Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Alvydo Poškaus ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mamos virtuvė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-64-585/2017 pagal ieškovės B. Kasmauskienės įmonės „Mamos virtuvė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mamos virtuvė“ ieškinį dėl teisės į juridinio asmens pavadinimą, domeno vardą ir prekių ženklo pažeidimo, nesąžiningos konkurencijos veiksmų ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje – Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama: įpareigoti atsakovę savo lėšomis ne vėliau kaip per 45 dienas pakeisti savo pavadinimą kitu pavadinimu, kuriame nebūtų naudojami žodžiai „mamos“ ir / ar „virtuvė“; įpareigoti atsakovę savo lėšomis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perleisti ieškovei domeno vardą „uabmamosvirtuve.lt“; pripažinti prekių ženklo „Mamos Virtuvė“ (paraiškos numeris 2016 0325) registraciją negaliojančia; priteisti ieškovei iš atsakovės 1 000 Eur nuostolių atlyginimą; įpareigoti atsakovę savo lėšomis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti dienraštyje „Lietuvos rytas“ teismo sprendimo rezoliucinę dalį; priteisti ieškovei iš atsakovės 6 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesines palūkanas).Ieškovė nurodo, kad jos pavadinimas, susidedantis iš žodžių junginio „Mamos virtuvė“, buvo įregistruotas 2002 m. lapkričio 4 d. Jai nuo 2012 m. spalio 12 d. taip pat priklauso domeno vardas „mamosvirtuve.lt“. Ieškovė 2016 m. sausio 20 d. pateikė paraišką žodiniam prekių ženklui „MAMOS VIRTUVĖ“ registruoti. Prašymas dėl atsakovės įregistravimo pateiktas 2015 m. liepos 3 d. Atsakovės vardu 2015 m. rugpjūčio 5 d. registruotas domeno vardas „uabmamosvirtuve.lt“. Atsakovė 2016 m. vasario 7 d. pateikė paraišką kombinuotam prekių ženklui „Mamos Virtuvė“ registruoti.Atsakovės pavadinimas yra tapatus ieškovės anksčiau registruotam pavadinimui. Atsakovei priklausančio domeno vardas yra klaidinančiai panašus į ieškovės anksčiau registruoto domeno vardą. Atsakovės prekių ženklas yra klaidinančiai panašus į ieškovės prekių ženklą. Taip atsakovė pažeidžia ieškovės teises į pavadinimą, domeno vardą ir prekių ženklą. Be to, atsakovė, naudodama šiuos žymenis, pažeidžia ir sąžiningos konkurencijos principus. Ieškovės nuostoliai, atsiradę dėl neteisėto pavadinimo, domeno vardo ir prekių ženklo naudojimo, sudaro 1 000 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: įpareigojo atsakovę UAB „Mamos virtuvė“ savo lėšomis ne vėliau kaip per dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti savo pavadinimą kitu pavadinimu, kuriame nebūtų naudojamas žodžių junginys „Mamos virtuvė“; įpareigojo atsakovę savo lėšomis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perleisti B. Kasmauskienės įmonei „Mamos virtuvė“ domeno vardą „uabmamosvirtuve.lt“; pripažino prekių ženklo „Mamos Virtuvė“ registraciją (numeris 74217) negaliojančia.Teismas nustatė, kad ieškovės pavadinimo pakeitimas registruotas 2002 m. lapkričio 4 d. Ieškovės B. Kasmauskienės įmonės „Mamos virtuvė“ pavadinimą sudaro bendrinė dalis (B. Kasmauskienės įmonė), nusakanti ieškovės teisinę formą, ir tikrinis pavadinimas („Mamos virtuvė“). Atsakovė UAB „Mamos virtuvė“ kartu su jos pavadinimu yra registruota 2015 m. liepos 8 d. Atsakovės pavadinimą sudaro bendrinė dalis (UAB), nusakanti atsakovės teisinę formą, ir tikrinė dalis („Mamos virtuvė“).Teismas sprendė, jog šalių pavadinimų bendrinės dalys, nusakančios šalių teisines formas, yra