- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-11-11
- Bylos Nr.
- 1-2417-1017/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20528-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė
- Kaltinamasis
- A. Č.
- Nukentėjusysis
- A. D.
- Advokatai
- Mindaugas Paukštė
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, baustas administracine tvarka (baudos sumokėtos), neteistas; kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. Č. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis 2019 m. gegužės 17 d., apie 11. 00 val., viešojoje vietoje, važiuojamojoje kelio dalyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu numeris Nr. (duomenys neskelbtini), kitų žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, kas pasireiškė tuo, kad dėl menkavertės dingsties, tyčia, ranka sudavė A. (A.) D. į veido sritį, padarydamas muštinę žaizdą kaktos kairėje su pooodinėmis kraujosruvomis nosies nugarėlėje ir akių vokuose, šiais savo veiksmais nežymiai sutrikdydamas A. D. sveikatą.
Kaltinamasis A. Č. iš pradžių teisiamojo posėdžio metu kaltu nepripažino. Nurodė, kad 2019 m. gegužės 17 d., apie 11. 00 val. jis, dirbdamas kurjeriu, atvažiavo atiduoti siuntos vienam klientui į (duomenys neskelbtini). Jam grįžtant prie savo pastatyto mikroautobusiuko, prie kaltinamojo automobilio priėjo nukentėjusysis A. D., kuriam, kaip suprato kaltinamasis, trukdė jo automobilis. Kaltinamojo nuomone, jo automobilis buvo pastatytas taip, kad netrukdė nukentėjusiajam pravažiuoti. Priėjęs nukentėjusysis pradėjo keikis, plūstis, kaltinamasis jam atsakė: „Viso gero“ ir ėjo prie savo automobilio, bet nukentėjusysis ėjo jam iš paskos ir keikėsi. Kaltinamasis norėjo išvengti konflikto ir išvažiuoti, jau sėdėjo savo automobilyje, vairuotojo vietoje, bet nukentėjusysis atsistojo tarp automobilio durelių ir automobilio, paėmė iš vairuotojo durelių kaltinamojo mobilų telefoną ir dėl to kaltinamasis negalėjo išvažiuoti. Kaltinamasis išlipo iš automobilio, liepė atiduoti jo telefoną, o nukentėjusysis pradėjo keiktis, įsikabino nukentėjusiajam abiem rankomis į jo drabužius tiek pečiais, kaltinamasis taip pat suėmė nukentėjusįjį ir įvyko susistumdymas. Nukentėjusysis pastūmė kaltinamąjį ir jam iškrito kortelių skaitytuvas, jis paėmė iškritusius daiktus, juos sudėjo, bet nukentėjusysis vėl čiupo kaltinamąjį už rankovės, pradėjo jį tempti, mojavosi kumščiais. Jie stovėjo vienas prieš kitą ištiestos rankos atstumu, prasidėjo stumdymasis, spardymasis, nukentėjusysis jam spyrė ir bandė suduoti į veidą apie 3 kartus, į veidą nepataikė. Kaltinamojo telefonas buvo nukentėjusiojo rankoje, jo nukentėjusysis neleido paimti kaltinamajam. Tuomet priėjo trečiasis asmuo – liudytojas D. V., kuris prašė baigti konfliktą ir išvažiuoti kaltinamojo, bet jis to padaryti negalėjo, nes kaltinamojo telefonas buvo pas nukentėjusįjį. Tik tuomet nukentėjusysis įmetė kaltinamojo telefoną į automobilio saloną. Nukentėjusysis viso konflikto metu keikėsi. Jau įvykio vietoje būnant trečiajam asmeniui, kai nukentėjusysis bandė suduoti kaltinamajam, kaltinamasis gindamasis jam smūgiavo, pataikė į kaktą ir akinius, kurie supjaustė nukentėjusiajam kaktą. Smogė į veidą iš inercijos. Viską turėjo matyti šalia buvęs taksi vairuotojas. Vilniaus teritorinei ligonių kasai žalą atlygino. Sutinka, kad sudavė nukentėjusiajam į veidą, jį sužalojo, bet konfliktas prasidėjo ne dėl kaltinamojo kaltės ir smūgio sudavimo metu jis gynėsi. Ikiteisminio tyrimo metu buvo prisipažinęs savo kaltę, nes apklausiamas pas tyrėją buvo išsigandęs (1 t., b. l. 138-139).
