- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-08
- Bylos Nr.
- I-10800-580/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04323-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- V. M., A. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. M. ir A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai V. M. ir A. L. prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti po 4 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Paaiškino, kad V. M. teisės buvo apribotos nuo 2010-11-03 iki 2012-02-28, viso 113 dienų, o A. L. nuo 2014-04-10 iki 2014-07-11, viso 76 dienas. Laikė, kad V. M. atžvilgiu netaikytinas senaties terminas, nes nepasibaigęs bausmės atlikimo laikotarpis, kuris nustatytas 2022-10-17. Pažymėjo, kad senatis netaikoma reikalavimams, atsirandantiems iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.134 straipsnio 1 punktas).
Nurodė, kad abu pareiškėjai kalinti 1 kv. m plote. Laikė, jog Lukiškių TI-K pateikiami duomenys klaidingi, nes į plotą įskaičiuojamas sanitarinis mazgas bei perteklinių baldų užimamas plotas. Sanitarinis mazgas neatskirtas nuo gyvenamųjų patalpų. Pažymėjo, kad asmeniui turi būti suteikiama ne mažiau kaip 4 kv. m baldais neužstatyto ploto bei sudaroma galimybė bent 8 valandas per parą praleisti už kameros ribų. Nurodė, kad vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi turi būti suteiktas 2 valandų pasivaikščiojimas, o pareiškėjams leista pasivaikščioti tik 1 valandą. Neorganizuojama jokia veikla už kameros ribų. Pasivaikščioti siūloma eiti 6 val., žiemos metu nebūna prašvitę. Tuo siekiama, kad suimtieji atsisakytų pasivaikščiojimų. Negalima naudotis sporto sale. Teigė, jog įrengdama perteklines vietas ir sąmoningai mažindama plotą administracija tyčia sudaro nežmoniškas kalinimo sąlygas.
Pažymėjo, kad sanitariniuose mazguose nėra veidrodžių. Nėra oro šalinimo sistemos. Naudojantis tualetu pažeidžiamas privatumas. Neįrengta mechaninė patalpų vėdinimo sistema, o ant langų sąmoningai įrengtos papildomos grotos, kad nebūtų galima pasiekti lango. Langai neužsandarinti, todėl kamerose šalta ir drėgna. Nuo lubų krenta tinkas, kalkės ir dažų atplaišos, ypač karantino kamerose Nr. 104 ir Nr. 125. Sienos dažytos kalkėmis, daugelio kamerų grindys yra suirusio ir išdaužyto betono ir nėra lengvai valomos ir dezinfekuojamos. Pareiškėjai turėjo skalbti ir džiovinti rūbus kamerose, dėl ko didėjo drėgmė. Daug kamerų įrengta cokoliniuose aukštuose. Neišduodamos valymo ir dezinfekavimo priemonės, dėl ko veisiasi pelėsis. Kamerose įsiveisę tarakonai.
Atvykus netikrinama sveikata, nėra galimybės išsikviesti gydytoją, neregistruojami prašymai suteikti medicininę pagalbą. Lukiškių TI-K nėra sanitarinės švaryklos, suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, tačiau neišduodamas nei muilas, nei rankšluostis. Naudojamas psichologinis smurtas, nes į dušą reikia neštis daiktus. Pareiškėjai turėjo kamerose būti su asmenimis, kuriems neatliktas sanitarinis švarinimas. Teigė, kad kalinami asmenys turi būti aprūpinami pajamomis. Lukiškių TI-K neišduodamos higienos priemonės, tik verčiama pasirašyti, patvirtinant priemonių išdavimą. Laiko, kad nurodytas papildomai suimtiesiems išduoti dantų šepetuką, pastą ir skustuvus pažeidžia nediskriminavimo principą.
Neišduodami užvalkalai, neišduodamas antras pagalvės užvalkalas, paklodė, rankšluostis. Minkštasis inventorius purvinas. Iš vatos pagamintas inventorius negali būti skalbiamas, o cheminio valymo galimybių nėra. Lukiškių TI-K nėra galimybių skalbti ir džiovinti rūbus. Rūbų skalbimo įkainiai viršija naujų rūbų kainą, paslauga teikiama nekokybiškai. Lovos ir gultai pasenę, pasibaigęs galiojimo laikas. Teigia, kad galimybė praustis duše 15 min per savaitę pažeidžia Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendaciją.
Gyvenamojoje aplinkoje naudojamas asbestas, kuris uždraustas gaminti ir įvežti į Lietuvą. Atsakovas nėra iškabinęs draudimų rūkyti, įrengęs specialių patalpų rūkantiems, pardavinėja cigaretes, neskiria nuobaudų dėl rūkymo netinkamoje vietoje, dėl ko pareiškėjai turėjo kvėpuoti tabako dūmais. Tai sukėlė alergiją, kosulį, plaučių pabrinkimą. Naudojantis tualetu pažeidžiamas privatumas.
Vilniaus visuomenės sveikatos centras teikia melagingą informaciją apie atitikimą higienos normų reikalavimams, nesiima priemonių užkardyti kelią pažeidimams, pažeidimai eilę metų kartojasi.
Nustatant žalos dydį prašė remtis precedentu. Tvirtino, kad patyrė psichologinį sukrėtimą, atsirado depresija, asbesto plaušeliai gali iššaukti vėžio ląstelių susidarymą. Dėl vietos trūkumo negalėjo judėti, prarado daug svorio, atsirado nemiga, bronchinė astma, nusilpo imuninė sistema, pradėjo nuolat sirgti. Pasidarė uždari, nemoka bendrauti, prarado pasitikėjimą savimi, atsirado baimė aplinkai ir žmonėms.
