Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-15-503/2011

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2011-02-25
Bylos Nr.: 1-15-503/2011
Teisminio proceso Nr.: 1-10-9-00099-2009-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Artūras Pažarskis, Edvardas Juozėnas
Kaltinamasis: D. S., T. Š., R. V., G. L., E. Š., A. D., T. Č., K. L., J. Š., E. Ž., A. A., S. S., T. V., Č. D., Č. B., V. K., S. Ž., A. P., L. I., S. A., M. G., A. L., V. L.
Nukentėjusysis: G. D., A. K., A. Ž., S. S., V. M., A. V., A. J., E. S., Ž. Z., S. R., G. K.
Civilinis ieškovas: G. P., Viešojo saugumo tarnybos prie LR VRM, LR Seimo kanceliarijos, Vilniaus apskrities VPK
Advokatai: Ramūnas Mikulskas, Mindaugas Paukštė, Jonas Skruzdys, Edmundas Luotė, Dalius Povilius, Adolfas Remeikis, Viktoras Rutkauskas, Bogdanas Chranovskij, Mansuras Muksinovas, Kazimieras Baranauskas, Voitechas Mečkovskis, Aldevinas Švedas, Romualdas Brilius, Leonora Vasiliauskienė, Juozas Vasiliauskas, Artūras Šukevičius, Romualdas Lelertavičius, Stanislavas Nalivaika

Kategorijos

1.2.26.1Riaušės (BK 283 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-15-503/2011(Proceso Nr. 1-10-9-00099-2009-0)Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.1 (S)

NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio Valdo Petraičio ir teisėjų Artūro Pažarskio ir Edvardo Juozėno, sekretoriaujant Vidai Šuminienei, Henrikai Ragėnaitei, Gintarei Selezniovaitei, Eglei Sabaliauskaitei,

dalyvaujant:prokurorui Pauliui Jablonskiui,kaltinamajam D. S., jo gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui,kaltinamajam T. Š., jo gynėjui advokatui Mindaugui Paukštei,kaltinamajam R. V., jo gynėjui advokatui Juozui Vasiliauskui,kaltinamajam G. L., jo gynėjui advokatui Bogdan Chranovskij,kaltinamajam E. Š., jo gynėjui advokatui Aldevinui Švedui,kaltinamajam A. D., jo gynėjai advokatei Natalijai Boiko,kaltinamajam T. Č., jo gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei,kaltinamajam K. L., jo gynėjui advokatui Kazimierui Baranauskui,kaltinamajam J. Š., jo gynėjai advokatei Leonorai Vasiliauskienei,kaltinamajam E. Ž., jo gynėjui advokatui Mindaugui Paukštei,kaltinamajam A. A., jo gynėjui advokatui Romualdui Lelertavičiui,kaltinamajam S. S., jo gynėjai advokatei Tatjanai Benetei,kaltinamajam A. A., jo gynėjui advokatui Voitechui Mečkovskiui,kaltinamajam T. V., jo gynėjui advokato padėjėjui Edmundui Luotei,kaltinamajam A. A., jo gynėjai advokatei Natalijai Boiko,kaltinamajam Č. D., jo gynėjui advokatui Adolfui Remeikiui,kaltinamajam Č. B., jo gynėjui advokatui Mansurui Muksinovui,kaltinamajam T. Č., jo gynėjui advokatui Romualdui Briliui,kaltinamajam V. K., jo gynėjui advokatui Viktorui Rutkauskui,kaltinamajam A. D., jo gynėjui advokatui Ramūnui Mikulskui,kaltinamajam S. S., jo gynėjui advokatui Romualdui Briliui,kaltinamajam S. Ž., jo gynėjui advokatui Artūrui Šukevičiui,kaltinamajam A. P., jo gynėjui advokatui Jonui Skruzdžiui,kaltinamajam L. I., jo gynėjui advokatui Juozui Vasiliauskui,kaltinamajam S. A., jo gynėjui advokatui Daliui Poviliui,kaltinamajam M. G., jo gynėjai advokatei Julijai Asovskajai,kaltinamajam A. L., jo gynėjui advokatui Stanislavui Nalivaikai,kaltinamajam V. L., jo gynėjui advokatui Stanislavui Nalivaikai,

nukentėjusiesiems G. D., A. K., A. Ž., S. S., V. M., A. V., A. J., E. S., Ž. Z., S. R., A. K., G. K., nukentėjusiajai, civilinei ieškovei G. P.,

civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotam atstovui K. G., civilinio ieškovo Viešojo saugumo tarnybos prie LR VRM įgaliotam atstovui A. S., civilinio ieškovo BĮ UAB (duomenys neskelbtini) atstovėms S. B. ir O. T., civilinio ieškovo LR Seimo kanceliarijos įgaliotiems atstovams R. V., V. V., civilinio ieškovo Vilniaus apskrities VPK įgaliotai atstovei J. G. – F.,

vertėjaujant Natalijai Reut, Audronei Adomavičienei, Viorelui Visockui, Giedriui Račkauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamieji:

D. S., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), spec. vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju, nesimokantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 283 straipsnio 2 dalį;

Žemesnės instancijos teismas

T. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojamos gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) plytelių klojėju, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 283 straipsnio 2 dalį;

R. V., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nesimokantis, teistas:

1. 2008-01-23 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 2 d. 10 MGL bauda (1250 Lt). Į bausmę įskaitytas laikinas sulaikymas nuo 2005-06-20 iki 2006-06-21 (2 paros – 4 MGL);

2. 2008-06-03 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 8 mėn. draudžiant šiuo laikotarpiu keisti gyvenamąją vietą, lankytis prekybos vietose, prekiaujančiose pilstomu alkoholiu, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per vieną mėnesį po nuosprendžio įsiteisėjimo užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti dirbti. Į bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2007-11-15 iki 2007-11-16;

3. 2008-06-05 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėn., įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2007-12-08 iki 2007-12-09. 2008-09-03 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 2008-06-05 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė su nuosprendžiu paskirtais įpareigojimais subendrinta su 2008-06-03 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 8 mėn. laisvės apribojimo bausme su nuosprendžiu paskirtais įpareigojimais ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, uždraudžiant šiuo laikotarpiu keisti gyvenamąją vietą, lankytis prekybos vietose, prekiaujančiose pilstomu alkoholiu, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per 1 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2007-12-08 iki 2007-12-09 ir nuo 2007-11-15 iki 2007-11-16;

4. 2008-06-11 Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal LR BK 129 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimu 6 metams, pagal LR BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 2 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu bei paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo sulaikymo dienos nuosprendžiui įsiteisėjus bei į bausmės laiką įskaitytos dvi laikino sulaikymo dienos,

5. 2009-12-17 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d. – vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2008-06-11 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir galutinė subendrinta bausmė R. V. paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės laiką įskaitytas laikino suėmimo laikas nuo 2007-04-11 iki 2007-04-12 ir bausmė visiškai atlikta pagal Vilniaus apygardos teismo 2008-06-11 nuosprendį, kaltinamas pagal LR BK 283 straipsnio 2 dalį;

G. L., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbęs UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, nevedęs, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal LR BK 283 straipsnio 2 dalį;

E. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Darbo biržoje, nesimokantis, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 283 straipsnio 2 dalį;

A. D., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, besimokantis Dabužinsko vidurinėje mokykloje, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 283 straipsnio 2 dalį;

T. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, vedęs, dirbęs pagal patentą, teistas 2009-10-30 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 253 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo išbūtas laikas laikinajame sulaikyme nuo 2009-02-05 iki 2009-02-06 (viena para) ir šia dalimi sumažintas paskirtos bausmės terminas. Vilniaus apygardos teismo 2010-02-12 nuosprendžiu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-10-30 nuosprendis pakeistas, T. Č. už nusikaltimo, numatyto LR BK 253 str. 1 d. padarymą, paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, pritaikius LR BK 75 str., atidėtas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams bei nustatytas T. Č. įpareigojimas, kad be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvyktų iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, likusioje dalyje apylinkės teismo nuosprendis nepakeistas, kaltinamas pagal LR BK 283 straipsnio 2 dalį;

K. L., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 11 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbęs pagal patentą, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal LR BK 283 straipsnio 2 dalį;

J. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) apdailininkui, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 283 straipsnio 2 dalį;

Žemesnės instancijos teismas

E. Ž. (buvęs J.), gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, teistas:

1. 2001-11-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 str. 1 d., 271 str. 2 d., 278 str. 1 d., 42 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams. Pritaikius BK 47-1 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams;

2. 2002-05-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 str. 2 d., 25 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams be baudos. Vadovaujantis LR BK 42 str., paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su 2001-11-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams be baudos, bausmę atliekant bendrojo režimo auklėjimo darbų kolonijoje. 2003-08-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi pagal minėtus nuosprendžius paskirtos bausmes, vadovaujantis LR BK 63 str., subendrintos, iš dalies jas sudedant ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, kaltinamas pagal LR BK 283 straipsnio 2 dalį;

Žemesnės instancijos teismas

A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) autošaltkalviu, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal LR BK 283 straipsnio 2 dalį;

S. S., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis pradinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) autošaltkalviu, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 283 straipsnio 2 dalį;

A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Darbo biržoje, mokosi Darbo biržos mokymo centre, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 283 straipsnio 2 dalį;

T. V., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, bedarbis, registruotas darbo biržoje, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 283 straipsnio 2 dalį;

A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) frezuotoju, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 283 straipsnio 2 dalį;

Č. D., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, bedarbis, registruotas darbo biržoje, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 283 straipsnio 2 dalį;

Č. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, bedarbis, registruotas darbo biržoje, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 283 straipsnio 2 dalį;

T. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) virėju, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 283 straipsnio 2 dalį;

V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, registruotas Darbo biržoje, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 283 straipsnio 2 dalį;

A. D., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, registruotas Darbo biržoje, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal LR BK 283 straipsnio 2 dalį;

S. S., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, registruotas Darbo biržoje, teistas:

1. Vilniaus rajono apylinkės teismo 1997-09-03 nuosprendžiu pagal 1961 m. LR BK 271 str. 3 d. 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimu;

2. Širvintų rajono apylinkės teismo 1999-10-05 nuosprendžiu pagal 1961 m. LR BK 118 str. 3 d. 5 m. 6 mėn. laisvės atėmimu;

3. Vokietijos teismų 2003-03-20 nuosprendžiu dėl vagystės įsibraunant į patalpą ir turto sugadinimą bei 2005-04-25 nuosprendžiu dėl disponavimo narkotine medžiaga (9 epizodai, iš kurių 7 – dideliu kiekiu) 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimu, kaltinamas pagal LR BK 283 straipsnio 2 dalį;

S. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis vairuotoju IĮ (duomenys neskelbtini) (savininkas jis pats), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 283 straipsnio 2 dalį;

A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, besimokantis (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs, kaltinamas pagal LR BK 283 straipsnio 2 dalį;

L. I., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, dirbęs UAB (duomenys neskelbtini) skardininku, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal LR BK 283 straipsnio 2 dalį;

S. A., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, registruotas Darbo biržoje, besimokantis (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs, kaltinamas pagal LR BK 283 straipsnio 2 dalį;

M. G., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, registruotas Darbo biržoje, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 283 straipsnio 2 dalį;

A. L., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 283 straipsnio 2 dalį;

V. L., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 283 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. 2009 m. sausio 16 dieną prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Gedimino prospekte, A.Goštauto ir Gynėjų gatvėse bei Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje, konkliudentiniais veiksmais susitarė su K. L., T. Š., R. V., G. L., E. Š., A. D., T. Č., J. Š., E. Ž. (Jonušu), A. A., S. S., A. A., T. V., A. A., Č. D., Č. B., T. Č., V. K., A. D., S. S., S. Ž., A. P., L. I., S. A., M. G., A. L., V. L., asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta, bei kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis bendrininkų grupėje dalyvauti riaušėse, tai yra viešai smurtauti, niokoti turtą ir kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, pasipriešinti policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims,

ir tuo metu, kai minėti bendrininkai nuo 12.15 val. iki 18 val. riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau tekste – VST) pareigūnams, padarydami fizinę ir moralinę žalą VST pareigūnams S. S. (padarė nežymų sveikatos sutrikdymą – kraujosruvą dešinės akies vokuose bei akies odenoje su muštine žaizda apatiniame voke nuo mesto į veidą akmens), V. M. (sukėlė fizinį skausmą mestu į kairę koją kietu daiktu ir neaiškios kilmės į pareigūnus mestais dujiniais užtaisais), A. V. (sukėlė fizinį skausmą mestu į dešinę ranką kietu daiktu), A. J. (sukėlė fizinį skausmą mestu į dešinę ranką kietu daiktu ir neaiškios kilmės į pareigūnus mestais dujiniais užtaisais), Ž. Z. (padarė nežymų sveikatos sutrikdymą – muštinę žaizdą apatinės lūpos gleivinėje mestu į veidą kietu daiktu), S. R. (sukėlė fizinį skausmą mestu į kairę koją akmeniu), A. K. – (sukėlė fizinį skausmą mestu į kairę ausį akmeniu), E. S. (sukėlė fizinį skausmą mestu į veidą pagaliu), G. K. (sukėlė fizinį skausmą mestais į veidą bei į kairį petį kietais daiktais), Vilniaus apskrities VPK 1 PK tyrėjui A. Ž. (sukėlė fizinį skausmą mestais į pakaušį ledo gabalais ir smūgiais į nugarą), A. K. (padarė nežymų sveikatos sutrikdymą – muštinę žaizdą pakaušyje mestu į galvą kietu daiktu), padarydami moralinę žalą G. D. (apgadino jo vairuojamą automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarydami 228342,96 Lt turtinę žalą Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai (išdaužė 42 Seimo rūmų langų stiklo paketus), padarydami VST 11328,56 Lt turtinę žalą (apgadino 3 tarnybinius automobilius: išdaužė automobilio „VW LT-46“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės šoninį slankiojančių durų stiklą, padarydami 589,05 Lt žalą, apgadino automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės stogo šoną ir kairės pusės šoninį veidrodį, padarydami 1867,76 Lt žalą, išdaužė automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės slankiojančių durų stiklą, padarydami 2043,21 Lt žalą; sudaužė 7 antiriaušinius skydus BOBU 3P, padarydami 5586,00 Lt žalą, vieną skaidrų skydą PŠ 04, padarydami 767,00 Lt žalą, vieną apsauginį šalmą su antveidžiu mod.5001, padarydami 475,54 Lt žalą), padarydami 3598,60 Lt turtinę žalą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatui (išdaužė Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės automobilio „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinį stiklą, padarydami 1705,89 Lt žalą, išdaužė Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kopos automobilių „Santana PS 10“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinį stiklą ir dešinės galinių durelių stiklą, padarydami 740,32 Lt žalą, bei „VW Vento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį dešinės pusės žibintą ir priešrūkinio žibinto imitaciją, išdaužė Vilniaus rajono policijos komisariato automobilio „Mitsubishi L200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) plastmasinio gaubto galinį stiklą, padarydami 702,40 Lt žalą, išdaužė Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojavimo skyriaus automobilio „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žibintą, padarydami 449,99 Lt žalą), padarydami 11601,77 Lt turtinę žalą UAB „Swedbank autoparko valdymas“ (išdaužė automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinį stiklą, galinių dešinės pusės durų stiklą, veidrodžius, žibintą, sugadino galinį dešinės pusės sparną, galinių dešinės pusės durų rankeną su dangteliu, galinės kairės bei dešinės pusės duris, galinį bamperį, galinį dešinės pusės statramstį), padarydami 5351,43 Lt turtinę žalą BĮ UAB (duomenys neskelbtini) (išdaužė 2 kavinės, esančios Gynėjų g./Gedimino pr. 2/49A, Vilniuje, langų stiklo paketus, pažeidė priklijuotus ant stiklo lipdukus), padarydami 16696,20 Lt turtinę žalą UAB (duomenys neskelbtini) (išdaužė baro Liv Lounge“, esančio Gynėjų g. 14, Vilniuje, lango stiklo paketą), padarydami 190,00 Lt turtinę žalą G. P. (nulaužė jos automobilio „Mazda Xedos 6“, v/n (duomenys neskelbtini), kairės pusės veidrodėlį),

jis, D. S., riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST bei policijos pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: laikotarpyje nuo 13.00 val. iki 15.30 val. šalia Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Vilniuje, riaušių metu, būdamas neblaivus, vartojo necenzūrinius žodžius, mėtė akmenis, sniego gniūžtes, kiaušinius, kitus daiktus į policijos bei Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnus, bei Seimo rūmus, nepakluso teisėtam policijos pareigūno A. Ž. nurodymui sustoti ir koja vieną kartą smūgiavo pastarajam į krūtinę bei ranka į veidą, įžeidinėjo policijos pareigūnus bei Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, spardė šiukšlių konteinerį, tai yra, padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 283 straipsnio 2 dalyje.

