Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-527-881/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-10-06
Bylos Nr.: e2A-527-881/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-58-3-00002-2020-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Mikuckienė, Dalia Kačinskienė, Neringa Švedienė
Ieškovas: T. M., V. M., D. M., K. A.
Atsakovas: viešajai įstaigai Joniškio ligoninei

Kategorijos

2.6.10.5.2.15Medikų (gydytojų) atsakomybė už žalą padarytą pacientui
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-527-881/2022 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00002-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.15; 3.3.1.18.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 6 d. Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų T. M. ir V. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų T. M., D. M., K. A. ir V. M. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Joniškio ligoninei dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ir akcinė draudimo bendrovė „Compensa Viena Insurance Group“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai T. M., D. M., K. A. ir V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Joniškio ligoninės (toliau – ir Joniškio ligoninė) 200 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą – po 50 000 Eur kiekvienam ieškovui. Taip pat prašė priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai T. M., D. M. ir K. A. nurodė, kad jų tėvas, o ieškovės V. M. sutuoktinis V. M. 2018 m. lapkričio 19 d. iš ryto namuose rastas nualpęs, 10 val. 12 min. buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir 10 val. 35 min. greitosios medicinos pagalbos (toliau – ir GMP) automobiliu V. M. nuvežtas į Joniškio ligoninę. Pacientas buvo komos būsenos, 2018 m. lapkričio 19 d. ir 2018 m. lapkričio 20 d. jam atlikti galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimai, kurių išvada – išeminis insultas. 2018 m. lapkričio 20 d. pacientui buvo konstatuotas smegenų infarktas dėl smegenų arterijų trombozės. V. M. 2018 m. lapkričio 20 d., neinformavus artimųjų, perkeltas į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę (toliau – ir Respublikinė Šiaulių ligoninė), kur kardiologijos reanimacijos ir intensyvios terapijos, chirurgijos reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose gydytas iki 2018 m. lapkričio 24 d. 3 val. 40 min. mirė. Pacientui Joniškio ligoninėje nebuvo suteiktas tinkamas išeminio insulto gydymas, specializuotas gydymas pradėtas taikyti pavėluotai – pacientas į Respublikinę Šiaulių ligoninę, Insulto gydymo centrą, išvežtas tik po 24 valandų. V. M., laiku nustačius diagnozę, galėjo būti taikomas gydymas atliekant trombolizę. Nuo pirmųjų simptomų iki pirmojo kompiuterinės tomografijos tyrimo nebuvo praėję 4 val. 30 min., nes V. M. dar 6 val. ryto buvo atsikėlęs, vėliau užmigo, o V. M. pirmuosius ligos simptomus pastebėjo 2018 m. lapkričio 19 d. apie 9 val. 30 min. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – ir Komisija) sprendimo išvada, kad insultas pacientą ištiko apie 5–6 val. ryto, yra pagrįsta prielaidomis. Be to, perkeldama pacientą į Respublikinę Šiaulių ligoninę, be artimųjų sutikimo, nesant būtinumo, atsakovė elgėsi aplaidžiai – rizikavo paciento gyvybe ir galbūt nulėmė jo mirtį. Ieškovas T. M. prašė perkelti pacientą į Respublikinę Šiaulių ligoninę iškart atvežus jį į Joniškio ligoninę, t. y. 2018 m. lapkričio 19 d., tačiau į prašymą nebuvo atsižvelgta. Apskritai pacientą reikėjo vežti į Respublikinę Šiaulių ligoninę dar iš namų, kai atvyko greitosios medicinos pagalbos brigada.

3. Ieškovų teigimu, žala V. M. sveikatai padaryta dėl Joniškio ligoninėje jį gydžiusių gydytojų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)neteisėtų veiksmų, konstatuotų Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Akreditavimo tarnyba) direktoriaus 2019 m. birželio 25 d. įsakymu Nr.T4-139-(1.34.) – atvykus į priėmimo skubios pagalbos skyrių nepažymėta medicinos dokumentuose skubiosios medicinos pagalbos kategorija, taip pat pacientui skirta vienkartinė „Clopidogrel“ 300 mg dozė ne pagal Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnyba) registruotas vaisto terapines indikacijas. Dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų ieškovai neteko vieno artimiausių žmonių – tėvo, sutuoktinio. Kadangi ieškovus ir pacientą siejo itin artimas ryšys, dėl tėvo ir sutuoktinio netekties jie patyrė didelį dvasinį sukrėtimą ir emocinius išgyvenimus, todėl prašė priteisti po 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

4. Be to, ieškovai nurodė, kad ieškiniui pagrįsti nėra būtinos vien specialių mokslo žinių turinčių specialistų išvados, ieškinio reikalavimus pagrindžia garso įrašai, kuriuose įrašyti T. M. pokalbiai su Joniškio ligoninės direktoriumi (duomenys neskelbtini). Atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. V-40 patvirtinto Ūminio galvos smegenų insulto diagnostikos ir gydymo insulto gydymo centruose tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 22 punkto nuostatas. Ieškovai nesutiko, kad pacientą išeminis insultas ištiko 2018 m. lapkričio 19 d. 5 val. ryto, nes 6 val. 10 min. pacientas buvo atsikėlęs įsijungti televizoriaus. Atsakovė neįrodė, kad tinkamas gydymas V. M. buvo suteiktas laiku. Atsakovė nepaaiškino, kodėl pacientas buvo nugabentas į Joniškio ligoninę, kur nėra galimybės suteikti pilnavertį insulto gydymą, nors privalėjo būti vežamas į Respublikinę Šiaulių ligoninę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas, vertindamas ieškovų paaiškinimus dėl pirmųjų V. M. įvykusio insulto simptomų laiko, konstatavo, kad artimųjų paaiškinimai nenuoseklūs ir prieštaringi. Teismas nesivadovavo V. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. gruodžio 19 d., beveik mėnuo po V. M. mirties, nes byloje surinkti rašytiniai įrodymai leidžia spręsti, kad įvykus nelaimei, t. y. 2018 m. lapkričio 19 d., kviečiant greitąją medicinos pagalbą ir teikdama paaiškinimus gydytojams ieškovė V. M. tiksliau nurodė reikšmingas įvykio aplinkybes. Gydymo stacionare ligos istorijos U6890/359 GMP kvietimo kortelėje nurodyta iškvietimo priežastis (infarktas gal, buvo išgertuvės), įrašytos pastabos: „6 val. ryto buvo atsikėlęs, po to užmigo, niekas iš namiškių po to nebendravo. Apie 10 val. rado be sąmonės“. Ligos istorijoje gydytojos neurologės (duomenys neskelbtini)įraše 11.05 val. nurodyti anamnezės iš žmonos duomenys: „apie 5 val. ryte buvo atsibudęs, klausėsi radijo ar TV, po to užmigo. Žmona nežino kada prarado sąmonę“.

