Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2012-04-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-152-303-2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2011-02-25Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2012-04-05Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-04-05
Bylos Nr.
1A-152-303-2012
Teisminio proceso Nr.
1-10-9-00099-2009-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Audronė Kartanienė (pirm.), Stasys Lemežis, Stasys Punys
Nuteistasis
Č. D., A. A., A. D., Č. B., L. I., G. L., T. Č., J. Š., S. S., D. S., E. Š., M. G., K. L., S. A., R. V., E. Ž., A. L., T. Š., V. K., S. Ž.
Kategorijos

Pranešėja Audronė KartanienėPranešėjas Valdas Petraitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-152/2012Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00099-2009-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.1., 2.4.6.3.3.,2.4.6.3.4.(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,

teisėjų Stasio Lemežio, Stasio Punio,sekretoriaujant Daivai Mintautaitei,dalyvaujant prokurorams Pauliui Jablonskiui, Remigijui Matevičiui, Vilmai Gužaitei,

gynėjams adv. Julijai Asovskajai, Tatjanai Benetei, Annai Grinevič, Algirdui Gurauskui, Jūratei Kleinauskienei, Jolantai Teresei Litvinskienei, Ramūnui Mikulskiui, Arvydui Milučiui, Mansurui Muksinovui, Stanislovui Nalivaikai, Viktorui Rutkauskui, Adolfui Remeikiui, Gediminui Skaisčiui, Mindaugui Paukštei, Rūtai Paltarokaitei, Artūrui Šukevičiui, Daliui Poviliui, Alfredai Pūkienei, Leonorai Vasiliauskienei, Aldevinui Švedui, Elenai Žilėnienei,

nuteistiesiems Č. D., A. A., A. D., Č. B., L. I., A. A., G. L., T. Č., A. D., J. Š., S. S., D. S., E. Š., M. G., K. L., S. A., R. V., T. Č., E. Ž., A. L., T. Š.,

vertėjai Jekaterinai Chochlanovai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. K., Č. D., A. D., Č. B., L. I., A. A., G. L., T. Č., S. S., J. Š., S. S., D. S., E. Š., M. G., K. L., R. V., T. Č., A. L., nuteistojo A. A. ir jo gynėjos adv. Natalijos Boiko, nuteistojo A. D. ir jo gynėjos adv. Natalijos Boiko, nuteistojo S. Ž. gynėjo adv. Artūro Šukevičiaus, nuteistojo S. A. ir jo gynėjo adv. Daliaus Poviliaus, nuteistojo E. Ž. gynėjo adv. Mindaugo Paukštės, nuteistojo T. Š. ir jo gynėjo adv. Mindaugo Paukštės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 283 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. BK 75 straipsnio pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir trims mėnesiams, įpareigojant D. S. neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos.

T. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 283 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. BK 75 straipsnio pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir trims mėnesiams, įpareigojant T. Š. neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos.

R. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 283 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams. BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-12-17 nuosprendžiu paskirta bausme, prie neatliktos bausmės iš dalies pridedant skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, galutinė bausmė R. V. paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

G. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 283 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir vienam mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose. BK 75 straipsnio pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir vienam mėnesiui, įpareigojant G. L. neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo.

E. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 283 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. BK 75 straipsnio pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir trims mėnesiams, įpareigojant E. Š. neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo.

A. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 283 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir keturiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. BK 75 straipsnio pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir keturiems mėnesiams, įpareigojant A. D. neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo.

T. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 283 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir vienam mėnesiui. BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Vilniaus apygardos teismo 2010-02-12 nuosprendžiu paskirta bausme, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant Vilniaus apygardos teismo 2010-02-12 nuosprendžiu paskirtą bausmę, galutinė bausmė T. Č. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

K. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 283 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir vienam mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose. BK 75 straipsnio pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir vienam mėnesiui, įpareigojant K. L. neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo.

J. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 283 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. BK 75 straipsnio pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant J. Š. neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo.

E. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 283 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir vienam mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose. BK 75 straipsnio pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir vienam mėnesiui, įpareigojant E. Ž. neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo.

A. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 283 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir vienam mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose. BK 75 straipsnio pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir vienam mėnesiui, įpareigojant A. A. neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos.

S. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 283 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir vienam mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose. BK 75 straipsnio pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir vienam mėnesiui, įpareigojant S. S. neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos.

A. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 283 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir vienam mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose. BK 75 straipsnio pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir vienam mėnesiui, įpareigojant A. A. neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos.

Č. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 283 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir vienam mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose. BK 75 straipsnio pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir vienam mėnesiui, įpareigojant Č. D. neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo.

Č. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 283 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. BK 75 straipsnio pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir trims mėnesiams, įpareigojant Č. B. neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo.

T. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 283 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. BK 75 straipsnio pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir trims mėnesiams, įpareigojant T. Č. neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo.

V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 283 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. BK 75 straipsnio pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir vienam mėnesiui, įpareigojant V. K. neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo.

A. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 283 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. BK 75 straipsnio pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir trims mėnesiams, įpareigojant A. D. neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo.

S. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 283 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. BK 75 straipsnio pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir trims mėnesiams, įpareigojant S. S. neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo.

S. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 283 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir vienam mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose. BK 75 straipsnio pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir vienam mėnesiui, įpareigojant S. Ž. neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos.

L. I. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 283 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir penkiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. BK 75 straipsnio pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir penkiems mėnesiams, įpareigojant L. I. neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo.

S. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 283 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. BK 75 straipsnio pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant S. A. neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo.

M. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 283 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. BK 75 straipsnio pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir trims mėnesiams, įpareigojant M. G. neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo.

A. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 283 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. BK 75 straipsnio pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant A. L. neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo, be teismo sutikimo nekeisti darbo.

Iš D. S., T. Š., R. V., G. L., E. Š., A. D., T. Č., K. L., J. Š., E. Ž., A. A., S. S., A. A., T. V., A. A., Č. D., Č. B., T. Č., V. K., A. D., S. S., S. Ž., A. P., L. I., S. A., M. G., A. L., V. L. solidariai priteistas 227 842,96 Lt (dviejų šimtų dvidešimt septynių tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt dviejų litų 96 ct) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos naudai.

Iš D. S., T. Š., R. V., G. L., E. Š., A. D., T. Č., K. L., J. Š., E. Ž., A. A., S. S., A. A., T. V., A. A., Č. D., Č. B., T. Č., V. K., A. D., S. S., S. Ž., A. P., L. I., S. A., M. G., A. L., V. L. solidariai priteistas 16 827,78 Lt (šešiolikos tūkstančių aštuonių šimtų dvidešimt septynių litų 78 ct) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimas Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai.

Iš D. S., T. Š., R. V., G. L., E. Š., A. D., T. Č., K. L., J. Š., E. Ž., A. A., S. S., A. A., T. V., A. A., Č. D., Č. B., T. Č., V. K., A. D., S. S., S. Ž., A. P., L. I., S. A., M. G., A. L., V. L. solidariai priteistas 3 598,60 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt aštuonių litų 60 ct) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Iš D. S., T. Š., R. V., G. L., E. Š., A. D., T. Č., K. L., J. Š., E. Ž., A. A., S. S., A. A., T. V., A. A., Č. D., Č. B., T. Č., V. K., A. D., S. S., S. Ž., A. P., L. I., S. A., M. G., A. L., V. L. solidariai priteistas 5 351,43 Lt (penkių tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt vieno lito 43 ct) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimas BĮ UAB „M.“ naudai.

Iš D. S., T. Š., R. V., G. L., E. Š., A. D., T. Č., K. L., J. Š., E. Ž., A. A., S. S., A. A., T. V., A. A., Č. D., Č. B., T. Č., V. K., A. D., S. S., S. Ž., A. P., L. I., S. A., M. G., A. L., V. L. solidariai priteistas 16 696,20 Lt (šešiolikos tūkstančių šešių šimtų devyniasdešimt šešių litų 20 ct) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimas UAB “R.I.“ (duomenys pakeisti) naudai.

Civilinės ieškovės G. P. atsisakymas nuo civilinio ieškinio priimtas ir šio civilinio ieškinio dalyje byla nutraukta.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir A. A., T. V., A. P., V. L., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S., T. Š., R. V., G. L., E. Š., A. D., T. Č., K. L., J. Š., E. Ž., A. A., S. S., A. A., Č. D., Č. B., T. Č., V. K., A. D., S. S., S. Ž., L. I., S. A., M. G., A. L., nuteisti už tai, kad 2009 m. sausio 16 dieną, prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Gedimino prospekte, A.Goštauto ir Gynėjų gatvėse bei Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje, konkliudentiniais veiksmais susitarė su A. A., T. V., A. P., V. L., asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta, bei kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis bendrininkų grupėje dalyvauti riaušėse, tai yra viešai smurtauti, niokoti turtą ir kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, pasipriešinti policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, ir tuo metu, kai minėti bendrininkai nuo 12.15 val. iki 18.00 val. riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau tekste – VST) pareigūnams, padarydami fizinę ir moralinę žalą VST pareigūnams S. S. (padarė nežymų sveikatos sutrikdymą – kraujosruvą dešinės akies vokuose bei akies odenoje su muštine žaizda apatiniame voke nuo mesto į veidą akmens), V. M. (sukėlė fizinį skausmą mestu į kairę koją kietu daiktu ir neaiškios kilmės į pareigūnus mestais dujiniais užtaisais), A. V. (sukėlė fizinį skausmą mestu į dešinę ranką kietu daiktu), A. J. (sukėlė fizinį skausmą mestu į dešinę ranką kietu daiktu ir neaiškios kilmės į pareigūnus mestais dujiniais užtaisais), Ž. Z. (padarė nežymų sveikatos sutrikdymą – muštinę žaizdą apatinės lūpos gleivinėje mestu į veidą kietu daiktu), S. R. (sukėlė fizinį skausmą mestu į kairę koją akmeniu), A. K. – (sukėlė fizinį skausmą mestu į kairę ausį akmeniu), E. S. (sukėlė fizinį skausmą mestu į veidą pagaliu), G. K. (sukėlė fizinį skausmą mestais į veidą bei į kairį petį kietais daiktais), Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) 1 policijos komisariato (toliau – PK) tyrėjui A. Ž. (sukėlė fizinį skausmą mestais į pakaušį ledo gabalais ir smūgiais į nugarą), A. K. (padarė nežymų sveikatos sutrikdymą – muštinę žaizdą pakaušyje mestu į galvą kietu daiktu), padarydami moralinę žalą G. D. (apgadino jo vairuojamą automobilį „Toyota Avensis“, v/n (duomenys neskelbtini)), padarydami 228342,96 Lt turtinę žalą Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai (išdaužė 42 Seimo rūmų langų stiklo paketus), padarydami VST 11328,56 Lt turtinę žalą (apgadino 3 tarnybinius automobilius: išdaužė automobilio „VW LT-46“, v/n (duomenys neskelbtini), dešinės pusės šoninį slankiojančių durų stiklą, padarydami 589,05 Lt žalą, apgadino automobilio „VW Transporter“, v/n (duomenys neskelbtini), dešinės pusės stogo šoną ir kairės pusės šoninį veidrodį, padarydami 1867,76 Lt žalą, išdaužė automobilio „VW Transporter“, v/n (duomenys neskelbtini), dešinės pusės slankiojančių durų stiklą, padarydami 2043,21 Lt žalą; sudaužė 7 antiriaušinius skydus BOBU 3P, padarydami 5586,00 Lt žalą, vieną skaidrų skydą PŠ 04, padarydami 767,00 Lt žalą, vieną apsauginį šalmą su antveidžiu mod.5001, padarydami 475,54 Lt žalą), padarydami 3598,60 Lt turtinę žalą Vilniaus apskrities VPK (išdaužė Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės automobilio „VW Jetta“, v/n (duomenys neskelbtini), galinį stiklą, padarydami 1705,89 Lt žalą, išdaužė Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kopos automobilių „Santana PS 10“, v/n (duomenys neskelbtini), priekinį stiklą ir dešinės galinių durelių stiklą, padarydami 740,32 Lt žalą, bei „VW Vento“, v/n (duomenys neskelbtini), priekinį dešinės pusės žibintą ir priešrūkinio žibinto imitaciją, išdaužė Vilniaus rajono policijos komisariato automobilio „Mitsubishi L200“, v/n (duomenys neskelbtini), plastmasinio gaubto galinį stiklą, padarydami 702,40 Lt žalą, išdaužė Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojavimo skyriaus automobilio „Fiat Ducato“, v/n (duomenys neskelbtini), žibintą, padarydami 449,99 Lt žalą), padarydami 11601,77 Lt turtinę žalą UAB „Swedbank autoparko valdymas“ (išdaužė automobilio „Toyota Avensis“, v/n (duomenys neskelbtini), galinį stiklą, galinių dešinės pusės durų stiklą, veidrodžius, žibintą, sugadino galinį dešinės pusės sparną, galinių dešinės pusės durų rankeną su dangteliu, galinės kairės bei dešinės pusės duris, galinį bamperį, galinį dešinės pusės statramstį), padarydami 5351,43 Lt turtinę žalą BĮ UAB „M.“ (išdaužė 2 kavinės, esančios Gynėjų g./Gedimino pr. 2/49A, Vilniuje, langų stiklo paketus, pažeidė priklijuotus ant stiklo lipdukus), padarydami 16696,20 Lt turtinę žalą UAB “R.I.“ (duomenys pakeisti) (išdaužė baro „L. L.“, esančio Gynėjų g. 14, Vilniuje, lango stiklo paketą), padarydami 190,00 Lt turtinę žalą G. P. (nulaužė jos automobilio „Mazda Xedos 6“, v/n (duomenys neskelbtini) kairės pusės veidrodėlį),

D. S., riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST bei policijos pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: laikotarpyje nuo 13.00 val. iki 15.30 val. šalia Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Vilniuje, riaušių metu, būdamas neblaivus, vartojo necenzūrinius žodžius, mėtė akmenis, sniego gniūžtes, kiaušinius, kitus daiktus į policijos bei VST pareigūnus, bei Seimo rūmus, nepakluso teisėtam policijos pareigūno A. Ž. nurodymui sustoti ir koja vieną kartą smūgiavo pastarajam į krūtinę bei ranka į veidą, įžeidinėjo policijos pareigūnus bei VST pareigūnus necenzūriniais žodžiais, spardė šiukšlių konteinerį, t.y. D. S. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 283 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

T. Š. riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST bei policijos pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: laikotarpyje nuo 13.00 val. iki 15.30 val. šalia Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Vilniuje, riaušių metu, būdamas neblaivus, vartojo necenzūrinius žodžius, mėtė akmenis, sniego gniūžtes, kiaušinius, kitus daiktus į policijos bei VST pareigūnus, spardė šiukšlių konteinerį, įžeidinėjo policijos pareigūnus bei VST pareigūnus necenzūriniais žodžiais, t.y. T. Š. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 283 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

R. V., riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST bei policijos pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: laikotarpyje nuo 13.00 val. iki 15.30 val. šalia Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Vilniuje, riaušių metu, būdamas neblaivus, vartojo necenzūrinius žodžius, mėtė akmenis, sniego gniūžtes, kiaušinius, kitus daiktus į policijos bei VST pareigūnus, bei Seimo rūmų langus, įžeidinėjo policijos pareigūnus bei VST pareigūnus necenzūriniais žodžiais, t.y. R. V. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 283 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

G. L., 2009-01-16, laikotarpyje nuo 12 val. 15 min. iki 18.00 val., šalia Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Vilniuje, riaušių metu, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, vartojo necenzūrinius žodžius, dalino riaušių dalyviams kiaušinius, mėtė akmenis, kiaušinius, sniego gniūžtes, į policijos bei VST pareigūnus, įžeidinėjo policijos pareigūnus bei VST pareigūnus necenzūriniais žodžiais, bei A.Goštauto ir Gedimino pr. sankryžoje rankomis ir kojomis suduodamas į automobilį “Toyota Avensis”, v/n (duomenys neskelbtini), jį sugadino, t.y. G. L. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 283 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

E. Š., riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST bei policijos pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: laikotarpyje nuo 13.00 val. iki 15.30 val. šalia Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Vilniuje, riaušių metu, būdamas neblaivus, vartojo necenzūrinius žodžius, mėtė akmenis, sniego gniūžtes, kiaušinius, kitus daiktus į policijos bei VST pareigūnus, bei Seimo rūmų langus ir juos išdaužė, įžeidinėjo policijos pareigūnus bei VST pareigūnus necenzūriniais žodžiais, t.y. E. Š. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 283 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

A. D., riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST bei policijos pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: laikotarpyje nuo 13.00 val. iki 15.30 val. šalia Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Vilniuje, riaušių metu, vartojo necenzūrinius žodžius agitavo šalia stovinčius asmenis šturmuoti Lietuvos Respublikos Seimo rūmus, mėtė akmenis, sniego gniūžtes, kiaušinius, kitus daiktus į policijos bei VST pareigūnus, bei Seimo rūmų langus ir juos išdaužė, nulaužė prie Seimo rūmų esančio fontano strypus ir mėtė juos link Seimo rūmų, metė akmenį į kavinės „R.“, esančios Gynėjų g., Vilniuje langą ir jį išdaužė, įžeidinėjo policijos pareigūnus bei VST pareigūnus necenzūriniais žodžiais, t.y. A. D. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 283 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

T. Č., riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: nuo 14.30 val. iki 16.00 val. būdamas ant Žvėryno tilto, esančio šalia Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Vilniuje bei Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje vartojo necenzūrinius žodžius, mėtė akmenis ir sniego gniūžtes, kiaušinius, bei kitus daiktus į policijos bei VST pareigūnus, t.y. T. Č. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 283 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

K. L., riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: nuo 14.30 val. iki 16.20 val., būdamas ant Žvėryno tilto, esančio šalia Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, bei A.Goštauto g. ir Gedimino pr. sankryžoje, vartojo necenzūrinius žodžius, mėtė akmenis ir sniego gniūžtes, kiaušinius bei kitus daiktus į policijos bei VST pareigūnus, bei A.Goštauto ir Gedimino pr. sankryžoje rankomis ir kojomis suduodamas ne mažiau kaip 5 smūgius į automobilį “Toyota Avensis”, v/n (duomenys neskelbtini), jį sugadino, t.y. K. L. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 283 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

J. Š., riaušių metu smurtavo ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: nuo 13.00 val. iki 13.30 val., būdamas prie Lietuvos Respublikos Seimo II-ųjų rūmų, adresu Gedimino pr. 53, Vilniuje, mėtė akmenis, ledo gabalus bei kitus daiktus į VST pareigūnus, t.y. J. Š. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 283 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

E. Ž., riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: nuo 12.40 val. iki 14.15 val., būdamas prie Lietuvos Respublikos Seimo II-ųjų rūmų, adresu Gedimino pr. 53, Vilniuje, vartojo necenzūrinius žodžius VST ir policijos pareigūnų atžvilgiu, mėtė akmenis, ledo gabalus, kiaušinius bei kitus daiktus į policijos ir VST pareigūnus, t.y. E. Ž. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 283 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

A. A., riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: nuo 12.40 val. iki 13.40 val., būdamas prie Lietuvos Respublikos Seimo II-ųjų rūmų, adresu Gedimino pr. 53, Vilniuje, mėtė ledo gabalus, sniego gniūžtes, kiaušinius bei kitus daiktus į Lietuvos Respublikos Seimo II-ųjų rūmų langus, t.y. A. A. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 283 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

S. S., riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: nuo 12.40 val. iki 13.40 val., būdamas prie Lietuvos Respublikos Seimo II-ųjų rūmų, adresu Gedimino pr. 53, Vilniuje, mėtė ledo gabalus, sniego gniūžtes, kiaušinius bei kitus daiktus į Lietuvos Respublikos Seimo II-ųjų rūmų langus, t.y. S. S. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 283 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

A. A., riaušių metu smurtavo ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų: nuo 12.15 val. iki 18.00 val., būdamas prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Vilniuje, vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidžiamai vadino Seimo tarnautojus „šunimis“, mėtė sniego gniūžtes ir dujų užtaisus į VST pareigūnus, t.y. A. A. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 283 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

Č. D., riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų: nuo 12.15 val. iki 18.00 val., būdamas prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Vilniuje, vartojo necenzūrinius žodžius, mėtė sniego gniūžtes, ledo gabalus ir akmenis į Lietuvos Respublikos Seimą, policininkus ir VST pareigūnus, t.y. Č. D. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 283 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

Č. B., riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: nuo 13 val. iki 15 val., būdamas Nepriklausomybės aikštėje, šalia Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Vilniuje, vartojo necenzūrinius žodžius, žodžiais ir rankų gestais agitavo bendrininkus ir šalia stovinčius asmenis pulti policijos ir VST pareigūnus, mėtė akmenis, sniego gniūžtes bei kitus daiktus į Vilniaus apskrities VPK Mobilios kuopos pareigūnus, t.y. Č. B. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 283 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

T. Č., laikotarpyje nuo 14.30 val. iki 16.20 val., būdamas ant Žvėryno tilto, esančio šalia Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, bei A.Goštauto g. ir Gedimino pr. sankryžoje, nevykdė policijos bei VST pareigūnų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos, vartojo necenzūrinius žodžius, mėtė akmenis, ledo gabalus, sniego gniūžtes bei kitus daiktus į policijos bei VST pareigūnus, bei A.Goštauto ir Gedimino pr. sankryžoje rankomis ir kojomis suduodamas ne mažiau kaip 2 smūgius į automobilį “Toyota Avensis”, v/n (duomenys neskelbtini), jį sugadino, t.y. T. Č. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 283 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

V. K., riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: nuo 12.15 val. iki 17 val., būdamas prie Lietuvos Respublikos Seimo II-ųjų rūmų, adresu Gedimino pr. 53, Vilniuje, mėtė ledo gabalus, sniego gniūžtes į policijos bei VST pareigūnus, t.y. V. K. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 283 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

A. D., riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: apie 16 val., būdamas Gynėjų gatvėje, šalia Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Vilniuje, žodžiai ir veiksmais agitavo bei ragino bendrininkus ir šalia stovinčius asmenis pulti policijos ir VST pareigūnus, metė į Vilniaus apskrities VPK Mobilios kuopos tarnybinį automobilį Santana PS10 valst.Nr. (duomenys neskelbtini) ledo gabalą ir išdaužė dešinės pusės, galinių durelių lango stiklą, t.y. A. D. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 283 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

S. S., riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: nuo 12.15 val. iki 15 val. 10 min., būdamas šalia Lietuvos Respublikos Seimo pastato, esančio Gedimino pr. 53 Vilniuje, bei Gedimino prospekto atkarpoje tarp Rotundo ir J.Tumo-Vaižganto g. Vilniuje, mėtė pagalius, akmenis bei dūminius užtaisus į policijos, VST pareigūnus bei į Seimo pastatą, kuo šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, t.y. S. S. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 283 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

S. Ž., riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: nuo 12,15 val. iki 16 val. 50 min., būdamas šalia Lietuvos Respublikos Seimo pastato, esančio Gedimino pr. 53 Vilniuje, ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pats mėtė ledo gabalus bei akmenis į Seimo pastatą, veržėsi į Seimą pats, kurstė bei ragino tai daryti kitus asmenis, kuo šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, t.y. S. Ž. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 283 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

L. I., riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: nuo 12.40 val. iki 14.30 val., būdamas prie Lietuvos Respublikos Seimo I-ųjų ir II-ųjų rūmų, adresu Gedimino pr. 53, Vilniuje, mėtė sniego gniūžtes, ledo gabalus, akmenis ir kitus daiktus į Lietuvos Respublikos Seimo langus ir pareigūnus, taip pat pasipriešino policininkams bei VST pareigūnams,- puolė ir sudavė smūgį koja į VST pareigūnus, t.y. L. I. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 283 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

S. A., riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: nuo 12.40 val. iki 18.00 val., būdamas prie Lietuvos Respublikos Seimo I-ųjų ir II-ųjų rūmų, adresu Gedimino pr. 53, Vilniuje, mėtė ledo gabalus, sniego gniūžtes, akmenis į Lietuvos Respublikos Seimo rūmų langus, ir išdaužė Lietuvos Respublikos Seimo I-ųjų rūmų langą, t.y. S. A. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 283 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

M. G., riaušių metu smurtavo ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: nuo 14.00 iki 17.00 val., šalia Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, Gedimino pr.53, Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje ir prie Gedimino pr. ir A.Goštautos g. sankryžos, šalia Žvėryno tilto, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, pasipriešino policijos bei VST pareigūnams: nevykdė jų teisėtų reikalavimų nutraukti vykdomus neteisėtus veiksmus, vartojo įvairius necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu bei panaudojo jų atžvilgiu fizinį smurtą – mėtė akmenis, sniego gniūžtes, ledo gabalus, stiklinį butelį, t.y. M. G. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 283 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

A. L., riaušių metu smurtavo ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: nuo 14.00 iki 16.00 val., šalia Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, Gedimino pr.53, Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje šalia fontano, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, pasipriešino policijos bei VST pareigūnams: nevykdė jų teisėtų reikalavimų nutraukti vykdomus neteisėtus veiksmus, vartojo įvairius necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu bei du kartus šovė iš pramoninės gamybos (Vokietija) 9 mm kalibro „Pabeda“ modelio dujinio pistoleto UMAREX Nr.007024677, pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamo D kategorijos šaunamiesiems ginklams, dujiniais-garsiniai šoviniais, taip pat niokojo turtą - mėtė sniego gniūžtes, ledo gabalus, akmenis, stiklinius butelius į Seimo rūmų pastato langus, sudaužydamas jų stiklo paketus, t.y. A. L. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 283 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-02-25 nuosprendį jo atžvilgiu, jo veiką perkvalifikuojant pagal BK 284 straipsnio 2 dalį ir atitinkamai sumažinant jam skirtą bausmę, atmesti jo atžvilgiu pareikštus civilinius ieškinius.

Nurodo, jog į įvykių, vykusių 2009-01-16 prie Lietuvos Respublikos Seimo, vietą pateko atsitiktinai, buvo vienas ir su niekuo dalyvauti nei mitinge, nei vėlesniuose įvykiuose nesitarė, todėl nesutinka, kad jam inkriminuojamus veiksmus atliko bendrininkų grupėje. Pažymi, jog į pareigūnų pusę kelias sniego gniūžtes metė tik po to, kai Seimo darbuotojai per langus pradėjo rodyti nepadorius gestus, o pareigūnai ėmė šaudyti į minios, kurioje buvo ir jis pats, pusę dujiniais užtaisais ir guminėmis kulkomis. Nurodytus veiksmus atliko ne siekdamas su grupe kitų asmenų dalyvauti riaušėse, smurtauti, niokoti turtą ar pažeisti viešąją tvarką, o tik siekdamas pademonstruoti savo asmeninį nesutikimą su provokuojančiais Seimo darbuotojų bei pareigūnų veiksmais.

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog tai, kad dėl jo minėtų priežasčių mesdamas keletą sniego gniūžčių gerai ginkluotų ir specialiomis apsaugos priemonėmis apsaugotų policijos darbuotojų link, šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, taipogi nesutinka su tuo, kad tokiais savo veiksmais galėjo suniokoti kokį nors turtą. Todėl mano, kad jo 2009-01-16 atlikti veiksmai turėtų būti kvalifikuojami ne pagal BK 283 straipsnio 2 dalį, o pagal BK 284 straipsnį, atitinkamai sumažinant jam skirtą bausmę.

Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kadangi kai policijos tinklapyje buvo patalpinta jo nuotrauka, pastarasis pats atvyko į policiją ir viską nuoširdžiai papasakojo pareigūnams, dėl savo padarytų veiksmų gailisi. Todėl mano, jog skiriant jam bausmę, teismas turėjo į nurodytą aplinkybę atsižvelgti ir ją pripažinti jo atsakomybę lengvinančia.

Nuteistasis kategoriškai nesutinka su tuo, kad solidariai su kitais 2009-01-16 įvykiuose dalyvavusiais asmenimis iš jo priteista turtinė žala, kadangi tarp jo atliktų veiksmų ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys, o iš bylos medžiagos akivaizdu, kad jo mestos kelios sniego gniūžtės niekam jokios žalos padaryti negalėjo ir nepadarė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis Č. D. prašo nutraukti baudžiamąjį persekiojimą jo atžvilgiu. Nurodo, kad policijai nesipriešino, riaušėse prie Seimo rūmų 2009-01-16 nedalyvavo, prieš nieką nesmurtavo, jokio turto negadino ir neniokojo, viešosios tvarkos šiurkščiai nepažeidė. Mano, kad teismas, neteisingai apkaltindamas jį nusikaltimo, numatyto BK 283 straipsnio 2 dalyje, padarymu vykdo valdančiųjų politikų užsakymą įbauginti jį ir kitus Lietuvos Respublikos piliečius, kad jie tylėtų ir nedalyvautų mitinguose, kai tuo tarpu valdantieji nesilaiko Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų.

Pažymi, kad yra Lietuvos valstybei lojalus pilietis, todėl gresiant pavojui, valstybės pareigūnai jo ir kitų piliečių saugumą sankcionuoto mitingo metu privalėjo užtikrinti įprastu, visiems priimtinu būdu, o ne VRM 1-jo pulko ir VRM 2-jo pulko karių, paruoštų kaliniams malšinti, pagalba.

Mano, kad valstybės tarnautojai ir pareigūnai, vykdę valdžios parengtą planą, pažeidė Žmogaus teises ir laisves garantuojančius konstitucinius principus ir reikalavimus, keliamus užtikrinant saugumą sankcionuoto mitingo metu, ir dėl savo neprofesionalumo, ėmus veikti ginkluotai sukarintai rikiuotei, išprovokavo taikaus ir teisėto mitingo dalyvių protestus, nors tose vietose, kur buvo pats pareiškėjas, jokių riaušių požymių pastarasis teigia nematęs.

Apelianto nuomone, šaudymas guminiais šaudmenimis ir dujinėmis granatomis į susirinkusią beginklę minią be įspėjimo ir neišnaudojus kitų įmanomų priemonių, neadekvačios jėgos ir prievartos panaudojimas pažeidė Lietuvos Respublikos Viešojo saugumo tarnybos įstatymo 4, 12, 14 straipsnio, Policijos veiklos įstatymo 4, 5, 21, 23 straipsnio, Europos policijos etikos kodekso 36, 37 straipsnio, todėl teisiami turi būti valstybės tarnautojai ir pareigūnai, neteisėtai panaudoję sukarintų jėgos struktūrų ginklus prieš sankcionuoto mitingo dalyvius.