T. Š. 2009 m. sausio 16 dieną prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Gedimino prospekte, A.Goštauto ir Gynėjų gatvėse bei Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje, konkliudentiniais veiksmais susitarė su D. S., K. L., E. Š., R. V., G. L., A. D., T. Č., J. Š., E. Ž. (Jonušu), A. A., S. S., A. A., T. V., A. A., Č. D., Č. B., T. Č., V. K., A. D., S. S., S. Ž., A. P., L. I., S. A., M. G., A. L., V. L., asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta bei kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis bendrininkų grupėje dalyvauti riaušėse, tai yra viešai smurtauti, niokoti turtą ir kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, pasipriešinti policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims,

jis, T. Š. riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST bei policijos pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: laikotarpyje nuo 13.00 val. iki 15.30 val. šalia Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Vilniuje, riaušių metu, būdamas neblaivus, vartojo necenzūrinius žodžius, mėtė akmenis, sniego gniūžtes, kiaušinius, kitus daiktus į policijos bei Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnus, spardė šiukšlių konteinerį, įžeidinėjo policijos pareigūnus bei Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 283 straipsnio 2 dalyje.

R. V. 2009 m. sausio 16 dieną prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Gedimino prospekte, A.Goštauto ir Gynėjų gatvėse bei Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje, konkliudentiniais veiksmais susitarė su E. Š., D. S., K. L., T. Š., A. D., G. L., T. Č., J. Š., E. Ž. (Jonušu), A. A., S. S., A. A., T. V., A. A., Č. D., Č. B., T. Č., V. K., A. D., S. S., S. Ž., A. P., L. I., S. A., M. G., A. L., V. L., asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta, bei kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis bendrininkų grupėje dalyvauti riaušėse, tai yra viešai smurtauti, niokoti turtą ir kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, pasipriešinti policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims,

jis, R. V., riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST bei policijos pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: laikotarpyje nuo 13.00 val. iki 15.30 val. šalia Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Vilniuje, riaušių metu, būdamas neblaivus, vartojo necenzūrinius žodžius, mėtė akmenis, sniego gniūžtes, kiaušinius, kitus daiktus į policijos bei Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnus, bei Seimo rūmų langus, įžeidinėjo policijos pareigūnus bei Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 283 straipsnio 2 dalyje.

G. L. 2009 m. sausio 16 dieną prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Gedimino prospekte, A.Goštauto ir Gynėjų gatvėse bei Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje, konkliudentiniais veiksmais susitarė su A. D., E. Š., D. S., K. L., T. Š., R. V., T. Č., J. Š., E. Ž. (Jonušu), A. A., S. S., A. A., T. V., A. A., Č. D., Č. B., T. Č., V. K., A. D., S. S., S. Ž., A. P., L. I., S. A., M. G., A. L., V. L., asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta, bei kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis bendrininkų grupėje dalyvauti riaušėse, tai yra viešai smurtauti, niokoti turtą ir kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, pasipriešinti policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims,

jis, G. L., 2009-01-16, laikotarpyje nuo 12 val. 15 min. iki 18.00 val., šalia Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Vilniuje, riaušių metu, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, vartojo necenzūrinius žodžius, dalino riaušių dalyviams kiaušinius, mėtė akmenis, kiaušinius, sniego gniūžtes, į policijos bei Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnus, įžeidinėjo policijos pareigūnus bei Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, bei A.Goštauto ir Gedimino pr. sankryžoje rankomis ir kojomis suduodamas į automobilį “Toyota Avensis”, v/n (duomenys neskelbtini) jį sugadino, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 283 straipsnio 2 dalyje.

E. Š. 2009 m. sausio 16 dieną prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Gedimino prospekte, A.Goštauto ir Gynėjų gatvėse bei Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje, konkliudentiniais veiksmais susitarė su D. S., K. L., T. Š., R. V., G. L., A. D., T. Č., J. Š., E. Ž. (Jonušu), A. A., S. S., A. A., T. V., A. A., Č. D., Č. B., T. Č., V. K., A. D., S. S., S. Ž., A. P., L. I., S. A., M. G., A. L., V. L., asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta, bei kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis bendrininkų grupėje dalyvauti riaušėse, tai yra viešai smurtauti, niokoti turtą ir kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, pasipriešinti policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims,

jis, E. Š., riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST bei policijos pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: laikotarpyje nuo 13.00 val. iki 15.30 val. šalia Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Vilniuje, riaušių metu, būdamas neblaivus, vartojo necenzūrinius žodžius, mėtė akmenis, sniego gniūžtes, kiaušinius, kitus daiktus į policijos bei Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnus, bei Seimo rūmų langus ir juos išdaužė, įžeidinėjo policijos pareigūnus bei Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 283 straipsnio 2 dalyje.

A. D. 2009 m. sausio 16 dieną prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Gedimino prospekte, A.Goštauto ir Gynėjų gatvėse bei Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje, konkliudentiniais veiksmais susitarė su E. Š., D. S., K. L., T. Š., R. V., G. L., T. Č., J. Š., E. Ž. (Jonušu), A. A., S. S., A. A., T. V., A. A., Č. D., Č. B., T. Č., V. K., A. D., S. S., S. Ž., A. P., L. I., S. A., M. G., A. L., V. L., asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta, bei kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis bendrininkų grupėje dalyvauti riaušėse, tai yra viešai smurtauti, niokoti turtą ir kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, pasipriešinti policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims,

jis, A. D., riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST bei policijos pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: laikotarpyje nuo 13.00 val. iki 15.30 val. šalia Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Vilniuje, riaušių metu, vartojo necenzūrinius žodžius agitavo šalia stovinčius asmenis šturmuoti Lietuvos Respublikos Seimo rūmus, mėtė akmenis, sniego gniūžtes, kiaušinius, kitus daiktus į policijos bei Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnus, bei Seimo rūmų langus ir juos išdaužė, nulaužė prie LR Seimo rūmų esančio fontano strypus ir mėtė juos link Seimo rūmų, metė akmenį į kavinės „Rytai“, esančios Gynėjų g., Vilniuje langą ir jį išdaužė, įžeidinėjo policijos pareigūnus bei Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 283 straipsnio 2 dalyje.

T. Č. 2009 m. sausio 16 dieną prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Gedimino prospekte, A.Goštauto ir Gynėjų gatvėse bei Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje, konkliudentiniais veiksmais susitarė su D. S., T. Š., R. V., G. L., E. Š., A. D., K. L., J. Š., E. Ž. (Jonušu), A. A., S. S., A. A., T. V., A. A., Č. D., Č. B., T. Č., V. K., A. D., S. S., S. Ž., A. P., L. I., S. A., M. G., A. L., V. L., asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta, bei kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis bendrininkų grupėje dalyvauti riaušėse, tai yra viešai smurtauti, niokoti turtą ir kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, pasipriešinti policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims,

jis, T. Č., riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: nuo 14.30 val. iki 16.00 val. būdamas ant Žvėryno tilto, esančio šalia Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Vilniuje bei Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje vartojo necenzūrinius žodžius, mėtė akmenis ir sniego gniūžtes, kiaušinius, bei kitus daiktus į policijos bei VST pareigūnus, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 283 straipsnio 2 dalyje.

K. L. 2009 m. sausio 16 dieną prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Gedimino prospekte, A.Goštauto ir Gynėjų gatvėse bei Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje, konkliudentiniais veiksmais susitarė su D. S., T. Š., R. V., G. L., E. Š., A. D., T. Č., J. Š., E. Ž. (Jonušu), A. A., S. S., A. A., T. V., A. A., Č. D., Č. B., T. Č., V. K., A. D., S. S., S. Ž., A. P., L. I., S. A., M. G., A. L., V. L., asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta, bei kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis bendrininkų grupėje dalyvauti riaušėse, tai yra viešai smurtauti, niokoti turtą ir kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, pasipriešinti policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims,

jis, K. L., riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: nuo 14.30 val. iki 16.20 val., būdamas ant Žvėryno tilto, esančio šalia Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, bei A.Goštauto g. ir Gedimino pr. sankryžoje, vartojo necenzūrinius žodžius, mėtė akmenis ir sniego gniūžtes, kiaušinius bei kitus daiktus į policijos bei VST pareigūnus, bei A.Goštauto ir Gedimino pr. sankryžoje rankomis ir kojomis suduodamas ne mažiau kaip 5 smūgius į automobilį “Toyota Avensis”, v/n (duomenys neskelbtini) jį sugadino, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 283 straipsnio 2 dalyje.

J. Š. 2009 m. sausio 16 dieną prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Gedimino prospekte, A.Goštauto ir Gynėjų gatvėse bei Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje, konkliudentiniais veiksmais susitarė su K. L., D. S., T. Š., R. V., G. L., E. Š., A. D., T. Č., E. Ž. (Jonušu), S. S., A. A., A. A., T. V., A. A., Č. D., Č. B., T. Č., V. K., A. D., S. S., S. Ž., A. P., L. I., S. A., M. G., A. L., V. L., asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta, bei kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis bendrininkų grupėje dalyvauti riaušėse, tai yra viešai smurtauti, niokoti turtą ir kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, pasipriešinti policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims,

jis, J. Š., riaušių metu smurtavo ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: nuo 13.00 val. iki 13.30 val., būdamas prie Lietuvos Respublikos Seimo II-ųjų rūmų, adresu Gedimino pr. 53, Vilniuje, mėtė akmenis, ledo gabalus bei kitus daiktus į VST pareigūnus, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 283 straipsnio 2 dalyje.

E. Ž. (J.) 2009 m. sausio 16 dieną prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Gedimino prospekte, A.Goštauto ir Gynėjų gatvėse bei Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje, konkliudentiniais veiksmais susitarė su K. L., D. S., T. Š., R. V., G. L., E. Š., A. D., T. Č., J. Š., S. S., A. A., A. A., T. V., A. A., Č. D., Č. B., T. Č., V. K., A. D., S. S., S. Ž., A. P., L. I., S. A., M. G., A. L., V. L., asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta, bei kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis bendrininkų grupėje dalyvauti riaušėse, tai yra viešai smurtauti, niokoti turtą ir kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, pasipriešinti policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims,

jis, E. Ž., riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: nuo 12.40 val. iki 14.15 val., būdamas prie Lietuvos Respublikos Seimo II-ųjų rūmų, adresu Gedimino pr. 53, Vilniuje, vartojo necenzūrinius žodžius VST ir policijos pareigūnų atžvilgiu, mėtė akmenis, ledo gabalus, kiaušinius bei kitus daiktus į policijos ir VST pareigūnus, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 283 straipsnio 2 dalyje.

A. A. 2009 m. sausio 16 dieną prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Gedimino prospekte, A.Goštauto ir Gynėjų gatvėse bei Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje, konkliudentiniais veiksmais susitarė su K. L., D. S., T. Š., R. V., G. L., E. Š., A. D., T. Č., J. Š., E. Ž. (Jonušu), S. S., A. A., T. V., A. A., Č. D., Č. B., T. Č., V. K., A. D., S. S., S. Ž., A. P., L. I., S. A., M. G., A. L., V. L., asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta, bei kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis bendrininkų grupėje dalyvauti riaušėse, tai yra viešai smurtauti, niokoti turtą ir kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, pasipriešinti policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims,

jis, A. A., riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: nuo 12.40 val. iki 13.40 val., būdamas prie Lietuvos Respublikos Seimo II-ųjų rūmų, adresu Gedimino pr. 53, Vilniuje, mėtė ledo gabalus, sniego gniūžtes, kiaušinius bei kitus daiktus į Lietuvos Respublikos Seimo II-ųjų rūmų langus, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 283 straipsnio 2 dalyje.

S. S. 2009 m. sausio 16 dieną prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Gedimino prospekte, A.Goštauto ir Gynėjų gatvėse bei Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konkliudentiniais veiksmais susitarė su K. L., D. S., T. Š., R. V., G. L., E. Š., A. D., T. Č., J. Š., E. Ž. (Jonušu), A. A., A. A., T. V., A. A., Č. D., Č. B., T. Č., V. K., A. D., S. S., S. Ž., A. P., L. I., S. A., M. G., A. L., V. L., asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta, bei kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis bendrininkų grupėje dalyvauti riaušėse, tai yra viešai smurtauti, niokoti turtą ir kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, pasipriešinti policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims,

jis, S. S., riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: nuo 12.40 val. iki 13.40 val., būdamas prie Lietuvos Respublikos Seimo II-ųjų rūmų, adresu Gedimino pr. 53, Vilniuje, mėtė ledo gabalus, sniego gniūžtes, kiaušinius bei kitus daiktus į Lietuvos Respublikos Seimo II-ųjų rūmų langus, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 283 straipsnio 2 dalyje.

A. A. 2009 m. sausio 16 dieną prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Gedimino prospekte, A.Goštauto ir Gynėjų gatvėse bei Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje, konkliudentiniais veiksmais susitarė su K. L., D. S., T. Š., R. V., G. L., E. Š., A. D., T. Č., J. Š., E. Ž. (Jonušu), A. A., S. S., T. V., A. A., Č. D., Č. B., T. Č., V. K., A. D., S. S., S. Ž., A. P., L. I., S. A., M. G., A. L., V. L., asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta, bei kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis bendrininkų grupėje dalyvauti riaušėse, tai yra viešai smurtauti, niokoti turtą ir kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, pasipriešinti policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims,

jis, A. A., riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: nuo 13.00 val. iki 14.00 val., būdamas prie Lietuvos Respublikos Seimo II-ųjų rūmų, adresu Gedimino pr. 53, Vilniuje, ir A.Goštauto gatvėje netoli Žvėryno tilto, esančio šalia Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, mėtė akmenis, ledo gabalus, sniego gniūžtes bei kitus daiktus į Lietuvos Respublikos Seimo II-ųjų rūmų langus bei VST pareigūnus, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 283 straipsnio 2 dalyje.

T. V. 2009 m. sausio 16 dieną prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Gedimino prospekte, A.Goštauto ir Gynėjų gatvėse bei Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje, konkliudentiniais veiksmais susitarė su D. S., T. Š., R. V., G. L., E. Š., A. D., T. Č., J. Š., E. Ž. (Jonušu), A. A., S. S., A. A., K. L., A. A., Č. D., Č. B., T. Č., V. K., A. D., S. S., S. Ž., A. P., L. I., S. A., M. G., A. L., V. L., asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta, bei kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis bendrininkų grupėje dalyvauti riaušėse, tai yra viešai smurtauti, niokoti turtą ir kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, pasipriešinti policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims,

jis, T. V., riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų: nuo 12.15 val. iki 18.00 val., prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Vilniuje, vartojo necenzūrinius žodžius, vadino VST pareigūnus įžeidžiančiais žodžiais - „valkatomis“, metė į Lietuvos Respublikos Seimo rūmų langus savo mobiliojo ryšio telefoną Nokia 3310, sudaužė Lietuvos Respublikos Seimo fontano apdailos akmens masės plokštę, mėtė dujų užtaisus, akmenis, sniego gniūžtes į Lietuvos Respublikos Seimą, policininkus ir VST pareigūnus, išdaužė Lietuvos Respublikos Seimo lango stiklą šviestuvu, stūmė šiukšlių konteinerį į VST pareigūnus bei ranka nulaužė G. P. automobilio “„Mazda Xedos 6“, v/n (duomenys neskelbtini) kairės pusės veidrodėlį, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 283 straipsnio 2 dalyje.

A. A. 2009 m. sausio 16 dieną prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Gedimino prospekte, A.Goštauto ir Gynėjų gatvėse bei Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje, konkliudentiniais veiksmais susitarė su D. S., T. Š., R. V., G. L., E. Š., A. D., T. Č., J. Š., E. Ž. (Jonušu), A. A., S. S., A. A., K. L., T. V., Č. D., Č. B., T. Č., V. K., A. D., S. S., S. Ž., A. P., L. I., S. A., M. G., A. L., V. L., asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta, bei kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis bendrininkų grupėje dalyvauti riaušėse, tai yra viešai smurtauti, niokoti turtą ir kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, pasipriešinti policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims,

jis, A. A., riaušių metu smurtavo ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų: nuo 12.15 val. iki 18.00 val., būdamas prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Vilniuje, vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidžiamai vadino LR Seimo tarnautojus „šunimis“, mėtė sniego gniūžtes ir dujų užtaisus į VST pareigūnus, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 283 straipsnio 2 dalyje.

Č. D. 2009 m. sausio 16 dieną prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Gedimino prospekte, A.Goštauto ir Gynėjų gatvėse bei Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje, konkliudentiniais veiksmais susitarė su D. S., T. Š., R. V., G. L., E. Š., A. D., T. Č., J. Š., E. Ž. (Jonušu), A. A., S. S., A. A., K. L., A. A., T. V., Č. B., T. Č., V. K., A. D., S. S., S. Ž., A. P., L. I., S. A., M. G., A. L., V. L., asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta, bei kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis bendrininkų grupėje dalyvauti riaušėse, tai yra viešai smurtauti, niokoti turtą ir kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, pasipriešinti policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims,

jis, Č. D., riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų: nuo 12.15 val. iki 18.00 val., būdamas prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Vilniuje, vartojo necenzūrinius žodžius, mėtė sniego gniūžtes, ledo gabalus ir akmenis į Lietuvos Respublikos Seimą, policininkus ir VST pareigūnus, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 283 straipsnio 2 dalyje.