2019 m. lapkričio 4 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. Č. nurodė, kad jis pripažįsta savo kaltę visiškai, atsiprašė nukentėjusiojo, susitaikė su juo, susitarė dėl iš viso 2 000 Eur žalos atlyginimo (2 t., b. l. 2).
Nukentėjusysis A. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2019 m. gegužės mėnesį jam išvažiuojant iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), parkingo, dviem automobiliais buvo užstatytas išvažiavimas į (duomenys neskelbtini) gatvę. Jis signalizavo, laukė, po maždaug 5 minučių atėjęs asmuo patraukė antrąjį automobilį, o pirmas automobilis – kaltinamojo vairuotas automobilis liko pastatytas, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pamatęs kaltinamąjį, nukentėjusysis jam prisistatė, kad yra šio namo gyventojas, kad kaltinamojo automobilis yra netinkamai pastatytas, paklausė jo, ar nematė ženklo, draudžiančio toje vietoje statyti automobilį, o kaltinamasis jį pasiuntė. Tuomet nukentėjusysis priėjo prie jau sėdinčio automobilyje kaltinamojo, atidarė jo automobilio duris ir paklausė dėl jo elgesio bendraujant ir statant automobilius, pasiūlė iškviesti policiją ir pridūrė kaltinamajam, kad jis nepaliktų savo daiktų neužrakintame automobilyje, nes jį gali apvogti. Po to nukentėjusysis paėmė kaltinamojo telefoną iš automobilio durelių ir metė kaltinamajam. Kaltinamasis pradėjo keiktis, rėkti, iššoko iš automobilio, tuo metu jam iškrito kažkoks aparatas, kaltinamasis jį susidėjo ir toliau koliojosi. Tuo metu atėjo liudytojas D. V., kuris pažinojo kaltinamąjį. Kaltinamasis stovėjo tarp savo automobilio ir jo durelių, nukentėjusysis stovėjo už automobilio durelių, o minėtas liudytojas stovėjo šonu, nukentėjusiajam iš dešinės pusės. Liudytojas liepė važiuoti kaltinamajam, jis toliau rėkė. Jau atrodė, kad kaltinamasis įsės į savo automobilį ir važiuos, bet tuo metu jis pašaukė nugara jau nusisukusį nukentėjusįjį ir šoko ties juo su kumščiais, trenkė nukentėjusiajam du kartus į veidą. Atėjo dar vienas žmogus, jis padavė nukentėjusiajam nukritusius nuo smūgio akinius, pasakė, kad užblokavo kaltinamojo automobilį, kad jis neišvažiuotų ir iškvietė pagalbą. Nukentėjusysis labai kraujavo. Įvykio metu buvo sulaužyti jo akiniai, iškraujuoti drabužiai, jis patyrė turtinės ir neturtinės žalos, dėl to pareiškė civilinį ieškinį, kurį palaiko (1 t., b. l. 139-142).
2019 m. lapkričio 4 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. D. nurodė, kad jis su kaltinamuoju susitaikė, kaltinamasis jo atsiprašė, jie susitarė dėl 2 000 Eur žalos atlyginimo. Toks susitarimas tenkina nukentėjusįjį (2 t., b. l. 2).