silpnieji pavadinimų elementai, kurie, visiškai sutampant dominuojantiems elementams, neturi reikšmingos įtakos bendram suvokimo įspūdžiui apie pavadinimus, kaip elementų visumą, susiformuoti. Šalių tikrinių pavadinimų dalių sutaptis ir teisinių formų (plačiąja – interesų tenkinimo – prasme) panašumas gali sudaryti įspūdį, jog ieškovė yra pertvarkyta į atsakovę arba šalys yra kitaip susijusios ir taip klaidinti visuomenę. Be to, šalys vykdo panašias ūkines komercines veiklas, kurios yra susijusios su maitinimo paslaugų teikimu. Juridinių asmenų pavadinimai labai dažnai naudojami be nuorodos į teisines formas. Dėl to tiek ieškovė, tiek atsakovė paprastai būtų vadinamos ir įsimenamos tiesiog kaip „įmonė Mamos virtuvė“. Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog šalių pavadinimai yra klaidinančiai panašūs.Ieškovės savininkė yra domeno vardo „mamosvirtuve.lt“ (registruotas 2012 m. spalio 12 d.) savininkė. Atsakovė yra domeno vardo „uabmamosvirtuve.lt“ (registruotas 2015 m. rugpjūčio 5 d.) savininkė.Ieškovės domeno vardo „mamosvirtuve.lt“ naudojimas yra ankstesnė teisė negu atsakovės domeno vardo „uabmamosvirtuve.lt“. Ieškovės naudojamas domeno vardas susideda iš žodžių junginio „mamos virtuvė“ ir santrumpos „.lt“. Atsakovės domeno vardą sudaro raidžių junginys „uab“, žodžių junginys „mamos virtuvė“ ir aukščiausio lygio domeno vardo - ženklų „.lt“. Stiprieji (dominuojantys) abiejų domenų vardų elementai – žodžių junginys „mamos virtuvė“. Aukščiausio lygio domenas „.lt“ yra bendra abiejų domenų vardų sudedamoji dalis. Raidžių junginys „uab“, kuris, be jau nurodytų elementų, sudaro atsakovės domeno vardą, žymi atsakovės teisinę formą. Pastarieji du („.lt“ ir „uab“) elementai yra silpnieji domenų vardų elementai. Tai yra šie elementai nesukuria domenų vardams išskirtinumo ir neturi reikšmingos įtakos bendram įspūdžiui apie domenų vardus, kaip įvardytų elementų visumą, susiformuoti. Dominuojančių domenų vardų (ir ieškovės pavadinimo) elementų sutaptis sudaro pagrindą konstatuoti, jog atsakovės domeno vardas yra klaidinančiai panašus į ieškovės naudojamą domeno vardą.Ieškovė yra žodinio prekių ženklo „MAMOS VIRTUVĖ“, registruoto 43 klasės paslaugoms pagal Nicos klasifikaciją (aprūpinimas maistu ir gėrimais bei kita) žymėti, savininkė. Ieškovės prekių ženklas registruotas 2016 m. liepos 28 d. Atsakovė yra kombinuoto prekių ženklo „Mamos Virtuvė“, registruoto 43 klasės paslaugoms pagal Nicos klasifikaciją (maisto ir gėrimų parūpinimo paslaugos) žymėti, savininkė. Atsakovės prekių ženklas registruotas 2016 m. rugsėjo 14 d.Ieškovės prekių ženklas registruotas anksčiau negu atsakovės prekių ženklas. Abu prekių ženklai yra registruoti tapačioms paslaugoms (maisto ir gėrimų parūpinimo paslaugos) žymėti. Ieškovės prekių ženklą sudaro žodžių junginys „MAMOS VIRTUVĖ“, kuris yra perteiktas spausdintomis didžiosiomis lotyniškomis raidėmis, išdėstytomis standartiniu šriftu. Atsakovės prekių ženklas yra kombinuotas – susideda iš žodinio elemento, kurį sudaro žodžių junginys „Mamos Virtuvė“, ir vaizdinio (grafinio) elemento – automobilio, kuriame yra atvaizduotas ir maisto patiekimą (pateikimą) žymintis simbolis – padėklas su dangčiu. Atsakovės prekių ženklo žodiniam elementui atvaizduoti yra panaudota ruda spalva, grafiniam elementui atvaizduoti yra panaudos šviesiai pilka ir ruda spalvos. Žodžių junginys, sudarantis atsakovės prekių ženklo žodinį elementą, yra perteiktas spausdintomis (pirmosios žodžių raidės yra didžiosios, kitos – mažosios) lotyniškomis