Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Audronė KartanienėPranešėjas Valdas Petraitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-152/2012Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00099-2009-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.1., 2.4.6.3.3.,2.4.6.3.4.(S)

2012 m. balandžio 5 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,

gynėjams adv. Julijai Asovskajai, Tatjanai Benetei, Annai Grinevič, Algirdui Gurauskui, Jūratei Kleinauskienei, Jolantai Teresei Litvinskienei, Ramūnui Mikulskiui, Arvydui Milučiui, Mansurui Muksinovui, Stanislovui Nalivaikai, Viktorui Rutkauskui, Adolfui Remeikiui, Gediminui Skaisčiui, Mindaugui Paukštei, Rūtai Paltarokaitei, Artūrui Šukevičiui, Daliui Poviliui, Alfredai Pūkienei, Leonorai Vasiliauskienei, Aldevinui Švedui, Elenai Žilėnienei,

nuteistiesiems Č. D., A. A., A. D., Č. B., L. I., A. A., G. L., T. Č., A. D., J. Š., S. S., D. S., E. Š., M. G., K. L., S. A., R. V., T. Č., E. Ž., A. L., T. Š.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. K., Č. D., A. D., Č. B., L. I., A. A., G. L., T. Č., S. S., J. Š., S. S., D. S., E. Š., M. G., K. L., R. V., T. Č., A. L., nuteistojo A. A. ir jo gynėjos adv. Natalijos Boiko, nuteistojo A. D. ir jo gynėjos adv. Natalijos Boiko, nuteistojo S. Ž. gynėjo adv. Artūro Šukevičiaus, nuteistojo S. A. ir jo gynėjo adv. Daliaus Poviliaus, nuteistojo E. Ž. gynėjo adv. Mindaugo Paukštės, nuteistojo T. Š. ir jo gynėjo adv. Mindaugo Paukštės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 283 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. BK 75 straipsnio pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir trims mėnesiams, įpareigojant D. S. neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos.

T. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 283 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. BK 75 straipsnio pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir trims mėnesiams, įpareigojant T. Š. neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos.

R. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 283 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams. BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-12-17 nuosprendžiu paskirta bausme, prie neatliktos bausmės iš dalies pridedant skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, galutinė bausmė R. V. paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

G. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 283 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir vienam mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose. BK 75 straipsnio pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir vienam mėnesiui, įpareigojant G. L. neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo.

E. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 283 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. BK 75 straipsnio pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir trims mėnesiams, įpareigojant E. Š. neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo.

A. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 283 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir keturiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. BK 75 straipsnio pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir keturiems mėnesiams, įpareigojant A. D. neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo.

T. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 283 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir vienam mėnesiui. BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Vilniaus apygardos teismo 2010-02-12 nuosprendžiu paskirta bausme, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant Vilniaus apygardos teismo 2010-02-12 nuosprendžiu paskirtą bausmę, galutinė bausmė T. Č. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

K. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 283 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir vienam mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose. BK 75 straipsnio pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir vienam mėnesiui, įpareigojant K. L. neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo.

J. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 283 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. BK 75 straipsnio pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant J. Š. neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo.

E. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 283 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir vienam mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose. BK 75 straipsnio pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir vienam mėnesiui, įpareigojant E. Ž. neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo.

A. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 283 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir vienam mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose. BK 75 straipsnio pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir vienam mėnesiui, įpareigojant A. A. neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos.

S. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 283 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir vienam mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose. BK 75 straipsnio pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir vienam mėnesiui, įpareigojant S. S. neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos.

A. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 283 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir vienam mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose. BK 75 straipsnio pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir vienam mėnesiui, įpareigojant A. A. neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos.

Č. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 283 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir vienam mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose. BK 75 straipsnio pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir vienam mėnesiui, įpareigojant Č. D. neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo.

Č. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 283 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. BK 75 straipsnio pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir trims mėnesiams, įpareigojant Č. B. neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo.

T. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 283 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. BK 75 straipsnio pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir trims mėnesiams, įpareigojant T. Č. neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo.

V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 283 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. BK 75 straipsnio pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir vienam mėnesiui, įpareigojant V. K. neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo.

A. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 283 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. BK 75 straipsnio pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir trims mėnesiams, įpareigojant A. D. neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo.

S. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 283 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. BK 75 straipsnio pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir trims mėnesiams, įpareigojant S. S. neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo.

S. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 283 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir vienam mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose. BK 75 straipsnio pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir vienam mėnesiui, įpareigojant S. Ž. neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos.

L. I. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 283 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir penkiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. BK 75 straipsnio pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir penkiems mėnesiams, įpareigojant L. I. neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo.

S. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 283 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. BK 75 straipsnio pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant S. A. neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo.

M. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 283 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. BK 75 straipsnio pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir trims mėnesiams, įpareigojant M. G. neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo.

A. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 283 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. BK 75 straipsnio pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant A. L. neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo, be teismo sutikimo nekeisti darbo.

Iš D. S., T. Š., R. V., G. L., E. Š., A. D., T. Č., K. L., J. Š., E. Ž., A. A., S. S., A. A., T. V., A. A., Č. D., Č. B., T. Č., V. K., A. D., S. S., S. Ž., A. P., L. I., S. A., M. G., A. L., V. L. solidariai priteistas 227 842,96 Lt (dviejų šimtų dvidešimt septynių tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt dviejų litų 96 ct) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos naudai.

Iš D. S., T. Š., R. V., G. L., E. Š., A. D., T. Č., K. L., J. Š., E. Ž., A. A., S. S., A. A., T. V., A. A., Č. D., Č. B., T. Č., V. K., A. D., S. S., S. Ž., A. P., L. I., S. A., M. G., A. L., V. L. solidariai priteistas 16 827,78 Lt (šešiolikos tūkstančių aštuonių šimtų dvidešimt septynių litų 78 ct) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimas Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai.

Iš D. S., T. Š., R. V., G. L., E. Š., A. D., T. Č., K. L., J. Š., E. Ž., A. A., S. S., A. A., T. V., A. A., Č. D., Č. B., T. Č., V. K., A. D., S. S., S. Ž., A. P., L. I., S. A., M. G., A. L., V. L. solidariai priteistas 3 598,60 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt aštuonių litų 60 ct) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Iš D. S., T. Š., R. V., G. L., E. Š., A. D., T. Č., K. L., J. Š., E. Ž., A. A., S. S., A. A., T. V., A. A., Č. D., Č. B., T. Č., V. K., A. D., S. S., S. Ž., A. P., L. I., S. A., M. G., A. L., V. L. solidariai priteistas 5 351,43 Lt (penkių tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt vieno lito 43 ct) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimas BĮ UAB „M.“ naudai.

Iš D. S., T. Š., R. V., G. L., E. Š., A. D., T. Č., K. L., J. Š., E. Ž., A. A., S. S., A. A., T. V., A. A., Č. D., Č. B., T. Č., V. K., A. D., S. S., S. Ž., A. P., L. I., S. A., M. G., A. L., V. L. solidariai priteistas 16 696,20 Lt (šešiolikos tūkstančių šešių šimtų devyniasdešimt šešių litų 20 ct) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimas UAB “R.I.“ (duomenys pakeisti) naudai.

Civilinės ieškovės G. P. atsisakymas nuo civilinio ieškinio priimtas ir šio civilinio ieškinio dalyje byla nutraukta.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir A. A., T. V., A. P., V. L., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S., T. Š., R. V., G. L., E. Š., A. D., T. Č., K. L., J. Š., E. Ž., A. A., S. S., A. A., Č. D., Č. B., T. Č., V. K., A. D., S. S., S. Ž., L. I., S. A., M. G., A. L., nuteisti už tai, kad 2009 m. sausio 16 dieną, prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Gedimino prospekte, A.Goštauto ir Gynėjų gatvėse bei Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje, konkliudentiniais veiksmais susitarė su A. A., T. V., A. P., V. L., asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta, bei kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis bendrininkų grupėje dalyvauti riaušėse, tai yra viešai smurtauti, niokoti turtą ir kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, pasipriešinti policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, ir tuo metu, kai minėti bendrininkai nuo 12.15 val. iki 18.00 val. riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau tekste – VST) pareigūnams, padarydami fizinę ir moralinę žalą VST pareigūnams S. S. (padarė nežymų sveikatos sutrikdymą – kraujosruvą dešinės akies vokuose bei akies odenoje su muštine žaizda apatiniame voke nuo mesto į veidą akmens), V. M. (sukėlė fizinį skausmą mestu į kairę koją kietu daiktu ir neaiškios kilmės į pareigūnus mestais dujiniais užtaisais), A. V. (sukėlė fizinį skausmą mestu į dešinę ranką kietu daiktu), A. J. (sukėlė fizinį skausmą mestu į dešinę ranką kietu daiktu ir neaiškios kilmės į pareigūnus mestais dujiniais užtaisais), Ž. Z. (padarė nežymų sveikatos sutrikdymą – muštinę žaizdą apatinės lūpos gleivinėje mestu į veidą kietu daiktu), S. R. (sukėlė fizinį skausmą mestu į kairę koją akmeniu), A. K. – (sukėlė fizinį skausmą mestu į kairę ausį akmeniu), E. S. (sukėlė fizinį skausmą mestu į veidą pagaliu), G. K. (sukėlė fizinį skausmą mestais į veidą bei į kairį petį kietais daiktais), Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) 1 policijos komisariato (toliau – PK) tyrėjui A. Ž. (sukėlė fizinį skausmą mestais į pakaušį ledo gabalais ir smūgiais į nugarą), A. K. (padarė nežymų sveikatos sutrikdymą – muštinę žaizdą pakaušyje mestu į galvą kietu daiktu), padarydami moralinę žalą G. D. (apgadino jo vairuojamą automobilį „Toyota Avensis“, v/n (duomenys neskelbtini)), padarydami 228342,96 Lt turtinę žalą Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai (išdaužė 42 Seimo rūmų langų stiklo paketus), padarydami VST 11328,56 Lt turtinę žalą (apgadino 3 tarnybinius automobilius: išdaužė automobilio „VW LT-46“, v/n (duomenys neskelbtini), dešinės pusės šoninį slankiojančių durų stiklą, padarydami 589,05 Lt žalą, apgadino automobilio „VW Transporter“, v/n (duomenys neskelbtini), dešinės pusės stogo šoną ir kairės pusės šoninį veidrodį, padarydami 1867,76 Lt žalą, išdaužė automobilio „VW Transporter“, v/n (duomenys neskelbtini), dešinės pusės slankiojančių durų stiklą, padarydami 2043,21 Lt žalą; sudaužė 7 antiriaušinius skydus BOBU 3P, padarydami 5586,00 Lt žalą, vieną skaidrų skydą PŠ 04, padarydami 767,00 Lt žalą, vieną apsauginį šalmą su antveidžiu mod.5001, padarydami 475,54 Lt žalą), padarydami 3598,60 Lt turtinę žalą Vilniaus apskrities VPK (išdaužė Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės automobilio „VW Jetta“, v/n (duomenys neskelbtini), galinį stiklą, padarydami 1705,89 Lt žalą, išdaužė Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kopos automobilių „Santana PS 10“, v/n (duomenys neskelbtini), priekinį stiklą ir dešinės galinių durelių stiklą, padarydami 740,32 Lt žalą, bei „VW Vento“, v/n (duomenys neskelbtini), priekinį dešinės pusės žibintą ir priešrūkinio žibinto imitaciją, išdaužė Vilniaus rajono policijos komisariato automobilio „Mitsubishi L200“, v/n (duomenys neskelbtini), plastmasinio gaubto galinį stiklą, padarydami 702,40 Lt žalą, išdaužė Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojavimo skyriaus automobilio „Fiat Ducato“, v/n (duomenys neskelbtini), žibintą, padarydami 449,99 Lt žalą), padarydami 11601,77 Lt turtinę žalą UAB „Swedbank autoparko valdymas“ (išdaužė automobilio „Toyota Avensis“, v/n (duomenys neskelbtini), galinį stiklą, galinių dešinės pusės durų stiklą, veidrodžius, žibintą, sugadino galinį dešinės pusės sparną, galinių dešinės pusės durų rankeną su dangteliu, galinės kairės bei dešinės pusės duris, galinį bamperį, galinį dešinės pusės statramstį), padarydami 5351,43 Lt turtinę žalą BĮ UAB „M.“ (išdaužė 2 kavinės, esančios Gynėjų g./Gedimino pr. 2/49A, Vilniuje, langų stiklo paketus, pažeidė priklijuotus ant stiklo lipdukus), padarydami 16696,20 Lt turtinę žalą UAB “R.I.“ (duomenys pakeisti) (išdaužė baro „L. L.“, esančio Gynėjų g. 14, Vilniuje, lango stiklo paketą), padarydami 190,00 Lt turtinę žalą G. P. (nulaužė jos automobilio „Mazda Xedos 6“, v/n (duomenys neskelbtini) kairės pusės veidrodėlį),