Liudytojas D. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad vasaros pradžioje, prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), įvyko nagrinėjamas įvykis. Jis, būdamas šiame pastate esančiame ofise, išgirdo konfliktą. Išėjęs pamatė du susikibusius vyrus, ant žemės guli iškritęs komutatorius. Susikibę buvo kaltinamasis ir nukentėjusysis, abu šiuos asmenis liudytojas pažįsta. Liudytojas vyrus išskyrė. Tai buvo ne muštynės, bet greičiau grumtynės kas ką nustums. Nematė, kad būtų metamas telefonas ar perduodami kokie nors daiktai. Vyrai vienas kitą išvadino visokiais žodžiais ir po to kaltinamasis jau įsėdo į savo automobilį, bet staiga iššoko iš jo ir ranka smūgiavo nukentėjusiajam, sudaužė jo akinius, sužalojo kaktą. Liudytojas pačio smūgio nematė, nes tuo metu buvo nusisukęs, kaip tik iš šono tuo metu privažiavo automobilis su skiriamaisiais ženklais, žiūrėjo į jį, bet stovėdamas šonu į įvykio vietą matė vaizdą, kad suduodamas smūgis. Smūgių buvo maždaug du. Nukentėjusysis labai kraujavo. Kaltinamojo automobilis buvo pastatytas, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, bet pravažiuoti netrukdė. Privažiavęs liudytojas iškvietė policiją. Po įvykio liudytojas kalbėjosi su kaltinamuoju, kaltinamasis jam sakė, kad blogai pasielgė, jog nepaklausė liudytojo ir neišvažiavo (1 t., b. l. 166-168).
Liudytojas E. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykis įvyko vasarą, apie 11.00 val., prie (duomenys neskelbtini), esančio namo. Jis dirba taksi vairuotoju ir į ten esančią kliniką nuolat atveža žmones. Matė, kad įvykio metu du vyrai ginčijosi, aiškinosi ir dėl jų liudytojas negalėjo išvažiuoti iš nurodyto namo kiemo. Matė susikabinusius kaltinamąjį ir nukentėjusįjį. Po to trumpam nuleido akis, išlipo iš automobilio ir jau pamatė nukentėjusįjį sumuštą. Iš jo nosies ar burnos bėgo kraujas, akiniai buvo sulūžę, rūbai apiplyšę. Kaltinamasis norėjo pasišalinti iš įvykio vietos, bet liudytojas jam liepė nebėgti, užstatė jo automobilį ir iškvietė policiją bei greitąją. Aplinkui buvo dar 4-5 žmonės. Kaltinamasis automobilį buvo pastatęs, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, bet jo automobilis liudytojui netrukdė išvažiuoti, jam pravažiuoti trukdė kaltinamojo ir nukentėjusiojo konfliktas (1 t., b. l. 168-169).
Liudytoja I. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji yra nukentėjusiojo buvusi sutuoktinė. Paaiškino, kad įvykis įvyko vasarą, iš ryto, prie (duomenys neskelbtini), esančio namo. Ji išvažinėjo su nukentėjusiuoju automobiliu iš namų ir negalėjo išvažiuoti, nes išvažiavimas buvo užstatytas dviem automobiliais. Vieną automobilį žmogus patraukė, o kitas – mikroautobusas liko stovėti. Kadangi nukentėjusysis yra namo valdybos narys, jam tas mikroautobusas trukdė išvažiuoti, stovėjo tokioje vietoje, kurioje draudžiama statyti automobilius, jis išėjo ieškoti šio automobilio vairuotojo. Liudytoja visą laiką buvo automobilio viduje. Nukentėjusysis ir mikroautobuso vairuotojas barėsi ant viso kiemo. Liudytojas D. V. juos skyrė. Konflikto gale, esant minėtam liudytojui, kaltinamasis trenkė nukentėjusiajam, dėl ko atvyko greitoji ir policija. Mikroautobuso vairuotojas iššoko iš savo automobilio ir trenkė, nukentėjusysis iškart susiėmė už veido, jis labai kraujavo, įvykio metu buvo sulaužyti jo akiniai, krauju sugadinti ir suplėšyti nukentėjusiojo drabužiai (1 t., b. l. 169-171).