Skunde nuteistasis teigia, jog į mitingą pateko atsitiktinai, stovėdamas žiūrėjo kaip vyksta mitingas, ir tik matydamas ginkluotų karių šaudymą į minią ir žmonių apmėtymą dujinėmis granatomis, instinktyviai pasipiktinęs, simboliškai metė į ginkluotus policininkus ir karius purų sniegą, o vėliau ledgalį, tai padaręs siekdamas apsiginti pats ir apginti kitus žmones. Nurodo, jog yra invalidas (nustatytas 40 procentų darbingumo lygis), nes sunkiai valdo rankas, todėl du jo metimai buvo simboliniai, atlikti dėl instinkto priešintis prieš smurtą. Pažymi, kad už nurodytus veiksmus nuteistas laisvės atėmimu, nors jo veiksmuose gali būti tik administracinio pažeidimo sudėtis, ir žalos atlyginimas iš jo priteistas, nors jis niekam žalos nėra padaręs, kadangi toje vietoje, kur buvo daužomi Seimo langai, policininkai ir kariai buvo apmėtomi kiaušiniais bei kitais kietais daiktais, jis nebuvo, tuose įvykiuose ir tose grupelėse, kur, pasak teismo, buvo riaušės, nedalyvavo.

Apelianto nuomone, byloje nesant jokių įrodymų, kad jis pasipriešino policininkams, teismas nepagrįstai ir neteisingai jo buvimą įvykio vietoje įvertino kaip pasipriešinimą policininkams ar kitiems asmenims, kadangi pastariesiems jis nesipriešino, o savo iniciatyva priėjęs prie jų kalbėjosi apie tai, kas vyksta. Pareiškėjas mano, kad apkaltindamas jį tuo, ko jis nedarė, teismas buvo šališkas ir turėjo išankstinį nusistatymą jį nuteisti. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas, prieštaraudamas faktinėms aplinkybėms, nepagrįstai nustatė, kad nusikaltimą jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje, kadangi nurodo bendrininkų neturėjęs, su kitais asmenimis nebendrininkavęs ir jokio nusikaltimo nepadaręs, nei prie Seimo, nei anksčiau nebuvau matęs nė vieno nuteistojo ir nesitarė su jais dėl kokių nors veiksmų.

Šalies argumentai

Skunde apeliantas nurodo, kad organinio asmenybės sutrikimo pasėkoje įvykio metu jis buvo fiziologinio afekto ir emocinėje būsenoje, kurios įtakoje instinktyviai metė sniegą ir leduką, tačiau teismas netyręs šio klausimo ir neapklausęs specialistų, padarė kitokias nepagrįstas išvadas dėl jo sveikatos.

Apeliantas mano, kad buvo pažeista jo nekaltumo prezumpcija, žiniasklaidai bei prokuratūrai darant spaudimą teismui, kad visi „riaušininkai" būtų nuteisti, teismas privalėjo jį nuteisti, neatsižvelgiant į jo kaltę.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. A. ir jo gynėja adv. N. Boiko prašo patikrinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-02-25 nuosprendžio teisėtumą, išteisinti A. A., jam nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 283 straipsnio 2 dalyje, byloje pareikštus civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais.

Žemesnės instancijos teismas

Nesutikdami su teismo nuosprendžiu, apeliantai nurodo, jog A. A. neturėjo tyčios viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, pasipriešinti policijos pareigūnams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims. Į mitingą jis atvyko vienas, o dėl Seimo darbuotojų provokuojančių veiksmų tarp mitinguotojų kilus nepasitenkinimui, dėl ko pastarieji ėmė mėtyti į Seimo rūmų langus sniego gniūžtes bei akmenis, tokiems pastarųjų veiksmams nepritardamas, nutarė nuo Seimo rūmų pasišalinti. Tačiau tai padaryti jam nepavyko, nes negalėjo prasistumti pro minią ir tuo metu išėjusius policijos pareigūnus.

Apeliantai neginčija, jog A. A. 2009-01-16 buvo prie Seimo rūmų, ir kaip kiti mitingo dalyviai, vartojo necenzūrinius žodžius, šaukė, vadindamas Seimo tarnautojus „šunimis", metė sniego gniūžtes ir atmetinėjo nuo savęs dujinius užtaisus, kuriuos į minią mėtė policijos pareigūnai. Tačiau nesutinka, jog pastarasis viešai smurtavo, niokojo turtą, kad į mitingą atėjo tikslu šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką ir turėjo su savimi dujinius užtaisus, kuriuos panaudojo pasipriešinant policijos pareigūnams. Todėl, apeliantų nuomone, teismas be pagrindo įvertino A. A. veiksmus kaip nusikalstamą veiką, turinčią BK 283 straipsnio 2 dalyje numatytų kvalifikuojančių požymių – šaunamojo ginklo ar sprogmenų panaudojimas riaušių metu bei pasipriešinimas policininkui arba kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, juolab, kad byloje nėra įrodymų, kad A. A. būtų panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenis, nes dujų užtaisų atmėtymas nuo savęs neperžengė būtinosios ginties ribų, siekiant apginti savo sveikatą ir gyvybę.

Šalies argumentai

Apeliantai mano, jog A. A. veiksmai negali būti vertinami kaip pasipriešinimas policininkui arba kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, kadangi būtent nepritardamas turto niokojimui ir pasipriešinimui policijos pareigūnams, savo veiką nutraukė ir iš įvykio vietos pasitraukė, t.y. savanoriškai atsisakė toliau vykdyti nusikalstamą veiką, kas teismo gali būti pripažinta kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Nesant skunde aptartų A. A. atsakomybę kvalifikuojančių požymių bei byloje nesant įrodymų, kad A. A. konkliudentiniais veiksmais susitarė dėl šaunamojo ginklo ar sprogmenų panaudojimo arba dėl pasipriešinimo policijai, apeliantų nuomone, pastarojo veiksmai negali būti vertinami kaip bendrininkavimas bei kvalifikuoti pagal BK 283 straipsnio 2 dalį, juolab, kad tokiems veiksmams pastarasis nepritarė ir pats pasišalino iš įvykio vietos.

Vertindami skundžiamu teismo nuosprendžiu priteistų civilinių ieškinių pagrįstumą, apeliantai mano, jog atsižvelgiant į pačių Seimo darbuotojų provokuojantį elgesį, lėmusį ne tik žalos atsiradimą, bet ir jos padidėjimą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 4 dalies, 6.253 straipsnio 1, 5 dalių pagrindu civilinė atsakomybė turėtų būti arba iš viso netaikoma arba žymiai sumažinta. Be to, apeliantų nuomone, teismas nepagrįstai solidariai priteisė žalos atlyginimą iš visų nuteistųjų, neatsižvelgdamas į tai, ar visų jų veiksmai turi priežastinį ryšį su atsiradusia žala, ir būtent A. A. atveju neįrodyta, kad jo veiksmai buvo nukreipti tyčia padaryti kam nors moralinę ar materialinę žalą.

Pasak apeliantų, teismas apskritai negalėjo nagrinėti civilinių ieškinių šioje baudžiamojoje byloje, kadangi nenustatytas galutinis ratas asmenų, kurie savo veiksmais 2009-01-16 tyčia sužalojo Seimo turtą, o visą 270 316,97 Lt dydžio žalą priteisdamas solidariai iš 28 nuteistųjų, teismas pažeidė teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir lygiateisiškumo principus, atsižvelgiant į tai, kad pastarieji tokiu būdu turi materialiai atsakyti už 1000 - 3000 mitinguojančių žmonių veiksmus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-02-25 apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinius ieškinius jo atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstus, neteisingus ir neteisėtus. Nurodo, jog su teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu nesutinka, nes teismas netinkamai įvertino faktines bei teisines bylos aplinkybes, tokiu būdu nepagrįstai pripažino, kad jis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 283 straipsnio 2 dalyje, teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, be to, teismas nepagrįstai solidariai tenkino byloje pareikštus civilinius ieškinius.

Mano, kad byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Teismas pripažindamas jį kaltu, pažeidė BK 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, kadangi jis jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė, ir yra nuteistas už padarinius, kurie atsirado ne dėl jo kaltės. Nurodo, jog apie įvykio dieną turėsiantį vykti mitingą sužinojo tą pačią dieną per internetą. Atvykęs pasižiūrėti, mitingo metu nieko neteisėto nedarė, su niekuo nesitarė, jokių priešingų teisei veiksmų neatliko, pasyviai stovėjo ir stebėjo įvykių eigą, nieko neišdaužė, nesugadino, todėl pareikštų civilinių ieškinių nepripažįsta. Mano, jog nepagrįstai buvo apkaltintas pareigūnų dėl to, kad juos bandė filmuoti mobilaus ryšio telefono pagalba, o iš pastarųjų elgesio, veiksmų akivaizdžiai matėsi, jog tai jiems nepatinka. Atkreipia dėmesį į tai, kad tuo metu, kai buvo sulaikytas, buvo vienas, jokių asmenų aplink nebuvo, ką patvirtina ir byloje esanti vaizdo medžiaga.

Apelianto nuomone, spręsdamas jo kaltės klausimą, teismas nepagrįstai rėmėsi fragmentiškais liudytojų parodymais, taip pat be pagrindo išimtinai vadovavosi pareigūnų parodymais. Apelianto įsitikinimu, teismas neįrodė nusikalstamos veikos sudėties jo veikoje, kadangi byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog tokia nusikalstama veika buvo padaryta, o teismo konstatuotos išvados yra deklaratyvios, neatitinka byloje nustatytų objektyvių faktinių aplinkybių bei prieštarauja teisingumo, teisėtumo principams.

Skunde nurodoma, jog teismas nepašalino abejonių, esamų prieštaravimų, nepagrįstai atmetė arba tendencingai vertino įrodymus pareigūnų naudai, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje numatytus įrodymų vertinimo reikalavimus. Teismui vertinant ir aiškinant bylos aplinkybes išimtinai nuteistojo nenaudai, akivaizdžiai pasireiškė teismo šališkumas, kas sukliudė visapusiškai, objektyviai išnagrinėti bylą. Apelianto nuomone, jam pareikštas kaltinimas buvo abstraktus, deklaratyvus, nekonkretus, neatitinkantis BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, dėl ko nėra aiškios kaltinimo ribos, o tai akivaizdžiai trukdė teismui realizuoti BPK 1 straipsnyje numatytą baudžiamojo proceso paskirtį, tuo tarpu jam nebuvo suteikta galimybė efektyviai gintis teisiamajame posėdyje, tuo grubiai pažeidžiant jo teisę į gynybą.

Šalies argumentai

Apeliantas mano, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog jis provokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, naikinti ar niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, taip pat kad jis pats smurtautų, niokotų turtą ir kitaip šiurkščiai pažeistų viešąją tvarką ar pasipriešintų policininkams, kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, nepagrįsta, pasak jo, laikytina teismo išvada, kad visi byloje kaltinami asmenys dalyvavo riaušėse. Pažymi, kad dalyvauti organizuotame mitinge nėra uždrausta įstatymu ir už tai nėra numatyta baudžiamoji atsakomybė, ir jeigu kai kurie asmenys mitingo metu šiurkščiai ar kitais veiksmais pažeidė viešąją tvarką, vartojo smurtą, nevykdė pareigūnų nurodymų ar reikalavimų, tai nereiškia, kad visi mitinge dalyvavę asmenys gali būti apkaltinti viešosios tvarkos pažeidimu bendrininkų grupėje ar dalyvavimu riaušėse. Tuo tarpu teismas nenurodė, kokiais veiksmais A. D. pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, nenurodė pasipriešinimo būdo, baigtumo momento ir kaltės turinio.

Nuteistojo nuomone, liudytojų parodymai, jog jį sulaikant jis niekur nebėgo, nesipriešino, nieko nekalbėjo, tik patvirtina, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 283 straipsnio 2 dalį, tuo tarpu tam, kad asmenį būtų galima pripažinti padarius nusikalstamą veiką, būtina įrodyti, kad ta veika yra įvykdyta, kad veika atitinka baudžiamajame kodekse numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Taipogi skunde pažymima, jog teismo nuosprendžiu priteisti civiliniai ieškiniai turi būti atmesti ar palikti nenagrinėtais, kadangi buvo priimti grubiai pažeidžiant BPK normas, t.y. civiliniai ieškiniai buvo pareikšti tik įpusėjus bylos nagrinėjimui. Kita vertus, apeliantas mano, jog savo veiksmais niekam nepadarė žalos, negadino, neniokojo turto, o žala turi būti išieškota tik iš tų asmenų, dėl kurių kaltų veiksmų žala buvo padaryta. Atsižvelgiant į tai, apelianto nuomone, visi byloje pareikšti civiliniai ieškiniai jo atžvilgiu turi būti atmesti.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis Č. B. prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-02-25 nuosprendį jo atžvilgiu pakeisti, jo veiką perkvalifikuojant pagal BK 284 straipsnio 2 dalį ir atitinkamai sumažinant jam skirtą bausmę, pareikštus civilinius ieškinius jo atžvilgiu atmesti.

Nesutikdamas su teismo nuosprendžiu, nurodo, jog 2009-01-16 prie Seimo vykusių įvykių metu buvo vienas ir su niekuo dalyvauti nei mitinge, nei vėlesniuose įvykiuose nesitarė, kitų byloje nuteistų asmenų nežinojo, todėl nemano, kad jam inkriminuojamus veiksmus atliko bendrininkų grupėje.

Pažymi, jog Seimo langų nedaužė, prieš pareigūnus smurto nenaudojo, jokių daiktų į juos nemėtė, pripažįsta pastarųjų atžvilgiu tik keikęsis, ir tik po to, kai Seimo darbuotojai per langus pradėjo rodyti nepadorius gestus, o pareigūnai ėmė šaudyti į minios, kurioje buvo ir jis, pusę dujiniais užtaisais ir guminėmis kulkomis, tokiu būdu išreikšdamas savo asmeninį nesutikimą su tokiais pastarųjų veiksmais. Apeliantas nemano, kad pareigūnų atžvilgiu jo išsakytos frazės, kurių tikslaus turinio neatsimenąs, gali būti laikomos šiurkščiu viešosios tvarkos pažeidimu, ir kad tokiais savo veiksmais jis galėjo suniokoti kokį nors turtą, todėl įvykio dieną jo atlikti veiksmai, jo nuomone, turėtų būti kvalifikuojami ne pagal BK 283 straipsnio 2 dalį, o pagal BK 284 straipsnį, atitinkamai sumažinant skirtą bausmę.

Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kadangi tyrimą vykdžiusiems pareigūnams viską papasakojo, savo paties veiksmus vertino neigiamai ir dėl jų gailisi, į ką teismas, skirdamas bausmę turėjo atsižvelgti, pripažindamas nurodytą aplinkybę jo atsakomybę lengvinančia.

Šalies argumentai

Apeliantas kategoriškai nesutinka su tuo, kad solidariai su kitais 2009-01-16 įvykiuose dalyvavusiais asmenimis iš jo priteista turtinė žala, kadangi jo asmeniškai atliktų veiksmų ir atsiradusios žalos nėra priežastinio ryšio: apkeikdamas pareigūnus, tačiau nieko nedaužydamas ir nemėtydamas, jis jokios turtinės žalos padaryti negalėjo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis L. I. nurodo, jog išanalizavęs BK 283 straipsnį, kategoriškai nesutinka su jam inkriminuotais kaltinimais, jog jis organizavo ir kvietė aplinkinius nepaklusti valdžiai, naikino turtą, naudojo šaunamąjį ginklą ir sprogstamąsias medžiagas. Taipogi nurodo buvęs blaivus, o iš byloje esančios vaizdo medžiagos ir liudytojų parodymų akivaizdu, kad jis nepadarė jokios materialinės žalos. Nurodo, kad valdžios organų išprovokuotų riaušių metu jis nebuvo arti kitų byloje nuteistų asmenų, kas įrodo, kad visus veiksmus jis atliko vienas, niekieno nenurodomas. Vieną kartą koja sudavė į vieno iš pareigūnų apsaugos skydą išprovokuotas neadekvačių valstybinių jėgos struktūrų veiksmų. Nurodo, kad po šio veiksmo jis buvo sužeistas į kirkšnį šūviu iš pompinio šautuvo, kuris buvo beveik įremtas į jį. Jo patirtus sužalojimus patvirtina medicinos pažymos. Alkoholinio gėrimo „Trejos devynerios" nurodo išgėręs, norėdamas sumažinti kraujuojančios žaizdos skausmą, belaukdamas eilėje, kol jam bus suteikta pirmoji medicinos pagalba.

Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad iš jo negali būti priteistas civilinis ieškinys, jam negali būti skirta nuosprendžiu nustatyta laisvės atėmimo bausmė, taipogi negali būti inkriminuojamas bendrininkavimas, pasireiškęs konkliudentiniais veiksmais, kadangi jam inkriminuojami veiksmai neatitinka tikrovės.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-02-25 nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 283 straipsnio 2 dalį, ir jį išteisinti. Nurodo, jog su teismo nuosprendžiu nesutinka, nes neįvykdė nusikaltimo, už kurį yra nuteistas. Mano, kad teismo nuosprendis yra neteisingas, neatitinkantis faktinių bylos aplinkybių, kadangi teismas nepilnai įsigilino į bylos aplinkybes, nustatydamas, jog jis neprisipažino įvykdęs nusikaltimą, praeityje buvo teistas.

Pareiškėjo manymu, jis savo veiksmais neišprovokavo žmonių sambūrio viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, todėl jo veiksmai negali būti vertinami pagal BK 283 straipsnio 1 dalį. Nurodo, jog nuosprendis dalyje, kuria apibūdinami jo padaryti veiksmai, grindžiamas prielaidomis, abstrakčiais policijos bei viešosios tvarkos apsaugos pareigūnų parodymais.

Šalies argumentai

Apeliantas mano, jog tai, kad jis du kartus metė sniego gniūžtes link Seimo, negali būti vertinama kaip BK 283 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika, o kitų daiktų, priešingai nei nurodoma nuosprendyje, į Seimo rūmų langus teigia nemetęs. Nurodo, jog pietų pertraukos metu atvykęs į profsąjungos mitingą, apie 40 min. pabuvęs prie Seimo, tuo tarpu ir pabendravęs su Paleckiu, TV žurnalistais, objektyviai nebūtų spėjęs padaryti visus jam inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus. Pažymi, kad teismo nuosprendyje nenurodoma, kuo pasireiškė jo kalti veiksmai, kurie teismo buvo kvalifikuoti pagal BK 283 straipsnio 2 dalį.

Apelianto nuomone, teismui konstatavus, jog ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neįvardijus tikrųjų riaušių organizatorių ir provokatorių, kuomet ikiteisminis tyrimas dėl riaušių atliekamas dar apie 140 asmenų atžvilgiu, tenkinti pareikštus civilinius ieškinius nebuvo pagrindo.

Šalies argumentai

Apeliantas taipogi nesutinka su teismo išvada, kad kiekvieno riaušių dalyvio atliktus veiksmus sąlygojo bendras noras veikti. Nurodo, jog prie Seimo atvyko tuo metu, kai mitingas jau vyko, o sulaikytas buvo dar jam nepasibaigus, su niekuo, išskyrus bendradarbius, nebendrininkavo, dėl jokių bendrų smurtinių veiksmų nesitarė ir nenumatė, kad tokie veiksmai gali įvykti, o dviejų sniego gniūžčių metimą vertinti kaip bendrininkavimą, atliekant kaltinime nurodytus smurto veiksmus, pasak apelianto, yra nelogiška, absurdiška.

Apeliaciniu skundu G. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-02-25 nuosprendį ir dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 283 straipsnio 2 dalyje, jį išteisinti. Mano, kad teismo nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas jokiais įrodymais, šališkas ir formalus.

Apeliantas mano, jog nagrinėjant bylą teisme buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, kadangi visos byloje esančios abejonės buvo išaiškintos jo nenaudai. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pasak apelianto, teismas faktiškai neatliko įrodymų analizės, nepagrįstai atmetė jo parodymus, kurie nuo pat pradžių buvo nuoseklūs ir visiškai atitinka tikrovę, tyčia iškreipė bylos aplinkybes, faktinius duomenis, vienašališkai išnaudojo juos tam, kad priimti jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, nors visos kylančios abejonės turi būti sprendžiamos kaltinamojo naudai.

Apelianto teigimu, teismas, nurodydamas, kad jis konkliudentiniais veiksmais susitarė su kitais įvardintais asmenimis bei su nenustatytais asmenimis iš chuliganiškų paskatų dalyvauti riaušėse, nekonkretizavo vietos, kur konkrečiai tokie veiksmai buvo daromi, nenurodė veiksmų padarymo laiko, taip pat nenurodė kaip konkrečiai pasireiškė jo nusikalstami veiksmai, tokiu būdu pažeisdamas BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytus reikalavimus.

Skunde pažymima, jog inkriminuojant bendrininkavimo požymį, nuosprendyje tik deklaratyviai nurodyta, kad egzistavo susitarimas, tačiau jokių duomenų, pagrindžiančių minėtą teiginį, byloje nenustatyta. Apelianto nuomone, nuosprendyje nenustatyta, kad visi neva susitarę veikti kartu asmenys matė ar galėjo matyti vienas kito veiksmus ir jiems pritarti, atvirkščiai, nustatyta, kad jie neturėjo galimybės fiziškai matyti vienas kito ir veiksmus atliko skirtingu laiku. Nepagrįsta, apelianto nuomone, teismo išvada, jog jis neva susitarė ir su dar nenustatytais asmenimis, nors nėra aišku, ar pastarieji apskritai laikytini minėto nusikaltimo subjektais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skunde daroma išvada, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą kvalifikuoti apelianto ir kitų nuteistųjų veiksmus kaip dalyvavimą riaušėse.

Šalies argumentai

Apeliantas mano, kad įrodymai buvo vertinami selektyviai ir atsietai vienas nuo kito, pirmenybę teikiant kaltinimui palankiems įrodymams ir nemotyvuotai atmetant kitus įrodymus, t.y. apelianto parodymus, jiems skiriant nepakankamai dėmesio, vertinant juos skeptiškai, atsižvelgiant tik į detales, o ne į esminius bylos faktinius duomenis.

Apeliantas nurodo, jog nei tikslo, nei noro dalyvauti riaušėse jis neturėjo, taip pat nebuvo ir motyvo bei priežasties dalyvauti riaušėse, kadangi į mitingą jis atvyko teisėtu būdu išreikšti savo nuomonę dėl susiklosčiusios situacijos Lietuvoje. Savo kaltės nepripažįsta, kadangi 2009-01-16 būdamas prie Seimo, nešūkavo, nevartojo necenzūrinių žodžių, nieko į Seimą nemetė, nieko taip pat ar panašiai elgtis neragino. Apelianto nuomone, jo parodymai negali būti vertinami kaip bandymas išvengti atsakomybės, kadangi jo nurodytos aplinkybės yra iš esmės objektyviai patvirtintos bylos medžiaga. Tuo tarpu liudytojo J. S. U. parodymai vertintini kritiškai, kadangi pastarasis nuteistojo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neatpažino ir jokių parodymų apie jį nedavė. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes, įrodymus vertino nepakankamai atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį, vertino juos selektyviai ir pirmenybę teikdamas abejotiniems bei prieštaringiems minėto liudytojo parodymams. Tai, pasak apelianto, sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą, kas laikytina esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu.

Skunde teigiama, jog vienintelis ištirtas teismo posėdyje įrodymas yra filmuota medžiaga. Iš jos matyti, jog nuteistasis rankose laiko dėklą su kiaušiniais, kuriuos, pasak apelianto, jis nupirko motinos prašymu. Apelianto nuomone, teismas padarė nemotyvuotą ir niekuo nepagrįstą prielaidą, kad jis dalino kiaušinius ir padarė nuosprendyje įvardintus veiksmus, kadangi byloje nenustatyta jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, jog jis atliko bent vieną iš nuosprendyje nurodytų veiksmų. Apelianto nuomone, remiantis vien tik filmavimo medžiaga, negali būti konstatuota, kad jo dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką yra patikimai nustatytas, kadangi minėta filmavimo medžiaga tik parodo, kad nuteistasis iš tikrųjų buvo prie Seimo rūmų, tačiau nei kokioje konkrečiai vietoje, nei kokiu laiku jis buvo, iš medžiagos nematyti, todėl teismo samprotavimai yra tik prielaida, o prielaidomis apkaltinamąjį nuosprendį pagrįsti neleistina. Be to, apeliantas mano, jog teismas neturėjo pagrindo jo kaltės pagrįsti, remdamasis vaizdo įrašais, kadangi iš jų nėra galimybės vienareikšmiškai nustatyti, jog įraše pavaizduotas asmuo yra būtent jis, o ne į jį panašus asmuo, juolab, kad įraše nesimato užfiksuoto žmogaus veidas.

Apibendrindamas skunde išdėstytas aplinkybes, pareiškėjas daro išvadą, jog byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo dalyvavimą nusikaltimo, numatyto BK 283 straipsnio 2 dalyje, padaryme, todėl jis turi būti išteisintas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. Č. prašo pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-02-25 nuosprendį: jo veiką perkvalifikuoti iš BK 283 straipsnio 2 dalies į to paties straipsnio 1 dalį, paskirti švelnesnę bausmę, civilinius ieškinius jo atžvilgiu atmesti.

Mano, kad skundžiamas nuosprendis yra dalinai neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, klaidingai nustatydamas faktines bylos aplinkybes, turinčias esminės reikšmės bylą teisingai išspręsti, taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Pažymi, kad teismas be pagrindo vieną iš BK 283 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties elementų – bendrininkavimą pripažino visiems nuteistiesiems, neatsižvelgdamas į tai, jog į įvykio vietą jis atvyko tuomet, kai visi veiksmai prie Seimo rūmų pastato jau buvo pasibaigę, jau buvo panaudotas ir šaunamasis ginklas, apie kurio panaudojimą jis sužinojo tik teisme. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad į taikų mitingą pavėlavo ir nenumatė, jog yra daromas nusikaltimas, kuriuo padaryta didelė turtinė žala. Nesutinka su teismo teiginiu, jog susitarimas konkliudentiniais veiksmais reiškia, jog riaušių dalyviai savo aktyviais veiksmais išreiškė sutikimą dalyvauti nusikalstamoje veikoje, nepriklausomai nuo to, kuriuo laiku riaušių metu jie atliko savo veiksmus, šiurkščiai pažeidžiančius viešąją tvarką, kadangi jis negalėjo žinoti, matyti ir tokiu būdu pritarti tiems veiksmams, kurie vyko iki jam atvykstant į taikų mitingą.

Apelianto vertinimu, savo veiksmais jis tik prisidėjo prie daromos nusikalstamos veikos, ir jo veiksmai, kuomet jis du kartus spyrė į automobilio galinį žibintą, tačiau realios žalos nepadarė, turėtų būti kvalifikuoti pagal BK 283 straipsnio 1 dalį, kadangi policijos pareigūnams jis nesipriešino. Apeliantas pažymi, kad vertindamas byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog peržiūrėjus visą filmuotą medžiagą, nesimato ir nesigirdi, kad pareigūnai būtų žodžiu pareiškę kokius nors teisėtus reikalavimus, nebuvo girdimi ir pareigūnų raginimai nutraukti veiksmus ar pasišalinti iš kurios nors vietos. Mano, kad neaišku, kokiais bylos duomenimis ir įrodymais grindžiamas jam pareikštas kaltinimas, jog jis vartojo necenzūrinius žodžius. Taipogi pareiškėjo nuomone, nuosprendyje nepagrindžiama, kokiais įrodymais remiantis jo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 283 straipsnio 2 dalį. Apeliantas mano, kad konstatuodamas esant faktines aplinkybes, patvirtinančias jo atliktos nusikalstamos veikos objektyviąją pusę, teismas vadovavosi prielaidomis, taip pat netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, konstatuodamas priežastinį ryšį tarp nusikalstamos veikos ir kilusių pasekmių.

Skunde nurodoma, jog civilinio ieškinio klausimą teismas išsprendė netinkamai. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija tik buvo pripažinta civiliniu ieškovu, o pats civilinis ieškinys teismui ir proceso dalyviams buvo pateiktas tik įrodymų tyrimo metu. Apelianto teigimu, tokiu atveju ieškinys negalėjo būti nagrinėjamas. Taip pat pažymima, kad nei bylos nagrinėjimo metu, nei teismo nuosprendyje neatsakyta į klausimą, ar civilinio ieškinio suma pateikta su pridėtinės vertės mokesčiu ar be jo. Pastebima, jog teismas nevertino, ar nuteistajam pareikštas civilinis ieškinys nebus per didelis ir atitiks proporcingumo bei protingumo kriterijus. Kita vertus, apeliantas mano, kad jo atžvilgiu civiliniai ieškiniai turi būti atmesti, kadangi bylos duomenimis neįrodyta, jog jis savo veiksmais padarė materialinės ar kitokios žalos. Apelianto nuomone, kad šioje byloje civiliniai ieškiniai turėjo būti nenagrinėjami, civiliniams ieškovams pripažįstant teisę į civilinio ieškinio patenkinimą. Civilinių ieškinių dydžio klausimas turėjo būti perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, kadangi dalis bylos yra išskirta į atskirą tyrimą, kuriame įtarimai pareikšti dar kelioms dešimtims žmonių.

Apeliantas pažymi, jog jo veiką perkvalifikuojant pagal BK 283 straipsnio 1 dalį, taip pat turi būti švelninama jam skirtina bausmė, atsižvelgiant į tai, kad jo padarytos veikos pavojingumas mažesnis, jis nebuvo teisiamas, charakterizuojamas teigiamai, dirba.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. S. prašo pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-02-25 nuosprendį, jo veiką perkvalifikuoti iš BK 283 straipsnio 2 dalies į to paties straipsnio 1 dalį, paskirti švelnesnę bausmę, civilinius ieškinius jo atžvilgiu atmesti. Mano, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas padarė esminių BPK pažeidimų, t.y. pažeidė kodekse įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Nurodo, kad atvykęs prie Seimo, pamatė pastato viduje nepadorius gestus rodančius žmones, kas išprovokavo jį mesti į Seimą ledo gabalą bei medinę lazdą, kurie į pastatą neatsitrenkė. Kitų asmenų veiksmų jis nematė, su jais nesitarė dėl kokių nors veiksmų, jų veiksmams nepritarė, nežinojo ir jų tikslų. Jam beeinant link automobilio, kuomet nutarė vykti namo, buvo du kartus pašautas ir sumuštas policijos pareigūnų, nors pastariesiems nesipriešino. Sugrįžęs į Gedimino prospekto ir Rotundo gatvės sankryžą, pateko tarp minios ir policijos, kur stovėjo ir jokių veiksmų neatlikinėjo, tačiau policijos pareigūnai pradėjo jį persekioti ir sulaikė.

Apelianto nuomone, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog jo veiksmai atitinka BK 283 straipsnio 2 dalį, t.y. byloje nėra surinkta duomenų, kad jis būtų pasipriešinęs viešosios tvarkos saugotojams arba nevykdęs teisėtų jų reikalavimų, kadangi nėra įrodymų, kad jis būtų girdėjęs tokius reikalavimus, ar kad tokie reikalavimai būtų buvę. Pažymi, kad šaunamojo ginklo neturėjo ir nepanaudojo, taip pat nematė, kad kas nors kitas būtų jį panaudojęs mitingo metu, todėl mano, kad teismas nepagrįstai pripažino ginklo panaudojimą visiems nuteistiesiems. Apeliantas mano, jog pareigūno R. Š. parodymai vertintini kritiškai, kadangi jais paliudijamos tik jo sulaikymo aplinkybės, be to, minėto liudytojo parodymai neparemti kita objektyvia bylos medžiaga.

