- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-14
- Bylos Nr.
- T-73-579/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-24-1-00745-2006-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- E. V.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus direktoriaus R. K. teikimą dėl nuteistojo E. V. perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. nuosprendžiu E. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, 132 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) ir nubaustas galutine subendrinta 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.
Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. nuosprendis pakeistas, nes teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė aplinkybes, kuo E. V. buvo kaltinamas (BK 129 straipsnio 1 dalis), o ne aplinkybes, kurias teismas nustatė ir dėl kurių pripažino E. V. kaltu (BK 132 straipsnio 1 dalis). Galutinė bausmė nustatyta 14 (keturiolika) metų laisvės atėmimo.
Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus direktorius teikime prašo nuteistąjį E. V. perkelti į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą. Teikime nurodo, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmę atlieka lengvojoje grupėje, dirba, yra skatintas keturiolika kartų, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, pataisos įstaigos administracijos yra charakterizuojamas teigiamai.
Teikimas netenkinamas.
Pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis laikomi nuteistieji, kuriems liko ne daugiau kaip vieneri metai iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismo nutartimi, priimta pagal pataisos namų administracijos teikimą ir atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali būti perkelti į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimo (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 140 straipsnio 4 dalis). Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis E. V. atitinka BVK 140 straipsnio 4 dalyje numatytus formalius kriterijus, t. y. jis nuo 2013 m. spalio 29 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, lygtinis paleidimas galimas nuo 2019 m. liepos 19 d., pataisos įstaigos administracijos nuteistasis charakterizuojamas teigiamai. Tačiau net ir esant visoms BVK 140 straipsnyje nurodytoms sąlygoms teismas gali, bet neprivalo perkelti nuteistąjį tęsti jam paskirtos bausmės atlikimą į atvirą koloniją.
Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundus dėl nuteistųjų bausmės atlikimo vietos nustatymo, yra ne kartą pažymėjęs, kad nuteistųjų asmenų, atliekančių bausmę atvirojoje kolonijoje, teisės ir laisvės yra mažiau ribojamos, jiems suteikiamos galimybės ne tik nevaržomai bendrauti tarpusavyje, bet ir palaikyti glaudžius ryšius su išoriniu pasauliu. Asmenys, atliekantys bausmę atvirojoje kolonijoje, privalo būti padarę išvadas dėl įvykdytų nusikaltimų sukeltų pasekmių, būti motyvuoti pasitaisyti, socialiai orientuoti adaptuotis visuomenėje ir atlikus bausmę gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais bei priemonėmis. Jų nusikalstamumo rizika turėtų būti vertinama kaip žema, t. y. kad bausmę atliekantys asmenys ne tik nedarytų naujų nusikalstamų veikų, bet savo elgesiu nedarytų neigiamos įtakos ir kitiems nuteistiesiems (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. 1S-386-202/2016, 1S-19-449/2017 ir kt.).
Atsižvelgdamas į pastarąsias aplinkybes, o taip pat į nusikalstamų veikų, už kurių padarymą yra nuteistas E. V., sunkumą, nuteistojo neteisėtais veiksmais pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės (žmogaus gyvybės) reikšmingumą, nuteistajam nustatytą vidutinę pakartotinio nusikalstamumo riziką (49 balai pagal OASys metodiką) teismas šiuo konkrečiu atveju sprendžia, kad patenkinus pataisos įstaigos administracijos teikimą, nebus tinkamai užtikrintas BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas.
Atkreiptinas dėmesys, kad šis teistumas E. V. nėra pirmasis. Anksčiau jis teistas tris kartus dėl išžaginimo, vagystės bei įžeidimo ir pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. E. V. du kartus buvo skirtas realus laisvės atėmimas ir abu šiuos kartus jam buvo pritaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau nuteistasis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Šiuo metu jis bausmę atlieka už trijų tyčinių, smurtinių nusikalstamų veikų, įskaitant ir labai sunkaus nusikaltimo (BK 129 straipsnio 1 dalis), taip pat neatsargaus nusikaltimo, padarymą. Teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę E. V. pripažino tik iš dalies, duomenų, kad jo požiūris į baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas bei jų padarymu sukeltas neigiamas pasekmes būtų iš esmės pasikeitęs, pateiktoje medžiagoje nėra. Nors nuteistojo charakteristikoje nurodyta, kad šiuo metu E. V. savo kaltę pripažįsta, tačiau tuo pačiu pažymėta, kad jis savo elgesį vertina bei analizuoja paviršutiniškai, jo mąstymas ir valios savybės išugdytos silpnai, E. V. trūksta pasitikėjimo savimi, jis pasiduoda grupės spaudimui. Vadinasi, kaltės pripažinimas yra daugiau deklaratyvus, nuteistasis neišgyvena dėl sukeltų itin sunkių, negrįžtamų padarinių, savo elgesio kritiškai nevertina.