7. Teismas pažymėjo, kad ieškovų teiginius dėl galimybės taikyti pacientui intraveninę trombolizę, kaip paaiškino teismo posėdyje atsakovės Joniškio ligoninės vyr. gydytojas (duomenys neskelbtini) ir trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini), paneigia labai sunki paciento neurologinė būklė atvežus jį į Joniškio ligoninę, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad ligonio paruošimas ir pervežimas į artimiausią insulto gydymo centrą būtų užtrukęs daugiau nei dvi valandas. Teismo vertinimu, atsakovės ir trečiojo asmens atsikirtimus patvirtina ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje pateikta specialistų išvada Nr. DM 40/2019 (01), kurioje nurodyta, kad aplinkybės, jog 2018 m. lapkričio 19 d. apie 11 val. gydytojos reanimatologės užfiksuota hipertenzinė krizė ((duomenys neskelbtini)113 mmHg), anamnezėje buvęs kraujavimas iš virškinamojo trakto, buvęs epilepsijos priepuolis taip pat laikytinos absoliučiomis kontraindikacijomis specializuotam reperfuziniam išeminio insulto gydymui, be to, nagrinėjamoje civilinėje byloje atliktos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertų deontologinės teismo medicinos ekspertizės išvados, kuriose nurodyta, jog, atsižvelgiant į paciento būklę, ligos anamnezę, V. M. buvo laiku pritaikytas tinkamas bazinis insulto gydymas: užtikrintos, palaikomos ir monitoruojamos pagrindinės gyvybinės funkcijos; skiriami kraujo tėkmę gerinantys intraveniniai skysčiai, agregantai; kraujospūdžio korekcija; giliųjų venų trombozės profilaktika heparinu; smegenų pabrinkimo gydymas osmosiniais diuretikais. Taikyti specializuotą išeminio insulto gydymą (intraveninę trombolizę, mechaninę trombektomiją) indikacijų nebuvo. Be to, šios bylos kontekste svarbi aplinkybė, kad sprendimą vežti sunkios būklės pacientą į artimiausią gydymo įstaigą priėmė ne atsakovė, o viešoji įstaiga Joniškio rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stotis, kuriai ieškinio reikalavimai šioje byloje nėra pareikšti.

8. Taip pat teismas konstatavo, kad ieškovų kartu su dubliku į bylą pateikti garso įrašai, nėra tinkamas ir pakankamas įrodymas ieškinio reikalavimams pagrįsti. Ieškovų pozicija dėl pateiktų garso įrašų įrodomosios reikšmės neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų šios kategorijos bylose. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai.

9. Teismas pripažino, kad tiek byloje skirtos ekspertizės išvados, tiek Akreditavimo tarnybos ir Komisijos sprendimų argumentai bei visų medicinos specialistų ir ekspertų išvados iš esmės yra vieningos, neprieštaraujančios, papildančios viena kitą. Medicinos ekspertų išvadose, kurios nagrinėjamu atveju gali patvirtinti ar paneigti gydytojų veiksmų atitikimą atidaus profesionalo elgesio standartui, aiškiai nurodyta, kad Joniškio ligoninėje V. M. sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai, išeminio insulto diagnozė nustatyta laiku ir laiku pritaikytas tinkamas bazinis insulto gydymas, taikyti specializuotą išeminio insulto gydymą (intraveninę trombolizę, mechaninę trombektomiją) indikacijų nebuvo. Vaisto „Clopitrogel“ skyrimas ir paciento perkėlimas į Respublikinę Šiaulių ligoninę nepakenkė V. M. sveikatai. V. M. ligos progresavimas buvo nulemtas ne gydytojų veiksmų, bet negrįžtamo galvos smegenų išeminio pažeidimo. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą (byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, rašytinius įrodymus, ikiteisminio tyrimo duomenis), įvertinęs, kad ekspertizės akte nėra prieštaravimų, akto išvados išplaukia iš tyrimo eigos, išvados pateiktos atlikus išsamų tyrimą, konstatavo, jog neturi pagrindo abejoti ir nesutikti su ekspertizės išvadomis, todėl nėra pagrindo daryti pagrįstą išvadą, kad paciento V. M. teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeista ir tai reiškia, jog nėra pagrindo atsakovės Joniškio ligoninės veiksmus pripažinti neteisėtais.

10. Teismas pažymėjo, kad subjektyvus asmens, manančio, jog neigiami padariniai atsirado būtent dėl medicinos darbuotojų veiksmų, vertinimas, nesant kitų įrodymų, kurių turinys būtų pagrįstas specialiomis žiniomis, nėra pakankamas civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju V. M. su žmogaus gyvybe nesuderinama ligos eiga negali nulemti atsakomybės taikymo atsakovei Joniškio ligoninei, o byloje esanti įrodymų visuma neleidžia konstatuoti esant priežastinį ryšį tarp gydytojų veiksmų ir atsiradusios žalos.

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovai T. M. ir V. M. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė V. M. kviesdama greitąją medicinos pagalbą neva tiksliau nurodė laiką, kada paskutinį kartą matė sąmoningą V. M., nei kad po mėnesio duodama parodymus ikiteisminio tyrimo įstaigai. Kaip tik V. M., kviesdama greitąją medicinos pagalbą ir teikdama paaiškinimus gydytojams, buvo susijaudinusi ir didelio streso būsenoje, nes sutuoktinį buvo ištikęs insultas. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu, duodama parodymus praėjus maždaug vienam mėnesiui laiko nuo įvykių, ji buvo rami, stresas ir emocijos buvo nuslūgusios, todėl galėjo viską ramiai apmąstyti, atkurti įvykių seką ir tokiu būdu tiksliau viską nupasakoti, tame tarpe ir tiksliau nurodyti laiką, kada paskutinį kartą matė sąmoningą sutuoktinį V. M.. Gydytoja (duomenys neskelbtini)galėjo netiksliai užrašyti V. M. parodymus, todėl negalima pasitikėti vien D. V., kuri galėjo būti suinteresuota pateisinti faktą, kad V. M. nebuvo suteiktas tinkamas gydymas. V. M. šiuo metu taip pat nepamena, kad būtų nurodžiusi gydytojai (duomenys neskelbtini), jog paskutinį kartą sutuoktinį V. M. matė sąmoningą 6 val. ryte. Ekspertizes atlikę ekspertai ir specialistai vadovavosi būtent ligos istorijoje D. V. užrašytais duomenimis, kad V. M. neva paskutinį kartą matė V. M. sąmoningą 5–6 val. ryto, kurie nėra teisingi.

11.2. Teismas nepašalino byloje buvusių prieštaravimų. Atsakovė neva gydymą pacientui V. M. suteikė laiku ir tinkamą, tačiau po pirmojo tomografinio tyrimo paciento diagnozė nebuvo aiški, tačiau neva gydymas buvo taikytas iškart. Jeigu gydymas buvo taikomas iškart atlikus pirmąjį tomografinį tyrimą, tai nežinia, kokiu būdu jis buvo parinktas, nežinant tikslios diagnozės. Taip pat nebuvo konstatuota, kada apskritai buvo nustatyta paciento V. M. ligos diagnozė – po pirmojo, antrojo ar trečiojo tomografinio tyrimo. Ieškovai ir jų atstovas prašė byloje apklausti deontologinę ekspertizę atlikusį ekspertą, siekiant pašalinti nurodytus prieštaravimus, tačiau 2021 m. lapkričio 4 d. teismo posėdžio metu teismas tokį ieškovų prašymą nepagrįstai atmetė.