Skunde teigiama, jog vertindamas įrodymus teismas neatsižvelgė į objektyvius bylos duomenis ir konkrečias aplinkybes, turinčias reikšmės bendrininkavimo elementui patikslinti, nenustatė kiekvieno iš dalyvavusių darant nusikaltimą veiksmų laipsnį ir pobūdį, nulemiančius bendrininkavimo formą ir rūšis. Konstatuodamas esant faktines aplinkybes, patvirtinančias apelianto atliktos nusikalstamos veikos objektyviąją pusę, teismas vadovavosi tik prielaidomis, taipogi netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, konstatuodamas priežastinį ryšį tarp nusikalstamos veikos ir kilusių pasekmių. Apelianto nuomone, bylos faktinių duomenų analizė leidžia padaryti išvadą, kad jis riaušių metu šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką ir jo veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal BK 283 straipsnio 1 dalį.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad civilinis ieškinys byloje buvo pareikštas įrodymų tyrimo stadijoje, dėl ko negalėjo būti nagrinėjamas, pažymint ir tai, kad liko neišspręstas klausimas, ar nurodyto civilinio ieškinio suma pateikta su pridėtinės vertės mokesčiu ar be jo. Taip pat pažymima, kad teismas nevertino, ar nuteistajam ieškinys nebus per didelis ir atitiks proporcingumo, protingumo kriterijus. Kita vertus, apeliantas mano, jog atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis neįrodyta, jog jis savo veiksmais padarė kam nors materialinę ar kitokią žalą, ieškiniai jo atžvilgiu turi būti atmesti. Pažymi, kad iš nagrinėjamos bylos yra išskirtas atskiras tyrimas, kuriame įtariamaisiais pripažinti dešimtys žmonių, todėl nagrinėjamoje byloje civiliniai ieškiniai turėjo būti nenagrinėti, o civiliniams ieškovams turėjo būti pripažintina teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, jo dydžio klausimą perduodant spręsti civilinio proceso tvarka.

Apeliantas pažymi, jog jo veiką perkvalifikuojant pagal BK 283 straipsnio 1 dalį, turi būti švelninama jam skirtina bausmė, kadangi jo padarytos veikos pavojingumas ženkliai mažesnis, be to, jis yra teigiamai charakterizuojamas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. D. ir jo gynėja adv. N. Boiko prašo patikrinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-02-25 nuosprendžio teisėtumą, išteisinti A. D., neįvykdžius jam inkriminuojamos veikos, numatytos BK 283 straipsnio 2 dalyje, byloje pareikštus civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais.

Skunde teigiama, kad A. D. savo kaltę pripažino iš dalies, nurodė, jog 2009-01-16 buvo atvykęs į mitingą prie Seimo rūmų, neturėdamas tyčios viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, pasipriešinti policijos pareigūnams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims. Pažymima, kad būtent Seimo darbuotojų provokuojantys, žmogaus orumą įžeidžiantys veiksmai sukėlė tarp mitinguotojų nepasitenkinimą ir agresyvumą. Tačiau pats A. D. į Seimo rūmų pusę numetęs keletą sniego gniūžčių, niekur nepataikė, Seimo pastato, kavinės langų nedaužė, alkoholinių gėrimų nevartojo, nuo savęs atmetinėjo dujinius užtaisus, kuriais šaudė policijos pareigūnai. Nuteistojo vertinimu, jis policijos pareigūnams nesipriešino, jų atžvilgiu necenzūrinių žodžių nevartojo, o iš pastarųjų pusės nebuvo jokių reikalavimų. Prie Mažvydo bibliotekos policijos pareigūnų du kartus apšaudytas guminėmis kulkomis, kas jam sukėlė didelį skausmą, nubėgo į kiemą prie Mažvydo bibliotekos, iš kurios išeinantis policijos pareigūnų buvo sulaikytas, tačiau sulaikymo metu nesipriešino, pakluso visiems pareigūnų reikalavimams.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje nepateikta daiktinių įrodymų, liudijančių apie tai, kad iš prie Seimo rūmų esančios minios į rūmų pusę ir policijos pareigūnus buvo metami buteliai ar sprogstamieji paketai, kiti dujiniai užtaisai. Taip pat įvykio vietoje neapžiūrėti ir neužfiksuoti kiti daiktiniai įrodymai – akmenys, plytos, strypai, pagaliai ir kiti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti.

Apeliantų nuomone, vienintelio į pareigūnų pusę šaudžiusio nuteistojo A. L. veiksmai vertintini kaip vykdytojo ekscesas, kadangi byloje nėra duomenų, kad jis būtų savo veiksmus suderinęs su kitais mitinguojančiais, taip pat nenustatytas šūvio laikas, kas, pasak apeliantų, turi didelę reikšmę kvalifikuojant kitų nuteistųjų veiksmus. Tokiu būdu, nesant įrodymų, jog A. D. panaudojo šaunamąjį ginklą, jo veiksmai be pagrindo buvo įvertinti kaip nusikalstama veika, turinti BK 283 straipsnio 2 dalyje numatytų kvalifikuojančių požymių, pažymint ir tai, kad dujų užtaisų atmėtymas nuo savęs neperžengė būtinosios ginties ribų, siekiant apginti savo sveikatą ir gyvybę.

Nenustačius skunde aptartų A. D. atsakomybę kvalifikuojančių požymių bei byloje nesant įrodymų, kad A. D. konkliudentiniais veiksmais susitarė dėl šaunamojo ginklo ar sprogmenų panaudojimo arba dėl pasipriešinimo policijai, pastarojo veiksmai, apeliantų nuomone, negali būti vertinami kaip bendrininkavimas bei kvalifikuoti pagal BK 283 straipsnio 2 dalį, taip pat byloje nesant objektyvių įrodymų, kad A. D. išdaužė Seimo rūmų bei kavinės „R." langus, jo veiksmai turi būti kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Vertindami skundžiamu teismo nuosprendžiu priteistų civilinių ieškinių pagrįstumą, apeliantai mano, jog atsižvelgiant į pačių Seimo darbuotojų provokuojantį elgesį, lėmusį ne tik žalos atsiradimą, bet ir jos padidėjimą, CK 6.248 straipsnio 4 dalies, 6.253 straipsnio 1, 5 dalių pagrindu civilinė atsakomybė turėtų būti arba iš viso netaikoma arba žymiai sumažinta. Be to, apeliantų nuomone, teismas nepagrįstai solidariai priteisė žalos atlyginimą iš visų nuteistųjų, neatsižvelgdamas į tai, ar visų jų veiksmai turi priežastinį ryšį su atsiradusia žala, ir būtent A. D. atveju neįrodyta, kad jo veiksmai buvo nukreipti tyčia padaryti kam nors moralinę ar materialinę žalą.

Pasak apeliantų, teismas apskritai negalėjo nagrinėti civilinių ieškinių šioje baudžiamojoje byloje, kadangi nenustatytas galutinis ratas asmenų, kurie savo veiksmais 2009-01-16 tyčia sužalojo Seimo turtą, o visą 270 316,97 Lt dydžio žalą priteisdamas solidariai iš 28 nuteistųjų, teismas pažeidė teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir lygiateisiškumo principus, atsižvelgiant į tai, kad pastarieji tokiu būdu turi materialiai atsakyti už 1000 - 3000 mitinguojančių žmonių veiksmus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. Š. prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-02-25 nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti, jį išteisinti, byloje pareikštus civilinius ieškinius jo atžvilgiu atmesti. Mano, kad teismo nuosprendis neteisėtas bei nepagrįstas, teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Nurodo, kad su niekuo nesitaręs į 2009-01-16 mitingą prie Seimo atvyko vienas, ketindamas pareikšti protestą dėl priimtų valdžios „naktinių" įstatymų. Nežinojo ir negalėjo žinoti bei suvokti, kad gali būti siekiama kažkokio bendro tikslo. Kiekvienas iš atvykusiųjų į mitingą turėjo savo tikslų, savo siekių, nuostatų, motyvų. Todėl mano, jog bendrininkavimas, kaip jo veiką sunkinanti aplinkybė, neįrodytas.

Žemesnės instancijos teismas

Nesutikdamas su teismo išvada, kad jis smurtavo, priešinosi policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams ir kitaip šiukščiai pažeidė viešąją tvarką, teigia į pareigūnų pusę metęs keletą sniego gniūžčių dėl Seimo darbuotojų provokacinių veiksmų, nepamatuotai šiurkščių pareigūnų veiksmų. Tokiais savo veiksmais nesiekė pažeisti viešąją tvarką, tik pademonstravo savo asmeninį nesutikimą su pareigūnų veiksmais, juolab, kad niekam jokia žala nebuvo padaryta. Apeliantas mano, kad aplinkybė, jog jis paklausė pareigūno, kodėl šis muša vaiką, negali būti vertinama kaip trukdymas pareigūnams, pažymėdamas, kad dėl to jis buvo sužeistas, jam į koją iššovus guminėmis kulkomis.

Taipogi kategoriškai nesutinka su teismo išvada, kad jis savo veiksmais galėjo suniokoti kokį nors turtą, kadangi nėra nei vieno tai patvirtinančio įrodymo, juolab, kad Seimo langai dužo tuo metu, kai jis jau buvo operuojamas ligoninėje, todėl mano, kad nepagrįstai solidariai su kitais 2009-01-16 įvykiuose dalyvavusiais asmenimis iš jo priteistas žalos atlyginimas, tarp jo atliktų veiksmų ir atsiradusios žalos nesant jokio priežastinio ryšio.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-02-25 nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Mano, jog teismo nuosprendis neteisingas ir naikintinas, kadangi priimtas, remiantis ne įrodymais, o prielaidomis, jam pateiktas kaltinimas nekonkretus, o įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, nėra.

Apelianto teigimu, inkriminuojant jam nusikalstamą veiką pagal BK 283 straipsnio 2 dalį, turėjo būti neginčytinai nustatyta, kad jis konkliudentiniais veiksmais susitarė su kitais asmenimis įvykdyti nusikaltimą, kad jis smurtavo, niokojo turtą, kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policijos pareigūnams. Tai turėjo būti patvirtinta abejonių nekeliančiais liudytojų parodymais, taipogi turėjo būti pateikti daiktiniai įrodymai bei surinkta kita medžiaga, įrodanti nusikaltimo padarymą.

Apeliantas pažymi, kad inkriminuodamas jam bendrininkavimo požymį, teismas turėjo nustatyti, kad visi ikiteisminio tyrimo metu nustatyti ir kiti nenustatyti dalyviai susitarė veikti bendrai, visi suvokė, kad kėsinasi į tą patį objektą ir norėjo būtent tokių pasekmių. Tačiau, pasak apelianto, teismas kiekvieno dalyvio veikos subjektyviosios pusės neanalizavo, ir nenustatė, ar jis, mesdamas sniegą padarė kažkam įtaką, ar jo veiksmai buvo būtent tie veiksmai, dėl kurių galiausiai buvo daužomi langai, vitrinos, automobiliai, žalojami žmonės. Apelianto nuomone, teismo nuosprendis pagristas tik prielaidomis, kad vienas žmogus galėjo paveikti kitą, kad vieno veiksmai įtakojo kito žmogaus sprendimą, nepateikiant objektyvių duomenų, jog jo elgesys turėjo įtakos kitų asmenų veiksmams, ar kad jis norėjo, kad būtų sudaužyti langai, vitrinos, automobiliai, nukentėtų žmonės. Apeliantas pažymi, jog jo sulaikymo metu žala dar išvis nebuvo padaryta, o kelias sniego gniūžtes numetė iš kvailumo, niekieno nepaveiktas ir neskatinamas, todėl nesant objektyvių įrodymų, kad jo veiksmai - sniego metimas - turėjo įtakos kitų asmenų veiksmams, nėra pagrindo tvirtinti, kad veika padaryta bendrininkaujant.

Apeliantas teigia, kad jis smurto nenaudojo, niekam nesudavė nei vieno smūgio, niekam nesiūlė ir neliepė to daryti, taipogi neniokojo turto, ką patvirtina aplinkybė, jog byloje nepateikta nei vieno įrodymo, kad jis būtų kažką sudaužęs, sugadinęs, ar kad jo veiksmai būtų privertę kokius nors asmenis niokoti turtą, jis jokiais veiksmais nepažeidė ir viešosios tvarkos, objektyviai negalėjo to padaryti, nes buvo sulaikytas dar iki veiksmų, kuomet kai kurie dalyviai daužė stiklus, mėtė į žmones daiktus.

Apelianto manymu, nepagrįstai jam inkriminuotas ir pasipriešinimo policijos pareigūnams požymis, kadangi byloje nesurinkta jokių įrodymų, kad kokiais nors savo aktyviais veiksmais jis būtų priešinęsis pareigūnams, ar kad nebūtų vykdęs kokių nors jų teisėtų nurodymų.

Nuteistasis mano, jog pagrįsdamas jo kaltę, teismas vadovavosi liudytojų parodymais, kurie vertintini kaip nenuoseklūs, painūs, prieštaringi, tuo tarpu tokiais parodymais apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas.

Skunde pabrėžiama, kad teismas be pagrindo priteisė iš S. S. solidariai su kitais nuteistaisiais nusikaltimu padarytą žalą, kadangi nepadarydamas jam inkriminuoto nusikaltimo, jis nepadarė jokios žalos asmenims ar turtui, pažymint ir tai, kad visi nuteistojo veiksmai nutrūko po jo sulaikymo.

Apeliaciniu skundu D. S. prašo išteisinti jį pagal BK 283 straipsnio 2 dalį, atmesti byloje pareikštus civilinius ieškinius.

Pripažįsta, kad iš jam pateiktų kaltinimų tiesa yra tai, kad jis su E. Š. ir T. Š. prie Seimo atėjo iš smalsumo. Su mitingo dalyviais šaukė „Vagys“, „Gėda“, į policininkų pusę metė sniego gniūžtes, kurios iki jų nenuskriejo. Pamatęs link jo bėgantį pareigūną, bandė pabėgti, tačiau minioje jį sulaikiusiam Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui nesipriešino, o pajutęs, kad yra silpnai laikomas ir siekdamas išvengti sulaikymo, ištrūko ir nubėgo toliau. Pasak apelianto, pareigūnas A. Ž. melagingai teigia, kad nuteistasis bandė jam suduoti į krūtinę, juolab, kad apklausos metu minėtas pareigūnas negalėjo nurodyti nė vieno kito pareigūno, kuris būtų matęs sulaikymą. Apeliantas nurodo, kad jis su pareigūnu A. Ž. yra buvę bendradarbiai, iš darbovietės A. Ž. buvo išvarytas, todėl mano, kad pastarasis norėjo jį sulaikyti kerštaudamas.

Skunde teigiama, kad sniego gniūžtes nuteistasis mėtė dėl vaikiško išdykavimo, o ne iš chuliganiškų paskatų. Be minėtų dviejų draugų, jokių kitų bendranuteistųjų nepažinojo ir dėl jokių veiksmų su jais nesitarė. Apelianto nuomone, jo veiksmams įtakos galėjo turėti tai, kad į juos buvo šaudoma ašarinėmis dujomis ir guminėmis kulkomis, dėl ko buvo sužaloti žmonės. Apeliantas pripažįsta, kad buvo truputį išgėręs alkoholinių gėrimų, tačiau tvirtina, jog tai neturėjo įtakos jo elgesiui, todėl neturėtų būti laikoma jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Nors spyrė į apverstą šiukšlių konteinerį, nemano, kad tai buvo turto niokojimas ar piktybinis chuliganizmas, o tik momentinė psichinės įtampos iškrovos išraiška.

Apeliantas neneigia, kad yra užfiksuotas prokuroro pateiktame vaizdo įraše, tačiau mano, kad įraše matyti, jog jis neatlikinėjo jokių smerktinų veiksmų. Mano, kad jo veiką traktuojant kaip smulkų chuliganizmą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK), 12 suėmime išbūtų parų yra pakankama bausmė už tai. Pažymi, kad turi atsakyti tik už savo konkrečius veiksmus, kurie jokios žalos nepadarė, todėl nesutinka su jam pareikštais civiliniais ieškiniais.

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. Š. prašo pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-02-25 nuosprendį, perkvalifikuoti jo veiksmus iš BK 283 straipsnio 2 dalies į BK 284 straipsnio l dalį, palikti nenagrinėtus byloje pareikštus civilinius ieškinius, suteikiant civiliniams ieškovams teisę ieškinius pareikšti civilinio proceso tvarka.

Nesutikdamas su teismo padaryta išvada dėl jo kaltės, nurodo, kad su keliais draugais atvyko į mitingą prie Seimo rūmų. Mitingui pasibaigus, kilo šurmulys, kurio priežastys jam nežinomos, ir staiga be jokio išankstinio įspėjimo Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai pradėjo į juos šaudyti guminėmis kulkomis. Viena jų pataikė jam į galvą, ko pasėkoje jis neteko 50 proc. darbingumo. Įtūžio, kuris kilo dėl tokių pareigūnų veiksmų, vedinas metė ledo gabalą į jau sudužusį Seimo pastato langą. Nurodo, jog jo veiksmų neįtakojo kitų žmonių elgesys, todėl nesutinka, kad jis konkliudentiniais veiksmais susitarė su kitais asmenimis bendrininkų grupėje dalyvauti riaušėse. Pažymi, jog nematė ir nežino, ką darė žmonės, buvę prie Seimo rūmų nuo Neries upės pusės ar prie M. Mažvydo bibliotekos, o vienintelis veiksnys, paskatinęs jį taip pasielgti, buvo neteisėtas ir nepagrįstas šūvis gumine kulka į jį. Nurodo, jog jeigu bent vieną kartą būtų išgirdęs per garsiakalbį policijos pareigūnų raginimą pasitraukti, nedelsdamas tai padarytų, todėl mano, kad jo veiksmai turėtų būti perkvalifikuoti iš BK 283 straipsnio 2 dalies į BK 284 straipsnio l dalį.

Šalies argumentai

Apeliantas nesutinka ir dėl priteisto civilinio ieškinio. Nurodo, jog prokuroro teigimu, yra baigiamas ikiteisminis tyrimas dar 40 asmenų atžvilgiu ir byla artimiausiu metu bus perduota teismui dėl tų pačių įvykių 2009-01-16 prie Seimo rūmų, todėl jam nesuprantama, kodėl jis turi solidariai atsakyti už padarytą turtinę žalą, o kiti kaltininkai, kurie bus nuteisti, jau neturės prievolės atlyginti Seimui ir kitiems subjektams padarytą turtinę žalą. Mano, kad teismas turėjo pareikštus civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus ir suteikti galimybę ieškovams pareikšti civilinius ieškinius ateityje civilinio proceso tvarka, kai bus nustatyti ir nubausti visi nagrinėjamame įvykyje dalyvavę kaltieji asmenys.

Apeliacinius skundu nuteistasis M. G. prašo jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais. Mano, kad teismas, vertindamas įrodymus bei priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, buvo šališkas, tinkamai neišnagrinėjo įrodymų visumos bei vertino tik jį kaltinančius įrodymus, nors jo kaltės, įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 283 straipsnio 2 dalyje, nėra.

Nurodo, jog į mitingą atvyko tuo metu, kai jau vyko neramumai, tokiu būdu negalėjo išprovokuoti žmonių sambūrio, kadangi visa laiką buvo atokiau nuo žmonių minios ir nebuvo prisiartinęs prie Seimo pastato. Pora sniego gniūžčių link pareigūnų metė tik po to, kai du kartus buvo pašautas, o jam pakištą butelį išmetė, kad niekas nebūtų sužalotas, neturėdamas tikslo pataikyti į pareigūnus ar sutrukdyti jiems atlikti savo pareigas. Taip pat nurodo, jog byloje nėra užfiksuota, kad jis savo veiksmais būtų padaręs žalą kokiam nors asmeniui ar turtui, o nevykdyti teisėtų pareigūnų reikalavimų, jiems pasipriešinti negalėjo, kadangi jokių reikalavimų pastarieji nebuvo pateikę, pareigūnų atžvilgiu jis fizinio smurto nenaudojo, jį panaudoti negrasino.

Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo R. U. parodymais, kuriais nepatvirtinta jo kaltė dėl jam inkriminuojamų veiksmų, kadangi parodymai yra nenuoseklūs, neinformatyvūs, iškreipiantys faktines aplinkybes, dėl to vertintini kritiškai. Nurodo, kad nei vieno iš teismo nurodytų veiksmų, kuriais remiantis konstatuotinas šiurkštus viešosios tvarkos pažeidimas, jis neatliko, ką patvirtina aplinkybė, jog byloje nėra surinkta tai pagrindžiančių įrodymų.

Apeliantas nuomone, bendrininkavimo požymis jo atžvilgiu taip pat nėra įrodytas byloje surinktais įrodymais, kadangi nėra įrodyta, kad jis siekė bendro tikslo su kitais nuteistaisiais ar su bet kuriuo kitu asmeniu. Nurodo, kad nei vienu savo veiksmu nepritarė kieno nors valiai daryti kokį nors veiksmą, ir jokių kitų asmenų veika jo elgesio neįtakojo.

Pažymi, kad civiliniai ieškiniai jo atžvilgiu nepagrįsti, kadangi jokios žalos nei fiziniam, nei juridiniam asmeniui nėra padaręs, t.y. nieko nėra sugadinęs, sunaikinęs, sulaužęs ar išdaužęs, juolab, kad nėra jokio priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir padarytos žalos. Apelianto nuomone, civiliniai ieškiniai nebuvo išnagrinėti pilna apimtimi, nebuvo sudaryta sąlygų gauti papildomos medžiagos bei išspręsti klausimą dėl ieškinių dydžio pagrįstumo. Taipogi apeliantas mano, kad nagrinėjant byla teisme paduotas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos patikslintas civilinis ieškinys negalėjo būti priimtas, kadangi buvo pateiktas pažeidus įstatymo nustatytą tvarką.

Iš dalies pripažindamas savo kaltę, apeliantas mano, jog jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami kaip viešosios tvarkos pažeidimas ir jam galėtų būti taikoma administracinė atsakomybė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis K. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-02-25 nuosprendį jo atžvilgiu, jį išteisinti ir šioje dalyje bylą nutraukti, civilinį ieškinį atmesti. Mano, kad yra nuteistas nepagrįstai ir neteisėtai. Nurodo, kad 2009-01-16 apie 14 val. atvykęs prie Žvėryno tilto, prie Seimo rūmų prieiti negalėjo, nes priėjimą buvo užblokavę policijos pareigūnai. Apie mitingą sužinojęs iš televizijos. Sniego, ledo gabalų, kiaušinių bei kitų daiktų į policijos pareigūnus, automobilius nemėtė. Mano, kad nėra ir tai patvirtinančių įrodymų. Todėl jam nesuprantama, kodėl pripažintas kaltu ir nubaustas, nors jokių nusikalstamų veiksmų neatliko. Apeliantas taip pat mano, jog žalos atlyginimas pagal civilinį ieškinį iš jo priteistas be pagrindo, kadangi jokio turto jis nesužalojo ir nesunaikino.

Apeliaciniu skundu nuteistojo S. Ž. gynėjas adv. A. Šukevičius prašo objektyviai įvertinti surinktą bylos medžiagą ir panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-02-25 nuosprendį, S. Ž. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Mano, kad nuosprendžio dalis, kurioje S. Ž. yra pripažintas kaltu, yra neteisėta, nepagrįsta jokiais įrodymais, šališka ir formali.

Apelianto nuomone, nagrinėjant bylą teisme buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, kadangi visos byloje esančios abejonės buvo išaiškintos nuteistojo S. Ž. nenaudai, be to, faktiškai nebuvo atlikta įrodymų analizė. Teismas nevertino S. Ž. parodymų, jų nepaneigė, nenurodė motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė jo parodymus, nors S. Ž. parodymai visiškai atitinka tikrovę bei yra nuo pat pradžių nuoseklūs.

Skunde teigiama, kad teismo nuosprendyje nurodant, kad S. Ž. konkliudentiniais veiksmais susitarė su kitais įvardintais bei dar nenustatytais asmenimis iš chuliganiškų paskatų dalyvauti riaušėse, nekonkretizuota vieta, kur buvo atlikti jam inkriminuojami veiksmai, nenurodytas konkretaus veiksmo atlikimo laikas bei kuo jo nusikalstami veiksmai pasireiškė, tuo pažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Nurodoma, jog norint inkriminuoti straipsnio, pagal kurį S. Ž. nuteistas, sudėtį, būtina įrodyti visų dalyvių bendrininkavimą, tačiau nusikaltimo sudėties subjektyvioji pusė, išnagrinėjus bylą teisme, pasak apelianto, įrodyta nebuvo, juolab, kad beveik visi nuteistieji nurodė, kad veikė asmeniškai, kitų žmonių veiksmai neturėjo jiems jokios įtakos, todėl teismo išvada, jog egzistavo susitarimas, deklaratyvi ir neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių.

Apelianto nuomone, nuosprendyje nenustatyta, kad visi neva susitarę veikti kartu asmenys turėjo ir galėjo matyti vienas kito veiksmus ir jiems pritarti, kadangi jie neturėjo galimybės fiziškai matyti vienas kitą, o veiksmus atliko skirtingu laiku, taipogi nenustatytas būdas, kaip S. Ž. galėjo susitarti konkliudentiniais veiksmais su kitais asmenimis tuo metu, kai pastarieji jau buvo nutraukę savo veiksmus, kaip ir nenustatyta tai, ar tyrimo nenustatyti asmenys laikytini inkriminuoto nusikaltimo subjektais.

Skunde remiamasi liudytojo R. J. parodymais, jog jis nėra matęs, kad S. Ž. mestų ką nors į Seimą ar pareigūnus, jog S. Ž. jis matė raminant pareigūnus, kad šie nešaudytų, po ko S. Ž. pareigūno buvo nutemptas, jam šaukiant, jog nieko nepadarė.

Šalies argumentai

Apeliantas mano, kad įrodymai buvo vertinami selektyviai, atsietai vienas nuo kito, pasisakant ir pirmenybę teikiant kaltinimui palankiems įrodymams bei nemotyvuotai atmetant S. Ž. bei kitų nuteistųjų parodymus, nors nuo pat pradžių, S. Ž. davė nuoseklius ir teisingus parodymus, nei tikslo, nei noro dalyvauti riaušėse jis neturėjo, taip pat nebuvo ir motyvo bei priežasties jam dalyvauti riaušėse, nes į mitingą atvyko teisėtu būdu išreikšti savo nuomonę dėl susiklosčiusios situacijos Lietuvoje. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas, pasak apelianto, neišsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes, įrodymus vertino nepakankamai atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį, vertindamas juos selektyviai, kas sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą.

Apeliantas yra įsitikinęs, jog byloje nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių S. Ž. dalyvavimą nusikaltimo, numatyto BK 283 straipsnio 2 dalyje, padaryme, todėl jis turi būti išteisintas. Pažymi, kad civiliniai ieškiniai S. Ž. atžvilgiu nepagrįsti, kadangi jis jokios žalos nei fiziniam, nei juridiniam asmeniui nėra padaręs. Mano, kad civiliniai ieškiniai nebuvo išnagrinėti pilna apimtimi, nebuvo sudaryta sąlygų gauti papildomą medžiagą bei išspręsti klausimą dėl ieškinių dydžio pagrįstumo, juolab, kad nagrinėjant bylą teisme paduotas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos patikslintas civilinis ieškinys negalėjo būti priimtas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. A. ir jo gynėjas adv. D. Povilius prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-02-25 nuosprendį dalyje, kuria S. A. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 283 straipsnio 2 dalyje ir 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, ir dalyje, kuria tenkinami byloje pareikšti civiliniai ieškiniai. Apeliantų nuomone, šios pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalys S. A. atžvilgiu yra neteisingos, nepagrįstos ir teisiškai ydingos, kadangi prieštarauja tiek materialinėms, tiek ir procesinėms baudžiamosios teisės nuostatoms, taip pat byloje surinktai medžiagai.

Vertinant nuteistajam inkriminuoto bendrininkavimo sudėtį, skunde pažymima, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad S. A. veiksmai buvo ypač reikšmingi kitų asmenų nusikalstamų veikų vykdymui, kad be jo ir jo veiksmų kiti asmenys nebūtų įvykdę savo nusikalstamų veikų arba jų vykdytos veikos nebūtų pasiekusios esamų veiklos rezultatų, taipogi nėra nustatytas aiškus ir reikšmingas priežastinis ryšys tarp tos aplinkybės, kad S. A. apie 15.00 val. išdaužė Seimo langą, ir kitų nusikalstamų pasekmių, t.y. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų sveikatos sutrikdymo, automobilių apgadinimo, pareigūnų ekipiruotės apgadinimo, kitų pastatų vitrinų išdaužimo ir t.t. Apeliantų teigimu, byloje nėra nei vieno įrodymo, kad apie 15.00 val. įvykdyta S. A. veika turėjo įtakos anksčiau kilusioms nusikalstamoms pasekmėms ir anksčiau įvykdytiems asmenų nusikalstamiems veiksmams. Nuosprendžio formuluotės, teiginiai bei teismo posėdžių protokolai liudija, kad bendrininkavimo atveju nustatytinos aplinkybės iš vis nebuvo nagrinėtos ir vertinamos, kas, pasak apeliantų, leidžia pagrįstai teigti, kad pirmos instancijos teismo išvada apie esamą visų nuosprendžiu apkaltintų asmenų, tame tarpe ir S. A., bendrininkavimą yra nepagrįsta.

Skunde pažymima, jog byloje nėra duomenų, kad S. A. veikimas atitiktų nors vieną iš intelektualiųjų arba valinių tyčios požymių, t.y. nėra nustatyta, kad S. A. bendrininkų grupėje veikė tyčia, tuo tarpu neatsargus bendrininkavimas nėra galimas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje neįrodytas būtinasis bendrininkavimo požymis – susitarimo tarp bendrininkų buvimas, be to, pasak apeliantų, teismas apskritai nenagrinėjo ir nenustatinėjo, kaip tariami bendrininkai, įskaitant S. A., susitarė bendrai vykdyti nusikalstamas veikas. Apeliantų nuomone, pastaroji aplinkybė paaiškinama tuo, kad bylos medžiagoje apstu duomenų, kad teismo nurodomas visa apimantis bendrininkų susitarimas iš vis negalėjo egzistuoti realybėje. Apeliantai yra įsitikinę, kad be nurodytų aplinkybių nagrinėjimo, nustatymo ir įrodymo pirmos instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamoje byloje asmenys veikė bendrininkaudami, negali būti pripažinta pagrįsta.