raidėmis, išdėstytomis standartiniu šriftu. Stiprusis (dominuojantis) atsakovės prekių ženklo elementas – žodinis elementas. Vaizdinis elementas – automobilis, kuriame kartu yra atvaizduotas ir maisto padėklas su dangčiu – yra aprašomojo pobūdžio žymuo, simbolizuojantis maisto pristatymo (pateikimo) paslaugą. Šio elemento įkomponavimas į prekių ženklą nesukuria išskirtinumo visam ženklui ir neturi reikšmingos įtakos bendram suvokimo įspūdžiui susiformuoti. Ieškovės prekių ženklas „MAMOS VIRTUVĖ“ ir atsakovės prekių ženklo žodinis elementas „Mamos Virtuvė“ nors nėra tapatūs, tačiau šie skirtumai yra nežymūs, todėl nereikšmingi atliekamam panašumo vertinimui ir kartu nėra pakankami prekių ženklams bendru regimuoju įspūdžiu atskirti. Ieškovės prekių ženklo ir atsakovės prekių ženklo dominuojančio elemento sutaptis sudaro galimybę vidutiniam vartotojui suklysti, siekiant identifikuoti, kurio asmens ir kokioms paslaugoms žymėti yra registruoti lyginamieji prekių ženklai. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovės prekių ženklas yra klaidinančiai panašus į ieškovės prekių ženklą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai neįtraukė VĮ Registrų centro trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje. Registruojant atsakovę kaip juridinį asmenį, VĮ Registrų centras nenustatė pavadinimų tapatumo fakto ir nenustatė jokių kliūčių įregistruoti atsakovę juridinių asmenų registre. Atsakovė nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jau yra įregistruota B. Kasmauskienės įmonė „Mamos virtuvė“. Teismas netinkamai vertino šalių juridinių asmenų klaidinantį panašumą. Sprendžiant, ar juridinio asmens pavadinimas neklaidina visuomenės dėl jo tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, turi būti vertinama, ar pagal pavadinimus galima atskirti juridinius asmenis, taip pat atsižvelgiant į juridinio asmens rūšį, teisinę formą, vykdomą veiklą.Teismas nepagrįstai pripažino B. Kasmauskienės įmonės „Mamos virtuvė“ teisę į domeną „uabmamosvirtuvė.lt“. Taip pat nesuprantamas sprendimas perduoti B. Kasmauskienės personalinei įmonei „Mamos virtuvė“ domeną „uabmamosvirtuve.lt“, nors B. Kamauskiemės įmonė nėra uždaroji akcinė bendrovė.Teismas klaidingai vertino, kad prekių ženklas, sudarytas iš žodžių junginio „MAMOS VIRTUVĖ“, kuris yra perteiktas spausdintomis didžiosiomis lotyniškomis raidėmis, išdėstytomis standartiniu šriftu, yra klaidinančiai panašus ar tapatus kombinuotam prekių ženklui, susidedančiam iš žodžių junginio „Mamos Virtuvė“ ir vaizdinio grafinio elemento – automobilio, kuriame yra atvaizduotas ir maisto pateikimą žymintis simbolis – padėklas su dangčiu.Atsakovė teisėtai naudojasi pavadinimu UAB „Mamos virtuvė“, todėl Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas jos atžvilgiu negali būti taikomas.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė teismo prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Šioje byloje nebuvo nagrinėjamas VĮ Registrų centro veiksmų teisėtumas, ieškovė tokiomis aplinkybėmis savo ieškinio negrindė, todėl nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su VĮ Registrų centro materialiosiomis teisėmis ir pareigomis negali būti laikomas pakankamu, kad atsirastų pagrindas įtraukti jį trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje. Be to, ieškovė įrodinėjo klaidinamą juridinių asmenų pavadinimų panašumą bei visuomenės susiklaidinimo tikimybę dėl juridinių asmenų panašumo, o ne pavadinimų tapatumą, ką turi nustatyti VĮ Registrų