Kauno apygardos teismo nutartis

2020-05-14 · Civilinė byla Nr. e2S-807-254/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-14
Bylos Nr.
e2S-807-254/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-04165-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Burdulienė
Pareiškėjas
A. A. J.
Kategorijos
Civiline? byla Nr. e2S-807-254/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04165-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; 3.4.5.2; 3.4.5.15.1; 3.3.2.5 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. A. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-8992-752/2020 pagal pareiškėjo A. A. J. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas A. A. J. kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. J., miręs (duomenys neskelbtini), ir V. J., mirusi (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. liepos 22 d. Liaudies Seimo deklaracijos pagrindu įvykdytos žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 3,9795 ha žemės sklypą, nupirktą iš O. B., kurio ribos atitinka sklypo planus, esančius prie B. J. 1938 m. gegužės 16 d. prašymo Kauno apskrities statybos komisijai „leisti pastatyti naują mūrinį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini)“ ir prie B. J. 1939 m. kovo 30 d. prašymo Kauno apskrities statybos komisijai „leisti pastatyti tvartą (duomenys neskelbtini)“, pagal kuriuos B. J. valdytos žemės plotas nėra padalintas, t. y. plotas plane pažymėtas raide „b" nėra atskirtas iš sklypo Nr. 104 (žemės sklypas, priklausęs B. J.) ir priskirtas prie sklypo Nr. 103 (žemės sklypas, priklausęs P. D.), kaip tai nurodyta (duomenys neskelbtini), sklypų Nr.103 ir 104 žemės mainų ir parceliacijos plane, padarytame 1938 m. matininko P. J. ir atitinka 1939 m. gegužės 31 d. sklypų parceliacijos projekte nurodytas ribas, bei sklypo dydį.

2. Pareiškime nurodė, kad juridinis žemės valdymo tam tikroje vietoje Kauno mieste faktas nustatytinas siekiant atstatyti nuosavybės teises į B. J. iki nacionalizacijos turėtą žemę. Juridinį faktą siekia nustatyti esant prieštaringiems duomenims dokumentuose dėl žemės valdymo nuosavybės teise, negalint gauti šį faktą patvirtinančių reikalingų dokumentų. Esant pareiškime nurodytiems dokumentams, kuriais buvo sprendžiamas nuosavybės teise B. J. iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo ribos būtina nustatyti iki nacionalizacijos jo valdytos žemės sklypo konkrečias ribas, kurios turi tiesioginę įtaką sprendžiant B. J. nuosavybės teisių į žemę atstatymo klausimą, nes neteisingai suformavus B. J. nuosavybės teise iki 1940 m. (duomenys neskelbtini) valdyto (turėto) žemės sklypo ribų planą, nepagrįstai B. J. priklausančio žemės sklypo dalį priskyrus P. D. turto paveldėtojams, buvo pažeistos jo nuosavybės teisės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. A. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

4. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad jo tėvas B. J., miręs (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė 3,9795 ha žemės sklypą, 1935 birželio 3 d. nupirktą iš O. B.. Jokių abejonių dėl šio fakto nėra, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pripažįsta, kad pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į 3,9795 ha žemės Kauno mieste.

5. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad pareiškėjas turi duomenis apie nurodyto žemės sklypo valdymą nuosavybės teise, taigi nagrinėjamu atveju nėra juridinio fakto nustatymo būtinosios sąlygos – nėra galimybės gauti duomenis kitokia tvarka arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

6. Sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimą grąžinant natūra pareiškėjui iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko B. J. valdytą žemę Kauno mieste, pareiškėjui kilo abejonių, ar Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius tinkamai nustatė buvusio savininko B. J. valdytos žemės ribas. Tačiau pareiškėjas nepateikė duomenų, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas buvo apskųstas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Nurodė, jog tas faktas, kad pareiškėjas nesutinka su parengtu žemės sklypo planu, nesudaro pagrindo žemės sklypo ribų klausimą nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka, nes tai yra siekimas išspręsti kilusį ginčą ir nustatyti žemės sklypo ribas, o ne nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. A. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1 Pareiškėjas savo reikalavimą kildina iš nekilnojamojo daikto – žemės valdymo, kaip savarankiškos daiktines teisės, teisinių santykių. Pareiškėjas siekia nustatyti juridinį faktą, patvirtinantį, kad B. J. nuosavybės teise valdė konkrečią žemės sklypo dalį, nes pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo reikalavimus piliečiai turi teisę atkurti nuosavybės teises natūra turėtoje vietoje.