D. S., riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST bei policijos pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: laikotarpyje nuo 13.00 val. iki 15.30 val. šalia Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Vilniuje, riaušių metu, būdamas neblaivus, vartojo necenzūrinius žodžius, mėtė akmenis, sniego gniūžtes, kiaušinius, kitus daiktus į policijos bei VST pareigūnus, bei Seimo rūmus, nepakluso teisėtam policijos pareigūno A. Ž. nurodymui sustoti ir koja vieną kartą smūgiavo pastarajam į krūtinę bei ranka į veidą, įžeidinėjo policijos pareigūnus bei VST pareigūnus necenzūriniais žodžiais, spardė šiukšlių konteinerį, t.y. D. S. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 283 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

T. Š. riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST bei policijos pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: laikotarpyje nuo 13.00 val. iki 15.30 val. šalia Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Vilniuje, riaušių metu, būdamas neblaivus, vartojo necenzūrinius žodžius, mėtė akmenis, sniego gniūžtes, kiaušinius, kitus daiktus į policijos bei VST pareigūnus, spardė šiukšlių konteinerį, įžeidinėjo policijos pareigūnus bei VST pareigūnus necenzūriniais žodžiais, t.y. T. Š. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 283 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

R. V., riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST bei policijos pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: laikotarpyje nuo 13.00 val. iki 15.30 val. šalia Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Vilniuje, riaušių metu, būdamas neblaivus, vartojo necenzūrinius žodžius, mėtė akmenis, sniego gniūžtes, kiaušinius, kitus daiktus į policijos bei VST pareigūnus, bei Seimo rūmų langus, įžeidinėjo policijos pareigūnus bei VST pareigūnus necenzūriniais žodžiais, t.y. R. V. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 283 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

G. L., 2009-01-16, laikotarpyje nuo 12 val. 15 min. iki 18.00 val., šalia Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Vilniuje, riaušių metu, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, vartojo necenzūrinius žodžius, dalino riaušių dalyviams kiaušinius, mėtė akmenis, kiaušinius, sniego gniūžtes, į policijos bei VST pareigūnus, įžeidinėjo policijos pareigūnus bei VST pareigūnus necenzūriniais žodžiais, bei A.Goštauto ir Gedimino pr. sankryžoje rankomis ir kojomis suduodamas į automobilį “Toyota Avensis”, v/n (duomenys neskelbtini), jį sugadino, t.y. G. L. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 283 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

E. Š., riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST bei policijos pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: laikotarpyje nuo 13.00 val. iki 15.30 val. šalia Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Vilniuje, riaušių metu, būdamas neblaivus, vartojo necenzūrinius žodžius, mėtė akmenis, sniego gniūžtes, kiaušinius, kitus daiktus į policijos bei VST pareigūnus, bei Seimo rūmų langus ir juos išdaužė, įžeidinėjo policijos pareigūnus bei VST pareigūnus necenzūriniais žodžiais, t.y. E. Š. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 283 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

A. D., riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST bei policijos pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: laikotarpyje nuo 13.00 val. iki 15.30 val. šalia Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Vilniuje, riaušių metu, vartojo necenzūrinius žodžius agitavo šalia stovinčius asmenis šturmuoti Lietuvos Respublikos Seimo rūmus, mėtė akmenis, sniego gniūžtes, kiaušinius, kitus daiktus į policijos bei VST pareigūnus, bei Seimo rūmų langus ir juos išdaužė, nulaužė prie Seimo rūmų esančio fontano strypus ir mėtė juos link Seimo rūmų, metė akmenį į kavinės „R.“, esančios Gynėjų g., Vilniuje langą ir jį išdaužė, įžeidinėjo policijos pareigūnus bei VST pareigūnus necenzūriniais žodžiais, t.y. A. D. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 283 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

T. Č., riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: nuo 14.30 val. iki 16.00 val. būdamas ant Žvėryno tilto, esančio šalia Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Vilniuje bei Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje vartojo necenzūrinius žodžius, mėtė akmenis ir sniego gniūžtes, kiaušinius, bei kitus daiktus į policijos bei VST pareigūnus, t.y. T. Č. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 283 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

K. L., riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: nuo 14.30 val. iki 16.20 val., būdamas ant Žvėryno tilto, esančio šalia Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, bei A.Goštauto g. ir Gedimino pr. sankryžoje, vartojo necenzūrinius žodžius, mėtė akmenis ir sniego gniūžtes, kiaušinius bei kitus daiktus į policijos bei VST pareigūnus, bei A.Goštauto ir Gedimino pr. sankryžoje rankomis ir kojomis suduodamas ne mažiau kaip 5 smūgius į automobilį “Toyota Avensis”, v/n (duomenys neskelbtini), jį sugadino, t.y. K. L. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 283 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

J. Š., riaušių metu smurtavo ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: nuo 13.00 val. iki 13.30 val., būdamas prie Lietuvos Respublikos Seimo II-ųjų rūmų, adresu Gedimino pr. 53, Vilniuje, mėtė akmenis, ledo gabalus bei kitus daiktus į VST pareigūnus, t.y. J. Š. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 283 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

E. Ž., riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: nuo 12.40 val. iki 14.15 val., būdamas prie Lietuvos Respublikos Seimo II-ųjų rūmų, adresu Gedimino pr. 53, Vilniuje, vartojo necenzūrinius žodžius VST ir policijos pareigūnų atžvilgiu, mėtė akmenis, ledo gabalus, kiaušinius bei kitus daiktus į policijos ir VST pareigūnus, t.y. E. Ž. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 283 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

A. A., riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: nuo 12.40 val. iki 13.40 val., būdamas prie Lietuvos Respublikos Seimo II-ųjų rūmų, adresu Gedimino pr. 53, Vilniuje, mėtė ledo gabalus, sniego gniūžtes, kiaušinius bei kitus daiktus į Lietuvos Respublikos Seimo II-ųjų rūmų langus, t.y. A. A. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 283 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

S. S., riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: nuo 12.40 val. iki 13.40 val., būdamas prie Lietuvos Respublikos Seimo II-ųjų rūmų, adresu Gedimino pr. 53, Vilniuje, mėtė ledo gabalus, sniego gniūžtes, kiaušinius bei kitus daiktus į Lietuvos Respublikos Seimo II-ųjų rūmų langus, t.y. S. S. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 283 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

A. A., riaušių metu smurtavo ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų: nuo 12.15 val. iki 18.00 val., būdamas prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Vilniuje, vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidžiamai vadino Seimo tarnautojus „šunimis“, mėtė sniego gniūžtes ir dujų užtaisus į VST pareigūnus, t.y. A. A. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 283 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

Č. D., riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų: nuo 12.15 val. iki 18.00 val., būdamas prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Vilniuje, vartojo necenzūrinius žodžius, mėtė sniego gniūžtes, ledo gabalus ir akmenis į Lietuvos Respublikos Seimą, policininkus ir VST pareigūnus, t.y. Č. D. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 283 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

Č. B., riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: nuo 13 val. iki 15 val., būdamas Nepriklausomybės aikštėje, šalia Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Vilniuje, vartojo necenzūrinius žodžius, žodžiais ir rankų gestais agitavo bendrininkus ir šalia stovinčius asmenis pulti policijos ir VST pareigūnus, mėtė akmenis, sniego gniūžtes bei kitus daiktus į Vilniaus apskrities VPK Mobilios kuopos pareigūnus, t.y. Č. B. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 283 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