Vaizdo konferencijos būdu vykusiame teismo posėdyje pareiškėjai bei jų atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Pareiškėjas A. L. teigė, kada laikino sulaikymo kameroje buvo laikytas 7.10 val. Jam nedavė vandens. Karantine prašė patalynės, bet negavo. Patalynę atnešė artimieji. Buvo nesvari dušo patalpa, reikėjo laukti karšto vandens Pareiškėjas V. M. aiškino, kad karantine buvo blogos sąlygos, lakstė žiurkės, nebuvo reikiamų baldų. Nors kamera laikyta nerūkančių, bet nuo rūkymo prasmirsdavo rūbai. Kameras dažnai keitė. Kiemelyje buvo asbesto stogai. Pareiškėjų atstovas teigė, kad senatis negali būti taikoma sutinkamai su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsniu, Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto 6 ir 29 straipsniais, Konstitucijos 21 straipsniu, Jungtinių Tautų Konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą bei CK 1.134 straipsnio 3 punktu. Taip pat teigė, jog teismas turi kreiptis į Konstitucinį teismą išaiškinimo, ar pakanka duše praustis 15 min.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Prašė pareiškėjo V. M. reikalavimams taikyti ieškinio senaties terminą.
Paaiškino, kad Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimalios gyvenamojo ploto normos kamerose laikomiems asmenims nenustato. 2010-05-11 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Pažymėjo, kad V. M. Lukiškių TI-K su pertraukomis buvo laikomas nuo 2010-11-03 iki 2012-03-09, o A. L. nuo 2014-04-10 iki 2014-07-11.
Atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, galima naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 625, o didžiausias areštinėje leidžiamų laikyti areštą atliekančių nuteistųjų skaičius neturi viršyti 29. Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 1 skyriaus 11.1 punkte yra nurodytas didžiausias Lukiškių TI-K leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius, kurio negalima viršyti – 300 asmenų (kalėjime). Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra – 954, tačiau jis nuolat viršijamas ir gali siekti virš 1 000 asmenų. Didžiausią dalį Lukiškių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat čia yra laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, jie įprastai laikomi po vieną.
Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui, jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų bei Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktų reikalavimus. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.
Kamerose nuo Nr. 76 iki Nr. 200, nuo Nr. 262 iki Nr. 356, nuo Nr. 371 iki Nr. 397 yra 4 gultai, stalas, 2 kėdutės. Lovos matmenys apie 1,9 m x 0,7 m, apie 1,33 kv. m; stalo matmenys (išskyrus kameras, kuriose yra daugiau nei 4 lovos) apie 0,6 kv. m x 0,5 m (0,3 kv. m); taburetės matmenys apie 0,3 m x 0,3 m (0,07 kv. m), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys apie 0,8 m x 0,7 m (0,56 kv. m). Sanitarinis mazgas nuo likusios kameros ploto atitvertas 1,5 m aukščio pertvara, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Naujai atvykusiems asmenims visada atlieka pirminė apžiūra, kurios metu visi duomenys surašomi į specialų blanką, kuris įklijuojamas į asmens sveikatos istoriją.
Asmens apžiūra atliekama pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2014-09-10 įsakymą Nr. V-362 „Dėl laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“
Atkreipia dėmesį, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius visą laiką pristatomas į kameras, išduodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti, už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja valikliais. Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2015 m. Lukiškių TI-K vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus resursus ir iš valstybės biudžeto gautas lėšas. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl visiškai suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotinį remontą.
Vadovaujantis Vyriausybės 1998-09-28 nutarimu Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktu, nuo 2001-01-01 draudžiama naudoti asbestcemenčio šiferio lakštus naujai statomose gyvenamosiose namuose ir visuomenės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K gofruoti ir kiti lakštai iš asbesto, panelės, plytelės ir panašūs dirbiniai nenaudojami.
Pažymėjo, kad visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių kamerose, lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui bei higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" 21 punkte įtvirtinta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.
Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“ Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.
Pagal teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas „Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas“ du kartus per mėnesį vyrams išduodamas muilas ir tualetinis popierius, o suimtiesiems ir dantų šepetėlis, dantų pasta, vienkartiniai skustuvai.
Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, III skirsnio 14.1 punktu langų angoje įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu. Nuteistieji dažnai sugadina metalinį stiklą, tam, kad nebūtų galima jo gadinti, įdėtos vidinės metalinės grotos.
Patalynė išduodama pagal normas, nustatytas teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139. Pagal Lietuvos higienos normą HN 76:2010 laisvės atėmimo vietose yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti apatinius ir viršutinius drabužius. Kartą per savaitę apatiniai drabužiai ir patalynė skalbiami nemokamai. Viršutinius drabužius galima skalbti apmokėjus už skalbimo paslaugą, vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2013-06-20 įsakymu Nr. 1-103 patvirtintu Suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašu. Lukiškių TI-K yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su Pravieniškių valstybės įmone ir suteikia skalbimo paslaugas už pinigus. Tvarkos aprašo 11 punkte numatyta, kad, jei suimtasis ar nuteistasis neturi asmeninėje sąskaitoje pinigų, tai gali raštu kreiptis į būrio viršininką dėl galimybės išsiskalbti rūbus nemokamai.
Lukiškių TI-K kamerose langai pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnį, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Vedami pasivaikščioti suimtieji turi būti apsirengę pagal metų laiką ir oro temperatūrą. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dieną specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis šio įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei suimtasis pažeidžia Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką. Pasivaikščiojimas gryname ore, yra suimtųjų teisė, bet ne pareiga.