7.2 Pareiškėjas negali įgyvendinti nuosavybės teisės atkūrimo natūra teisės, nes Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius atsisako grąžinti konkrečią dalį žemės sklypo, kuris priklausė iki nacionalizacijos B. J., dalį tuo pagrindu, kad dokumentai nepatvirtina jog ši žemė priklausė B. J., ką patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2016 m. vasario 3 d. raštas Nr. 1SS-335-(7.5), 2016 m. kovo 8 d. raštas Nr. 8SD-1267-(14.8.94), kiti šios tarnybos raštai.

7.3 Pareiškėjas prie pareiškimo pateikė dokumentus, kuriais įrodinėja konkrečios žemės, kurią prašo grąžinti natūra, B. J. valdymo juridinį faktą paneigiant dokumentus, kuriais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius vadovavosi nustatydamas žemės sklypo dalies priklausymą ne B. J., o kitam savininkui P. D..

7.4 Prie pareiškimo pateikti valstybės archyvo išduoti dokumentai, kurie įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka neįrodo (duomenys neskelbtini) sklypų Nr.103 ir 104 žemės mainų ir parceliacijos plane, padarytame 1938 m. matininko P. J., nurodytų žemės mainų tarp B. J. ir P. D. buvimo aplinkybių, t. y. kaip nurodyta plane , plotas „a" 1000 m² atskirtas iš sklypo Nr. 103 ir priskirtas prie sklypo Nr. 104, plotas „b" 1000 m² atskirtas iš sklypo Nr. 104 ir priskirtas prie sklypo Nr. 103.

7.5 Prie pareiškimo pateiktos valstybinio archyvo išduotos pažymos, bei dokumentai patvirtina tą aplinkybę, kad pareiškėjui nėra galimybės gauti duomenis kitokia tvarka, kaip tik nustatant konkrečios žemės sklypo dalies juridinį valdymo nuosavybės teise faktą.

7.6 Prašomo juridinio fakto nustatymas turi tiesioginę įtaką jo įstatymais garantuotų teisių į turėtą žemės sklypo dalį įgyvendinimui.

7.7 Tarp pareiškėjo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus kilęs ginčas dėl nuosavybės teisių į konkrečią žemės sklypo dalį, pagal esančius žemės valdymo nuosavybės teise patvirtinančius dokumentus, vertinant jų teisinę reikšmę, kuri, nesant įstatymais numatytų nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, nurodytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, nenustačius žemės nuosavybės valdymo juridinio fakto, negali būti patvirtinta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (LR CPK 5 straipsnis). Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.

11. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. J., miręs (duomenys neskelbtini), ir V. J., mirusi (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. liepos 22 d. Liaudies Seimo deklaracijos pagrindu įvykdytos žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 3,9795 ha žemės sklypą, nupirktą iš O. B., kurio ribos atitinka sklypo planus, esančius prie B. J. 1938 m. gegužės 16 d. prašymo Kauno apskrities statybos komisijai „leisti pastatyti naują mūrinį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini)“ ir prie B. J. 1939 m. kovo 30 d. prašymo Kauno apskrities statybos komisijai „leisti pastatyti tvartą (duomenys neskelbtini)“, pagal kuriuos B. J. valdytos žemės plotas nėra padalintas, t. y. plotas plane pažymėtas raide „b" nėra atskirtas iš sklypo Nr. 104 (žemės sklypas, priklausęs B. J.) ir priskirtas prie sklypo Nr. 103 (žemės sklypas, priklausęs P. D.), kaip tai nurodyta (duomenys neskelbtini) sklypų Nr.103 ir 104 žemės mainų ir parceliacijos plane, padarytame 1938 m. matininko P. J. ir atitinka 1939 m. gegužės 31 d. sklypų parceliacijos projekte nurodytas ribas, bei sklypo dydį.