T. Č., laikotarpyje nuo 14.30 val. iki 16.20 val., būdamas ant Žvėryno tilto, esančio šalia Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, bei A.Goštauto g. ir Gedimino pr. sankryžoje, nevykdė policijos bei VST pareigūnų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos, vartojo necenzūrinius žodžius, mėtė akmenis, ledo gabalus, sniego gniūžtes bei kitus daiktus į policijos bei VST pareigūnus, bei A.Goštauto ir Gedimino pr. sankryžoje rankomis ir kojomis suduodamas ne mažiau kaip 2 smūgius į automobilį “Toyota Avensis”, v/n (duomenys neskelbtini), jį sugadino, t.y. T. Č. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 283 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

V. K., riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: nuo 12.15 val. iki 17 val., būdamas prie Lietuvos Respublikos Seimo II-ųjų rūmų, adresu Gedimino pr. 53, Vilniuje, mėtė ledo gabalus, sniego gniūžtes į policijos bei VST pareigūnus, t.y. V. K. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 283 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

A. D., riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: apie 16 val., būdamas Gynėjų gatvėje, šalia Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Vilniuje, žodžiai ir veiksmais agitavo bei ragino bendrininkus ir šalia stovinčius asmenis pulti policijos ir VST pareigūnus, metė į Vilniaus apskrities VPK Mobilios kuopos tarnybinį automobilį Santana PS10 valst.Nr. (duomenys neskelbtini) ledo gabalą ir išdaužė dešinės pusės, galinių durelių lango stiklą, t.y. A. D. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 283 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

S. S., riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: nuo 12.15 val. iki 15 val. 10 min., būdamas šalia Lietuvos Respublikos Seimo pastato, esančio Gedimino pr. 53 Vilniuje, bei Gedimino prospekto atkarpoje tarp Rotundo ir J.Tumo-Vaižganto g. Vilniuje, mėtė pagalius, akmenis bei dūminius užtaisus į policijos, VST pareigūnus bei į Seimo pastatą, kuo šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, t.y. S. S. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 283 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

S. Ž., riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: nuo 12,15 val. iki 16 val. 50 min., būdamas šalia Lietuvos Respublikos Seimo pastato, esančio Gedimino pr. 53 Vilniuje, ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pats mėtė ledo gabalus bei akmenis į Seimo pastatą, veržėsi į Seimą pats, kurstė bei ragino tai daryti kitus asmenis, kuo šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, t.y. S. Ž. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 283 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

L. I., riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: nuo 12.40 val. iki 14.30 val., būdamas prie Lietuvos Respublikos Seimo I-ųjų ir II-ųjų rūmų, adresu Gedimino pr. 53, Vilniuje, mėtė sniego gniūžtes, ledo gabalus, akmenis ir kitus daiktus į Lietuvos Respublikos Seimo langus ir pareigūnus, taip pat pasipriešino policininkams bei VST pareigūnams,- puolė ir sudavė smūgį koja į VST pareigūnus, t.y. L. I. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 283 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

S. A., riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: nuo 12.40 val. iki 18.00 val., būdamas prie Lietuvos Respublikos Seimo I-ųjų ir II-ųjų rūmų, adresu Gedimino pr. 53, Vilniuje, mėtė ledo gabalus, sniego gniūžtes, akmenis į Lietuvos Respublikos Seimo rūmų langus, ir išdaužė Lietuvos Respublikos Seimo I-ųjų rūmų langą, t.y. S. A. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 283 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

M. G., riaušių metu smurtavo ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: nuo 14.00 iki 17.00 val., šalia Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, Gedimino pr.53, Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje ir prie Gedimino pr. ir A.Goštautos g. sankryžos, šalia Žvėryno tilto, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, pasipriešino policijos bei VST pareigūnams: nevykdė jų teisėtų reikalavimų nutraukti vykdomus neteisėtus veiksmus, vartojo įvairius necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu bei panaudojo jų atžvilgiu fizinį smurtą – mėtė akmenis, sniego gniūžtes, ledo gabalus, stiklinį butelį, t.y. M. G. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 283 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

A. L., riaušių metu smurtavo ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: nuo 14.00 iki 16.00 val., šalia Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, Gedimino pr.53, Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje šalia fontano, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, pasipriešino policijos bei VST pareigūnams: nevykdė jų teisėtų reikalavimų nutraukti vykdomus neteisėtus veiksmus, vartojo įvairius necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu bei du kartus šovė iš pramoninės gamybos (Vokietija) 9 mm kalibro „Pabeda“ modelio dujinio pistoleto UMAREX Nr.007024677, pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamo D kategorijos šaunamiesiems ginklams, dujiniais-garsiniai šoviniais, taip pat niokojo turtą - mėtė sniego gniūžtes, ledo gabalus, akmenis, stiklinius butelius į Seimo rūmų pastato langus, sudaužydamas jų stiklo paketus, t.y. A. L. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 283 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

Pasak apeliantų, teismas apskritai negalėjo nagrinėti civilinių ieškinių šioje baudžiamojoje byloje, kadangi nenustatytas galutinis ratas asmenų, kurie savo veiksmais 2009-01-16 tyčia sužalojo Seimo turtą, o visą 270 316,97 Lt dydžio žalą priteisdamas solidariai iš 28 nuteistųjų, teismas pažeidė teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir lygiateisiškumo principus, atsižvelgiant į tai, kad pastarieji tokiu būdu turi materialiai atsakyti už 1000 - 3000 mitinguojančių žmonių veiksmus.

Apeliaciniu skundu D. S. prašo išteisinti jį pagal BK 283 straipsnio 2 dalį, atmesti byloje pareikštus civilinius ieškinius.

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. Š. prašo pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-02-25 nuosprendį, perkvalifikuoti jo veiksmus iš BK 283 straipsnio 2 dalies į BK 284 straipsnio l dalį, palikti nenagrinėtus byloje pareikštus civilinius ieškinius, suteikiant civiliniams ieškovams teisę ieškinius pareikšti civilinio proceso tvarka.

Skunde pažymima, jog S. A. negali atsakyti už kitų asmenų veiksmus, šiems padarant žalą civiliniams ieškovams, kadangi įvertinus prieš tai skunde pateiktus argumentus, darytina išvada, jog pastarasis nebendrininkavo nei su vienu iš byloje kaltinamų asmenų, o jam pateiktas kaltinimas dėl BK 283 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos įvykdymo taipogi nepagrįstas, juolab, kad, pasak apeliantų, byloje nėra įrodyta, kad visą civiliniuose ieškiniuose nurodytą žalą padarė asmenys, byloje pripažinti kaltais. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantų nuomone, teismas neturėjo nagrinėti civilinių ieškinių, kol nėra aišku, kurių konkrečiai asmenų neteisėtais veiksmais padaryta žala ir kaip turi būti teisingai ir teisėtai paskirstyta civilinė atsakomybė, arba ieškiniai galėjo būti tenkinti tik tokia apimtimi, kuri būtų susieta aiškiais priežastiniais ryšiais su konkrečiais nuteistųjų, įskaitant S. A., veiksmais, kaip tai numato CK 6.279 straipsnio 4 dalies nuostatos.

Apeliaciniu skundu nuteistojo E. Ž. gynėjas adv. M. Paukštė prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-02-25 nuosprendį E. Ž. atžvilgiu ir jį išteisinti; nenustačius apkaltinamojo nuosprendžio panaikinimo ir išteisinamojo nuosprendžio priėmimo pagrindų, perkvalifikuoti E. Ž. inkriminuotą nusikaltimą iš BK 283 straipsnio 2 dalies į 283 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam su laisvės atėmimu nesisijusią bausmę, nenustačius nei išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo, nei nusikalstamos veikos perkvalifikavimo pagrindų, sušvelninti E. Ž. paskirtą laisvės atėmimo bausmę; atmesti E. Ž. atžvilgiu pareikštus civilinius ieškinius.

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. Š. ir jo gynėjas adv. M. Paukštė prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-02-25 nuosprendį T. Š. atžvilgiu ir jį išteisinti; nenustačius apkaltinamojo nuosprendžio panaikinimo ir išteisinamojo nuosprendžio priėmimo pagrindų, perkvalifikuoti T. Š. inkriminuotą nusikaltimą iš BK 283 straipsnio 2 dalies į 283 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam su laisvės atėmimu nesisijusią bausmę; nenustačius nei išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo, nei nusikalstamos veikos perkvalifikavimo pagrindų, sušvelninti T. Š. paskirtą laisvės atėmimo bausmę; atmesti T. Š. atžvilgiu pareikštus civilinius ieškinius.

Apeliantų nuomone T. Š. pareikšti civiliniai ieškiniai turi būti atmesti, kadangi pastarasis jokio nusikaltimo nepadarė, nesukėlė nei vienam iš nukentėjusiųjų nei turtinės, nei neturtinės žalos, todėl iš jo negali būti reikalaujama atlyginti dėl kitų asmenų nusikalstamų veiksmų atsiradusios žalos.

Motyvuojamoji dalis

Dėl BK 283 straipsnio 2 dalies taikymo

Kad nuteistieji A. D., L. I., E. Ž. (J.), D. S., K. L., T. Č., J. Š., Č. D., A. A., M. G., S. Ž., S. A., T. Š., G. L., T. Č., V. K., Č. B., S. S., R. V., A. L., A. A., S. S., E. Š. jiems inkriminuotus nusikalstamus veiksmus padarė žmonių sambūryje, jokių abejonių nekyla.

Byloje nustatytos aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido padaryti pagrįstą išvadą, kad dalyvavimas riaušėse nebendrininkaujant su kitais sambūrio dalyviais, iš esmės yra negalimas. Tačiau, kaip pagrįstai pastebėjo skunduose nuteistųjų T. Š. ir E. Ž. (J.) gynėjas adv. M. Paukštė, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad dalyvavimo riaušėse sudėtis bendrininkavimą nustato kaip būtiną šio nusikaltimo požymį, negalėjo šios aplinkybės laikyti, kaip sunkinančios nuteistųjų atsakomybę. Todėl nuosprendžio dalį, kuria nuteistųjų, tame tarpe ir nepadavusių apeliacinių skundų, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe, panaikinti (BK 60 str. 1 d. 1 p., BPK 320 str. 3 d.).