11.3. Akreditavimo tarnybos išvados patvirtina, kad atsakovė ir jos gydytojai nedėjo maksimalių pastangų ir nesiėmė visų galimų priemonių bei nebuvo atidūs, rūpestingi paciento V. M. gydymo procese, dėl ko buvo padaryti pažeidimai. Vien šių pažeidimų padarymas sąlygojo žalą pacientui ir jo artimiesiems, kadangi pacientas dėl jam paskirtos „Clopidogrel“ dozės, kuri dar ir 4 kartus viršijo leistinas normas, galėjo sukelti pacientui kančias ir skausmą, kai pacientas ir taip buvo sunkios būklės. Tuo tarpu tai, kad gydytojas (duomenys neskelbtini) nepažymėjo medicinos dokumentuose skubiosios medicinos pagalbos kategorijos, lėmė netinkamą ir nesavalaikį gydymo suteikimą pacientui. Be to, Akreditavimo tarnyba nenurodė, kad tai būtų buvusi tik apsirikimo klaida, to neneigė nė vienas ekspertas, o pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės visiškai neįvertino, kas tik dar kartą patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė neįsigilinęs į bylos medžiagą ir neištyręs visų byloje esančių įrodymų visumos.

11.4. Teismas nepagrįstai nevertino ieškovų pateiktų garso įrašų, nurodydamas, kad tai nėra tinkama įrodinėjimo priemonė. Ieškovai savo argumentus grindė ne vien tik prie ieškinio pridedamais įrodymais ar teiginiais, bet ir garso įrašais, kuriuos darė ieškovas T. M., o tokius įrodymus pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti ir jais vadovautis, arba motyvuotai atmesti.

11.5. Teismas vadovavosi byloje atlikta ekspertize, nepaisant to, kad joje yra daug neatitikimų, kurių pirmosios instancijos teismas nepašalino. Nors ieškovų atstovas prašė byloje apklausti ekspertizę atlikusį ekspertą, tačiau pirmosios instancijos teismas neapklausė eksperto, be to, neapklausė trečiųjų asmenų (duomenys neskelbtini), eksperto (duomenys neskelbtini)bei nepasinaudojo galimybe tokiu būdu pašalinti bent jau dalį neatitikimų ir prieštaravimų.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovė Joniškio ligoninė prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

12.1. Byloje yra pateikti reikšmingi rašytiniai įrodymai, paremti specialiosiomis medicinos mokslo žiniomis, kurie patvirtina, kad pacientui Joniškio ligoninėje sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai. Apeliacinis skundas yra grindžiamas tik subjektyviais apeliantų vertinimais ir argumentais, kurie nėra pagrįsti specialiomis medicinos mokslo žiniomis ir negali paneigti nepriklausomų aukštos kvalifikacijos specialistų ir ekspertų išvadų. Apeliantams neužtenka tik kelti abejones atsakovės gydytojų veiksmais, jie privalo savo teiginius pagrįsti įrodymais, tačiau tokių įrodymų į bylą nėra pateikta.

12.2. Apeliantų pateiktuose garso įrašuose, kuriuose užfiksuoti pokalbiai su Joniškio ligoninės vadovu, nėra užfiksuota jokių šiai bylai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų priežastiniame ryšyje su paciento mirtimi, todėl teismas teisingai konstatavo, kad ieškovų kartu su dubliku į bylą pateikti garso įrašai nėra tinkamas ir pakankamas įrodymas ieškinio reikalavimams pagrįsti.

12.3. Sprendimus gydytojai turėjo priimti ir priėmė vadovaudamiesi paciento artimųjų parodymais, pateiktais atvežus pacientą ir objektyvia paciento klinikine būkle. Nesuprantami apeliantų argumentai, kaip praėjus mėnesiui po paciento mirties, V. M. duoti parodymai ikiteisminiame tyrime gali turėti didesnę įrodomąją reikšmę, nei jos išsakyti teiginiai, užfiksuoti paciento medicinos dokumentuose, kurie buvo užfiksuoti atvykus greitosios medicinos pagalbos brigadai ir atvežus pacientą į ligoninės priėmimo skyrių. Labai sunki paciento neurologinė būklė, atvežus jį į ligoninę, patvirtina, kad išeminis insultas buvo įvykęs daugiau nei prieš 4 val. iki atvežimo į ligoninę. Taip pat, laikas nuo insulto pradžios iki paciento atvežimo į ligoninę neturėjo lemiamos reikšmės, nes 4 val. nuo insulto atsiradimo pradžios terminas turi būti skaičiuojamas iki intraveninės trombolizės pradžios, kuri atliekama Insulto gydymo centre (artimiausias yra Respublikinėje Šiaulių ligoninėje), o ne iki atvežimo į ligoninę. Paciento, kai jis yra intubuotas, sekamas ir gydomas reanimacijos ir intensyviosios terapijos padalinyje, perkėlimas į aukštesnio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigos reanimacijos ir intensyviosios terapijos padalinį yra galimas tik reanimobiliu, lydint specialiai reanimacijos brigadai. Tokiu atveju, esant indikacijoms perkelti pacientą į Insulto gydymo centrą, kviečiama speciali greitosios medicinos pagalbos brigada (reanimobilis) paciento transportavimui. Toks transportavimas užtrunka ne mažiau kaip 2 val. Taigi, net skaičiuojant laiką nuo 7 val. 15 min., pacientas iš Joniškio ligoninės jokiu būdu negalėjo patekti į Insulto gydymo centrą iki 11 val. 15 min. Be to, praleistas terminas intraveninės trombolizės atlikimui buvo tik viena iš kontraindikacijų pervežimui į Insulto gydymo centrą (Respublikinę Šiaulių ligoninę) ir intraveninės trombolizės atlikimui.

12.4. Sprendimą paciento tiesiai iš namų nevežti į Insulto gydymo centrą (Respublikinę Šiaulių ligoninę) priėmė greitosios medicinos pagalbos brigada, kuri nustatė, jog paciento būklė yra ypač sunki ir ją reikia stabilizuoti (pacientas be sąmonės, buvę traukuliai, pradeda strigti kvėpavimas) ir būklės stabilizavimui pervežė į artimiausią ligoninę. Ligoninėje stabilizavus paciento būklę, buvo nustatytos aiškios kontraindikacijos intraveninei trombolizei (intraveninė trombolizė negalėjo būti atliekama): 1) jau buvo praleistas terminas intraveninės trombolizės atlikimui; 2) labai sunki paciento neurologinė būklė (koma, kvėpavimo sutrikimas, karščiavimas); 3) buvę traukuliai; 4) kraujavimas iš virškinamojo trakto ir nustatyta mažakraujystė (Hb kiekis kraujyje siekė 84 g/l, kai norma yra 140 – 180 g/l). Dėl šių priežasčių pacientui taip pat nebuvo galimi kiti išeminio insulto gydymo būdai (trombektomija ir neurochirurginis gydymas). Negalint taikyti specializuoto (invazinio) išeminio insulto gydymo metodų, pacientui pagrįstai buvo parinktas ir taikytas išeminio insulto bazinis gydymas. 2018 m. lapkričio 20 d. medicininių indikacijų paciento perkėlimui į aukštesnio lygio ligoninę nebuvo, nes paciento prognozė buvo ypač bloga, o invaziniai gydymo metodai jam buvo kontraindikuotini. Tačiau esant konfliktinei situacijai su paciento artimaisiais, agresyviai reikalavusiais paciento perkėlimo, kuri trukdė ligoninės personalo darbui, Joniškio ligoninė suorganizavo paciento perkėlimą į Respublikinę Šiaulių ligoninę. Paciento perkėlimas į aukštesnio lygio ligoninę neturėjo įtakos blogai paciento prognozei.

