. Sudavė kitas vaikinas, kurį atpažino iš nuotraukų, pravarde "P.". Kai "P." sudavė kumščiu į veidą L., tai išgirdo R., nes buvo garsus smūgis, ji atšoko nuo D., kuris tada galėjo prieiti prie L.. D. prišoko prie L. ir spyrė jam koja į pilvą, ar šoną. L. nuo spyrio griuvo ant žemės. Tada prišoko kitas vaikinas, kurio nuotraukos nebuvo ir mėgino smūgiuoti kumščiu L., bet šis tuo metu griuvo nuo D. spyrio ir todėl nepataikė. Tada tas vaikinas irgi spyrė L., o kur - nepamatė. Pirmas sudavė „P.“, o D. spyrė koja.
Ikiteisminio tyrimo metu 2016-10-19 liudytoju apklaustas T. R. parodė, kad norėjo nukentėjusiems nuo muštynių parodyti atpažinti pirmą asmenį, sulaikytą išėjusį iš parduotuvės. Tačiau moteris, pamačiusi šiuos abu vaikinus, patvirtino, kad jie abu dalyvavo muštynėse. Sulaikytasis paauglys, pavarde P., buvo atpažintas, nors jį sulaikė dėl viešosios tvarkos trikdymo.
Ikiteisminio tyrimo metu 2016-09-05 įteikus pranešimą apie įtarimą D. P., jo parodymai, kad iš kažkur atbėgo trys jam nepažįstami jaunuoliai ir tie jaunuoliai sumušė R. draugą, vertintini kritiškai, kadangi iš pradžių D. P. iš viso neigė sudavęs smūgius nukentėjusiajam, vėliau jau nurodė, kad smūgius sudavė. Tokias aplinkybes nurodė ir liudytojai bei kaltinamasis A. S..
2016-09-26 atlikta akistata tarp įtariamųjų D. B. ir A. S., kurios metu D. B. nurodė, kad matė kaip smūgius sudavė D. P..
Iš to, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad daugiausiai duomenų apie išskirtinio pobūdžio smūgį į veidą yra kaltinamojo D. P. atžvilgiu. Kiti kaltinamieji nukentėjusįjį taip pat mušė, tačiau niekas iš liudytojų negalėjo nurodyti, kad be D. P. dar kuris nors iš kaltinamųjų tikrai smūgiavo nukentėjusiajam į veidą. Tam tikri nedideli prieštaravimai tarp liudytojų nurodomų aplinkybių bei įvykių sekos vertintini kaip nulemti subjektyvaus asmens santykio su stresine situacija, išgąsčio, tamsesnio paros meto, galbūt liudytojo stovėjimo vietos įvykio metu. Bylos kontekste pastebėtina, kad nuosekliausi ir patikimiausi atrodo liudytojo R. J. parodymai. Nors liudytoja R. G. kažkiek painiojosi įvykio aplinkybėse, dėl ištarto vardo ar pavardės, jos parodymai bendrame kontekste iš esmės sutampa su kitų liudytojų parodymais. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad byloje pakanka duomenų daryti išvadą, jog nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam sukėlė kaltinamasis D. P..
Ikiteisminio tyrimo metu 2016-12-13 įteikus D. P. galutinį pranešimą apie įtarimą, jis parodė, kad į muštynes įsivėlė dėl B., kodėl spyrė nukentėjusiajam negali paaiškinti, buvo nedaug išgėręs. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad D. P. veika atitinka nesunkų žmogaus sužalojimą dėl chuliganiškų paskatų, kadangi mušti nukentėjusįjį D. P. pradėjo iš esmės be jokios asmeninės priežasties.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, D. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.
Bausmės skyrimas ir kiti klausimai
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).
Kaltinamojo D. B. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti šią veiką, joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad veikė bendrininkų grupėje bei buvo apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).