Liudytojas K. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykis įvyko maždaug prieš 2 mėnesius, iki 12.00 val. dienos, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), tiksliau prie atidarytų balto mikroautobusiuko durų. Liudytojas išėjo parūkyti ir pamatė, kad direktorius iš gretimo ofiso, t. y. liudytojas D. V., skuba. Liudytojas pamatė, kad kaltinamasis gynėsi nuo agresyviai nusiteikusio kaimyno (turima omenyje nukentėjusiojo), nukentėjusysis lindo prie kaltinamojo, o kaltinamasis bandė jį atsistumti. Po to liudytojui paskambino jo direktorius, dėl to jis kurį laiką nestebėjo įvykio, o po to pamatė šokinėjantį nukentėjusįjį, susiėmusį už galvos. Iš liudytojo buvimo vietos įvykio vieta matėsi gerai. Jis buvo prie „Ergo“ iškabos. Nukentėjusiojo automobilyje buvo moteris, šviesiais plaukais (1 t., b. l. 189-190).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės R. G. išvadoje Nr. G. 1627/2019(01) nurodyta, kad A. D. nustatyta muštinė žaizda kaktos kairėje su poodinėmis kraujosruvomis nosies nugarėlėje ir akių vokuose. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimui padaryti pakako vieno trauminio poveikio (1 t., b. l. 42-43).
Įvykio aplinkybės taip pat užfiksuotos išraše iš Policijoje registruojamų įvykių registro (1 t., b. l. 3), nukentėjusiojo protokole – pareiškime (1 t., b. l. 5-6), tyrėjos S. O. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 9), įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokole (1 t., b. l .10-16), daiktų (akinių) apžiūros protokole (1 t., b. l. 17, 186-187), nukentėjusiojo tyrėjui atsiųstose foto nuotraukose (1 t., b. l. 199-211).
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 32,22 Eur dydžio civilinį ieškinį (1 t., b. l. 19-22), kurio bylos nagrinėjimo metu teisme atsisakė (1 t., b. l. 124-125), nes kaltinamasis Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlygino žalą (1 t., b. l. 29).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 948 Eur turtinės žalos, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo (1 t., b. l. 44-46).
2019 m. lapkričio 4 d. teismui buvo pateiktas kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolas, kuriame nurodyta, kad kaltinamasis A. Č. pripažįsta savo kaltę, atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė, įsipareigojo nukentėjusiajam atlyginti 2 000 Eur žalą, kuri apima turtinę ir neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas 2019 m. lapkričio 4 d. grynais pinigais advokatui Mindaugui Paukštei, o nukentėjusysis kaltinamajam neturės jokių pretenzijų (2 t., b. l. 1).
2019 m. lapkričio 4 d., 15.23 val. teisme gauta kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolo kopija, kurioje pažymėta, kad nukentėjusiojo atstovas advokatas Mindaugas Paukštė gavo iš kaltinamojo 2 000 Eur 2019 m. lapkričio 4 d., 15.19 val. (2 t., b. l. 7).
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikacijos
Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamojo A. Č., nukentėjusiojo A. D. ir liudytojų K. V., E. K., D. V., I. D. paaiškinimai, duoti teisme, taip pat išraše iš Policijoje registruojamų įvykių registro, įvykio vietos apžiūros protokole, daiktų apžiūros protokole, medicinos dokumentų išrašuose, specialisto išvadoje, foto nuotraukose, tyrėjos tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma.
Pagal teismų praktiką asmenų kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018). Taigi kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų paaiškinimai, duoti tyrėjams, taip pat pirminiai kaltinamojo bei nukentėjusiojo pareiškimai (paaiškinimai) nelaikytini savarankiškais įrodymais, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 284 straipsnį numatyta baudžiamoji atsakomybės tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-628/2018). Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015, 2K-54-222/2017).
Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis A. Č. nagrinėjamo įvykio metu – 2019 m. gegužės 17 d., apie 11.00 val., viešojoje vietoje – važiuojamojoje kelio dalyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu numeris Nr. (duomenys neskelbtini), kitų žmonių akivaizdoje, dėl menkavertės dingsties, tyčia ranka sudavė nukentėjusiajam A. D. į veido sritį, padarydamas muštinę žaizdą kaktos kairėje su pooodinėmis kraujosruvomis nosies nugarėlėje ir akių vokuose, šiais savo veiksmais nežymiai sutrikdydamas A. D. sveikatą, ir taip įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog byloje įrodyta, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo atlikti kaltinamajam inkriminuoti tyčiniai, smurtinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusįjį, nesant objektyvių, smurtinio pobūdžio elgesį pateisinančių priežasčių. Teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmai peržengė privataus konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo ribas, dėl kaltinamojo pavartoto smurto prieš nukentėjusįjį kiti asmenys, kurie matė konfliktą (liudytojai D. V., E. K. ir I. D.), buvo šokiruoti, dėl šio įvykio buvo sutrikdyta jų veikla bei planai (jie turėjo likti įvykio vietoje, laikinai nutraukti savo darbo planus ir sulaukti, kol atvyks pareigūnai bei medicinos pagalba). Teismas sprendžia, kad kaltinamasis A. Č. veikė tiesiogine, neapibrėžta tyčia: jis suvokė, kad viešoje vietoje, esant pašaliniams asmenims, naudodamas smurtą, jis savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai. Konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju buvo būtinosios ginties sąlygos, nėra pagrindo (BK 28 str.).
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kaltinamojo A. Č. tyčiniai veiksmai nagrinėjamo įvykio metu atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, sudėtį; jo kaltė įrodyta visiškai.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.
Nagrinėjamoje byloje buvo pateiktas 2019 m. lapkričio 4 d. kaltinamojo A. Č. ir nukentėjusiojo A. D. pasirašytas susitaikymo protokolas (2 t., b. l. 1), kuriame nurodyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis šioje baudžiamojoje byloje susitaikė ir susitarė dėl 2 000 Eur žalos atlyginimo, kuri buvo iš karto tą pačią dieną sumokėta (2 t., b. l. 7); be to, byloje yra duomenys, kad kaltinamasis A. Č. dar ikiteisminio tyrimo metu atlygino turtinę žalą civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai, dėl ko civilinis ieškovas atsisakė civilinio ieškinio (1 t., b. l. 29, 124-125).
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. Č. teisme prisipažino savo kaltę, su nukentėjusiuoju susitaikė, susitarė dėl nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui padarytos žalos atlyginimo ir ją atlygino, atsiprašė nukentėjusiojo. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 str. 1 d. 2 p.), be to, teismo vertinimu, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo nukentėjusiojo provokuojantis elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.) – būtent nukentėjusysis pradėjo žodinį konfliktą su kaltinamuoju, neleido pastarajam išvykti ir išprovokavo kaltinamojo nusikalstamus veiksmus. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis yra pakankamai jauno amžiaus, jam šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai, nuolat dirbantis, vedęs, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą; bylos duomenimis, A. Č. yra baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2017 metais, nuobaudos negalioja, pats kaltinamasis nurodė, kad yra baustas už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirta baudas sumokėjęs, neteistas. Iš jo elgesio bylos nagrinėjimo metu matyti, kad asmuo padarė išvadas dėl savo elgesio. Jo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad kaltinamasis yra sistemingas teisės aktų pažeidėjas. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis A. Č. nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį, jam susitaikius su nukentėjusiuoju, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.
Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta ir sąlygų ją skirti šiuo metu nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305, 307-308 straipsniais,
nusprendžia:
A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, jam susitaikius su nukentėjusiuoju A. (A.) D., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti A. Č., jog tokiu atveju, jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.