12.5. Išeminio insulto diagnozė pacientui buvo nustatyta 2018 m. lapkričio 19 d. 14:47 val., t. y. po keturių valandų nuo atvykimo į Joniškio ligoninę, kai pacientui buvo atliktas pakartotinis galvos kompiuterinės tomografijos tyrimas. Pirminio galvos kompiuterinės tomografijos tyrimo metu diagnozuoti išeminio galvos smegenų insulto nebuvo galimybės, nes dėl nevalingų paciento judesių (pacientas buvo be sąmonės) tyrimo vaizdai buvo nekokybiški. Stabilizavus paciento sveikatos būklę po 4 val. galvos kompiuterinės tomografijos tyrimas buvo pakartotas ir pacientui pagrįstai diagnozuota išeminio insulto diagnozė. Diagnozės nustatymas per 4 val. tokios sunkios būklės pacientui negali būti laikomas pavėluotu. Apeliaciniame skunde nurodytos apeliantų abejonės, kad galbūt pacientui smegenų infarktas buvo nustatytas tik 2018 m. lapkričio 20 d., visiškai paneigia skirtingų gydytojų įrašai paciento medicinos dokumentuose (gydytojų (duomenys neskelbtini)2018 m. lapkričio 19 d. įrašai), kuriuose aiškiai nurodyta, kad jau 2018 m. lapkričio 19 d. pacientui buvo nustatyta išeminio insulto diagnozė ir pradėtas bazinis insulto gydymas.

12.6. Ekspertizės akte, Akreditavimo tarnybos ataskaitoje, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Intensyvios terapijos klinikos gydytojo anesteziologo – reanimatologo doc. dr. (duomenys neskelbtini)atsakymuose Komisijai vienareikšmiškai nurodyta, kad vienkartinė „Clopidogrel“ dozė jokių neigiamų pasekmių pacientui nesukėlė. Skubiosios medicinos pagalbos kategorijos medicinos dokumentuose nepažymėjimas neturėjo visiškai jokios įtakos teiktų paslaugų savalaikiškumui ir kokybei.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Pagrindinės faktinės bylos aplinkybės

14. 2018 m. lapkričio 19 d. 10.35 val. labai sunkios būklės (koma, trinkantis kvėpavimas, hipertenzinė krizė, traukuliai) pacientas V. M. greitosios medicinos pagalbos automobiliu atvežtas į VšĮ Joniškio ligoninės priėmimo skyrių, kur jam buvo suteikta skubi medicininė pagalba. Pacientą lydėjo žmona, ieškovė V. M., kuri gydytojams paaiškino, kad V. M. vartojo alkoholinius gėrimus, 6 val. ryto buvo atsikėlęs, vėliau užmigo, niekas iš namiškių po to su juo nebendravo, apie 10 val. rado V. M. be sąmonės. V. M. bazinis insulto gydymas buvo pradėtas taikyti 2018 m. lapkričio 19 d. 11 val. paguldžius pacientą į VšĮ Joniškio ligoninės reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių. Būklė įvertinta kaip sunki, koma (4 balai).

15. Išeminio insulto diagnozė pacientui V. M. buvo nustatyta 2018 m. lapkričio 19 d. 14 val. 47 min., t. y. po 4 valandų nuo atvykimo į ligoninę, kai pacientui buvo atliktas pakartotinis galvos kompiuterinės tomogramos (toliau – ir KT) tyrimas. Pirminės galvos kompiuterinės tomogramos, atliktos V. M. 2018 m. lapkričio 19 d. 10 val. 52 min., tyrimo metu diagnozuoti išeminio galvos smegenų insulto nebuvo galimybės ne tik dėl nevalingų paciento judesių, bet ir dėl aplinkybių, kad ūminio išeminio insulto pirmosiomis valandomis tokie pakitimai kompiuterinėje tomografijoje dažnai neišryškėja.

16. Paciento V. M. būklė 2018 m. lapkričio 19 d. vertinta 11 val., 11.05 val., 13 val., 13.47 val., 16 val., 17 val. 23 val. Įrašuose nurodoma, kad ligonio prognozė nepalanki, koma įvertinta 3 balais.

17. V. M. būklė 2018 m. lapkričio 20 d. vertinta 7 val., 8.30 val., 9.23 val., 10 val., 13 val. 13.30 val. Tą pačią dieną 12.30 val. pacientą nuspręsta perkelti į Respublikinę Šiaulių ligoninę. Įrašuose būklė vertinama labai sunkia, koma (3 balai).

18. V. M. 2018 m. lapkričio 20 d. 14 val. 14 min. buvo perkeltas į Respublikinę Šiaulių ligoninę (įrašas, kad tam paciento artimieji neprieštarauja) ir iki 2018 m. lapkričio 23 d. gydytas šios ligoninės Kardiologijos reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, o nuo 2018 m. lapkričio 23 d. iki mirties, Chirurginės reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, kur buvo tęsiamas simptominis gydymas. Pacientas V. M. mirė 2018 m. lapkričio 24 d. 3 val. 40 min.

19. 2018 m. lapkričio 26 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-56334-18 pagal ieškovo T. M. pareiškimą dėl galimai netinkamo tarnybos pareigų atlikimo, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Joniškio ligoninėje, tai yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 229 straipsnyje.

20. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (toliau – ir VTMT) Šiaulių skyriaus teismo medicinos ekspertas (duomenys neskelbtini)2018 m. lapkričio 28 d. atliko V. M. palaikų tyrimą ir surašė išvadą, kad V. M. mirtis įvyko nuo išeminio galvos smegenų insulto, sukėlusio smegenų komą, progresuojantį kvėpavimo funkcijos nepakankamumą. Tyrimo atlikimo pagrindas: Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. J. 2018 m. lapkričio 26 d. užduotis atlikti mirusiojo kūno tyrimą baudžiamojoje byloje Nr.01-1-56334-18. 2019 m. gruodžio 18 d. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

21. Akreditavimo tarnybos Paslaugų kokybės priežiūros skyriaus 2019 m. birželio 21 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-51 ataskaitoje Nr. D17-107-(1.27) konstatuota, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Joniškio ligoninėje pacientui V. M. asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai (tinkamai įvertinta sveikatos būklė, nustatyta diagnozė, savalaikiai pradėta būtinoji medicinos pagalba), išskyrus tai, jog atvykus į Priėmimo skubiosios pagalbos skyrių medicininiuose dokumentuose nebuvo įrašyta skubiosios medicinos pagalbos kategorija, netinkamai parinktas vaistinis preparatas (Klopidogrelis) bei jo vienkartinė dozė (konsultanto nuomone, šis trūkumas neturėjo įtakos paciento sveikatos būklei).

22. Komisija 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu konstatavo, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos VšĮ Joniškio ligoninėje buvo suteiktos tinkamai ir pareiškėjų T. M., D. M., K. A. ir V. M. pareiškimo atlyginti neturtinę žalą netenkino.