Specialiai rūkantiems asmenims įrengtų kamerų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės ar kiti teisės aktai nenumato. Pareigūnai priimdami ir paskirstydami asmenis į gyvenamąsias kameras, privalo užtikrinti nerūkančiųjų teises ir laikyti juos atskirai nuo nerūkančių asmenų
Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. 1-57 patvirtintu Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime aprašo 7 punktu, suimtieji (nuteistieji) 8 priežiūros poste (kameros nuo Nr. 104 iki Nr. 125) skirstomi atsižvelgiant į laisvų miegamųjų vietų ir kamerų skaičių, taip pat griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio bei Bausmių vykdymo kodekso 52 ir 70 straipsnių reikalavimais. Šiame priežiūros poste suimtieji ir nuteistieji asmenys laikomi tol, kol bus atliktas jų sveikatos patikrinimas, sanitarinis paruošimas, bus pakalbėta su Psichologinės tarnybos, Socialinės reabilitacijos ir kitų tarnybų pareigūnais. Kitą darbo dieną po atvykimo, išnagrinėję visus žodinius ir rašytinius suimtųjų (nuteistųjų) prašymus, Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnai, atsižvelgę į Socialinės reabilitacijos skyriaus bei Psichologinės tarnybos pareigūnų rekomendacijas bei pastabas dėl atskirų asmenų, skiria suimtuosius (nuteistuosius) į gyvenamąsias kameras. Pagal šį tvarkos aprašą, suimtieji (nuteistieji) skirstomi į kameras taip pat atsižvelgus į įstaigos užpildymą kriminogeninę būkle įstaigoje, o taip pat į suimtojo (nuteistojo) prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančiųjų asmenų.
Nurodė, kad pareiškėjai skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nuskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Suimtųjų ir nuteistųjų asmenų privatumo ir judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai bei patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjų patirti nepatogumai labiausiai sietini su jų pačių elgesiu, dėl kurio jie pateko į laisvės atėmimo vietą. Reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atsakovo atstovas traktuoja kaip nesąžiningą norą pasipelnyti iš valstybės. Mano, kad sprendžiant skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą administracinės bylos proceso šalims buvo pranešta tinkamai. Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta atsakovo atstovui nedalyvaujant.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo.
Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau – ir CK), tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje pareiškėjų reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinami nustačius Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).
Skundą pareiškėjai grindžia tuo, kad dėl kameros ploto trūkumų bei kitų kalinimo sąlygų jiems buvo padaryta neturtinė žala.
Dėl senaties taikymo
Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad skundą V. M. teismui pateikė 2015-08-31, prašė reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti 3 metų senaties terminą. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senatį teismas taiko tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalis). Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Senaties terminas skaičiuojamas nuo pareiškėjo skundo teismui padavimo dienos.
Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad V. M. Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2010-11-03 iki 2012-03-09. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad skundą teismui dėl žalos atlyginimo pareiškėjas paštu išsiuntė 2015-08-27 (b. l. 48), taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo pareikštas praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą. Terminas, kada asmuo sužinojo apie jam daromą neturtinę žalą, pradedamas skaičiuoti nuo neigiamų pojūčių patyrimo dienos ir nėra susijęs su data, kada asmuo sužinojo, jog teisės aktuose numatytos kitokios kalinimo sąlygos, nei jam buvo pritaikytos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartyje analogiškoje administracinėje byloje Nr. A-261-1027-11 išaiškinta, kad žalos atlyginimui pagal CK 6.271 straipsnį taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pareiškėjo atstovo argumentai dėl šio termino netaikymo laikomi nepagrįstais ir vadovaujamasi ankstesniu išaiškinimu Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies pagrindu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009). Pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl neužtikrintos teisės į minimalų kameros plotą, tenkantį vienam asmeniui, bei kitų jo nurodytų laikymo sąlygų pažeidimų bei suvaržymų jautė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis sudaro materialų reikalavimo tenkinimo pagrindą. Asmuo turi suprasti, kad su juo yra elgiamasi netinkamai, jis yra žeminamas ir kankinamas. Jei pareiškėjas jautė minėtos konvencijos 3 straipsnį atitinkantį diskomfortą, jis turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos kankinant ir tai sudaro pagrindą kreiptis į teismą. V. M. nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Byloje nėra jokių duomenų, kurie rodytų, jog egzistavo aplinkybės, sutrukdžiusios pareiškėjui kreiptis į teismą anksčiau. Įprastai nurodomos aplinkybės – nesusipažinimas su teisės aktais, teismų praktikos nežinojimas, nėra pagrindu senaties terminui atnaujinti. Tam, kad būtų keičiama teisės aktais nustatyta įprasta tvarka, turi būti nurodomos ypatingos priežastys, kurios įtakojo asmens galimybės paduoti skundą teismui, pavyzdžiui ilga sunki liga, dėl kurios asmuo negalėjo pats pateikti skundo teismui ar jo vardu pavesti tai padaryti atstovui. Teismas laiko, kad senaties eiga prasideda nuo momento, kai asmuo turėjo sužinoti apie teisių pažeidimą, o ne nuo tada, kai asmuo sužinojo, jog už tai galima prisiteisti žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Tuo konstatuojama, kad pareiškėjas V. M. praleido ieškinio senaties terminą ir jo skundas dėl žalos atlyginimo atmetamas.
Dėl kamerų ploto reikalavimų
Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, joje įtvirtinti tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimai. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam kameroje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, taigi darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.
Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad laikant pareiškėją A. L. Lukiškių TI-K kamerose 2014-04-10, nuo 2014-04-12 iki 2014-04-21, nuo 2014-05-10 iki 2014-05-11, nuo 2014-07-05 iki 2014-07-09 buvo pažeisti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatyti reikalavimai. A. L. netinkamomis sąlygomis laikytas 17 dienų.
Dėl Lukiškių TI-K perpildymo
Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.1.3 punkte nustatyta, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi viršyti 625 asmenų. Lukiškių TI-K nurodė, kad negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Kalėjimai yra perpildyti. Kalėjimo perpildymas visų pirma lemia Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkto, įpareigojančio užtikrinti sveikatai saugią aplinką, pažeidimą, nes mažėja vienam asmeniui skiriamo ploto skaičius, blogėja aprūpinimas, trumpėja maudymosi duše galimybė, tenka mažiau darbuotojų, juos sunkiau pakviesti, gauti reikalingas paslaugas. Kalėjimų perpildymas kaip didelė problema pažymima Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą Asmenų laikymo areštinėse ir pataisos namuose standartuose (http://www.cpt.coe.int/lang/ltu/ltu-standards.pdf). Šio komiteto 2008 m. balandžio 21–30 raporto Lietuvos Respublikos Vyriausybei 34 punkte Lietuvos valdžiai rekomenduota imtis priemonių sumažinti kalėjimų perpildymą, laikantis Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, ypač rekomendacijos (2006)13 dėl kardomojo kalinimo sąlygų ir apsaugos nuo piktnaudžiavimo bei rekomendacijos (99)22 dėl kalėjimų perpildymo ir kalinių skaičiaus didėjimo. To paties raporto 44 punkte pasisakydamas dėl Lukiškių TI-K, Komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pažymėjo, kad bendrai kalėjimo perpildymas ir skurdžios sąlygos gali būti laikomos nežmonišku ir žeminančiu elgesiu, ypatingai, kai asmuo laikomas ilgesnį laiką – keletą mėnesių.
Dėl baldų, vietos kamerose
Kaip jau minėta, teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą. Atsižvelgiant į kamerų plotus, baldai laikytini pakankamais, kadangi daugiau ir didesnių baldų nebūtų galima laikyti kamerose. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nėra duomenų, kad lovos būtų netinkamos naudoti: senos, trumpos, siauros. Kitų duomenų, patvirtinančių lovų būklę, nėra pateikta. Lovos kameroje įrengiamas dviejų aukštų, todėl esant mažesniam nuteistųjų skaičiui, jie gali miegoti pirmo aukšto lovoje. Pašalinti vieną lovų komplektą nėra protinga reikalauti, nes pareigos įrengti dviejų aukštų lovas teisės aktuose nėra. Antro aukšto lovų buvimas kameros ploto nesumažina, todėl jų, kaip perteklinių baldų, išmontavimas kameros ploto nepadidintų.
Dėl pasivaikščiojimų ir papildomos veiklos
Pagal Bausmių vykdymo kodekso nuostatas, atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirti nuteistieji, bei jų buvimo kalėjime laikinumą, suteikiamas nuo dviejų valandų iki valandos pasivaikščiojimas. Taigi, pareiškėjui ploto trūkumas iš dalies buvo kompensuojamas sudarant galimybę pasivaikščioti kiemelyje. Leidžiant kasdien pasivaikščioti gryname ore vieną valandą, teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti. Teisės aktai nenumato, kad nuteistiesiems būtų suteikiama galimybė 8 valandas būti gryname ore. Tai, kad pasivaikščiojimai organizuojami ir ryto valandomis, negalima laikyti teisių pažeidimu, kadangi laisvėje gyvenantis žmogus taip pat eina pasivaikščioti labai skirtingu paros laiku.
Pareiškėjas A. L. Lukiškių TI-K laikytas tris mėnesius, buvo išvedamas pasivaikščioti. Tai nėra ilgas laiko tarpas, todėl papildomos veiklos kalėjime nebuvimas negalėjo padaryti jam tokio poveikio, dėl kurio atsiradusios pasekmės galėtų būti vertinamos kaip neturtinės žalos padarymas.
Dėl tualeto ir sanitarinio mazgo
Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Jis turi turėti ir atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Lukiškių TI-K nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas 1,5 m aukščio sienele. Teismo nuomone, tokia tualetą atskirianti pertvara nėra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų įvykdymas. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys, kadangi visuomenėje įsitvirtinusi griežta nuostata, kad nepriimta stebėti besišlapinantį ar besituštinantį asmenį, todėl nuolatinis stebėjimas trikdo, įžeidžia ir pažemina asmenį. Ginčo, kad prausyklose yra šaltas vanduo, nekyla. Kamerose tiekti šiltą vandenį teisės aktai Lukiškių TI-K administracijos neįpareigoja.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 2 punktas nustato, kad ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos nebuvimas sąlygotas senos Lukiškių TI-K konstrukcijos, todėl nelaikomas higienos normos pažeidimu. Byloje nėra duomenų apie veidrodžių sanitariniuose mazguose buvimą pareiškėjui A. L. kalint Lukiškių TI-K. Dabartiniu metu šio fakto nustatyti dėl praėjusio laiko negalima. Kadangi A. L. kalinimo trukmė neilga, tai net ir tuo atveju, jei veidrodis nebuvo įrengtas, didesnio masto žala negalėjo būti padaryta.
