Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. D. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-141-800/2021 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui S. D. dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo S. D. jos naudai 5 476,78 Eur turtinės žalos atlyginimo, 240,83 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentus dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d. buvo pastebėta, kad turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žala: sugadintos namo konstrukcijos, vamzdynai, elektros instaliacija, demontuotos katilinės, šildymo sistema, vandens tiekimo sistema. Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016 m. gegužės 16 d. redakcija, galioja nuo 2016 m. birželio 1 d.). Ieškovė apskaičiavo, kad jos apdraustam turtui padaryta žala sudaro 5 516,78 Eur ir išmokėjo draudėjai D. M. 5 476,78 Eur draudimo išmoką (5 516,78 Eur nuostolio suma – 40,00 Eur besąlyginė išskaita). Atsakovui buvo siųsta pretenzija dėl žalos atlyginimo, tačiau žala nebuvo atlyginta.

3. Atsakovas S. D. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad ieškovė yra nurodžiusi ne visas faktines aplinkybes. Atsakovas iš A. M. (kuris prisistatė kaip įgaliotas asmuo) sužinojo apie įvykusias varžytines jau po to, kai buvo pasibaigęs jų apskundimo terminas. Jam nebuvo pateiktas joks D. M. išduotas įgaliojimas ar jo kopija. Atsakovas, D. M., A. M. ir jo žmona 2017 m. birželio mėn. pabaigoje susitiko name. Atsakovas paprašė įgaliojimo, bet jam jis nebuvo pateiktas. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų ieškinio priedų, tuo laiku joks įgaliojimas A. M. dar nebuvo išduotas. Atsakovas leido apžiūrėti namą, o pranešimo pasirašymo metu paklausė D. M., ar ji norėtų, ką nors palikti, tačiau ji atsakė - „ne, atlaisvinkite visai, darysime kapitalinį remontą, nereikės samdyti žmonių ir ardyti“. Vadovaudamasis jos nurodymu, atsakovas išmontavo dalį vidinių durų spynų, rozečių ir kitų papildomų daiktų, kurių išmontavimas neblogina namo būklės. 2017 m. birželio 28 d. po D. M. ir A. M. apsilankymo, nors dar galiojo jo pasirašyta būsto draudimo sutartis, A. M. pasirašė būsto draudimo sutartį su ieškove. Įgaliojimas A. M. buvo išduotas tik 2017 m. liepos 5 d. Antstolis S. U. 2017 m. rugpjūčio 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole jokios žalos nefiksavo ir apskritai apie žalą, jokios kalbos nebuvo. Apie padarytą žalą jis nebuvo informuotas jokiomis priemonėmis. Nebuvo pakviestas 2017 m. rugpjūčio 10 d. surašant turto sunaikinimo, sugadinimo aktą. Visi ieškovės nurodomi daiktai yra iki šiol saugomi ir pareiškus bet kokias pretenzijas, galėjo būti sumontuoti atgal. Atsakovas ieškovės pretenziją gavo 2019 m. rugsėjo mėn., t. y. po to, kai name jau buvo atliktas kapitalinis remontas. Iš ieškovės pateiktų nuotraukų matosi, kad name atliktas ne atstatomasis remontas, o kapitalinis remontas, kaip ir ketino D. M.. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių apie atliktus atstatymo darbus ir medžiagų įsigijimo kvitų. Namas iš varžytinių buvo parduotas jo neapžiūrėjus, kartu su ieškiniu nepateikti jokie įrodymai apie sugadintas namo konstrukcijas, apie tai nerašoma ir prie ieškinio pateiktame turto sunaikinimo, sugadinimo akte. Faktiškai buvo demontuotos tik durų spynos, elektros rozetės ir jungikliai, termostatiniai radiatorių reguliatoriai ir santechninė įranga. Atsakovo bankroto metu dujos buvo atjungtos ir dujinis katilas neveikė jau keletą metų. Šildymas buvo pajungtas įsirengus naudotą kieto kuro katilą. Atsakovas teigė, kad dėl daiktų demontavimo nėra neteisėtų veiksmų ir kaltės, ieškinys nepagrįstas įrodymais, todėl nėra ir priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir ieškovės sumokėtos išmokos, todėl neatsiranda ir civilinė atsakomybė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. kovo 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 2 835,42 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; likusioje dalyje ieškinį užskaičius mokėtinas sumas atmetė; iš ieškovės valstybės naudai priteisė 7,12 Eur, o iš atsakovo – 6,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