Dėl sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės už teikiant sveikatos priežiūros paslaugas kaltais darbuotojų veiksmais padarytą žalą sąlygų ir įrodymų vertinimo

23. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl gydymo (sveikatos priežiūros) paslaugų, kurias atsakovė VšĮ Joniškio ligoninė, kaip valstybinės sveikatos priežiūros įstaiga, teikė ieškovų tėvui (ir sutuoktiniui) V. M., kokybės ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos paciento artimiesiems (ieškovams) atlyginimo.

24. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) 3 straipsnyje nustatyta, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas ir kad pacientams turi būti suteikta kvalifikuota sveikatos priežiūra.

25. Taikant aptariamą teisinį reglamentavimą teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283, 284 straipsniai). Kalte grįstos civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti būtinas sąlygų visetas: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Asmuo, pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl, siekdama paneigti civilinės atsakomybės prievolę, sveikatos priežiūros įstaiga turi įrodyti, kad jos darbuotojai nėra kalti dėl atsiradusios žalos, t. y. jog, atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jie buvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

26. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant sveikatos priežiūros įstaigos civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų nustatymo kriterijus, yra konstatuota, kad gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė, tai yra specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų vykdymą, ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimą, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, t. y. jo veiksmai vertinami ne pagal protingo ir atidaus žmogaus, bet pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą. Vertinant, ar gydytojo veiksmas buvo teisėtas ar neteisėtas, vadovaujantis pirmiau pateiktais standartais, reikia vertinti kiekvieną konkretų, individualų atvejį, nes tas pats veiksmas arba pasiektas rezultatas vienu atveju gali būti vertinamas kaip teisėtas ir padedantis išgelbėti paciento gyvybę, o kitu atveju toks pats veiksmas arba rezultatas gali būti įvertintas kaip prieštaraujantis teisei ir kenkiantis pacientui, sukeliantis jam žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013).

27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, jog ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas. Sprendžiant dėl gydytojų kaltės, turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010). Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad gydytojo veiksmų standartas apima ne tik medicinos ir kitų mokslų žinias, taikytinas medicinos praktikoje, profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisykles, bet ir gydytojo veiksmų konkrečiose aplinkybėse vertinimą, remiantis protingumo, sąžiningumo kriterijais. Ar asmuo konkrečioje situacijoje buvo sąžiningas ir turi būti laikomas nekaltu, vertinama pagal tai, ar jis padarė viską, ko iš jo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010).

28. Kartu kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, kad maksimalių pastangų principas, vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui, nereiškia, jog gydytojas turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus, tai reiškia, kad turi būti įvertinta, ar jis veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011).

29. Apibendrinant aptartas įstatymo ir teismų praktikos nuostatas darytina išvada, kad vertinant, ar egzistuoja neteisėti veiksmai, kaip sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės sąlyga, turi būti atsakyta į klausimą, ar individualiu atveju pacientui buvo suteiktos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos. Sprendžiant dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, turi būti įvertinta, ar sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo veiksmai atitiko sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartą ir maksimalių pastangų kriterijų. Gydytojų veiksmus teismas turi vertinti proceso, be ne rezultato aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015).Taigi, pacientą ir sveikatos priežiūros įstaigą (gydytoją) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, todėl, sprendžiant dėl sveikatos priežiūros įstaigų (gydytojų, kitų medicinos darbuotojų) kaltės, būtina atsakyti į klausimą, ar tikrai medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas.

30. Įrodinėjimo procesui ginčuose dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo taikomi bendrieji CPK įtvirtinti reikalavimai. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Vertindami šalių pateiktus įrodymus, teismai remiasi įrodymų patikimumo ir pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018).

31. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Tuo tarpu įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymų visuma teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Vertinant keletą įrodymų, svarbus įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2018). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju.

Dėl atsakovės VšĮ Joniškio ligoninės veiksmų (ne)teisėtumo

32. Iš ieškovų T. M. ir V. M. apeliacinio skundo turinio matyti, kad atsakovės Joniškio ligoninės veiksmų neteisėtumą ieškovai iš esmės grindžia tuo, jog pacientui V. M. buvo pritaikytas netinkamas gydymas. Ieškovų teigimu, pacientui turėjo būti taikomas ne bazinis išeminio insulto gydymas, o specializuotas – intraveninė trombolizė. Taip pat apeliantai teigia, kad paciento pervežimas į Respublikinę Šiaulių ligoninę buvo nereikalingas, pablogino paciento būklę ir galimai nulėmė mirtį. Be to, pacientui buvo skirta vaistų „Clopidogrel“ 300 mg dozė ne pagal Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos registruotas vaisto terapines indikacijas ir netinkamai pildoma dokumentacija.

33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad apeliacijos ribas sudaro klausimai dėl sveikatos priežiūros įstaigos neteisėtų veiksmų kaip vienos civilinės atsakomybės už pacientų sveikatai padarytą žalą sąlygų nustatymo.

34. Kaip jau buvo akcentuota, gydytojo veiksmų standartas apima ne tik medicinos ir kitų mokslų žinias, taikytinas medicinos praktikoje, profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisykles, bet ir gydytojo veiksmų konkrečiose aplinkybėse vertinimą remiantis protingumo, sąžiningumo kriterijais. Ar asmuo konkrečioje situacijoje buvo sąžiningas, pakankamai atidus ir turi būti laikomas nekaltu, vertinama pagal tai, ar jis viską padarė, ko iš jo buvo tikimasi ir reikalaujama.

35. Vienas iš esminių apeliantų argumentų yra tai, kad teismas netinkamai nustatė pirmųjų pacientui V. M. įvykusio insulto simptomų laiką, kuris nagrinėjamu atveju reikšmingas, siekiant nustatyti, ar pacientui galėjo būti taikomas specializuotas gydymas – intraveninė trombolizė. Šioje byloje yra neginčijamas faktas, kad pagal naujausius mokslinius tyrimus ir gydymo metodikas, insulto gydymui taikyti intraveninę trombolizę, priklausomai nuo insulto pradžios sunkumo, yra tikslinga laikotarpyje iki 3–4,5 val. nuo insulto atsiradimo pradžios ir nesant tam kontraindikacijų. Apeliantų teigimu, teismas nepagrįstai atsisakė vadovautis ieškovės V. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. gruodžio 19 d., kai ji teigė paskutinį kartą V. M. mačiusi sąmoningą 7.15 val., todėl nuo šio laiko iki atvykimo į Joniškio ligoninę nebuvo praėjęs maksimalus terminas intraveninei trombolizei atlikti. Apeliantų teigimu, būtent šie parodymai yra patikimiausi, nes buvo praėjęs vienas mėnuo nuo įvykių, ieškovės stresas ir emocijos jau buvo nuslūgusios, dėl ko ji galėjo tiksliau viską papasakoti.