Č. B. 2009 m. sausio 16 dieną prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Gedimino prospekte, A.Goštauto ir Gynėjų gatvėse bei Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konkliudentiniais veiksmais susitarė su K. L., D. S., T. Š., R. V., G. L., E. Š., A. D., T. Č., J. Š., E. Ž. (Jonušu), A. A., S. S., A. A., T. V., A. A., Č. D., T. Č., V. K., A. D., S. S., S. Ž., A. P., L. I., S. A., M. G., A. L., V. L., asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta, bei kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis bendrininkų grupėje dalyvauti riaušėse, tai yra viešai smurtauti, niokoti turtą ir kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, pasipriešinti policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims,

jis, Č. B., riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: nuo 13 val. iki 15 val., būdamas Nepriklausomybės aikštėje, šalia Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Vilniuje, vartojo necenzūrinius žodžius, žodžiais ir rankų gestais agitavo bendrininkus ir šalia stovinčius asmenis pulti policijos ir VST pareigūnus, mėtė akmenis, sniego gniūžtes bei kitus daiktus į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Mobilios kuopos pareigūnus, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 283 straipsnio 2 dalyje.

T. Č. 2009 m. sausio 16 dieną prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Gedimino prospekte, A.Goštauto ir Gynėjų gatvėse bei Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konkliudentiniais veiksmais susitarė su K. L., D. S., T. Š., R. V., G. L., E. Š., A. D., T. Č., J. Š., E. Ž. (Jonušu), S. S., A. A., T. V., A. A., Č. D., Č. B., V. K., A. A., A. D., S. S., S. Ž., A. P., L. I., S. A., M. G., A. L., V. L., asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta, bei kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis bendrininkų grupėje dalyvauti riaušėse, tai yra viešai smurtauti, niokoti turtą ir kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, pasipriešinti policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims,

jis, T. Č., laikotarpyje nuo 14.30 val. iki 16.20 val., būdamas ant Žvėryno tilto, esančio šalia Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, bei A.Goštauto g. ir Gedimino pr. sankryžoje, nevykdė policijos bei VST prie LR VRM pareigūnų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos, vartojo necenzūrinius žodžius, mėtė akmenis, ledo gabalus, sniego gniūžtes bei kitus daiktus į policijos bei VST prie LR VRM pareigūnus, bei A.Goštauto ir Gedimino pr. sankryžoje rankomis ir kojomis suduodamas ne mažiau kaip 2 smūgius į automobilį “Toyota Avensis”, v/n (duomenys neskelbtini) jį sugadino, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 283 straipsnio 2 dalyje.

V. K. 2009 m. sausio 16 dieną prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Gedimino prospekte, A.Goštauto ir Gynėjų gatvėse bei Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje, konkliudentiniais veiksmais susitarė su K. L., D. S., T. Š., R. V., G. L., E. Š., A. D., T. Č., J. Š., E. Ž. (Jonušu), S. S., A. A., T. V., A. A., Č. D., Č. B., T. Č., A. A., A. D., S. S., S. Ž., A. P., L. I., S. A., M. G., A. L., V. L., asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta, bei kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis bendrininkų grupėje dalyvauti riaušėse, tai yra viešai smurtauti, niokoti turtą ir kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, pasipriešinti policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims,

jis, V. K., riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: nuo 12.15 val. iki 17 val., būdamas prie Lietuvos Respublikos Seimo II-ųjų rūmų, adresu Gedimino pr. 53, Vilniuje, mėtė ledo gabalus, sniego gniūžtes į policijos bei VST pareigūnus, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 283 straipsnio 2 dalyje.

A. D. 2009 m. sausio 16 dieną prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Gedimino prospekte, A.Goštauto ir Gynėjų gatvėse bei Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konkliudentiniais veiksmais susitarė su K. L., D. S., T. Š., R. V., G. L., E. Š., A. D., T. Č., J. Š., E. Ž. (Jonušu), A. A., S. S., A. A., T. V., A. A., Č. D., T. Č., V. K., Č. B., S. S., S. Ž., A. P., L. I., S. A., M. G., A. L., V. L., asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta, bei kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis bendrininkų grupėje dalyvauti riaušėse, tai yra viešai smurtauti, niokoti turtą ir kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, pasipriešinti policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims,

S. S. 2009 m. sausio 16 dieną prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Gedimino prospekte, A.Goštauto ir Gynėjų gatvėse bei Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje, konkliudentiniais veiksmais susitarė su K. L., D. S., T. Š., R. V., G. L., E. Š., A. D., T. Č., J. Š., E. Ž. (Jonušu), A. A., S. S., A. A., T. V., A. A., Č. D., Č. B., T. Č., V. K., A. D., S. Ž., A. P., L. I., S. A., M. G., A. L., V. L., asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta, bei kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis bendrininkų grupėje dalyvauti riaušėse, tai yra viešai smurtauti, niokoti turtą ir kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, pasipriešinti policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims,

ir tuo metu, kai minėti bendrininkai nuo 12.15 val. iki 18 val. riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau tekste – VST) pareigūnams, padarydami fizinę ir moralinę žalą VST pareigūnams S. S. (padarė nežymų sveikatos sutrikdymą – kraujosruvą dešinės akies vokuose bei akies odenoje su muštine žaizda apatiniame voke nuo mesto veidą akmens), V. M. (sukėlė fizinį skausmą mestu į kairę koją kietu daiktu ir neaiškios kilmės į pareigūnus mestais dujiniais užtaisais), A. V. (sukėlė fizinį skausmą mestu į dešinę ranką kietu daiktu), A. J. (sukėlė fizinį skausmą mestu į dešinę ranką kietu daiktu ir neaiškios kilmės į pareigūnus mestais dujiniais užtaisais), Ž. Z. (padarė nežymų sveikatos sutrikdymą – muštinę žaizdą apatinės lūpos gleivinėje mestu į veidą kietu daiktu), S. R. (sukėlė fizinį skausmą mestu į kairę koją akmeniu), A. K. – (sukėlė fizinį skausmą mestu į kairę ausį akmeniu), E. S. (sukėlė fizinį skausmą mestu į veidą pagaliu), G. K. (sukėlė fizinį skausmą mestais į veidą bei į kairį petį kietais daiktais), Vilniaus apskrities VPK 1 PK tyrėjui A. Ž. (sukėlė fizinį skausmą mestais į pakaušį ledo gabalais ir smūgiais į nugarą), A. K. (padarė nežymų sveikatos sutrikdymą – muštinę žaizdą pakaušyje mestu į galvą kietu daiktu), padarydami moralinę žalą G. D. (apgadino jo vairuojamą automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarydami 228342,96 Lt turtinę žalą Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai (išdaužė 42 Seimo rūmų langų stiklo paketus), padarydami VST 11328,56 Lt turtinę žalą (apgadino 3 tarnybinius automobilius: išdaužė automobilio „VW LT-46“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės šoninį slankiojančių durų stiklą, padarydami 589,05 Lt žalą, apgadino automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės stogo šoną ir kairės pusės šoninį veidrodį, padarydami 1867,76 Lt žalą, išdaužė automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės slankiojančių durų stiklą, padarydami 2043,21 Lt žalą; sudaužė 7 antiriaušinius skydus BOBU 3P, padarydami 5586,00 Lt žalą, vieną skaidrų skydą PŠ 04, padarydami 767,00 Lt žalą, vieną apsauginį šalmą su antveidžiu mod.5001, padarydami 475,54 Lt žalą), padarydami 3598,60 Lt turtinę žalą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatui (išdaužė Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės automobilio „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinį stiklą, padarydami 1705,89 Lt žalą, išdaužė Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kopos automobilių „Santana PS 10“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinį stiklą ir dešinės galinių durelių stiklą, padarydami 740,32 Lt žalą, bei „VW Vento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį dešinės pusės žibintą ir priešrūkinio žibinto imitaciją, išdaužė Vilniaus rajono policijos komisariato automobilio „Mitsubishi L200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) plastmasinio gaubto galinį stiklą, padarydami 702,40 Lt žalą, išdaužė Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojavimo skyriaus automobilio „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žibintą, padarydami 449,99 Lt žalą), padarydami 11601,77 Lt turtinę žalą UAB „Swedbank autoparko valdymas“ (išdaužė automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinį stiklą, galinių dešinės pusės durų stiklą, veidrodžius, žibintą, sugadino galinį dešinės pusės sparną, galinių dešinės pusės durų rankeną su dangteliu, galinės kairės bei dešinės pusės duris, galinį bamperį, galinį dešinės pusės statramstį), padarydami 5351,43 Lt turtinę žalą BĮ UAB (duomenys neskelbtini) (išdaužė 2 kavinės, esančios Gynėjų g./Gedimino pr. 2/49A, Vilniuje, langų stiklo paketus, pažeidė priklijuotus ant stiklo lipdukus), padarydami 16696,20 Lt turtinę žalą UAB (duomenys neskelbtini) (išdaužė baro Liv Lounge“, esančio Gynėjų g. 14, Vilniuje, lango stiklo paketą), padarydami 190,00 Lt turtinę žalą G. P. (nulaužė jos automobilio „Mazda Xedos 6“, v/n (duomenys neskelbtini), kairės pusės veidrodėlį),

jis, S. S., riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: nuo 12.15 val. iki 15 val. 10 min., būdamas šalia Lietuvos Respublikos Seimo pastato, esančio Gedimino pr. 53 Vilniuje, bei Gedimino prospekto atkarpoje tarp Rotundo ir J. T.-Vaižganto g. Vilniuje, mėtė pagalius, akmenis bei dūminius užtaisus į policijos, viešojo saugumo tarnybos pareigūnus bei į Seimo pastatą, kuo šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 283 straipsnio 2 dalyje.

S. Ž. 2009 m. sausio 16 dieną prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Gedimino prospekte, A.Goštauto ir Gynėjų gatvėse bei Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje, konkliudentiniais veiksmais susitarė su K. L., D. S., T. Š., R. V., G. L., E. Š., A. D., T. Č., J. Š., E. Ž. (Jonušu), A. A., S. S., A. A., T. V., A. A., Č. D., Č. B., T. Č., V. K., A. D., S. S., A. P., L. I., S. A., M. G., A. L., V. L., asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta, bei kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis bendrininkų grupėje dalyvauti riaušėse, tai yra viešai smurtauti, niokoti turtą ir kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, pasipriešinti policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims,

jis, S. Ž., riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: nuo 12,15 val. iki 16 val. 50 min., būdamas šalia Lietuvos Respublikos Seimo pastato, esančio Gedimino pr. 53 Vilniuje, ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pats mėtė ledo gabalus bei akmenis į Seimo pastatą, veržėsi į Seimą pats, kurstė bei ragino tai daryti kitus asmenis, kuo šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 283 straipsnio 2 dalyje.

A. P. 2009 m. sausio 16 dieną prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Gedimino prospekte, A.Goštauto ir Gynėjų gatvėse bei Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje, konkliudentiniais veiksmais susitarė su K. L., D. S., T. Š., R. V., G. L., E. Š., A. D., T. Č., J. Š., E. Ž. (Jonušu), S. S., A. A., T. V., A. A., Č. D., Č. B., T. Č., V. K., A. D., S. S., S. Ž., A. A., L. I., S. A., M. G., A. L., V. L., asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta, bei kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis bendrininkų grupėje dalyvauti riaušėse, tai yra viešai smurtauti, niokoti turtą ir kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, pasipriešinti policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims,

jis, A. P., riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: nuo 12.40 val. iki 16.30 val., būdamas prie Lietuvos Respublikos Seimo II-ųjų rūmų, adresu Gedimino pr. 53, Vilniuje, mėtė ledo gabalus, sniego gniūžtes, akmenis į Lietuvos Respublikos Seimo II-ųjų rūmų langus, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 283 straipsnio 2 dalyje.

L. I. 2009 m. sausio 16 dieną prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Gedimino prospekte, A.Goštauto ir Gynėjų gatvėse bei Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konkliudentiniais veiksmais susitarė su K. L., D. S., T. Š., R. V., G. L., E. Š., A. D., T. Č., J. Š., E. Ž. (Jonušu), S. S., A. A., T. V., A. A., Č. D., Č. B., T. Č., V. K., A. D., S. S., S. Ž., A. A., S. A., A. P., M. G., A. L., V. L., asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta, bei kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis bendrininkų grupėje dalyvauti riaušėse, tai yra viešai smurtauti, niokoti turtą ir kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, pasipriešinti policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims,

jis, L. I., riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: nuo 12.40 val. iki 14.30 val., būdamas prie Lietuvos Respublikos Seimo I-ųjų ir II-ųjų rūmų, adresu Gedimino pr. 53, Vilniuje, mėtė sniego gniūžtes, ledo gabalus, akmenis ir kitus daiktus į Lietuvos Respublikos Seimo langus ir pareigūnus, taip pat pasipriešino policininkams bei VST pareigūnams,- puolė ir sudavė smūgį koja į VST pareigūnus, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 283 straipsnio 2 dalyje.

S. A. 2009 m. sausio 16 dieną prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Gedimino prospekte, A.Goštauto ir Gynėjų gatvėse bei Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje, konkliudentiniais veiksmais susitarė su K. L., D. S., T. Š., R. V., G. L., E. Š., A. D., T. Č., J. Š., E. Ž. (Jonušu), S. S., A. A., T. V., A. A., Č. D., Č. B., T. Č., V. K., A. D., S. S., S. Ž., A. A., L. I., A. P., M. G., A. L., V. L., asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta, bei kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis bendrininkų grupėje dalyvauti riaušėse, tai yra viešai smurtauti, niokoti turtą ir kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, pasipriešinti policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims,

jis, S. A., riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: nuo 12.40 val. iki 18.00 val., būdamas prie Lietuvos Respublikos Seimo I-ųjų ir II-ųjų rūmų, adresu Gedimino pr. 53, Vilniuje, mėtė ledo gabalus, sniego gniūžtes, akmenis į Lietuvos Respublikos Seimo rūmų langus, ir išdaužė Lietuvos Respublikos Seimo I-ųjų rūmų langą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 283 straipsnio 2 dalyje.

M. G. 2009 m. sausio 16 dieną prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Gedimino prospekte, A.Goštauto ir Gynėjų gatvėse bei Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje, konkliudentiniais veiksmais susitarė su D. S., T. Š., R. V., G. L., E. Š., A. D., T. Č., J. Š., E. Ž. (Jonušu), A. A., S. S., A. A., T. V., A. A., Č. D., Č. B., T. Č., V. K., A. D., S. S., S. Ž., A. P., L. I., S. A., M. G., A. L., asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta, bei kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis bendrininkų grupėje dalyvauti riaušėse, tai yra viešai smurtauti, niokoti turtą ir kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, pasipriešinti policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims,

jis, M. G., riaušių metu smurtavo ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: nuo 14 iki 17 val., šalia Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, Gedimino pr.53, Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje ir prie Gedimino pr. ir A.Goštautos gt sankryžos, šalia Žvėryno tilto, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, pasipriešino policijos bei VST pareigūnams: nevykdė jų teisėtų reikalavimų nutraukti vykdomus neteisėtus veiksmus, vartojo įvairius necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu bei panaudojo jų atžvilgiu fizinį smurtą – mėtė akmenis, sniego gniūžtes, ledo gabalus, stiklinį butelį, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 283 straipsnio 2 dalyje.

A. L. 2009 m. sausio 16 dieną prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Gedimino prospekte, A.Goštauto ir Gynėjų gatvėse bei Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje, konkliudentiniais veiksmais susitarė su D. S., T. Š., R. V., G. L., E. Š., A. D., T. Č., J. Š., E. Ž. (Jonušu), A. A., S. S., A. A., T. V., A. A., Č. D., Č. B., T. Č., V. K., A. D., S. S., S. Ž., A. P., L. I., S. A., M. G., asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta, bei kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis bendrininkų grupėje dalyvauti riaušėse, tai yra viešai smurtauti, niokoti turtą ir kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, pasipriešinti policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims,

jis, A. L., riaušių metu smurtavo ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: nuo 14 iki 16 val., šalia Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, Gedimino pr.53, Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje šalia fontano, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, pasipriešino policijos bei VST pareigūnams: nevykdė jų teisėtų reikalavimų nutraukti vykdomus neteisėtus veiksmus, vartojo įvairius necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu bei du kartus šovė iš pramoninės gamybos (Vokietija) 9 mm kalibro „Pabeda“ modelio dujinio pistoleto UMAREX Nr.007024677, pagal LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamo D kategorijos šaunamiesiems ginklams, dujiniais-garsiniai šoviniais, taip pat niokojo turtą - mėtė sniego gniūžtes, ledo gabalus, akmenis, stiklinius butelius į LR Seimo rūmų pastato langus, sudaužydamas jų stiklo paketus, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 283 straipsnio 2 dalyje.