Kaltinamasis D. B. nusikalto būdamas teistas, teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka. Vertinant kaltinamojo asmenybę matyti, kad jis buvo teistas už vengimą išlaikyti vaiką, turtinius nusikaltimus, už smurtinius nusikaltimus teistas nebuvo. Anksčiau taikytos poveikio priemonės kaltinamajam nebuvo veiksmingos, asmuo jau buvo nuteistas ir areštu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė (BK 50 str.), kadangi, teismo vertinimu, kitokios rūšies bausmės netikslingos, nebūtų efektyvios, nebūtų pasiekti bausmės tikslai.
Nustatant bausmės trukmę, be išvardintų aplinkybių, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis iš esmės buvo konflikto organizatorius, be jo veiksmų konfliktui nebuvo pagrindo įvykti. Padarytos nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai vertintini kaip mažareikšmiai. Kita vertus, kaltinamasis teigiamai charakterizuojamas Tilžės g. daugiabučio namo bendrijos. Esant šioms aplinkybėms kaltinamajam D. B. skirtina 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., 65 str. 1d. 1 p. b) pp., 2 d., paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2017-07-19 baudžiamuoju įsakymu paskirta 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausme, paskiriant galutinę bausmę – 1 metus 2 mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 10 punktu, 3 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 5 punktu, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metams, teismui turint pagrindo manyti, jog bausmės tikslai šįkart gali būti pasiekti neskyrus realios laisvės atėmimo bausmės, kadangi tokio pobūdžio nusikaltimas padarytas pirmą kartą, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį, pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje, per vienerius metus ir šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, neatlygintinai išdirbti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2016-09-05, 21.40 val., iki 2016-09-06, 15.50 val., ir pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2017-07-19 baudžiamąjį įsakymą atliktą bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
2016-09-06 nutarimais paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikintinos pradėjus bausmės vykdymą.
Kaltinamojo A. S. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veikė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Kaltinamasis A. S. nusikalto būdamas neteistas, šiuo metu yra teistas keturis kartus, atlieką realią laisvės atėmimo bausmę, baustas administracine tvarka. Vertinant kaltinamojo asmenybę matyti, kad jis buvo teistas už kvalifikuotas vagystes, kitą turtinį nusikaltimą, už smurtinius nusikaltimus teistas nebuvo. Kaltinamasis nuteistas keturis kartus per trumpą laiko tarpą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis jau atlieka laisvės atėmimo bausmę, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė (BK 50 str.).
Nustatant bausmės trukmę, be išvardintų aplinkybių, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis tik prisidėjo prie bendro nusikalstamos veikos rezultato, nebuvo jos organizatorius. Padarytos nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai vertintini kaip mažareikšmiai. Esant šioms aplinkybėms kaltinamajam A. S. skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo 2017-12-19 nutartimi (subendrinus 2017-08-28 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su 2017-05-18 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme) paskirta laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių bausme, ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., į bausmės laiką įskaityti pagal 2017-08-28 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį ir 2017-05-18 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį atliktą bausmę bei jais įskaitytą laiką.
Laisvės atėmimo bausmė atliktina pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio priėmimo dienos.
2016-09-06 nutarimu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - panaikintina pradėjus bausmės vykdymą.
Kaltinamojo D. P. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 str. 3-4 d.). Nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tiesiogine neapibrėžta tyčia (BK 15 str. 2 d.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – gailisi dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., padarymo. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad veikė bendrininkų grupėje bei buvo apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).
Kaltinamasis D. P. nusikalto būdamas neteistas, šiuo metu yra teistas penkis kartus, atlieką realią laisvės atėmimo bausmę, baustas administracine tvarka. Vertinant kaltinamojo asmenybę matyti, kad jis buvo teistas du kartus už kvalifikuotas vagystes, tris kartus už plėšimą, taigi, jau yra teistas už smurtinius nusikaltimus. Kaltinamasis nuteistas penkis kartus per trumpą laiko tarpą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis jau atlieka laisvės atėmimo bausmę, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė (BK 50 str.).
