- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-24
- Bylos Nr.
- e2-157-267/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00002-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- T. M., D. M., K. A., V. M.
- Atsakovas
- viešosios įstaigos Joniškio ligoninės
- Trečiasis asmuo
- D. V.
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovų T. M., D. M., K. A. ir V. M. atstovui advokato padėjėjui O. R. ir ieškovui T. M.,
atsakovės viešosios įstaigos Joniškio ligoninės direktoriui M. G. ir atstovui advokatui A. Z.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų T. M., D. M., K. A. ir V. M. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Joniškio ligoninei, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje D. V., N. B., E. B., N. B., P. Ž. ir akcinė draudimo bendrovė „Compensa Viena Insurance Group“ dėl 200 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovai T. M., D. M., K. A. ir V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovės Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Joniškio ligoninė 200 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą – po 50 000 Eur kiekvienam ieškovui. Taip pat prašė priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 18–28).
2. Ieškovai nurodė, kad jų tėvas, o ieškovės V. M. sutuoktinis V. M. (gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) iš ryto namuose rastas nualpęs, (duomenys neskelbtini) buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir (duomenys neskelbtini) greitosios medicinos pagalbos (toliau – ir GMP) autmobiliu V. M. nuvežtas į VšĮ Joniškio ligoninę. Ligonis buvo komos būsenos, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) jam atlikti galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimai, kurių išvada – išeminis insultas. (duomenys neskelbtini) pacientui buvo konstatuotas smegenų infarktas dėl smegenų arterijų trombozės. V. M. (duomenys neskelbtini), neinformavus artimųjų, perkeltas į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę, kur kardiologijos reanimacijos ir intensyvios terapijos, chirurgijos reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose gydytas iki (duomenys neskelbtini) mirė. Ieškovų manymu, ligoniui V. M. VšĮ Joniškio ligoninėje nebuvo suteiktas tinkamas išeminio insulto gydymas, specializuotas gydymas pradėtas taikyti pavėluotai – ligonis į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę, Insulto gydymo centrą, išvežtas tik po 24 valandų. Pacientui V. M., laiku nustačius diagnozę, galėjo būti taikomas gydymas atliekant trombolizę. Ieškovų vertinimu, nuo pirmųjų simptomų iki pirmojo kompiuterinės tomografijos tyrimo nebuvo praėję (duomenys neskelbtini), nes V. M. pirmuosius ligos simptomus pastebėjo (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovai mano, kad perkeldama pacientą į Respublikinę Šiaulių ligoninę, be artimųjų sutikimo, nesant būtinumo, atsakovė elgėsi aplaidžiai – rizikavo paciento gyvybe ir galbūt nulėmė jo mirtį.
3. Ieškovų manymu, žala V. M. sveikatai padaryta dėl VšĮ Joniškio ligoninėje jį gydžiusių gydytojų N. B., P. Ž. neteisėtų veiksmų, konstatuotų Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Akreditavimo tarnyba) direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų ieškovai neteko vieno artimiausių jiems žmonių – tėvo, sutuoktinio. Kadangi ieškovus ir pacientą siejo itin glaudus ryšys, dėl tėvo ir sutuoktinio netekties jie patyrė didelį dvasinį sukrėtimą ir emocinius išgyvenimus, todėl prašo priteisti po 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą kiekvienam.
4. Teismui pateiktame dublike ieškovai nurodė, kad ieškiniui pagrįsti nėra būtinos vien specialių mokslo žinių turinčių specialistų išvados, ieškinio reikalavimus pagrindžia garso įrašai, kuriuose įrašyti T. M. pokalbiai su VšĮ Joniškio ligoninės direktoriumi E. B.. Atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014-01-20 įsakymu Nr.V-40 patvirtinto Ūminio galvos smegenų insulto diagnostikos ir gydymo insulto gydymo centruose tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 22 punkto nuostatas. Ieškovai nesutinka, kad pacientą išeminis insultas (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) pacientas buvo atsikėlęs įsijungti televizoriaus. Teigia, jog atsakovė neįrodė, kad tinkamas gydymas V. M. buvo suteiktas laiku. Atsakovė nepaaiškino, kodėl pacientas buvo nugabentas į Joniškio ligoninę, kur nėra galimybės suteikti pilnaverį insulto gydymą, nors privalėjo būti vežamas į Respublikinę Šiaulių ligoninę (b. l. 57–61).