V. L. 2009 m. sausio 16 dieną prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, esančių Gedimino pr. 53, Gedimino prospekte, A.Goštauto ir Gynėjų gatvėse bei Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje, konkliudentiniais veiksmais susitarė su D. S., T. Š., R. V., G. L., E. Š., A. D., T. Č., J. Š., E. Ž. (Jonušu), A. A., S. S., A. A., T. V., A. A., Č. D., Č. B., T. Č., V. K., A. D., S. S., S. Ž., A. P., L. I., S. A., M. G., A. L., asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta, bei kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis bendrininkų grupėje dalyvauti riaušėse, tai yra viešai smurtauti, niokoti turtą ir kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, pasipriešinti policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims,

jis, V. L., riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: nuo 12.30 iki 14.30 val., šalia Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, Gedimino pr.53, Vilniuje, nuo A.Goštautos gt. pusės, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, pasipriešino policijos bei VST pareigūnams: nevykdė jų teisėtų reikalavimų nutraukti vykdomus neteisėtus veiksmus ir panaudojo jų atžvilgiu fizinį smurtą – mėtė sniego gniūžtes, ledo gabalus, butelį, taip pat niokojo turtą - mėtė sniego gniūžtes, ledo gabalus į LR Seimo rūmų pastatą, tai yra, padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 283 straipsnio 2 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis D. S. teisme kaltu, padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, prisipažino iš dalies. Teismui paaiškino, kad 2009-01-6 dieną apie 13 val. su draugais E. Š. ir T. Š. atvyko prie Seimo, iš smalsumo pasižiūrėti, kas čia per mitingas prie Seimo vyksta. Jie mitinge sudalyvauti neketino. Prie Seimo naujo priestato jie pamatė didelę žmonių minią, kurią pamatyti tokią didelę jie nesitikėjo. Po ko jie į ją prasiskverbė. Šioje minioje visi žmonės šaukė, šaukė ir jie, o būtent: ,,Vagys“, „Gėda“. Po to žmonės mėtė sniego gniūžtes, tai ir jis sniego gniūžtes mėtė į Seimą. Jis taikė į Seimą, bet jo gniūžtės tikslo nepasiekė. Stovėjo maždaug 40-50 metrų atstumu iki Seimo pastato. Po to jie nuėjo į šalį nuo minios ir stovėjo prie parduotuvės „Maxima“. Po to jie rado stovinčius plakatus, juos pasiėmė ir laikė iškėlę. Vienas iš pareigūnų bėgo į jį, todėl jis bėgo nuo pareigūno į minią. Minioje jį pagavo VST pareigūnas. Jam jis nesipriešino. Po to pajuto, kad šis jį silpnai laiko, todėl jis, siekdamas išvengti sulaikymo, iš jo ištrūko ir nubėgo toliau. Po to pamatė, kad stovi daugiau pareigūnų. Jis sustojo ir jie jį sulaikė. Jis nesipriešino ir nebandė šiems suduoti smūgių. Pareigūnas A. Ž. teigė, kad jam jis bandė suduoti smūgius į krūtinę. Tačiau jo apklausos metu jis negalėjo nurodyti nei vieno pareigūno, kuris būtų matęs jo (D. S.) sulaikymą. Jis dirbo apsaugos tarnyboje, kurioje ankščiau dirbo A. Ž., beje jis iš šios firmos buvo išvarytas. Jis mano, kad A. Ž. norėjo jį specialiai „pasodinti“. Kai jis jį pristatė į komisariatą, jis jam pasakė „aš tau parūpinsiu šiltą vietelę“. Taigi A. Ž. išsigalvojo, kad jam jis bandė suduoti į krūtinę, priešinosi sulaikymui. Be to, A. Ž. norėjo tai firmai pakenkti per jį. Jis jį apšmeižė. Tačiau anksčiau jis su A. Ž. nebuvo susipykęs. Kai A. Ž. jį sulaikė, su juo jokio konflikto nebuvo. Nepripažįsta, kad jis į Seimą mėtė akmenis, kad jie buvo, veikė bendrininkų grupėje. Kitų asmenų, buvusių šalia riaušių metu, jis nepažįsta, ankščiau jų nebuvo matęs. Be to jis prieš jo atliktus veiksmus chuliganiškų paskatų neturėjo, o sniego gniūžtes mėtė iš vaikiškų paskatų. Porą kartų metė ledo gabalus į pareigūnus, nes šie pradėjo šaudytis ašarinėm dujom ir kulkom. Pamatęs, kaip pareigūnai sužaloja kitus asmenis, jį „paėmė“ pyktis. Tokias savo veiksmas jis norėjo pareikšti nepasitenkinimą. Pripažino, jog tą dieną, prieš einant prie Seimo ir riaušių metu su T. Š. ir kitais nepažįstamais asmenimis vartojo alkoholinius gėrimus. Kai jis mėtė sniegą, ledo gabalus, neatkreipė dėmesio, kaip reagavo šalia esantys žmonės. Jo neblaivumas turėjo įtakos veiksmams. Gniūžčių mėtymas buvo alkoholio vartojimo pasekmė. Šių įvykių metu jis prieš nieką necenzūrinių žodžių nevartojo. Jis su T. Š. ir E. Š. buvo šalia vienas kito. Jie galėjo girdėti ir matyti vienas kitą. Jo draugai stebėjo situaciją, pakartojo tai, ką jis padarė, - metė gniūžtes, šūkavo. Jie vienas kitą tai daryti neskatino, iš anksto apie nieką nesitarė. Pripažino, kad jis spardė nuvirtusį konteinerį, kurį su juo spardė ir T. Š.. Tačiau šis konteineris jau buvo nuverstas, jie tik į jį spyrė. Tačiau jie jo nesugadino. Jis neatkreipė dėmesio į Seimo langus, todėl negali pasakyti, ar Seimo darbuotojai provokavo minią. Niekas jo neskatino, jis ką padaręs darė savo nuožiūra. Be to, jis neturėjo tikslo naikinti kieno tai turtą. Be savo draugų, su kitais asmenimis jis nėra susijęs, jų nepažįsta. Peržiūrint prokuroro pateiktą vaizdo medžiagą ir byloje esančias fotonuotraukas, susijusias su kaltinamuoju D. S., jis patvirtino, kad jis vaizdo įraše yra užfiksuotas. Po peržiūros atsakė, kad jis neatkreipė dėmesio į Seimo lango dužimą, kad vaizdo įraše yra užfiksuoti su juo buvę T. Š. ir E. Š., kad vaizdo įraše užfiksuoti visi veiksmai, kuriuos jis riaušių metu atliko (t. 33, b.l. 190, 191).

Kaltinamasis T. Š. teisme kaltu, padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, neprisipažino. Teismui paaiškino, kad 2009-01-16 su draugais D. S. ir E. Š. nuvažiavo prie Seimo. 13.00 val. prie Seimo buvo daug žmonių. Jie stovėjo iki seimo 30-40 metrų atstumu. Tuo metu minioje esantys žmonės mėtė sniego gniūžtes. Jis taip pat metė, bet gniūžtės tikslo nepasiekė, nes atstumas buvo labai didelis. Tačiau jis ne visą laiką buvo šalia D. S.. Jis matė, kaip jis mėtė sniego gniūžtes. Tačiau nematė, kad šis būtų kažką daugiau metęs. D. S. metė sniegą link Seimo pusės. Jis taip pat metė link Seimo. Pripažino, jog, būdamas prie Seimo, vartojo alkoholinius gėrimus. Tiksliau, vartojo alkoholį prie „bromo“ šalia parduotuvės „Maxima“. Kartu alkoholį gėrė daug žmonių, kurių jis nepažinojo. Jie necenzūrinius žodžius vartojo tik tarpusavyje, tarp draugų. Jis negirdėjo policininkų raginimų išsiskirstyti. Prie Seimo buvo daug triukšmo. Niekas nesiskirstė, todėl ir jie norėjo pabūti prie Seimo ir pasižiūrėti, kas čia vyks toliau. Jis šiukšlių konteinerio nespardė. Konteineris buvo nuverstas ant praėjimo, todėl jis jį turėjo patraukti. Jis jį pastūmė su koja. Tačiau jam mintis pastatyti konteinerį nekilo. Jis nemano, kad sniego mėtymas yra nusikaltimas. Tai buvo vaikiškas poelgis. Sniego mėtymas ir viskas. Su jais dar buvo U. M., bet jis vėliau sutiko kitus draugus ir su jais išėjo. Jis matė, kad žmonės mėtė į Seimą kažką. Tačiau tai ir kiti žmonių veiksmai jo neįtakojo. Alkoholis neįtakojo jo veiksmų. Be to, jis nežino, kiek tiksliai buvo išgėręs alkoholio. Po jo sulaikymo jam buvo patikrintas girtumo laipsnis. Buvo nustatytas 1,65 promilių girtumas. Peržiūrėjus prokuroro pateiktą vaizdo medžiagą ir byloje esančias fotonuotraukos, susijusias su kaltinamuoju T. Š., jis patvirtino, kad vaizdo įraše jis yra užfiksuotas. Atsakė, kad nuotraukoje užfiksuota tai, kad jis laiko tamsaus sniego gniūžtę. Bet gniūžtes jis metė į upę. Be to, jis iš minėto konteinerio paėmė butelį alaus, nes norėjo jį priduoti tarai. Tačiau jo nepridavė, nes butelį padėjo atgal į konteinerį. Konteinerio jis nespardė, jis jį tik pastūmė (t. 33, b. l. 191, 192).

Kaltinamasis R. V. teisme kaltu, padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, prisipažino iš dalies. Teismui paaiškino, kad 2009-01-16 jis susitiko su Audrium ir Gintaru, kuriuos menkai tepažįsta. Nuvyko prie Seimo. Žinojo, kad ten bus mitingas. Ten jis mėtė į Seimą sniegą, kiaušinius, tačiau ar pataikė nežino. Tai buvo jo protestas prieš „klounus - seimūnus“, nes jie daro, ką nori. Kaip kitaip išreikšti savo nuomonę? Jis tuo metu buvo blaivus, nevartojo necenzūrinių žodžių. Prieš sulaikymą pareigūnai jo neįspėjo. Jie atėjo ir iš karto jį puolė, jį sulaikė. Jis nebuvo bendrininkų grupėje nei su vienu asmeniu. Jis veikė vienas. Be to, jis kiaušinius metė į pareigūnus, tačiau ar į šiuos pataikė nežino. Į pareigūnus metė, nes jautė nepasitenkinimą, kad šie čia gina tuos seimūnus. Be to, kad šie šaudo į žmones - į veidus, į pirštus. Savo veiksmų gerai nevertina, bet ir nesijaučia kažką bloga padaręs. Tai nebuvo riaušės, nes jis veikė vienas. Peržiūrėjus prokuroro pateiktą vaizdo medžiagą ir byloje esančias fotonuotraukas, susijusias su kaltinamuoju R. V., jis patvirtino, kad vaizdo įraše yra užfiksuotas jis. Tačiau vaizdo įraše, ten nebuvo grindinio plytelės dalis. Jis taip elgėsi, nes jis už Lietuvą, o Seimas nieko bendro neturi su Lietuva. Jo ikiteisminio tyrimo metu duoti pareigūnai paaiškinimai yra teisingi. Be to, paaiškino, kad Seimo darbuotojai provokavo minią pro langus, rodydami nepadorius ženklus (t. 33, b. l. 193).

Kaltinamasis G. L. teisme kaltu, padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, neprisipažino. Teismui paaiškino, kad 2009-01-16 d. jis buvo prie Seimo. Jis davė filmuojančiams žurnalistams interviu, tokiu būdu išreiškė savo nepasitenkinimą. Nešūkavo, nevartojo necenzūrinių žodžių, nieko į Seimą nemetė, nieko taip ar pan. daryti jis neragino. Aplink jį buvusių žmonių jis nepažinojo. Per jo sulaikymą buvo pažeistos jo teisės. Jis buvo sulaikytas prie ligoninės. Jo žaizdos nebuvo apžiūrėtos. Sulaikymo metu žaizdos trūko. Be to, jis minioje pamatė dėdę, tai jam metė gniūžtę, bet vėliau pasirodė, kad ten ne jo dėdė. To žmogaus jis atsiprašė. Prokuratūroje buvo peržiūrėta tik viena jo pasakyta frazė. Duodamas interviu, jis sakė, kad mitingas padės, nes Seimas turi išeiti pasikalbėti su žmonėm. Šis interviu lėmė tai, kad jį sulaikė. Peržiūrėjus prokuroro pateiktą vaizdo medžiagą ir byloje esančias fotonuotraukas, susijusias su kaltinamuoju G. L., jis nepatvirtino, kad vaizdo įraše jis yra užfiksuotas. Atsakė, kad tą dieną jis vilkėjo juodą striukę, juodas sportines kelnes ir kepurę. Gali būti, kad jo kelnės buvo su baltom juostelėm. Dėl kiaušinių, tai jo mama paprašė nupirkti kiaušinių. Minioje prie jo pribėgo ir paprašė kiaušinių. Jis nematė savo veido vaizdo įraše, todėl negali tvirtinti, kad vaizdo įraše yra jis. Savęs neatpažino. Taip pat paskutiniame filmuotos medžiagos epizode jis savęs nematė (t. 33, b. l. 193).

Kaltinamasis E. Š. teisme kaltu, padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, prisipažino iš dalies. Teismui paaiškino, kad jis su draugais buvo prie Seimo 2009-01-16 apie 13.00 val. Jie įsiterpė į minią ir ją stebėjo. Vieną, kitą gniūžtę jis gal ir metė, bet tiksliai neatsimena. Po valandos jie ėjo gatve tarp Seimo rūmų. Jis atsisuko su sniego gniūžte į Seimą ir į jį pareigūnai šovė. Pataikė jam į galvą, todėl jis iš karto krito be sąmonės. Pagulėjo keletą minučių, po to visi pribėgo prie jo ir klausė, ar jam reikia pagalbos. Jis su T. Š. ir D. S. nuėjo į parduotuvę. Tada pirko jam servetėlių ir butelį „trejų devynerių“, skausmą numalšinti. Jam labai skaudėjo. Galva labai ištino. Nuėjo į kiemą pro „bromą“ ir tą butelį išgėrė gal „ant dešimt" žmonių. Po to jie grįžo atgal, stovėjo su plakatais, juos pradėjo gaudyti ir galiausiai sulaikė. Jį nuvedė į greitosios pagalbos automobilį, kur jis paprašė, kad jį išvežtų į ligoninę. Jie išvažiavo apie 15.00 val. Į ligoninę jis nebuvo nuvežtas, nes jį nuvežė namo ir paleido. Be to, plakatus jie rado netoli nuvirtusio konteinerio. Dėl peršautos galvos, jam buvo nustatytas 50 % nedarbingumas visiems metams. Kitų esančių salėje kaltinamųjų jis nepažįsta. Jis nelabai atsimena visos savo veiksmų eigos. Paaiškinimas patikrinti teismas pagarsino įtariamojo E. Š. ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotus paaiškinimus (tomas 1 lapas 12-13). Atsakė, kad jis metė jau į sudužusį langą. Tas langas buvo 1,5x1 m., išmatavimų, pirmame aukšte, nuo Gedimino prospekto pusės. Jis matė, kaip žmonės aplinkui mėtė tik sniego gniūžtes. Be to matė, kaip iš Seimo rūmų pastato pro langus darbuotojai provokavo minią. Kitų asmenų veiksmai jo neįtakojo. Jis nesiekė padaryti ką nors bloga. Jis jautė nepasitenkinimą dėl peršautos galvos. Alkoholis neįtakojo jo veiksmų. Peržiūrėjus prokuroro pateiktą vaizdo medžiagą ir byloje esančias fotonuotraukas, susijusias su kaltinamuoju E. Š., jis patvirtino, kad vaizdo įraše jis yra užfiksuotas. Atsakė, kad ledo gabalus mėtė iš pykčio. Nežino, kodėl buvo pasipiktinęs. Jis neatsimena, ar ledo gabalą metė prieš sužalojimą. Neatsimenu, dėl ko jis tada rankomis plojo. Plojimas paprastai reiškia džiaugsmą. Negali paaiškinti, kodėl jie džiaugėsi dėl dūžtančių stiklų. Savo veiksmus vertina blogai. Gailisi. Be to, apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo pareigūną jis netiksliai atsiminė įvykius. Kai metė gniūžtę į langą, jam atrodo, kad jis jau buvo pažeistas. Ikiteisminio tyrimo metu duoti pareigūnui paaiškinimai yra teisingi. Teismas paaiškinimams patikrinti pagarsino įtariamojo E. Š. ikiteisminio tyrimo pareigūno apklausos metu duotus parodymus (tomas 19, bylos lapas 5-6). Atsakė, kad papildo šiuos paaiškinimus, t.y. kad jo nepasitenkinimas buvo ir dėl sužalotos galvos. Patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi. Jis nematė pareigūno, kuris į jį šovė. Tiksliai žino, kad pareigūnas buvo su uniforma (t. 33. b.l. 192, 193).

