Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2016-02-03 · Administracinė byla Nr. AS-129-520/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-12-08Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2016-02-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-03
Bylos Nr.
AS-129-520/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04323-2015-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė (pran.), Artūras Drigotas
Pareiškėjas
V. M., A. L.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo
Kategorijos
  • 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS-129-520/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04323-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 61.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2016 m. vasario 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. M. ir A. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. M. ir A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai V. M. ir A. L. kreipėsi į teismą, prašydami priteisti pareiškėjams iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, po 4 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimu skundą tenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui A. L. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 70 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą skundo dalį atmetė.

Pareiškėjų atstovas nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“ (toliau – ir Nevyriausybinė organizacija) 2015 m. gruodžio 23 d. išsiuntė paštu Vilniaus apygardos administraciniam teismui apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimo, kuriuo prašoma priteisti pareiškėjams iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, po 4 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Šalies argumentai

Kartu su apeliaciniu skundu paduotas prašymas dėl apskundimo termino atnaujinimo, kuriame prašoma praleistą apskundimo terminą pratęsti ir priimti skundą nagrinėti apeliacine tvarka. Prašyme nurodoma, kad teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimo nuorašai šalims buvo išsiųsti 2015 m. gruodžio 9 d., teismo sprendimo apskundimo apeliacine tvarka terminas baigėsi 2015 m. gruodžio 22 d. Prašyme paaiškinama, kad pareiškėjams atstovaujančios Nevyriausybinės organizacijos pirmininkas R. M. nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. buvo skubos tvarka išvykęs į iš anksto neplanuotą komandiruotę dėl darbo. Kadangi kelionė į Estiją buvo neplanuota, nebuvo galima numatyti užimtumo laiko. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir tai, kad terminas buvo praleistas tik viena para, pareiškėjų atstovas prašė atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 31 d. nutartimi atmetė prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjų V. M. ir A. L. apeliacinį skundą.

Teismas nustatė, kad skundžiamame teismo sprendime buvo tinkamai išaiškinta jo apskundimo tvarka ir terminas. Be to, nagrinėjant bylą pagal pareiškėjų skundą teismo posėdyje dalyvavo jų atstovas, kuriam buvo žinoma, kada šioje byloje bus skelbiamas teismo procesinis sprendimas. Teismas akcentavo, kad pareiškėjams atstovaujančios Nevyriausybinės organizacijos pirmininkas R. M. turėjo galimybę atvykti į viešą teismo procesinio sprendimo paskelbimą, o negalėdamas to padaryti, turėjo teisę paskambinti į teismą ir pasidomėti priimtu sprendimu ir jo kopiją pasiimti jam patogiu metu. Be to, tiek pareiškėjams, tiek jų atstovui kartu su 2015 m. gruodžio 8 d. raštais paštu buvo išsiųstos minėto sprendimo kopijos. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės patvirtina, kad jau 2015 m. gruodžio 8 d. pareiškėjų atstovui objektyviai galėjo būti žinomas teismo priimtas procesinis sprendimas.

Teismas taip pat nustatė, kad į komandiruotę R. M. pagal savo paties 2015 m. gruodžio 15 d. priimtą įsakymą turėjo išvykti 2015 m. gruodžio 15 d. ir jam iš anksto buvo žinoma, kad ji tęsis iki 2015 m. gruodžio 23 d., t. y. pareiškėjų atstovui buvo žinoma, kad jam grįžus į Lietuvą, priimto sprendimo apskundimo terminas jau bus pasibaigęs. Teismas konstatavo, kad R. M., turėdamas nurodytą informaciją, privalėjo savo laiką planuoti taip, kad nebūtų pažeisti jo atstovaujamų pareiškėjų interesai. Be to, apskųsti jiems nepalankų sprendimą galėjo ir patys pareiškėjai. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų atstovo nurodytos termino praleidimo priežastys apibūdina jo subjektyvų situacijos vertinimą ir negali būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

III.

Pareiškėjai V. M. ir A. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nutartį, atnaujinti apskundimo terminą apeliaciniam skundui paduoti ir priimti apeliacinį skundą nagrinėti apeliacine tvarka.

Atskirajame skunde teigiama, kad pareiškėjų atstovas su skundžiamo teismo sprendimo rezultatais susipažino 2015 m. gruodžio 9 d. ir jam buvo žinomas sprendimo apskundimo terminas. Pareiškėjų atstovas, atsižvelgęs į savo užimtumą kitose bylose, planavo apeliacinį skundą šioje byloje parengti ir pateikti teismui nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2015 m. gruodžio 22 d., nes iki 2015 m. gruodžio 15 d. buvo labai užimtas. O būtent 2015 m. gruodžio 15 d. atsirado neplanuota, tačiau pagal savo svarbą būtina komandiruotė, susijusi su baudžiamojoje byloje spręstu asmens ekstradicijos į Estiją klausimu. Todėl buvo nuspręsta važiuoti į komandiruotę į Estiją susitikti su advokatu bei suderinti kitus su procesu susijusius būtiniausius darbus.