5. Dėl priteistinos žalos dydžio ieškovai atkreipė teismo dėmesį, kad teismų praktika dėl priteistino žalos dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra tik vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į ieškinį atsakovė VšĮ Joniškio ligoninė su jai pareikštais reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad nesutinka su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis dėl pacientui pavėluotai diagnozuoto išeminio insulto, netinkamo gydymo, nepervežimo insulto gydymui į aukštesnio lygio ligoninę ir ligonio sveikatos būklės pabloginimo (duomenys neskelbtini) pervežant jį į Respublikinę Šiaulių ligoninę. Atsikirtimus grindė aplinkybėmis, kad sprendimą V. M. vežti į VšĮ Joniškio ligoninę priėmė GMP brigada, kuri nustatė, kad paciento būklė yra ypač sunki ir ją reikia stabilizuoti, todėl ligonis būklės stabilizavimui pervežtas į artimiausią ligoninę. Pacientai su ūmia galvos smegenų insulto diagnoze į insulto gydymo centrus pervežami jeigu yra indikuotina intraveninė trombolizė, mechaninė trombektomija arba numatomas neurochirurginis gydymas. Pacientą atvežus į ligoninę jau buvo praleistas terminas intraveninės trombolizės atlikimui, nes artimųjų paaiškinimai apie insulto požymių atsiradimo laiką ir labai sunki paciento neurologinė būklė patvirtino, kad išeminis insultas pacientui įvyko (duomenys neskelbtini) val. ryte. Tiksli išeminio insulto diagnozė pacientui buvo nustatyta per 4 valandas nuo atvykimo į ligoninę – (duomenys neskelbtini). Diagnozės nustatymas tokios sunkios būklės pacientui per 4 val. negali būti vertinamas kaip pavėluotas (b. l. 35–42).
7. Dėl paciento būklės (koma, kvėpavimo sutrikimas, karščiavimas, hipertenzinė krizė, traukuliai, kraujavimas iš virškinamojo trakto) nebuvo galimybės taikyti pacientui specializuoto (invazinio) insulto gydymo metodo, todėl pagrįstai buvo taikytas bazinis insulto gydymas. Medicininių indikacijų paciento perkėlimui į aukštesnio lygio ligoninę nebuvo, tačiau esant konfliktinei situacijai su ligonio artimaisiais, agresyviai reikalavusiais paciento perkėlimo, VšĮ Joniškio ligoninė, stabilizavusi paciento būklę, (duomenys neskelbtini) suorganizavo paciento perkėlimą į Respublikinę Šiaulių ligoninę. Paciento perkėlimas į aukštesnio lygio ligoninę nepablogino jo sveikatos būklės.
Atsiliepimas
8. Atsakovė nurodė, kad ligoninės poziciją visiškai patvirtina (duomenys neskelbtini) Akreditavimo tarnybos ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – ir Komisija) (duomenys neskelbtini) sprendimas. Akreditavimo tarnyba, įvertinusi paciento medicininę dokumentaciją, Ligoninės vidaus dokumentus, konsultanto išvadas bei atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pacientui asmens sveikatos priežiūros paslaugos ligoninėje buvo suteiktos tinkamai; tinkamai įvertinta sveikatos būklė, nustatyta diagnozė, savalaikiai pradėta teikti būtinoji medicinos pagalba, o nustatyti pažeidimai neturėjo įtakos paciento sveikatos būklei.
9. Atsakovė nesutiko ir su prašomos priteisti žalos dydžiu, nurodė, kad prašoma priteisti neturtinė žala neatitinka teismų praktikos ir byloje nėra pateikta reikšmingų įrodymų apie artimą ieškovų ryšį su pacientu.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismui pateiktame triplike atsakovė akcentavo, kad dubliko teiginiai, jog nors Akreditavimo tarnybos išvadose yra nurodyta, kad pacientui gydymas buvo taikomas tinkamas, tačiau nenurodyta, kad jis buvo taikytas laiku, prieštarauja elementariai logikai, nes gydymas negali būti tinkamas, jeigu jis pavėluotas. Atkreipė teismo dėmesį, jog dublike išreikštos abejonės dėl GMP brigados sprendimo vežti pacientą į Joniškio ligoninę teisėtumo nėra susijusios su nagrinėjama civiline byla, nes VšĮ Joniškio ligoninė greitosios medicininės pagalbos paslaugų neteikia. Pažymėjo, kad GMP brigada paciento medicinos dokumentuose nurodė ypač sunkią paciento būklę, kurią reikėjo stabilizuoti (pacientas be sąmonės, buvę traukuliai, pradeda strigti kvėpavimas) (b. l. 64–69).