12. Teismas nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kurios nurodytos CPK 444 straipsnyje. Šio straipsnio 1 d. nurodyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Be kitų šioje teisės normoje nurodytų bylų, teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. kovo 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. A. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu) konstatavęs, kad pagal pateiktus duomenis matyti, kad pareiškėjas turi dokumentus apie žemės sklypo valdymą nuosavybės teise ir apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo išvada sutinka.

13. Pareiškėjas pareiškime pats nurodė ir pateikė rašytinius įrodymus, kad jo tėvas B. J., kuris yra miręs (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė 3,9795 ha žemės sklypą, 1935 birželio 3 d. nupirktą iš O. B.. Byloje nėra duomenų, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nepripažįsta, jog pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į 3,9795 ha žemės Kauno mieste ir jo valdymą nuosavybės teise patvirtinančius dokumentus.

14. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Taigi, pareiškėjui turint žemės valdymo nuosavybės teise dokumentus, konstatuotina aplinkybė, kad nėra sąlygos, reikalingos juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti. T. y. pareiškėjo pareiškimas neatitinka CPK 445 straipsnyje numatytų sąlygų, reikalingų juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti.

15. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad nesant įstatymais numatytų nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, nurodytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, nenustačius žemės valdymo nuosavybės teise konkrečioje vietoje juridinio fakto, pareiškėjas negalės tinkamai įgyvendinti savo teisių. Pastebėtina, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, jei šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ar kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai.

16. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 11 straipsnis reglamentuoja prašymų atkurti nuosavybės teises turinį ir jame nurodyta, kad prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodoma piliečio, turinčio teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, išlikusio nekilnojamojo turto savininko vardas, pavardė ir to turto rūšis, dydis, buvimo vieta, nuosavybės teisių į šį turtą pagrindas, dabartinis turto valdytojas, nuosavybės teisių netekimo laikas ir būdas. Pareiškėjas turi duomenis, kurie pagrindžia B. J. valdyto nuosavybės teise turto buvimo vietą. Pareiškėjas net formuluodamas prašymą nurodė, kad turi B. J. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo planus, kurie yra pateikti prie B. J. prašymų Kauno apskrities statybos komisijai. Taigi, pareiškėjas turi visus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, kas teikia pagrindą išvadai, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo A. A. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

17. Pagal teisinį reglamentavimą pirmiausia pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nagrinėja nuosavybės teises atkurianti institucija ir tik esant išvadai, kad pateiktų dokumentų nepakanka, asmuo gali kreiptis į teismą dėl turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-323/2012; pirmiau nurodytą 2015 m. spalio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2016). Pareiškėjas nepateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus išvados, kad pateiktų dokumentų atkurti nuosavybės teises nepakanka, todėl pareiškime nurodyta aplinkybė, kad jis negali įgyvendinti šios teisės yra nepagrįsta.

18. Pastebėtina, kad pareiškėjas nors ir nurodo, kad kreipėsi į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, t. y. siekia iškelti bylą, kuri nagrinėtina teisme dėl tokių faktų nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas), tačiau iš esmės prašo nustatyti ne paminėtą faktą, o aplinkybę, kuri išspręstų kilusį ginčą su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriumi. Apie tai galima spręsti iš prie pareiškimo pridėtų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016-02-03 Nr. 1SS-335-(7.5), 2017-09-18 Nr. 1SS-2336-(7.5) atsakymų į pareiškėjo skundus. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos minėtuose atsakymuose išaiškino pareiškėjui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, kuria pareiškėjas naudojosi, o taip pat išaiškino, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pastebėtina, kad nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnis, o jeigu pareiškėjo netenkins Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas, jis galės būti skundžiamas šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo apskundimo tvarka.

19. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nustatyta, jog juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-543/2010; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015). Nagrinėjamu atveju byloje konstatavus, kad pareiškėjas turi žemės valdymo nuosavybės teise dokumentus, nėra vienos iš būtinųjų aplinkybių, reikalingų sprendžiant klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo A. A. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

20.Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą bei pagrįstai atsisakė priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą nutartį, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Dalė Burdulienė