Kaltinamasis A. D. teisme kaltu, padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, prisipažino iš dalies. Teismui paaiškino, kad jis į mitingą prie Seimo atvykau vienas 2009-01-16 apie 13.00 val. Žmonės stovėjo su plakatais, šūkavo. Seimo darbuotojai pro langus išprovokavo minią ir žmonės pradėjo mėtyti į Seimą sniegą. Ji irgi porą gniūžčių metė, bet niekur konkrečiai netaikė ir, jam regis, niekur nepataikė. Pagalvojo, kad jei jau visi mėto, tai ir jis pabandys. Atsakė, kad jis tuo metu nebuvo pavartojęs alkoholio. Jis jokio turto neniokojo. Prie Seimo jis buvo vienas, be pažįstamų. Iš pareigūnų jokių reikalavimų nebuvo. Bent jau jis jų negirdėjo. Pareigūnai išėjo su skydais ir pradėjo stumti minią. Tada jis atsitraukė. Paaiškinimams patikrinti teismas pagarsino įtariamojo A. D. ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotus paaiškinimus (tomas 19, bylos lapas 5-6). Atsakė, kad jis ledo nemėtė. Jis šiuo metu tiksliai neatsimena, kaip ten buvo. Ikiteisminio tyrimo metu jis davė tikslesnius paaiškinimus. Jis buvo su skarele, džinsais, odine striuke ir odiniais batais. Jis kaip ir nesakė necenzūrinių žodžių pareigūnams. Galbūt pareigūnai netiksliai nurodė, kad jis vartojo necenzūrinius žodžius. Jis buvo sulaikytas prie Mažvydo bibliotekos. Jis nematė, ar visus, buvusius prie Mažvydo bibliotekos, sulaikė. Konstrukcijų prie bibliotekos jis nelaužė ir nespardė. Jis iš pareigūnų „gavo“ dvi kulkas. Jis turi pažymą, kad buvo sužalotas. Pirma kulka pataikė jam į petį. Po to antrą kartą jį pašovė. Jį sulaikė apie 15.00 val. Pareigūnai šaudė į „beleką“. Jis pajuto didelį skausmą ir suprato, kad jį pašovė. Šį šūvį jis „gavo“ aikštėje. Tada nubėgo į kiemą prie Mažvydo bibliotekos. Jis neslėpė veido, o saugojosi nuo dujų. Jis nelaikė vėliavos. Policininkai, veždami jį į komisariatą grasino „pasodinti“. Jie grasino visiems. Peržiūrėjus prokuroro pateiktą vaizdo medžiagą ir byloje esančias fotonuotraukos, susijusias su kaltinamuoju A. D., jis patvirtino, kad vaizdo įraše jis yra užfiksuotas (t. 33, b. l. 194).

Kaltinamasis T. Č. teisme kaltu, padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, neprisipažino. Teismui paaiškino, kad jis nelabai prisimena tų įvykių, reiktų žiūrėti kokius paaiškinimus davęs. Atsakė, kad jis tą dieną buvo vienas, be draugų. Nieko nemėtė, nei į Seimo pastatą, nei į pareigūnus. Jis tik norėjo išreikšti prieštaravimą dėl mokesčių didinimo. Daug šūksnių nebuvo. Tik tai, „vagys lauk“. Pripažino, kad ikiteisminio tyrimo metu jis atpažino save iš pateiktų nuotraukų. Ikiteisminio tyrimo metu jis pareigūnui paaiškinimų nedavė. Atsakė, kad iš teismo salėje esančių asmenų pažįsta K. L. ir G. L.. Tačiau jis mitingo metu nepastebėjo, kad šie būtų buvę šalia jo. Peržiūrėjus vaizdo medžiagą ir fotonuotraukas, susijusias su kaltinamuoju T. Č., šis patvirtino, kad vaizdo įraše jis yra užfiksuotas. Be to, kad jis matė save nuotraukose. Tačiau kas meta jis nepažįsta. Be to jis buvo ant Žvėryno tilto. Policijos pareigūnai juos atstūmė. Tačiau jis pora gniūžčių, kiaušinius metė. Kitų asmenų nepažįsta. Paaiškino, kad jis stovi toje vietoje nugara. Ką asmenys sakė jis negirdėjo. Pakėlė sniegą nuo žemės. Be to jis metė sniegą į pažįstamus, bet ne į pareigūnus. Vaizdo įrašuose nei K. L., nei G. L. neatpažino. Taip pat atsakė, kad jo veiksmai padaryti tuo metu, neatitinka kaltinime surašytų aplinkybių. Jis nepažeidinėjo viešosios tvarkos, nesipriešino policijos pareigūnams, nebuvo sulaikytas policijos pareigūnų. Minia jau buvo nustumta nuo Seimo pastato, dabar sunku pasakyti kur jis buvo. Be to sniego gniūžtė buvo mesta šiaip sau. Galėjo atvykti prie Seimo apie 14.30 val., kada išvyko negali pasakyti. Nevartojo necenzūrinių žodžius, tik tai „vagys lauk“. Kaip minėjo į pareigūnus nieko nemėtė, o kiaušinius mėtė į upės pusę. Jo veiksmų niekas neįtakojo. Su pareikštais civiliniais ieškiniais nesutiko (t. 34, b. l. 16, 17).

Kaltinamasis K. L. teisme kaltu, padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, neprisipažino. Teismui paaiškino, kad atsisako duoti paaiškinimus. Peržiūrėjus prokuroro pateiktą vaizdo medžiagą ir byloje esančias fotonuotraukos, susijusias su kaltinamuoju K. L., jis nepatvirtino, kad vaizdo įraše jis yra užfiksuotas (t. 33, b. l. 194).

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis J. Š. teisme kaltu, padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, neprisipažino. Teismui paaiškino, kad jis gyvena netoli Kalvarijų gatvės. 2009-01-16 jis nuėjo į turgų, o šis nedirbo. Suprato, kad visi žmonės mitinge. Nusprendė ir jis į jį nueiti. Tuo metu, kai jis atvažiavo, visi ėjo nuo Vyriausybės link Seimo. Jis stovėjo pirmoje eilėje ir stebėjau situaciją. Matė, kad stovėjo policija. Žmonėms buvo pasakyta, kad niekas iš Seimo neišeis. Pro Seimo rūmų langus buvo rodomi įvairūs ženklai, kurie provokavo minią. Būtų nufotografavęs, tačiau telefone kameros nebuvo. Po to buvo mėtomos raudonos spalvos granatos. Tada atbėgo pareigūnai ir sulaikė. Jis nesupranta, kodėl ji čia esa, kodėl jis kaltinamasis. Jis nieko nepadarė. Be to jis buvo pašautas, ligoninėj dėl kojos gulėjo, kurį laiką vaikščioti negalėjo. Jam buvo pašautas kelias. Kojoje įstrigo šovinio konteineris. Dėl to jam darė operaciją po kurios jis gulėjo ligoninėje. Jis ir taip nedaug uždirba, o tiek išlaidų buvo. Atsakė, kad jis nemėtė jokių daiktų prie Seimo. Tačiau paleido pora gniūžčių. Iš pareigūnų negirdėjo jokių raginimų pasišalinti. Moteris visiems dalino akmenis. Jis iš jos akmens neėmė. Paaiškinimams patikrinti teismas pagarsino įtariamojo J. Š. ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotus paaiškinimus (tomas 10, bylos lapas 18-20). Atsakė, kad jis paėmė akmenį, bet jį metė į kitą pusę, ne į Seimą. Jis metė į tuos pareigūnus, kurie paleido dujinį užtaisą. Tuo metu jis buvo blaivus. Pas pareigūną apklausos metu duoti paaiškinimai yra teisingi. Be to, atsakė, kad jis niekam nieko nesakė. Tik pareigūnams sakė „ką jūs darot, čia mažas vaikas yra“. Po sužeidimo jis negali sportuoti, prarado daug pinigų, darbą, buvo registruotas Darbo biržoje. Šiuo metu vėl dirba. Jis kreipėsi dėl jo sužalojimo. Tačiau į tai atsakymas yra toks, kad jis teisme kaip kaltinamasis. Pripažįsta, tik kad mėtė sniegą. O taip elgtis jis pats nusprendė, niekas jo nekurstė. Peržiūrėjus prokuroro pateiktą vaizdo medžiagą ir fotonuotraukas, susijusias su kaltinamuoju J. Š., jis nepatvirtino, kad vaizdo įraše jis yra užfiksuotas. Atsakė, kad jis metė sniegą į Seimą, nes Seimo nariai tai išprovokavo. Jis negirdėjo langų dužimo garso. Prie Seimo jis atėjo apie 12 val. (t. 33, b. l. 194, 195).

Kaltinamasis E. Ž. (J.) teisme kaltu, padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, neprisipažino. Teismui paaiškino, kad 2009-01-16 susitiko su U. M., kuris irgi atėjo prie Seimo. Po to juodu nuėjo prie parduotuvės „Maksima“. Po ko pajuto dujų kvapą. Tuo metu jis aplinkui buvusiems žmonėms sakė nieko nemėtyti. Tačiau jam kliuvo dujos. Vėliau buvo sužeistas, jam buvo reikalinga medicinos pagalba. Jam brangiai kainavo, jis suluošintas visam gyvenimui. Ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus prisimena. Atsakė, kad buvo pašautas, kai jam išsprūdo kiaušinis iš rankų, tai jo liudytojas matė. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu prokuroras jį įtikinėjo, kad jis kaltas. Be to, dėl dujinio užtaiso, tai jis jį nuspyrė link Seimo pastato. Nurodė tik tai kryptį. Iš salėje esančių asmenų jis nieko nepažinojo. Tačiau dalyvavo prie Seimo labai trumpai, po to buvo ligoninėje. Jis 2009-01-16 su L. I. atvyko kartu prie Seimo. Nežino ką reiškia konkliudentiniais veiksmais susitarę. Be to, nesitarė su asmenimis dėl neteisėtų veiksmų, neprovokavo žmonių, priešingai jis prašė žmonių, kad nemėtytų. Jokio turto neniokojo, smurto nenaudojo. Iš pareigūnų buvo reikalavimas eiti. Be to, prie Seimo atvyko apie 12 val., o kelintą jį išvežė į ligoninę nežino. VST pareigūnų turėtų atsiprašyti ...., juos vadino angelais, gynėjais, sargais, šunimis .... . Neagitavo žmonių šturmuoti Seimą. Nemetė akmenų. Ledą nuo gatvės ... sniego krešulį ..., sniegą metė. Tačiau kiek kartų metė nepasakys. Be to, jis turėjo vieną kiaušinį, kuris jis jam iškrito, o jokių kitų daiktų neturėjo. Bendrininkai? Kas jie tokie ? Taip pat atsakė, kad tuo metu, kai atvyko prie Seimo matė Paleckį ir kitus. Tačiau konkrečių iš teismo salėje esančių asmenų nematė. Be to, raginimo iš pareigūnų pusės eiti negirdėjo. Pareikštų civilinių ieškinių neprisipažįsta, nes nepadarė jokios turtinės žalos. Peržiūrėjus vaizdo medžiagą ir fotonuotraukas, susijusias su kaltinamuoju E. Ž. (Jonušu), jis patvirtino, kad vaizdo įraše jis yra užfiksuotas. Atsakė, kad dėžutę jis rado. Be to, kad jis matė kas į jį šovė. Šovė iš 5-6 metrų atstumo. Kad dėl visų įvykių Kubilius provokavo žmones. Be to, paaiškino, kad jis jau antrą kartą teisiamas už tą patį, jis buvo administracine tvarka baudžiamas. Kitiems buvo skirtos administracinės nuobaudos, o jo byla iš teismo buvo vėl perduota prokuratūrai. Tačiau administracine tvarka dėl to paties nebuvo nubaustas. Prokuroras patikslina, kad kaltinamajam S. Ž. buvo surašytas ATP protokolas, tačiau buvo nutraukta administracinė byla ir ši grąžinta prokurorui tęsti tyrimą (t. 34, b. l. 58, 59).

Kaltinamasis A. A. teisme kaltu, padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, neprisipažino. Teismui paaiškino, kad 2009-01-16 prie Seimo nuvažiavo per pietų pertrauką su bendradarbiais. Jie buvome šešiese. Visa minia rinkosi prie fontano. Paleckis visus ragino eiti. Jie buvo minios priekyje. Visi šaukė „Vagys“. Jis keletą kartų metė sniego gniūžtes, bet jas nenumetė iki Seimo. Vėliau direktorius liepė grįžti į darbą. Jis išėjo ieškoti bendradarbio ir jį sulaikė. Jis turi savo filmuotą medžiagą iš kurios matosi, kad jis nesipriešino. Iš kaltinamųjų ji nieko nepažįsta. Atsakė, kad jis metė gniūžtes iš kvailumo. Visi metė, tai ir jis. Metė į Seimo pusę. Jo mestos gniūžtė nepasiekė Seimo. Aplink esantys žmonės irgi mėtė. Jam dar kiaušiniu pataikė, teko valytis. Buvo išgėręs butelį alaus su bendradarbiu. Tačiau nevartojo necenzūrinių žodžių ir pareigūnams nesipriešino, kaip ir neprisidėjo prie žalos padarymo. Be to jis ledo gabalų, kiaušinių nemėtė, negirdėjo jokių riksmų, nes ten buvo labai daug triukšmo. Jie visi stovėjo susigrūdę. Be to jo laikino sulaikymo protokolas, surašytas 3-iajame PK, buvo surašytas vėliau negu jis iš tikrųjų buvo sulaikytas. Be to, jis matė per langus Seimo darbuotojų provokuojantį elgesį. Jis negirdėjo iš pareigūnų reikalavimų. Peržiūrėjus prokuroro pateiktą vaizdo medžiagą ir byloje esančias fotonuotraukas, susijusias su kaltinamuoju A. A., jis patvirtino, kad vaizdo įraše jis yra užfiksuotas. Atsakė, kad jis metė sniegą. Metė, nes visi mėtė. Matė, kad guli akmenys, bet jis jų nemetė. Jis pripažįsta, kad metė keletą kartų sniego gniūžtę. Metė 2 ar 5 kartus. Jis neprovokavo žmonių, neskatino jų smurtauti. Kitų kaltinamųjų, be S. S., jis nepažįsta. Kitų asmenų veiksmai jo neįtakojo. Jis elgėsi savo nuožiūra (t. 33, b.l. 195).

Kaltinamasis S. S. teisme kaltu, padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, neprisipažino. Teismui paaiškino, kad 2009-01-16 jis su draugais buvo prie Seimo rūmų mitinge. Jis numetė porą gniūžčių į Seimo pusę. Po to viršininkas pasakė, kad reikia grįžti į darbą. Po to atbėgo pareigūnai iš nugaros ir jį įsitempė į Seimą. Atsakė, kad tuo metu kiti žmonės mėtė sniegą. Jų elgesys jo neįtakojo. Jis tik su kolektyvu stovėjo. Negali pasakyti, kas pradėjo mėtyti. Prieš jo gniūžtės metimą, jau buvo pradėtas mėtymas. Jis neturėjo piktybinio tikslo. Jis buvo išgėręs, bet nedaug. Atsakė, kad be sniego, jis daugiau nieko nemetė. Seimo darbuotojai stovėjo prie langų ir rodė miniai visokius ženklus. Jis norėjo jiems parodyti. Jautėsi dėl to pažemintas. Jis neskatino kitų asmenų, su jais nedarė bendrų veiksmų. Prie Seimo jis prabuvo maždaug 1 valandą. Kai jį sulaikė, buvo maždaug 10 pareigūnų. Jis nesitikėjo, kad jį sulaikys (t. 33, b. l. 195).

Kaltinamasis A. A. teisme kaltu, padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, neprisipažino. Teismui paaiškino, kad 2009-01-16 prie Seimo atvyko apie 12 valandą su pažįstamais, su kuriais po to išsiskyrė. Tačiau šiuo metu šių teismo salėje nėra. Susitikome trise Naujininkuose. Per televizoriaus programas, radiją buvo paskelbta, kad prie Seimo bus mitingas. Susitarėm, kad važiuosime prie Seimo. Nuvažiavęs prie Seimo matė žmonių rėkavimus. Mitingas buvo ką tik prasidėjęs. Po to, prasidėjo mėtymai į Seimo pusę. Kas ką daužė jis nežino. Neramumai prasidėjo apie 12.30 val. Atsakė, kad kai prasidėjo mėtymai, jis stovėjo prie Seimo. Paskui kelis kartus metė į viršų ledo gabaliukus. Iš galo žmonės mėtė, tai ir jis mėtė. Kiti žmonės irgi mėtė. Iš trečių Seimo rūmų pro langus žmonės rodė „fakus“, špygas, grotas, kvailio ženklus. Metė dėl to, kad jį tie ženklai įžeidė. Prieš tai jokių mėtymų nebuvo. Kai atėjo pareigūnai, metė sniego gniūžtę į viršų, bet ši nepasiekė. Tuo metu buvo šaudoma dujiniais užtaisais, o į jį pataikė guminė kulka. Kiek laiko buvo prie Seimo pastato neatsimena. Kažkur apie 15 val., vienas išėjo namo. Patikslino, kad jis du kartus metė, tačiau neturėjo jokio tikslo ką nors sužaloti, be to negalėjo pataikyti. Taip pat jis neprovokavo žmonių mėtyti į Seimą, nesipriešino policijos pareigūnams, jokios žalos nepadarė. Civilinių ieškinių nepripažįsta. Peržiūrėjus vaizdo medžiagą ir fotonuotraukas, susijusias su kaltinamuoju A. A., jis patvirtino, kad vaizdo įraše jis yra užfiksuotas. Atsakė, kad jis tik du kartus metė, nevartojo necenzūrinių žodžių, iš Seimo ženklus rodė toje vietoje, kur bobutė vaikščiojo, iš trečio aukšto. Ikiteisminio tyrimo metu nieko nesakė dėl rodytų gestų, nes pamiršo. Jam darė spaudimą. Norėjo jį be gynėjo apklausti. Tačiau vėliau apie tai jis nieko nesakė gynėjui. Patikslino, kad jo niekas ikiteisminio tyrimo metu neklausė dėl gestų. Tačiau jam ikiteisminio tyrimo metu buvo užduotas klausimas kodėl metė. Tuomet jis atsakė, kad ir kiti žmonės mėtė (t. 34, b. l. 17, 18).