Atsiliepimas
11. Trečiasis asmuo ADB „Copensa Vienna Insurance Group“ teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad gydymo įstaigos atliktus veiksmus vertino Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, kuri (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kad V. M. gydymo įstaigoje asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteiktos tinkamai. Ieškovų nesutikimas su Komisijos sprendimu iš esmės nepagrįstas jokiais objektyviais argumentais, visgi pareiga įrodyti padarytą žalą šiuo atveju tenka ieškovams. Trečiasis asmuo atkreipė teismo dėmesį, kad ieškovai nurodo patyrę tik neturtinę žalą, todėl įvykis, dėl kurio reiškiamas ieškinys, negali būti pripažįstamas draudžiamuoju, nes Draudimo taisyklių 14.1 p. nurodyta, kad įvykis laikomas nedraudžiamuoju, kai draudėjo veiksmais padaroma tik neturtinė žala, jeigu sutartyje nėra susitarta kitaip. Įvykis, dėl kurio reiškiamas ieškinys, patenka ne tik į nedraudžiamųjų įvykių kategoriją, tačiau negalėtų būti laikomas draudžiamuoju ir tuo aspektu, kad atsakovei nekyla civilinė atsakomybė pagal galiojančius teisės aktus dėl kilusios žalos (Draudimo taisyklių 11.4 p.) (b. l. 49–52, 70–72).
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismo posėdyje T. M. ir ieškovų atstovas advokato padėjėjas O. R. ieškinį palaikė. Atstovas teigė, kad VšĮ Joniškio ligoninėje V. M. gydymo procese nebuvo tinkamai atlikti visi būtini veiksmai suteikiant medicininę pagalbą ir tai lėmė fatalinį rezultatą. Nurodė, kad ligonį (duomenys neskelbtini) žmona matė sveiką, greitosios medicininės pagalbos automobilyje pacientas buvo gyvybingas, į gydymo įstaigą atvežtas po 4 val. 30 min., todėl trombolizė buvo galima. Nurodė, kad artimieji patyrė skaudžius išgyvenimus matydami artimo žmogaus kančias dėl Joniškio ligoninėje jam nesuteikto tinkamo gydymo.
Atsiliepimas
13. VšĮ Joniškio ligonės direktorius M. G. ir ligoninės atstovas advokatas A. Z. teismo posėdyje ieškinį prašė atmesti atsiliepime ir triplike nurodytais motyvais. Nurodė, kad pacientui ligoninėje buvo suteikta skubi medicininė pagalba, atlikti tyrimai, nustatyta išeminio insulto diagnozė, bazinis insulto gydymas taikytas laiku ir tinkamai. Dėl sunkios ligonio būklės ir kontraindikacijų (hipertenzinė krizė, kraujavimas iš virškinamojo trakto, traukuliai) nebuvo galimybės taikyti kitus gydymo būdus. Atsakovės atstovų teigimu, šias aplinkybes patvirtina įrašai Paciento medicininėje dokumentacijoje, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos išvadoje, Akreditavimo tarnybos ataskaitoje esantys duomenys, ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjamoje byloje specialistų ir ekspertų pateiktos išvados.
14. Trečiasis asmuo D. V., dirbanti VšĮ Joniškio ligoninėje gydytoja neurologe, paaiškino, jog dalyvavo V. M. pirminėje apžiūroje, matė, kad visi būtini tyrimai buvo atlikti skubiai. Ligonis buvo komos būsenos (3–4 balų), strigo kvėpavimas, sutriko termoreguliacija. Per 30 minučių pacientas buvo intubuotas ir jo būklė stabilizuota. Gydytoja nurodė, kad reanimacijoje V. M. būklė buvo labai sunki, diagnuozuotas visiškas kraujotakos sutrikimas, išeminis insultas, ligos eiga buvo nesuderinama su žmogaus gyvybe, todėl taikytas bazinis insulto gydymas, kad išsaugoti gyvybines paciento funkcijas. Gydytoja nurodė, kad paciento žmona ir sūnus paaiškino, jog 11 val. rado V. M. sunkios būklės, prieš tai 5 val. ryte jis miegodamas apsivertė. D. V. atkreipė teismo dėmesį, kad trombolizė gali būti atliekama per tris valandas nuo insulto požymių ir kai nėra kontraindikacijų. Nagrinėjamu atveju koma, stebimi traukuliai ir kraujavimas iš virškinamojo trakto – akivaizdi kontraindikacija trombolizei. Gydytoja paaiškino, kad išeminio insulto gydymas chirurginiu būdu neatliekamas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Faktinės bylos aplinkybės
15. (duomenys neskelbtini) labai sunkios būklės (koma, trinkantis kvėpavimas, hipertenzinė krizė, traukuliai) pacientas V. M. GMP automobiliu atvežtas į VšĮ Joniškio ligoninės priėmimo skyrių, kur jam buvo suteikta skubi medicininė pagalba.