5. Teismas nustatė, kad D. M. 2017 m. liepos 1 d. sudarė su ieškove AB „Lietuvos draudimas“ būsto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), laikotarpiu 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. Būsto draudimo liudijime nurodyta, kad objektas draudžiamas taip pat ir nuo „vagystės ir piktavališko pastato sugadinimo dėl trečiųjų asmenų“. Draudimo liudijimas patvirtina, kad draudėjos namas apdraustas atkuriamąja verte. 2017 m. rugpjūčio 10 d. turto sunaikinimo akte užfiksuota nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini) padaryta žala. Draudimo išmoka D. M. buvo apskaičiuota pagal 2017 m. rugpjūčio 10 d. užfiksuotus defektus ir AB „Lietuvos draudimas“ sudarytą remonto darbų sąmatą. Visa nuostolio suma atėmus išskaitą lygi 5 516,78 Eur.

6. Teismas nurodė, kad atsakovas daug dėmesio skyrė įgaliojimo A. M. išdavimo ir pateikimo aplinkybėms, tačiau, atsižvelgdamas, jog argumentai dėl įgaliojimo išdavimo ir galiojimo nėra teisiškai reikšmingi, priimant sprendimą dėl to nepasisakė.

7. Teismas išnagrinėjęs bylą nustatė, kad atsakovas savo veiksmais padarė žalą namui, esančiam (duomenys neskelbtini) ir jo veiksmuose yra neteisėti veiksmai ir kaltė, o taip pat ir priežastinis ryšys tarp jo veiksmų ir ieškovės sumokėtos išmokos. Teismas nesutiko su atsakovo pozicija, kad D. M. vienintelio pokalbio su juo metu, kuris įvyko 2017 m. birželio 28 d. leido jam iš namų išsinešti tuos daiktus (įrenginius), dėl kurių vėliau ji kreipėsi prašydama išmokėti draudimo išmoką. Atsakovas nesitikslino ir nesiaiškino ką reiškia pasakymas „pasiimk viską“ ir atliko tokius veiksmus, kurie iš esmės pakeitė namo vertę, t. y. ją pablogino, tokiais veiksmais padarė žalą. Atsakovo žodžius paneigė ir byloje apklaustų liudytojų A. M. ir E. M. parodymai.

8. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra ginčo, kokius įrenginius atsakovas iš gyvenamojo namo paėmė, kadangi daiktai yra nufotografuoti ir į bylą pateiktos tai patvirtinančios foto nuotraukos (2020-11-11 d. DOK-39955). Teismas atkreipė dėmesį, kad žalos padarymo metu galiojusiose būsto draudimo taisyklių III (nuostolio nustatymas) 2.1. punkte nebuvo numatyta, jog apskaičiuojant padarytą žalą, turtą dėl įvykio sunaikinus ar pavogus, turi būti vertinamas nusidėvėjimas, todėl šį atsakovo argumentą, kad draudimo bendrovė, apskaičiuodama žalos dydį, turėjo atsižvelgti į tai, jog namas nebuvo naujos statybos ir žalos vertinimui nebuvo paskaičiuotas nusidėvėjimas, atmetė kaip nepagrįstą.