Reikia pažymėti ir tai, kad skundžiamu teismo nuosprendžiu nei vienam nuteistųjų, išskyrus nuteistąjį A. L., nebuvo inkriminuotas šaunamojo ginklo, kaip riaušes kvalifikuojančio požymio, panaudojimas, taipogi nei vienam iš nuteistųjų nebuvo inkriminuotas sprogmenų panaudojimas, riaušių organizavimas ar jų provokavimas, kaip alternatyvios veikos. Todėl nėra jokio pagrindo svarstyti nuteistųjų M. G., L. I., S. S., A. D., A. A. ir jų gynėjos N. Boiko šiuo aspektu apeliaciniuose skunduose keliamų klausimų.

Nepagrįsti ir atmetami nuteistųjų Č. D. bei S. S. skundų argumentai, kuriais šie teigia, jog skundžiamas teismo nuosprendis jų atžvilgiu turi būti panaikintas vien dėl to, jog buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, politikams, valstybės pareigūnams bei žiniasklaidai įvykius prie Seimo vadinant riaušėmis, o jų dalyvius – riaušininkais. Šioje vietoje reikia pažymėti, kad būtina atskirti pareiškimą, kuriuo įtariama, jog buvo padaryta tam tikra BK specialiojoje dalyje numatyta nusikalstama veika, ar, kad kažkas tiesiog įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, nuo aiškaus paskelbimo, kad konkretus asmuo, nesant įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio, yra padaręs konkrečią nusikalstamą veiką. Be to, ir tokiu atveju lemiamą reikšmę iš esmės turi ne tai, kaip pasakyta, bet tai, kas pasakyta, kitaip tariant, ar pasisakymu teigiama, jog konkretus asmuo, kuris kaltinamas konkrečios nusikalstamos veikos padarymu, iš tiesų ją padarė.

Analizuojant bylos medžiagą matyti, kad 2009-01-16, prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų buvę įvykiai, iš tiesų, kai kuriais atvejais, buvo įvardinti riaušėmis. Tačiau vien ši aplinkybė nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog tokiu būdu buvo siekiama suformuoti nuomonę apie konkrečių asmenų, dalyvavusių minėtuose įvykiuose, kaltumą. Jokių objektyvių, faktinėmis aplinkybėmis pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimą dėl to, jog konkrečiai kuris nors iš minėtų apeliantų buvo įvardintas „riaušininku“ ar buvo sudarytos sąlygos nedviprasmiškai nuomonei dėl jų kaltumo susiformuoti, byloje nenustatyta, tokių duomenų, be abstraktaus pareiškimo, nepateikia ir jie patys. Tuo tarpu iš byloje nustatytų duomenų analizės matyti, jog sąvokos „riaušės“, „riaušininkai“ bylos kontekste buvo vartotos siekiant glaustai apibūdinti pačios nusikalstamos veikos, dėl kurios byloje atliktas ikiteisminis tyrimas ir išnagrinėta baudžiamoji byla, požymių visumą, nesiejant jos su konkrečiais, 2009-01-16 įvykiuose prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų dalyvavusiais asmenimis bei išankstiniais pareiškimais apie jų kaltę.

Dėl nuteistojo A. D. apeliacinio skundo

Teismo išvada, kad nuteistais A. D., apie 16.00 val., būdamas Gynėjų gatvėje, šalia Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Vilniuje, žodžiais ir veiksmais agitavo bei ragino bendrininkus ir šalia stovinčius asmenis pulti policijos ir VST pareigūnus, taipogi nepagrįsta, ją objektyviai paneigia šį nuteistąjį sulaikę pareigūnai. Taigi, pasak liudytojo A. J., tuo metu, kai jis atvažiavo ir Gynėjų gatvėje pastatė tarnybinį automobilį, Nepriklausomybės aikštėje jau buvo pakankamai ramu, jokių susirėmimų nevyko. Šalia tarnybinių automobilių buvo ir kiti jų kuopos pareigūnai. Nuteistasis tuo metu stovėdamas kitoje Gynėjų gatvės pusėje, buvo vienas ir nieko nedarė. Ir tik po pareigūno paraginimo eiti namo, nuo šaligatvio paėmė ledo gabalą ir metė link jų. Taigi šiuos nuteistojo A. D. padarytus viešosios tvarkos pažeidimo veiksmus, nors ir sugadinant svetimą turtą, negalima prilyginti riaušėms, nes kaip jau buvo minėta, riaušėmis vadinami žmonių sambūrio viešai atliekami fizinio smurto veiksmai, svetimo turto niokojimas arba kitos viešosios tvarkos šiurkštus pažeidimas. Tuo tarpu šių aplinkybių nenustatyta. Todėl apelianto nusikalstama veika iš BK 283 straipsnio 2 dalies turi būti perkvalifikuota į BK 284 straipsnio 1 dalį.

Taigi įvertinus išdėstytą nuteistajam A. D. už jo padarytą nusikaltimą skirtina sankcijoje numatyta bausmė – 50 MGL dydžio bauda (BK 47 str. 3 d. 2 p., 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija).

Dėl nuteistiesiems T. Č., R. V., Č. B., S. A., T. Č., S. S., A. L., E. Ž. (J.), T. Š., V. K. paskirtų bausmių

Byloje nustatyta, kad T. Š. praeityje neteistas, dirba, tačiau ne kartą baustas administracine tvarka (18 t. b. l. 63-69). Veika už kurią apeliantas yra nuteistas, pagal įstatymą priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai.

Nuteistojo T. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką pastarasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas be jokių abejonių turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.,18 t. b. l. 82).

Įvertinęs visas padaryto nusikaltimo aplinkybes bei nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, bei tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra, pirmosios instancijos teismas nuteistajam T. Š. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu visgi mažesnė nei straipsnio sankcijoje už jo padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis. Be to, nusprendęs, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai T. Š. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, pastarajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo. Taigi, pirmosios instancijos teismas įvertino visas apeliantų skunde nurodytas aplinkybes ir paskyrė T. Š. teisingą bausmę. Be to, reikia pažymėti, kad BK 283 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam T. Š., negalėjo paskirti kitos, kaip kad apeliantai prašo, arešto bausmės, nes tam nebuvo nei BK 62 straipsnyje nei BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų, juolab, kad ir arešto bausmė yra trumpalaikis laisvės atėmimas, atliekamas areštinėje. Tuo tarpu jau šios bausmės vykdymo atidėjimo baudžiamasis įstatymas nenumato.

Nuteistasis R. V. taipogi yra nuteistas už nusikalstamos veikos viešajai tvarkai padarymą, kuri pagal įstatymą priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstamos veikos padarymo metu apeliantas niekur nedirbo ir nesimokė, be to, kaip pagrįstai pastebėjo teismas, ne kartą buvo teistas, tame tarpe ir už analogiško pobūdžio veikų padarymą, už nedidelį chuliganizmą bei pasipriešinimą policijos pareigūnui, kitus teisės pažeidimus, R. V. buvo baustas ir administracine tvarka (18 t. b. l. 115-122, 129-135, 36 t. b. l. 1-5, 25 t. b. l. 20-31). Visos šios aplinkybės, priešingai nei mano apeliantas, neigiamai charakterizuoja pastarojo asmenybę ir tai, kad apeliantas buvo teistas už ankstesnes veikas, kurias buvo padaręs būdamas nepilnamečiu, byloja tik apie pastarojo pakankamai didelę kriminalinę patirtį.

Nuteistojo R. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. R. V. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką pastarasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas be jokių abejonių turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Apelianto argumentas, kad byloje nėra jokių duomenų, kad jis riaušių metu buvo neblaivus yra nepagrįstas ir atmetamas. Viena vertus, kad nuteistasis riaušių metu vartojo alkoholinius gėrimus užfiksuota vaizdo medžiagoje, kita vertus, tai, kad nuo R. V., kai šis prašė paleisti tris sulaikytus asmenis, sklido aiškus alkoholio kvapas, patvirtino ir liudytoju apklaustas A. Ž.

Taigi pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas padarytų nusikaltimų aplinkybes, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra, apeliantui paskyrė sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu visgi yra mažesnė nei straipsnio sankcijoje už jo padarytą nusikaltimą numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, be to, pastarajam taikė ir palankesnį paskirtų bausmių subendrinimo, t. y. dalinio sudėjimo būdą. R. V. paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau švelninti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo.

Byloje nustatyta, kad T. Č. praeityje jau buvo ne kartą teistas tame tarpe ir už analogiško pobūdžio tyčinių nusikalstamų veikų padarymą. Ir nors teistumas yra išnykęs, tačiau ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę. Kita vertus, T. Č. padarė nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, kuri pagal įstatymą priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Be to, sprendžiant iš bylos dokumentų, T. Č. linkęs piktnaudžiauti narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, jam diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant kelis narkotikus bei psichoaktyviąsias medžiagas, žalingas vartojimas, socializuotas elgesio sutrikimas, ne kartą pastarasis buvo baustas ir administracine tvarka (19 t. b. l 123, 127, 24 t. b. l. 53-57, 36 t. b. l. 6-34).

T. Č. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Taigi pirmosios instancijos teismas, priešingai nei mano nuteistasis, įvertinęs visas padarytų nusikaltimų aplinkybes bei jo asmenybę, tame tarpe ir tai, kad pastarasis vedęs, turi mažametę dukrą, dirbo, kitas turinčias reikšmės bausmės skyrimui aplinkybes, nuteistajam, nepažeidžiant BK 61 straipsnyje numatytų nuostatų, paskyrė straipsnio sankcijoje numatytą tik vieną bausmės rūšį - laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei straipsnio sankcijoje už jo padarytą nusikaltimą numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Be to pastarajam taikė ir palankesnį paskirtos bausmės subendrinimo su ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės būdą, t. y. dalinio sudėjimo būdą. T. Č. paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau švelninti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo. Teismo argumentai dėl kurių šiam nuteistajam nebuvo paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas yra pagrįsti: kartotinis nusikalstamų veikų darymas, teismui išties neleido manyti, kad bausmės tikslai šio nuteistojo atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Nuteistasis Č. B. praeityje neteistas, tačiau baustas administracine tvarka (21 t. b. l. 155-156, 157). Veika už kurią apeliantas yra nuteistas, pagal įstatymą priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai.