16. Pacientą lydėjo žmona, ieškovė V. M., kuri gydytojams paaiškino, kad V. M. nuolat vartojo alkoholinius gėrimus, 6 val. ryto buvo atsikėlęs, vėliau užmigo, niekas iš namiškių po to su juo nebendravo, apie 10 val. rado V. M. be sąmonės.
17. V. M. bazinis insulto gydymas buvo pradėtas taikyti (duomenys neskelbtini) paguldžius pacientą į VšĮ Joniškio ligoninės reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių.
18. Išeminio insulto diagnozė pacientui V. M. buvo nustatyta (duomenys neskelbtini), t. y. po 4 valandų nuo atvykimo į ligoninę, kai pacientui buvo atliktas pakartotinis galvos kompiuterinės tomogramos (toliau – ir KT) tyrimas. Pirminės V. M. atliktos galvos kompiuterinės tomogramos, atliktos (duomenys neskelbtini), tyrimo metu diagnozuoti išeminio galvos smegenų insulto nebuvo galimybės ne tik dėl nevalingų paciento judesių, bet ir dėl aplinkybių, kad ūminio išeminio insulto pirmomis valandomis tokie pakitimai kompiuterinėje tomografijoje dažnai neišryškėja.
19. V. M. VšĮ Joniškio ligoninėje buvo gydomas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į paciento būklę, ligos anamnezę V. M. buvo laiku pritaikytas tinkamas bazinis insulto gydymas. Paciento ligos progresavimas buvo nulemtas ne gydytojų veiksmų, bet negrįžtamo galvos smegenų kamieno išeminio pažeidimo.
20. (duomenys neskelbtini) V. M. buvo perkeltas į Respublikinę Šiaulių ligoninę ir iki (duomenys neskelbtini) gydytas šios ligoninės Kardiologijos reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, o nuo (duomenys neskelbtini) iki mirties (duomenys neskelbtini) Chirurginės reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje.
21. Pacientas V. M. mirė (duomenys neskelbtini).
22. (duomenys neskelbtini) pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal T. M. pareiškimą dėl galimai netinkamo tarnybos pareigų atlikimo, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Joniškio ligoninėje, tai yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 straipsnyje.
23. (duomenys neskelbtini) VTMT Šiaulių skyriaus teismo medicinos ekspertas J. S. atliko V. M. palaikų tyrimą ir surašė išvadą, kad V. M. mirtis įvyko nuo išeminio galvos smegenų insulto, sukėlusio smegenų komą, progresuojantį kvėpavimo funkcijos nepakankamumą. Tyrimo atlikimo pagrindas: Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. J. (duomenys neskelbtini) užduotis atlikti mirusiojo kūno tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
24. (duomenys neskelbtini) ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nustačius, kad nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
25. (duomenys neskelbtini) Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos paslaugų kokybės priežiūros skyriaus Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini) Ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Joniškio ligoninėje pacientui V. M. asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai (tinkamai įvertinta sveikatos būklė, nustatyta diagnozė, savalaikiai pradėta būtinoji medicinos pagalba), išskyrus tai, kad atvykus į Priėmimo skubiosios pagalbos skyrių medicininiuose dokumentuose nebuvo įrašyta skubiosios medicinos pagalbos kategorija, netinkamai parinktas vaistinis preparatas (Klopidogrelis) bei jo vienkartinė dozė (konsultanto nuomone, šis trūkumas neturėjo įtakos paciento sveikatos būklei).
26. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (duomenys neskelbtini) sprendimu konstatavo, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos VšĮ Joniškio ligoninėje buvo tinkamos ir pareiškėjų T. M., D. M., K. A. ir V. M. pareiškimo atlyginti neturtinę žalą netenkino.
27. Nurodytas bylai reikšmingas aplinkybes teismas nustatė, įvertinęs šalių, jų atstovų, trečiojo asmens D. V. paaiškinimus nagrinėjamoje ir baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktus rašytinius įrodymus, specialistų ir ekspertų išvadas, taip pat baudžiamojoje byloje apklaustų liudytojų E. B., D. V., N. B., N. B., P. Ž. parodymus.
Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas
28. Pagal materialiųjų įstatymų galiojimo laike taisyklę, nagrinėjamoje byloje taikytinas sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo pacientui metu galiojęs teisinis reglamentavimas. Pacientų teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas buvo įtvirtinta Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo 1996 m. spalio 3 d. Nr. I-1562 įstatymo (toliau – PTIŽSAĮ) 3 straipsnyje. Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos šiame įstatyme buvo apibrėžiamos kaip prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (PTIŽSAĮ 2 straipsnio 8 dalis). PTIŽSAĮ 24 straipsnyje taip pat buvo numatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka. Pagal PTIŽSAĮ 2 straipsnio 2 dalį, atlygintina paciento sveikatai padaryta (turtinė ir neturtinė) žala yra pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, atsiradę dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos, t. y. buvo įtvirtinta kaltės pagrindu atsirandanti civilinė atsakomybė.
29. Taikant galiojusį teisinį reglamentavimą, teismų praktikoje buvo laikomasi nuostatos, kad sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 284 straipsniai). Kalte grįstos civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti būtinas sąlygų visetas: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Asmuo, pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl sveikatos priežiūros įstaiga, įrodžius kitas jos civilinės atsakomybės sąlygas, siekdama paneigti civilinės atsakomybės prievolę turėtų įrodyti, kad jos darbuotojai nėra kalti dėl atsiradusios žalos, kitaip tariant, tai, kad šie, atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, buvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sveikatos priežiūros įstaigos civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų nustatymo kriterijų, yra išaiškinęs, kad gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinės atsakomybės rūšis; tai yra specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų vykdymą ir ji yra specifinė neteisėtų veiksmų bei kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimą, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, t. y. jo veiksmai vertinami ne pagal protingo ir atidaus žmogaus, bet pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą. Vertinant, ar gydytojo veiksmas buvo teisėtas ar neteisėtas, vadovaujantis pirmiau pateiktais standartais, reikia vertinti kiekvieną konkretų, individualų atvejį, nes tas pats veiksmas arba pasiektas rezultatas vienu atveju gali būti vertinamas kaip teisėtas ir padedantis išgelbėti paciento gyvybę, o kitu atveju toks pats veiksmas arba rezultatas gali būti įvertintas kaip prieštaraujantis teisei ir kenkiantis pacientui, sukeliantis jam žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013).
31. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad maksimalių pastangų principas, vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui, nereiškia, jog gydytojas pacientui turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus. Gydytojų veiksmus teismas turi vertinti proceso, bet ne rezultato aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011; 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020).
32. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą įrodinėjimo pareigos taisyklę reikalavimą pareiškusiems asmenims tenka pareiga savo ieškinio faktinį pagrindą ir jame dėstomas faktines aplinkybes pagrįsti leistinais įrodymais – įrodinėjimo priemonėmis, numatytomis CPK. Todėl ieškovams teko procesinė pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius atsakovės veiksmų neteisėtumą, patirtą žalą bei jos dydį, įrodyti priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atsakovei teko pareiga teikti įrodymus, paneigiančius ieškovo poziciją ir savo darbuotojų kaltę (CPK 12, 178 straipsniai).
33. Ieškovai ir jų atstovas O. R. nurodė, kad atsakovės VšĮ Joniškio ligoninės civilinė atsakomybė kyla dėl netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų:
· Ligoninėje pacientui V. M. pavėluotai diagnuozuotas išeminis galvos smegenų insultas, taikytas netinkamas gydymas. (duomenys neskelbtini) pacientas nepagrįstai nepervežtas gydymui į aukštenio lygio ligoninę, kur insulto gydymui būtų galimybė taikyti intraveninę trombolizę, mechaninę trombektomiją arba neurochirurginį gydymą.
· (duomenys neskelbtini) gydytojas P. Ž., teikdamas sveikatos priežiūros paslaugas V. M., pažeidė VšĮ Joniškio ligoninės vyr. gydytojo įsakymu procedūros Nr. B01-P „Medicininės dokumentacijos pildymo tvarka“ 16.1 ir 16.2 papunkčių reikalavimus – nenurodė būtinosios pagalbos kategorijos.
· Gydytojas N. B. paskyrė pacientui vienkartinę Clopidrogelio 300 mg dozę ne pagal Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos registruotas vaisto terapines indikacijas.
· (duomenys neskelbtini) V. M. į Respublikinę Šiaulių ligoninę pervežtas be reikalo ir tai pablogino jo sveikatos būklę ir galimai nulėmė mirtį.