9. Tenkindamas ieškinį iš dalies, teismas atsižvelgė į būsto draudimo taisyklių Draudžiamieji objektai – pastatai 3.1. punktą, kuris pagal draudimo sutartį apima “pastatų eksploatacijai naudojamus inžinerinius tinklus bei pastato viduje esančius įrenginius, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji <...>”. Taigi vertindamas būsto draudimo taisyklėse nurodytą draustiną turtą, kuris patenka po draudimo taisyklėse nurodyta sąvoka „pastatai“, teismas padarė išvadą, kad atsakovas namui žalą padarė toje apimtyje, kuri susijusi su šildymo, vandentiekio, kanalizacijos pakenkimais.

10. Priteisdamas žalą teismas iš byloje pateiktos lokalinės sąmatos atėmė durų įstatomų spynų pakeitimą (7 vnt. × 9,31 Eur = 65,17 Eur), termostatinių radiatorių vožtuvų montavimą (9 vnt. × 9,66 Eur = 86,94 Eur), taip pat nurodė, kad nėra įrodyta ir cementinės grindjuostės sunaikinimas 1,10 Eur, „išmuštų grindyse užtaisymas / betonas grindjuosčių remonto suma“ - 19,98 Eur, taip pat iš sąmatos, kaip neįrodyta, atėmė pakabų (rankšluosčiams, drabužiams, dušo galvutei) muilinių, veidrodžių pritvirtinimo prie sienų sumą 1,68 Eur. Kadangi atlikus namo remontą nebuvo atstatytos ir per naują įrengtos metalinės kopėčios ant gelžbetonio atramų, šios sumos į sąmatą teismas neįskaitė, nes šioje patalpoje buvo įrengtas kambarys 54,7 Eur. Taip pat iš sąmatos atimta 1 012,48 Eur suma skirta „kieto kuro katilų montavimas, kai katilo galia daugiau 25 kW iki 50 kW“. Taip pat iš sąmatos kaip neįrodyta žala atimta sumos grafose (papildomų medžiagų vertė 113,14 Eur, + papildomas darbo užmokestis 56,31 Eur + statybvietės išlaidos 420,71 Eur, + pridėtinės išlaidos 158,87 Eur,+ pelnas 262,7 Eur + netiesioginės išlaidos 421,57 Eur, t. y. viso: 2 675,35 Eur, todėl likusi įrodyta žalos dalis iš atsakovo sudarė 2 801,43 Eur (5 476,78 Eur – 2 675,35 Eur).

11. Teismas, išnagrinėjęs ieškinio reikalavimą priteisti kompensacines palūkanas, laikėsi pozicijos, kad jis yra pagrįstas ir pagal formuojamą teismų praktiką, kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Iš atsakovo ieškovei teismas priteisė 123,18 Eur (2 801,43 Eur (skola) × 0,05 (palūkanų dydis) / 365 (dienų skaičius metuose) × 321 (pradelstų dienų skaičius)) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2019 m. rugsėjo 25 d.) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu atsakovas S. D. prašo Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia materialinės teisės normas ir prieštarauja bylos medžiagoje surinktiems įrodymams. Teismas nesivadovavo ieškovės ieškinio pagrindu – Būsto draudimo taisyklėms Nr. 067, nevertino bylos medžiagoje surinktų įrodymų, pažeidė materialinės teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą.

1.2. Liudytojai A. M. ir E. M. patvirtino, kad draudimo bendrovės atstovas apžiūrėti patalpų nebuvo atvykęs. Aktas buvo surašytas, tačiau apžiūra nebuvo atlikta. Tai reiškia, kad 2017 m. rugpjūčio 10 d. turto sugadinimo, sunaikinimo aktas buvo surašytas atgaline data, ne pagal faktą ir neaišku, kuo remiantis.