36. Ieškovės parodymus, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu, paneigia kita bylos medžiaga. Pažymėtina, kad nė viename iš paciento medicininių dokumentų, nėra nurodomos aplinkybės, jog ieškovė V. M. sąmoningą būtų mačiusi 7.15 val. Gydymo stacionare ligos istorijoje (duomenys neskelbtini)Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta kvietimo priežastis (infarktas, gal buvo išgertuvės), įrašytos pastabos: „6 val. ryto buvo atsikėlęs, po to užmigo, niekas iš namiškių po to nebendravo. Apie 10 val. rado be sąmonės“. Ligos istorijoje gydytojos neurologės (duomenys neskelbtini)įraše 11.05 val. nurodyti anamnezės iš žmonos duomenys: „apie 5 val. ryte buvo atsibudęs, klausėsi radijo ar TV, po to užmigo. Žmona nežino kada prarado sąmonę“. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės teiginiai, jog ji įvykio metu buvo sutrikusi ir negalėjo tiksliai nurodyti aplinkybių, yra paprasčiausiai nelogiški – akivaizdu, kad kiekvienas asmuo, jo artimąjį ištikus nelaimei, kreipdamasis į gydytoją, sieks kuo tiksliau nusakyti situaciją, jog būtų tinkamai ir kvalifikuotai suteikiama būtinoji pagalba. Taigi, pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje esančius įrodymus, pagrįstai pažymėjo, kad ieškovės paaiškinimai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Apeliantų teiginiai, kad neva gydytoja (duomenys neskelbtini) galėjo netiksliai užrašyti ieškovės parodymus, siekdama pateisinti faktą, jog pacientui V. M. buvo suteiktas netinkamas gydymas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra apskritai nepagrįsti, grindžiami ieškovų prielaidomis ir spėlionėmis, nes gydytoja, suteikdama medicininę pagalbą, nežinojo, kad ateityje jos užrašais bus remiamasi, sprendžiant ginčą dėl pacientui padarytos žalos atlyginimo.

37. Kita vertus, kaip matyti iš šioje byloje pateiktų gydytojų paaiškinimų (atsakymų), insulto pradžios laiko nustatymas yra ypatingai svarbus. Insulto pradžios laikas skaičiuojamas nuo to laiko, kai pacientas paskutinį kartą objektyviai ir vizualiai buvo matytas sveikas. Iš byloje esančių įrašų, ieškovės paaiškinimų, parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kurie iš esmės kas kartą kito, matyti, kad ieškovė tiksliai nežino, kada pacientas prarado sąmonę. Laiko tikslumą nagrinėjamu atveju iš esmės nustatyti trukdė aplinkybė, kad pacientas V. M. miegojo. Įvertinus byloje esančius gydytojų paaiškinimus, matyti, kad insulto laikas nėra nustatinėjamas tik apytiksliai, t. y. kiekvienu atveju būtina įsitikinti, jog laikas yra tikslus. Taigi, apeliantų reikalavimas vadovautis vien tik jų netiksliais paaiškinimais nėra suderinamas su gydytojų veikla ir profesine atsakomybe.

38. Be kita ko, nagrinėjamu atveju apeliantai didelį dėmesį skiria tik laiko faktoriui, tačiau ignoruoja ir kitas atsakovės nurodytas aplinkybes, t. y., kad ligoninėje stabilizavus paciento būklę, buvo nustatytos aiškios kontraindikacijos intraveninei trombolizei: pacientą atvežus į ligoninę jau buvo praleistas terminas intraveninės trombolizės atlikimui; labai sunki paciento neurologinė būklė (koma, kvėpavimo sutrikimas, karščiavimas); buvę traukuliai; kraujavimas iš virškinamojo trakto ir nustatyta mažakraujystė (Hb kiekis kraujyje siekė 84 g/l, kai norma yra 140 – 180 g/l). Taigi, intraveninė trombolizė negalėjo būti atlikta ne tik dėl to, kad praleistas terminas intraveninės trombolizės atlikimui, tačiau ir nustačius kitas kontraindikacijas. Dėl šių kontraindikacijų apeliantai pateiktame skunde nepasisako.

39. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad Joniškio ligoninės gydytojų veiksmai buvo įvertinti ne vieno specialisto (gydytojo). Ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje metu pateikta specialistų išvada Nr. DM 40/2019 (01), kurioje nurodytos aplinkybės: 2018 m. lapkričio 19 d. apie 11 val. gydytojos reanimatologės užfiksuota hipertenzinė krizė ((duomenys neskelbtini)113 mmHg); anamnezėje buvęs kraujavimas iš virškinamojo trakto; buvęs epilepsijos priepuolis – taip pat laikytinos absoliučiomis kontraindikacijomis specializuotam reperfuziniam išeminio insulto gydymui. Nagrinėjamoje civilinėje byloje atliktos VTMT Vilniaus skyriaus ekspertų deontologinės teismo medicinos ekspertizės išvadoje nurodyta, kad, atsižvelgiant į paciento būklę, ligos anamnezę, V. M. buvo laiku pritaikytas tinkamas bazinis insulto gydymas: užtikrintos, palaikomos ir monitoruojamos pagrindinės gyvybinės funkcijos; skiriami kraujo tėkmę gerinantys intraveniniai skysčiai, agregantai; kraujospūdžio korekcija; giliųjų venų trombozės profilaktika heparinu; smegenų pabrinkimo gydymas osmosiniais diuretikais, o taikyti specializuotą išeminio insulto gydymą (intraveninę trombolizę, mechaninę trombektomiją) indikacijų nebuvo. Akreditavimo tarnyba T. M. skundo pagrindu, pasitelkusi medicinos specialistą (gydytoją neurologą), taip pat atliko asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą. Akreditavimo tarnybos 2019 m. birželio 21 d. Ataskaitoje Nr. D17-107-(1.27) konstatuota, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas Joniškio ligoninėje pacientui V. M. asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai (tinkamai įvertinta sveikatos būklė, nustatyta diagnozė, savalaikiai pradėta būtinoji medicinos pagalba). Komisijos 2019 m. lapkričio 26 d. sprendime Nr. 56-167, nurodoma, kad atsakydamas į Komisijos klausimus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Intensyvios terapijos klinikos gydytojas anesteziologas – reanimatologas doc. dr. (duomenys neskelbtini)nurodė, jog 2018 m. lapkričio 19 d. ligoninės priėmimo skyriuje budėjęs medicinos gydytojas surinko anamnezę, laiku ir tinkamai apžiūrėjo pacientą bei įvertino būklės sunkumą. Ligoninės priėmimo skyriuje taikyti tyrimai ir / ar manipuliacijos buvo pakankamos. Teisingai vertintas būklės sunkumas, atlikti reikiami veiksmai sutrikusioms gyvybinėms funkcijoms atkurti ir išsaugoti, suformuota preliminari diagnozė, atlikti reikiami diagnostiniai tyrimai, iškviesti specialistai konsultantai. Gydytojas taip pat nurodė, kad pacientui trombolizė (vaistais) buvo kontraindikuotina dėl neaiškios insultui būdingų simptomų pasireiškimo pradžios (miegojo), labai sunkios neurologinės būklės, buvusių traukulių insulto pradžioje ir galimo kraujavimo į virškinamąjį traktą. Dėl šios priežasties pacientui teisingai parinktas ir taikytas tik bazinis insulto gydymas.

40. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepašalino byloje buvusių neaiškumų, kadangi paciento epikrizėje nurodoma, kad diagnozė nustatyta tik 2018 m. lapkričio 20 d. (24 val. po atvežimo į stacionarą), o atsakovė teigia, jog diagnozė nustatyta 2018 m. lapkričio 19 d. 14.47 val., kai buvo atlikta antroji kompiuterinė tomografija, tačiau tvirtina, kad bazinis insulto gydymas pradėtas jau po pirmosios kompiuterinės tomografijos, t. y. 2018 m. lapkričio 19 d. 10.52 val. Taigi, apeliantų teigimu, nėra aišku, kodėl pacientui bazinis insulto gydymas taikytas nuo 2018 m. lapkričio 19 d. 10.52 val., nors diagnozė nebuvo patvirtinta.