Vertindami nuteistojo S. A. veiksmų kvalifikavimą pagal BK 283 straipsnio 2 dalį, apeliantai mano, kad byloje nėra įrodymų neabejotinai patvirtinančių, kad S. A. smurtu būtų pasipriešinęs policijos pareigūnui arba kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Abejones apeliantams kelia ir pareigūnų reikalavimų, skirtų kaltinamiems asmenims, egzistavimas, kadangi byloje nėra nustatyta, kada ir kaip pareigūnai įspėjo asmenis nutraukti neteisėtus veiksmus, juolab, kad atsižvelgiant į gana ilgą laikotarpį, kurio metu įvyko nusikalstamas pasekmes sukėlę veiksmai, į tarpusavyje nemenku atstumu atribotas įvykių teritorijas, taip pat į prie Seimo rūmų kilusį didelį triukšmą, neaišku, ar visi asmenys galėjo būti įspėti ir girdėti minėtus pareigūnų reikalavimus. Skunde pažymima, jog byloje nesant įrodymų, jog S. A. yra smurtu priešinęsis pareigūnams, konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas neteisingai ir nepagrįstai kvalifikavo S. A. veiksmus pagal BK 283 straipsnio 2 dalį.

Šalies argumentai

Apeliantų teigimu, byloje nebuvo nustatinėjama ir subjektinė nusikaltimo sudėties pusė, byloje nėra nei vieno įrodymo, kad S. A. suprato, jog aktyviai dalyvavo riaušėse ir siekė jose dalyvauti, priešingai, momentinio impulso pagautas ir išdaužęs langą, jis iš karto suvokė, jog tokiu būdu neišspręs problemų ir, būdamas nepatenkintas savo elgesiu, nuo Seimo rūmų pasitraukė. Tikslo skatinti kitus asmenis daužyti langus ar prisidėti prie kitų asmenų vykdomų veiksmų jis neturėjo.

Apeliantai mano, kad teismas nepagrįstai tenkino byloje pareikštus civilinius ieškinius. Nurodo, jog nepagrista ir neteisinga teismo išvada, kad baudžiamojoje byloje neprivaloma vadovautis CK 6.279 straipsnio 4 dalyje išdėstyta nuostata, kadangi BPK 113 straipsnio pagrindu civiliniai ieškiniai baudžiamojoje byloje įrodinėjami pagal BPK nuostatas, o kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos. Atkreipia dėmesį į tai, jog BPK 113 straipsnio numato procesinių, o ne materialiųjų teisės normų taikymo tvarką, tuo tarpu CK 6.279 straipsnio 4 dalies norma yra materialioji, ir bet kokiu atveju atsisakyti vadovautis ja teismas neturi pagrindo, kadangi nei BPK, nei BK deliktinės žalos, kurią padaro keli asmenys, atlyginimo klausimas nėra aptariamas.

Skunde pažymima, jog S. A. negali atsakyti už kitų asmenų veiksmus, šiems padarant žalą civiliniams ieškovams, kadangi įvertinus prieš tai skunde pateiktus argumentus, darytina išvada, jog pastarasis nebendrininkavo nei su vienu iš byloje kaltinamų asmenų, o jam pateiktas kaltinimas dėl BK 283 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos įvykdymo taipogi nepagrįstas, juolab, kad, pasak apeliantų, byloje nėra įrodyta, kad visą civiliniuose ieškiniuose nurodytą žalą padarė asmenys, byloje pripažinti kaltais. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantų nuomone, teismas neturėjo nagrinėti civilinių ieškinių, kol nėra aišku, kurių konkrečiai asmenų neteisėtais veiksmais padaryta žala ir kaip turi būti teisingai ir teisėtai paskirstyta civilinė atsakomybė, arba ieškiniai galėjo būti tenkinti tik tokia apimtimi, kuri būtų susieta aiškiais priežastiniais ryšiais su konkrečiais nuteistųjų, įskaitant S. A., veiksmais, kaip tai numato CK 6.279 straipsnio 4 dalies nuostatos.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog be teigiamai S. A. charakterizuojančių duomenų, pateiktų pradedant bylos nagrinėjimą, byloje yra pateikta nemažai pastarojo aukštą socializavimosi bei integracijos į visuomenę lygį patvirtinančių įrodymų, taip pat duomenų apie asmenybės pasikeitimus, liudijančius pasitaisymą ir siekimą būti tinkamu visuomenės nariu, tačiau abejojama, ar teismas, vertindamas nuosprendyje išdėstytas aplinkybes, į tai atsižvelgė. Pažymima, kad S. A. aukščiausiais įvertinimo balais baigė teismo nurodytus mokslus, šiuo metu sėkmingai dirba pagal specialybę, yra reguliarus kraujo donoras, dalyvauja visuomeninėje veikloje, ketina sukurti šeimą. Apeliantų nuomone, jei pirmos instancijos teismas būtų atsižvelgęs ir šias išdėstytas aplinkybes, S. A. būtų paskirta švelnesnė bausmė nei paskirtoji skundžiamu nuosprendžiu.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-02-25 nuosprendį dėl jam pareikšto civilinio ieškinio, iš naujo teisingai ir nešališkai išnagrinėti bylą, perkvalifikuojant jo veiksmus į administracinį teisės pažeidimą arba pagal BK 284 straipsnio 2 dalį. Mano, kad jo atžvilgiu priimtas nuosprendis yra neteisingas, kadangi jis neatliko veiksmų, kurie gali būti įvertinti kaip šiurkštus viešosios tvarkos pažeidimas, riaušės.

Apeliantas mano, kad nuotraukose bei vaizdo įrašuose nėra užfiksuota kryptis ar tikslas, kur jis galėtų mesti daiktus, kuriuos laikė rankose, todėl minėtoje medžiagoje užfiksuoti jo veiksmai negali būti vertinami kaip pasipriešinimas pareigūnams ar kaip pareigūnų, civilių asmenų sveikatos sutrikdymas. Apelianto nuomone, teismo proceso metu nebuvo įrodyta, kad jis savo veiksmais suniokojo ar apgadino viešąjį ar kitokį turtą, veikė bendrininkų grupėje, išprovokavo viešai smurtauti ar niokoti viešąjį turtą, sutrikdė viešąją tvarką. Nuteistasis teigia, jog neturėjo tikslo prieš ką nors smurtauti ar niokoti kokį nors turtą ir to nedarė, tačiau nepaisant to, nesant įrodymų, teismo proceso metu tai buvo konstatuota.

Apelianto nuomone, teismo proceso metu turėjo būti nustatyta, kad jo veiksmai nebuvo atliekami tiesiogine tyčia, kadangi mėtydamas sniegą bei mesdamas kiaušinį, išreiškė savo protestą, nenorėdamas nieko įžeisti ar sužeisti, ką nors suniokoti. Nuteistasis mano, kad teismas nepagrįstai jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 283 straipsnio 2 dalį, o jam inkriminuojamą veiką grindė minios, o ne jo paties padaR.s veiksmais.

Pasak apelianto, teismo proceso metu klaidingai buvo nustatyta, kad visi kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje, savo susitarimą išreikšdami konkliudentiniais veiksmais. Jis pažymi, kad veikė savo nuožiūra ir jokių aplinkinių asmenų veiksmai jo elgesiui įtakos neturėjo. Taip pat teigia, kad byloje nėra surinka patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog jis galėjo mesti vienokius ar kitokius daiktus, todėl visos abejonės turi būti vertinamos jo naudai. Apelianto nuomone, nepagrįsta teismo išvada, kad įvykio metu jis buvo neblaivus, kadangi tai patvirtinančių duomenų byloje nenustatyta.

Šalies argumentai

Apeliantas mano, kad civilinis ieškinys iš jo buvo priteistas nepagrįstai, kadangi bendrininkų grupėje jis nedalyvavo, o pats jokio turto nesugadino ir nesuniokojo, tai nebuvo įrodyta ir teismo proceso metu. Taip pat mano, kad teismas skirdamas bausmę nepagrįstai atsižvelgė į ankstesnius jo teistumus, kadangi ankstesnes nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnamečiu, nepagrįstai teismas neįvertino ir aplinkybės, jog įvykio metu jis dar nebuvo pradėjęs atlikti realios laisvės atėmimo bausmės, bei neatsižvelgė į tai, kad jis realiai nesuvokė savo veiksmų pasekmių. Apelianto nuomone, jo atžvilgiu turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė arba jo veika turėtų būti perkvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 2 dalį.

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. Č. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-02-25 nuosprendį ir jį išteisti arba skirti švelnesnę bausmę, ieškinį atmesti. Mano, kad jam paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė, kadangi teismas neteisingai kvalifikavo jo padarytą veiką. Nurodo, kad jis akmenų, ledo gabalų, kiaušinių ar kitų daiktų į policijos pareigūnus nemėtė, o iš vaizdo įrašų medžiagos matyti, kad sniegą jis meta į kitą pusę, t.y. į iš matymo pažįstamą asmenį, norėdamas atkreipti jo dėmesį, kadangi kitaip negalėjo jo prisišaukti. Pasak apelianto, tai reiškia, jog policijos pareigūnams jis nesipriešino. Apeliantas nurodo, kad kiaušinį jis metė į upės pusę, kur nebuvo nei vieno žmogaus, tuo tarpu jokių pareigūnų reikalavimų girdėti nebuvo. Atsižvelgiant į nurodytą jo elgesį, prašo veiką perkvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Nuteistasis nesutinka, jog veiką padarė bendrininkų grupėje, kadangi atvyko prie Seimo vienas ir nėra pažįstamas su tariamais bendrininkais, o vaizdo įrašų medžiaga patvirtina, kad nei su vienu mitingo dalyviu nebendravo, todėl mano, kad ši jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė turėtų būti pašalinta iš nuosprendžio.

Šalies argumentai

Apeliantas kategoriškai nesutinka dėl jam priteisto ieškinio. Nurodo, kad prie Seimo atvyko tuomet, kai mitinge dalyvavę žmonės jau buvo nustumti iki Žvėryno tilto, iš kur dėl per didelio atstumo neįmanoma nieko numesti iki Seimo rūmų. Prašo ieškinį jo atžvilgiu atmesti, kadangi, jo nuomone, kiekvienas turi atlyginti savo, o ne kitų asmenų, padarytą žalą. Pažymi, kad prokuratūroje tiriama dar viena mitingo prie Seimo byla, kur nustatyta 40 įtariamųjų, kuriems civiliniai ieškiniai nėra pareikšti, tuo tarpu iš jo žala priteista, nors jis nieko nedaužė.

Nuteistasis mano, jog teismas netinkamai įvertino jo asmenybę, nuspręsdamas, kad jis dirbo, bet nesimokė. Nurodo, kad dirbdamas išlaikė mažametį sūnų ir žmoną, todėl mokslams laiko nelikdavo.

Apeliaciniu skundu nuteistojo E. Ž. gynėjas adv. M. Paukštė prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-02-25 nuosprendį E. Ž. atžvilgiu ir jį išteisinti; nenustačius apkaltinamojo nuosprendžio panaikinimo ir išteisinamojo nuosprendžio priėmimo pagrindų, perkvalifikuoti E. Ž. inkriminuotą nusikaltimą iš BK 283 straipsnio 2 dalies į 283 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam su laisvės atėmimu nesisijusią bausmę, nenustačius nei išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo, nei nusikalstamos veikos perkvalifikavimo pagrindų, sušvelninti E. Ž. paskirtą laisvės atėmimo bausmę; atmesti E. Ž. atžvilgiu pareikštus civilinius ieškinius.

Šalies argumentai

Apeliantas mano, kad E. Ž. nepagrįstai pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 283 straipsnio 2 dalyje, padarymo, kadangi jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, ir todėl jo atžvilgiu turi būti priimtas išteisinamasis teismo nuosprendis.

Skunde teigiama, kad 2009-01-16 nebuvo riaušių, kaip nusikaltimo, numatyto BK 283 straipsnyje. Pažymima, kad nurodytą dieną prie Seimo susirinkę asmenys turėjo ketinimą dalyvauti taikiame mitinge, demonstracijoje, nesiekiant naudoti jokio smurto nei prieš policijos pareigūnus, nei prieš kitus viešo administravimo funkcijas atliekančius asmenis, t.y. neturint išankstinės tyčios šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką smurtaujant, niokojant svetimą turtą. Nurodoma, jog nusikaltimo sudėtis turi būti inkriminuojama tik atskiriems į mitingą atvykusiems asmenims, kurie atlikdami neteisėtus veiksmus trikdė visuomenės tvarką. Akcentuojama, kad prie Seimo susirinkę asmenys negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 283 straipsnį, kadangi Lietuvos Respublikos baudžiamoji teisė nenumato objektyvaus pakaltinimo instituto, o atlikti neteisėti veiksmai negali būti vertinami kaip riaušės, kadangi juose nėra visų riaušių sudėčiai būdingų požymių.

Apelianto nuomone, pagal BK 283 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo apibrėžimą matyti, kad smurtauti, niokoto turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką turi žmonių sambūris, ir kiekvieno iš šių žmonių veiksmuose būtina nustatyti nurodyto nusikaltimo sudėtį, o faktas, jog įvykio vietoje vienu metu buvo susirinkę keli tūkstančiai žmonių nereiškia, kad jie visi atliko neteisėtus veiksmus, kvalifikuotinus kaip riaušės. Be to, apeliantas mano, kad 28 asmenų skaičiaus negalima laikyti žmonių sambūriu, todėl kiekvieno jų veiksmai vertintini kaip atlikti individualiai, ir jeigu šie asmenys šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, jų veikos kvalifikuotinos ne kaip riaušės, o kaip viešosios tvarkos pažeidimas, sveikatos sutrikdymas, svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas ir kt., t.y. kiekvieno iš šių asmenų veikoje reikia atskirai nustatinėti nusikalstamos veikos sudėtį.

Žemesnės instancijos teismas

Taipogi skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nuteistųjų veikoje nepagrįstai nustatė bendrininkavimo požymį. Pažymima, kad siekiant bendrininkavimą atriboti nuo prisidėjimo prie nusikalstamos veikos, reikia įrodyti kiekvieno asmens padarytos veikos santykį ne tik su įstatyme numatytos nusikaltimo sudėties požymiais, bet ir su pačiais bendrininkavimo požymiais, taip pat turi būti nustatyta, kad asmens veiksmai yra reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai bei egzistuoja priežastinis ryšys tarp asmens veikos ir nusikalstamos veikos padarinių. Apelianto nuomone, teismas nuosprendyje bendrininkavimo požymio buvimą motyvavo, remdamasis tik objektyviu bendrininkavimo kriterijumi, t.y. bendru veikimu, tačiau nepasisakė dėl subjektyvaus požymio, neatskleidė psichinio ryšio tarp asmenų daromų veiksmų, nebuvo nustatytas nei intelektualaus, nei valinio tyčios turinio buvimas. Pasak apelianto, esant bendrininkavimui kaip riaušių sudėties požymiui, asmenys turi susitarti bendrai atlikti neteisėtus veiksmus prieš pradedant šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, t.y. šis nusikaltimas nenumato galimybės išreikšti norą prisidėti prie nusikaltimo darymo konkliudentiniais veiksmais.

Skundu nesutinkama su teismo išvada, jog E. Ž. kaltę patvirtina patikimi, tikri įrodymai. Nurodoma, jog nors vaizdo įrašuose E. Ž. yra užfiksuotas, iš jų matyti, kad pastarasis neatlieka jokių neteisėtų veiksmų, o jo sulaikymo faktas taipogi nepreziumuoja šių veiksmų. Apeliantas mano, kad liudytojų (policijos pareigūnų) parodymų, kuriais grindžiama E. Ž. kaltė, analizė neleidžia daryti neginčijamos išvados, kad E. Ž. atliko neteisėtus veiksmus, atitinkančius nors viename BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, tai pat pažymi, kad E. Ž. atžvilgiu liudytojų duoti parodymai nepatvirtinti kitų byloje esančių parodymų pagalba bei iš kitų šaltinių gautais įrodymais, kas kelia abejones dėl parodymų patikimumo bei tikrumo.

Apelianto nuomone, E. Ž. veikoje nėra ne tik objektyviųjų, bet ir subjektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių. Skunde nurodoma, kad E. Ž. neturėjo nei išankstinės, nei staiga kilusios tyčios kartu su kitais asmenimis prie Seimo šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, smurtauti, niokoti turtą ir atlikti kitokio pobūdžio neteisėtus veiksmus, priešingai, pats nukentėjo nuo pareigūnų veiksmų. Gi pirmosios instancijos teismas, nurodydamas tik objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius ir neatskleisdamas subjektyviųjų, pažeidė nuosprendžio surašymo taisykles. Skunde daroma išvada, kad nebuvo įrodytas tiesioginės tyčios dalyvauti riaušėse ar daryti kitą nusikaltimą buvimo faktas, todėl E. Ž. veikoje nepagrįstai nustatyta nusikaltimo sudėtis.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad byloje nėra patikimų, tikrų įrodymų, patvirtinančių, kad E. Ž. veikoje yra kvalifikuota riaušių sudėtis, t.y. kad jis neteisėtus veiksmus atliko pasipriešindamas pareigūnams. Pažymi, kad nei vienas liudytojas teismo posėdžio metu nenurodė, kad E. Ž. priešinosi pareigūnams, šį faktą neigia ir pats nuteistasis. Todėl mano, kad E. Ž. veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 283 straipsnio 2 dalį, o apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad riaušės buvo, E. Ž. inkriminuota nusikalstama veika turi būti perkvalifikuota į BK 283 straipsnio 1 dalį.

Skundu nesutinkama ir su E. Ž. paskirta bausme. Pažymima, kad teismas nepagrįstai bei neteisėtai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe dalyvavimą bendrininkų grupėje, kadangi bendrininkavimas yra riaušių sudėties būtinasis požymis ir negali būti laikomas kartu atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Nurodoma, kad E. Ž. veiksmuose nėra nei atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, jis teisiamas pirmą kartą už apysunkio nusikaltimo padarymą, jo asmenybė apibūdinama iš esmės teigiamai, todėl tinkamai įvertinus nurodytas aplinkybes, E. Ž. skirtina švelnesnė bausmė, o veiką perkvalifikavus pagal BK 283 straipsnio 1 dalį, jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – areštas.

Apelianto nuomone E. Ž. pareikšti civiliniai ieškiniai turi būti atmesti, kadangi pastarasis jokio nusikaltimo nepadarė, nesukėlė nei vienam iš nukentėjusiųjų nei turtinės, nei neturtinės žalos, todėl iš jo negali būti reikalaujama atlyginti dėl kitų asmenų nusikalstamų veiksmų atsiradusios žalos.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. L. prašo pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendį BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais bei skirti jam švelnesnę bausmę, peržiūrėti pastarajam taikytą civilinę atsakomybę. Mano, kad teismas, priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, iš esmės nesivadovavo rungimosi principu, atmesdamas jo bei gynėjo prašymus išsireikalauti papildomus įrodymus, apklausti kitus liudytojus, kurių parodymai turėtų esminės reikšmės išsiaiškinant 2009-01-16 įvykių prie Seimo rūmų raidą. Taip pat mano, jog teismas, remdamasis liudytojų, nukentėjusiųjų parodymais, DVD įrašais, buvo neobjektyvus, nesiėmė aktyvių veiksmų, siekiant nustatyti vaizdo įrašų patikimumo, kurie, apelianto manymu, buvo koreguoti, siekiant nuslėpti Seimo darbuotojų bei pareigūnų provokuojančius veiksmus.

Apeliantas nurodo, jog prie Seimo rūmų jis šaudė ne su pastarojo buvusioje darbovietėje rastu pistoletu „UMAREX" Nr. 007024677, bet su vaikišku plastmasiniu revolveriu, kurį galima įsigyti bet kurioje turgavietėje, kur prekiaujama šaunamųjų ir šaltųjų ginklų muliažais, kuris imituoja tik šūvio garsą, žymiai silpnesnį nei būtų šaudoma dujiniu ar koviniu ginklu. Kad jo rankoje buvo revolveris, o ne pistoletas, pasak apelianto, matosi byloje esančiuose DVD įrašuose. Be to, jam šaudant tikruoju pistoletu, įvykio vietos apžiūros metu būtų aptiktos tūtos nuo jo pistoleto.

Apeliantas nesutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu, kadangi mano, jog visiems 28 nuteistiesiems nustatytas vienodas atsakomybės dydis yra neteisingas ir prieštaraujantis bendriems civilinės atsakomybės principams, t.y., kiekvienas asmuo turi konkrečią atsakomybę už padarytą žalą kitiems asmenims. Skunde pareiškėjas kelia klausimą, kodėl jam inkriminuojamas automobilio, kurio jis nematė, sugadinimas, o Seimo rūmams žalos neatlygino draudimo bendrovė.

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. Š. ir jo gynėjas adv. M. Paukštė prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-02-25 nuosprendį T. Š. atžvilgiu ir jį išteisinti; nenustačius apkaltinamojo nuosprendžio panaikinimo ir išteisinamojo nuosprendžio priėmimo pagrindų, perkvalifikuoti T. Š. inkriminuotą nusikaltimą iš BK 283 straipsnio 2 dalies į 283 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam su laisvės atėmimu nesisijusią bausmę; nenustačius nei išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo, nei nusikalstamos veikos perkvalifikavimo pagrindų, sušvelninti T. Š. paskirtą laisvės atėmimo bausmę; atmesti T. Š. atžvilgiu pareikštus civilinius ieškinius.

Šalies argumentai

Apeliantai mano, kad T. Š. nepagrįstai pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 283 straipsnio 2 dalyje, padarymo, kadangi jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, ir todėl jo atžvilgiu turi būti priimtas išteisinamasis teismo nuosprendis.

Skunde teigiama, kad 2009-01-16 nebuvo riaušių, kaip nusikaltimo, numatyto BK 283 straipsnyje. Pažymima, kad nurodytą dieną prie Seimo susirinkę asmenys turėjo ketinimą dalyvauti taikiame mitinge, demonstracijoje, nesiekiant naudoti jokio smurto nei prieš policijos pareigūnus, nei prieš kitus viešo administravimo funkcijas atliekančius asmenis, t.y. neturint išankstinės tyčios šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką smurtaujant, niokojant svetimą turtą. Nurodoma, jog nusikaltimo sudėtis turi būti inkriminuojama tik atskiriems į mitingą atvykusiems asmenims, kurie atlikdami neteisėtus veiksmus trikdė visuomenės tvarką. Akcentuojama, kad prie Seimo susirinkę asmenys negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 283 straipsnį, kadangi Lietuvos Respublikos baudžiamoji teisė nenumato objektyvaus pakaltinimo instituto, o atlikti neteisėti veiksmai negali būti vertinami kaip riaušės, kadangi jose nėra visų riaušių sudėčiai būdingų požymių.

Apeliantų nuomone, pagal BK 283 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo apibrėžimą matyti, kad smurtauti, niokoto turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką turi žmonių sambūris, ir kiekvieno iš šių žmonių veiksmuose būtina nustatyti nurodyto nusikaltimo sudėtį, o faktas, jog įvykio vietoje vienu metu buvo susirinkę keli tūkstančiai žmonių nereiškia, kad jie visi atliko neteisėtus veiksmus, kvalifikuotinus kaip riaušės. Be to, apeliantai mano, kad 28 asmenų skaičiaus negalima laikyti žmonių sambūriu, todėl kiekvieno jų veiksmai vertintini kaip atlikti individualiai, ir jeigu šie asmenys šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, jų veikos kvalifikuotinos ne kaip riaušės, o kaip viešosios tvarkos pažeidimas, sveikatos sutrikdymas, svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas ir kt., t.y. kiekvieno iš šių asmenų veikoje reikia atskirai nustatinėti nusikalstamos veikos sudėtį.

Žemesnės instancijos teismas

Taipogi skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nuteistųjų veikoje nepagrįstai nustatė bendrininkavimo požymį. Pažymima, kad siekiant bendrininkavimą atriboti nuo prisidėjimo prie nusikalstamos veikos, reikia įrodyti kiekvieno asmens padarytos veikos santykį ne tik su įstatyme numatytos nusikaltimo sudėties požymiais, bet ir su pačiais bendrininkavimo požymiais, taip pat turi būti nustatyta, kad asmens veiksmai yra reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai bei egzistuoja priežastinis ryšys tarp asmens veikos ir nusikalstamos veikos padarinių. Apeliantų nuomone, teismas nuosprendyje bendrininkavimo požymio buvimą motyvavo, remdamasis tik objektyviu bendrininkavimo kriterijumi, t.y. bendru veikimu, tačiau nepasisakė dėl subjektyvaus požymio, neatskleidė psichinio ryšio tarp asmenų daromų veiksmų, nebuvo nustatytas nei intelektualaus, nei valinio tyčios turinio buvimas. Pasak apeliantų, esant bendrininkavimui kaip riaušių sudėties požymiui, asmenys turi susitarti bendrai atlikti neteisėtus veiksmus prieš pradedant šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, t.y. šis nusikaltimas nenumato galimybės išreikšti norą prisidėti prie nusikaltimo darymo konkliudentiniais veiksmais.

Skundu nesutinkama su teismo išvada, jog T. Š. kaltę patvirtina patikimi, tikri įrodymai. Nurodoma, jog nors vaizdo įrašuose bei nuotraukose yra užfiksuoti T. Š. atliekami veiksmai, iš jų matyti, kad pastarasis, stovėdamas 30-40 m atstumu nuo Seimo, sniego gniūžtes meta į priešingą nuo Seimo pusę (upės kryptimi), t.y. jokių neteisėtų, įstatymo draudžiamų veiksmų neatliko, todėl minėti vaizdo įrašai bei nuotraukos nepagrįstai pripažinti T. Š. kaltės įrodymais.

Šalies argumentai

Apeliantų teigimu, teismo nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad T. Š. kaltę pagrindžia policijos pareigūno A. R. tarnybinis pranešimas, kadangi nurodytame tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys nėra patvirtinti ar patikrinti kitais byloje esančiais duomenimis, o tarnybinį pranešimą surašęs pareigūnas nebuvo apklaustas bylą nagrinėjant teisme. Tokiu būdu, pasak apeliantų, A. R. tarnybinis pranešimas negali būti pripažintas T. Š. kaltės įrodymu, kadangi neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų.

Skunde nurodoma, kad T. Š. veiksmai šiukšlių konteinerio atžvilgiu taip pat nelaikytini neteisėtais, kadangi pamatęs, jog konteineris yra kitų žmonių nustumtas ant važiuojamosios gatvės dalies ir tai gali trukdyti eismui, T. Š. priėjęs prie jo, koja nustūmė jį nuo kelio, siekdamas pašalinti šią kliūtį, o iš minėto konteinerio išėmė alaus butelį, ketindamas jį priduoti parduotuvėje.

Apeliantų nuomone, T. Š. veikoje nėra ne tik objektyviųjų, bet ir subjektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių. Skunde nurodoma, kad T. Š. neturėjo nei išankstinės, nei staiga kilusios tyčios kartu su kitais asmenimis prie Seimo šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, smurtauti, niokoti turtą ir atlikti kitokio pobūdžio neteisėtus veiksmus. 2009-01-16 T. Š., kaip ir dauguma asmenų atėjo prie Seimo, kadangi girdėjo, kad ten vyks mitingas, o prasidėjus neramumams, jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Gi pirmosios instancijos teismas, nurodydamas tik objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius ir neatskleisdamas subjektyviųjų, pažeidė nuosprendžio surašymo taisykles. Skunde daroma išvada, kad nebuvo įrodytas tiesioginės tyčios dalyvauti riaušėse ar daryti kitą nusikaltimą buvimo faktas, todėl T. Š. veikoje nepagrįstai nustatyta nusikaltimo sudėtis.

Šalies argumentai

Apeliantai teigia, kad byloje nėra patikimų, tikrų įrodymų, patvirtinančių, kad T. Š. veikoje yra kvalifikuota riaušių sudėtis, t.y. kad jis neteisėtus veiksmus atliko pasipriešindamas pareigūnams. Pažymi, kad pateiktuose vaizdo įrašuose bei nuotraukose nėra užfiksuotas T. Š. atliekamas pasipriešinimas policijos pareigūnų atžvilgiu. Todėl mano, kad T. Š. veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 283 straipsnio 2 dalį, o apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad riaušės buvo, T. Š. inkriminuota nusikalstama veika turi būti perkvalifikuota į BK 283 straipsnio 1 dalį.

Skundu nesutinkama ir su T. Š. paskirta bausme. Pažymima, kad teismas nepagrįstai bei neteisėtai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe dalyvavimą bendrininkų grupėje, kadangi bendrininkavimas yra riaušių sudėties būtinasis požymis ir negali būti laikomas kartu atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Nurodoma, kad T. Š. veiksmuose yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau jis teisiamas pirmą kartą už apysunkio nusikaltimo padarymą, jo asmenybė apibūdinama teigiamai, jis turi nuolatinį darbą, todėl tinkamai įvertinus nurodytas aplinkybes, T. Š. skirtina švelnesnė bausmė, o veiką perkvalifikavus pagal BK 283 straipsnio 1 dalį, jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – areštas.

Apeliantų nuomone T. Š. pareikšti civiliniai ieškiniai turi būti atmesti, kadangi pastarasis jokio nusikaltimo nepadarė, nesukėlė nei vienam iš nukentėjusiųjų nei turtinės, nei neturtinės žalos, todėl iš jo negali būti reikalaujama atlyginti dėl kitų asmenų nusikalstamų veiksmų atsiradusios žalos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nuteistieji T. Š., R. V., G. L., E. Š., A. D., T. Č., K. L., J. Š., A. A., S. S., A. A., Č. D., T. Č., A. D., L. I., S. A., M. G., A. L., D. S. ir jų gynėjai, nuteistųjų Č. B., V. K., S. S. ir S. Ž. gynėjai prašė jų apeliacinius skundus patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo G. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, pašalinant iš teismo nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybę, jog liudytojas J. S. U. atpažino nuteistąjį G. L., kitoje dalyje prašė visų apeliantų skundus atmesti.

Nuteistųjų V. K., Č. D., A. D., Č. B., L. I., A. A., G. L., T. Č., S. S., J. Š., S. S., D. S., E. Š., M. G., K. L., R. V., T. Č., A. L., A. A. ir jo gynėjos adv. Natalijos Boiko, nuteistojo A. D. ir jo gynėjos Natalijos Boiko, nuteistojo S. Ž. gynėjo adv. Artūro Šukevičiaus, nuteistojo S. A. ir jo gynėjo adv. Poviliaus, nuteistojo E. Ž. gynėjo adv. Mindaugo Paukštės ir nuteistojo T. Š. ir jo gynėjo adv. Mindaugo Paukštės apeliaciniai skundai, jų ribose, tenkintini iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Dėl BK 283 straipsnio 2 dalies taikymo

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistųjų A. D., L. I., E. Ž. ( J.), D. S., K. L., T. Č., J. Š., Č. D., A. A., M. G., S. Ž., S. A., T. Š., G. L., T. Č., V. K., Č. B., S. S., R. V., A. L., A. A., S. S. ir E. Š. kaltės, jų veiksmų juridinis vertinimas pagal BK 283 straipsnio 2 dalį yra teisingas. Priešingai nei skunde teigia apeliantai G. L.,T. Č., Č. D., S. S. bei nuteistojo S. Ž. gynėjas adv. A. Šukevičius įrodymai byloje įvertinti remiantis nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nepadaryta.