1.3. Bylos medžiagoje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų apie atliktą remontą bei jo kainą. Pateikta lokalinė sąmata taip pat surašyta atgaline data, ne pagal faktą, o iš suinteresuoto asmens paaiškinimų. Lokalinė sąmata surašyta jau atlikus remontą, kai buvo pakeistas išplanavimas ir pakeistos įrangos vietos, dėl ko reikėjo pakeisti ir vamzdynus. Turto sunaikinimo ar sugadinimo akto dalyje, surašytoje 2019 m. rugpjūčio 16 d. (po remonto), atžymėta, kad pirties gultai neatstatyti, tačiau pirmosios instancijos teismas priteisė ne tik už gultus keturis kartus didesnę kainą, bet ir už gultų įrengimo darbus.

1.4. Ieškovės taip vadinama žala buvo padaryta 2017 m. rugpjūčio mėn., t. y. praėjus 22 metams po namo statybos pabaigos. Lokalinė sąmata sudaryta 2018 m. rugpjūčio 13 d., t. y. po kapitalinio remonto, nepagrindžiant darbų bei medžiagų įsigijimo dokumentais, 2017 m. kovo mėn. kainomis, neįvertinus, kad visa įranga yra nusidėvėjusi. Be to, bankas, parduodant ginčo turtą aukcione, administratoriui pateikė nuotraukas iš turto vertinimo ataskaitos, darytos 2008 m. Nuotraukos neatitinka realios turto būklės bei vertintinos kritiškai. Turėjo būti skaičiuojamas turto nusidėvėjimas per 22 m. eksploatacijos laikotarpį. Nusidėvėjimo norma turėtų būti taikoma UAB „S.“ parengtuose Statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvuose SVN 1, įregistruotuose VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centre 2008 m. sausio 16 d. Nr. B-002, dėl ko reali atsakovo paimto turto vertė būtų 500,78 Eur. Darbai ir medžiagos taip pat nepagrįsti įrodymais.

1.5. Atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad visa įranga, kuri, kaip teigia ieškovė, buvo pavogta, yra saugoma ir galėjo būti grąžinta bei sumontuota. Vykstant ginčui dėl civilinės atsakomybės ir jos apimčių, reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų yra visiškai nepagrįstas, kadangi civilinės atsakomybės teisinis institutas nenumato kompensacinių palūkanų.

13. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Teismas visus įrodymus vertino bendrame kontekste, nesuteikdamas didesnės įrodomosios galios vieniems ar kitiems įrodymams, tai pat pašalino byloje atsiradusius prieštaravimus. Vien tai, kad tam tikros aplinkybės buvo įvertintos nepalankiai atsakovo atžvilgiu, nereiškia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas išsamiai išanalizavo byloje surinktus įrodymus bei bylai reikšmingas aplinkybes.

2.2. Atsakovas ginčijo žalos dydį, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė netinkamai apskaičiavo draudimo išmoką. Žalos dydį ieškovė įrodinėjo rašytiniais įrodymais, kurie atsakovo nebuvo nuginčyti jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Žalos dydis buvo apskaičiuotas pagal UAB „S.“ programą, kurioje įvedus reikalingus atlikti darbų kiekius, programa pagal tuo metu rinkoje galiojančias vidutines kainas apskaičiuoja turto remonto kaštus.

2.3. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra ginčo, kokius įrenginius atsakovas iš gyvenamojo namo paėmė, kadangi daiktai yra nufotografuoti ir į bylą pateiktos tai patvirtinančios foto nuotraukos. Teismas pagrįstai atmetė atsakovo ir jo atstovo argumentus dėl nusidėvėjimo taikymo. Atsakovas nusidėvėjimo skaičiavimo atskaitos tašku laiko namo statybos metus, tačiau tokia pozicija nėra pagrįsta. Nusidėvėjimas turi būti skaičiuojamas nuo paskutinio patalpos remonto, jeigu žala padaryta, pvz., grindims, sienoms, arba atsižvelgiant į kilnojamojo daikto įsigijimo momentą. Be to, nusidėvėjimas turi būti skaičiuojamas tik medžiagoms, o ne darbams.