Teismas atkreipia dėmesį, kad skiriant asmeniui bausmę yra siekiama ne tik sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti už įvykdytus nusikaltimus, atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kurį įstatymų leidėjas sieja su visuomenės interesu. Visuomenės interesas gali priklausyti ne tik nuo vyraujančių moralinių visuomenės nuostatų ir teisingumo jausmo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo požiūriu, bet ir nuo kaltininko asmenybės savybių, jo elgesio prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos, kilusių pasekmių, nukentėjusiųjų pozicijos. Savo jurisprudencijoje Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, jog baudžiamųjų įstatymų taikymas turi užtikrinti proporcingą, nuolatinį ir teisingą atsaką sunkiems teisinių gėrių pažeidimams, kad viešai patvirtintų baudžiamojo įstatymo normų laikymosi būtinumą.
Nagrinėjamu atveju E. V., jau minėta, bausmę atlieka už trijų smurtinių, tame tarpe ir labai sunkaus, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, bei vieno neatsargaus, bet irgi smurtinio, nusikaltimų padarymą. Kalinimo sąlygų švelninimui neduoda pagrindo ne tik požiūris į padarytus nusikaltimus, tačiau ir nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga. E. V. bausmės atlikimo metu dalyvavo tik privalomose socialinės reabilitacijos programose, šiuo metu socialinės reabilitacijos programose iš viso nedalyvauja, yra pasirinkęs laisvalaikio užimtumo programą. Taigi, nuteistasis daugiau dėmesio skiria maloniam laisvalaikio praleidimui, nei turimų probleminių sričių sprendimui. Atkreiptinas dėmesys, kad smurtiniai nusikaltimai buvo įvykdyti esant apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų padarymui, tačiau bausmės atlikimo metu E. V. nedalyvavo nei vienoje reabilitacijos programoje, skirtoje smurtinio elgesio ar piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais prevencijai. Pateiktoje medžiagoje taip pat nėra duomenų apie tai, ar nuteistasis lankosi pas psichologą, kuris galėtų padėti jam identifikuoti turimas problemines sritis bei efektyviai jas spręsti. Nors pataisos namuose nuteistasis mokėsi kūrikų kursuose ir gavo kūriko pažymėjimą, o dirbdamas pagal įgytą specialybę, kūrenimo sezono metu gavo ir atlyginimą, tačiau E. V. finansiškai vis tiek yra remiamas artimųjų. Nuteistojo turimas darbas yra sezoninis, duomenų, kad jis stengtųsi papildomai įsidarbinti ar įgyti kitą – paklausesnę specialybę, pateiktoje medžiagoje nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad E. V. išsilavinimas yra vidurinis, jokios profesijos jis nėra įgijęs, o kūrikų kursų baigimas neužtikrina realios galimybės integruotis į darbo rinką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertina ir tai, kad nuteistojo palaikomi socialiniai ryšiai su artimaisiais yra silpni. E. V. tėvai yra mirę, su buvusia žmona jis išsiskyręs, naujų šeiminių santykių nėra sukūręs. Pataisos įstaigoje nėra lankomas pasimatymų metu, susirašinėja laiškais bei susiskambina tik su pussesere. Taigi, nuteistajam trūksta artimųjų palaikymo, kas galėtų veikti kaip apsauginis veiksnys nuo pakartotinio nusikalstamumo. Drausminių nuobaudų neturėjimas bei paskatinimų gavimas už nepriekaištingą elgesį ir stropų darbą nėra kuo nors išskirtinės aplinkybės. Šiuo metu E. V. bausmę atlieka taip, kaip ją turėtų atlikti kiekvienas nuteistasis, esantis pataisos namuose. Tai, kad nuteistasis nepažeidinėja nustatyto režimo reikalavimų, jau yra įvertinta perkeliant jį iš paprastosios į lengvąją nuteistųjų grupę. Tačiau bausmės atlikimo tęsimui atvirojoje kolonijoje nuteistasis turi dėti aktyvias pastangas, stengdamasis sumažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką, o ne vien laikytis pataisos įstaigoje nustatytų vidaus tvarkos taisyklių. Nors teikimas dėl E. V. perkėlimo į atvirą koloniją nagrinėjamas jau antrą kartą, tačiau teismas negali ignoruoti fakto, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika visiškai nepakito, t. y. išliko vidutinė, kaip ir ankstesnio svarstymo metu (49 balai pagal OASys metodiką).
Įvertinus aptartas aplinkybes, spręstina, jog teismui pateikti duomenys nėra pakankami išvados darymui, kad nuteistasis atvirojoje kolonijoje nedarys neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems savo pasyviu ir į socialinę reabilitaciją neorientuotu elgesiu ir sugebės pavyzdingai tęsti bausmės atlikimą. Esant šioms aplinkybėms, Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus direktoriaus teikimas netenkinamas ir nuteistasis E. V. neperkeliamas į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 4 dalimi, 364 straipsnio 3 dalimi, Bausmių vykdymo kodekso 140 straipsnio 4 dalimi, teismas
nutaria:
Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus direktoriaus R. K. teikimo dėl nuteistojo E. V. perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą netenkinti.
Ši nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.