34. Ieškovai pareikštus reikalavimus grindė aplinkybe, kad dėl atsakovės darbuotojų neveikimo buvo praleistas insulto gydymui gyvybiškai svarbus 4 val. terminas intraveninės trombolizės atlikimui. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) liudytoja apklausta V. M. parodė, kad su sutuoktiniu (duomenys neskelbtini) bendravo 4 val. ryte ir nuo 6 val. iki 7 val. 15 min., kai išvyko į darbą (ikiteisminio tyrimo baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), t. 1, b. l. 76–78). Ieškovų teigimu, šie parodymai yra pakankamas įrodymas, kad insulto simptomų V. M. atsiradimo laikas – ne anksčiau 7 val. 15 min. ir GMP atežus Pacientą 10 val. 35 min. į Ligoninę 4 valandų terminas intraveninės trombolizės atlikimui nebuvo praleistas.
35. Vertindamas ieškovų paaiškinimus dėl pirmųjų V. M. įvykusio insulto simptomų laiko teismas atkreipia dėmesį, kad paaiškinimai labai nenuoseklūs ir prieštaringi.
Žemesnės instancijos teismas
36. Teismas nesivadovauja V. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini), beveik mėnuo po V. M. mirties, nes byloje surinkti rašytiniai įrodymai leidžia spręsti, kad įvykus nelaimei (duomenys neskelbtini), kviečiant greitąją medicino pagalbą ir teikdama paaiškinimus gydytojams ieškovė V. M. tiksliau nurodė šias reikšmingas įvykio aplinkybes. Gydymo stacionare ligos istorijoje (duomenys neskelbtini) Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta kvietimo priežastis (infarktas gal, buvo išgertuvės), įrašytos pastabos: „6 val. ryto buvo atsikėlęs, po to užmigo, niekas iš namiškių po to nebendravo. Apie 10 val. rado be sąmonės“. Ligos istorijoje gydytojos neurologės D. V. įraše 11.05 val. nurodyti anamnezės iš žmonos duomenys: „ apie 5 val. ryte buvo atsibudęs, klausėsi radijo ar TV, po to užmigo. Žmona nežino kada prarado sąmonę“.
37. Ieškovų teiginius dėl galimybės taikyti pacientui intraveninę trombolizę, kaip paaiškino teismo posėdyje atsakovės VšĮ Joniškio ligoninės vyr. gydytojas M. G. ir trečiasis asmuo D. V., paneigia labai sunki paciento neurologinė būklė atvežus jį į VšĮ Joniškio ligoninę, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad ligonio paruošimas ir pervežimas į artimiausią insulto gydymo centrą būtų užtrukęs daugiau nei dvi valandas. Atsakovės ir trečiojo asmens atsikirtimus patvirtina ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje pateikta specialistų išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad aplinkybės: a) (duomenys neskelbtini) gydytojos reanimatologės užfiksuota hipertenzinė krizė ((duomenys neskelbtini)113 mmHg), b) anamnezėje buvęs kraujavimas iš virškinamojo trakto, c) buvęs epilepsijos priepuolis – taip pat laikytinos absoliučiomis kontraindikacijomis specializuotam reperfuziniam išeminio insulto gydymui (ikiteisminio tyrimo baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 161–168) ir nagrinėjamoje civilinėje byloje atliktos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertų deontologinės teismo medicinos ekspertizės išvados, kuriose nurodyta, kad, atsižvelgiant į paciento būklę, ligos anamnezę, V. M. buvo laiku pritaikytas tinkamas bazinis insulto gydymas: užtikrintos, palaikomos ir monitoruojamos pagrindinės gyvybinės funkcijos, skiriami kraujo tėkmę gerinantys intraveniniai skysčiai, agregatai, kraujospūdžio korekcija, giliųjų venų trombozės profilaktika heparinu, smegenų pabrinkimo gydymas osmoziniais diuretikais. Taikyti specializuotą išeminio insulto gydymą (intraveninę trombolizę, mechaninę trombektomiją) indikacijų nebuvo (Ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvados 4 p., b. l. 133–150).
38. Be to, šios bylos kontekste svarbi aplinkybė, kad sprendimą vežti sunkios būklės pacientą į artimiausią gydymo įstaigą priėmė ne atsakovė o Viešoji įstaiga Joniškio rajono Savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stotis, kuriai ieškinio reikalavimai šioje byloje nereiškiami.
39. Ieškovų kartu su dubliku į bylą pateikti garso įrašai, teismo vertinimu, nėra tinkamas ir pakankamas įrodymas ieškinio reikalavimams pagrįsti (CPK 177, 185 straipsniai). Ieškovų pozicija dėl pateiktų garso įrašų įrodomosios reikšmės neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų šios kategorijos bylose. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011; 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-611/2015).
40. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos T. M. skundo pagrindu, pasitelkusi medicinos specialistą (gydytoją neurologą), atliko asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą, siekiant įvetinti pareiškėjo tėvui V. M. (duomenys neskelbtini) VšĮ Joniškio ligoninėje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir atitiktį teisės aktų reikalavimams. Akreditavimo tarnybos (duomenys neskelbtini) Ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Joniškio ligoninėje pacientui V. M. asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai (tinkamai įvertinta sveikatos būklė, nustatyta diagnozė, savalaikiai pradėta būtinoji medicinos pagalba). Akreditavimo tarnyba akcentavo, jog nustatyti pažeidimai, kad (duomenys neskelbtini) atvykus į Priėmimo skubiosios pagalbos skyrių medicininiuose dokumentuose gydytojas P. Ž. nepažymėjo skubiosios medicinos pagalbos kategorijos, o gydytojas N. B. netinkamai parinko vaistinio preparato (Clopidogrelio) vienkartinę dozę (300 mg), medicinos specialisto (gydytojo neurologo) nuomone, neturėjo įtakos Paciento sveikatos būklei.
41. (duomenys neskelbtini) ieškovai pareiškimu kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėl paciento teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo. Teimui pateiktas Komisijos (duomenys neskelbtini) sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame, susipažinusi su medicinine dokumentacija, kitais dokumentais, su VšĮ Sveikatos mokslų universito ligoninės Kauno klinikų gydytojų anesteziologo-reanimatologo, Intensyvios terapijos klinikos docento R. V., gydytojo neurologo, Neurologijos skyriaus vadovo A. V., gydytojos radiologės prof. R. G. komisijai pateiktais atsakymais į Komisijos ir pareiškėjų atstovo advokato padėjėjo O. R. klausimus, su VASPVT Patikrinimo ataskaita, Komisija nustatė, kad pacientui insultas įvyko (duomenys neskelbtini), paciento būklė nuo atvykimo į ligoninę buvo kritiškai sunki, jam buvo suteikta skubi ir tinkama pagalba, kaip to reikalauja 1 kategorijos skubumo paslauga pagal Sveikatos apsaugos ministerijos 2004-04-08 įsakymą Nr.V-208 „ Dėl būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios pagalbos teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“ Komisija sprendė, kad teikiant asmnes sveikatos priežiūros paslaugas Pacientui, klaidų ligoninėje padaryta nebuvo, asmens sveikatos priežiūros paslaugos teiktos pagal galiojančius teisės aktus, patvirtintas metodikas ir rekomendacijas.
42. Tenkindamas ieškovo T. M. prašymą Šiaulių apygardos teismas 2020-06-02 nutartimi paskyrė byloje deontologinę medicininę ekspertizę, kurią atliko medicinos ekspertai Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. R., VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Neurologijos su smegenų kraujotakos sutrikimais skyriaus vedėjas gyd. A. V. ir Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas V. K.. Įvertinę bylos medžiagą ekspertai surašė ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pateikė išvadą. Ekspertai pateiktoje išvadoje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) VšĮ Joniškio ligoninėje pacientui V. M. buvo suteikta skubi pagalba, asmens sveikatos priežiūros paslaugos jam buvo suteiktos tinkamai. VšĮ Joniškio ligoninėje pacientui V. M. atliktos galvos kompiuterinės tomogramos buvo vertinamos teisingai, insulto daignozė nustatyta laiku, bazinis insulto gydymas pradėtas taikyti (duomenys neskelbtini), VšĮ Joniškio ligoninės pasirinktas bazinis išeminio insulto gydymas buvo teisingas. (duomenys neskelbtini) nebuvo indikacijų V. M. pervežti į artimiausią insulto gydymo centrą. Priešingai, toks veiksmas galėjo pabloginti paciento būklę. Vaisto „Clopidogrel“ skyrimas ir V. M. (duomenys neskelbtini) perkėlimas į Respublikinę Šiaulių ligoninę nepakenkė jo sveikatai (b. l. 133–150).
43. Teismas sutinka su ieškovų atstovo argumentais, jog pagal CPK 218 straipsnio nuostatas eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Visgi teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-505/2012.).