Kaltinamasis T. V. teisme kaltu, padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, prisipažino iš dalies. Teismui paaiškino, kad nepripažįsta kaltinimo dalies, kuri susijusi su veidrodėliais ir tos dalies, kad provokavo asmenis dėl riaušių. Be to, jis 2009-01-16 grįžo iš darbo, sulaukė draugo skambučio, kad prie Seimo vyks mitingas. Šis jį pakvietė važiuoti kartu. Po to šis antrą kartą paskambino. Po ko jam pasidarė labai įdomu pažiūrėti kas ten vyksta. Jis su draugu prie Seimo atvyko po 12 val. Susirinkusi minia norėjo, kad valdžia išeitų iš Seimo pastato. Minia buvo išprovokuota, prasidėjo mėtymai. Jis metė savo telefoną į Seimo langus, bet stiklo neišdaužė. Matė kaip Seimo darbuotoja iš vidaus rodė įvairius gestus pro langus. Tada minia pradėjo mėtyti į tuos langus. Buvo mestos „čeriomucha“ dujos nuo jo, kažkur tai už 10 metrų. Po to, pasirodė VST pareigūnai. Po to jis keletą kartų metė į pareigūnus sniego gniūžtes. Pasirodžius pareigūnams, dalis minios atsitraukė iki fontano. Po to į juos mestas dujas jis nuspyrė kojomis. Buvo paveiktas minios, Seimo darbuotojų. Prisipažįsta iš dalies. Ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus palaiko. Atsakė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai pas ikiteisminio tyrimo teisėją yra teisingi. Tačiau jis nesutinka dėl veidrodėlių, ir dėl to, kad provokavo minią. Su veidrodėliais galėjo taip įvykti, bet tikrai netyčia. Minioje buvo agituojančių asmenų, kurie ragino pulti Seimą. Jam sužinojus dėl ko vyksta mitingas, jį veikė žodžiai. Buvo išprovokuotas minios. Ikiteisminio tyrimo metu nepaminėjo, kad asmenys iš Seimo rūmų rodė gestus, nes buvo pasimetęs. Padarytą žalą turėtų atlyginti Seimo nariai. Civilinių ieškinių nepripažįsta. Teigė, kad Viešoje vietoje galima mėtyti sniegą, akmenis, jei nepasiekia tikslo. Tikslo sniegą mėtyti, kad kam nors pataikyti nebuvo. Be to, prieš rinkimus dauguma Seimo narių pažadėjo mažinti mokesčius, tačiau buvo pakeltos kainos. Tai sukėlė vidinį nerimą. Gailisi dėl pasikarščiavimo, nebuvo būtina mėtyti į Seimo langus. Pripažino, kad išdaužė vieną Seimo rūmų langą. Į šį metė marmuro plytelės gabaliuku. Išdužo stiklas, nes jo mestas gabaliukas galbūt buvo per didelis. Be to, vartojo žodį „valkatos“, todėl kad jie už pinigus viską daro. Pripažino, kad negalima rodyti viešoje vietoje įvairių gestų. Ikiteisminio tyrimo metu jo greičiausiai klausė dėl ko mėtė į Seimo rūmus. Tuo metu jis lygtai nurodė priežastis. Pagarsinus kaltinamojo T. V. paaiškinimus duotus ikiteisminio tyrimo metu (21 tomas, 39-42 l.), atsakė, kad Edgaras yra jo draugas. Mėtymus išprovokavo Seimo nariai, tuo mėtymu jie norėjo, kad jie išeitų į lauką. Apie kurstytojus nelabai prisimena. Tačiau tie du vyrukai migravo po visą minią, skatino minią, keikėsi. Tačiau jis ne itin į jų elgesį reagavo, jie neišprovokavo jo veiksmų. Jis pareigūnų kitaip nevadino. Nesikeikė. Tačiau gal nusikeikė. Gal duodamas paaiškinimus turėjo omenyje, kad minia keikėsi. Pas ikiteisminio tyrimo teisėją netiesą kalbėjo. Prie Vilniaus vartų stūmė minią prie Seimo į VST pareigūnų eilutę. Bėgo padėti, gali būti, kad sustabdyti judėjimą. Taip pat atsakė, kad teismo salėje nėra tų dviejų kurstytojų, kuriuos nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Be to, minią paveikė šūksniai „ar jūs bailiai, bijote mėtyti“. Iš pradžių mėtė sniego gniūžtes, kažkur po 20 minučių. Jo veiksmams visa minia turėjo įtakos, o ne būtent tie du asmenys. Peržiūrėjus vaizdo medžiagą ir fotonuotraukas, susijusias su kaltinamuoju T. V., jis patvirtino, kad vaizdo įraše jis yra užfiksuotas. Atsakė, kad metė šviestuvą į Seimo pastatą. Jokių nurodymų, ar tai nutraukti neteisėtus veiksmus, ar pan. iš policijos pareigūnų jis negirdėjo. Turbūt buvo iki pabaigos prie Seimo. Suprato, kad vyksta riaušės, t.y. neteisėti žmonių veiksmai (t. 34, b. l. 18-20).

Kaltinamasis A. A. teisme kaltu, padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, prisipažino iš dalies. Teismui paaiškino, kad nepripažįsta kaltinimo dalies, kad provokavo asmenis dėl riaušių. Pripažįsta tik tuos veiksmus, kuriuos nurodė ikiteisminio tyrimo metu duodamas paaiškinimus pareigūnui. Be to, išgirdo apie profesinės sąjungos rengiamą mitingą dėl gyventojų nepasitenkinimo. Jis buvo bedarbis, sumanė solidariai išreikšti savo nuomonę. Skandavo kartu su minia. Metė du kartus sniego gniūžtes, tačiau jos nebuvo numestos. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas paaiškinimus sakė, kad seimūnus vadino „šunimis“, buvo nusiminęs. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad asmenys iš Seimo rodė gestus, paaiškino kaip, ką šie rodė. Kaip prasidėjo neramumai, pareigūnai į minią paleido 3-4 dujines šaškes. Nuo jų jis kosėjo. Minia juos atmetė atgal į pareigūnų pusę. Jis nieko nedaužė, riaušėse nedalyvavo, nieko neagitavo. Civilinio ieškinio nepripažįsta. Atsakė, kad jis į mitingą ėjo dėl reformos. Ta reforma buvo padidintas PVM tarifas 21 procentu, be to sakykim buvo mokesčių reforma, kuria padidinti individualūs mokesčiai, dėl ko 55 procentai nuo pajamų turi būti sumokėti valstybės mokesčiams. Tuo metu jis norėjo įsidarbinti, bet išgyvenimo sąlygos visiškai netenkino. Atsakė, kad vadino šunimis, keikėsi panosėje. Buvo išprovokavimo reiškinys. Suprato, kad pažeidė viešąją tvarką. Riaušės, tai, kai vyksta „balaganas“, pareigūnai su šalmais, agitacija, dujos ir t.t. Ikiteisminio tyrimo teisėjui sakė kas jo galva yra riaušės. Tačiau jis pats pasidavė pareigūnams, pats atėjo į policijos komisariatą. Atsakė, kad visi prie Seimo taikiai stovėjo, kvietė išeiti K. į lauką. Iš reportažo matyti, kad į lauką išėjo tiktai Zuokas. Patys neramumai prasidėjo, kad pro Seimo langus viduje esantys asmenys pradėjo rodyti gestus. Gal mėtymai į langus prasidėjo vėliau. Patikslino, kad jis atėjo į mitingą apie jį išgirdęs per radiją. Išėjo iš ten apie 14 valandą. Jis buvo mitinge prie Seimo, ne eitynėse link Vyriausybės. Prie Vyriausybės jis nebuvo. Šiandieną nebeteigtų, kad tuo metu buvo riaušės. Nes matęs reportažus apie riaušes užsienyje. Kai davė paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu, tai jam atrodė, kad vyko riaušės prie Seimo. Dabar jam lyginant su Graikija, tai tuo metu prie Seimo nebuvo riaušių. Šiuo metu jis suvokia, kad 2009-01-16 darėsi betvarkė. Tos dienos 14 valandą suprato, kad geruoju prie Seimo nesibaigs, o anksčiau negalėjo pasišalinti, tik tai tą valandą, o būtent 14.00 val. be to atsakė, kad buvo mitingas prie Seimo rūmų, tuo metu veikė garsiakalbiai, žmonės rėkė. Net VST pareigūnai neinformavo minios, žmonių. Peržiūrėjus vaizdo medžiagą ir fotonuotraukas, susijusias su kaltinamuoju A. A., jis patvirtino, kad vaizdo įraše jis yra užfiksuotas. Atsakė, kad jis švilpė, kėlė dujinę šaškę, po to ją numetė. Agituoju? Jis pasibarė, nieko nelaužė, nieko nedarė. Jis visus metus buvo bedarbis, todėl jam buvo aktualūs mokesčiai. Pragyventi sunku. Buvo nusivylęs tokia padėtimi. Metė, bet ne akmenis. Civilinių ieškinių nepripažįsta. Asmenų, kurie daužė, veiksmus vertina neigiamai. Tačiau jis nieko nesakė. Be to, atsakė, kad jis pirmą kartą sutiko teismo salėje esančius kaltinamuosius, kai atėjo į teismo posėdžių salę. Jis prie Seimo tuo metu atėjo vienas (t. 34, b.l. 20-22).

Kaltinamasis Č. D. teisme kaltu, padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, neprisipažino. Teismui paaiškino, kad jis buvo Santariškių ligoninėje, apžiūroje. Po to autobusu privažiavo iki Lukiškių ligoninės. Kelias uždarytas. Išlipo iš autobuso, nes autobusas nebevažiavo toliau. Žmonės judėjo link Seimo. Buvo prie „tratuaro“, norėjo nueiti iki Baltarusijos ambasados, dėl vizos. Sutiko žmogų. Žmonės vaikščiojo su plakatais. Lietuviškai jis nelabai supranta. Po to, žmonės susirinkę pajudėjo link Seimo. Jis ir kartu ėjo į tą pusę, kur pajudėjo susirinkę žmonės. Prie Seimo buvo policijos pareigūnai. Pradėjo aiškintis. Pokalbiai buvo su policijos pareigūnais. Žmonės pradėjo maištauti. Seimo languose stovėjo žmonės ir rodė įvairius ženklus. Iki Seimo vartų buvo mestas raudonų dujų užtaisas. Vieną atmetė, kitas įsimaišė tarp žmonių. Kilo panika. Ką žmonės kvietė iš Seimo pastato, niekas neišėjo. Lietuviškai nesupranta, priėjo pareigūnai iš Kauno. VST pareigūnai pradėjo stumti nuo Seimo pastato žmones. Jis kalbėjo geruoju su pareigūnais. Pareigūnai buvo su šunimis. Pareigūnai pradėjo šaudyti į žmones. Juos atstūmė nuo Seimo pastato. Buvo labai daug dujų. Jo striukė prisikaupė dujų. Pradėjo blogai jaustis. Nusileido prie upės. Buvo vienam pamušta viena koja. Pareigūnai nieko nedarė. Vienas kraujuotas buvo. Prasidėjo „sąvartynas“. Stuktelėjo vienas kitam. Seimūnams nereikėjo rodyti gestų per langus, po to šaudyti, po to šuo, ...., nebuvo kur bėgti. Nuėjo iki Žaliojo tilto, kaip namo parėjo neatsimena. Striukė smirdėjo. Vėliau paskambino telefonu iš 3 PK, sako iš kur žinote mano telefoną. Sakė dėl mitingo, susiruošė ir nuvažiavo. Kai atvažiavo buvo jau advokatas, buvo apklaustas. Atsakė į visus klausimus. Klausė apie Kauną, kodėl prieš jį. Atsakė, kad mitingas vyko lietuvių kalba, jis ten nuėjo. Autobusai važiavo tik tai iki Lukiškių aikštės. Nusprendė nueiti iki Baltarusijos ambasados. Jis atmetė į pareigūnų pusę nuo žmonių dujinį užtaisą. Metė į šaudančius pareigūnus. Akmenų nemėtė, tik tai sniegą. Galėjo pasakyti necenzūrinių žodžių po mesto dujinio užtaiso. Nebuvo ko laužyti. Ankščiau nėra matęs kaltinamųjų ir su jais nesitarė dėl kokių tai veiksmų. Be to, po dujinio užtaiso nukritimo neraišku ar buvo sniegas. Be to, jam nepasikelia ranka. Jis nevartoja alkoholio. Metė sniegą, iš apačios, kai buvo nukritęs dujinis užtaisas. Juos apšaudė, buvo tikslas atmesti dujinį užtaisą, bet ką ten padarysi, juolab po šūvių ir dujinių užtaisų. Civilinių ieškinių nepripažįsta, nes nepadarė jokios žalos. Peržiūrėjus vaizdo medžiagą ir fotonuotraukas, susijusias su kaltinamuoju Č. D., patvirtino, kad vaizdo įraše jis yra užfiksuotas. Atsakė, kad jis ten meta sniegą į pareigūnus. Jis metė sniegą į pareigūnus, bet buvo apsinuodijęs dujomis (t. 34, b. l. 22, 23).

Kaltinamasis Č. B. teisme kaltu, padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, prisipažino iš dalies. Teismui paaiškino, kad jo duoti ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui paaiškinimai teisingi, šiuos palaiko. Kad jis 2009-01-16 buvo prie Seimo. Tačiau tuo metu jis Seimo pastato langų nedaužė, pareigūnų nemušė. Tačiau jis tik pareigūnų atžvilgiu keikėsi, tačiau kokiais žodžiais neatsimena. Be to, jis į nieką sniego gniūžčių, ledo gabalų nemėtė. Atsakė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis atpažino save pateiktame vaizdo įraše, paaiškino aplinkybes. Taip pat, atsakė, kad minėtą dieną jis vyko prie Seimo pažiūrėti mitingo. Būdamas prie Seimo, buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Tačiau alkoholis jam įtakos neturėjo. Tuo metu su kitais asmenimis konkliudentiniais veiksmais nesitarė. Be to, nesupranta, ką reiškia šis žodis. Kitų salėje esančių kaltinamųjų nepažįsta. Nepripažįsta, kad jis dalyvavo riaušėse. Jo niekas neskatino. Pripažįsta, tik tai, kad keikėsi pareigūnų atžvilgiu, todėl visiškai riaušėse nedalyvavo. Šiuos savo veiksmus vertina neigiamai. Civilinių ieškinių nepripažįsta, jis nieko nedaužė. Be to, atsakė, kad jis aplinkui jį buvusius žmones pulti, šturmuoti pareigūnus, Seimą neragino. Rankų mostais juos taip elgtis neagitavo. Jis nuo Seimo išėjo apie 15 val. Peržiūrėjus vaizdo medžiagą ir fotonuotraukas, susijusias su kaltinamuoju Č. B., atsakė, kad vaizdo įraše jis yra užfiksuotas. Atsakė, kad nežino ko ėjo minia link pareigūnų. Pasakytos frazės - „ko čia bijot“ – neatsimena. Kaip ir -„vandalai, ko čia bijot“-. Neatsimena, kad ikiteisminio tyrimo metu šias frazes būtų pareigūnui pasakęs, kaip ir šiuo metu, tačiau po vaizdo, garso įrašo peržiūrėjimo girdėjo, kad taip sakė. Taip gavosi, kad jis buvo minios priekyje (t. 34, b. l. 44, 45).

Kaltinamasis T. Č. teisme kaltu, padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, prisipažino iš dalies. Teismui paaiškino, kad 2009-01-16 į policijos pareigūnus mėtė ledo gabalus, chuliganiškais veiksmais pažeidė viešąją tvarką, apgadino pareigūnų automobilį. Atsakė, kad jis šią dieną 14.30 val., buvo ant Žvėryno tilto, tuo metu mėtė į pareigūnus sniegą ir ledo gabalus. Palaiko, ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus. Patikslino, kad jis tik pripažįsta vieną jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tai, kad jis buvo ant Žvėryno tilto ir tuomet pažeidė viešąją tvarką. Be to, atsakė, kad jis tuo metu buvo išgėręs alaus, vėliau jam buvo nustatytas 0,46 promilės girtumas. Tačiau alkoholis jo veiksmams įtakos neturėjo, nes jis alaus išgėrė apie 12.30-13.30 val. Nežino ką reiškia konkliudentiniais veiksmais susitarę. Iš salėje esančių asmenų jis pažinojo, tik tai M. G.. Jiedu kartu prie Seimo atvažiavo pasižiūrėti kas vyksta, nes per radiją pranešė, kad vyks mitingas. Iš anksto jis nieko nesiruošė sužaloti. Mitingas turėjo vykti dėl nepasitenkinimo valdžia. Į patį Seimo pastatą jis nieko nemėtė. Būdamas prie Žvėryno tilto, gal ir surėkė kažką. Tačiau neatsimena, kad būtų vartojęs necenzūrinius žodžius. Be to, jis neagitavo žmonių šturmuoti Seimo rūmus. Patikslino, kad į pareigūnus metė ledo gabaliukus. Be to įspyrė du kartus į automobilio „Toyota Avensis“ bamperį. Tai vertina kaip chuliganišką elgesį, nes be jokios priežasties įspyrė. Automobiliui galėjo apgadinti tik tai bamperį, bet ne daugiau. Gailisi, kad taip įvyko, dėl to pergyvena. Taip pat atsakė, kad pareigūnai šaudė į jo pusę, dėl to į juos metė, taip jau išėjo. Tačiau prieš tai buvo kelias pasišalinti. Šalia jo stovinčių asmenų neįsidėmėjo. Visi žmonės mėtė, tačiau jis nežino kas ką darė. Be to, nebuvo jokių reikalavimų iš pareigūnų pusės, o buvo tik tai šūviai. Be to, pareigūnai mėtė dujas, kurias jie mesdavo jiems atgal. Pripažino, kad jis dujų užtaisą metė atgal į pareigūnus. Sutinka tik tai dėl sugadinto bamperio. Su kitais pareikštais civiliniais ieškiniais nesutinka. Peržiūrėjus vaizdo medžiagą ir fotonuotraukas, susijusias su kaltinamuoju T. Č., šis patvirtino, kad vaizdo įraše jis yra užfiksuotas. Be to, atsakė, kad šioje vaizdo medžiagoje jis užfiksuotas, be to matyti, kaip jis meta ledo gabalą. Tuo metu jis buvo prie pat Žvėryno tilto. Tačiau ar metė sniegą, ar ledo gabalą, šiuo metu negali tiksliai pasakyti. Peržiūrėjęs medžiagą, mano, kad jis atliko chuliganiškus veiksmus, o būtent: metė sniegą ir spyrė į automobilio bamperį. Be to, prieš tai jokių pareigūnų reikalavimų nebuvo (t. 34, b. l. 13, 14).