Nuteistojo Č. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką pastarasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas be jokių abejonių turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Priešingai nei mano apeliantas, pirmosios instancijos teismui, nebuvo pagrindo pripažinti Č. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog šis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi.

Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tuomet, kai asmuo tai daro savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių, kaip kad nagrinėjamu atveju. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, Č. B., apklausiamas dėl jam inkriminuojamos veikos savo vaidmenį menkino ir kaltu prisipažino tik toje dalyje kiek jo veiksmai buvo užfiksuoti vaizdo įrašais. Todėl ikiteisminio tyrimo institucijų surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų nulemtas nuteistojo Č. B. prisipažinimas, pagrįstai teismo nebuvo pripažintas, kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Taigi pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas padaryto nusikaltimo aplinkybes bei nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, bei tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra, nuteistajam Č. B. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu visgi mažesnė nei straipsnio sankcijoje už jo padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis. Be to, nusprendęs, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai Č. B. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, pastarajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad nuteistajam Č. B. buvo paskirta aiškiai per griežta bausmė.

Nuteistojo T. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką pastarasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas be jokių abejonių turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p., 22 t. b. l. 13 ).

Įvertinęs visas padaryto nusikaltimo aplinkybes bei nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, bei tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra, pirmosios instancijos teismas nuteistajam T. Č. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu mažesnė nei straipsnio sankcijoje už jo padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis. Be to, nusprendęs, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai T. Č. atžvilgiu bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, pastarajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo. T. Č. paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau švelninti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo.

Byloje nustatyta, kad E. Ž. (J.) praeityje buvo du kartus teistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą. Ir nors teistumas yra išnykęs, tačiau ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę. Be to, pastarasis būdamas darbingas niekur nedirbo, darbo biržoje kaip ieškantis darbo, neregistruotas, ne kartą baustas administracine tvarka, jam diagnozuotas asocialaus tipo asmenybės sutrikimas ( 20 t. b. l. 46, 24 t. b. l. 29-32, 171-172). Veika už kurią apeliantas yra nuteistas, pagal įstatymą priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai.

Įvertinus visas padaryto nusikaltimo aplinkybes bei nuteistojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes nuteistajam E. Ž. (J.) paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu, kaip ir numatyta BK 61 straipsnyje, yra mažesnė nei straipsnio sankcijoje už jo padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis, vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra pagrindo. Be to, pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai E. Ž. (J.) atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, pastarajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo. Reikia pažymėti ir tai, kad, kaip jau buvo minėta, BK 283 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam E. Ž. (J.) negalėjo paskirti kitos, kaip kad apeliantai prašo, bausmės rūšies - arešto, nes tam nebuvo nei BK 62 straipsnyje nei BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų, juolab, kad ir arešto bausmė taipogi yra trumpalaikis laisvės atėmimas, atliekamas areštinėje. Tuo tarpu, kaip jau buvo pažymėta, šios bausmės vykdymo atidėjimo baudžiamasis įstatymas nenumato.

Nuteistasis S. A. praeityje buvo teistas, teistumas yra išnykęs. S. A. padarė nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, kuri pagal įstatymą priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, ne kartą baustas administracine tvarka ( 23 t. b. l. 71-75, 24 t. b.l. 74-80). Kita vertus apeliantas mokėsi, buvo registruotas darbo biržoje, dirbo, charakterizuojamas teigiamai (34 t. b. l. 131-137). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas rado galimybę pripažinti tai, kad S. A. nors ir nežymią, tačiau visgi atlygino padarytos žalos dalį. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas padaryto nusikaltimo aplinkybes bei nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, pastarajam paskyrė sankcijoje numatytą tik vieną bausmės rūšį - laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu ženkliai mažesnė nei straipsnio sankcijoje už jo padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis. Be to, nusprendęs, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai S. A. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, pastarajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo. Todėl priešingai nei skunde teigia apeliantai, teismas įvertinęs visą nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, pastarajam paskyrė teisingą bausmę.

Nuteistasis A. L. praeityje neteistas, dirba, turi šeimą, kurioje auga mažametis vaikas. Veika už kurią apeliantas yra nuteistas, pagal įstatymą priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, be to, pastarasis baustas administracine tvarka ( 23 t. b. l. 189-192).

Nuteistojo A. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas padaryto nusikaltimo aplinkybes bei nuteistojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, nuteistajam A. L. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri, kaip ir numatyta BK 61 straipsnyje, savo dydžiu mažesnė nei straipsnio sankcijoje už jo padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis. Be to, nusprendęs, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai A. L. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, pastarajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo. A. L. paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra teisinio pagrindo.

Nuteistasis S. S. praeityje taipogi buvo ne kartą teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už nedidelį chuliganizmą ( 22 t. b. l. 152-163), be to, turi šeimą, kurioje auga nepilnametis vaikas, registruotas darbo biržoje. Veika už kurią apeliantas yra nuteistas, pagal įstatymą priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai.

Nuteistojo S. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas padaryto nusikaltimo aplinkybes bei nuteistojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, nuteistajam S. S. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu mažesnė nei straipsnio sankcijoje už jo padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis. Be to, nusprendęs, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai S. S. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, pastarajam paskirtos bausmės vykdymą atidėjo. S. S. paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra teisinio pagrindo.

Nuteistasis V. K. praeityje neteistas, nagrinėjamo įvykio metu mokėsi, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra ( 22 t. b. l. 42-43).

Kita vertus, V. K. padarė nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, kuri pagal įstatymą priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, be to, pastarasis buvo baustas administracine tvarka ( 24 t. b. l. 70-71). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, ir pagrįstai.

Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tuomet, kai asmuo tai daro savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių, kaip kad nagrinėjamu atveju. Iš bylos duomenų matyti, kad į valstybės instituciją nuteistasis V. K. atvyko tik tuomet kai policijos tinklapyje pamatė savo nuotrauką. Kita vertus, net ir atvykęs, pastarasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino tik toje apimtyje, kurioje jo veiksmai buvo užfiksuoti vaizdo įrašuose, kiek įmanoma menkindamas padarytų nusikalstamų veiksmų pavojingumo laipsnį. Todėl ikiteisminio tyrimo institucijų surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų nulemtas nuteistojo V. K. prisipažinimas, pagrįstai nebuvo pripažintas, kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, apeliantui paskyrė sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmes, kuri savo dydžiu yra ženkliai mažesnės nei straipsnio sankcijoje už jo padarytą nusikaltimą numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Be to, nusprendęs, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai V. K. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, pastarajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo. Todėl nuteistojo argumentai dėl jam paskirtos per griežtos bausmės yra nepagrįsti ir atmetami.

Nepagrįsti ir atmetami nuteistųjų skundų argumentai neva tai jų nusikalstamų veiksmų padarymui įtakos turėjo provokuojantis Seimo rūmuose buvusių asmenų elgesys, teigiant kad šie rodė prie Seimo rūmų susirinkusiems asmenims nepadorius gestus. Viena vertus, šiai aplinkybei pagrįsti nėra jokių objektyvių duomenų, kita vertus, šia versija, kuri nėra įtikinama, pastarieji pradėjo manipuliuoti tik po nuteistojo A. A. parodymų užfiksuotų ikiteisminio tyrimo metu, kuris, sužinojęs jog yra ieškomas ir su gynėja atvykęs į Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 3 PK, vienintelis iš šioje byloje įtariamų asmenų, šią aplinkybę nurodė. Todėl ji vertinama kaip pasirinkta nuteistųjų gynybos pozicija siekiant bent iš dalies pateisinti savo nusikalstamus ir atmetama ( 21 t. b. l. 80-82, 84-87).

Nuteistojo A. A. skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo įsigilinęs į bylos aplinkybes, nes vertindamas jo asmenybę bausmės skyrimo metu nurodė, kad jis buvo teistas, tuo tarpu, apelianto teigimu, jis niekada nebuvo teistas, taipogi yra nepagrįstas ir atmetamas. Kaip matyti iš byloje esančio Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2003-08-07 nuosprendžio, A. A. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (25 t. b. l. 34). Todėl pirmosios instancijos teismas konstatuodamas šį faktą pažymėjo ir tai, kad šis A. A. teistumas yra išnykęs.

Dėl civilinių ieškinių

Byloje esančių rašytinių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 283 straipsnio 2 dalyje padarymo, civiliniams ieškovams – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai, Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui, UAB „M.“ bei UAB “R.I.“ (duomenys pakeisti) buvo padaryta turtinė žala.

BK 283 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtis, ką pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, yra formalioji, kas reiškia, jog atsakomybei pagal šį straipsnį taikyti pakanka, kai žmonių sambūrio dalyviai faktiškai pradeda smurtauti, niokoti turtą arba atlieka kitus veiksmus, kuriais šiurkščiai buvo pažeista viešoji tvarka ir tai jie daro tiesiogine tyčia. Dėl tokių veiksmų kilusių padarinių pobūdis bei dydis teisinės reikšmės veikos kvalifikavimui pagal minėtą straipsnį neturi.

Tačiau kaip pagrįstai savo skunduose nurodo dauguma apeliantų, siekiant nustatyti kaltais pagal baudžiamąjį įstatymą pripažintų asmenų atsakomybę už nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, tarp šių asmenų veiksmų ir kilusių padarinių turi būti nustatytas priežastinis ryšys. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltininko tyčia šiuo atveju, t.y. padarinių atžvilgiu, gali būti tiek tiesioginė, tiek netiesioginė. Esant tiesioginei tyčiai, kaltininkas atlikdamas destrukcinio pobūdžio neteisėtus veiksmus, tokius kaip akmenų, stiklinių butelių, ledo gabalų ir kt. daiktų mėtymas ir pan., numato, kad dėl to bus sugadintas ar sunaikintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori. Esant netiesioginei tyčiai, kaltininkas šių padarinių nenori, bet sąmoningai leidžia jiems kilti. Taip pat padarinių atžvilgiu galima tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta tyčia. Apibrėžta tyčia yra tuomet, kai asmuo konkrečiai suvokia veikos pavojingumo pobūdį ir siekia konkrečių padarinių, pavyzdžiui, sugadinti, suniokoti konkretų svetimą turtą (apgadinti konkretų automobilį, išdaužti konkretų tam tikro pastato langą ir pan.), sužeisti konkretų asmenį ir t.t. Tačiau kuomet kaltininkas darydamas veiką suvokia jos pavojingumą, bet nesuvokia konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, t.y. kaltininką tenkina bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą, veikos padarinius jis numato bendrai, jų savo sąmonėje nedetalizuodamas, konstatuotina neapibrėžta tyčia, ir kaltininkas tokiu atveju atsako už atsiradusius padarinius. Tuo tarpu kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, priežastis ir aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą (kasacinė nutartis Nr. 2K-242/2011).