centras.Atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismas turėjo atsižvelgti į juridinių asmenų pavadinimų funkciją – atskirti jais pavadintus skirtingus juridinius asmenis vieną nuo kito, taip pat į juridinio asmens rūšį, teisinę formą, vykdomą veikią. Teismas, vertindamas suklaidinimo tikimybę dėl lyginamų juridinių asmenų panašumo, atsižvelgė ir į juridinių asmenų pavadinimų funkciją bei teismų praktikoje suformuluotas taisykles, ir į kitas aplinkybes, kurios reikšmingos vertinant lyginamus juridinių asmenų pavadinimus.Teismo konstatuota aplinkybė, kad atsakovė žinojo apie anksčiau registruotą ieškovės domeną ir sąmoningai pasirinko į ieškovės klaidinamai panašų domeno pavadinimą, neturėjo reikšmės klausimui dėl atsakovės domeno vardo registracijos teisėtumo išspręsti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atsakovės paduoto apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų

Pirmosios instancijos teismas 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi atmetė atsakovės prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu VĮ Registrų centrą, nenustatęs CPK 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms.Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai neįtraukė VĮ Registrų centro trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, kadangi registruojant juridinį asmenį VĮ Registrų centras nenustatė jos ir ieškovės juridinių asmenų pavadinimų tapatumo fakto ar kitų kliūčių įregistruoti atsakovę. Ji nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jau yra įregistruotas toks ieškovės pavadinimas. Teisėjų kolegija atmeta tokį atsakovės argumentą kaip nepagrįstą. Skundžiamu sprendimu VĮ Registrų centrui nėra sukuriamos, pakeičiamos arba panaikinamos kokios nors civilinės teisės ir (arba) pareigos. Registravimo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre (toliau – JAR) aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįtraukė VĮ Registrų centro į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje.

Dėl ginčo esmės

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl ieškovei ir atsakovei priklausančių juridinių asmenų pavadinimų, domenų ir prekių ženklų galimo klaidinančio panašumo. Byloje nustatyta, kad ieškovės B. Kasmauskienės įmonės „Mamos virtuvė“ pavadinimo pakeitimas JAR įregistruotas – 2002 m. lapkričio 4 d. Ieškovei taip pat priklauso domenas „mamosvirtuve.lt“ (registruotas 2012 m. spalio 12 d.) ir žodinis prekių ženklas „MAMOS VIRTUVĖ“, registruotas 2016 m. liepos 28 d. 43 klasės paslaugoms pagal Nicos klasifikaciją (aprūpinimas maistu ir gėrimais bei kita) žymėti. Atsakovė UAB „Mamos virtuvė“ kartu su jos pavadinimu JAR įregistruota 2015 m. liepos 8 d. Atsakovei priklauso domenas „uabmamosvirtuve.lt“ (registruotas 2015 m. rugpjūčio 5 d.) ir kombinuotas prekių ženklas „Mamos Virtuvė“, registruotas 2016 m. rugsėjo 14 d. 43 klasės paslaugoms pagal Nicos klasifikaciją (maisto ir gėrimų parūpinimo paslaugos) žymėti.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių juridinių asmenų pavadinimai, domenai bei prekių ženklai yra klaidinančiai panašūs, todėl įpareigojo atsakovę savo lėšomis pakeisti savo pavadinimą kitu pavadinimu, kuriame nebūtų naudojamas žodžių junginys „Mamos virtuvė“, įpareigojo atsakovę perleisti ieškovei domeno vardą „uabmamosvirtuve.lt“ ir pripažino prekių ženklo „Mamos Virtuvė“ registraciją (numeris 74217) negaliojančia.Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl jos ir ieškovės juridinių asmenų pavadinimo galimo klaidinančio panašumo teigdama, kad sprendžiant dėl visuomenės suklaidinimo galimybės turi būti vertinama, ar pagal pavadinimus galima atskirti juridinius asmenis, taip pat atsižvelgiant į juridinio asmens rūšį, teisinę formą, vykdomą veiklą.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.39 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens pavadinimas neturi prieštarauti viešajai tvarkai ar gerai moralei ir klaidinti visuomenę dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio, buveinės, veiklos tikslo, teisinės formos, tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, žinomesnių Lietuvos visuomenei užsienio įmonių, įstaigų ir organizacijų vardus, prekių ir paslaugų ženklus. Juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti dėl jo tapatumo ar panašumo į anksčiau už juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje pateiktus registruoti, įregistruotus ar pripažintus žinomus prekių ir paslaugų ženklus. Įstatyme nenustatyta specialių, skirtingų negu taikomi vertinant prekių ženklų panašumą juridinių asmenų panašumo vertinimo kriterijų. Teismų praktikoje šie klausimai sprendžiami iš esmės analogiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-469/2017).Atsakovė neginčija faktinės aplinkybės, kad ieškovės juridinio asmens pavadinimas yra registruotas anksčiau nei atsakovės ir abi įmonės teikia tos pačios kategorijos paslaugas. Ieškovės pavadinimą sudaro bendrinė dalis (B. Kasmauskienės įmonė), nusakanti ieškovės teisinę formą, ir tikrinis pavadinimas („Mamos virtuvė“). Atsakovės pavadinimą sudaro bendrinė dalis (UAB), nusakanti atsakovės teisinę formą, ir tikrinė dalis („Mamos virtuvė“). Abiejų įmonių pavadinimai skiriasi tik savo teisine forma. Tačiau abiejų įmonių tikrinėms dalims sutampant, pavadinimų bendrinės dalys, nusakančios įmonių teisines formas, yra silpnieji pavadinimų elementai, neturintys įtakos bendram pavadinimų suvokimo įspūdžiui. Todėl neatmetama tikimybė, jog ūkinėje veikloje vartotojai gali šiuos juridinių asmenų pavadinimus supainioti, nepriklausomai nuo to, kad skiriasi jų teisinė forma. Tuo labiau, kad šnekamąja kalba vidutinis vartotojas gali abu pavadinimus įvardinti kaip „Mamos virtuvė“ ir skirtinga įmonių teisinė forma gali sudaryti įspūdį, kad ieškovė yra pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino bylos šalių juridinių asmenų pavadinimus klaidinančiai panašius.Taip pat atsakovė nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi dėl teisės į domeną „uabmamosvirtuvė.lt“ ir jo perdavimo ieškovei, kadangi ieškovė nėra uždaroji akcinė bendrovė. Byloje nėra ginčo, kad ieškovės domeno vardo „mamosvirtuve.lt“ registracija yra ankstesnė negu atsakovės domeno vardo „uabmamosvirtuve.lt“. Ieškovės naudojamas domeno vardas susideda iš žodžių junginio „mamos virtuvė“ ir santrumpos „.lt“, o atsakovės domeno vardą sudaro raidžių junginys „uab“, žodžių junginys „mamos virtuvė“ ir santrumpa „.lt“. Stiprieji (dominuojantys) abiejų domenų vardų elementai – žodžių junginys „mamos virtuvė“. Aukščiausio lygio domenas „.lt“ yra bendra abiejų domenų vardų sudedamoji dalis. Abiejų domenų vardai skiriasi tik atsakovės domeno varde pridėtu raidžių junginiu „uab“, kuris žymi atsakovės teisinę formą. Santrumpa „.lt“ ir raidžių junginys „uab“ yra silpnieji domenų vardų elementai. Tuo tarpu dominuojantys domenų vardų elementai, kaip ir ginčo šalių juridinių asmenų pavadinimuose, yra žodžių junginys „mamos virtuvė“. Esant tapatiems dominuojančių domenų vardų elementams egzistuoja reali galimybė suklysti