Kaltinamasis V. K. teisme kaltu, padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, prisipažino iš dalies. Teismui paaiškino, kad 2009-01-16 buvo prie Seimo rūmų. Atvyko apie 12 val., pažiūrėti į visuomenę. Jo ikiteisminio tyrimo metu duoti pareigūnui paaiškinimai teisingi. Atvykęs prie Seimo pamatė, kad žmonės šūkauja, kviečia išeiti iš Seimo V., K.. Tuo metu jis tik stovėjo. Kai neišėjo V., Kubilius žmonės pardėjo mėtyti. Tačiau jis metė vėliau, o būtent tada kai pareigūnai pradėjo šaudyti dujomis, nuo upės pusės. Be to jis mėtė tik tai sniegą. Tuo metu apsvaigęs nuo alkoholio nebuvo. Su niekuo konkliudentiniais veiksmais nesitarė. Salėje esančių kaltinamųjų nepažįsta. Tuo metu jų jokiais veiksmais nekvietė kaip tai elgtis. Atsakė, kad matė kaip antrame Seimo aukšte asmenys rodė gestus, išprovokavo minią. Tačiau jis tuo metu į Seimo pusę nieko nemėtė. Atsakė, kad ikiteisminio tyrimo metu duodant parodymus jį prokuroras spaudė, jis neturėjo gynėjo. Ką jam tuo metu papasakojo tą jis ir pasakė. Bet jo apklausos metu jam buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, po to jis jo ir paprašė. Po to ikiteisminio tyrimo metu jis pareigūnui paaiškino, kad ledo nebuvo, kad mėčiau sniegą. Tačiau, mesdamas į pareigūnus, nepataikė, pataikė tik tai į skydus. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu suklydo, pasakydamas, kad pataikė šiems į šalmus. Pagarsinus kaltinamojo V. K. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (22 tomas, 16-18 l.), šis atsakė, kad viskas buvo taip kaip parašyta jo apklausos protokole. Be to, atsakė, kad, kai pareigūnai patarė baigti neteisėtus veiksmus, tai jis toliau jau nebemėtė. Nekeičia paaiškinimus duotus ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui, šie yra teisingi. Be to, atsakė, kad jis gavo SMS žinutę iš Profsąjungos, kad visus kviečia prie Seimo. Po ko jis nuvyko link Katedros, nes nežinojo, kur randasi Seimas. Ėjo kartu su minia, stovėjo netoli Seimo rūmų durų. Jo nuotraukos po tų įvykių buvo įdėtos internete, po ko jis pats nuvyko į prokuratūrą. Civilinių ieškinių nepripažįsta, nes jis jokios žalos nepadarė. Be to, jis su nieku nesitarė dėl neteisėtų veiksmų, niekas jo neskatino. Pareigūnai patys išprovokavo minią, nes šaudė dujomis. Nemano, kad už tai ką jis padarė baudžiama. Patikslino, kad pro Seimo langus asmenys žemino minią rodydami ženklus. Kad per paskutinę jo apklausą jam nebuvo daromas spaudimas, jo apklausa užfiksuota teisingai. Be to, jį taip pasielgti išprovokavo policija, po to pažiūrėjo, kad žmonės mėto, be to, dėl to, kad pareigūnai paleido dujas. Nežino kas yra konkliudentiniai veiksmai. Jis ne visiškai supranta lietuvių kalbą, todėl duodamas paaiškinimus neskyrė skydo nuo šalmo. Apklausos metu jam buvo išaiškinta teisė dėl vertėjo, tačiau vertėjo jis atsisakė. Peržiūrėjus vaizdo medžiagą ir fotonuotraukas, susijusias su kaltinamuoju V. K., jis patvirtino, kad vaizdo įraše jis yra užfiksuotas. Atsakė, kad negali atsakyti, ar jis nufilmuotas prie automobilio. Tačiau jis toje vietoje slėpėsi. Metė link upės, neatsimena į ką (t. 34, b. l. 45, 46).

Kaltinamasis A. D. teisme kaltu, padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, neprisipažino. Teismui paaiškino, kad apie mitingą sužinojo tą pačią dieną per internetą. Paskambino pažįstamam, po ko susitiko ir stovėjo Gedimino prospekte. Atvažiavo pažiūrėti kas vyksta, jis filmavo, fotografavo telefonu. Stovėjo, vaikščiojo. Nieko neteisėto nedarė. Atsakė, kad matė kaip minia kvietė išeiti V., K.. Jiems neišėjus minia pradėjo mėtyti sniegą ir kiaušinius. Kai pasirodė pareigūnai, minia į pareigūnus pradėjo mėtyti akmenis ir ledus. Po ko buvo paleistos dujos, visi lakstė. Buvo chaosas. Iš pradžių buvo vienoje Seimo pusėje, paskui kitoje. Be to, jis buvo šiek tiek išgėręs alaus, tačiau tuo metu buvo blaivus. Alkoholis jo veiksmams įtakos neturėjo. Ką reiškia konkliudentiniais veiksmais nesupranta. Tačiau su niekuo nesitarė. Jis iš salėje esančių kaltinamųjų tuo metu nematė, jokioje grupėje nebuvo. Jis daugiau nieko nedarė, - pareigūnams nesipriešino. Tačiau vienu momentu buvo 10-15 pareigūnų, kurie jiems gestais rodė ateiti arčiau. Tiksliau taip kvietė pareigūnas, kuris buvo su šautuvu. Šis provokavo žmones. Ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas dėl sudaužyto automobilio „Santana“ stiklo. Tačiau šio jis neišdaužė. Be to, atsakė, kad jis su kitais stovėjo Gynėjų – Gedimino prospekto gatvėse. Buvo kelios pareigūnų mašinos sankryžoje. Jis apie 10 metrų paėjo, kad juos nufilmuotų. Tačiau šie pradėjo ant jo rėkti. Vienas iš pareigūnų užšoko rankas jam už nugaros, po ko prie jo pribėgo dar du pareigūnai. Pargriovė jį ant žemės. Po to jie jį pakėlė už diržo, o jis prašė leisti ištraukti ranką. Po to jie jį pasodino į automobilį, kuris jį nuvežė į Vilniaus miesto 3 PK. Atsakė, kad tarnybinio automobilio langas buvo išdaužtas iš dešinės, tačiau tuo metu jis buvo šiam automobiliui iš kairės pusės. Patikino, kad jis nieko neišdaužė, todėl civilinių ieškinių nepripažįsta. Taip pat, atsakė, kad jis nepastebėjo, kas buvo slepiama sniege. Bet iš garso suprato, kad į Seimo sieną buvo mestas akmuo ar tai geležies varžtai. Be to, vienas asmuo iš minios buvo su ginklu, į kažką šaudė. Tas asmuo buvo su ilgais plaukais. Tačiau šiuo metu jo nepažintų. Šis vieną ar du kartus iššovė ir pabėgo. Jo ikiteisminio tyrimo metu duoti pareigūnui paaiškinimai teisingi. Taip pat, atsakė, kad pareigūnams reikia tarnybinio automobilio stiklą „nurašyti“, todėl jie dėl to apkaltino jį. Be to, jis tuo metu buvo atsiskyręs nuo minios, o pareigūnai po stiklo išdaužymo buvo supykę. Taigi, pareigūnai jį apklabėjo. Patikslino, kad jis prie Seimo norėjo tik užfiksuoti kas, kaip viskas vyksta, todėl jis ramiai vaikščiojo, jokių neteisėtų veiksmų nedarė. Be to, žmonių neprovokavo, viešosios tvarkos nepažeidinėjo. Taip pat, atsakė, kad apie 16 val., viskas prie Seimo jau buvo pasibaigę. Nepriklausomybės aikštė buvo tuščia, stovėjo grupė pareigūnų. Be to, mano, kad pareigūnai jį apkalbėjo ir todėl, kad jis juos filmavo, o tai jiems nepatiko. Ikiteisminio tyrimo metu, jis, apklausiant pareigūnui, nieko nesakė apie raginimus. Atsakė, kad matė, kad asmuo šaudė į policininkų pusę, tačiau kokiu ginklu nežino. Be to, jis prie Seimo buvusioje minioje matė salėje esantį asmenį, parodė į kaltinamąjį A. A.. Peržiūrėjus vaizdo medžiagą ir fotonuotraukas, susijusias su kaltinamuoju A. D., jis patvirtino, kad vaizdo įraše jis yra užfiksuotas (t. 34, b. l. 47-49).

Kaltinamasis S. S. teisme kaltu, padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, prisipažino iš dalies. Teismui paaiškino, kad prie Seimo atvyko po darbo. Važiuodamas namo, norėjo patekti į Gedimino prospektą. Per žiniasklaidos priemones buvo pranešta, kad visi norintys gali išreikšti savo nuomonę. Buvo dviese su A. S., jo pusbroliu. Nepriklausomybės aikštėje buvo daug žmonių. Vyko neramumai. Prieš jiems ateinat vyko šaudymai. Buvo labai daug dujų. Pasirodė pareigūnai, kurie pradėjo atstūminėti žmones nuo Seimo. Šaunant pataikė jam į nugarą. Jis su pusbroliu nusprendė važiuoti namo. Besitraukiant jį suėmė pareigūnai, suspardė, suplėšė drabužius. Atsakė, kad iš Seimo pastato matė žmones, provokuojančius minią. Jie rodė įvairiausius gestus, ženklus. Po to jis metė į Seimo pastatą iš ledo, tačiau nepataikė. Be to, metė medinę lazdą, ištrauktą iš gėlių vazono, tačiau ši į Seimo rūmus neatsitrenkė. Tokiais veiksmais jis nieko nesiekė. Paprasčiausiai jis neadekvačiai reagavo į minėtą. Be to, buvo labai daug dujų, todėl užsidėjo kepurę ant akių. Po to Nutarė, kad reikia eiti namo ir tada gavo kulką į nugarą. Buvo prie jo kojų nukritęs dujų užtaisas, jis šį numetė nuo savęs. Be to, kelis kartus nuo savęs numetė dujų užtaisus. Ką darė kiti žmonės nepastebėjo. Tuo metu matė vaikus, močiutes. Tačiau daugiau ką šiuo metu neprisimena. Tą dieną buvo apsirengęs su juodu paltu, striuke, batais. Ikiteisminio tyrimo metu matė nuotraukas, tačiau vaizdo medžiagos nematė. Nesupranta konkliudentinių veiksmų sąvokos. Kaip minėjo jis važiavo prie Seimo tik pasižiūrėti, tačiau papuolė į įvykius. Tačiau prie Seimo jam nebuvo jokio tikslo ką nors pažeidinėti. Be to, tuo metu pas jį nebuvo „bandos“ jausmo. Nors kitų asmenų veiksmai buvo provokuojantys, o būtent pro Seimo langus matėsi kaip žmonės rodo nepadorius ženklus miniai. Po to viskas gavosi spontaniškai. Jei nebūtų iš Seimo pastato matęs įvairių gestų, nebūtų į Seimą metęs. Jis buvo prie centrinių Seimo rūmų. Atstumas buvo apie 40-50 metrų iki jų. Dėl didelio atstumo jis nieko negalėjo numesti, kad išdužtų Seimo langai. Be to, jis buvo sustojęs Tumo – Vaižganto ir Rotundo gatvių sankryžoje. Čia jis nieko nemėtė. Jis tik dujų užtaisus atmetė nuo savęs. Bet tuo nenorėjo pakenkti. Tuo metu akmenų ir pagalių jis nemėtė. Toje gatvėje jie ėjo link automobilio, nes nuo Seimo pastato žmones atstūmė pareigūnai. Jis su pusbroliu taikiai ėjo namo. Jokios materialinės žalos jis savo veiksmais nepadarė. Priešingai jam buvo padaryta žala, o būtent sužalotas pirštas ir įšauta į nugarą. Dėl to jis save laiko nukentėjusiuoju. Be to po to jis buvo sumuštas policijos pareigūnų, nors prieš tai jiems nesipriešino. Kažkiek pergyvena dėl tokių veiksmų. Tokioje situacijoje gali neadekvačiai elgtis. Taip pat atsakė, kad jis tų įvykių metu persirengė. Bet dėl to, kad pareigūnai šovė jam į nugarą, jis buvo dėl to sužalotas, bet jis tuo metu buvo su geru paltu. Po to jis persirengė, užsidėjo darbinę striukę ir grįžo prie Seimo. Pripažino, kad įvykių metu naudojo respiratorių. Patikslino, kad grįžo prie Seimo, nes jau buvo po pietų ir jis galvojo kur nors pavalgyti. Bet po persirengimo, jie pakliuvo į pareigūnų stūmimą nuo Seimo. O kito kelio iš ten atsitraukti nebuvo. Be to, jo automobilis stovėjo Komunalinių paslaugų mokyklos kieme, už Rotundo gatvės. Atsakė, kad jeigu ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui paaiškino apie akmenis, vadinasi gal jie ir buvo. Atsakė, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti pareigūnui paaiškinimai teisingi. Be to, atsakė, kad ikiteisminio tyrimo metu minėjo apie žmonių rodomus iš Seimo pastato ženklus. Tačiau pareigūnas matyt neužfiksavo visų jo parodymų. O gal buvo streso būsena ir jis tuomet apie tai neatsiminė. Be to, lygtai pasakė ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl ko metė akmenį. Pagarsinus kaltinamojo S. S. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (22 tomas, 194-196 lapai), atsakė, kad galbūt pamiršo nurodyti apie rodomus ženklus iš Seimo pastato. Be to, kad jis metė tiesiai, o Seime buvusių žmonių gestai buvo rodomi iš Seimo šono pusės. Pripažino, kad negeri veiksmai buvo mėtyti į Seimą. Tačiau kaip kiti šalia esantys žmonės galėjo įvertinti jo veiksmus jis negalvojo. Galbūt buvo chuliganiškas tikslas. Peržiūrėjus vaizdo medžiagą ir fotonuotraukas, susijusias su kaltinamuoju S. S., šis patvirtino, kad vaizdo įraše jis yra užfiksuotas. Atsakė, kad save matė, jis ten su striuke, kur raudona ir geltona pusės. Su pareikštais civiliniais ieškiniais nesutinka. Seimo langų jis neišdaužė. Jį vėliau Tuomo – Vaižganto sankryžoje pradėjo gaudyti pareigūnai (t. 34, b. l. 14-16).