2.4. Atsakovui pašalinus kai kuriuos ieškovės apdraustus objektus, nebebuvo galimybės nustatyti daiktų vertės. Pats atsakovas savo veiksmais sudarė tokią situaciją, kad šiuo metu net ir nėra galimybės patikrinti jo argumentų teisingumo. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad žalos padarymo metu galiojusių Būsto draudimo taisyklių III (nuostolio nustatymas). 2.1. punkte nebuvo numatyta, jog apskaičiuojant padarytą žalą, turtą dėl įvykio sunaikinus ar pavogus, turi būti vertinamas nusidėvėjimas. Atsakovo pozicija, kad jo pasisavinti daiktai yra pas jį saugomi ir bet kada galėjo būti grąžinti bei sumontuoti, teisiškai nėra reikšminga, o taip pat ir neįrodyta. Atsakovui buvo pareikštos pretenzijos dėl turto sugadinimo, tačiau jis nesiėmė jokių veiksmų situacijai išspręsti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

15. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo civilinės atsakomybės. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog ieškovė AB „Lietuvos draudimas” su D. M. nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. buvo sudarę Būsto draudimo sutartį, kurios pagrindu apdraustas D. M. nuosavybės teise priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Taigi, tarp draudiko AB „Lietuvos draudimas” ir draudėjos D. M. susiklostė draudimo teisiniai santykiai. Draudimo sutarties galiojimo metu, t. y. 2017 m. rugpjūčio 10 d. turto sunaikinimo aktu konstatavus, kad (duomenys neskelbtini) esančio buto patalpoje 1-4 trūksta sienoje jungiklio, radiatoriaus reguliatoriaus, durų spynos; patalpoje 1-3 trūksta vonios, kriauklės, bide, tualeto, visos santechnikos, nupjautas kanalizacijos vamzdis grindyse, išmontuota spyna duryse; patalpoje 1-6 trūksta vandentiekio vamzdžių, radiatoriaus reguliatoriaus, rozetės, langų roletų, spynos; patalpoje 1-2 trūksta radiatoriaus reguliatoriaus; patalpoje 1-5 trūksta radiatorių reguliatorių, spynos, jungiklio; laiptinėje trūksta radiatoriaus reguliatoriaus, patalpoje 1-7 trūksta radiatoriaus reguliatoriaus, elektros jungiklio, sugadinta kiliminė grindų danga, 5 vnt. grindjuosčių; patalpoje 1-11 trūksta radiatoriaus reguliatoriaus, 2 vnt. rozečių, 1 jungiklio, durų spynos; patalpoje 1-12 trūksta 2 vnt. rozečių, 1 vnt. jungiklio, sugadinti lubų bei sienų tapetai, trūksta 2 vnt. roletų; patalpoje 1-10 trūksta radiatoriaus reguliatorius, 2 vnt. rozečių, 1 vnt. el. jungiklių, 2 vnt. roletų; patalpoje 1-9 trūksta durų spynos, 1 vnt. jungiklio; patalpoje 1-8 trūksta dušo kabinos, kriauklės, gyvatuko, santechnikos, radiatoriaus reguliatoriaus, durų spynos; patalpoje G-1 trūksta vandentiekio vamzdžių; WC patalpoje rūsyje trūksta kriauklės, tualeto; patalpoje P-7 (katilinėje) trūksta kieto kuro katilo, boilerio, bei visų pagalbinių sistemų, daviklių, jungčių, siurblių; baseino patalpoje P-10, P-3, P-9 trūksta kopėtėlių į baseiną, pirties pečiaus, gultų, dušo reguliatoriaus, ieškovė D. M. išmokėjo 5 516,78 Eur draudimo išmoką, todėl, taikant subrogaciją, jai, išmokėjusiai draudimo išmoką, perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalis).