siekiant atskirti ginčo šalių verslo identifikatorius (naudojamas interneto svetaines).Atsakovė ginčija skundžiamo sprendimo dalį dėl ginčo šalių prekių ženklų klaidinančio panašumo.Byloje nustatyta, kad ieškovė yra žodinio prekių ženklo „MAMOS VIRTUVĖ“, registruoto 43 klasės paslaugoms pagal Nicos klasifikaciją (aprūpinimas maistu ir gėrimais bei kita) žymėti, savininkė. Ieškovės prekių ženklas registruotas 2016 m. liepos 28 d. Atsakovė yra kombinuoto prekių ženklo „Mamos Virtuvė“, registruoto 43 klasės paslaugoms pagal Nicos klasifikaciją (maisto ir gėrimų parūpinimo paslaugos) žymėti, savininkė. Atsakovės prekių ženklas registruotas 2016 m. rugsėjo 14 d.Pagal Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą prekių ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis yra tapatus įregistruotam ar pareikštam registruoti ankstesniam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu. Šios normos taikymui būtina šių sąlygų visuma: 1) atsakovei priklausantis prekių ženklas turi turėti pirmenybę (prioritetą) laiko atžvilgiu prieš ieškovės prekių ženklą; 2) lyginamieji prekių ženklai yra tapatūs arba klaidinamai panašūs; 3) prekės ir (ar) paslaugos, kurioms žymėti skirti lyginamieji prekių ženklai, yra tapačios arba panašios, ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu.Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad ieškovės prekių ženklas yra registruotas Lietuvos Respublikoje anksčiau negu atsakovės, abu prekių ženklai yra naudojami teikiant tos pačios kategorijos paslaugas. Europos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad prekių ženklų panašumas turi būti bendrai vertinamas vizualiniu, fonetiniu ir prasminiu požiūriu bei pagrįstas prekių ženklo sukuriamu bendru įspūdžiu, atsižvelgiant į jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus (Europos Teisingumo Teismo 1997 m. lapkričio 11 d. sprendimas byloje Nr. C-251/95, 23 p.). Metodinių nurodymų „Dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo“, patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro direktoriaus 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28 (toliau - Metodiniai nurodymai) 2.2 punkte įtvirtinta, kad ženklų panašumą lemia juose esančių elementų bendrumas. Panašumui turi įtakos sutampančių ir nesutampančių elementų santykis, taip pat jų svarba ženklų kompozicijoje. Bendriausias ženklų panašumo kriterijus yra bendras suvokimo įspūdis, kurį sukelia ženklas ir jo vaizdo prasmė, dėl ko vartotojai ūkinėje veikloje gali ženklus supainioti, nepaisant tam tikrų juos sudarančių elementų skirtumų.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad tai, kaip ženklus suvokia konkrečių prekių ar paslaugų vidutinis pirkėjas, turi lemiamą vaidmenį globaliai (bendrai) sprendžiant dėl suklaidinimo galimybės. Vidutinis vartotojas paprastai ženklą suvokia kaip visumą ir neanalizuoja jo atskirų detalių. Dėl šių priežasčių, globaliai (bendrai) vertinant, vidutinis vartotojas turi būti laikomas protingai gerai informuotu, protingai atidžiu ir apdairiu. Tačiau dėmesys turi būti atkreiptas į tai, kad vidutinis vartotojas tik retais atvejais turi galimybę tiesiogiai palyginti du skirtingus ženklus, bet turi patikėti (remtis) nepilnais, netobulais (angl. imperfect) jų (ženklų) atvaizdais, kuriuos jis išlaikė savo atmintyje. Taip pat reikia turėti omenyje tai, kad vidutinio vartotojo dėmesio laipsnis yra skirtingas, priklausomai nuo konkrečių prekių ar paslaugų kategorijos (ESTT 1997 m. lapkričio 11 