Atkreipiamas dėmesys, kad prie prašymo atnaujinti praleistą terminą buvo pridėtas įrodymas apie komandiruotę, t. y. 2015 m. gruodžio 15 d. įsakymo, kuris yra galiojantis ir kuriuo R. M. pagal nustatytą tvarką pats save komandiravo, kopija. Nurodytame įsakyme buvo nustatytas maksimalus komandiruotės laikas su galimybe grįžti anksčiau, tačiau tam tikros pokalbio su advokatu detalės neleido tiksliai ir konkrečiai nustatyti grįžimo datos ir spėti laiku paduoti apeliacinį skundą. Minėtą komandiruotę taip pat patvirtina kartu su prašymu atnaujinti praleistą terminą pateikta sutarties su advokatu iš Estijos kopija. Dėl darbų pertekliaus tinkamai buvo suplanuotas laikas apeliaciniam skundui paduoti, tačiau būtent dėl neplanuotos darbo išvykos buvo sutrukdytas laikas ir planai. Prašoma nurodytus motyvus vertinti ne kaip subjektyvaus pobūdžio, o kaip objektyvias aplinkybes, atnaujinti apskundimo terminą apeliaciniam skundui paduoti ir jį priimti nagrinėti.

•SS/21 1-201 rija 6Ruskaniklaičio teismo iklaičio Jotiems tvarkos atlikti

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pareiškėjai V. M. ir A. L. atskiruoju skundu, kurį parengė ir teismui pateikė jiems atstovaujanti Nevyriausybinė organizacija, skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinį skundą atsisakyta priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalį apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teismo sprendimas šioje administracinėje byloje pagal pareiškėjų skundą buvo priimtas ir paskelbtas 2015 m. gruodžio 8 d. Pareiškėjai atskirajame skunde pripažįsta, kad paskutinė diena apeliaciniam skundui paduoti buvo 2015 m. gruodžio 22 d. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjai šį terminą praleido, nes pareiškėjų apeliacinis skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui jiems atstovaujančios Nevyriausybinės organizacijos buvo išsiųstas 2015 m. gruodžio 23 d. (pagal spaudą ant voko, II t., b. l. 29), t. y. praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą 1 diena.

ABTĮ 127 straipsnio 2 dalis nustato, jog praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jei bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Akcentuotina, kad svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis ABTĮ 127 straipsnio prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012). Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Pareiškėjai visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011), tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-327/13). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, ar atsitiktinių aplinkybių.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pareiškėjai įgaliojo Nevyriausybinę organizaciją atstovauti jiems teisme, įskaitant ir administracines bylas, suteikė įgaliojimus sudaryti sutartis su advokatų kontoromis (I t., b. l. 36–45). Pareiškėjai prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą grindžia tuo, kad pareiškėjams atstovaujančios Nevyriausybinės organizacijos pirmininkas R. M. nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. buvo išvykęs į iš anksto neplanuotą komandiruotę ir neturėjo galimybės apeliacinį skundą parengti teisės aktuose nustatytais terminais bei kad terminas praleistas nežymiai – tik 1 diena. Atskirajame skunde papildomai pažymima, kad Nevyriausybinės organizacijos pirmininkas, atsižvelgęs į savo užimtumą kitose bylose, planavo apeliacinį skundą šioje byloje parengti ir pateikti teismui nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2015 m. gruodžio 22 d., nes iki 2015 m. gruodžio 15 d. buvo labai užimtas, tačiau būtent 2015 m. gruodžio 15 d. atsirado būtinybė vykti komandiruotę.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjų argumentus dėl nežymaus termino praleidimo, pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nėra suformuota taisyklė, jog terminas paduoti apeliacinį skundą atnaujintinas visada, kai jis praleistas nežymiai. Akcentuotina, kad maža termino praleidimo trukmė pagal teismų praktiką pati savaime nėra vertinama kaip pagrindas atnaujinti terminą, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių. Tai, jog terminas yra praleistas nedaug, gali turėti reikšmės vertinant, ar yra pagrindas atnaujinti terminą, atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų aplinkybių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1290-575/2015). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog trumpais skundų administraciniam teismui pateikimo terminais yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galbūt pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-948/2011).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad pareiškėjo užimtumas ar poilsio dienos savaime nėra pagrindas atnaujinti praleistą terminą. Pavyzdžiui, priežastimi atnaujinti terminą nepripažinta aplinkybė, kad pareiškėjas buvo išvykęs dėl tarnybinio būtinumo į kitą miestą (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-74/2011). Iš esmės analogiškai vertintinas ir pareiškėjų atstovo Nevyriausybinės organizacijos pirmininko užimtumas. Pažymėtina, kad vadovaujantis ABTĮ savo galbūt pažeistas teises ar teisėtus interesus asmuo gali ginti pats arba pasitelkęs atstovą ar atstovus. Taip pat akcentuotina, kad asmuo viso administracinės bylos proceso metu gali turėti ne vieną, o kelis, skirtingose bylos stadijose, skirtingus, atstovus.