Nustatant bausmės trukmę, be išvardintų aplinkybių, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis, nors ir atlieka bausmę, mokosi mokykloje, nebuvo nusikalstamos veikos organizatorius, tačiau dėl jo veiksmų nukentėjusiajam padarytas sunkiausias kūno sužalojimas. Padarytos nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai vertintini kaip mažareikšmiai. Kaltinamasis yra nepilnametis. Esant šioms aplinkybėms kaltinamajam D. P. skirtina 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrinti paskirtas bausmes ir D. P. skirti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo 2017-06-02 nuosprendžiu paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir Šiaulių apylinkės teismo 2017-08-28 nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2017-11-21 nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir skirtina galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 66 str., 63 str. 9 d., į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2016-09-05, 21.40 val., iki 2016-09-06, 15.05 val., ir pagal Šiaulių apylinkės teismo 2017-06-02 nuosprendį bei Šiaulių apylinkės teismo 2017-08-28 nuosprendį atliktą bausmę bei jais įskaitytą laiką.
Laisvės atėmimo bausmė atliktina pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio priėmimo dienos.
2016-09-06 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė - namų areštas - panaikintina pradėjus bausmės vykdymą.
Dėl civilinių ieškinių
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla (BPK 109 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių teritorinė ligonių kasa prašo priteisti solidariai iš kaltinamųjų 1320,72 Eur PSDF biudžetui padarytą žalą dėl nukentėjusiojo gydymo (3 t., b. l. 30-34).
Pagal pateiktus įrodymus nustatyta, kad nukentėjusiajam dėl jo atžvilgiu atliktų smurtinių veiksmų, dėl kurių nagrinėjama ši baudžiamoji byla, buvo suteikta medicinos ambulatorinių ir stacionarių paslaugų už 1320,72 Eur.
Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 str. 1 d.). Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį (CK 6.290 str. 3 d.).
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes Šiaulių teritorinės ligonių kasos reikalavimas priteisti 1320,72 Eur PSDF biudžetui padarytą žalą dėl nukentėjusiojo gydymo tenkintinas.
Nukentėjusysis L. S. pareiškė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamųjų 114 Eur turtinę žalą, 5000 Eur neturtinę žalą, 2177,50 Eur negautų pajamų (3 t., b. l. 132-145, 4 t., 11-15).
Pagal pateiktus įrodymus nustatyta, kad nukentėjusysis gydėsi ne tik Šiauliuose, bet ir Klaipėdoje bei Kaune, todėl turėjo vykti į šiuos miestus. Kvitais pagrįsta kelionė į Kauną ir dantų paslaugos 64 Eur sumai. Nukentėjusysis nurodė, kad patyrė 30 Eur kelionės išlaidų į Klaipėdą, tačiau nepateikė įrodymų. Kadangi iš medicininių dokumentų matyti, jog nukentėjusysis tikrai vyko į Klaipėdą gydymui, atstumas nuo Šiaulių iki Klaipėdos ir Kauno yra maždaug vienodas, į Kauną kelionė autobusu jam kainavo 20 Eur (pirmyn ir atgal), darytina išvada, kad nukentėjusiajam pagrįstai galima priteisti 20 Eur kelionės į Klaipėdą išlaidų. Nukentėjusysis nurodė, kad pirko vaistus nuo skausmo už 20 Eur, tačiau nepateikė įrodymų. Kadangi nukentėjusiajam padarytas nemenkas kūno sužalojimas, tikėtina, jog tam tikri vaistai buvo reikalingi, todėl šis reikalavimas laikytinas pagrįstu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nukentėjusiajam priteistina 104 Eur turtinės žalos.
Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-11 nutartis byloje Nr. 2K-21-942/2016).
Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur (500 Lt) iki 7240,50 Eur (25 000 Lt), tačiau įprastai priteisiama apie 2896,20 Eur (10 000 Lt) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012). Pavyzdžiui, bylose, kai nesunkus sveikatos sužalojimas, be kita ko, reiškiasi nosies kaulų lūžiu, priteisiamos įvarios, tačiau panašios kaip ir nagrinėjamos bylos atveju sumos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-699/2015 – 579,24 Eur (2000 Lt), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136/2008 – 1158,48 Eur (4000 Lt), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012 – 2027,34 Eur (7000 Lt), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-497/2011 – 2896,20 Eur (10 000 Lt) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-11 nutartis byloje Nr. 2K-21-942/2016).
Labai panašioje pasekmėmis baudžiamojoje byloje kasacinis teismas sprendė, kad nukentėjusiajai už žandikaulio sulaužymą bei patirtą fizinį smurtą priteista 11000 Lt (3185,82 Eur) suma yra teisinga ir pakankama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-18 nutartis byloje Nr. 2K-283/2010). Pastebėtina, kad nuo šios nutarties praėjo 7 metai, kita vertus, nukentėjusioji byloje buvo moteris.
Panašioje pasekmėmis baudžiamojoje byloje kasacinis teismas sprendė, kad nukentėjusiajam už nosies sulaužymą bei patirtą fizinį smurtą priteista 10000 Lt (2896,20 Eur) neturtinės žalos suma įstatymo taikymo aspektu yra teisinga ir atitinka teismų praktikos vidurkį šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-06 nutartis byloje Nr. 2K-497/2011).
Nagrinėjamu atveju galima daryti neabejotiną išvadą, kad nukentėjusysis dėl jo sumušimo bei žandikaulio sulaužymo patyrė fizinį skausmą paties smurto metu ir po jo, kol buvo gydomas, jam buvo daromos operacijos, taip pat nepatogumų, kadangi su sulaužytu žandikauliu yra sudėtinga valgyti, nukentėjusiajam buvo daromos operacijos, todėl tikėtina, kad teko nešioti tvarsčius, taip pat pažeminimą, kadangi buvo sumuštas matant dideliam skaičiui žmonių, savo draugų akivaizdoje. Nukentėjusysis nurodė, kad jaučia nepatogumus valgydamas, priverstas gerti nuskausminamuosius vaistus, persekioja baimė, kad gali būti vėl užpultas. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą.
Vertinant žalos dydį nustatyta, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad nukentėjusiajam dėl smurtinių veiksmų išliks kokios nors reikšmingesnės liekamosios pasekmės. Patirta turtinė žala santykinai nėra didelė, ją sudaro 104 Eur faktinių išlaidų, taip pat negautos pajamos už laikotarpį, kai nukentėjusysis negalėjo dirbti. Žalą padariusių asmenų kaltė yra tyčinė, turtinė padėtis nelaikytina gera – vienas iš kaltinamųjų nepilnametis, du kaltinamieji atlieka realias laisvės atėmimo bausmes. Atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusiojo sveikata buvo nesunkiai sutrikdyta dėl chuliganiškų paskatų. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusysis dalinai dėl savo paties veiksmų patyrė fizinį smurtą – pagal nustatytas aplinkybes galima vertinti, kad nukentėjusiajam nebuvo būtina eiti į lauką aiškintis su agresyviai nusiteikusiais asmenimis, matant, kad jų yra net keletas, įvykio išvakarėse nukentėjusysis buvo sukonfliktavęs su kaltinamuoju D. B., galima daryti išvadą, kad buvo pavartotas abipusis smurtas. Nukentėjusysis taipogi buvo neblaivus – ši aplinkybė galimai lėmė nukentėjusiojo subjektyvią drąsą aiškintis su agresyviais asmenimis, ko jis galbūt nebūtų daręs būdamas blaivus. Nukentėjusysis galėjo išvengti pasekmių tiesiog pasilikdamas gyvenamojoje patalpoje ar į ją sugrįždamas ir esant reikalui iškviesdamas policiją. Taip pat pastebėtina, kad nukentėjusiojo žandikaulis pagal medicininius dokumentus kartą jau buvo lūžęs, buvo tvirtintas metaline plokštele, dėl ko nukentėjusysis galėjo būti atsargesnis ir nesivelti į konfliktą. Dėl nurodytų aplinkybių laikytina, kad tam tikra apimtimi žalos atsiradimą lėmė ir nukentėjusiojo veiksmai (neveikimas) (CK 6.253 str. 1 d., 5 d.).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į įvardintą teismų praktiką, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, vertintina, kad nukentėjusiajam buvo padaryta 2500 Eur neturtinė žala.