Pagal BK 283 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas organizavo ar išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, taip pat tas, kas riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ar kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką. Šio straipsnio 2 dalis taikoma tam, kas smurtaudamas, niokodamas turtą ar kitais veiksmais šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką panaudojo šaunamąjį ginklą, sprogmenis arba pasipriešino policininkui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

Taigi komentuojamo nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka, papildomu objektu gali būti žmogaus sveikata, orumas ir (ar) nuosavybė. Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti trimis alternatyviomis veikomis, kurių kiekviena iš esmės atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį, tai: 1) žmonių sambūrio viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip pažeisti viešąją tvarką organizavimu; 2) žmonių sambūrio išprovokavimu atlikti minėtus veiksmus; 3) smurtavimu, turto niokojimu ar kitokiu šiurkščiu viešosios tvarkos pažeidimu, padarytu sambūryje kartu su kitais žmonėmis. Vadinasi, bet kurios iš aukščiau paminėtų veikų padarymas sudaro pakankamą pagrindą kaltininką nubausti pagal BK 283 straipsnio 1 dalį. O jeigu toks asmuo atlikdamas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus panaudoja ir šaunamąjį ginklą ar sprogmenis, arba pasipriešina policininkui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, atsakomybėn turi būti traukiamas pagal BK 283 straipsnio 2 dalį.

Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, apeliantai A. D., L. I., E. Ž. (J.), D. S., K. L., T. Č., J. Š., Č. D., A. A., M. G., S. Ž., S. A., T. Š., G. L., T. Č., V. K., Č. B., S. S., R. V., A. L., A. A., S. S., E. Š. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 283 straipsnio 2 dalį už veiksmus, susijusius su smurtavimu, turto niokojimu ar kitokiu šiurkščiu viešosios tvarkos pažeidimu, padarytus pasipriešinant policininkams bei kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, o nuteistasis A. L., dar panaudojant ir šaunamąjį ginklą, kurie buvo padaryti sambūryje kartu su kitais asmenimis, tame tarpe ir su tais, kurių asmenybės šioje byloje dar nebuvo nustatytos.

Kad nuteistieji A. D., L. I., E. Ž. (J.), D. S., K. L., T. Č., J. Š., Č. D., A. A., M. G., S. Ž., S. A., T. Š., G. L., T. Č., V. K., Č. B., S. S., R. V., A. L., A. A., S. S., E. Š. jiems inkriminuotus nusikalstamus veiksmus padarė žmonių sambūryje, jokių abejonių nekyla.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, kad 2009-01-16, tarp 12.00 – 12.20 val., apie 7000 žmonių buvo susirinkę Nepriklausomybės aikštėje į Lietuvos darbo federacijos, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos ir Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ organizuotą mitingą „Stop žmonių skurdinimui, verslo žlugdymui, sporto, spaudos ir kultūros naikinimui“, išreikšti viešą protestą. Taipogi nekyla jokių abejonių ir dėl to, kad pasibaigus šiam mitingui, aukščiau minėtoje vietoje kilo riaušės, t. y. pilietinis nepaklusnumas, pasireiškęs spontanišku fizinio smurto, vandalizmo, t. y. viešo ir privataus turto niokojimu bei kitokiu viešosios tvarkos šiurkščiu pažeidimų protrūkiu, lydimu pasipriešinimu policininkams bei kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, tame tarpe ir nuteistojo A. L. šaunamojo ginklo panaudojimu. Tokią išvadą leidžia daryti byloje surinkti ir ištirti duomenys: nukentėjusiųjų G. D., A. K., A. Ž., S. S., V. M., A. V., A. J., E. S., Ž. Z., S. R., A. K., G. K., liudytojų J. I., L. M., A. A., T. B., T. T., S. S., R. D., J. K., V. D., B. A., G. L., V. C., E. P., E. D., Z. B., R. A., Ž. J., M. P., A. L., A. K., E. P., D. V., A. R., K. D., A. M., T. K., V. V., D. J., J. K., S. K., A. B., O. S., E. B. S., T. S., P. Š., A. P., M. G., V. G., E. S., P. A., M. B., S. P., D. R., E. M., J. Č., R. G., R. U., L. Š., G. J., J. D., J. Z., S. K., T. B., G. R., S. R., J.S. U., V. T., E. K., E. Š., A. J., R. L., S. S., R. J., V. K., A. D., L. B., Ž. A., O. A., D. V., A. N., R. R. bei kitų liudytojų, iš dalies ir pačių nuteistųjų parodymai, įvykio vietos, daiktų apžiūros, parodymo atpažinti iš nuotraukų ir vaizdo įrašų kartotekų protokolai su priedais, specialisto išvados, foto lentelės, nuotraukų kartotekos, vaizdo bei kita medžiaga, kuriuos pirmosios instancijos teismas pripažino įrodymais ir kurių visetas objektyviai pagrindžia nuteistųjų A. D., L. I., E. Ž. (J.), D. S., K. L., T. Č., J. Š., Č. D., A. A., M. G., S. Ž., S. A., T. Š., G. L., T. Č., V. K., Č. B., S. S., R. V., A. L., A. A., S. S. ir E. Š. kaltę bei leidžia atmesti pasirinktą pastarųjų gynybos versiją. Šios teismo išvados pagrįstumo iš esmės nepaneigė ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje pagal nuteistojo G. L. prašymą papildomai ištirti duomenys.

Byloje nustatyta, kad tuo metu kai dalis mitingo dalyvių, apie 12.20 val., Gedimino prospektu pajudėjo link Kudirkos aikštės, kita dalis, t. y. maždaug 3500 žmonių, pasilikę Nepriklausomybės aikštėje, masiškai pradėjo judėti link LR Seimo pirmųjų, antrųjų bei trečiųjų rūmų. Bandydami į juos įsiveržti, grupė asmenų, rankomis beldė į Seimo rūmų durų stiklus, reikalaudami, kad pasirodytų Seimo pirmininkas. Pareigūnams įspėjus, kad žmonės atsitrauktų nuo Seimo rūmų pastato, minia nereagavo. Iš pradžių buvo mėtoma į Seimo rūmų langus sniego gniūžtes, o po to, kiaušinius, akmenis, stiklinius butelius. Sudužo keli Seimo rūmų pastato langai. Iš minios buvo mesti ir keli dūminiai užtaisai. Atsirado asmenų užsimaskavusiais veidais. Buvo pradėta mėtyti įvairius daiktus ir į policijos pareigūnus, turėjusius užtikrinti viešąją tvarką. Pavieniams neramumams įgavus masinį pobūdį, VST pareigūnai ėmėsi priemonių išsklaidyti minią. Tačiau iš minios į juos buvo mėtomi akmenys, grindinio trinkelės, pagaliai, sniego gniūžtės, ledo gabalai, stikliniai buteliai, kiaušiniai. Tuo pačiu metu buvo daužomi ir Seimo rūmų langai. Be to, dalis asmenų, Nepriklausomybės aikštėje ardė grindinio trinkeles, jas skaldė bei mėtė į Seimo rūmų langus, VST bei policijos pareigūnus, kurie minios buvo užspausti tarp Seimo trečiųjų rūmų ir fontano. Didelė dalis minios susibūrė ties Gedimino pr. ir Goštauto gatvių sankryža, kur toliau aktyviai tęsė savo nusikalstamus veiksmus: mėtė įvairius daiktus, laužė šiukšlių konteinerius, juos stumdė į pareigūnus. Pasak byloje apklaustų liudytojais pareigūnų, kai kurie iš riaušių dalyvių bandė juos šturmuoti: vienu metu priartėjusi 20-30 žmonių grupė į jų laikomus skydus smūgiuodavo strypais, pagaliais, plakatais, spardė kojomis. O šiai grupei atsitraukus, atakas tęsė dujiniais užtaisais, įvairių daiktų mėtymu. Po to vėl sekdavo betarpiškas puolimas. Ir tai tęsėsi ne mažiau kaip valandą. Esant galimybei buvo sulaikomi aktyviausi riaušių dalyviai. Pareigūnai, siekdami išvengti fizinio kontakto su įsiaudrinusia žmonių minia, naudojo specialiąsias priemones: garsines, dujines granatas, į agresyviausius asmenis šaudė skausmą sukeliančiais šoviniais ir pan. Išstumta iš Nepriklausomybės aikštės minia, jungėsi į nedideles žmonių grupeles, kurios pasirinkdamos taikiniais policijos bei VST pareigūnus, svetimą turtą – automobilius, vis dar tęsė savo nusikalstamus veiksmus. Visų šių, aukščiau aptartų neteisėtų veiksmų pasėkoje buvo išdaužyti Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, BĮ UAB „M.“ kavinės bei UAB “R.I.“ (duomenys pakeisti) baro „L. L.“ langų stiklo paketai, VST pareigūnams S. S., Ž. Z. ir A. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, V. M., A. V., A. J., A. K., E. S., G. K. ir A. Ž. sukeltas fizinis skausmas, apgadinti automobiliai: G. D. vairuojamas a/m „Toyota Avensis“, v/n (duomenys neskelbtini), VST a/m „VW LT-46“, v/n (duomenys neskelbtini), „VW Transporter“ v/n (duomenys neskelbtini), „VW Transporter“ v/n (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskr. VPK a/m „VW Jetta“, v/n (duomenys neskelbtini), Viešosios tvarkos valdybos mobiliosios kuopos a/m „Santana PS 10“, v/n (duomenys neskelbtini), „VW Vento“, v/n (duomenys neskelbtini), Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojavimo skyriaus a/m „Fiat Ducato“, v/n (duomenys neskelbtini), G. P. a/m „Mazda Xedos 6“, v/n (duomenys neskelbtini), sudaužyti antiriaušiniai bei skaidrus skydai.

Nežiūrint viso šio aukščiau išdėstyto ir tik riaušėms būdingo minios sukelto chaoso, pasireiškusio smurtu, turto niokojimu bei kitokiu viešosios tvarkos šiurkščiu pažeidimu, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, fotonuotraukomis bei vaizdo medžiaga, buvo nustatyti aktyvūs riaušių dalyviai - A. D., L. I., E. Ž. (J.), D. S., K. L., T. Č., J. Š., Č. D., A. A., M. G., S. Ž., S. A., T. Š., G. L., T. Č., V. K., Č. B., S. S., R. V., A. L., A. A., S. S., E. Š., vienu ar kitu metu atlikę vienokio ar kitokio pobūdžio smurto veiksmus, niokoję turtą ar kitaip šiurkščiai pažeidę viešąją tvarką, pasipriešindami policininkams bei viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, o nuteistasis A. L. atlikdamas minėtus veiksmus panaudojo dar ir šaunamąjį ginklą. Tokią išvadą, kaip jau aukščiau minėta, leidžia daryti bylos duomenys.

Taigi analizuojant byloje apklaustų nukentėjusiojo A. Ž. bei liudytojų A. M., T. K., D. V., A. R., K. D., E. M., D. R., J. Č., R. G., J. A. bei R. U. parodymus, asmens parodymo atpažinti protokolus ( 12 t. b. l. 13, 14 t. b. l. 66-68, 16 t. b. l. 20-21, 48-49, 86-87, 21 t. b. l. 4-6) matyti, kad nuteistasis A. D. buvo vienas iš aktyviausių raušių dalyvių, pasižymėjęs neteisėtų veiksmų intensyvumu. Užsidengęs skarele apatinę veido dalį, A. D. veikė tarp kitų asmenų, nuolat keisdamas savo buvimo vietą: jis ėjo prie žmonių grupelių, šaukė, keikėsi, švilpė, mėtė įvairius daiktus – akmenis, nuolaužas, pagalius į Seimo rūmų pusę, agitavo žmones mėtyti daiktus į Seimą, jį pulti, mėtė sniegą, ledo gabalus, plytelių nuolaužas, butelius, akmenis į pareigūnus, rankomis daužė pareigūnų apsauginius skydus, pagriebęs dar nespėjusius suveikti dujų užtaisus, metė atgal į pareigūnus, skaldė šaligatvio trinkeles, laužė statybos aikštelės, esančios prie M. Mažvydo bibliotekos tvorą, fontano strypus. Be to, pasak liudytojo D. V., jis matė, kaip A. D. išdaužė vieną Seimo rūmų langą, esantį pirmajame aukšte priešais fontaną, bei, kaip traukdamasis Gynėjų gatve su grupe agresyviai nusiteikusių asmenų, mėtė akmenis į šioje gatvėje esančių kavinių vitrinas, nuo ko suskilo greta kavinės „R.“ esanti vitrina. Tuo metu dužo ir kavinės „R.“ langai, tačiau nuo kieno tiksliai smūgių, nematė. Nuteistojo A. D., kaip riaušių dalyvio padaryti vieni ar kiti veiksmai, buvo užfiksuoti Valstybės saugumo departamento, „15 min. LT“, LRT nuotraukose ir stop kadruose, Lietuvos ryto, Seimo, VPK, VST ir VSD vaizdo medžiagoje ( 5 t. b. l. 83, 6 t. b. l. 84, 86, 7 t. b. l. 16-17, 28, 8 t. b. l. 22, 9 t. b. l. 43). Reikia pažymėti ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu, apeliantas peržiūrėjęs vaizdo įrašus, atpažino save, ir, nors ir menkindamas savo vaidmenį, tačiau visgi pripažino mėtęs į pareigūnus purvino sniego gabalus bei atmetinėjęs nuo savęs dūminius užtaisus.

Analizuojant nukentėjusiojo A. Ž., liudytojų D. V., A. R., K. D. parodymus, vaizdo įrašus, nuotraukų kartoteką bei stop kadruose užfiksuotus vaizdus, asmens atpažinimo protokolus, matyti, kad nuteistasis D. S. riaušių metu taipogi buvo ganėtinai aktyvus ( 8 t. b. l. 27-28, 10 t. b.l. 39, 40, 12 t. b. l. 12, 15 t. b. l. 45-46). Būdamas aikštėje priešais Seimo rūmus pastarasis vartojo necenzūrinius žodžius, į pareigūnus bei Seimo rūmų pusę mėtė sniego gniūžtes, akmenis, šaligatvio plytelių nuolaužas, pagalius, kartu su nuteistuoju T. Š. spardė nuverstą šiukšlių konteinerį. Pribėgęs, lipdavo į fontaną, po to bėgdavo tai prie Seimo, tai prie spec. tarnybos pareigūnų, stovėjusių prie Seimo rūmų sienos. Jo metami daiktai, liudytojų teigimu, neretai pasiekdavo tikslą, t. y. Seimo rūmus ar pareigūnus. Sulaikymo metu, D. S. aktyviai priešinosi – pašokęs ore, bandė spirti A. Ž. į krūtinę bei trenkti jam kumščiu per veidą. Tačiau D. S. smūgiai buvo blokuoti, o pastarasis, padedant spec. tarnybų pareigūnams, sulaikytas. Kad su draugais į pareigūnus bei Seimo rūmus mėtė sniego gniūžtes, ledo gabalus, su bendranuteistuoju T. Š. spardė jau nuverstą šiukšlių konteinerį, laikė iškėlęs rastus plakatus bei skandavo, nors ir gerokai menkindamas savo vaidmenį, tačiau visgi pripažino ir byloje ne kartą apklaustas pats D. S.. Taipogi nuteistasis pripažino ir nagrinėjamo įvykio metu „truputį“ vartojęs alkoholinius gėrimus, tačiau ši aplinkybė, pasak jo, neturėjo jo elgesiui jokios įtakos, dėl ko mano, kad ji neturėjo būti pripažinta kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Vienok tokią nuteistojo poziciją paneigia bylos duomenys. Viena vertus, 2009-01-16, 15.51 val., atlikus nuteistajam D. S. asmens blaivumo testą, jam buvo nustatytas 1.92 promilių alkoholinis apsvaigimas (18 t. b. l. 5). Kita vertus, šis nuteistasis, kaip nustatyta bylos medžiaga, riaušių metu buvo ganėtinai aktyvus bei įžūlus jų dalyvis, o tai leidžia teigti, kad pastarojo daromi veiksmai neabejotinai buvo susiję su jo būsena. Todėl pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad apeliantas jam inkriminuojamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui, pagrįstai šią aplinkybę įvertino, kaip sunkinančią nuteistojo D. S. atsakomybę ( BK 60 str. 1d. 9 p.).

Tuo tarpu nuteistasis T. Š., sprendžiant iš liudytojo A. R. parodymų bei jo surašyto tarnybinio pranešimo, „15 min. LT“ ir LNK nuotraukose bei stop kadruose, LNK vaizdo medžiagoje užfiksuotų veiksmų (8 t. b. l. 27, 28, 10 t. b. l. 23-24, 39-40, 54, 56- 58, 77, 82, 3 t. b. l. 167), mėtė į pareigūnus sniego gniūžtes, jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, spardė su D. S. nuverstą šiukšlių konteinerį, vartojo alkoholinius gėrimus, ko beje neneigia ir pats, o sulaikomas aktyviai priešinosi. Nuteistasis E. Š. taipogi mėtė įvairius daiktus į pareigūnus bei Seimo rūmų langus, iš kurių vieną, sprendžiant iš bylos duomenų, išdaužė. Tokią išvadą leidžia daryti ne tik paties nuteistojo parodymai užfiksuoti byloje, bet ir šiuos parodymus patvirtinantys kiti įrodymai - Valstybės saugumo departamento, „15 min. LT“, Policijos departamento nuotraukose bei stop kadruose, LNK, PD ir VSD vaizdo medžiagoje užfiksuoti veiksmai ( 3 t. b.l. 167-168, 5 t. b. l. 48, 87, 114-115, 7 t. b. l. 42, 46, 8 t. b. l. 28 ).

Analizuojant nuteistųjų A. A. bei S. S. veiksmus, padarytus riaušių metu, matyti, kad pastarieji, nors tai ir neigia, tačiau taipogi buvo gana aktyvūs. Tokią išvadą leidžia daryti byloje apklaustų liudytojų A. D., L. B., O. A. parodymai, nuotraukos bei vaizdo medžiaga (3 t. b. l. 169, 9 t. b. l. 18-20, 12 t. b. l. 20, 26). Taigi sprendžiant iš aukščiau minėtų liudytojų parodymų, pastarieji, apie 13.00 val., per 2-jų Seimo rūmų vitrininį stiklą, atkreipė dėmesį į tris asmenis, iš kurių du, kaip nustatyta bylos medžiaga, A. A. bei S. S., provokavo minią veržtis į Seimo rūmus. Jie patys maždaug 20 minučių į Seimo rūmų langus bei pareigūnus intensyviai mėtė sniegą, kiaušinius, o vėliau pradėjo mėtyti ir akmenis, sulaikymo metu, kuris jiems buvo netikėtas, necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo pareigūnus, įsodinti į automobilį, jį siūbavo, trukdydami pareigūnams rašyti tarnybinius pranešimus. Šių liudytojų parodymais nustatytų aplinkybių, nepaneigė ir gynybos iniciatyva apklausti liudytojai A. G., R. G., T. D., S. G., R. G., E. K., E. Š. bei A. S., juolab, kad jie su nuteistaisiais ne visą laiką buvo kartu, todėl ką pastarieji, iki 13.40 val. buvo sulaikyti, vienu ar kitu momentu darė, nematė. Beje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu peržiūrėję vaizdo įrašus šie nuteistieji pripažino, jog kilus sujudimui, jie taipogi ir ne vieną kartą mėtė sniego gniūžtes į Seimo pastatą, o A. A. dargi nurodė metęs link pareigūnų nuo žemės pakeltą tūtelę, kuri skleidė baltus dūmus.

Delfi video, „15 minučių LT“, K. J. nuotraukų ir stop kadrų, vaizdo įrašų analizė teismui leido nustatyti bei įvertinti kaip aktyvaus riaušių dalyvio ir nuteistojo G. L. veiksmus ( 2 t. b. l. 86, 88-89, 102-103, 7 t. b. l. 99-100, 105-109, 8 t. b. l. 49, 64-65, 11 t. b. l. 51-52, 56-57, 63-64). Bylos duomenys leidžia teigti, kad nuteistasis G. L. riaušių dalyvius aprūpino kiaušiniais, kurie, kaip nustatyta, buvo mėtomi į Seimo rūmus bei pareigūnus, turėjusius užtikrinti viešąją tvarką. Byloje nustatyta ir tai, kad ir pats G. L. mėtė akmenis į pareigūnus, spardė A. D. vairuojamą a/m „Tyota Avensis“, v/n (duomenys neskelbtini). Ir nors, kaip pagrįstai skunde nurodo apeliantas, byloje apklaustas liudytojas J. S. U. atpažino ne jį, o, kaip nustatyta, nuteistąjį E. Ž. (J., 17 t. b. l. 18-36), ir ne apie G. L. padarytus veiksmus šis liudytojas davė parodymus, kas, kaip ir tai, kad G. L. necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo policijos bei VST pareigūnus, nes dėl šių veiksmų byloje nėra jokių įrodymų, iš nuosprendžio aprašomosios dalies turi būti pašalinta, tačiau šios aplinkybės esminės įtakos nustatant G. L. kaltę bei jo veiksmų juridinį vertinimą, neturi. Aukščiau aptarti bylos duomenys yra pakankami ir leido pirmosios instancijos teismui pagrįsti nuteistojo G. L. kaltę bei atmesti, ne tik kad nenuoseklią, bet ir absoliučiai neįtikėtiną jo gynybos versiją.

Sprendžiant iš byloje apklausto nuketėjusiojo A. Ž. parodymų, tarp Seimo rūmų ir M. Mažvydo bibliotekos, arčiau fontano, apie 14.00-15.00 val., minioje, kuri mėtė akmenis bei kitus daiktus į Seimo rūmus bei VST pareigūnus, jis pastebėjo nuteistąjį R. V.. Nors tuo metu jis ir neužfiksavo pastarojo veiksmų, tačiau sekančią dieną, peržiūrėdamas internete patalpintus vaizdo įrašus ir fotonuotraukas, adresu www.15 min.lt, pamatė kad pastarasis mėtė į VST pareigūnus akmenis. Šiuos nukentėjusiojo A. Ž. parodymus tvirtina ir kiti bylos duomenys: Delfi video, „15 minučių LT“ ir VPK nuotraukos, stop kadrai ir vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad nuteistasis R. V. aktyviai mėtė į Seimo rūmų langus ir pareigūnus kiaušinius bei akmenis ( 4 t. b. l. 21-22, 8 t. b. l. 14, 27-28, 33, 43, 49, 50 ), ko pastarasis, nors ir menkindamas savo vaidmenį, tačiau iš esmės neneigia.

Kaip aktyvius riaušių dalyvius liudytojas R. U. atpažino nuteistuosius T. Č. bei K. L.. Pasak šio liudytojo, minėti asmenys būdami Nepriklausomybės aikštėje, šalia Seimo pastato bei už Žvėryno tilto, Mickevičiaus gatvėje, į antiriaušinių pajėgų pareigūnus mėtė akmenis bei kitus daiktus ( 16 t. b. l. 31-41). Liudytojas L. Š. taipogi įsidėmėjo nuteistuosius T. Č. ir K. L., kurie mėtė į VST pareigūnus akmenis, butelius bei trinkelių dalis, o K. L. dargi ir netoli Žvėryno tilto, kojomis spardė a/m „Toyota Avensis“ (16 t. b. l. 171- 181). Liudytojas S. R. nuteistąjį K. L. atpažino kaip asmenį, kuris mėtė į pareigūnus akmenis bei daužė a/m „Toyota Avensis“ (17 t. b. l. 179-181). Šiuos nuteistuosius, kaip riaušių dalyvius, peržiūrėdamas internetinį policijos puslapį atpažino ir liudytoju apklaustas R. J.. Be to, aukščiau minėtų liudytojų nurodytas aplinkybes objektyviai pagrindžia ir Valstybės saugumo departamento, Delfi video, „15 min. LT“, LRT, BTV, Policijos departamento, K. J. nuotraukose ir stop kadruose užfiksuoti vaizdai bei VPK, PD, BTV ir LRT vaizdo medžiaga (2 t. b. l. 86-87, 90-95, 100, 104, 4 t. b. l. 36 -38, 5 t. b. l. 26, 7 t. b. l. 38, 97-110, 8 t. b. l. 49, 64-65, 11 t. b. l. 51-35, 59-63).

Bylos medžiaga nustatyta, kad nuteistasis M. G. taipogi buvo ne mažiau nei kiti aktyvus riaušių dalyvis. Pasak byloje apklausto liudytojo R. U., jis M. G. įsidėmėjo Gedimino pr., priešais Seimo rūmus bei ant Žvėryno tilto. Pastarasis į antiriaušinių pajėgų pareigūnus aktyviai mėtė akmenis bei kitus daiktus. Liudytojo S. S. teigimu, nuteistasis M. G. būdamas netoli Žvėryno tilto, ant tilto ir už jo, į VST pareigūnus mėtė ne tik akmenis, bet ir stiklinius butelius bei sniego gniūžtes ( 16 t. b. l. 31-32, 17 t. b. l. 82-83). Šio nuteistojo veiksmai užfiksuoti „15 min. LT“, Delfi, VPK ir l.ryto TV nuotraukose bei stop kadruose ( 4 t. b. l. 36-42, 8 t. b. l. 2-7, 69). Gi ir pats M. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, taipogi pripažino mėtęs sniegą į pareigūnus, Seimo pastatą bei langą, kuris anot jo jau buvo išdaužtas. Taipogi neneigė, jog pareigūnų atžvilgiu jis vartojo necenzūrinius žodžius, į pareigūnų skydus metė sušalusio sniego gabalus, akmenį bei butelį.

„15 min. LT“, BTV, LNK, Policijos departamento ir K. J. nuotraukose bei stop kadruose, BTV, LRT ir Policijos departamento vaizdo medžiagoje užfiksuota, kaip nuteistasis T. Č. riaušių metu aktyviai mėto įvairius daiktus į policijos pareigūnus, Goštauto g., netoli Žvėryno tilto, kojomis spardo a/m „Toyota Avensis“, v/n (duomenys neskelbtini) ( 2 t. b. l. 86, 93-94, 5 t. b.l. 26, 8 t. b. l. 4-5, 9 t. b. l. 90-94, 10 t. b. l. 30, 11 t. b.l. 60-63, 67). Ikiteisminio tyrimo metu peržiūrėjęs vaizdo medžiagą nuteistasis T. Č. atpažino save ir paaiškino, jog jis buvo užfiksuotas prie Žvėryno tilto, kai į pareigūnus mėtė sniegą arba ledo gabalus bei spardė į sustojusio bei pradėjusio važiuoti a/m „Toyota Avensis“, v/n (duomenys neskelbtini), galinę dalį. Taipogi nuteistasis pripažino metęs į pareigūnus du jų iššautus ašarinių dujų užtaisus.

Sprendžiant iš liudytojo R. Š. parodymų nuteistasis S. S. savo elgesiu riaušių metu taipogi akivaizdžiai išsiskyrė iš minios. Veidą slėpdamas po skarele, savo veiksmais provokavo kitus asmenis priešintis pareigūnams. Kai minia atsitraukdavo nuo pareigūnų, S. S. likdavo tarp pareigūnų ir minios, ir sukiodamasis tai į minios tai į pareigūnų pusę, kažką į pastaruosius mėtė. Po tokio nuteistojo elgesio, liudytojas A. N. iš budinčios dalies gavo nurodymą sulaikyti du neramumų kurstytojus, iš kurių vienas ir buvo S. S.. Pastarasis, pasak liudytojų R. A. ir A. N., buvo sulaikytas apie 15.00 val., prie muzikos akademijos, sulaikomas priešinosi. Tuo tarpu pats nuteistasis S. S. kaltu prisipažino iš dalies. Pastarojo teigimu jis buvo priėjęs prie pat Seimo rūmų durų, norėdamas išsakyti kam nors iš Seimo narių savo nuoskaudas dėl blogėjančių pragyvenimo sąlygų, kartu su kitais šaukė „vagys“, „Seimą lauk“ bei kitokius žodžius. Paėmęs keletą akmenų, gulėjusių netoli Seimo, metė į pastato pusę, pataikydamas į vieną iš langų. Langas nuteistojo teigimu, nedužo. Be to, padėjo vienam žmogui perlaužti lazdą ir vieną lazdos galą jis metė į policijos pareigūnus, mėtė atgal į policiją, jų iššautus dujinius užtaisus. Pripažino buvęs arčiausiai pareigūnų rikiuotės. Šio nuteistojo veiksmai buvo užfiksuoti VPK ir VST vaizdo medžiagoje ( 3 t. b. l. 171).

Valstybės saugumo departamento, Delfi video, Delfi 2, „15 minučių LT“, LRT ir Seimo nuotraukų bei stop kadrų, vaizdo įrašų analizė teismui leido nustatyti bei įvertinti kaip aktyvaus riaušių dalyvio ir nuteistojo S. Ž. veiksmus ( 4 t. b. l. 38,40, 5 t. b. l. 71, 74, 75, 7 t. b. l. 7, 8 t. b. l. 59, 62, 9 t. b. l. 21, 49, 11 t. b. l. 17, 49). Bylos duomenys leidžia teigti, kad nuteistasis S. Ž. prasidėjus neramumams prie Seimo aktyviai veržėsi patekti į Seimo rūmų vidų, kumščiu daužė įėjimo į Seimą duris, stumdėsi su šalia įėjimo durų stovinčiais pareigūnais, jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Be to, iš kitų asmenų ėmė akmenis bei ledo gabalus, juos mėtė link Seimo rūmų bei į pareigūnus, kurstė šalia jo esančius žmones jiems priešintis. Šių aplinkybių paneigti negali ir byloje apklaustas liudytoju R. J., juolab, kad sprendžiant iš jo parodymų, pastarasis su S. Ž. nebuvo nuolat kartu. Gi ir pats nuteistasis S. Ž., nors ir menkindamas savo vaidmenį, tačiau pripažino, jog riaušių metu jis buvo prie Seimo rūmų durų, mėtė sniegą bei kažką, neatsimena tik ką, rėkavo.