41. Apeliantų teiginius, kad pacientui smegenų infarktas buvo nustatytas tik 2018 m. lapkričio 20 d., paneigia skirtingų gydytojų įrašai Paciento medicinos dokumentuose (gydytojų (duomenys neskelbtini) 2018 m. lapkričio 19 d. įrašai), kuriuose aiškiai nurodyta, kad jau 2018 m. lapkričio 19 d. pacientui buvo nustatyta išeminio insulto diagnozė ir pradėtas bazinis insulto gydymas, o 2018 m. lapkričio 20 d. buvo atlikta trečioji (kontrolinė) kompiuterinė tomografija. Tai, kad pacientui jau 2018 m. lapkričio 19 d. 11 val. buvo pradėtas bazinis insulto gydymas, patvirtina ir ekspertizės išvada, kurioje nurodoma, kad gydymas pradėtas pacientą pristačius į ligoninę. Pažymėtina, kad remiantis specialistų išvadomis, bazinis insulto gydymas yra kai užtikrinamos, palaikomos ir monitoringuojamos pagrindinės gyvybinės funkcijos, skiriami kraujo tėkmę gerinantys intraveniniai skysčiai, agregantai, kraujospūdžio korekcija, giliųjų venų trombozės profilaktika heparinu, smegenų pabrinkimas osmoziniais diuretikais. Paprastai tariant – bazinis (nespecializuotas) gydymas yra taikomas visiems ligoniams, patyrusiems ūminį galvos smegenų kraujotakos sutrikimą, kol nėra nustatyta tiksli diagnozė, o tokio gydymo tikslas – gyvybinių funkcijų užtikrinimas ir jų korekcija, komplikacijų profilaktika. Byloje esantys paciento medicininiai duomenys patvirtina, kad pacientui bazinis gydymas, t. y. gyvybinių funkcijų užtikrinimas, buvo pradėtas nedelsiant, jį pristačius į ligoninę. Atsižvelgiant į tai, sutikti su apeliantų argumentais, jog teismas nepašalino tarp įrodymų egzistuojančių prieštaravimų, nėra pagrindo, nes tokie prieštaravimai nagrinėjamu atveju nenustatyti. Iš bylos duomenų matyti akivaizdi ir logiška gydymo seka, kurios pagrįstumą ir tinkamumą patvirtino ne vienas specialistas tiek bylą nagrinėjant teisme, tiek vykusiuose ikiteisminiuose procesuose, o tai, kaip apeliantai interpretuoja tam tikrus medicininius terminus, gydymo metodikas, nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovės gydytojai taikė netinkamą gydymą pacientui V. M..

42. Be kita ko, apeliantai skunde nurodo, kad prašė byloje apklausti deontologinę ekspertizę atlikusį ekspertą, trečiuosius asmenis (duomenys neskelbtini), ekspertą (duomenys neskelbtini), siekiant pašalinti nurodytus prieštaravimus, tačiau 2021 m. lapkričio 4 d. teismo posėdžio metu teismas atmetė tokį prašymą. Viena vertus, kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju prieštaravimai nenustatyti, kita vertus, apeliantai konkrečiai nenurodo, kokią įtaką būtų turėjusi ekspertų bei trečiųjų asmenų apklausa teisingam bylos išnagrinėjimui. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad teismas nepagrįstai atsisakė apklausti ekspertus (duomenys neskelbtini)ir trečiuosius asmenis (duomenys neskelbtini).

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantai, siekdami paneigti tiek teismo, tiek specialistų, turinčių medicininį išsilavinimą, išvadas, nepateikia nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų jų nurodomas aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Apeliantai iš esmės paciento gydymo eigą, jo medicininę istoriją vertina patys ir tuo vadovaudamiesi pateikia išvadas, nors kaip jau buvo minėta – konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, ir tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes.

44. Taip pat apeliantai nesutinka su teismo vertinimu, kad tai, jog 2018 m. lapkričio 19 d. pacientui atvykus į Joniškio ligoninės priėmimo skubiosios pagalbos skyrių, medicininiuose dokumentuose gydytojas (duomenys neskelbtini)nepažymėjo skubiosios medicinos pagalbos kategorijos, o gydytojas (duomenys neskelbtini)netinkamai parinko vaistinio preparato („Clopidogrel“) vienkartinę dozę, neturėjo įtakos paciento sveikatos būklei. Teisėjų kolegija pažymi, kad šių skundo argumentų apeliantai taip pat niekaip nepagrindžia. Skunde nurodoma, kad nuo per didelės dozės „Clopidogrel“ pacientui galėjo būti sukeltas skausmas ir kančios, tačiau visiškai neaišku, kuo remiantis apeliantai daro tokias išvadas.

45. Akcentuotina, kad teismo išvados dėl pirmiau minėtų pažeidimų įtakos paciento V. M. gydymui, buvo taip pat pagrįstos specialistų išvadomis. Akreditavimo tarnyba akcentavo, kad nustatyti pažeidimai, jog 2018 m. lapkričio 19 d. atvykus į priėmimo skubiosios pagalbos skyrių medicininiuose dokumentuose gydytojas (duomenys neskelbtini) nepažymėjo skubiosios medicinos pagalbos kategorijos, o gydytojas (duomenys neskelbtini). netinkamai parinko vaistinio preparato („Clopidogrel“) vienkartinę dozę (300 mg), medicinos specialisto (gydytojo neurologo) nuomone, neturėjo įtakos paciento sveikatos būklei. Ekspertizės išvadoje taip pat nurodyta, kad vaisto „Clopidogrel“ skyrimas nepakenkė paciento sveikatai. Be to, pažymėtina, kad Komisijai konsultaciją teikęs Kauno klinikų gydytojas anesteziologas – reanimatologas, Intensyvios terapijos klinikos doc. (duomenys neskelbtini)nurodė, jog vienkartinė Klopiogelio 300 mg dozė jokios įtakos pacientui neturėjo, kraujavimo rizikos nepadidino. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pacientui skubioji medicinos pagalba buvo suteikta nedelsiant, todėl teigti, kad vien tai, jog gydytojas (duomenys neskelbtini) neatliko formalaus reikalavimo (nepažymėjo skubiosios medicinos pagalbos kategorijos), nesudaro pagrindo teigti, kad pagalba pacientui nebuvo suteikta. Iš medicinų įrašų matyti, kad pacientas, jam atvykus, buvo apžiūrėtas, atlikti būtini tyrimai, sudarytas gydymo planas, taigi, pacientui buvo suteikta pagalba.