Dėl kamerų apšvietimo, drėgmės, temperatūros, patalpų vėdinimo ir kitų reikalavimų
Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 ir 23 punktus gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai, natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc., mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta – 200 lx, įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punktas nustato, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punktą gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra šiltuoju metų periodu turi būti 18-28°C, santykinė drėgmė 35-65, oro judėjimo greitis – 0,15-0,25 m/s, šaltuoju metų periodu turi būti 18-22°C, santykinė drėgmė 35-60, oro judėjimo greitis – 0,05-0,15 m/s.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 28 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 54 punktas nurodo, kad visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Iš administracinėje byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo atlikti patikrinimai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-10-08 patikrinimo aktu (b. l. 85-86) tikrinta kamera Nr. 384, pažeidimų nenustatyta. 2012-12-19 patikrinimo aktu (b. l. 87) tikrinta kamera Nr. 391, pažeidimų nenustatyta. 2012-05-25 patikrinimo aktu (b. l. 88-89) tikrintos kameros Nr. 105, Nr. 119, pažeidimų nenustatyta. 2014-02-05 patikrinimo aktu (b. l. 101-103) tikrinta kamera Nr. 105, pažeidimų nenustatyta. 2014-04-28 patikrinimo aktu (b. l. 107-108) įpareigota pašalinti lubų ir sienų nelygumus kameroje Nr. 105. 2014-06-04 patikrinimo aktu (b. l. 109-110) kameroje Nr. 105 pažeidimų nenustatyta. 2014-11-28 patikrinimo aktu (b. l. 111-114) kameroje Nr. 105 nustatyta temperatūra 16,2 C, dirbtinė apšvieta 97,7 lx, dalis lubų papilkėjusi, pelėsio požymiai. 2014-12-31 patikrinimo aktu įpareigota pašalinti kameros Nr. 105 sienų nelygumus. 2014-09-15 patikrinimo aktu (b. l. 117-120) tikrinta kamera Nr. 321, pažeidimų nenustatyta. 2014-02-10 patikrinimo aktu (b. l. 121-123) tikrinta kamera Nr. 119, pažeidimų nenustatyta. Kad kameros realiai vėdinamos per langus užfiksuota Vilniaus visuomenės sveikatos patikrinimo aktuose (b. l. 85-86, 92, 95, 96-97, 101-103, 117-120). Papildomų grotų įrengimo poreikis paaiškintas atsakovo atsiliepime. Tai, kad kameros vėdinamos per langus, nustatyta realiai, tai rodo, jog atidaryti langus vėdinimui yra reikiamos galimybės. Aprašomas atvejis, kad dėl vidinių grotų negalima atidaryti langų, reikštų, jog Lukiškių TI-K apskritai nėra vėdinamas, tačiau tokios aplinkybės nekonstatuotos.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 20 punktas nurodo, kad naujai statomose laisvės atėmimo vietose gyvenamąsias patalpas draudžiama įrengti rūsiuose ir cokoliniuose aukštuose. Kadangi Lukiškių TI-K pastatytas seniai, jam šis higienos normos punktas netaikomas ir aplinkos drėgnumas nustatytinas bendra tvarka.
Kamera Nr. 105, kurioje pareiškėjas laikytas atvykimo į Lukiškių TI-K pirmą dieną, ypač dažnai tikrinama, kai kurių tikrinimų metu nustatomi įvairūs pažeidimai, vėliau tikrinamas pažeidimų šalinimas. Skundo teiginiai dėl karantino kamerų laikomi perdėtais. Atsakovo teigimu, valymo priemonės yra išduodamos. Kamerų valymo reikalavimų laikymąsi prižiūri Vilniaus visuomenės sveikatos centras. Taip pat įrodymais nepagrįsta ir aplinkybė dėl asmens laikymo laikino sulaikymo kameroje 7.10 val. Net ir pasitvirtinus tokiam faktui, kad buvo viršyta laikymo laikino sulaikymo kameroje trukmė, tai negali padaryti neturtinės žalos, nes pažeidimas nereikšmingas ir trumpalaikis.
Byloje esantys Vilniaus visuomenės centro patikrinimo aktai rodo, jog Lukiškių TI-K nuolat tikrinamas, įvertinami visi higienos normose nustatyti parametrai. Esminių pažeidimų, kuriuos būtų galima prilyginti asmens kankinimui, nenustatoma. Nustatyti pažeidimai šalinami, vykdoma pažeidimų šalinimo kontrolė. Iš patikrinimo aktų matyti, kad kai kurie patikrinimai buvo atlikti pagal asmenų skundus. Pareiškėjas A. L. taip pat galėjo kreiptis dėl kamerų patikrinimo, tačiau tokio skundo nerašė. Teiginiai dėl netinkamai atliekamų Vilniaus visuomenės centro patikrinimų yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Patikrinimo aktai paremiami matavimo protokolais, grįžtamosios kontrolės metu nuodugniai patikrinamas pažeidimų pašalinimas, dažnai nustatoma, kad pažeidimai pašalinti nepilnai. Jokių susitarimų tarp Lukiškių TI-K ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro dėl netinkamo pareigų vykdymo nėra nustatyta, kaip ir galimo suinteresuotumo paviršutiniškai tikrinti įstaigą.