16. Ieškovė išmokėtos sumos – žalos atlyginimo reikalauja iš buvusio turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininko (atsakovas, toliau – apeliantas) S. D.. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“, veikianti per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, v. UAB „Senamiesčio ūkis“, bylos Nr. e3K-3-690-415/2015). Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) bei reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų.

17. Aptariamu atveju nėra ginčo, kad buvęs turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas (apeliantas) prieš atlaisvindamas gyvenamąsias patalpas atliko durų spynų, elektros rozečių ir jungiklių, termostatinių radiatorių reguliatorių ir santechninės įrangos demontavimo darbus. Apeliantas nesutinka su teismo argumentais dėl priteistos žalos dydžio. Nesutikimas argumentuojamas tuo, kad teismas netinkamai nustatė atliktų darbų apimtis, neatsižvelgė ir neįvertino turto nusidėvėjimo.

18. Nagrinėdamas draudiko subrogacijos teisės įgyvendinimo klausimus kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudikui nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodyti ir kitas deliktinės atsakomybės sąlygas, t. y., kad atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais. Priešingu atveju draudiko reikalavimas negali būti tenkinamas. Išmokėdamas draudimo išmoką draudikas prisiima riziką dėl galimybės išmokėtas sumas išsiieškoti iš atsakingo už žalą asmens. Dėl to, siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje, draudikas turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, išmokėdamas draudimo išmoką įsitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis priimta civilinėje byloje AAS „Gjensidige Baltic“ v. G. B., bylos Nr. 3K-3-78/2010; 2013 m. kovo 12 d. nutartis priimta civilinėje byloje „If P&C Insurance AS“ v. UAB Šeimyniškių verslo centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-127/2013).

19. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; skolininko kaltė preziumuojama. Bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti reiškiamo reikalavimo pagrįstumą tiek teisiniu, tiek faktiniu aspektu, t. y., ar yra įrodytos reikšmingos civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti faktinės aplinkybės.

20. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad D. M. turtą, esantį (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės 29 d. įsigijo iš varžytynių. Pažymėtina, kad antstolio vykdomas turto pardavimas iš varžytynių yra priverstinis skolininkui ar įkaito davėjui priklausančio turto realizavimas, kurio metu nuosavybės teisė į iš varžytynių parduodamą turtą pereina pirkėjui, o nuosavybės perėjimo momentas sutampa su varžytynių akto pasirašymo momentu (CPK 691, 715 straipsniai). Neteisėtais atsakovo veiksmais ieškovė laikė D. M. įsigytame gyvenamajame name buvusių kilnojamųjų daiktų, santechnikos, vandentiekio, šildymo sistemų išmontavimą, taip pat šių sistemų bei elektros, grindų dangos, pirties elementų sugadinimą.

21. Apeliantas teigia, kad jis, išsikeldamas iš ginčo namo, turėjo teisę išmontuoti namo sistemų (šildymo, vandentiekio) elementus. Išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės reglamentuotos CPK XLVII skyriuje, kurio 686 straipsnyje taip pat nustatyta, iš kokio turto negali būti išieškoma: iš fizinių asmenų vykdomas išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal profesiją ar mokymuisi; šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje.

22. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, klausimą, be kita ko, nurodė, kad atsakovas, išsikeldamas iš gyvenamojo namo, kurį iš varžytynių nusipirko D. M., sugadino šildymo, vandentiekio, kanalizacijos sistemas. Bylos duomenys patvirtina, kad D. M. varžytinėse įsigytas ginčo namas buvo baigtas statyti ir buvo su visa vidaus apdaila. Apeliantas teiginių, kad 2008 m. nuotraukos, kuriose buvo fiksuota namo būklė, neatitinka realios turto būklės, byloje surinktomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteistino žalos dydžio klausimą, namui kaip pardavimo iš varžytynių objektui, kaip jo sudėtines dalis, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai priskyrė ne tik šildymo, vandentiekio, kanalizacijos sistemas, bet ir šių sistemų įrangą. Apeliantas neteikė įrodinėjimo priemonių, kad be išmontuotos įrangos galima ginčo gyvenamąjį namą naudoti pagal paskirtį, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad apeliantas, išsikeldamas iš ginčo namo, turėjo teisę išmontuoti namo sistemų įrengimus ar prietaisus.