46. Pasisakant dėl apeliantų teiginių, kad paciento perkėlimas į Respublikinę Šiaulių ligoninę turėjo įtakos jo sveikatos būklės pablogėjimui, atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliantai apskritai nėra nuoseklūs klausimu dėl poreikio vežti pacientą į Respublikinę Šiaulių ligoninę. Kaip nurodo patys apeliantai, jie reikalavimą Joniškio ligonei pervežti pacientą į Respublikinę Šiaulių ligoninę reiškė nuo pat atvykimo momento (nors tai buvo padaryta 2018 m. lapkričio 20 d.). Tačiau pareiškę reikalavimus teismui, apeliantai jau prieštarauja tokiam atliktam veiksmui, nors tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde ir užsimena, kad pacientas iš karto turėjo būti vežamas į Respublikinę Šiaulių ligoninę. Akcentuotina, kad visi šioje byloje nuomonę pareiškę medicininį išsilavinimą turintys specialistai nurodė, jog paciento pervežimas į Respublikinę Šiaulių ligoninę negalėjo turėti jokios įtakos paciento sveikatos būklei. Tai pagrindžiančių duomenų nepateikė ir apeliantai, skunde tik darydami deklaratyvias prielaidas dėl V. M. mirties priežasties. Pažymėtina, kad byloje esantys duomenys pagrindžia, kad pacientas jau atvežtas į Joniškio ligoninę buvo itin sunkios būklės, medicininiuose dokumentuose nurodoma, jog prognozė yra nepalanki, todėl visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams, kad subjektyvus asmens, manančio, jog neigiami padariniai atsirado būtent dėl medicinos darbuotojų veiksmų, vertinimas, nesant kitų įrodymų, kurių turinys būtų pagrįstas specialiomis žiniomis, nėra pakankamas atsakovės civilinei deliktinei atsakomybei kilti. Kaip jau minėta, gydytojų veiksmus teismas turi vertinti proceso, be ne rezultato aspektu, t. y. vertinti, ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadai, kad nagrinėjamu atveju paciento V. M. su žmogaus gyvybe nesuderinama ligos eiga negali nulemti atsakomybės taikymo atsakovei Joniškio ligoninei.

47. Be kita ko, apeliantai kelia abejones dėl to, kad pacientas nepagrįstai greitosios medicinos pagalbos brigados buvo vežamas į Joniškio ligoninę, o ne į Respublikinę Šiaulių ligoninę. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendimą vežti sunkios būklės pacientą į artimiausią gydymo įstaigą priėmė ne atsakovė, o VšĮ Joniškio rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stotis (atvykusi brigada), kuriai ieškinio reikalavimai šioje byloje nėra pareikšti, todėl teisėjų kolegija pastarosios veiksmų nevertina.

48. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas nepagrįstai nevertino ieškovų pateiktų garso įrašų, nurodydamas, jog tai nėra tinkama įrodinėjimo priemonė. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad įrodymais byloje gali būti ir garso įrašai, tačiau sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundu argumentais, jog pateiktuose garso įrašuose, kuriuose užfiksuoti pokalbiai su ligoninės personalu, nėra užfiksuota jokių šiai bylai reikšmingų aplinkybių, o vien tai, kad įrašuose girdėti kaip ieškovai reiškia pretenzijas gydymo įstaigai, nesudaro pagrindo teigti, jog jų pretenzijos buvo pagrįstos. Be to, apeliantai apeliaciniame skunde taip pat nenurodo, kokią reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui turi jų pateikti garso įrašai, o tik deklaratyviai nurodo, kad teismas nepagrįstai patektais garso įrašais nesivadovavo.

49. Apeliantai tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje atlikta ekspertize, nepaisant to, kad joje yra daug neatitikimų, kurių pirmosios instancijos teismas nepašalino.

50. Nepaneigiant fakto, kad bylose, kuriose yra nagrinėjami gydytojų profesinės atsakomybės klausimai, teismo medicinos ekspertizės išvada yra reikšmingas įrodymas, teismas negali teisingumo vykdymo funkcijos perduoti teismo ekspertams; ekspertizės išvada teismui nėra privaloma, o turi būti vertinama visų kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Įrodinėjimo procesui ginčuose dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo taikomi bendrieji CPK įtvirtinti reikalavimai. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal savo objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis), t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, be kita ko, taikant įrodymų pakankamumo ir patikimumo kriterijus. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017).

51. Spręsdamas dėl teismo ekspertizės akto įrodomosios reikšmės teismas turi įvertinti ir jo atitiktį įstatyme įtvirtintiems turinio reikalavimams. Ekspertizės akte turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pateikti pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus (CPK 216 straipsnio 1 dalis). Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2010; 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013).

52. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, konstatavo, kad tiek ekspertizės išvados, tiek Akreditavimo tarnybos ir Komisijos sprendimų argumentai bei visų medicinos specialistų ir ekspertų išvados iš esmės yra vieningos, neprieštaraujančios, papildančios viena kitą.

53. Apeliantai apeliaciniame skunde išdėsto, jų vertinimu, esančius ekspertizės akto trūkumus, tačiau nepagrindžia ekspertizės akto turinio prieštaringumo, išvadų neišplaukimo iš tyrimo eigos ar išvadų pateikimą, neatlikus tam tikrų aplinkybių tyrimo, kas tik tokiu atveju galėtų būti pagrindas nesivadovauti eksperto išvada kaip įrodymu. Teisėjų kolegija, įvertinusi ekspertizės aktą bei byloje esančius kitus rašytinius įrodymus, neturi pagrindo abejoti ekspertizės išvadų patikimumu, atlikto tyrimo eiga bei rezultatu. Apeliantai iš esmės kvestionuoja ekspertizės tiriamus duomenis (medicininius įrašus) ir juos vertina, daro išvadas, tačiau tai yra eksperto specialiųjų žinių sritis. Apeliantai savo subjektyviu vertinimu kvestionuoja asmenų, turinčių teismo eksperto kvalifikaciją ir įrašytų į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, pateiktą išvadą, nepateikdami jų argumentus pagrindžiančių įrodymų (kitų specialias žinias turinčių asmenų išvadų). Apeliantų išsakyta kritika ekspertizės aktui nepaneigia ir negali paneigti ekspertizės akto, kaip įrodinėjimo priemonės, patikimumo ir jo įrodomosios reikšmės. Vien asmens subjektyvaus vertinimo nepakanka suabejoti nei ekspertinio tyrimo eiga, nei ekspertų padarytomis išvadomis dėl paciento V. M. gydymo eigos, o išsakytų abejonių nepakanka tam, kad eksperto išvadą atmesti kaip įrodymą ar ja nesivadovauti. Juolab kad apeliantai nekvestionuoja ekspertų nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos.

54. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, iš bylos duomenų darydamas teisiškai reikšmingą išvadą, kad paciento V. M. teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas nebuvo pažeista, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ar būtų netinkamai pritaikęs materialiąsias teisės normas, kvalifikuojant ginčo teisinius santykius. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, kad pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantai iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitokios faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška, todėl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantų nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantų paaiškinimais, bet ir specialistų išvadomis bei visa bylos medžiaga.

Dėl bylos procesinės baigties

55. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovų T. M. ir V. M. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

56. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį apeliantų bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

57. Netenkinus apeliantų T. M. ir V. M. apeliacinio skundo, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgyja atsakovė (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis). Atsakovė teismui pateikė įrodymus, kad patyrė 847 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisinės pagalbos išlaidos yra laikomos pagrįstomis, be to, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteisiamos atsakovei iš ieškovų T. M. ir V. M. lygiomis dalimis, t. y. po 423,50 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei viešajai įstaigai Joniškio ligoninei, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovų T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 423,50 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Dalia KačinskienėVilija MikuckienėNeringa Švedienė