Analizuojant byloje apklaustų liudytojų A. L., D. R., R. U., E. S. ir G. J. parodymus matyti, kad nuteistasis S. A. pastarųjų buvo atpažintas, kaip asmuo, riaušių metu daužęs Seimo rūmų langus bei mėtęs sniego gniūžtes, ledo gabalus, akmenis ir kitus daiktus į pareigūnus. Nors liudytojai A. L. ir D. R., fiksavę riaušes vaizdo kamera bei fotoaparatu, ne kas kartą fiksavo nuteistojo S. A. veiksmus, tačiau matė, kaip šis nuteistasis ne vieną kartą metė akmenis į Seimo rūmų langus, po ko, pasak A. L., dužo mažiausiai du Seimo rūmų langai. Aukščiau minėtų liudytojų nurodytas aplinkybes objektyviai pagrindžia ir užfiksuoti Valstybės saugumo departamento, VPK, Policijos departamento, l.ryto TV nuotraukose, stop kadruose bei vaizdo įrašuose duomenys ( 4 t. b. l. 40, 42, 91, 95, 5 t. b. l. 48, 96, 98-100, 113-119, 7 t. b. l. 21, 22, 23, 24, 8 t. b. l. 82, 13 t., b.l. 49). Gi ir pats nuteistasis S. A. pripažino, jog pasidavęs minios nuotaikai, paėmė akmenį ir metė, kaip kad teigia, jau į įskeltą langą, kuris po jo smūgio sudužo visai. Tai pasak apelianto buvo Gedimino pr., prie geležinių vartų. Taipogi neneigė mėtęs sniego gniūžtes į pareigūnų pusę nuo Žvėryno tilto.

Delfi 2, Lietuvos ryto TV, fotografo A. G. nuotraukose ir stop kadruose, Valstybės saugumo departamento bei Lietuvos ryto vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys teismui leido nustatyti bei įvertinti kaip aktyvaus riaušių dalyvio nuteistojo Č. D. veiksmus ( 8 t. b. l. 63, 73, 11t. b.l. 14, 15). Iš šioje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad nuteistasis Č. D. aktyviai mėtė sniego gniūžtes bei ledo gabalus į pareigūnus. Šias aplinkybes, peržiūrėjęs vaizdo medžiagą pripažino ir pats nuteistasis Č. D., patvirtindamas, kad jis išties mėtė į pareigūnus sniego gniūžtes, ledo gabalus bei nuo savęs atmetė vieną raudonų dujų užtaisą. Taipogi neneigė galėjęs pasakyti ir necenzūrinius žodžius. Nurodė, kad kilusių riaušių metu jis buvo nuėjęs prie stiklinio Seimo rūmų pastato, o vėliau, kai buvo pradėti mėtyti užtaisai, ir prie Žvėryno tilto. Nors apelianto teigimu, jis aukščiau minėtus veiksmus padarė būdamas fiziologinio afekto bei emocinėje būsenoje, šis pastarojo argumentas yra nepagrįstas ir atmetamas. Atlikus teismo psichiatrijos, psichologijos ambulatorinę kompleksinę ekspertizę buvo nustatyta, kad Č. D. nei praeityje nei nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo, nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo ir laikino psichikos sutrikimo, fiziologinio afekto ar kitoje emocinėje būsenoje, kuri galėjo turėti esminės įtakos jo sąmonei ir veiklai. Č. D. konstatuotas organinis asmenybės sutrikimas, priklausomybė nuo alkoholio, nuo kurio dabar susilaiko, leido jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti ( 21 t. b. l. 135-137). Tačiau reikia pripažinti, kad byloje nėra jokių duomenų, jog nuteistasis Č. D. riaušių metu metė sniego gniūžtes, ledo gabalus ir akmenis į Seimą. Tokių aplinkybių nenustatė ir bylą nagrinėjęs teismas. Todėl šie nuteistajam inkriminuojami veiksmai iš nuosprendžio aprašomosios dalies turi būti pašalinti.

Nuteistojo Č. B. kaip aktyvaus riaušių dalyvio veiksmai taipogi buvo nustatyti iš Valstybės saugumo departamento, Delfi 2, LNK, „15 minučių LT“ nuotraukose ir stop kadruose bei vaizdo įrašuose užfiksuotų duomenų ( 4 t. b. l. 91, 5 t. b. l. 95, 96, 102-104, 107, 7 t. b.l. 80, 8 t. b. l. 59, 11 t. b.l. 4 ). Analizuojant šią medžiagą matyti, kad nuteistasis Č. B. stovėdamas žmonių minios priekyje, rankų gestais bei žodžiais agituoja pulti pareigūnus bei Seimo pastatą, šūkauja ir švilpia, agresyviai artėdamas prie pareigūnų, juos provokuoja, braunasi prie Seimo rūmų durų, veidą dengia respiratoriumi. Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir byloje apklaustas liudytoju A. P., atpažinęs nuteistąjį Č. B., kaip asmenį, kuris vienas iš pirmųjų puolė jo Mobiliosios kuopos pareigūnus bei mėtė į juos įvairius daiktus (15 t. b. l. 127, 131, 13 t. b. l. 3). Gi ir pats nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu peržiūrėjęs vaizdo įrašus pripažino, kad vartojo necenzūrinius žodžius, bandė priartėti prie pareigūnų, neatmesdamas ir to, kad pastarųjų atžvilgiu galimai norėjo vartoti fizinį smurtą, tačiau išsigandęs šūvio, smūgio nesudavė, taipogi neneigė ir to, kad rankų gestais bei žodžiais agitavo minią pulti pareigūnus bei Seimo pastatą.

Valstybės saugumo departamento, LRT ir fotografo A. G. nuotraukose ir stop kadruose, vaizdo medžiagoje užfiksuoti duomenys teismui leido nustatyti bei įvertinti kaip aktyvaus riaušių dalyvio ir nuteistojo A. A. neteisėtus veiksmus (5 t. b. l. 100, 121-122, 7 t. b. l. 24-25, 9 t. b. l. 11-12, 11 t. b. l. 23 ). Analizuojant šią medžiagą matyti, kad nuteistasis A. A. vykusių riaušių metu į VST pareigūnus mėtė dūminius užtaisus, sniego gniūžtes, švilpė, vartojo necenzūrinius žodžius, ko beje, pastarasis, peržiūrėjęs vaizdo įrašus ir neneigė, tokius savo veiksmus įvertindamas kaip viešosios tvarkos pažeidimą.

Valstybės saugumo departamento, VPK ir „15 minučių LT“ nuotraukose bei stop kadruose, vaizdo medžiagoje užfiksuoti ir nuteistojo V. K., kaip aktyvaus riaušių dalyvio, veiksmai (4 t. b. l. 18-19, 5 t. b. l. 70, 8 t. b. l. 27-28). Iš šios medžiagos analizės matyti, kad tiek būdamas prie Seimo antrųjų rūmų, tiek ir Nepriklausomybės aikštėje prieš Seimo rūmus su kitais asmenis jis mėtė sniego gniūžtes bei ledo gabalus į VST pareigūnus. Kad jo mestas sniegas bei ledo gabalai pataikė į pareigūnų skydus, dėl ko jam buvo liepta baigti, prisipažino ir pats nuteistasis V. K., argumentuodamas tuo, kad jis tai darė išprovokuotas kitų asmenų atliekamų tapačių veiksmų. Be to, atkreiptinas dėmesys ir pastarojo nurodytas aplinkybes, kad jis riaušių metu buvo ne tik prie Seimo antrųjų rūmų bei Nepriklausomybės aikštėje, bet ir Tumėno ir Goštauto gatvėse (22 t. b. l. 18).

Sprendžiant iš byloje apklausto liudytojo R. G. parodymų pastarasis įsiminė ir atpažino nuteistąjį J. Š., kuris nuo pat riaušių pradžios buvo priėjęs prie VST pareigūnų ir vaikštinėdamas nuo vieno jų rikiuotės galo iki kito nurodinėjo ką jie turi daryti. Į R. G. bei kitų pareigūnų reikalavimą pasitraukti nuo jų bei išeiti iš aikštės nereagavo, vaikštinėjo tarp į juos įvairius daiktus mėtančių asmenų ( 12 t. b. l. 110, 16 t. b. l. 157 ). Kad nuteistasis J. Š. stovi prieš VST pareigūnų rikiuotę, renka nuo žemės įvairius daiktus ir mėto juos į pareigūnus užfiksuota ir Valstybės saugumo departamento, „15 minučių LT“, fotografo A. G., „BTV 2“ nuotraukose bei stop kadruose, vaizdo medžiagoje, objektyviai pagrindžiančioje jo kaip riaušių dalyvio aktyvų vaidmenį (5 t. b.l. 80, 7 t. b. l. 6, 79, 8 t. b. l. 21, 9 t. b. l. 83, 11 t. b. l. 12-13). Reikia pažymėti ir tai, kad šis nuteistasis yra užfiksuotas žmonių grupelėje prie Seimo pastato, kur auga medžiai ir krūmai, kuri, pasak liudytojo R. G., skaldė grindinio trinkelę ir atskeltus gabalus mėtė į pareigūnus (11 t. b.l. 12-13). Kad iš moteriškės, kuri rinko ir žmonėms dalino akmenis, nuteistasis J. Š. taipogi buvo paėmęs saują akmenų, kuriuos metė į pareigūnų pusę, ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažinęs ir pastarasis, tuo tarpu teisme, šis nuteistasis, menkindamas savo vaidmenį, tvirtino, jog akmenį jis metė į priešingą nei Seimas pusę, o į pareigūnus bei Seimo pusę, jis buvo paleidęs vos keletą sniego gniūžčių. Todėl tokie jo parodymai pagrįstai buvo įvertinti kritiškai ir atmesti.

Analizuojant byloje apklaustų liudytojų J. S. U., E. K., V. K., V. T., J. Č. parodymus matyti, kad nuteistasis E. Ž. (J.) riaušių metu pasižymėjo itin dideliu aktyvumu bei neteisėtų veiksmų intensyvumu. Pasak minėtų liudytojų, šis nuteistasis riaušių metu į Seimo rūmų pusę spardė dujinius užtaisus, be perstojo įžeidinėjo pareigūnus, plūdo juos necenzūriniais žodžiais, provokavo naudoti fizinę jėgą jo bei minios atžvilgiu, rankų gestais bei kūno judesiais agitavo šalia buvusius žmones pulti pareigūnus, į VST bei policijos pareigūnus pats aktyviai mėtė akmenis, kiaušinius, ledo gabalus. Jo metami daiktai atsitrenkdavo į pareigūnus, jų skydus arba nukrisdavo ant žemės. Po vieno tokio smūgio, iš tos vietos, kur stovėjo E. Ž. (J.), liudytojo E. K. teigimu, vienam iš pareigūnų nuo veido buvo nuplėšta dujokaukė. Be to, sprendžiant iš liudytojų J. S. U. bei V. T. parodymų, nuteistasis E. Ž. (J.) į raminimus nereagavo, nepakluso pareigūnų reikalavimui nedaryti neteisėtų veiksmų, atsitraukti nuo pareigūnų rikiuotės ( 12 t. b. l. 131, 16 t. b. l. 86, 88, 17 t. b. l. 18-36, 90-91, 212-214, 20 t. b. l. 31-35 ). Aukščiau įvardinti nuteistojo E. Ž. (J.) nusikalstami veiksmai padaryti riaušių metu buvo užfiksuoti ir Valstybės saugumo departamento, VPK, „15 minučių LT“, BTV, Delfi - video, Seimas – video, fotografo A. G. nuotraukose bei stop kadruose, vaizdo medžiagoje ( 4 t. b.l. 6, 13, 5 t. b.l. 71, 73, 85, 89, 6 t. b.l. 60, 61, 7 t. b.l. 5-6, 77, 8 t. b. l. 42, 43, 48, 9 t. b. l. 86, 11 t. b. l. 18, 29, 32 ). Peržiūrėjęs šią medžiagą, nuteistasis E. Ž. (J.) ikiteisminio tyrimo metu save atpažino ir parodė, kad stovėdamas prieš pareigūnus išties vartojo necenzūrinius žodžius, į juos mėtė kažkokius daiktus, tame tarpe ir kiaušinius, iš kurių vienu jis pataikė į pareigūnų skydą. Be to, stovėdamas minios priekyje jis link pareigūnų spyrė dujinį užtaisą, suskaldęs į 4-5 dalis rasto ledo gabalą, mėtė į krūmus už kurių stovėjo pareigūnai.

Liudytojų S. S., M. G., E. Š., A. J., R. L., A. B., V. G., A. P. parodymai, asmens atpažinimo protokolai bei Valstybės saugumo departamento, Delfi video, VPK, LNK nuotraukų bei stop kadrų, vaizdo medžiagos analizė teismui leido nustatyti bei įvertinti kaip aktyvaus riaušių dalyvio ir nuteistojo L. I. nusikalstamus veiksmus ( 4 t. b. l. 10-11, 90, 5 t. b. l. 97-98, 8 t. b. l. 40, 11 t. b. l. 4). Aukščiau minėti liudytojai nuteistąjį L. I., kuris prie Seimo rūmų buvo atvykęs kartu su bendranuteistuoju E. Ž. (J.), atpažino, kaip asmenį, kuris bandydamas prasiveržti link Seimo rūmų pastato pro pareigūnų skydus, juos spardė, daužė rankomis ir pagaliu, mėtė akmenis, sniego gniūžtes, suskaldytas šaligatvio trinkeles, vartojo necenzūrinius žodžius, provokavo minią priešintis pareigūnams, atstatinėjantiems viešąją tvarką. Be to, laužė medelių apsaugines tvoreles, o pagalius mėtė į pareigūnus ( 12 t. b.l. 61, 14 t. b. l. 10, 15 t. b.l. 73-74, 115-116, 127, 130, 17 t. b.l. 47-50, 151-152, 155-156). Šias, liudytojų nurodytas aplinkybes, vienu ar kitu aspektu, kaip jau minėta, pagrindžia ir Valstybės saugumo departamento, Delfi video, VPK, LNK nuotraukose bei stop kadruose, vaizdo medžiagoje užfiksuoti nuteistojo L. I. veiksmai. Gi ir pats nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu peržiūrėjęs vaizdo įrašus taipogi pripažino sudavęs smūgį koja į pareigūnų skydą ir po to buvo sužalotas. Ir nors nuteistasis teigia, kad nagrinėjamo įvykio metu, jis buvo blaivus, o alkoholį vartotojo po to, kai buvo sužalotas, tačiau tokie pastarojo argumentai vertinami kaip gynybos pozicija ir atmetami. Sprendžiant iš paties apelianto nurodytų aplinkybių jis buvo sužalotas apie 14.00 val., į medikus kreipėsi apie 14.30 val. Paciento, patyrusio traumą lape užfiksuota, kad iš L. I. burnos, jo apžiūros metu, buvo jaučiamas ryškus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, nekoordinuotas. Po suteiktos med. pagalbos, pristačius pastarąjį į Vilniaus apskr. VPK Vilniaus 7 PK ir atlikus jo blaivumo testą, 17.39 val., jam buvo nustatytas dar likęs 1.02 promilių alkoholinis apsvaigimas ( 23 t. b. l. 66-64-65, 68). Nustatyta aplinkybė vertinant ją nuteistojo pasirinktos gynybinės pozicijos aspektu bei liudytojų parodymai apie šio nuteistojo aktyvų bei ganėtinai agresyvų elgesį riaušių metu, kurį be abejonių sąlygojo jo būsena, teismui leido padaryti išvadą, jog pastarasis jam inkriminuotą veiką visgi padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui, todėl šią aplinkybę pagrįstai įvertino, kaip sunkinančią L. I. atsakomybę ( BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Valstybės saugumo departamento, VPK, Policijos departamento, „15 min. LT“ nuotraukose ir stop kadruose, vaizdo medžiagoje bei www.l.rytas.lt video reportaže užfiksuoti duomenys, liudytojų V. V., G. J., R. F., nuteistųjų A. D. ir V. L. parodymai, specialisto išvada bei kita rašytinė bylos medžiaga teismui leido nustatyti bei įvertinti kaip aktyvaus riaušių dalyvio ir nuteistojo A. L. nusikalstamus veiksmus ( 4 t. b. l. 57, 5 t. b.l. 99-100, 116-118, 12 t. b.l. 133, 16 t. b. l. 185-190, 23 t. b. l. 119, 121, 123, 128-130, 178-179). Analizuojant šią medžiagą matyti, kad nuteistasis A. L., buvo atpažintas kaip asmuo, kuris vykusių riaušių metu, akmeniu bei šampano buteliu išdaužė du Seimo rūmų langus, atkreipiant dėmesį ir į tai, kad pagal fotonuotraukas, stop kadrus ir vaizdo medžiagą, liudytojo G. J. parodymus, toje pačioje vietoje bei tuo pačiu metu, Seimo rūmų langus daužė ir bendranuteistasis S. A.. Be to, byloje nustatyta ir tai, kad nuteistasis A. L. riaušių metu į pareigūnus šaudė ir iš pramoninės gamybos (Vokietija) 9 mm kalibro „Pobieda“ modelio dujinio pistoleto UMAREX Nr 007024677, skirto šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, kuris pagal specialisto išvadą, yra priskiriamas D kategorijos šaunamiesiems ginklams. Peržiūrėjęs vaizdo medžiagą, nuteistasis A. L. ikiteisminio tyrimo metu save atpažino ir parodė, kad jis du kartus metė į Seimo rūmų langus sniego gniūžtę bei butelį. Šių aplinkybių pastarasis neneigė ir bylą nagrinėjant teisme, kaip ir to, kad prieš pareigūnus buvo išsitraukęs ginklą, iš kurio jis du kartus iššovė. Tačiau nuteistojo teigimu, neva tai buvęs tik vaikiškas revolveris, užtaisytas garsiniais šoviniais. Vienok pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, t. y. liudytojų V. V., R. F., nuteistųjų A. D. ir V. L. parodymus, šaunamojo ginklo radimo aplinkybes bei vaizdo medžiagą nuteistojo A. L. gana nenuoseklių parodymų kontekste, pastarojo pasirinktą gynybos versiją, kuri beje nėra įtikinama, pagrįstai atmetė. Nuteistojo A. L. abejonės dėl vaizdo medžiagos patikimumo taipogi yra nepagrįstos ir atmetamos. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad vaizdo įrašus apie nagrinėjamą įvykį pateikė visi tokius įrašus turėję subjektai: Vilniaus apskr. VPK, VSD, VST prie LR VRM, UAB „Laisvas nepriklausomas kanalas“, UAB „Tele 3“, UAB „Baltijos TV“, „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, „Lietuvos Ryto televizija“ ir visi jie yra prijungti prie bylos medžiagos (3 t. b. l. 103-107, 109-11, 113-116, 125, 127-129, 132-133). Todėl tai, kad iš šios vaizdo medžiagos buvo padarytos ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų vaizdo įrašų iškarpos, kiekvienam iš nuteistųjų sukuriant atskirus failus, nemenkina šios vaizdo medžiagos įrodomosios reikšmės, pažymint ir tai, kad byla nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų dėl kurių ji buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje ( BPK 255 str. 1 d.). Kita vertus tai, kad pareigūnai, siekdami išvengti fizinio kontakto su įsiaudrinusia žmonių minia, naudojo specialiąsias priemones: garsines, dujines granatas, į agresyviausius asmenis šaudė skausmą sukeliančiais šoviniais ir pan., priešingai nei skunde teigia nuteistasis, byloje yra objektyviai nustatyta.

Taigi byloje nustatytos ir aukščiau aptartos aplinkybės, pirmosios instancijos teismui, kaip jau buvo minėta, leido padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą dėl nuteistųjų A. D., L. I., E. Ž. (J.), D. S., K. L., T. Č., J. Š., Č. D., A. A., M. G., S. Ž., S. A., T. Š., G. L., T. Č., V. K., Č. B., S. S., R. V., A. L., A. A., S. S. ir E. Š. kaltės, padarius jiems BK 283 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Jokių abejonių nekyla, kad pastarieji, žmonių sambūryje, viešai atliko fizinio smurto veiksmus: mėtydami į pareigūnus įvairius daiktus – akmenis, pagalius, ledo gabalus, sniego gniūžtes, suskaldytas trinkeles ir pan., jiems kėlė ne tik fizinį skausmą, bet ir žalojo, padarydami nežymius sveikatos sutrikdymus, daužydami langus, gadindami automobilius, antiriaušinius skydus, ardydami grindinio trinkeles, laužydami šiukšlių konteinerius, tvorą ir kitus daiktus, niokojo svetimą turtą, mėtydami atsineštus dūminius užtaisus, aplinkinėse gatvėse prie Seimo bei per Žvėryno tiltą blokuodami eismą, langų daužymu bei sukeltu triukšmu trikdydami šalimais Seimo esančių institucijų darbą ir pan., akivaizdu kad ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką.

Apeliantų skundų argumentai, kuriais šie neigia riaušių metu pasipriešinę policijos bei kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems pareigūnams yra nepagrįsti ir atmetami. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame teismo nuosprendyje, pasipriešinimas policininkui arba viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, kaip riaušes kvalifikuojantis požymis, taikomas tais atvejais, kai riaušių dalyvis, siekdamas sutrukdyti pareigūnui eiti pavestas funkcijas, panaudoja fizinį smurtą arba grasina tuoj smurtauti. Byloje neginčytinai nustatyta, kad nuteistieji riaušių metu, bandydami įsiveržti į Seimo rūmus ar prasiveržti į saugomą teritoriją, į pareigūnus, kuriems buvo pavesta užtikrinti viešąją tvarką, mėtė įvairius daiktus. Būdami įspėti atsitraukti nuo Seimo rūmų pastato, ką patvirtino ne tik kad ne vienas byloje apklaustas liudytojas (J. S. U., V. T., J. Č. ir kiti ), bet ir dalis nuteistųjų ( S. A., J. Š., V. K.), nereagavo, o kai, pavieniai neramumai įgavo masinį pobūdį ir VST pareigūnai, pagal pavestas funkcijas, ėmėsi priemonių išsklaidyti minią, į juos intensyviai pradėjo mėtyti įvairius daiktus, kaip jau minėta, akmenis, sniego gniūžtes, suskaldytas grindinio trinkeles, ledo gabalus, butelius, rankomis bei pagaliu buvo daužomi bei spardomi antiriaušiniai skydai, pareigūnų atžvilgiu vartojami necenzūriniai žodžiai, provokuojama minia jiems priešintis. Be to, kaip parodė liudytojas M. G., kai kurie iš riaušių dalyvių bandė juos šturmuoti: vienu metu priartėjusi 20-30 žmonių grupė į jų laikomus skydus smūgiuodavo strypais, pagaliais, plakatais, spardė kojomis. O šiai grupei atsitraukus, kiti atakas tęsė dujiniais užtaisais, įvairių daiktų mėtymu. Po to vėl sekdavo betarpiškas puolimas. Kad riaušių dalyvių pasipriešinimas policininkams bei VST pareigūnams buvo itin aktyvus rodo minios išskaidymo mechanizmas. Taigi sprendžiant iš liudytojo J. D. parodymų, įsiaudrinusi žmonių minia, buvusi tarp A. Goštauto g. ir Seimo rūmų, buvo išskaidyta ir nustumta link Gedimino pr. maždaug per nepilną valandą. Tuo metu į pareigūnus buvo mėtomi akmenys, grindinio trinkelės, pagaliai, kiaušiniai, sniego gniūžtės, ledo gabalai, tušti stikliniai buteliai. Tuo pačiu metu buvo daužomi ir Seimo rūmų langai, prieš pareigūnus iš minios buvo panaudotos neaiškios kilmės dujos, kaip buvo įtarta „čeriomucha“, nuo kurių jiems stipriai graužė akis, nosį, perštėjo gerklėje, pykino. Pareigūnai nuo į juos mėtomų įvairių daiktų gynėsi skydais, trikampėmis lazdomis, be to, siekiant išvengti fizinio kontakto su minia, buvo panaudota viena dujinė granata, po ko minia atsitraukė ir pradėjo sklaidytis. Šiame, t. y. pirmajame etape išskirstyta minia pasidalino į dvi dalis: viena dalis atsitraukė link Žvėryno tilto per Nėries upę, o kita dalis – link Gynėjų gatvės. Antras žmonių minios, buvusios prie Seimo rūmų, Nepriklausomybės aikštėje, išskaidymo ir nustūmimo link Gynėjų gatvės etapas truko jau apie pusantros valandos. Šio etapo metu, sprendžiant tiek iš minėto, tiek ir kitų liudytojų parodymų, riaušių dalyviai itin aktyviai priešinosi į pareigūnus gausiai mėtydami įvairius jau aukščiau minėtus daiktus, stumdydami šiukšlių konteinerius. Trečias etapas, kuriuo minia buvo skaidoma ir stumiama iš A. Goštauto g., esančios tarp Seimo rūmų ir Neries upės iki A. Goštauto ir A. Tumėno gatvių sankryžos, truko apie pusę valandos. Tačiau ir šio etapo metu į pareigūnus buvo mėtomi įvairūs jau minėti daiktai. Ketvirtojo etapo metu žmonių minia buvo stumiama nuo tilto per Žvėryno upę ir skaidoma. Prieš asmenis, išbėgusius iš minios ir metusius akmenis ar kitus panašius daiktus į pareigūnus bei tokiais savo veiksmais ir riksmais audrinusius minią pulti pareigūnus, kaip ir antrajame etape, buvo naudojamas pompinis šautuvas su skausmą sukeliančiais šoviniais. Tik tokie šūviai, M. G. teigimu, galėdavo sustabdyti minią, puolančią pareigūnus. Reikia pažymėti ir apie tokio nuteistųjų bei kitų šioje byloje nenustatytų asmenų pasipriešinimo policijos pareigūnams bei kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenis sukeltas pasekmes. Taigi VST pareigūnams S. S., Ž. Z. ir A. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o V. M., A. V., A. J., A. K., E. S., G. K. ir A. Ž. sukeltas fizinis skausmas.

Nuteistojo A. L. skundo argumentai, kuriais šis neigia šaunamojo ginklo panaudojimą riaušių metu, kaip jau aukščiau buvo aptarta, taipogi yra nepagrįsti ir atmetami. Reikia pažymėti, kad šaunamojo ginklo ar sprogmenų panaudojimas kaip riaušes kvalifikuojantis požymis taikomas tada, kai minėti daiktai yra naudojami kaip fizinės ar psichinės prievartos priemonės, t. y. kai jais šaunama, sprogdinama, bauginama. Byloje nustatyta, kad nuteistasis A. L., be kitų jam inkriminuotų veiksmų, riaušių metu į pareigūnus šaudė ir iš pramoninės gamybos (Vokietija) 9 mm kalibro „Pobieda“ modelio dujinio pistoleto UMAREX Nr 007024677, skirto šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, kuris pagal specialisto išvadą, yra priskiriamas D kategorijos šaunamiesiems ginklams, o tai reiškia, kad šis ginklas buvo naudojamas pareigūnų atžvilgiu kaip psichinės prievartos priemonė, ką beje pripažino ir teismo posėdyje apklaustas nuteistasis A. L.

Taigi kolegija daro išvadą, kad pagal BK 283 straipsnio 2 dalį nuteisti apeliantai A. D., L. I., E. Ž. (J.), D. S., K. L., T. Č., J. Š., Č. D., A. A., M. G., S. Ž., S. A., T. Š., G. L., T. Č., V. K., Č. B., S. S., R. V., A. L., A. A., S. S., E. Š. suprato, kad jie aktyviai dalyvauja riaušėse ir nori taip veikti. Ir nors motyvas bei tikslai nėra būtini šio nusikaltimo požymiai, tačiau jie padeda nustatyti, kad grupiniai veiksmai pirmiausia buvo nukreipti prieš viešąją tvarką, o ne vien tik prieš asmens sveikatą ar nuosavybę. Akivaizdu kad nagrinėjamu atveju pirmiausia dominavo protesto, nepagarbos visuomeninei tvarkai ir bendrosioms elgesio taisyklėms demonstravimo motyvai, dėmesio pritraukimo ir socialinio atgarsio sukėlimo tikslai. Todėl apeliantų argumentai, kad jie nagrinėjamo įvykio metu neturėjo bendro tikslo, nepažinojo vienas kito, dalyvauti riaušėse su niekuo nesitarė, kiekvienas veikė atskirai skirtingu metu bei skirtingose vietose bei kad aplinkinių asmenų veiksmai jų pačių elgesiui neturėjo jokios įtakos, o tai, pasak jų reiškia, kad jie negali būti siejami kaip padarytos veikos bendrininkai, paneigiami bylos medžiaga, tame tarpe ir jų pačių parodymais. Reikia pažymėti, kad asmens tikslas arba sumanymas yra tam tikra psichikos būklė, kuri gali būti numanoma arba išvedama iš jo elgesio. Tuo tarpu byloje nustatytas nuteistųjų elgesys leidžia teigti, kad pastariesiems inkriminuojama veika buvo padaryta grupiniais veiksmais ir jie visi šiai nusikalstamai veikai buvo reikšmingi. Priešingai nei mano apeliantai, susitarimas tarp nusikaltimą darančių asmenų nebūtinai turi būti išankstinis, jis gali atsirasti ir pačios, kaip kad nagrinėjamu atveju, nusikalstamos veikos darymo metu bet kurioje jos stadijoje, ir, kaip pagrįstai pažymėjo nuosprendyje teismas, toks susitarimas yra galimas ne tik žodžiu, raštu, bet ir konkliudentiniais veiksmais, t. y. gestais, mimika ir t. t., atkreipiant dėmesį į tai, kad konkliudentiniai veiksmai tai yra asmens elgesys iš kurio matyti jo valia dalyvauti kartu sambūryje ( žmonių būryje, susitelkime, draugijoje ) su kitais daromuose nusikalstamuose veiksmuose. Iš anksto numatytas detalus nusikaltimo padarymo planas, vaidmenų pasiskirstymas ar išankstinis susitarimas nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Susitarti įmanoma ir savo veiksmais rodant aktyvų pritarimą, kitų asmenų smurtavimui, turto niokojimui ar kitokiam šiurkščiam viešosios tvarkos pažeidimui, aktyviai prisidedant prie šių veiksmų, kaip ir buvo šiuo konkrečiu atveju ( kasacinės nutartys Nr. 2K-130/2011, 2K-240/2011, 2K-346/2011). Nuteistojo G. L. bei nuteistojo S. Ž. gynėjo adv. A. Šukevičiaus skunduose keliama abejonė ar ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys laikytini inkriminuojamo nusikaltimo subjektu, yra nepagrįsta ir atmetama. Nusikalstamos veikos dalyvio įvardijimas procesiniuose dokumentuose kaip nenustatyto asmens nebūtinai reiškia, kad apie jį nieko nežinoma ir kad nėra galimybių nustatyti jo indėlį į bendrą nusikalstamą veiką ( baudžiamoji byla Nr. 2K-P-9/2009). Viena vertus, nenustatyti asmenys šioje byloje yra žinomi, tačiau nėra nustatytos jų tapatybės, apie ką liudija nenustatytos tapatybės asmenų, galimai dalyvavusių 2009-01-16 riaušėse, prie Seimo rūmų, nuotraukų kartoteka (13 t. b. l.1-97). Kita vertus, apie šių asmenų pakankamą atsakomybei amžių, gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, jų tyčios turinį, teismas sprendžia iš surinktų byloje įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių specifikos. Todėl priešingai nei mano aukščiau minėti apeliantai, bendrininkavimo konstatavimas tokiu atveju negali reikšti netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą.