Pažymėtina, jog paprastai dėl bendro dalyvavimo darant nusikalstamą veiką atsiradę padariniai yra bendri visiems bendrininkams ir nėra priskiriami ar išskaidomi atskiriems asmenims. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 3 dalies nuostatos taip pat numato solidariosios skolininkų pareigos prezumpciją, jeigu prievolė yra susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (CK 6.279 straipsnio 1 dalis).

Tačiau, kaip pagrįstai pažymima apeliantų skunduose, CK 6.279 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta to paties straipsnio 1 dalies išimtinė taisyklė, reglamentuojanti atvejus, kai keli asmenys atliko atskirus, o ne bendrus veiksmus. Įrodžius, kad žala atsirado būtent dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, atsako tik tas asmuo, o kitiems asmenims atsakomybė neatsiranda. Tokiu atveju būtina nustatyti, kad tarp jų veiksmų ir žalos nėra priežastinio ryšio, o toks ryšys sieja žalą ir kito asmens veiksmus. Taigi, darytina išvada, jog tais atvejais, kai grupė nusikalstamoje veikoje dalyvavusių asmenų atliko veiksmus, dėl kurių atsiranda žala, ir tarp šių asmenų veiksmų bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, tuo tarpu tarp kitų bendrai toje pačioje nusikalstamoje veikoje dalyvavusių asmenų veiksmų ir minėtos žalos priežastinio ryšio nėra nustatyta, pastarieji negali atsakyti už tokios žalos atsiradimą.

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas nuostatas bei įvertinusi byloje surinktų rašytinių įrodymų bei kitų duomenų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas konstatavęs, jog tarp nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 283 straipsnio 2 dalyje, ir 2009-01-16 prie Seimo buvusių įvykių pasėkoje kilusių padarinių – turtinės žalos, kurią reikalauja atlyginti byloje civiliniais ieškovais pripažinti asmenys, yra priežastinis ryšys, ir remdamasis CK 6.279 straipsnio 1 dalimi Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, UAB „M.“ bei UAB “R.I.“ (duomenys pakeisti) civilinius ieškinius tenkinęs visiškai, nepagrįstai visas reikalaujamas sumas priteisė solidariai iš byloje kaltais pagal BK 283 straipsnio 2 dalį pripažintų asmenų. Todėl, atsižvelgiant į bylos objektyviais duomenimis pagrįstą priežastinį ryšį tarp nuteistųjų veiksmų ir kilusių padarinių, t.y. civiliniams ieškovams padarytos turtinės žalos, skundžiamas teismo nuosprendis turi būti keistinas, sumažinant tam tikrų konkrečių nuteistųjų atžvilgiu priteistinų turtinių reikalavimų apimtį.

Iš byloje nustatytų aplinkybių, užfiksuotų tiek rašytiniais dokumentais, tiek vaizdo bei video medžiaga, matyti, jog nagrinėjamuose 2009-01-16 įvykiuose prie Seimo rūmų dalyvavusių asmenų bendrų destruktyvaus pobūdžio veiksmų pasėkoje buvo suniokotas ir apgadintas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos patikėjimo teise valdomas valstybės turtas: išdaužyti Seimo rūmų langų stiklai, sugadinti Seimo rūmų fasadai, dėl ko Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija patyrė 228 342,96 Lt turtinę žalą (1 t. b.l. 159-186). Teisminio bylos nagrinėjimo metu pastaroji suma buvo sumažinta iki 227 842,96 Lt, atsižvelgus į tai, jog baudžiamojon atsakomybėn byloje patrauktas asmuo – S. A. atlygino Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai nusikalstama veika padarytos žalos dalį, į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos sąskaitą 2009-10-17 pervesdamas 500,00 Lt (33 t. b.l. 166-169). Aplinkybę, jog prie Seimo rūmų buvę byloje nustatyti asmenys savo aktyviais neteisėtais veiksmais, t.y. mesdami į Seimo rūmų pastato pusę akmenis, stiklinius butelius bei kitokius daiktus, negalvodami apie tai, kokius konkrečiai padarinius jų veiksmai gali sukelti, prisidėjo prie žalos, kurią patyrė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, atsiradimo, byloje patvirtina ne tik civilinio ieškovo - Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos pateikti dokumentai, bet ir nukentėjusiųjų, liudytojų, iš dalies pačių nuteistųjų parodymai, taipogi byloje esanti vaizdo bei video medžiaga.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės pagrįstai leidžia konstatuoti, kad ir Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos dėl jai priklausančio turto – specialiųjų apsaugos priemonių, sugadinimo patyrė 12 327,76 Lt dydžio turtinę žalą.

Iš Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos civilinio ieškinio taipogi matyti, kad dėl riaušėse dalyvavusių asmenų nusikalstamų veiksmų, 2009-01-16, buvo apgadinti trys tarnybiniai automobiliai – „VW LT-46“, v/n (duomenys neskelbtini), padaryta 589,05 Lt dydžio žala, „VW Transporter“, v/n (duomenys neskelbtini), padaryta 1867,76 Lt dydžio žala, „VW Transporter“, v/n (duomenys neskelbtini), padaryta 2043,21 Lt dydžio žala, iš viso – 4500,02 Lt dydžio žala.

Iš esmės analogiškos aplinkybės nustatytos ir tiriant Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariatui priklausančių tarnybinių automobilių apgadinimo atvejus. Pagal byloje apklaustų pareigūnų parodymus bei juos patvirtinančius rašytinius dokumentus civiliniame ieškinyje nurodyti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato tarnybiniai automobiliai „Fiat Ducato“, v/n (duomenys neskelbtini), „VW Jetta“, v/n (duomenys neskelbtini), bei „Santana PS 10“, v/n (duomenys neskelbtini), nagrinėjamo įvykio dieną buvo apgadinti tuo metu, kai apie 15.00 val., prasidėjo riaušininkų grupių stūmimas A. Goštauto gatve Jasinskio gatvės kryptimi link Žvėryno tilto, esančio A. Mickevičiaus gatvėje (2 t. b.l. 168-169, 14 t. b.l. 2-5), ko pasėkoje Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariatas patyrė bendrą 2 805,88 Lt dydžio žalą.

Iš bylos medžiagoje esančių duomenų matyti, kad civiliniam ieškovui BĮ UAB „M.“ priklausančio restorano „R.“, esančio Gynėjų g. 2, Vilniuje, apie 14.30 val., taipogi buvo išdaužti du langai asmenų, 2009-01-16, aktyviai dalyvavusių prie Seimo rūmų, šalia kurių yra minėtas restoranas, riaušėse (2 t b.l. 3, 4, 10-12, 13-15). Abiejų langų stiklų pakeitimo darbai įmonei kainavo 5351,43 Lt. (2 t. b.l. 22).

Analizuojant civilinio ieškovo UAB “R.I.“ (duomenys pakeisti) 2009-01-16 prie Seimo rūmų vykusių riaušių pasėkoje patirtos 16 696,20 Lt turtinės žalos (2 t. b.l. 53) atsiradimo aplinkybes matyti, kad apie baro, esančio Gynėjų g. 14, Vilniuje, lango sugadinimą į bendrąjį pagalbos centrą buvo pranešta 2009-01-16, 15:28, nurodant, jog incidentas įvyko prieš 1 val. (2 t. b.l. 31). UAB “R.I.“ (duomenys pakeisti) Turto valdymo vadovo K. G. pranešime nurodoma, kad nagrinėjamo įvykio dieną, restorano darbuotojai apie 14.30 val., išgirdę duslų garsą, pastebėjo, kad išdaužtas baro lauko lango stiklo paketas (2 t. b.l. 38). Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad baro „L. L.“, esančio Gynėjų g. 14, Vilniuje, lango stiklas taipogi buvo išdaužtas nagrinėjamo įvykio dieną apie 14.30 val.

Tačiau, pagal byloje nustatytas aplinkybes, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareikšto civilinio ieškinio dydis visų nuteistųjų, tame tarpe ir nepadavusių skundų, atžvilgiu turi būti sumažintas 702,40 Lt dydžio suma, t.y. ta suma, kuria buvo įvertinti automobiliui „Mitsubishi L200“, v/n (duomenys neskelbtini), padaryti sugadinimai (3 t. b.l. 2, 3-4, 8). Tokią išvadą teisėjų kolegijai leidžia daryti byloje nustatytos automobilio „Mitsubishi L200“, v/n (duomenys neskelbtini), apgadinimo aplinkybės. Kaip matyti iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato 2009-01-30 Vilniaus apygardos prokuratūrai adresuoto pranešimo, komisariatui priklausantis tarnybinis automobilis „Mitsubishi L200“, v/n (duomenys neskelbtini), 2009-01-16, buvo apgadintas (išdaužtas galinis stiklas) Gedimino prospekte, Vilniuje, prie Muzikos akademijos (3 t. b.l. 51). Lietuvos Muzikos ir teatro akademija yra Gedimino pr. 42, Vilniuje. Apie šio automobilio aukščiau minėtoje vietoje sugadinimą buvo informuotas ir liudytoju apklaustas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojas J. K., kuris šias aplinkybes patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme (14 t. b.l. 27, 30 t. b.l. 125).

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei įvertinus nuteistiesiems inkriminuojamos veikos padarymo vietos lokalizaciją - prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, Nepriklausomybės aikštėje, esančių Gedimino pr. 53, Gedimino prospekte atkarpoje nuo Žvėryno tilto, esančio A. Mickevičiaus gatvėje iki sankryžos su J. Tumo-Vaižganto gatve, A. Goštauto ir Gynėjų gatvėse iki A. Tumėno gatvės, taip pat pačioje A. Tumėno gatvėje, Vilniuje, nėra pagrindo konstatuoti, jog a/m „Mitsubishi L200“, v/n (duomenys neskelbtini), padaryti sugadinimai, įvertinti 702,40 Lt suma, buvo padaryti nusikalstamais nuteistųjų veiksmais, dėl ko nėra teisinio pagrindo šioje dalyje tenkinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieškinį nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.