Dėl naudojimosi dušu
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Asmenų, laikomų Lukiškių TI-K, prausimasis duše organizuojamas vadovaujantis 2010-03-04 Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. 1-40 patvirtinto Lukiškių izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo nuostatomis (b. l. 139-141). Lukiškių TI-K direktoriaus 2012-02-27 įsakymu Nr. 1-23 iš dalies buvo pakeistas aprašo 4 punktas ir nustatyta, kad į įstaigą atvykstančių asmenų maudymąsi duše organizuoja budinčiųjų pamainų pareigūnai; dušu suimtieji nuteistieji bei nuteistieji areštu gali naudotis iki 15 minučių (b. l. 138). Taigi, teisės pareiškėjams kartą per savaitę 15 minučių praustis duše pažeidimas nebuvo nustatytas. 15 min laikas yra pakankamas nusiprausti. Dažnesnio prausimosi teisės aktai nenumato. Sąlygų kasdien praustis nesudarymas nevertintinas kaip kankinimas, nes ir laisvės sąlygomis gana daug žmonių neturi galimybės praustis duše kiekvieną dieną. Teismo posėdžio metu patvirtinta, kad prausimosi metu karštas vanduo buvo, tik reikėdavo nuleisti. Toks trūkumas yra daugelyje vandens tiekimo sistemų, todėl kaip pažeidimas nevertintinas.
Pareiškėjas A. L. skundėsi bloga dušo būkle, tačiau 2014-02-10 patikrinimo aktu (b. l. 121-123) tikrintas dušas, rasta, jog II korpuso dušuose kranai nesulūžę, yra mechaniniai ventiliatoriai, pakabos drabužiams, patalpose švaru, tinkamai valoma ir dezinfekuojama, rasta padidėjusi drėgmė. Tuo remiantis teiginiai laikomi neįrodytais.
Dėl nerūkančių laikymo su rūkančiaisiais
Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio, reglamentuojančio nuteistųjų atskirą arba izoliuotą laikymą pataisos įstaigose, 2–5 dalyse nustatytos bausmes atliekančių asmenų grupės, kurios turi ar gali būti izoliuotos. Šiose grupėse rūkantieji nėra paminėti. Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administracijos dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Suimtųjų (nuteistųjų) laikymo izoliavimo tvarką ir sąlygas Lukiškių TI-K nustato Lukiškių TI-K direktoriaus 2012-08-08 įsakymu Nr. 1-101 patvirtintas Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime tvarkos aprašas. Šio tvarkos aprašo 13 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji, laikomi Lukiškių TI-K, į gyvenamąsias patalpas skiriami griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir Bausmių vykdymo kodekso 52 bei 70 straipsnio reikalavimais, atsižvelgus į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę įstaigoje bei suimtojo (nuteistojo) rašytinį prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančių asmenų (pagal galimybes tokiems asmenims sudaroma galimybė būti laikomiems atskirai nuo rūkančiųjų; (b. l. 134-137). Taigi, iš aptartos tvarkos aprašo nuostatos matyti, kad suimtasis (nuteistasis) turi teisę būti laikomas atskirai nuo rūkančių asmenų, tačiau jis privalo raštu dėl to pateikti prašymą.
Pareiškėjas A. L. teigė, jog jis buvo apgyvendintas nerūkančiųjų kameroje, tačiau šioje kameroje vis tiek buvo rūkoma. Lukiškių TI-K paskirstymo tvarkos nepažeidė. Rūkymo nerūkančiųjų kameroje faktą pareiškėjas turėjo pranešti administracijai, tai sudarytų jam galimybę remtis tuo, kad Lukiškių TI-K neskiria nuobaudų už rūkymą netinkamose vietose arba galėjo prašyti nerūkančiųjų kameroje rūkančius asmenis perkelti į rūkančiųjų kamerą. Tokių pranešimų pareiškėjas nepateikė.
Dėl kenkėjų naikinimo
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Lukiškių TI-K dėl dezinsekcijos, deratizacijos yra sudaręs sutartį su UAB Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotimi. Lukiškių TI-K 2013 m. gruodžio mėnesį dėl dezinsekcijos sudarė sutartį su UAB „Dezinfa“, kuria bendrovė įsipareigojo Lukiškių TI-K atlikti ropojančių vabzdžių kontrolę ir naikinimą (b. l. 127-129). 2015-01-02 tokia sutartis buvo sudaryta su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba (b. l. 131-133). Šiomis sutartimis kenkėjus naikinančios bendrovės įsipareigojo atlikti tyrimus, nustatyti kenkėjų rūšį, patekimo kelius bei imtis kontrolės priemonių. Tai rodo, jog Lukiškių TI-K buvo skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų naikinimui. Patikrinimų metu graužikų, tarakonų bei kitų buitinių parazitų buvimo požymių vizualiai nenustatyta. Pažymėta, kad informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą Lukiškių TI-K registruojama. Buitinių parazitų buvimą Vilniaus visuomenės sveikatos centras tikrino eilėje kamerų, tačiau nieko nenustatė (b. l. 111-114, 117-120).
Dėl sveikatos priežiūros ir švaryklos
Bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnis nurodo, kad asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose bei areštinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiūros tarnybos. Šių tarnybų struktūrą, pareigybių skaičių ir veiklos tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras ir teisingumo ministras. Stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamoms antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti steigiamos laisvės atėmimo vietų ligoninės. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 13 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti užtikrinta sveikatos priežiūra. Laisvės atėmimo vietose veikiančių asmens sveikatos priežiūros tarnybų struktūros, etatų skaičiaus ir darbo tvarkos aprašo, patvirtinto sveikatos apsaugos ir teisingumo ministrų 2009-03-18 įsakymu Nr. V-195/1R-76, 11 punkte nurodoma, kad į laisvės atėmimo vietą atvykus naujam asmeniui, tarnybos specialistai užpildo asmens sveikatos istoriją (medicininės apskaitos forma Nr. 025-1/ap), jeigu ji nebuvo užpildyta kitoje laisvės atėmimo vietoje, ir per tris dienas patikrina atvykusiojo sveikatą. Pagal to paties teisės akto 13 punktą laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų sveikata profilaktiškai patikrinama ne rečiau kaip vieną kartą per metus.
Iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2015-07-16 rašto Nr. S-19804 (b. l. 28) matyti, jog A. L. 2014-04-10 atlikta pirminė gydytojo apžiūra, 2014-05-06 jis išsiųstas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, grįžo 2014-05-12, 2014-05-19 papildomai konsultuotas. Tai patvirtina, jog A. L. buvo suteiktos tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos. Konkrečių aplinkybių, kad negalėjo gauti sveikatos priežiūros paslaugų, pareiškėjas nenurodė. Pareiškėjo samprotavimai apie tai, kad gali būti, jog Lukiškių TI-K nebūtų užtikrinta galimybė pasinaudoti skubia medicinos pagalba, nes prašymas suteikti medicininę pagalbą būtų išnagrinėtas tik per kelias dienas, yra tik pareiškėjo samprotavimas, kuris negali būti priežastimi neturtinei žalai atlyginti.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 40-43 punktuose įtvirtinama, kad visi asmenys, patekę į laisvės atėmimo vietas, turi būti tikrinami, ar nėra utėlėti, apsikrėtę niežais (jei reikia – gydomi), ir privalo nusiprausti duše. Utėlėtų ir niežais sergančių asmenų drabužiai ir asmeniniai daiktai nukenksminami. Sanitarinėje švarykloje turi būti įrengiamos šios patalpos: nusirengimo kambarys, dušas, dezinfekavimo kameros patalpa, apsirengimo kambarys, švarios patalynės sandėlis, valymo inventoriaus, plovimo ir dezinfekavimo priemonių laikymo patalpa. Dezinfekavimo kamera gali būti neįrengiama, jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys aprūpinami apatiniais ir specialiais viršutiniais drabužiais. Sanitarinės švaryklos dušinėje turi būti skysto muilo ar individualaus muilo, kiekvienam asmeniui išduodamas individualus rankšluostis.
Pareiškėjas A. L. į Lukiškių TI-K, kaip pats nurodė, buvo pristatytas iš Norvegijos. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui dėl švarinimo procedūrų neatlikimo būtų išsivysčiusios su nešvara susijusios ligos. Skunde teigiama, kad asmenys nėra tikrinami švarykloje, tačiau tokių aplinkybių dokumentuose neužfiksuota. Švaryklos įrengimas įtrauktas į Lietuvos higienos normą 76:2010, todėl šio punkto kontrolę vykdo Vilniaus visuomenės sveikatos centras, kuris būtų minimą pažeidimą nustatęs. Skunde nurodomi teiginiai dažnai yra susiję su bendromis kalinimo sistemos problemomis, o ne konkrečiai asmenimis. Pavyzdžiui, nors A. L. skunde teigiama, kad jo sveikata tikrinta nebuvo, tačiau akivaizdžiai nustatyta, jog sveikata tikrinta atvykus, vėliau asmuo gulėjo ligoninėje, buvo konsultuotas gydytojo.
Dėl aprūpinimo higienos reikmenimis bei patalyne ir skalbimo paslaugų
Nuteistųjų ir suimtųjų materialinis buitinis aprūpinimas Lukiškių TI-K vykdomas vadovaujantis teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“, kuriame nustatytos vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos. Pagal šio teisės akto nuostatas, nuteistiesiems vyrams išduodamos šlepetės, antklodė, čiužinys, pagalvė, du užvalkalai pagalvėms, 4 paklodės, 2 rankšluosčiai, 200 g. skalbiamojo muilo, 100 g. tualetinio muilo, tualetinis popierius, priemonės indams plauti. Taigi, per mėnesį išduodant 1 ritinėlį tualeto popieriaus, teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti. Esant didesniam poreikiui ir norint kokybiškesnio tualetinio popieriaus, nuteistieji jo gali įsigyti patys.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 63 punktas įtvirtina, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 67 punktą lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.
Pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl šio galimo teisių pažeidimo į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė, o aptariamų faktų dėl praėjusio ilgo laiko nustatyti negalima. Taigi, nurodytas pažeidimas laikytinas neįrodytu. Patikrinimų metu pareiškėjo teiginiai, kad pagalvės, čiužiniai ir antklodės buvo prastos būklės, nepasitvirtino. Patikrinimo aktuose nenustatyta, kad tikrintose kamerose esanti patalynė yra netinkama naudojimui, nors šio reikalavimo vykdymą prižiūrintis Vilniaus visuomenės sveikatos centras, tikrina ir patalynės būklę.
Skunde teigiama, jog asmenys buvo verčiami pasirašyti armatūrinėje kortelėje už daiktus, kurių negavo. Pareiškėjas A. L. yra patyręs ir galintis ginti savo teises nuo savivalės asmuo. Jis turėjo galimybę nepasirašyti armatūrinėje kortelėje, jei tokios priemonės jam nebuvo išduotos.
Dėl drabužių skalbimo ir džiovinimo
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 63 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Lukiškių TI-K pažymėjo, kad kartą per savaitę apatiniai drabužiai ir patalynė skalbiami nemokamai. Viršutinius drabužius galima skalbti apmokėjus už skalbimo paslaugą, vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2013-06-20 įsakymu Nr. 1-103 patvirtintu Suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašu. Lukiškių TI-K yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su Pravieniškių valstybės įmone ir suteikia skalbimo paslaugas už pinigus. Tvarkos aprašo 11 punkte numatyta, kad, jei suimtasis ar nuteistasis neturi asmeninėje sąskaitoje pinigų, tai gali raštu kreiptis į būrio viršininką dėl galimybės išsiskalbti rūbus nemokamai.