44. Teismas pripažįsta, kad tiek ekspertizės išvados, tiek Akreditavimo Tarnybos ir Komisijos sprendimų argumentai bei visų medicinos specialistų ir ekspertų išvados iš esmės yra vieningos, neprieštaraujančios, papildančios vienos kitas. Kaip minėta, medicinos ekspertų išvadose, kurios nagrinėjamu atveju gali patvirtinti ar paneigti gydytojų veiksmų atitikimą atidaus profesionalo elgesio standartui, aiškiai nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) VšĮ Joniškio ligoninėje V. M. sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai, išeminio insulto diagnozė nustatyta laiku ir laiku pritaikytas tinkamas bazinis insulto gydymas, taikyti specializuotą išeminio insuto gydymą (intraveninę trombolizę, mechannę trombektomiją) indikacijų nebuvo. Vaisto „Clopitrogel“ skyrimas ir paciento perkėlimas į Respublikinę Šiaulių ligoninę nepakenkė V. M. sveikatai. V. M. ligos progresavimas buvo nulemtas ne gydytojų veiksmų, bet negrįžtamo galvos smegenų išeminio pažeidimo.
45. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą (byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, rašytinius įrodymus, ikiteisminio tyrimo duomenis), įvertinęs, kad ekspertizės akte nėra prieštaravimų, akto išvados išplaukia iš tyrimo eigos, išvados pateiktos atlikus išsamų tyrimą, neturi pagrindo abejoti ir nesutikti su ekspertizės išvadomis, todėl nėra pagrindo daryti pagrįstos išvados, kad paciento V. M. teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeista ir tai reiškia, kad nėra pagrindo atsakovės Joniškio VšĮ ligoninės veiksmus pripažinti neteisėtais (CPK 178, 185, 218 straipsniai).
46. Atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad gydytojo profesinė atsakomybė turi objektyviąsias ribas, jas nubrėžia objektyvūs žmogaus organizme vykstantys biologiniai procesai bei medicinos mokslo ir praktikos raidos lygis ir jų galimybių ribos. Medicina, kaip ir visas visuomenės pažinimo procesas, plėtojasi ir tobulėja, tačiau neišvengiamai tenka susitaikyti su realybės faktu, kad gydytojas gali apsaugoti ne nuo visų ligų, ir ne visos ligos gali būti išgydytos, gydydamas pacientą, gydytojas negali padaryti daugiau, nei leidžia medicinos galimybės ir ligonio būklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-611/2015).
47. Subjektyvus asmens, manančio, jog neigiami padariniai atsirado būtent dėl medicinos darbuotojų veiksmų, vertinimas, nesant kitų įrodymų, kurių turinys būtų pagrįstas specialiomis žiniomis, nėra pakankamas civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju V. M. su žmogaus gyvybe nesuderinama ligos eiga negali nulemti atsakomybės taikymo VšĮ Joniškio ligoninei, o byloje esanti įrodymų visuma neleidžia konstatuoti esant priežastinį ryšį tarp gydytojų veiksmų ir atsiradusios žalos.
48. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir remdamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad ieškovai neįrodė civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, neteisėtų atsakovės VšĮ Joniškio ligoninės veiksmų ir priežastinio ryšio, todėl ieškinio tenkinti nėra pagrindo (CK 6.245–6.249 straipsniai, 6.250 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
49. Atsakovė VšĮ Joniškio ligoninė 2021-11-04 teismo posėdyje pateikė prašymą dėl jos patirtų 1 778, 70 Eur atstovavimo išlaidų priteisimo iš ieškovų bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus PVM sąskaitas faktūras ir mokėjimo nurodymus (b. l. 173–179). Ieškinį atmetus šios išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš ieškovų (CPK 93, 98 straipsniai).
50. Ieškovas T. M. į teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT 13730001002407653 Swedbank, AB įmokėjo 1 000, 00 Eur, už deontologinės ekspertizės atlikimą. Šiaulių apygardos teismas už atliktą ekspertinį tyrimą sumokėjo 898, 60 Eur. Teismo depozitinėje sąskaitoje Nr. LT 13730001002407653 esantis T. M. sumokėto avanso likutis – 101, 40 Eur grąžintinas ieškovui (CPK 91 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei VšĮ Joniškio ligoninė (juridinio asmens kodas 157659081) 1 778, 70 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt aštuonis Eur septyniasdešimt ct) atstovavimo išlaidų iš atsakovų T. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. A. (duomenys neskelbtini) V. M. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 444, 68 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt keturis Eur šešiasdešimt aštuonis ct) iš kiekvieno atsakovo.
Pavesti Šiaulių apygardos teismo vyresniajai patarėjai (vyriausiajai buhalterei) iš teismo depozitinių lėšų sąskaitos Nr. LT 13730001002407653 grąžinti ieškovui T. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 101, 40 Eur (šimtą vieną eurą 40 ct)
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.