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Nr. C-251/95 (ECR, 1997, I-6191), ESTT 1999 m. birželio 22 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Nr. C-342/97, (ECR, 1999, I-3819), Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (toliau – ESBT) 2002 m. spalio 23 d. sprendimas, priimtas byloje Nr. T-388/00, ESBT 2002 m. spalio 23 d. sprendimas, priimtas byloje Nr. T-104/01, ESBT 2002 m. spalio 23 d. sprendimas, priimtas byloje Nr. T-6/01).Nagrinėjamu atveju ieškovės prekių ženklas yra žodinis prekių ženklas, sudarytas iš žodžių junginio „MAMOS VIRTUVĖ“, kuris yra perteiktas spausdintomis didžiosiomis lotyniškomis raidėmis, išdėstytomis standartiniu šriftu. Atsakovės prekių ženklas yra kombinuotas – susideda iš žodinio elemento, kurį sudaro žodžių junginys „Mamos Virtuvė“, ir vaizdinio (grafinio) elemento – automobilio, kuriame yra atvaizduotas padėklas su dangčiu. Žodžių junginys, sudarantis atsakovės prekių ženklo žodinį elementą, yra perteiktas spausdintomis lotyniškomis raidėmis, išdėstytomis standartiniu šriftu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dominuojantis atsakovės prekių ženklo elementas yra žodinis elementas. Tuo tarpu vaizdinis elementas (automobilis, kuriame atvaizduotas maisto padėklas su dangčiu) – silpnasis atsakovės prekių ženklo elementas, simbolizuojantis maisto pristatymo (pateikimo) paslaugą. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, kadangi atsakovės prekių ženklas iš savo elementų visumos sudaro bendrą regimąjį įspūdį – žodžių junginį „Mamos virtuvė“, kuris laikytinas dominuojančių atsakovės prekių ženklo elementu, todėl pagrįstai būtent šis atsakovės prekių ženklo elementas buvo lygintas su ieškovės žodiniu prekių ženklu „MAMOS VIRTUVĖ“ ir dėl savo tapatumo pripažintas klaidinančiai panašiu į ieškovės prekių ženklą.

Dėl procesinės bylos baigties

Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus faktinius ir teisinius argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį, įpareigojo atsakovę savo lėšomis pakeisti savo pavadinimą kitu pavadinimu, kuriame nebūtų naudojamas žodžių junginys „Mamos virtuvė“, įpareigojo atsakovę perleisti ieškovei domeno vardą „uabmamosvirtuve.lt“ ir pripažino prekių ženklo „Mamos Virtuvė“ registraciją (numeris 74217) negaliojančia. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas.

Dėl kitų apeliacinio skundų argumentų

Kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam klausimo dėl ieškovei ir atsakovei priklausančių juridinių asmenų pavadinimų, domenų ir prekių ženklų galimo klaidinančio panašumo, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą nurodo patyrusi 980,10 Eur advokato pagalbos išlaidų, kurias prašo priteisti iš atsakovės. Prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatytą maksimalų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydžio – 1069,64 Eur (822,8 Eur x 1,3). Tačiau kaip matyti iš ieškovės 2018 m. sausio 2 d. pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, atliktų darbų ataskaitos ir banko sąskaitos išrašo, ieškovė patyrė ne 980,10 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, bet 653,40 Eur. Įvertinus šias aplinkybes, spręstina, kad ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas iki 653,40 Eur (CPK 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei B. Kasmauskienės įmonei „Mamos virtuvė“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mamos virtuvė“ 653,40 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt tris eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.