Įpareigojimas, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose atitiktų Lietuvos higienos normos HN 76:2010 64 punkto nurodymus, jog laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, o taip pat įpareigojimas pagal reikmę įrengti džiovinimo įrangą džiovykloje bei pareigos suimtajam vaikščioti tvarkingais rūbais nustatymas, reiškia, kad suimtajam turi būti suteikiama galimybė viršutinius drabužius nemokamai išsidžiovinti tardymo izoliatoriaus džiovykloje. Nei už vieną Lietuvos higienos normos HN 76:2010 įpareigojimo vykdymą suimtasis ar nuteistasis nėra ir negali būti įpareigotas mokėti, jis taip pat negali būti įpareigotas mokėti už higienos normos HN 76:2010 64 punkto vykdymą. Tai, kad Lukiškių TI-K tinkamai neužtikrina Lietuvos higienos normos HN 76:2010 64 punkto laikymosi, yra teisės akto pažeidimas.
Dėl asbesto naudojimo
Vadovaujantis Vyriausybės 1998-09-28 nutarimu Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktu, nuo 2001-01-01 draudžiama naudoti asbestcemenčio šiferio lakštus naujai statomose gyvenamosiose namuose ir visuomenės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose). Atsakovo atstovas nurodė, kad Lukiškių TI-K gofruoti ir kiti lakštai iš asbesto, panelės, plytelės ir panašūs dirbiniai nenaudojami. Teismas neturi pagrindo abejoti Lukiškių TI-K nurodytais teiginiais dėl asbesto naudojimo. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjų teiginius dėl asbesto Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemelių stoguose, sienų bei elektros laidų ir šiluminių trasų izoliacijoje naudojimo. A. L. Lukiškių TI-K buvo tik 3 mėnesius, pasivaikščioti buvo vedamas po valandą per dieną, savaitę gulėjo ligoninėje. Vilniaus Universiteto Onkologijos Instituto Vėžio profilaktikos ir kontrolės centro epidemiologinės grupės vyresnioji mokslo darbuotoja dr. R. P.-E. yra nurodžiusi, kad kol asbesto turintys statiniai ar gaminiai yra neliečiami, asbestas didesnio pavojaus nekelia. Tačiau, tuos statinius griaunant, o asbesto gaminius ardant, laužant ar kitaip apdorojant, aplinkoje pasklinda labai smulkūs akimi nematomi plaušeliai. Žmogui įkvepiant asbesto plaušelių, jie susminga į kvėpavimo takų audinį ir ilgainiui tampa specifinių lėtinių ligų ir vėžinių ligų priežastimi (http://www.sveikaszmogus.lt/Profilaktika-2874-Asbesto_pavojai_ka_turime_zinoti). Taigi, net ir padarius išvadą, kad Lukiškių TI-K konstrukcijose yra aptartos draudžiamos medžiagos, darytina išvada, kad ji negalėjo sukelti pareiškėjams sveikatos problemų, todėl nurodytas jų teiginys atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Išdėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, jog Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto bei tualeto tinkamo neatskyrimo bei tinkamų sąlygų turėti švarius viršutinius drabužius nebuvimo. Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnyje įtvirtinta, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal to paties įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Motyvas dėl galimumo daryti įtaką suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui galėtų būti reikšmingas sprendžiant Lukiškių TI-K, o ne valstybės atsakomybės klausimą. Valstybė turi pareigą užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas ir vykdyti pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį prisiimtus įpareigojimus.
Pareiškėjas A. L. nepateikė teismui jokių duomenų, kad sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas teisės į tinkamas kalinimo sąlygas kamerose neįgyvendinimas. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, kalinimo sąlygų netinkamumas pripažįstamas neturtine žala nepriklausomai nuo to, ar jis yra palikęs medicininiuose dokumentuose užfiksuotas pasekmes. Lukiškių TI-K pareigūnams pažeidus asmens teisę į tinkamas kalinimo sąlygas ir taip sukėlus nepatogumus bei emocinį sukrėtimą, pareiškėjui buvo padaryta žala. Atsižvelgiant į pažeidžiamos vertybės pobūdį subjektinės teisės – būti kalinamiems tinkamomis sąlygomis pažeidimo mastą, intensyvumą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, darytina išvada, kad pareiškėjui A. L. tinkama kompensavimo suma - 70 Eur. Pareiškėjui V. M. padarytos žalos dydis nesvarstomas, kadangi, kaip jau anksčiau nurodyta teismo sprendime, jo skundas atmetamas dėl senaties taikymo. Pareiškėjo reikalavimai priteisti nurodytas sumas neturtinei žalai atlyginti neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Nustatant žalos atlyginimo dydį įvertinami Lietuvos Respublikoje nustatyti socialinių išmokų bei darbo užmokesčio dydžiai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pagrindiniai socialiniai rodikliai, skelbiami http://www.sodra.lt/lt/situacijos/statistika/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai, rodo, jog vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą 2015 m. liepos mėnesį sudarė 256,81 Eur. Minimali mėnesinė alga, neatskaičius mokesčių, šiuo metu sudaro 300 Eur. Žalos atlyginimas už netinkamas sąlygas negali būti prilyginamas vidutinei senatvės pensijai arba darbo užmokesčiui, kadangi tai prieštarautų teisingumo principui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendė:
Skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti A. L. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 70 Eur (septyniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.