Kaip jau minėta, pareiškėjai būtent Nevyriausybinę organizaciją, o ne R. M. įgaliojo atstovauti jiems teisme, tačiau šiuo atveju prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą buvo grindžiamas pareiškėjams atstovaujančios Nevyriausybinės organizacijos pirmininko R. M. negalėjimu dėl jo nurodomos komandiruotės teisės aktuose nustatytu terminu parengti apeliacinį skundą, o atskirajame skunde papildomai nurodoma, kad apeliacinis skundas dėl Nevyriausybinės organizacijos pirmininko didelio užimtumo kitose bylose taip pat negalėjo būti parengtas nuo skundžiamo teismo sprendimo paskelbimo iki komandiruotės pradžios.

Atsižvelgusi į tai, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas paskelbtas 2015 m. gruodžio 8 d., o R. M. komandiruotė tęsėsi nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d., teisėjų kolegija konstatuoja, jog komandiruotė yra susijusi tik su dalimi laikotarpio, per kurį galėjo būti parengtas ir paduotas teismui apeliacinis skundas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tai, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjams atstovaujančios Nevyriausybinės organizacijos pirmininkas R. M. dėl jo nurodomo užimtumo (dėl komandiruotės ir iki jos buvusio didelio darbo krūvio) negalėjo ABTĮ nustatyti terminu parengti ir teismui pateikti apeliacinio skundo, nesudaro pagrindo išvadai, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas dėl objektyvių aplinkybių.

Nors pareiškėjams atstovaujanti Nevyriausybinė organizacija atkreipia dėmesį, kad jos pirmininko komandiruotė buvo iš anksto neplanuota, t. y. tik 2015 m. gruodžio 15 d. paaiškėjo būtinybė vykti į Estiją, o tam tikros detalės neleido tiksliai nustatyti grįžimo iš jos datos (todėl įsakyme dėl komandiruotės buvo nustatytas maksimalus komandiruotės laikas), tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog Nevyriausybinė organizacija, sužinojusi apie būtinybę jos pirmininkui skubiai išvykti į komandiruotę ir tiksliai nežinodama jo grįžimo iš komandiruotės datos, o įsakyme dėl komandiruotės numatydama, kad komandiruotė gali trukti net iki 2015 m. gruodžio 23 d., t. y. kai jau bus pasibaigęs apeliacinio skundo padavimo terminas, sąžiningai atstovaudama pareiškėjams, turėjo juos informuoti apie susiklosčiusią situaciją ir tai, jog galbūt apeliacinio skundo negalės parengti teisės aktuose nustatytais terminais. Taigi tiek pareiškėjai, tiek jų atstovas, būdami apdairūs ir rūpestingi, galėjo ir turėjo pasirinkti tokius savo elgesio variantus, jog apeliacinį skundą parengtų ir išsiųstų teismui nustatytu terminu, tačiau per ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą 14 dienų apeliacinio skundo padavimo terminą nei pareiškėjai, nei jų atstovas operatyviai nepasirūpino pareiškėjų teisių gynimu.

Pažymėtina, kad pareiškėjai teisę į apeliaciją galėjo įgyvendinti patys ar per kitą (-us) atstovą (-us). Tačiau pareiškėjai nenurodo ir nepateikia įrodymų, kad jie ėmėsi aktyvių veiksmų surasti kitą atstovą ir jiems tai padaryti nepavyko, nenurodo, dėl kokių priežasčių neteikė patys apeliacinio skundo įstatymo nustatytu terminu. Be to, pareiškėjai neginčija aplinkybės, kad jie nežinojo apie Nevyriausybinės organizacijos pirmininko nurodomą užimtumą, prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą negrindžia aplinkybe, jog buvo suklaidinti ar pan. atstovo dėl apeliacinio skundo parengimo ir padavimo ABTĮ nustatytu terminu. Šiuo atveju prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą išimtinai grindžiamas tik pareiškėjų atstovo Nevyriausybinės organizacijos pirmininko negalėjimu teisės aktuose nustatytu terminu parengti apeliacinį skundą, o tai negali būti laikoma svarbia aplinkybe, apribojusia pareiškėjų galimybę pateikti apeliacinį skundą.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino pareiškėjų nurodytas apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis (jų atstovo veiksmus) kaip subjektyvias, todėl šiuo atveju neatnaujindamas apeliacinio skundo padavimo termino priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti vadovaujantis atskirajame skunde nurodytomis ar kitomis aplinkybėmis nėra teisinio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų V. M. ir A. L. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusArtūras DrigotasDalia Višinskienė