Nukentėjusysis nurodo, kad dėl sužalojimo negavo 2177,50 Eur pajamų iš darbo santykių.
Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 str. 1 d.). Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (CK 6.283 str. 2 d.).
Iš nukentėjusiojo pateiktų įrodymų ir paaiškinimų nustatyta, kad nukentėjusysis neabejotinai yra darbingas asmuo – įvykio metu buvo įsidarbinęs (duomenys neskelbtini).
Nukentėjusysis buvo nedarbingas nuo 2016-09-05 iki 2016-12-08. VSDFV sprendimuose nurodoma, kad nedarbingumas prasidėjo 2016-09-04, taigi, nurodytas nedarbingumo laikotarpis tiesiogiai susijęs ir įtakotas 2016-09-04 įvykusios nukentėjusiojo atžvilgiu nusikalstamos veikos. VSDFV nukentėjusiajam išmokėjo tik 21,20 Eur, motyvuodama tuo, kad nukentėjusysis kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą būdamas neblaivus. Teismo vertinimu, neblaivumas iš esmės ir pats savaime nelėmė nukentėjusiojo sužalojimo ir nedarbingumo – tai nutiko dėl trečiųjų asmenų nusikalstamų veiksmų. Dėl šios priežasties nukentėjusysis teisės aktų nustatyta tvarka galimai galėjo gauti ligos pašalpą visa arba didžiąja dalimi, priklausančia apimtimi, tačiau dėl to nesikreipė. Kita vertus, tai neturi esminės reikšmės ieškinio nagrinėjimui, kadangi iš esmės nesvarbu, kam kaltinamieji atlygintų padarytą žalą – ar nukentėjusiajam dėl negautų pajamų, ar VSDFV dėl išmokėtos ligos pašalpos. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį (CK 6.290 str. 3 d.).
Taigi, jei nukentėjusiojo atžvilgiu nebūtų buvusi įvykdyta nusikalstama veika, nukentėjusysis neabejotinai būtų galėjęs dirbti ir gauti darbo užmokestį. Nukentėjusysis nurodo, kad už dvi darbo dienas gavo 63 Eur. Per dieną būtų gavęs 32,5 Eur (teismo vertinimu, padaryta matematinė klaida – 31,5 Eur). Padauginus iš 67 darbo dienų susidaro 2110,50 Eur. Teismui įrodymai, kad už dvi darbo dienas nukentėjusysis gavo būtent tokią sumą, nėra pateikti. Darbo sutartyje nurodyta, kad nukentėjusiajam bus mokamas LR vyriausybės nustatytas minimalus mėnesinis atlyginimas, nustatyta standartinė darbo savaitė. Nuo 2016-07-01 buvo nustatytas 380 Eur MMA dydis, neatskaičius mokesčių. Nukentėjusysis iš esmės nedirbo tris mėnesius, kas sudarytų apie 1200 Eur, dar neatskaičius mokesčių. Darbo sutartyje taip pat nurodyta, kad esant gerai įmonės ekonominei būklei, gali būti mokamas kintamas priedas prie pareiginio atlyginimo. Teismui nepateikta įrodymų, kokiu būdu galėjo būti vertinama įmonės ekonominė būklė, kokio dydžio kintamas priedas galėjo būti mokamas, ar šis priedas būtų turėjęs pastovų dydį, ar jis būtų mokamas kiekvieną mėnesį. Nesant konkrečių įrodymų, nukentėjusiajam spėjus išdirbti vos dvi dienas, neįmanoma nustatyti, ar jis tikrai būtų gavęs minimą priedą ir kokio dydžio priedas būtų buvęs mokamas. Net jei ir manyti, jog nukentėjusysis tikrai gavo 63 Eur už dvi darbo dienas, tai nereiškia, kad tokio dydžio darbo užmokestis būtų buvęs mokamas už kitas darbo dienas. Kaip minėta, įrodymai, kad už dvi darbo dienas nukentėjusysis gavo 63 Eur, irgi nėra pateikti. Kokio dydžio būtų nukentėjusiojo faktinis darbo užmokestis, atskaičius visus privalomus mokesčius nuo 380 Eur minimalaus darbo sutartimi nustatyto darbo užmokesčio, įrodymų taip pat nepateikta. Tačiau akivaizdu, kad už nurodytą laikotarpį negautos pajamos sudarytų dar mažiau nei 1200 Eur. Kita vertus, darbo sutartyje nurodyta, kad nukentėjusysis priimamas dirbti staliumi-staklininku, todėl, atsižvelgiant į darbo rinkos padėtį, bendrą darbo užmokesčio lygį šalyje, yra tikimybė, kad nukentėjusysis būtų gavęs (įskaitant priedą) bent 400 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius.
Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nukentėjusysis negalėtų įrodymais realiai pagrįsti darbo užmokesčio, kurį galbūt būtų gavęs, dydį – įrodymai teismui nėra pateikti, taip pat neaišku, kokia forma būtų buvęs mokamas galimas priedas. Taip pat nėra ilgo laikotarpio, per kurį nukentėjusysis būtų dirbęs nurodytoje darbovietėje, į kurį atsižvelgus būtų galima vertinti, jog nukentėjusiojo nurodomas darbo užmokestis realiai galėjo būti gautas – nukentėjusysis išdirbo tik dvi dienas. Esant nurodytai situacijai darytina išvada, kad nukentėjusysis negautų pajamų dydžio negali tiksliai įrodyti, todėl jų dydis nustatytinas teismo (CK 6.249 str. 1 d.).
Socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį (CK 6.290 str. 1 d.). VSDFV nukentėjusiajam išmokėjo tik 21,20 Eur, negautų pajamų dydis nustatytinas teismo, todėl atsižvelgiant į VSDFV išmokos dydį, laikytina, kad negautų pajamų dydį teismas nustatys jau atėmus 21,20 Eur sumą.
Be viso to, kas išdėstyta, negautų pajamų dydis nustatytinas atsižvelgiant ir į nukentėjusiojo veiksmus nusikalstamos veikos metu. Kaip jau minėta, atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusysis dalinai dėl savo paties veiksmų patyrė fizinį smurtą – pagal nustatytas aplinkybes galima vertinti, kad nukentėjusiajam nebuvo būtina eiti į lauką aiškintis su agresyviai nusiteikusiais asmenimis, matant, kad jų yra net keletas, įvykio išvakarėse nukentėjusysis buvo sukonfliktavęs su kaltinamuoju D. B., galima daryti išvadą, kad buvo pavartotas abipusis smurtas. Nukentėjusysis taipogi buvo neblaivus – ši aplinkybė galimai lėmė nukentėjusiojo subjektyvią drąsą aiškintis su agresyviais asmenimis, ko jis galbūt nebūtų daręs būdamas blaivus. Nukentėjusysis galėjo išvengti pasekmių tiesiog pasilikdamas gyvenamojoje patalpoje ar į ją sugrįždamas ir esant reikalui iškviesdamas policiją. Dėl nurodytų aplinkybių laikytina, kad tam tikra apimtimi negautas pajamas lėmė ir nukentėjusiojo veiksmai (neveikimas) (CK 6.253 str. 1 d., 5 d.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustatytina, kad dėl nusikalstamos veikos nukentėjusysis negavo 1200 Eur pajamų dėl nedarbingumo.
Bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai (CK 6.279 str. 1 d.). Jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas (CK 6.279 str. 4 d.).
Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą lėmė žandikaulio sulaužymas, jį sulaužė kaltinamasis D. P.. Todėl jis neabejotinai atsakingas dėl nukentėjusiajam kilusios žalos.
Pagal nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad kaltinamasis D. B. taip pat atsakingas dėl nukentėjusiajam kilusios žalos – būtent dėl D. B. kiti du kaltinamieji naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, galima daryti išvadą, jog D. B. išprovokavo 2016-09-04 konfliktą, sukurstė kitus du kaltinamuosius dalyvauti konflikte bei panaudoti smurtą. Kaip nurodė kaltinamasis D. P., jis smurtavo prieš nukentėjusį dėl to, kad nukentėjusysis dieną prieš sumušė D., kaltinamasis D. P. nurodė, kad nežino, kokiu tikslu sudavė smūgius gulinčiam nukentėjusiajam. Kaltinamasis A. S. neprisipažino smurtavęs, tačiau teismas padarė kitokią išvadą, o byloje nenustatyta, jog A. S. turėjo savarankiškų motyvų smurtauti prieš nukentėjusįjį, konflikto metu A. S. buvo D. B., o ne nukentėjusiojo pusėje. Jei D. B. nebūtų kibęs prie nukentėjusiojo, nebūtų jo ieškojęs ir kvietęs į lauką išsiaiškinti, lauke nebūtų provokavęs konflikto, labai tikėtina, kad kiti du kaltinamieji nebūtų turėję priežasties smurtauti prieš nukentėjusįjį. Be to, D. B., smurtaudamas kartu su kitais kaltinamaisiais, sudarė situaciją, kurioje nukentėjusiajam buvo sunku apsiginti, numatyti, pastebėti smūgius, todėl tai lėmė ir sunkiausią iš sužalojimų.
Byloje konstatuota, kad kaltinamasis A. S. taip pat naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. A. D. B. atvejui, smurtaudamas kartu su kitais kaltinamaisiais, A. S. sudarė situaciją, kurioje nukentėjusiajam buvo sunku apsiginti, numatyti, pastebėti smūgius, todėl tai lėmė ir sunkiausią iš sužalojimų. Manytina, kad nukentėjusysis, jei prieš jį būtų smurtavęs tik vienas asmuo, būtų galėjęs kažkiek apsiginti, išvengti smarkių smūgių ar juos kažkiek sušvelninti besigindamas. Tačiau kaltinamiesiems smurtaujant kartu ir iš esmės vienu metu, nukentėjusiajam kilo žymiai sunkesnės pasekmės. Esant išdėstytoms aplinkybėms laikytina, kad visi trys kaltinamieji yra atsakingi už kilusią žalą.
Tačiau kadangi konstatuota, jog nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam lėmė kaltinamojo D. P. veiksmai, dalis padarytos žalos priteistina iš šio kaltinamojo, likusi dalis solidariai iš visų kaltinamųjų. Didžiąją žalos dalį priteisti vien tik iš kaltinamojo D. P. būtų neteisinga dėl jau nurodytų priežasčių – kadangi kaltinamųjų veiksmų visuma, teismo vertinimu, lėmė kilusias pasekmes.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, iš kaltinamojo D. P. priteistina 40 procentų padarytos turtinės ir neturtinės žalos, likusi dalis priteistina solidariai iš visų trijų kaltinamųjų. Pažymėtina, kad D. P. ir A. S. atlieka pakankamai ilgas laisvės atėmimo bausmes, todėl solidarus žalos atlyginimas teisingas dar ir tuo aspektu, kad nukentėjusysis įgys realesnę galimybę, kad jam bus greičiau atlyginta bent dalis patirtos žalos.