Taipogi teisėjų kolegija daro išvadą, jog dalis pagrįstais pripažintų turtinių reikalavimų negali būti priteista iš kai kurių kaltais dėl dalyvavimo riaušėse pripažintų asmenų, kadangi jie atitinkamo įvykio, dėl kurio civiliniai ieškovai patyrė turtinę žalą, vietoje objektyviai negalėjo būti dėl byloje nustatytų priežasčių, t.y. arba anksčiau buvo sulaikyti teisėsaugos pareigūnų, arba dėl įvykių metu patirtų sužalojimų buvo išvežti į medicinos įstaigas, arba į nagrinėjamo įvykio vietą atvyko vėliau arba anksčiau iš jos išvyko patys.

Iš byloje nustatytų duomenų matyti, kad J. Š., E. Ž. bei L. I. dėl patirtų sužalojimų laikotarpiu nuo 13.30 val. iki 14.30 val., kreipėsi į medikus (20 t. b.l. 12, 13, 19; 50; 23 t. b.l. 64, 66). A. A. bei S. S. pareigūnų buvo sulaikyti 13.40 val. (20 t. b.l. 92; 154), D. S. ir T. Š. – 14.00 val. (18 t. b.l. 1; 81, 83, 87), o A. D. – apie 14.30 val. (19 t. b.l. 34). Dėl ko, nuteistiesiems D. S., T. Š. ir A. D. inkriminuojamos veikos padarymo laikas turi būti patikslintas.

Nenustačius byloje jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad Č. D. būtų mėtęs kokius nors daiktus į Seimo rūmų pastatą, vertinant šią aplinkybę ir su pastarojo sveikatos būkle, darytina išvada, jog Č. D. negalėjo atlikti veiksmų, galinčių sąlygoti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos patirtos žalos atsiradimą (34 t. b.l. 123-128).

Remdamasi byloje surinktais duomenimis teisėjų kolegija daro išvadą, jog A. A. bei S. Ž. turi būti tikslinamas jiems inkriminuotos veikos nustatytas atitinkamai nuo 12.15 val. iki 18.00 val. ir nuo 12.15 val. iki 16.50 val., padarymo laikas. Iš A. A. parodymų matyti, jog pastarasis prie Seimo rūmų buvo ne ilgiau nei iki 14.30 val. (21 t. b.l. 81, 86, 34 t. b. l. 21, 37 t. b. l. 26-30). Nuteistasis S. Ž. taipogi neigia prie Seimo rūmų buvęs iki 16.50 val., argumentuodamas tuo, jog buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą (22 t. b.l. 128). Sprendžiant iš byloje esančio 2009-01-16 administracinio teisės pažeidimo protokolo, šis dokumentas S. Ž. buvo surašytas dėl to, kad jis, apie 14.20 val., būdamas neblaivus, nereagavo į policijos pareigūnų teisėtus reikalavimus nutraukti neteisėtą veiką ir jiems pasipriešino būdamas viešoje vietoje, Gedimino pr. 53, Vilniuje (35 t. b.l. 89). Aukščiau išdėstytos aplinkybės, nenustačius kitų objektyvių A. A. bei S. Ž. inkriminuojamų laikotarpių pabaigą patvirtinančių duomenų, leidžia nustatyti, jog A. A. bei S. Ž. nusikalstami veiksmai nutrūko apie 14.30 val., todėl A. A. bei S. Ž. inkriminuojamos veikos padarymo laikas turi būti patikslintas, nustatant jų pabaigą 14.30 val.

Nuteistasis A. D., perkvalifikavus jo veiksmus iš BK 283 straipsnio 2 dalies į BK 284 straipsnio 1 dalį, yra atsakingas tik už turtinę žalą, padarytą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariatui dėl tarnybinio automobilio „Santana PS 10“, v/n (duomenys neskelbtini), dešinės pusės, 90,32 lt vertės, galinių durelių lango stiklo, išdaužymo. Kitoje dalyje šio nuteistojo atžvilgiu civiliniai ieškiniai turi būti atmesti.

Tokiu būdu įvertinusi byloje nustatytas ir aukščiau aptartas faktines aplinkybes, pagrindžiančias priežastinio ryšio tarp atitinkamų nuteistųjų veiksmų ir dėl jų kilusių padarinių buvimą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai 227 842,96 Lt turtinės žalos atlyginimą pagrįstai priteisė solidariai iš D. S., T. Š., J. Š., E. Ž., L. I., S. A., A. D., Č. B., R. V., E. Š., S. S., S. Ž., G. L., A. A., V. K., S. S., A. A., M. G., A. L., T. Č., K. L. bei T. Č..

Be to, byloje esant neginčijamiems įrodymams, jog į Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnus nuteistieji riaušių metu nuolat ir visose jiems inkriminuotose vietose mėtė akmenis, grindinio trinkelių dalis, butelius, pagalius bei kitus daiktus, spardė, daužė bei kitaip bandė sugadinti pareigūnų naudojamas apsaugos priemones ir to pasėkoje šios priemonės buvo sugadintos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai solidariai priteisė iš D. S., T. Š., J. Š., E. Ž., L. I., S. A., A. D., Č. B., R. V., E. Š., S. S., S. Ž., G. L., A. A., Č. D., V. K., S. S., A. A., T. Č., K. L., T. Č., M. G., A. L. dėl šių veiksmų atsiradusią Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos turtinę 12 327,76 Lt dydžio žalą.

Tuo tarpu Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos civilinio ieškinio dalis, susijusi su patirtais 4500,02 Lt dydžio nuostoliais dėl tarnybinių automobilių sugadinimo, remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrįstai buvo priteista tik iš R. V., E. Š., Č. B., V. K., S. S., S. A., A. D., M. G., A. L., A. A., S. Ž. pažymint, kad būtent šiems asmenims riaušių metu veikiant bendrai, jiems nuolat keičiant savo buvimo vietą minioje ir aplink Seimo rūmus, dėl pastarųjų neteisėtų veiksmų Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos patyrė šią turtinę žalą. Tačiau aptariamas Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos reikalavimas atlyginti 4500,02 Lt dydžio žalą, kurią institucija patyrė dėl tarnybinių automobilių sugadinimo, negali būti priteista iš J. Š., E. Ž., L. I., A. A., S. S., D. S., T. Š., Č. D., G. L., T. Č., K. L. bei T. Č., nenustačius duomenų, kad pastarieji galėjo atlikti veiksmus, kurių pasėkoje Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos tarnybiniai automobiliai buvo apgadinti.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato ieškinys dalyje dėl automobilio „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam padaryta 449,99 Lt dydžio žala, automobilio „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam padaryta 1705,89 Lt dydžio žala, bei dėl automobiliui „Santana PS 10“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos 650,00 Lt dydžio žalos, iš viso 2805,88 Lt, negalėjo būti solidariai su kitais priteistas iš J. Š., E. Ž., L. I., A. A., S. S., D. S., T. Š. bei A. D., kurie dėl aukščiau minėtų priežasčių objektyviai negalėjo būti nurodytų automobilių sugadinimo vietoje. Tačiau aukščiau nurodytą bendrą 2805,88 Lt dydžio sumą pirmosios instancijos teismas pagrįstai solidariai priteisė iš R. V., G. L., E. Š., Č. D., Č. B., V. K., S. S., S. A., A. A., S. Ž., M. G., A. L., T. Č., K. L. bei T. Č., kurie, tuo metu kai Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariatui dėl aukščiau aptartų tarnybinių automobilių sugadinimų buvo padaryta 2805,88 Lt dydžio turtinė žala, veikė bendrai ir savo neteisėtais veiksmais tiesiogine ar netiesiogine, apibrėžta ar neapibrėžta tyčia sukėlė minėtus padarinius.

UAB „M.“ bei UAB “R.I.“ (duomenys pakeisti) civilinių ieškinių reikalavimai atskirų nuteistųjų atžvilgiu taipogi turi būti diferencijuoti. 5351,43 Lt dydžio turtinė žala, padaryta BĮ UAB „M.“ pagrįstai buvo solidariai priteista iš R. V., G. L., E. Š., Č. D., A. D., Č. B., V. K., S. S., S. A., A. A., S. Ž., M. G., A. L., T. Č., K. L. bei T. Č., tačiau negalėjo būti priteista iš J. Š., E. Ž., L. I., A. A., S. S., D. S. bei T. Š..

UAB “R.I.“ (duomenys pakeisti) reikalavimas atlyginti 2009-01-16 prie Seimo rūmų vykusių riaušių pasėkoje patirtą 16 696,20 Lt turtinę žalą taipogi buvo pagrįstai solidariai priteistas iš R. V., E. Š., Č. B., V. K., S. S., S. A., A. D., M. G., A. L., A. A., S. Ž., kurie, pagal bylos duomenis, tuo metu, kai buvo išdaužytas UAB “R.I.“ (duomenys pakeisti) priklausančio restorano langas, veikė bendrai ir savo neteisėtais veiksmais, padarinių atžvilgiu tiesiogine ar netiesiogine, apibrėžta ar neapibrėžta tyčia sąlygojo minėtos žalos atsiradimą. Tuo tarpu UAB “R.I.“ (duomenys pakeisti) 16 696,20 Lt turtinės žalos atlyginimas negalėjo būti solidariai priteistas iš J. Š., E. Ž., L. I., A. A., S. S., D. S., T. Š., Č. D., G. L., T. Č., K. L. bei T. Č.