Byloje nustatytos aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido padaryti pagrįstą išvadą, kad dalyvavimas riaušėse nebendrininkaujant su kitais sambūrio dalyviais, iš esmės yra negalimas. Tačiau, kaip pagrįstai pastebėjo skunduose nuteistųjų T. Š. ir E. Ž. (J.) gynėjas adv. M. Paukštė, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad dalyvavimo riaušėse sudėtis bendrininkavimą nustato kaip būtiną šio nusikaltimo požymį, negalėjo šios aplinkybės laikyti, kaip sunkinančios nuteistųjų atsakomybę. Todėl nuosprendžio dalį, kuria nuteistųjų, tame tarpe ir nepadavusių apeliacinių skundų, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe, panaikinti (BK 60 str. 1 d. 1 p., BPK 320 str. 3 d.).

Reikia pažymėti ir tai, kad skundžiamu teismo nuosprendžiu nei vienam nuteistųjų, išskyrus nuteistąjį A. L., nebuvo inkriminuotas šaunamojo ginklo, kaip riaušes kvalifikuojančio požymio, panaudojimas, taipogi nei vienam iš nuteistųjų nebuvo inkriminuotas sprogmenų panaudojimas, riaušių organizavimas ar jų provokavimas, kaip alternatyvios veikos. Todėl nėra jokio pagrindo svarstyti nuteistųjų M. G., L. I., S. S., A. D., A. A. ir jų gynėjos N. Boiko šiuo aspektu apeliaciniuose skunduose keliamų klausimų.

Nepagrįsti ir atmetami nuteistųjų Č. D. bei S. S. skundų argumentai, kuriais šie teigia, jog skundžiamas teismo nuosprendis jų atžvilgiu turi būti panaikintas vien dėl to, jog buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, politikams, valstybės pareigūnams bei žiniasklaidai įvykius prie Seimo vadinant riaušėmis, o jų dalyvius – riaušininkais. Šioje vietoje reikia pažymėti, kad būtina atskirti pareiškimą, kuriuo įtariama, jog buvo padaryta tam tikra BK specialiojoje dalyje numatyta nusikalstama veika, ar, kad kažkas tiesiog įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, nuo aiškaus paskelbimo, kad konkretus asmuo, nesant įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio, yra padaręs konkrečią nusikalstamą veiką. Be to, ir tokiu atveju lemiamą reikšmę iš esmės turi ne tai, kaip pasakyta, bet tai, kas pasakyta, kitaip tariant, ar pasisakymu teigiama, jog konkretus asmuo, kuris kaltinamas konkrečios nusikalstamos veikos padarymu, iš tiesų ją padarė.

Analizuojant bylos medžiagą matyti, kad 2009-01-16, prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų buvę įvykiai, iš tiesų, kai kuriais atvejais, buvo įvardinti riaušėmis. Tačiau vien ši aplinkybė nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog tokiu būdu buvo siekiama suformuoti nuomonę apie konkrečių asmenų, dalyvavusių minėtuose įvykiuose, kaltumą. Jokių objektyvių, faktinėmis aplinkybėmis pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimą dėl to, jog konkrečiai kuris nors iš minėtų apeliantų buvo įvardintas „riaušininku“ ar buvo sudarytos sąlygos nedviprasmiškai nuomonei dėl jų kaltumo susiformuoti, byloje nenustatyta, tokių duomenų, be abstraktaus pareiškimo, nepateikia ir jie patys. Tuo tarpu iš byloje nustatytų duomenų analizės matyti, jog sąvokos „riaušės“, „riaušininkai“ bylos kontekste buvo vartotos siekiant glaustai apibūdinti pačios nusikalstamos veikos, dėl kurios byloje atliktas ikiteisminis tyrimas ir išnagrinėta baudžiamoji byla, požymių visumą, nesiejant jos su konkrečiais, 2009-01-16 įvykiuose prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų dalyvavusiais asmenimis bei išankstiniais pareiškimais apie jų kaltę.

Dėl nuteistojo A. D. apeliacinio skundo

Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio A. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 283 str. 2 d., teismui padarius išvadą, kad pastarasis riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ir kitaip pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: apie 16.00 val., būdamas Gynėjų gatvėje, šalia Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Vilniuje, žodžiais ir veiksmais agitavo bei ragino bendrininkus ir šalia stovinčius asmenis pulti policijos ir VST pareigūnus, metė į Vilniaus apskr. VPK Mobiliosios kuopos tarnybinį automobilį „Santana PS 10“, v/n (duomenys neskelbtini), ledo gabalą ir išdaužė dešinės pusės, galinių durelių lango stiklą. Tačiau šios teismo nustatytos aplinkybės, lėmusios nuteistojo veiksmų juridinį vertinimą pagal BK 283 straipsnio 2 dalį, kaip pagrįstai skunde nurodo apeliantas, neatitinka faktinių bylos duomenų (BPK 328 str. 3 p.).

Analizuojant byloje surinktus įrodymus, ir visų pirma, liudytojo A. J. parodymus matyti, kad 2009-01-16, apie 16.00 val., būdamas prie tarnybinio automobilio „Santana PS 10“, v/n (duomenys neskelbtini), esančio Gynėjų gatvėje, netoli spaudos kiosko, kitoje gatvės pusėje pastebėjo stovintį vieną vyriškį, kuris akivaizdžiai buvo neblaivus. Jį matė ir kartu su A. J. buvę liudytojai R. R. ir D. V.. Kadangi, pasak liudytojo A. J., minėtas vaikinas žiūrėjo į jų pusę, šis jo paklausė, ko pastarasis laukia. Į tai minėtas asmuo atsakė, jog laukia kol jie išvažiuos. Liudytojui pasidomėjus kodėl jis to laukia, šis atsakė, jog nori sukelti riaušes. Geranoriškai pasiūlius vaikinui eiti namo, šis apsisuko, kažką paėmė nuo Gynėjų gatvės šaligatvio ir atsisukęs metė į jų pusę. Vaikino mestas daiktas, kaip vėliau pamatė ledo gabalas su prie jo prilipusiais įvairiais daiktais, praskriejo pro A. J. dešinį petį ir atsitrenkė į a/m „Santana PS 10“, v/n (duomenys neskelbtini), dešinės pusės galinių durelių stiklą. Nors stiklas dužo, tačiau iškart nesubyrėjo dėl iš vidaus užklijuotos tamsios plėvelės. Jis kartu su R. R. ir D. V. iš karto minėtą vaikiną sulaikė ir nuvežė į 3 PK.

Netikėti liudytojo A. J. parodymais nėra pagrindo, kadangi juos vienu ar kitu aspektu patvirtina ir kiti bylos duomenys, t. y. analogiški liudytojo R. R. parodymai, įvykio vietos bei a/m „Santana PS 10“, v/n (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolas, kuriuose užfiksuota nagrinėjamo įvykio vieta – Gynėjų g. 2, Vilniuje bei padaryti automobiliui „Santana PS 10“, v/n (duomenys neskelbtini), sužalojimai, 2009-02-19 PVM sąskaita faktūra, serija BRA Nr. 0039564, pagrindžianti padarytos žalos dydį, A. D. laikino sulaikymo protokolas, iš kurio matyti, kad apeliantas buvo sulaikytas 2009-01-16, 16.05 val. (3 t. b. l. 7, 22 t. b. l. 45-51, 96-97). Be to, reikia pažymėti ir tai, kad asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, šio įvykio liudytojai A. J. ir D. V. atpažino nuteistąjį A. D., kaip asmenį, kuris jų nurodytomis aplinkybėmis, išdaužė a/m „Santana PS 10“, v/n (duomenys neskelbtini), dešinės pusės galinių durelių stiklą ( 22 t. b. l. 58-61, 70-73).

Ir nors nuteistasis A. D. neigia išdaužęs minėto automobilio stiklą, tačiau aukščiau aptarti duomenys, objektyviai paneigia pastarojo pasirinktą gynybos versiją ir, įvertinus ją kaip siekimą išvengti atsakomybės, leidžia atmesti. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atlikus daiktų, tame tarpe ir dviejų mobiliojo ryšio telefonų, kurie iš apelianto buvo paimti jo sulaikymu metu, apžiūrą, jokių fotonuotraukų ar vaizdo įrašų, neaptikta, kas taipogi paneigia pastarojo nurodytą aplinkybę, jog šis iki buvo sulaikytas tik filmavo bei fotografavo ( 23 t. b. l. 11-120).

Visi šie aukščiau aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad A. D., 2009-01-16, apie 16.00 val., Gynėjų g. 2, Vilniuje, mesdamas į Vilniaus apskr. VPK Mobiliosios kuopos tarnybinį automobilį „Santana PS 10“, v/n (duomenys neskelbtini), ledo gabalą, išdaužė 90,32 lt vertės dešinės pusės, galinių durelių lango stiklą ir tokiais savo vandališkais veiksmais šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Tuo tarpu jokių objektyvių duomenų, kad nuteistasis A. D. būtų aktyviai dalyvavęs riaušėse, t. y. riaušių metu smurtavęs, niokojęs turtą, ar kitaip pažeidęs viešąją tvarką, pasipriešindamas policijai ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, žodžiais agitavęs bei raginęs bendrininkus ir šalia stovinčius asmenis pulti policijos ir VST pareigūnus, be liudytojo R. U. parodymų, kuris tarpe kitų kaltinamųjų teismo posėdžio metu atpažino ir A. D., byloje nėra. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad aukščiau minėtas liudytojas ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus apie jam žinomas tiriamo nusikaltimo aplinkybes ir peržiūrėdamas jam atpažinimui pateiktas asmenų, galimai dalyvavusių 2009-01-16 riaušėse nuotraukų kartoteką, A. D., kaip riaušių dalyvio neatpažino (12 t. b. l. 18, 16 t. b. l. 31-41). Todėl, kolegijos nuomone, tokį, t. y. praėjus daugiau nei metams po nagrinėjamo įvykio, nuteistojo A. D. atpažinimą teismo proceso metu, negalima laikyti patikimu jo, kaip aktyvaus riaušių dalyvio, kaltės, įrodymu, nes liudytojas R. U. gali sąžiningai klysti. Be to, nors aktyviausi riaušių dalyviai vienu ar kitu metu buvo fiksuojami, tačiau šis nuteistasis nei fotonuotraukose nei vaizdo medžiagoje, kaip atliekantis kažkokius tai aktyvius nusikalstamus veiksmus neužfiksuotas. Tuo tarpu pasyvus buvimas riaušių vietoje nėra pagrindas kaltinti asmenį pagal BK 283 straipsnį.

Teismo išvada, kad nuteistais A. D., apie 16.00 val., būdamas Gynėjų gatvėje, šalia Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Vilniuje, žodžiais ir veiksmais agitavo bei ragino bendrininkus ir šalia stovinčius asmenis pulti policijos ir VST pareigūnus, taipogi nepagrįsta, ją objektyviai paneigia šį nuteistąjį sulaikę pareigūnai. Taigi, pasak liudytojo A. J., tuo metu, kai jis atvažiavo ir Gynėjų gatvėje pastatė tarnybinį automobilį, Nepriklausomybės aikštėje jau buvo pakankamai ramu, jokių susirėmimų nevyko. Šalia tarnybinių automobilių buvo ir kiti jų kuopos pareigūnai. Nuteistasis tuo metu stovėdamas kitoje Gynėjų gatvės pusėje, buvo vienas ir nieko nedarė. Ir tik po pareigūno paraginimo eiti namo, nuo šaligatvio paėmė ledo gabalą ir metė link jų. Taigi šiuos nuteistojo A. D. padarytus viešosios tvarkos pažeidimo veiksmus, nors ir sugadinant svetimą turtą, negalima prilyginti riaušėms, nes kaip jau buvo minėta, riaušėmis vadinami žmonių sambūrio viešai atliekami fizinio smurto veiksmai, svetimo turto niokojimas arba kitos viešosios tvarkos šiurkštus pažeidimas. Tuo tarpu šių aplinkybių nenustatyta. Todėl apelianto nusikalstama veika iš BK 283 straipsnio 2 dalies turi būti perkvalifikuota į BK 284 straipsnio 1 dalį.

Skiriant nuteistajam A. D. bausmę atsižvelgiama, kad jis nors ir buvo anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, nagrinėjamo įvykio metu dirbo, kur charakterizuojamas teigiamai, kaip kad pats teigia, turi šeimą, kurioje auga, mažametė dukra, administracine tvarka nebaustas (22 t. b. l. 93-95, 25 t. b. l. 55, 70-71, 148-150). Be to, nuteistasis padarė nusikaltimą, kurį įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai.

Nuteistojo A. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. A. D. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai be jokių abejonių turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ( BK 60 str. 1 d. 9 p.). Ir nors nuteistasis pripažįsta jog buvo išgėręs alaus, tačiau neigia, kad buvo apsvaigęs, tokią jo gynybos poziciją paneigia bylos medžiaga, ir visų pirma, jį sulaikiusių pareigūnų parodymai, iš kurių matyti, kad A. D. buvo akivaizdžiai neblaivus. Šiuos pastarųjų parodymus sustiprina ir pokalbio įvykusio tarp apelianto ir liudytojo A. J. turinys, kai A. D. pareigūnams aiškino, kad nori sukelti riaušes ir laukia kol pastarieji išvažiuos. Kita vertus, abejonių nekyla ir dėl to, kad A. D. padaryta veika savo pobūdžiu buvo susijusi su jo būsena.

Taigi įvertinus išdėstytą nuteistajam A. D. už jo padarytą nusikaltimą skirtina sankcijoje numatyta bausmė – 50 MGL dydžio bauda (BK 47 str. 3 d. 2 p., 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija).

Dėl nuteistiesiems T. Č., R. V., Č. B., S. A., T. Č., S. S., A. L., E. Ž. (J.), T. Š., V. K. paskirtų bausmių

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems T. Č., R. V., Č. B., S. A., T. Č., S. S., A. L., E. Ž. (J.), T. Š. bei V. K. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininkų asmenybę, įvertino kitas, bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Byloje nustatyta, kad T. Š. praeityje neteistas, dirba, tačiau ne kartą baustas administracine tvarka (18 t. b. l. 63-69). Veika už kurią apeliantas yra nuteistas, pagal įstatymą priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai.

Nuteistojo T. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką pastarasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas be jokių abejonių turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.,18 t. b. l. 82).

Įvertinęs visas padaryto nusikaltimo aplinkybes bei nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, bei tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra, pirmosios instancijos teismas nuteistajam T. Š. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu visgi mažesnė nei straipsnio sankcijoje už jo padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis. Be to, nusprendęs, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai T. Š. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, pastarajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo. Taigi, pirmosios instancijos teismas įvertino visas apeliantų skunde nurodytas aplinkybes ir paskyrė T. Š. teisingą bausmę. Be to, reikia pažymėti, kad BK 283 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam T. Š., negalėjo paskirti kitos, kaip kad apeliantai prašo, arešto bausmės, nes tam nebuvo nei BK 62 straipsnyje nei BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų, juolab, kad ir arešto bausmė yra trumpalaikis laisvės atėmimas, atliekamas areštinėje. Tuo tarpu jau šios bausmės vykdymo atidėjimo baudžiamasis įstatymas nenumato.

Nuteistasis R. V. taipogi yra nuteistas už nusikalstamos veikos viešajai tvarkai padarymą, kuri pagal įstatymą priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstamos veikos padarymo metu apeliantas niekur nedirbo ir nesimokė, be to, kaip pagrįstai pastebėjo teismas, ne kartą buvo teistas, tame tarpe ir už analogiško pobūdžio veikų padarymą, už nedidelį chuliganizmą bei pasipriešinimą policijos pareigūnui, kitus teisės pažeidimus, R. V. buvo baustas ir administracine tvarka (18 t. b. l. 115-122, 129-135, 36 t. b. l. 1-5, 25 t. b. l. 20-31). Visos šios aplinkybės, priešingai nei mano apeliantas, neigiamai charakterizuoja pastarojo asmenybę ir tai, kad apeliantas buvo teistas už ankstesnes veikas, kurias buvo padaręs būdamas nepilnamečiu, byloja tik apie pastarojo pakankamai didelę kriminalinę patirtį.

Nuteistojo R. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. R. V. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką pastarasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas be jokių abejonių turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Apelianto argumentas, kad byloje nėra jokių duomenų, kad jis riaušių metu buvo neblaivus yra nepagrįstas ir atmetamas. Viena vertus, kad nuteistasis riaušių metu vartojo alkoholinius gėrimus užfiksuota vaizdo medžiagoje, kita vertus, tai, kad nuo R. V., kai šis prašė paleisti tris sulaikytus asmenis, sklido aiškus alkoholio kvapas, patvirtino ir liudytoju apklaustas A. Ž.

Taigi pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas padarytų nusikaltimų aplinkybes, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra, apeliantui paskyrė sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu visgi yra mažesnė nei straipsnio sankcijoje už jo padarytą nusikaltimą numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, be to, pastarajam taikė ir palankesnį paskirtų bausmių subendrinimo, t. y. dalinio sudėjimo būdą. R. V. paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau švelninti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo.

Byloje nustatyta, kad T. Č. praeityje jau buvo ne kartą teistas tame tarpe ir už analogiško pobūdžio tyčinių nusikalstamų veikų padarymą. Ir nors teistumas yra išnykęs, tačiau ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę. Kita vertus, T. Č. padarė nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, kuri pagal įstatymą priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Be to, sprendžiant iš bylos dokumentų, T. Č. linkęs piktnaudžiauti narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, jam diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant kelis narkotikus bei psichoaktyviąsias medžiagas, žalingas vartojimas, socializuotas elgesio sutrikimas, ne kartą pastarasis buvo baustas ir administracine tvarka (19 t. b. l 123, 127, 24 t. b. l. 53-57, 36 t. b. l. 6-34).

T. Č. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Taigi pirmosios instancijos teismas, priešingai nei mano nuteistasis, įvertinęs visas padarytų nusikaltimų aplinkybes bei jo asmenybę, tame tarpe ir tai, kad pastarasis vedęs, turi mažametę dukrą, dirbo, kitas turinčias reikšmės bausmės skyrimui aplinkybes, nuteistajam, nepažeidžiant BK 61 straipsnyje numatytų nuostatų, paskyrė straipsnio sankcijoje numatytą tik vieną bausmės rūšį - laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei straipsnio sankcijoje už jo padarytą nusikaltimą numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Be to pastarajam taikė ir palankesnį paskirtos bausmės subendrinimo su ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės būdą, t. y. dalinio sudėjimo būdą. T. Č. paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau švelninti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo. Teismo argumentai dėl kurių šiam nuteistajam nebuvo paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas yra pagrįsti: kartotinis nusikalstamų veikų darymas, teismui išties neleido manyti, kad bausmės tikslai šio nuteistojo atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Nuteistasis Č. B. praeityje neteistas, tačiau baustas administracine tvarka (21 t. b. l. 155-156, 157). Veika už kurią apeliantas yra nuteistas, pagal įstatymą priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai.

Nuteistojo Č. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką pastarasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas be jokių abejonių turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Priešingai nei mano apeliantas, pirmosios instancijos teismui, nebuvo pagrindo pripažinti Č. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog šis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi.

Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tuomet, kai asmuo tai daro savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių, kaip kad nagrinėjamu atveju. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, Č. B., apklausiamas dėl jam inkriminuojamos veikos savo vaidmenį menkino ir kaltu prisipažino tik toje dalyje kiek jo veiksmai buvo užfiksuoti vaizdo įrašais. Todėl ikiteisminio tyrimo institucijų surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų nulemtas nuteistojo Č. B. prisipažinimas, pagrįstai teismo nebuvo pripažintas, kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Taigi pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas padaryto nusikaltimo aplinkybes bei nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, bei tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra, nuteistajam Č. B. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu visgi mažesnė nei straipsnio sankcijoje už jo padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis. Be to, nusprendęs, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai Č. B. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, pastarajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad nuteistajam Č. B. buvo paskirta aiškiai per griežta bausmė.

Nuteistasis T. Č. praeityje neteistas, dirba, tačiau baustas administracine tvarka už nedidelio chuliganizmo padarymą ( 24 t. b. l. 7-8, 171). Veika už kurią apeliantas yra nuteistas, pagal įstatymą priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai.

Nuteistojo T. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką pastarasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas be jokių abejonių turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p., 22 t. b. l. 13 ).

Įvertinęs visas padaryto nusikaltimo aplinkybes bei nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, bei tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra, pirmosios instancijos teismas nuteistajam T. Č. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu mažesnė nei straipsnio sankcijoje už jo padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis. Be to, nusprendęs, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai T. Č. atžvilgiu bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, pastarajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo. T. Č. paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau švelninti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo.

Byloje nustatyta, kad E. Ž. (J.) praeityje buvo du kartus teistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą. Ir nors teistumas yra išnykęs, tačiau ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę. Be to, pastarasis būdamas darbingas niekur nedirbo, darbo biržoje kaip ieškantis darbo, neregistruotas, ne kartą baustas administracine tvarka, jam diagnozuotas asocialaus tipo asmenybės sutrikimas ( 20 t. b. l. 46, 24 t. b. l. 29-32, 171-172). Veika už kurią apeliantas yra nuteistas, pagal įstatymą priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai.

Nuteistojo E. Ž. (J.) atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus visas padaryto nusikaltimo aplinkybes bei nuteistojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes nuteistajam E. Ž. (J.) paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu, kaip ir numatyta BK 61 straipsnyje, yra mažesnė nei straipsnio sankcijoje už jo padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis, vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra pagrindo. Be to, pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai E. Ž. (J.) atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, pastarajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo. Reikia pažymėti ir tai, kad, kaip jau buvo minėta, BK 283 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam E. Ž. (J.) negalėjo paskirti kitos, kaip kad apeliantai prašo, bausmės rūšies - arešto, nes tam nebuvo nei BK 62 straipsnyje nei BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų, juolab, kad ir arešto bausmė taipogi yra trumpalaikis laisvės atėmimas, atliekamas areštinėje. Tuo tarpu, kaip jau buvo pažymėta, šios bausmės vykdymo atidėjimo baudžiamasis įstatymas nenumato.

Nuteistasis S. A. praeityje buvo teistas, teistumas yra išnykęs. S. A. padarė nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, kuri pagal įstatymą priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, ne kartą baustas administracine tvarka ( 23 t. b. l. 71-75, 24 t. b.l. 74-80). Kita vertus apeliantas mokėsi, buvo registruotas darbo biržoje, dirbo, charakterizuojamas teigiamai (34 t. b. l. 131-137). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas rado galimybę pripažinti tai, kad S. A. nors ir nežymią, tačiau visgi atlygino padarytos žalos dalį. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas padaryto nusikaltimo aplinkybes bei nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, pastarajam paskyrė sankcijoje numatytą tik vieną bausmės rūšį - laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu ženkliai mažesnė nei straipsnio sankcijoje už jo padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis. Be to, nusprendęs, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai S. A. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, pastarajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo. Todėl priešingai nei skunde teigia apeliantai, teismas įvertinęs visą nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, pastarajam paskyrė teisingą bausmę.

Nuteistasis A. L. praeityje neteistas, dirba, turi šeimą, kurioje auga mažametis vaikas. Veika už kurią apeliantas yra nuteistas, pagal įstatymą priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, be to, pastarasis baustas administracine tvarka ( 23 t. b. l. 189-192).

Nuteistojo A. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas padaryto nusikaltimo aplinkybes bei nuteistojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, nuteistajam A. L. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri, kaip ir numatyta BK 61 straipsnyje, savo dydžiu mažesnė nei straipsnio sankcijoje už jo padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis. Be to, nusprendęs, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai A. L. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, pastarajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo. A. L. paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra teisinio pagrindo.

Nuteistasis S. S. praeityje taipogi buvo ne kartą teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už nedidelį chuliganizmą ( 22 t. b. l. 152-163), be to, turi šeimą, kurioje auga nepilnametis vaikas, registruotas darbo biržoje. Veika už kurią apeliantas yra nuteistas, pagal įstatymą priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai.

Nuteistojo S. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas padaryto nusikaltimo aplinkybes bei nuteistojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, nuteistajam S. S. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu mažesnė nei straipsnio sankcijoje už jo padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis. Be to, nusprendęs, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai S. S. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, pastarajam paskirtos bausmės vykdymą atidėjo. S. S. paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra teisinio pagrindo.

Nuteistasis V. K. praeityje neteistas, nagrinėjamo įvykio metu mokėsi, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra ( 22 t. b. l. 42-43).

Kita vertus, V. K. padarė nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, kuri pagal įstatymą priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, be to, pastarasis buvo baustas administracine tvarka ( 24 t. b. l. 70-71). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, ir pagrįstai.

Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tuomet, kai asmuo tai daro savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių, kaip kad nagrinėjamu atveju. Iš bylos duomenų matyti, kad į valstybės instituciją nuteistasis V. K. atvyko tik tuomet kai policijos tinklapyje pamatė savo nuotrauką. Kita vertus, net ir atvykęs, pastarasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino tik toje apimtyje, kurioje jo veiksmai buvo užfiksuoti vaizdo įrašuose, kiek įmanoma menkindamas padarytų nusikalstamų veiksmų pavojingumo laipsnį. Todėl ikiteisminio tyrimo institucijų surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų nulemtas nuteistojo V. K. prisipažinimas, pagrįstai nebuvo pripažintas, kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, apeliantui paskyrė sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmes, kuri savo dydžiu yra ženkliai mažesnės nei straipsnio sankcijoje už jo padarytą nusikaltimą numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Be to, nusprendęs, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai V. K. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, pastarajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo. Todėl nuteistojo argumentai dėl jam paskirtos per griežtos bausmės yra nepagrįsti ir atmetami.

Nepagrįsti ir atmetami nuteistųjų skundų argumentai neva tai jų nusikalstamų veiksmų padarymui įtakos turėjo provokuojantis Seimo rūmuose buvusių asmenų elgesys, teigiant kad šie rodė prie Seimo rūmų susirinkusiems asmenims nepadorius gestus. Viena vertus, šiai aplinkybei pagrįsti nėra jokių objektyvių duomenų, kita vertus, šia versija, kuri nėra įtikinama, pastarieji pradėjo manipuliuoti tik po nuteistojo A. A. parodymų užfiksuotų ikiteisminio tyrimo metu, kuris, sužinojęs jog yra ieškomas ir su gynėja atvykęs į Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 3 PK, vienintelis iš šioje byloje įtariamų asmenų, šią aplinkybę nurodė. Todėl ji vertinama kaip pasirinkta nuteistųjų gynybos pozicija siekiant bent iš dalies pateisinti savo nusikalstamus ir atmetama ( 21 t. b. l. 80-82, 84-87).

Nuteistojo A. A. skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo įsigilinęs į bylos aplinkybes, nes vertindamas jo asmenybę bausmės skyrimo metu nurodė, kad jis buvo teistas, tuo tarpu, apelianto teigimu, jis niekada nebuvo teistas, taipogi yra nepagrįstas ir atmetamas. Kaip matyti iš byloje esančio Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2003-08-07 nuosprendžio, A. A. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (25 t. b. l. 34). Todėl pirmosios instancijos teismas konstatuodamas šį faktą pažymėjo ir tai, kad šis A. A. teistumas yra išnykęs.

Dėl civilinių ieškinių

Byloje esančių rašytinių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 283 straipsnio 2 dalyje padarymo, civiliniams ieškovams – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai, Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui, UAB „M.“ bei UAB “R.I.“ (duomenys pakeisti) buvo padaryta turtinė žala.

BK 283 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtis, ką pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, yra formalioji, kas reiškia, jog atsakomybei pagal šį straipsnį taikyti pakanka, kai žmonių sambūrio dalyviai faktiškai pradeda smurtauti, niokoti turtą arba atlieka kitus veiksmus, kuriais šiurkščiai buvo pažeista viešoji tvarka ir tai jie daro tiesiogine tyčia. Dėl tokių veiksmų kilusių padarinių pobūdis bei dydis teisinės reikšmės veikos kvalifikavimui pagal minėtą straipsnį neturi.

Tačiau kaip pagrįstai savo skunduose nurodo dauguma apeliantų, siekiant nustatyti kaltais pagal baudžiamąjį įstatymą pripažintų asmenų atsakomybę už nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, tarp šių asmenų veiksmų ir kilusių padarinių turi būti nustatytas priežastinis ryšys. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltininko tyčia šiuo atveju, t.y. padarinių atžvilgiu, gali būti tiek tiesioginė, tiek netiesioginė. Esant tiesioginei tyčiai, kaltininkas atlikdamas destrukcinio pobūdžio neteisėtus veiksmus, tokius kaip akmenų, stiklinių butelių, ledo gabalų ir kt. daiktų mėtymas ir pan., numato, kad dėl to bus sugadintas ar sunaikintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori. Esant netiesioginei tyčiai, kaltininkas šių padarinių nenori, bet sąmoningai leidžia jiems kilti. Taip pat padarinių atžvilgiu galima tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta tyčia. Apibrėžta tyčia yra tuomet, kai asmuo konkrečiai suvokia veikos pavojingumo pobūdį ir siekia konkrečių padarinių, pavyzdžiui, sugadinti, suniokoti konkretų svetimą turtą (apgadinti konkretų automobilį, išdaužti konkretų tam tikro pastato langą ir pan.), sužeisti konkretų asmenį ir t.t. Tačiau kuomet kaltininkas darydamas veiką suvokia jos pavojingumą, bet nesuvokia konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, t.y. kaltininką tenkina bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą, veikos padarinius jis numato bendrai, jų savo sąmonėje nedetalizuodamas, konstatuotina neapibrėžta tyčia, ir kaltininkas tokiu atveju atsako už atsiradusius padarinius. Tuo tarpu kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, priežastis ir aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą (kasacinė nutartis Nr. 2K-242/2011).

Pažymėtina, jog paprastai dėl bendro dalyvavimo darant nusikalstamą veiką atsiradę padariniai yra bendri visiems bendrininkams ir nėra priskiriami ar išskaidomi atskiriems asmenims. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 3 dalies nuostatos taip pat numato solidariosios skolininkų pareigos prezumpciją, jeigu prievolė yra susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (CK 6.279 straipsnio 1 dalis).

Tačiau, kaip pagrįstai pažymima apeliantų skunduose, CK 6.279 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta to paties straipsnio 1 dalies išimtinė taisyklė, reglamentuojanti atvejus, kai keli asmenys atliko atskirus, o ne bendrus veiksmus. Įrodžius, kad žala atsirado būtent dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, atsako tik tas asmuo, o kitiems asmenims atsakomybė neatsiranda. Tokiu atveju būtina nustatyti, kad tarp jų veiksmų ir žalos nėra priežastinio ryšio, o toks ryšys sieja žalą ir kito asmens veiksmus. Taigi, darytina išvada, jog tais atvejais, kai grupė nusikalstamoje veikoje dalyvavusių asmenų atliko veiksmus, dėl kurių atsiranda žala, ir tarp šių asmenų veiksmų bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, tuo tarpu tarp kitų bendrai toje pačioje nusikalstamoje veikoje dalyvavusių asmenų veiksmų ir minėtos žalos priežastinio ryšio nėra nustatyta, pastarieji negali atsakyti už tokios žalos atsiradimą.