Iš kaltinamojo D. P. įstatyminio atstovo subsidiariai žala nepriteistina, kadangi jo močiutė akivaizdžiai nėra atsakinga už kilusią žalą, be to, kaltinamasis netrukus taps pilnamečiu.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 580,76 Eur išlaidų advokatui dėl nukentėjusiojo atstovavimo, 138,96 Eur išlaidų dėl A. S. gynimo, 195,93 Eur išlaidų dėl D. B. gynimo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos kaltinamųjų gynėjams iš kaltinamųjų nepriteistinos, kadangi gynėjai paskirti teismo iniciatyva, dvejiems iš kaltinamųjų esant suimtiems (atliekantiems bausmę), o trečiajam – dėl kaltinamųjų interesų priešpriešos procese (BPK 105 str. 1 d., 51 str. 1 d. 1 p., 4 p., 7 p.).
Jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno (BPK 105 str. 3 d.). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 580,76 Eur išlaidų advokatui dėl nukentėjusiojo atstovavimo priteistina iš kaltinamųjų tokia tvarka: 40 procentų iš D. P., po 30 procentų iš A. S. ir D. B.. Kadangi turtinės ir neturtinės žalos dydis šioje byloje iš esmės buvo teismo vertinimu dalyku, tarp kaltinamųjų paskirstytina visa Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 580,76 Eur išlaidų suma.
Medinė lazda, perduota saugoti Šiaulių AVPK Logistikos skyriui, į saugyklą, kvitas B Nr. 0001694, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina, paketas Nr. 1, kuriame yra 6 vnt. kompaktinių plokštelių, paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
D. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, 2 dalimi, paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2017-07-19 baudžiamuoju įsakymu paskirta 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausme, ir paskirti galutinę bausmę – 1 (vienus) metus 2 (dvejus) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 10 punktu, 3 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 5 punktu, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį, pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje, per vienerius metus ir šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, neatlygintinai išdirbti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2016-09-05, 21.40 val., iki 2016-09-06, 15.50 val., ir pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2017-07-19 baudžiamąjį įsakymą atliktą bausmę.
2016-09-06 nutarimais paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
A. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2017-12-19 nutartimi (subendrinus 2017-08-28 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su 2017-05-18 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme) paskirta laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių bausme, ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti pagal 2017-08-28 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį ir 2017-05-18 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį atliktą bausmę bei jais įskaitytą laiką.
Laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.
2016-09-06 nutarimu paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
D. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
D. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir skirti jam 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrinti paskirtas bausmes ir D. P. skirti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2017-06-02 nuosprendžiu paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir Šiaulių apylinkės teismo 2017-08-28 nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2017-11-21 nuosprendžiu, paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2016-09-05, 21.40 val., iki 2016-09-06, 15.05 val., ir pagal Šiaulių apylinkės teismo 2017-06-02 nuosprendį bei Šiaulių apylinkės teismo 2017-08-28 nuosprendį atliktą bausmę bei jais įskaitytą laiką.
Laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.
2016-09-06 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi paskirtą kardomąją priemonę - namų areštą - panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
Civilinį ieškinį, pareikštą Šiaulių teritorinės ligonių kasos dėl 1320,72 Eur žalos atlyginimo, tenkinti visiškai bei priteisti iš D. P. 528,29 Eur asmeniškai, o 792,43 Eur solidariai iš D. P., A. S. ir D. B. Š. teritorinės ligonių kasos naudai.
Civilinį ieškinį, pareikštą L. S., tenkinti teismo nustatyta apimtimi: priteisti iš D. P. 521,60 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos asmeniškai, o 782,40 Eur turtinės ir 1500,00 Eur neturtinės žalos solidariai iš D. P., A. S. ir D. B. L. S. naudai.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų kaltinamųjų gynėjams iš kaltinamųjų nepriteisti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 580,76 Eur išlaidas advokatui dėl nukentėjusiojo atstovavimo priteisti iš kaltinamųjų tokia tvarka: iš D. P. 232,30 Eur, iš A. S. 174,23 Eur, iš D. B. 174,23 Eur.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - medinę lazdą, perduotą saugoti Šiaulių AVPK Logistikos skyriui, į saugyklą, kvitas B Nr. 0001694, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; paketą Nr. 1, kuriame yra 6 vnt. kompaktinių plokštelių, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.