Apeliantų skundų argumentai, kuriais šie teigia, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo išspręsti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos civilinio ieškinio klausimo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, nepagrįsti ir atmestini.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2009-02-11 Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo gauta Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos parengta informacija apie Seimo rūmams 2009-01-16 įvykių metu padarytą žalą, kurios bendra suma – 228 342,96 Lt, taip pat pateikti nurodytos sumos pagrįstumą patvirtinantys dokumentai (1 t. b.l. 159-160, 161, 162, 163, 164-169, 170, 171). 2009-04-20 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos atstovas pateikė papildomus dokumentus, pagrindžiančius 2009-01-16 prie Seimo rūmų buvusių įvykių metu Seimo kanceliarijai padarytos žalos dydį, prašydamas Vilniaus apygardos prokuratūros pareigūnus pagal kompetenciją užtikrinti Seimo kanceliarijai padarytos žalos atlyginimą (1 t. b.l. 172, 173, 174, 175, 176-184, 185-186). 2009-05-20 Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo gautas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos prašymas pripažinti ją civiliniu ieškovu byloje (1 t. b.l. 187). Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2009-05-20 nutarimu Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija pripažinta civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje dėl 228 342,96 Lt turtinės žalos padarymo (1 t. b.l. 189). Teisminio bylos nagrinėjimo metu, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija įvertinusi tai, jog baudžiamojon atsakomybėn byloje patrauktas asmuo S. A. atlygino dalį Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai nusikalstama veika padarytos žalos, į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos sąskaitą 2009-10-17 pervesdamas 500,00 Lt, pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo reikalaujamos atlyginti žalos dydį sumažino iki 227 842,96 Lt. Taipogi buvo konkrečiai nurodyti atsakovai, kuriais ieškovas laikė nagrinėjamoje byloje kaltinamųjų statusą turėjusius asmenis (33 t. b.l. 166-169, 190). Šios aukščiau išdėstytos aplinkybės paneigia apeliantų keliamas abejones dėl Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos civilinio ieškinio padavimo savalaikiškumo ir patvirtina, kad BPK 112 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias civilinis ieškinys turi būti pareiškiamas ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios, nepažeistos, pažymint ir tai, kad baudžiamojo proceso įstatyme specialūs (imperatyvūs) reikalavimai civilinio ieškinio pareiškimo turiniui nėra keliami, ir teisė į žalos atlyginimą realiai gali būti įgyvendinama, kai ieškinio turinys yra informatyvus, proceso dalyviams suprantamas, jame išsamiai nurodytos aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiamas materialinis reikalavimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje dar ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos pateikti dokumentai, kuriais grindžiamas reikalavimas atlyginti turtinę žalą, yra pakankamai informatyvūs, iš jų aiškiai matyti, kokio dydžio išlaidos, įskaitant mokestines prievoles, už kokias prekes bei paslaugas, sudaro reikalavimą dėl žalos atlyginimo, taip pat pateikta informacija neabejotinai leidžia suprasti, jog žalos atlyginimo minėta institucija reikalauja iš asmenų, kurie, 2009-01-16, dalyvaudami riaušėse prie Seimo rūmų, savo neteisėtais veiksmais sąlygojo šios žalos atsiradimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BPK 45 straipsnio nuostatos įpareigoja teismą ne tik išaiškinti proceso dalyviams jų teises, bet ir sudaryti galimybes realiai jomis naudotis. Todėl pirmosios instancijos teismas, užtikrindamas civilinių ieškovų teisę patikslinti ieškinį, pagrįstai priėmė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos patikslintą ieškinį, su kurio reikalavimais visi proceso dalyviai buvo įstatymų nustatyta tvarka supažindinti, jiems suteikiant teisę užduoti klausimus Lietuvos Respublikos Seimo kanceliariją atstovavusiam įgaliotam asmeniui (33 t. b.l. 166-169, 127-128, 190).

Reikalinga pažymėti, kad teismų praktikoje laikomasi taisyklių, kurios nustato, jog tais atvejais, kai žala padaryta bendrais kaltinamojo (nuteistojo) ir kito asmens, dėl kurio byla išskirta į atskirą procesą, veiksmais, visa žala priteisiama iš nuteisto asmens. Vėliau, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį asmeniui, kurio byla buvo išskirta, iš jo žalos atlyginimas priteisiamas solidariai su ankstesniu nuosprendžiu nuteistu asmeniu. Todėl apeliacinių skundų teiginys dėl byloje pareikštų civilinių ieškinių nagrinėjimo negalimumo, nenustačius viso asmenų, galimai materialiai atsakingų dėl padarinių, kilusių nusikalstamos veikos pasėkoje, rato, taipogi atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 1 p.,

nusprendė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 25 dienos nuosprendį pakeisti:

A. D. nusikalstamą veiką iš BK 283 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 50 MGL (6500 lt) dydžio baudą (BK 47 str. 3 d. 2 p., 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija).

Į bausmės atlikimo laiką A. D. įskaityti laikotarpį išbūtą suėmime nuo 2009-01-16, 16.05 val. iki 2009-02-03, prilyginant vieną suėmimo dieną 2 MGL dydžio baudai.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies, nusikalstamos veikos pripažintos įrodyta aplinkybes: 1) nuteistajam G. L. inkriminuotus veiksmus, teigiant, kad šis „įžeidinėjo policijos pareigūnus bei Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais“; 2) nuteistajam Č. D. inkriminuotus veiksmus, teigiant, kad šis „mėtė sniego gniūžtes, ledo gabalus ir akmenis į Lietuvos Respublikos Seimą“.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies teiginį, kad „liudytojas J. S. U. teisme parodė, jog nuteistasis G. L., 2009-01-16, prie Seimo, agitavo žmones imtis veiksmų, juos provokavo, mėtė į pareigūnus įvairius daiktus“.

Patikslinti aprašomąją nuosprendžio dalį dėl nuteistiesiems D. S., T. Š., A. D., A. A. ir S. Ž. inkriminuotos veikos padarymo laiko, nustatant, kad pastarieji jiems inkriminuotus nusikalstamus veiksmus padarė: D. S. ir T. Š. tarp 13.00 val. - 14.00 val., A. D. tarp 13.00 val. - 14.30 val., A. A. ir S. Ž. tarp 12.15 val. - 14.30 val.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria pripažinta nuteistųjų D. S., T. Š., R. V., G. L., E. Š., A. D., T. Č., K. L., J. Š., E. Ž., A. A., S. S., A. A., Č. D., Č. B., T. Č., V. K., A. D., S. S., S. Ž., L. I., S. A., M. G., A. L., A. A., T. V., A. P. ir V. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl 227 842, 96 lt solidaraus priteisimo iš nuteistųjų Č. D. ir A. D. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai ir civilinį ieškinį šioje dalyje nurodytų nuteistųjų atžvilgiu atmesti.

Pakeisti nuosprendžio dalį dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos civilinio ieškinio:

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl 16 827,78 lt solidaraus priteisimo iš nuteistojo A. D. Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir civilinį ieškinį šioje dalyje A. D. atžvilgiu atmesti.

Priteisti iš nuteistųjų D. S., T. Š., R. V., G. L., E. Š., A. D., T. Č., K. L., J. Š., E. Ž., A. A., S. S., A. A., Č. D., Č. B., T. Č., V. K., S. S., S. Ž., L. I., S. A., M. G., A. L., A. A., T. V., A. P. ir V. L. solidariai 12 327,76 lt Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nusikaltimu padarytai turtinei žalai dėl apsaugos priemonių sugadinimo, atlyginti.

Priteisti iš nuteistųjų R. V., E. Š., A. D., Č. B., V. K., S. S., S. A., M. G., A. L., A. A., S. Ž., A. A., T. V., A. P. ir V. L. solidariai 4500,02 lt Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nusikaltimu padarytai turtinei žalai dėl sugadintų automobilių „VW LT-46, v/n (duomenys neskelbtini) „VW Transporter“, v/n (duomenys neskelbtini), „VW Transporter“, v/n (duomenys neskelbtini), atlyginti. Kitų nuteistųjų - D. S., T. Š., G. L., T. Č., K. L., T. Č., Č. D., A. A., S. S., L. I., J. Š. ir E. Ž. atžvilgiu Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos civilinį ieškinį šioje dalyje atmesti.

Pakeisti nuosprendžio dalį dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato civilinio ieškinio:

Priteisti iš nuteistojo A. D. 90,32 lt Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui nusikaltimu padarytai turtinei žalai dėl išdaužyto a/m „Santana PS 10“, v/n (duomenys neskelbtini), dešinės pusės galinių durelių lango stiklo, atlyginti.

Priteisti iš nuteistųjų R. V., G. L., E. Š., Č. D., Č. B., V. K., S. S., S. A., M. G., A. L., A. A., S. Ž., T. Č., K. L., T. Č., A. A., T. V., A. P. ir V. L. solidariai 2805,88 lt Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui nusikaltimu padarytai turtinei žalai dėl sugadintų automobilių „VW Jettos“, v/n (duomenys neskelbtini), „Fiat Ducato“, v/n (duomenys neskelbtini), „Santanos PS 10“, v/n (duomenys neskelbtini), priekinio stiklo, atlyginti. Kitų nuteistųjų - D. S., T. Š., A. A., S. S., L. I., J. Š., A. D., E. Ž., A. D. atžvilgiu Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieškinį šioje dalyje atmesti.

Vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieškinį dėl 702,40 lt solidaraus priteisimo iš nuteistųjų D. S., T. Š., R. V., G. L., E. Š., A. D., T. Č., K. L., J. Š., E. Ž., A. A., S. S., A. A., Č. D., Č. B., T. Č., V. K., A. D., S. S., S. Ž., L. I., S. A., M. G., A. L., A. A., T. V., A. P. ir V. L. dėl a/m „Mitsubishi L200“, v/n (duomenys neskelbtini), sugadinimo, atmesti.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl 5 351,43 lt solidaraus priteisimo iš nuteistųjų A. D., D. S., T. Š., A. A., S. S., L. I., J. Š., E. Ž. BĮ UAB „M.“ ir civilinį ieškinį šioje dalyje nuteistųjų A. D., D. S., T. Š., A. A., S. S., L. I., J. Š., E. Ž. atžvilgiu atmesti.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl 16 696,20 lt solidaraus priteisimo iš nuteistųjų A. D., D. S., T. Š., A. A., S. S., L. I., J. Š., E. Ž., Č. D., G. L., T. Č., K. L. ir T. Č. UAB “R.I.“ (duomenys pakeisti) ir civilinį ieškinį šioje dalyje nuteistųjų A. D., D. S., T. Š., A. A., S. S., L. I., J. Š., E. Ž., Č. D., G. L., T. Č., K. L. ir T. Č. atžvilgiu atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį, apeliacinių skundų ribose, palikti nepakeistą.