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas nuostatas bei įvertinusi byloje surinktų rašytinių įrodymų bei kitų duomenų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas konstatavęs, jog tarp nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 283 straipsnio 2 dalyje, ir 2009-01-16 prie Seimo buvusių įvykių pasėkoje kilusių padarinių – turtinės žalos, kurią reikalauja atlyginti byloje civiliniais ieškovais pripažinti asmenys, yra priežastinis ryšys, ir remdamasis CK 6.279 straipsnio 1 dalimi Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, UAB „M.“ bei UAB “R.I.“ (duomenys pakeisti) civilinius ieškinius tenkinęs visiškai, nepagrįstai visas reikalaujamas sumas priteisė solidariai iš byloje kaltais pagal BK 283 straipsnio 2 dalį pripažintų asmenų. Todėl, atsižvelgiant į bylos objektyviais duomenimis pagrįstą priežastinį ryšį tarp nuteistųjų veiksmų ir kilusių padarinių, t.y. civiliniams ieškovams padarytos turtinės žalos, skundžiamas teismo nuosprendis turi būti keistinas, sumažinant tam tikrų konkrečių nuteistųjų atžvilgiu priteistinų turtinių reikalavimų apimtį.

Iš byloje nustatytų aplinkybių, užfiksuotų tiek rašytiniais dokumentais, tiek vaizdo bei video medžiaga, matyti, jog nagrinėjamuose 2009-01-16 įvykiuose prie Seimo rūmų dalyvavusių asmenų bendrų destruktyvaus pobūdžio veiksmų pasėkoje buvo suniokotas ir apgadintas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos patikėjimo teise valdomas valstybės turtas: išdaužyti Seimo rūmų langų stiklai, sugadinti Seimo rūmų fasadai, dėl ko Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija patyrė 228 342,96 Lt turtinę žalą (1 t. b.l. 159-186). Teisminio bylos nagrinėjimo metu pastaroji suma buvo sumažinta iki 227 842,96 Lt, atsižvelgus į tai, jog baudžiamojon atsakomybėn byloje patrauktas asmuo – S. A. atlygino Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai nusikalstama veika padarytos žalos dalį, į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos sąskaitą 2009-10-17 pervesdamas 500,00 Lt (33 t. b.l. 166-169). Aplinkybę, jog prie Seimo rūmų buvę byloje nustatyti asmenys savo aktyviais neteisėtais veiksmais, t.y. mesdami į Seimo rūmų pastato pusę akmenis, stiklinius butelius bei kitokius daiktus, negalvodami apie tai, kokius konkrečiai padarinius jų veiksmai gali sukelti, prisidėjo prie žalos, kurią patyrė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, atsiradimo, byloje patvirtina ne tik civilinio ieškovo - Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos pateikti dokumentai, bet ir nukentėjusiųjų, liudytojų, iš dalies pačių nuteistųjų parodymai, taipogi byloje esanti vaizdo bei video medžiaga.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės pagrįstai leidžia konstatuoti, kad ir Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos dėl jai priklausančio turto – specialiųjų apsaugos priemonių, sugadinimo patyrė 12 327,76 Lt dydžio turtinę žalą.

Iš Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos civilinio ieškinio taipogi matyti, kad dėl riaušėse dalyvavusių asmenų nusikalstamų veiksmų, 2009-01-16, buvo apgadinti trys tarnybiniai automobiliai – „VW LT-46“, v/n (duomenys neskelbtini), padaryta 589,05 Lt dydžio žala, „VW Transporter“, v/n (duomenys neskelbtini), padaryta 1867,76 Lt dydžio žala, „VW Transporter“, v/n (duomenys neskelbtini), padaryta 2043,21 Lt dydžio žala, iš viso – 4500,02 Lt dydžio žala.

Sprendžiant iš byloje apklaustų pareigūnų parodymų bei šiuos parodymus patvirtinančių rašytinių įrodymų, aukščiau nurodyti Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos tarnybiniai automobiliai nagrinėjamo įvykio dieną stovėjo A. Tumėno gatvėje. Apie 13. 50 val., prasidėjus riaušėse dalyvavusių asmenų stūmimui iš Nepriklausomybės aikštės lygiagrečiai Gedimino pr. iki Gynėjų g. ir toliau Gynėjų gatve iki A. Tumėno g., maždaug 14.50 val., buvo užblokuota Gynėjų – A. Tumėno gatvių sankryža (2 t. b.l.168-169). Tuo tarpu, kaip parodė liudytojais apklausti Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai M. B. ir G. M., aukščiau minėtu laiku, 10-15 asmenų grupė į A. Tumėno gatvėje stovėjusius Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos tarnybinius automobilius mėtė įvairius daiktus ir kelis jų apgadino (buvo išdaužti automobilių langai), dėl ko šių asmenų atžvilgiu buvo panaudotos specialiosios apsaugos priemonės, po ko pastarieji liovėsi mėtę daiktus į automobilius ir iš nurodytos vietos pasitraukė (16 t. b.l. 158-160, 33 t. b.l. 50-51; 17 t. b.l. 105-107, 32 t. b. l. 56). Apie tai, kad į A. Tumėno gatvę tarnybiniais automobiliais atvykusius viešojo saugumo pareigūnus jaunuoliai mėtė akmenis, apklausos metu nurodė ir liudytoja M. M., duodama parodymus apie restorano „L. L.“ lango sudaužymo aplinkybes. Kad A. Tumėno gatvėje buvusių asmenų mėtymai akmenimis buvo nukreipti į toje pačioje gatvėje buvusius pareigūnus bei Seimo rūmų pusę, patvirtino ir to paties restorano darbuotoja G. N. (2 t. b.l. 41-42, 43-44). Pasak šių liudytojų, aukščiau nurodytus veiksmus jaunuoliai darė maždaug tuo metu, kai buvo išdaužtas restorano, kuriame jos dirba, baro lango stiklas, o tai reiškia, kad apie 14.30 val. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes kitų bylos duomenų kontekste, darytina išvada, jog Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos tarnybiniai automobiliai buvo apgadinti riaušėse dalyvavusių asmenų veiksmais apie 14.30 val.

Iš esmės analogiškos aplinkybės nustatytos ir tiriant Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariatui priklausančių tarnybinių automobilių apgadinimo atvejus. Pagal byloje apklaustų pareigūnų parodymus bei juos patvirtinančius rašytinius dokumentus civiliniame ieškinyje nurodyti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato tarnybiniai automobiliai „Fiat Ducato“, v/n (duomenys neskelbtini), „VW Jetta“, v/n (duomenys neskelbtini), bei „Santana PS 10“, v/n (duomenys neskelbtini), nagrinėjamo įvykio dieną buvo apgadinti tuo metu, kai apie 15.00 val., prasidėjo riaušininkų grupių stūmimas A. Goštauto gatve Jasinskio gatvės kryptimi link Žvėryno tilto, esančio A. Mickevičiaus gatvėje (2 t. b.l. 168-169, 14 t. b.l. 2-5), ko pasėkoje Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariatas patyrė bendrą 2 805,88 Lt dydžio žalą.

Iš bylos medžiagoje esančių duomenų matyti, kad civiliniam ieškovui BĮ UAB „M.“ priklausančio restorano „R.“, esančio Gynėjų g. 2, Vilniuje, apie 14.30 val., taipogi buvo išdaužti du langai asmenų, 2009-01-16, aktyviai dalyvavusių prie Seimo rūmų, šalia kurių yra minėtas restoranas, riaušėse (2 t b.l. 3, 4, 10-12, 13-15). Abiejų langų stiklų pakeitimo darbai įmonei kainavo 5351,43 Lt. (2 t. b.l. 22).

Analizuojant civilinio ieškovo UAB “R.I.“ (duomenys pakeisti) 2009-01-16 prie Seimo rūmų vykusių riaušių pasėkoje patirtos 16 696,20 Lt turtinės žalos (2 t. b.l. 53) atsiradimo aplinkybes matyti, kad apie baro, esančio Gynėjų g. 14, Vilniuje, lango sugadinimą į bendrąjį pagalbos centrą buvo pranešta 2009-01-16, 15:28, nurodant, jog incidentas įvyko prieš 1 val. (2 t. b.l. 31). UAB “R.I.“ (duomenys pakeisti) Turto valdymo vadovo K. G. pranešime nurodoma, kad nagrinėjamo įvykio dieną, restorano darbuotojai apie 14.30 val., išgirdę duslų garsą, pastebėjo, kad išdaužtas baro lauko lango stiklo paketas (2 t. b.l. 38). Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad baro „L. L.“, esančio Gynėjų g. 14, Vilniuje, lango stiklas taipogi buvo išdaužtas nagrinėjamo įvykio dieną apie 14.30 val.

Tačiau, pagal byloje nustatytas aplinkybes, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareikšto civilinio ieškinio dydis visų nuteistųjų, tame tarpe ir nepadavusių skundų, atžvilgiu turi būti sumažintas 702,40 Lt dydžio suma, t.y. ta suma, kuria buvo įvertinti automobiliui „Mitsubishi L200“, v/n (duomenys neskelbtini), padaryti sugadinimai (3 t. b.l. 2, 3-4, 8). Tokią išvadą teisėjų kolegijai leidžia daryti byloje nustatytos automobilio „Mitsubishi L200“, v/n (duomenys neskelbtini), apgadinimo aplinkybės. Kaip matyti iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato 2009-01-30 Vilniaus apygardos prokuratūrai adresuoto pranešimo, komisariatui priklausantis tarnybinis automobilis „Mitsubishi L200“, v/n (duomenys neskelbtini), 2009-01-16, buvo apgadintas (išdaužtas galinis stiklas) Gedimino prospekte, Vilniuje, prie Muzikos akademijos (3 t. b.l. 51). Lietuvos Muzikos ir teatro akademija yra Gedimino pr. 42, Vilniuje. Apie šio automobilio aukščiau minėtoje vietoje sugadinimą buvo informuotas ir liudytoju apklaustas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojas J. K., kuris šias aplinkybes patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme (14 t. b.l. 27, 30 t. b.l. 125).

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei įvertinus nuteistiesiems inkriminuojamos veikos padarymo vietos lokalizaciją - prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, Nepriklausomybės aikštėje, esančių Gedimino pr. 53, Gedimino prospekte atkarpoje nuo Žvėryno tilto, esančio A. Mickevičiaus gatvėje iki sankryžos su J. Tumo-Vaižganto gatve, A. Goštauto ir Gynėjų gatvėse iki A. Tumėno gatvės, taip pat pačioje A. Tumėno gatvėje, Vilniuje, nėra pagrindo konstatuoti, jog a/m „Mitsubishi L200“, v/n (duomenys neskelbtini), padaryti sugadinimai, įvertinti 702,40 Lt suma, buvo padaryti nusikalstamais nuteistųjų veiksmais, dėl ko nėra teisinio pagrindo šioje dalyje tenkinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieškinį nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.

Taipogi teisėjų kolegija daro išvadą, jog dalis pagrįstais pripažintų turtinių reikalavimų negali būti priteista iš kai kurių kaltais dėl dalyvavimo riaušėse pripažintų asmenų, kadangi jie atitinkamo įvykio, dėl kurio civiliniai ieškovai patyrė turtinę žalą, vietoje objektyviai negalėjo būti dėl byloje nustatytų priežasčių, t.y. arba anksčiau buvo sulaikyti teisėsaugos pareigūnų, arba dėl įvykių metu patirtų sužalojimų buvo išvežti į medicinos įstaigas, arba į nagrinėjamo įvykio vietą atvyko vėliau arba anksčiau iš jos išvyko patys.

Iš byloje nustatytų duomenų matyti, kad J. Š., E. Ž. bei L. I. dėl patirtų sužalojimų laikotarpiu nuo 13.30 val. iki 14.30 val., kreipėsi į medikus (20 t. b.l. 12, 13, 19; 50; 23 t. b.l. 64, 66). A. A. bei S. S. pareigūnų buvo sulaikyti 13.40 val. (20 t. b.l. 92; 154), D. S. ir T. Š. – 14.00 val. (18 t. b.l. 1; 81, 83, 87), o A. D. – apie 14.30 val. (19 t. b.l. 34). Dėl ko, nuteistiesiems D. S., T. Š. ir A. D. inkriminuojamos veikos padarymo laikas turi būti patikslintas.

Nenustačius byloje jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad Č. D. būtų mėtęs kokius nors daiktus į Seimo rūmų pastatą, vertinant šią aplinkybę ir su pastarojo sveikatos būkle, darytina išvada, jog Č. D. negalėjo atlikti veiksmų, galinčių sąlygoti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos patirtos žalos atsiradimą (34 t. b.l. 123-128).

Remdamasi byloje surinktais duomenimis teisėjų kolegija daro išvadą, jog A. A. bei S. Ž. turi būti tikslinamas jiems inkriminuotos veikos nustatytas atitinkamai nuo 12.15 val. iki 18.00 val. ir nuo 12.15 val. iki 16.50 val., padarymo laikas. Iš A. A. parodymų matyti, jog pastarasis prie Seimo rūmų buvo ne ilgiau nei iki 14.30 val. (21 t. b.l. 81, 86, 34 t. b. l. 21, 37 t. b. l. 26-30). Nuteistasis S. Ž. taipogi neigia prie Seimo rūmų buvęs iki 16.50 val., argumentuodamas tuo, jog buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą (22 t. b.l. 128). Sprendžiant iš byloje esančio 2009-01-16 administracinio teisės pažeidimo protokolo, šis dokumentas S. Ž. buvo surašytas dėl to, kad jis, apie 14.20 val., būdamas neblaivus, nereagavo į policijos pareigūnų teisėtus reikalavimus nutraukti neteisėtą veiką ir jiems pasipriešino būdamas viešoje vietoje, Gedimino pr. 53, Vilniuje (35 t. b.l. 89). Aukščiau išdėstytos aplinkybės, nenustačius kitų objektyvių A. A. bei S. Ž. inkriminuojamų laikotarpių pabaigą patvirtinančių duomenų, leidžia nustatyti, jog A. A. bei S. Ž. nusikalstami veiksmai nutrūko apie 14.30 val., todėl A. A. bei S. Ž. inkriminuojamos veikos padarymo laikas turi būti patikslintas, nustatant jų pabaigą 14.30 val.

Nuteistasis A. D., perkvalifikavus jo veiksmus iš BK 283 straipsnio 2 dalies į BK 284 straipsnio 1 dalį, yra atsakingas tik už turtinę žalą, padarytą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariatui dėl tarnybinio automobilio „Santana PS 10“, v/n (duomenys neskelbtini), dešinės pusės, 90,32 lt vertės, galinių durelių lango stiklo, išdaužymo. Kitoje dalyje šio nuteistojo atžvilgiu civiliniai ieškiniai turi būti atmesti.

Tokiu būdu įvertinusi byloje nustatytas ir aukščiau aptartas faktines aplinkybes, pagrindžiančias priežastinio ryšio tarp atitinkamų nuteistųjų veiksmų ir dėl jų kilusių padarinių buvimą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai 227 842,96 Lt turtinės žalos atlyginimą pagrįstai priteisė solidariai iš D. S., T. Š., J. Š., E. Ž., L. I., S. A., A. D., Č. B., R. V., E. Š., S. S., S. Ž., G. L., A. A., V. K., S. S., A. A., M. G., A. L., T. Č., K. L. bei T. Č..

Be to, byloje esant neginčijamiems įrodymams, jog į Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnus nuteistieji riaušių metu nuolat ir visose jiems inkriminuotose vietose mėtė akmenis, grindinio trinkelių dalis, butelius, pagalius bei kitus daiktus, spardė, daužė bei kitaip bandė sugadinti pareigūnų naudojamas apsaugos priemones ir to pasėkoje šios priemonės buvo sugadintos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai solidariai priteisė iš D. S., T. Š., J. Š., E. Ž., L. I., S. A., A. D., Č. B., R. V., E. Š., S. S., S. Ž., G. L., A. A., Č. D., V. K., S. S., A. A., T. Č., K. L., T. Č., M. G., A. L. dėl šių veiksmų atsiradusią Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos turtinę 12 327,76 Lt dydžio žalą.

Tuo tarpu Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos civilinio ieškinio dalis, susijusi su patirtais 4500,02 Lt dydžio nuostoliais dėl tarnybinių automobilių sugadinimo, remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrįstai buvo priteista tik iš R. V., E. Š., Č. B., V. K., S. S., S. A., A. D., M. G., A. L., A. A., S. Ž. pažymint, kad būtent šiems asmenims riaušių metu veikiant bendrai, jiems nuolat keičiant savo buvimo vietą minioje ir aplink Seimo rūmus, dėl pastarųjų neteisėtų veiksmų Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos patyrė šią turtinę žalą. Tačiau aptariamas Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos reikalavimas atlyginti 4500,02 Lt dydžio žalą, kurią institucija patyrė dėl tarnybinių automobilių sugadinimo, negali būti priteista iš J. Š., E. Ž., L. I., A. A., S. S., D. S., T. Š., Č. D., G. L., T. Č., K. L. bei T. Č., nenustačius duomenų, kad pastarieji galėjo atlikti veiksmus, kurių pasėkoje Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos tarnybiniai automobiliai buvo apgadinti.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato ieškinys dalyje dėl automobilio „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam padaryta 449,99 Lt dydžio žala, automobilio „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam padaryta 1705,89 Lt dydžio žala, bei dėl automobiliui „Santana PS 10“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos 650,00 Lt dydžio žalos, iš viso 2805,88 Lt, negalėjo būti solidariai su kitais priteistas iš J. Š., E. Ž., L. I., A. A., S. S., D. S., T. Š. bei A. D., kurie dėl aukščiau minėtų priežasčių objektyviai negalėjo būti nurodytų automobilių sugadinimo vietoje. Tačiau aukščiau nurodytą bendrą 2805,88 Lt dydžio sumą pirmosios instancijos teismas pagrįstai solidariai priteisė iš R. V., G. L., E. Š., Č. D., Č. B., V. K., S. S., S. A., A. A., S. Ž., M. G., A. L., T. Č., K. L. bei T. Č., kurie, tuo metu kai Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariatui dėl aukščiau aptartų tarnybinių automobilių sugadinimų buvo padaryta 2805,88 Lt dydžio turtinė žala, veikė bendrai ir savo neteisėtais veiksmais tiesiogine ar netiesiogine, apibrėžta ar neapibrėžta tyčia sukėlė minėtus padarinius.

UAB „M.“ bei UAB “R.I.“ (duomenys pakeisti) civilinių ieškinių reikalavimai atskirų nuteistųjų atžvilgiu taipogi turi būti diferencijuoti. 5351,43 Lt dydžio turtinė žala, padaryta BĮ UAB „M.“ pagrįstai buvo solidariai priteista iš R. V., G. L., E. Š., Č. D., A. D., Č. B., V. K., S. S., S. A., A. A., S. Ž., M. G., A. L., T. Č., K. L. bei T. Č., tačiau negalėjo būti priteista iš J. Š., E. Ž., L. I., A. A., S. S., D. S. bei T. Š..

UAB “R.I.“ (duomenys pakeisti) reikalavimas atlyginti 2009-01-16 prie Seimo rūmų vykusių riaušių pasėkoje patirtą 16 696,20 Lt turtinę žalą taipogi buvo pagrįstai solidariai priteistas iš R. V., E. Š., Č. B., V. K., S. S., S. A., A. D., M. G., A. L., A. A., S. Ž., kurie, pagal bylos duomenis, tuo metu, kai buvo išdaužytas UAB “R.I.“ (duomenys pakeisti) priklausančio restorano langas, veikė bendrai ir savo neteisėtais veiksmais, padarinių atžvilgiu tiesiogine ar netiesiogine, apibrėžta ar neapibrėžta tyčia sąlygojo minėtos žalos atsiradimą. Tuo tarpu UAB “R.I.“ (duomenys pakeisti) 16 696,20 Lt turtinės žalos atlyginimas negalėjo būti solidariai priteistas iš J. Š., E. Ž., L. I., A. A., S. S., D. S., T. Š., Č. D., G. L., T. Č., K. L. bei T. Č.

Apeliantų skundų argumentai, kuriais šie teigia, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo išspręsti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos civilinio ieškinio klausimo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, nepagrįsti ir atmestini.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2009-02-11 Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo gauta Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos parengta informacija apie Seimo rūmams 2009-01-16 įvykių metu padarytą žalą, kurios bendra suma – 228 342,96 Lt, taip pat pateikti nurodytos sumos pagrįstumą patvirtinantys dokumentai (1 t. b.l. 159-160, 161, 162, 163, 164-169, 170, 171). 2009-04-20 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos atstovas pateikė papildomus dokumentus, pagrindžiančius 2009-01-16 prie Seimo rūmų buvusių įvykių metu Seimo kanceliarijai padarytos žalos dydį, prašydamas Vilniaus apygardos prokuratūros pareigūnus pagal kompetenciją užtikrinti Seimo kanceliarijai padarytos žalos atlyginimą (1 t. b.l. 172, 173, 174, 175, 176-184, 185-186). 2009-05-20 Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo gautas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos prašymas pripažinti ją civiliniu ieškovu byloje (1 t. b.l. 187). Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2009-05-20 nutarimu Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija pripažinta civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje dėl 228 342,96 Lt turtinės žalos padarymo (1 t. b.l. 189). Teisminio bylos nagrinėjimo metu, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija įvertinusi tai, jog baudžiamojon atsakomybėn byloje patrauktas asmuo S. A. atlygino dalį Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai nusikalstama veika padarytos žalos, į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos sąskaitą 2009-10-17 pervesdamas 500,00 Lt, pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo reikalaujamos atlyginti žalos dydį sumažino iki 227 842,96 Lt. Taipogi buvo konkrečiai nurodyti atsakovai, kuriais ieškovas laikė nagrinėjamoje byloje kaltinamųjų statusą turėjusius asmenis (33 t. b.l. 166-169, 190). Šios aukščiau išdėstytos aplinkybės paneigia apeliantų keliamas abejones dėl Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos civilinio ieškinio padavimo savalaikiškumo ir patvirtina, kad BPK 112 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias civilinis ieškinys turi būti pareiškiamas ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios, nepažeistos, pažymint ir tai, kad baudžiamojo proceso įstatyme specialūs (imperatyvūs) reikalavimai civilinio ieškinio pareiškimo turiniui nėra keliami, ir teisė į žalos atlyginimą realiai gali būti įgyvendinama, kai ieškinio turinys yra informatyvus, proceso dalyviams suprantamas, jame išsamiai nurodytos aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiamas materialinis reikalavimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje dar ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos pateikti dokumentai, kuriais grindžiamas reikalavimas atlyginti turtinę žalą, yra pakankamai informatyvūs, iš jų aiškiai matyti, kokio dydžio išlaidos, įskaitant mokestines prievoles, už kokias prekes bei paslaugas, sudaro reikalavimą dėl žalos atlyginimo, taip pat pateikta informacija neabejotinai leidžia suprasti, jog žalos atlyginimo minėta institucija reikalauja iš asmenų, kurie, 2009-01-16, dalyvaudami riaušėse prie Seimo rūmų, savo neteisėtais veiksmais sąlygojo šios žalos atsiradimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BPK 45 straipsnio nuostatos įpareigoja teismą ne tik išaiškinti proceso dalyviams jų teises, bet ir sudaryti galimybes realiai jomis naudotis. Todėl pirmosios instancijos teismas, užtikrindamas civilinių ieškovų teisę patikslinti ieškinį, pagrįstai priėmė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos patikslintą ieškinį, su kurio reikalavimais visi proceso dalyviai buvo įstatymų nustatyta tvarka supažindinti, jiems suteikiant teisę užduoti klausimus Lietuvos Respublikos Seimo kanceliariją atstovavusiam įgaliotam asmeniui (33 t. b.l. 166-169, 127-128, 190).

Reikalinga pažymėti, kad teismų praktikoje laikomasi taisyklių, kurios nustato, jog tais atvejais, kai žala padaryta bendrais kaltinamojo (nuteistojo) ir kito asmens, dėl kurio byla išskirta į atskirą procesą, veiksmais, visa žala priteisiama iš nuteisto asmens. Vėliau, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį asmeniui, kurio byla buvo išskirta, iš jo žalos atlyginimas priteisiamas solidariai su ankstesniu nuosprendžiu nuteistu asmeniu. Todėl apeliacinių skundų teiginys dėl byloje pareikštų civilinių ieškinių nagrinėjimo negalimumo, nenustačius viso asmenų, galimai materialiai atsakingų dėl padarinių, kilusių nusikalstamos veikos pasėkoje, rato, taipogi atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 1 p.,

nusprendė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 25 dienos nuosprendį pakeisti:

A. D. nusikalstamą veiką iš BK 283 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 50 MGL (6500 lt) dydžio baudą (BK 47 str. 3 d. 2 p., 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija).

Į bausmės atlikimo laiką A. D. įskaityti laikotarpį išbūtą suėmime nuo 2009-01-16, 16.05 val. iki 2009-02-03, prilyginant vieną suėmimo dieną 2 MGL dydžio baudai.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies, nusikalstamos veikos pripažintos įrodyta aplinkybes: 1) nuteistajam G. L. inkriminuotus veiksmus, teigiant, kad šis „įžeidinėjo policijos pareigūnus bei Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais“; 2) nuteistajam Č. D. inkriminuotus veiksmus, teigiant, kad šis „mėtė sniego gniūžtes, ledo gabalus ir akmenis į Lietuvos Respublikos Seimą“.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies teiginį, kad „liudytojas J. S. U. teisme parodė, jog nuteistasis G. L., 2009-01-16, prie Seimo, agitavo žmones imtis veiksmų, juos provokavo, mėtė į pareigūnus įvairius daiktus“.

Patikslinti aprašomąją nuosprendžio dalį dėl nuteistiesiems D. S., T. Š., A. D., A. A. ir S. Ž. inkriminuotos veikos padarymo laiko, nustatant, kad pastarieji jiems inkriminuotus nusikalstamus veiksmus padarė: D. S. ir T. Š. tarp 13.00 val. - 14.00 val., A. D. tarp 13.00 val. - 14.30 val., A. A. ir S. Ž. tarp 12.15 val. - 14.30 val.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria pripažinta nuteistųjų D. S., T. Š., R. V., G. L., E. Š., A. D., T. Č., K. L., J. Š., E. Ž., A. A., S. S., A. A., Č. D., Č. B., T. Č., V. K., A. D., S. S., S. Ž., L. I., S. A., M. G., A. L., A. A., T. V., A. P. ir V. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl 227 842, 96 lt solidaraus priteisimo iš nuteistųjų Č. D. ir A. D. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai ir civilinį ieškinį šioje dalyje nurodytų nuteistųjų atžvilgiu atmesti.

Pakeisti nuosprendžio dalį dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos civilinio ieškinio:

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl 16 827,78 lt solidaraus priteisimo iš nuteistojo A. D. Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir civilinį ieškinį šioje dalyje A. D. atžvilgiu atmesti.

Priteisti iš nuteistųjų D. S., T. Š., R. V., G. L., E. Š., A. D., T. Č., K. L., J. Š., E. Ž., A. A., S. S., A. A., Č. D., Č. B., T. Č., V. K., S. S., S. Ž., L. I., S. A., M. G., A. L., A. A., T. V., A. P. ir V. L. solidariai 12 327,76 lt Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nusikaltimu padarytai turtinei žalai dėl apsaugos priemonių sugadinimo, atlyginti.

Priteisti iš nuteistųjų R. V., E. Š., A. D., Č. B., V. K., S. S., S. A., M. G., A. L., A. A., S. Ž., A. A., T. V., A. P. ir V. L. solidariai 4500,02 lt Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nusikaltimu padarytai turtinei žalai dėl sugadintų automobilių „VW LT-46, v/n (duomenys neskelbtini) „VW Transporter“, v/n (duomenys neskelbtini), „VW Transporter“, v/n (duomenys neskelbtini), atlyginti. Kitų nuteistųjų - D. S., T. Š., G. L., T. Č., K. L., T. Č., Č. D., A. A., S. S., L. I., J. Š. ir E. Ž. atžvilgiu Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos civilinį ieškinį šioje dalyje atmesti.

Pakeisti nuosprendžio dalį dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato civilinio ieškinio:

Priteisti iš nuteistojo A. D. 90,32 lt Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui nusikaltimu padarytai turtinei žalai dėl išdaužyto a/m „Santana PS 10“, v/n (duomenys neskelbtini), dešinės pusės galinių durelių lango stiklo, atlyginti.

Priteisti iš nuteistųjų R. V., G. L., E. Š., Č. D., Č. B., V. K., S. S., S. A., M. G., A. L., A. A., S. Ž., T. Č., K. L., T. Č., A. A., T. V., A. P. ir V. L. solidariai 2805,88 lt Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui nusikaltimu padarytai turtinei žalai dėl sugadintų automobilių „VW Jettos“, v/n (duomenys neskelbtini), „Fiat Ducato“, v/n (duomenys neskelbtini), „Santanos PS 10“, v/n (duomenys neskelbtini), priekinio stiklo, atlyginti. Kitų nuteistųjų - D. S., T. Š., A. A., S. S., L. I., J. Š., A. D., E. Ž., A. D. atžvilgiu Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieškinį šioje dalyje atmesti.

Vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieškinį dėl 702,40 lt solidaraus priteisimo iš nuteistųjų D. S., T. Š., R. V., G. L., E. Š., A. D., T. Č., K. L., J. Š., E. Ž., A. A., S. S., A. A., Č. D., Č. B., T. Č., V. K., A. D., S. S., S. Ž., L. I., S. A., M. G., A. L., A. A., T. V., A. P. ir V. L. dėl a/m „Mitsubishi L200“, v/n (duomenys neskelbtini), sugadinimo, atmesti.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl 5 351,43 lt solidaraus priteisimo iš nuteistųjų A. D., D. S., T. Š., A. A., S. S., L. I., J. Š., E. Ž. BĮ UAB „M.“ ir civilinį ieškinį šioje dalyje nuteistųjų A. D., D. S., T. Š., A. A., S. S., L. I., J. Š., E. Ž. atžvilgiu atmesti.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl 16 696,20 lt solidaraus priteisimo iš nuteistųjų A. D., D. S., T. Š., A. A., S. S., L. I., J. Š., E. Ž., Č. D., G. L., T. Č., K. L. ir T. Č. UAB “R.I.“ (duomenys pakeisti) ir civilinį ieškinį šioje dalyje nuteistųjų A. D., D. S., T. Š., A. A., S. S., L. I., J. Š., E. Ž., Č. D., G. L., T. Č., K. L. ir T. Č. atžvilgiu atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį, apeliacinių skundų ribose, palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Audronė KartanienėTeisėjai Stasys LemežisStasys PunysNuorašas tikras :Kolegijos pirmininkė Audronė Kartanienė