23. Ieškovė, reikšdama reikalavimą atsakovui, ieškinio pagrįstumą įrodinėja turto sunaikinimo sugadinimo aktu, lokaline sąmata, nuotraukomis bei faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriuose fiksuota gyvenamojo namo būklė po atsakovo išsikėlimo iš ginčo namo. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. K. v. D. Č., bylos Nr. 3K-3-417/2014, ir kt.).

24. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, atmeta apelianto argumentus dėl, jo vertinimu, šiuo atveju neteisingai nustatyto žalos dydžio. Teisėjų kolegija pažymi, kad sąmatoje nurodžius medžiagas, darbus, jų kainas, reikalingas atkurti gyvenamojo namo būklei, atsakovas, nesutikdamas su ieškovės teiktoje įrodinėjimo priemonėje pateiktais duomenimis, turėjo atitinkamomis įrodinėjimo priemonėmis pareigą paneigti, kad sąmatoje nurodyti darbai nėra susiję su namo sistemų atkūrimu ar, kad šių atkūrimo darbų kaina nėra reali. Atsakovas neteikė įrodymų, kad nebuvo poreikio atkurti gyvenamojo namo sistemas, nepateikė jokio šių galimų nuostolių dydžio įvertinimo, neteikė jokių duomenų, galinčių paneigti ieškovės pateiktoje sąmatoje nurodytų darbų ir jų kainų pagrindimą.

25. Vertinant teismo išvadų atitikimą civilinio proceso įrodinėjimo taisyklėms spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo deliktinės atsakomybės bylose taisyklių: žalos faktą ir priežastinį ryšį ieškovė nagrinėjamos bylos atveju įrodė pakankamais ir patikimais įrodymais, o pripažindamas atitinkamas aplinkybes įrodytomis, tai tinkamai argumentuodavo. Nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas įrodytu priežastinį ryšį tarp įvykio ir ieškovės nurodytų turto apgadinimų, pažeidė įrodymų pakankamumo taisykles.

26. Pirmosios instancijos teismas išsamiai argumentavo, kokį neteisėtą poveikį namo sistemoms atliko apeliantas, kokius faktiškai darbus atliko namą įsigijęs asmuo, siekdamas naudoti įsigytą nekilnojamąjį turtą pagal paskirtį. Apeliantas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę, todėl sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, nėra pagrindo. Byloje pateiktame turto sugadinimo akte konstatuotas turto apgadinimo pobūdis ir mastas, darbai ir išlaidų aprašymai, jų pašalinimo apimtys nekelia pagrįstų abejonių dėl priežastinio ryšio tarp įvykio ir aptariamų apgadinimų. Įrodymai laikytini pakankamais konstatuoti priežastinį ryšį tarp įvykio ir turto apgadinimų.

27. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apelianto S. D. apeliacinis skundas atmetamas, o Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

28. Apelianto S. D. apeliacinio skundo netenkinus, jam jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ įgijo teisę į jos apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė šioje byloje turėjo 105,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas (reg. Nr. DOK-19257).

29. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos), sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos bei neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl, netenkinus apeliacinio skundo, jos yra priteisiamos iš apelianto.

30. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 11,40 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, netenkinus apeliacinio skundo, šios išlaidos priteisiamos valstybės naudai iš apelianto.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovo S. D., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai priteisti 105,14 Eur (vieną šimtą penkis eurus 14 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Iš atsakovo S. D., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai priteisti 11,40 Eur (vienuolika eurų 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.