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis S. Ž. teisme kaltu, padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, neprisipažino. Teismui paaiškino, kad jis 2009-01-16 važiavo pro šalį ir užvažiavo pasižiūrėti kas vyksta prie Seimo. Prie Seimo buvo trise. Tačiau kitų dviejų šiuo metu teismo salėje nėra. Jie prie Seimo atėjo, kai šurmuliavo žmonės. Atsakė, kad jis tuo metu su niekuo nesitarė, kas yra konkliudentiniai veiksmai nežino. Iš teismo salėje esančių asmenų nieko nepažįsta. Jis tuo metu prie Seimo nieko neniokojo, nesmurtavo, tačiau gal viešąją tvarką ir pažeidė. Tuo metu jis tik kažką lygtai šūkavo, tačiau tiksliau neprisimena. Be to negirdėjo pareigūnų reikalavimų. Jis buvo prie centrinių Seimo durų ir fontano. Tačiau kada iš ten išėjo neatsimena. Atsakė, kad metė savo iniciatyva vieną gniūžtę į Seimo sieną. Tačiau tiksliai kaip ten kas buvo neprisimena. Tuo metu minia mėtė daiktus, bet jis akmenų nemėtė. Jis buvo sulaikytas prie fontano. Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti pareigūnui paaiškinimai nevisi teisingi, nes prokuroras rašė tai, kas jam naudinga. Jis pareiškė pastabas prokurorui Tarasevičiui. Tačiau atsakė, kad ikiteisminio tyrimo metu pasirašė ant jo apklausos protokolo, bet tai nieko nereiškia, nes kažkur tai rašė, jog su protokolu nesutinka. Taip pat, atsakė, kad prisipažįsta, kad prie Seimo buvo išgėręs, bet nieko nedaužė. Alkoholis neturėjo įtakos jo veiksmams. Civilinių ieškinių nepripažįsta. Jo paaiškinimai duoti ikiteisminio tyrimo metu užrašyti neteisingai, o būtent tai, kad jis mėtė ledą. Jis link Seimo pastato metė sniego gniūžtę kartu su visais, prisidėjau prie kitų. Jį sulaikė pareigūnai, nes jis prie jų priėjo ir pasakė, .... . Jam buvo kilęs noras iš ten išeiti, bet buvo smalsu pasilikti pažiūrėti. Be to, atsakė, kad jis niekaip nežalojo pareigūnų, su niekuo nesitarė, minios neragino, niekam nepadėjo. Peržiūrėjus vaizdo medžiagą ir fotonuotraukas, susijusias su kaltinamuoju S. Ž., jis patvirtino, kad vaizdo įraše jis yra užfiksuotas. Atsakė, kad pagal filmuotą medžiagą nežino ką ten daro. To asmens kuris meta nepažįsta. Nežino kur jis meta. Jis randasi prie Seimo durų, tuo metu kai niekas neišėjo iš Seimo, o liaudis šaukė. Ką jis toje vietoje sakė neatsimenu. Be to, pareigūnai sakė bėgti aš ir bėgau. Jis palei pareigūnus ėjo, po to 3 žingsniai nuo pareigūnų stovėjo. Neatsimina ką siekė paimti. Jo rankos buvo pakeltos rėkiant, tačiau neatsimena kodėl. Patikslino, kad sniegą metė. Be to, jis šaukė su visais žmonėmis. Neprisimena, kad pareigūnus vadino „gaidžiais“. Jis buvo paėmęs sniego gniūžtę iš moteriškės, tačiau akmenų nemetė. Jis norėjom praeiti iki mašinų, tačiau nuo Seimo durų nebuvo galima praeiti. Taip pat, atsakė, kad jam būnant prie Seimo, seimo narys Gražulis pasakė, kad V. pietauja Stiklių restorane. O apie K. nieko nežino. Neatsimena apie ką šnekėjo su Gražuliu. Jis nepritarė tiems veiksmams, kad neišeina niekas iš Seimo. Be to, gal prieš pietus atėjo prie Seimo. Negirdėjo liepimo formuoti eiseną (t. 34, b. l. 49, 50).

Kaltinamasis A. P. teisme kaltu, padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, prisipažino iš dalies. Teismui paaiškino, kad neprisimena tiksliai tos dienos. Buvo Vilniuje, praeidamas pro Seimą pamatė daug žmonių. Jis Seimo pastato langų stiklų nedaužė. Atsakė, kad sniegą metė, tai padarė du kartus. Tačiau sniegą metė į netoliese buvusį draugą, kad šis į jį atkreiptų dėmesį. Iš teismo salėje esančių asmenų nieko nepažįsta. Tuo metu buvo blaivus. Su niekuo nesitarė. Nežino kas yra konkliudentiniai veiksmai. Bendrininkų grupėje nebuvo. Tuo metu buvo didelis triukšmas. Ikiteisminio tyrimo metu jis pareigūno buvo apklaustas, tačiau neprisimena kokią nurodė metimo priežastį. Turbūt tiesiog šiaip sau. Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti pareigūnui paaiškinimai teisingi. Atsakė, kad sniegą metė papildomai į draugą. Tačiau jo mestas sniegas nepataikė į Seimo pastatą. Be to, šūkavo, kokiais žodžiais neatsimena, švilpė. Gal keikėsi necenzūriniais žodžiais. Civilinių ieškinių nepripažįsta, nes niekam žalos nepadarė. Taip pat, atsakė, kad pastebėjo kitus žmones, kurie mėtė kiaušinius, sniegą. Tuo metu jis emocijų savo neišreiškė. Be to, tuo metu buvo su striuke, šaliku. Ikiteisminio tyrimo metu pateiktoje vaizdo medžiagoje save atpažino. Atsakė, kad du kartus metė sniegą. O sniegą metė šalia Seimo, kur jis buvo neilgai. Po to pradėjo šturmuoti, buvo paleistos dujos. Po ko jis buvo prie Seimo nuo upės pusės. Niekur nebėgo, nes nieko nepadarė. Būdamas prie upės, sniego nemėtė. Negalvoja, kad jo mesta gniūžtė galėjo pasiekti Seimą. Jei ir būtų pasiekusi, tai nebūtų išdaužiusi lango stiklo. Peržiūrėjus vaizdo medžiagą ir fotonuotraukas, susijusias su kaltinamuoju A. P., jis patvirtino, kad vaizdo įraše jis yra užfiksuotas. Atsakė, kad metė sniegą. Nežino, ar tuo metu ką sakė, šaukė, kas be jo šaukė, rėkė. Tačiau ten buvę kiti asmenys kažką šaukė. Metė sniegą būdamas prie Seimo antrųjų rūmų įėjimo. Tačiau prie Seimo atvažiavo pažiūrėti, o būnant tik pašūkavo (t. 34, b. l. 50-52).

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis L. I. teisme kaltu, padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, prisipažino iš dalies. Teismui paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė lygtai normalius parodymus, jų nepildo. Civilinių ieškinių nepripažįsta, nes jokios žalos nepadarė. Atsakė, kad jis atsitiktinai atsirado prie Seimo, buvo vienas. Tačiau iš pradžių buvo su draugu, bet po to buvo vienas. Kelintą valandą jis buvo neatsimena. Tačiau jis nieko nemetė, nei į pareigūnus, nei į Seimo pastatą. Pareigūnai jį provokavo, grasino ginklais. Iš pradžių kas vyko aplinkui jam nebuvo baisu, jis tik žiūrėjo, o po to jam neišlaikė nervai. Kitų asmenų veiksmų nematė. Jis vienas ėjo, tačiau gal ir buvo šone kas nors. Tą dieną buvo blaivus. Be to, prie Seimo buvusių įvykių metu į jį pataikė kulka, po ko jis laukė greitosios pagalbos. Prie Seimo jo niekas nesulaikė. Salėje esančių asmenų nepažinojo. Būdamas prie Seimo, su niekuo nesitarė. Kas yra konkliudentiniais veiksmais jis nesupranta, nežino. Be to, jis tuomet nebuvo bendrininkų grupėje. Jis tik žiūrėjo iš šono į riaušes, jose nedalyvavo. Pareigūnų reikalavimų negirdėjo. Iš pareigūnų elgesio nesuvokė, kad šie reikalauja žmonėms išsiskirstyti, nutraukti neteisėtus veiksmus. Jį pareigūnai, kurie stūmė minią ir prieš žmones naudojo specialiąsias priemones, sunervino, nes jie patys taip provokavo minią. Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui davė teisingus paaiškinimus. Atsakė, kad E. Ž. yra jo giminaitis. Tačiau jis (L. I.), prieš spirdamas pareigūnui į skydą, neragino žmonių. Patikslino, kad civilinių ieškinių nepripažįsta ir dėl to, kad žala buvo padaryta jam. Tačiau dėl to jis niekur nesikreipė, nes nėra prasmės dėl to kreiptis. Be to, jam buvo pataikyta į kirkšnį. Po ko jis pats pora kulkų išsiėmė, o vėliau atvažiavo greitojo pagalba. Dėl sužeidimo jam liko randai. Iš jo kūno buvo išimta 11 kulkų. Patikslino, kad prie Seimo buvo mitingas, o kas ten vyko nežino, ten riaušių nematė. Peržiūrėjus vaizdo medžiagą ir fotonuotraukas, susijusias su kaltinamuoju L. I., jis patvirtino, kad vaizdo įraše jis yra užfiksuotas. Atsakė, kad jis eilėraštį deklamavo ir mojavo rankomis (t. 34, b. l. 52, 53).

Kaltinamasis S. A. teisme kaltu, padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, prisipažino iš dalies. Teismui paaiškino, kad 2008 metais jis dirbo kavinėje vadybininku. Direktorius jį atleido. Jis tris mėnesius ieškojo darbo. Dėl šios situacijos kaltina Seimą ir Vyriausybę. 2009-01-16 nuėjo prie Seimo. Buvo toje vietoje kur ir visi. Buvo daug žmonių. Kvietė išeiti iš Seimo. Iš Seimo niekas nepasirodė. Jis apie 15.00 val. išdaužė Seimo rūmų langą. Be to, jis mėtė sniego gniūžtes nuo Žvėryno tilto. Tą dieną buvo blaivus. Lango stiklą išdaužė prie geležinių vartų, Gedimino prospekte. Nufilmuotame vaizde matosi. Padarytą žalą atlygino kiek tai mano teisinga, o būtent atlygino už jo vieną išdaužtą lango stiklą. Po jo metimo stiklo langas išdužo. Sumokėjo 500 litų. Kas yra konkliudentiniai veiksmai jis nežino. Tuo metu nieko nepažinojo, su niekuo kartu neveikė. Iš pradžių jis buvo mitinge ir jo veiksmai buvo draugiški. Iš kitų žmonių elgesio suvokė, kad vyksta nepasitenkinimas valdžia. Savo elgesiu siekė, kad valdžia žmones ir jį išgirstų. Labai gailisi dėl savo veiksmų ir šio įvykio. Ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus palaikė. Atsakė, kad matė kitų asmenų veiksmus: buvo jų šūkavimas, sniego mėtymas. Tačiau moteriškės prie Seimo nematė. Matė kaip minia pradėjo mėtyti akmenis į Seimą. Ikiteisminio tyrimo metu galvojo, kad minia įtakojo jo veiksmus. Tačiau šiuo metu, teigia, kad taip pasielgti pats savarankiškai sugalvojo. Ar kiti asmenys pritarė jo veiksmams negali pasakyti. Tačiau jis kitų asmenų veiksmams nepritarė. Ikiteisminio tyrimo metu duoti jo pareigūnui paaiškinimai netikslūs, o teisme duoti teisingi. Atsakė, kad gal ikiteisminio tyrimo metu duodant paaiškinimus buvo kitas dalykas, tačiau dabar prisimena taip kaip buvo. Be to, jis bėgiojo, nes bijojo, kad pareigūnai pradės šaudyti. Dėl kitų pareikštų civilinių ieškinių nesutinka. Jis atlygino Seimo kancialiarijai, kitiems neatlygino nei kiek, nes jis šiems nieko nepadarė. Peržiūrėjus vaizdo medžiagą ir fotonuotraukas, susijusias su kaltinamuoju S. A., jis patvirtino, kad vaizdo įraše jis yra užfiksuotas. Atsakė, kad šioje vietoje jis nuo pareigūnų bėgiojo.

Seimo kanceliarijos atstovas R. V., teismui atsakė, kad šis langas, kurio stiklą išdaužė S. A., pagal išmatavimus yra 2,7 kv², stiklo storis 4 mm, tai veidrodinis langas, kurio Nr. 1285. Pagal pateiktus dokumentus, jo vertė 2140,45 litai su stiklinimo darbais. Be to, atskirai dar buvo paskaičiuotas šiukšlių valymas.

Kaltinamasis S. A. atsakė, kad jis buvo toje vietoje prie stiklo, bet jo neišdaužė. Jis tuo metu buvo su kitais žmonėmis. Kai pareigūnai pradėjo šaudyti jis bėgo. Be to, atsakė, kad metė gniūžtes į pareigūnų pusę, argumentas buvo, kad kiti asmenys meta. Langą išdaužė pats savavališkai, o sniegą mėtyti nusprendė ... . Jis nematė, kad kitas asmuo mestų (t. 34, b. l. 53, 54).

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis M. G. teisme kaltu, padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, prisipažino iš dalies. Teismui paaiškino, kad 2009-01-16 buvo prie Seimo su T. Č.. Buvo pažiūrėti riaušių. Važiavo į mitingą išreikšti nepasitenkinimo valdžia. Buvo mitingas, po to jis su T. Č. išsiskyrė, o susitiko tada kai sulaikė policijos pareigūnai. Atsakė, kad nemėtė, kol pareigūnai nepradėjo šaudyti. Tada pradėjo mėtyti, nes veikė dujos. Nesuvokia ką reiškia konkliudentiniai veiksmai. Bendrininkų grupėje nebuvo. Turto neniokojo, nesipriešino policijos pareigūnams, jokių pareigūnų reikalavimų negirdėjo. Jam tik buvo įdomu pažiūrėti kas vyksta, nes Ispanijoje kitaip riaušės vyksta. Jam buvo smalsu. Buvo sulaikytas dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Neatsimena ar provokavo, gal ir sakė, kad einam ... . Pripažino, kad pasipriešino. Buvo, kad jis pradėjo bėgti, bet močiutė davė akmenis. Ji sena, ji iki tikslo nenumestų. Jis jai padėjo. Jo ikiteisminio tyrimo metu duoti pareigūnui paaiškinimai teisingi. Tuo metu gal teigė kad prisipažįsta iš dalies. Tačiau jis nieko nelaužė. Metė tik tai sniegą, kas čia tokio. Be to, metė į pareigūnus akmenį. Pripažįsta iš dalies savo kaltę. Dėl pareiktų civilinių ieškinių nesutinka, nes nieko nesulaužė ir nepadarė. Nebent, kad į pareigūnus, metė akmenį, butelį, sniegą. Tai padarė, nes jį išprovokavo pareigūnai. Kaip kiti asmenys reagavo nežino. Raudonų dūmų nematė. Kitų asmenų ir prieš, ir po chuliganiškų veiksmų nematė. Kada į jį pradėjo šaudyti nežino. Tačiau neįmanoma buvo iš ten išeiti. Kai norėjo išeiti, tai jam reikėjo aplinkui praeit iki Lukiškių aikštės. Tai jam neišėjo, todėl stovėjo laukė. Taip pat atsakė, kad pareigūnų reikalavimų negirdėjo. Jis pareigūno skydo nesudaužė. Pareigūnams žalos nepadarė. Peržiūrėjus vaizdo medžiagą ir fotonuotraukas, susijusias su kaltinamuoju M. G., jis patvirtino, kad vaizdo įraše jis yra užfiksuotas. Atsakė, kad gal 15, 20, 30 metrų atstumu buvo nuo pareigūnų. Nežino ką ten laiko rankoje. Gali būti, kad šūkavo kažką. Be to, jis jau buvo sužalotas, kai pradėjo mėtyti į pareigūnus, be to jam skaudėjo. Šalia stovėjusių asmenų nepažinojo, tiktai Č. Jis bendravo mitingo metu su kitais asmenimis (t. 34, b. l. 54, 55).

Kaltinamasis A. L. teisme kaltu, padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, prisipažino iš dalies. Teismui paaiškino, kad nežino kodėl ikiteisminio tyrimo metu buvo procesiniuose dokumentuose užrašyta, kad jis neprisipažįsta. Be to, paaiškino, kad tuo metu dirbo metalo prekyboje, alga buvo sumažinta per pus. Norėjo sukurti šeimą. Tuo metu Vyriausybė padidino PVM mokesčius. Nebuvo prasmės dirbti. Anksčiau jis dirbo pasienio pareigūnu. 2009-01-16 buvo pietų metas, internete perskaitė, kad rengiamas mitingas. Nuvažiavp prie Seimo. Nežinojp, kas ten bus. Buvp prie Mažvydo bibliotekos. Liaudis kvietė išeiti V., K.. Minia turėjo eiti link Vyriausybės. Jis liko prie Seimo. Norėjo išgirsti iš Seimo narių artimiausius planus ir visa kita. Po to jis pamatė, kad įėjo pareigūnai, o trečiame Seimo aukšte stovėję seimūnai rodė nepadorius gestus. Tie visi rodymai sukėlė minios nepasitenkinimą. Po ko jis su Vadimu išvažiavo pavalgyti, norėjo grįžti į darbą. Dirbo Savanorių prospekte. Jiedu grįžo prie Seimo, prieš tai pastatė automobilį Rotundo gatvėje. Ėjo dvi moteriškės, veikė kažką. Kai jis išėjo jau į aikštę viskas buvo atslūgę. Jiedu praėjo Seimo pastato šonu. Ten buvo ramu. Buvo pareigūnų rikiuotė. Jie pastovėjo, dar sutiko vieną pažįstamą vardu Tomas. Bandė išlaikyti atstumą nuo Seimo. Matė stovint greitąją pagalbą. Buvo sužeistų asmenų. Pareigūnų rikiuotei priartėjus buvo matomi pompiniai ginklai. Guminės kulkos pavojingos, net mirtinos. Specialius ginklus galima užtaisysi labai pavojingomis specialiomis priemonėmis. Pareigūnai nieko neperspėję pradėjo šaudyti. Jis nubėgo link to Seimo lango stiklo, ten stovėjo daug reporterių. Po ko jis paėmė degtinės buteliuką, metė į Seimo langą. Nežino ar pataikė. Buvo didelis pyktis. Policijos pareigūnai ruošėsi riaušėms. Chuliganų nebuvo, ten ruošėsi riaušėms. VST pareigūnai neatliko savo veiksmų. Jis didelės agresijos negalėjo sukelti. Jis mano, kad nieko nebūtų įvykę, jei pareigūnai būtų perspėję piliečius. Pareigūnai turėjo atstumti minią. Metė butelius į langą, po ko pyktis atslūgo. Tada stovėjusių pareigūnų grupė pradėjo judėti link jų. Be to, jis vėliau ginklą išsitraukė instinktyviai, norėjo pareigūnams parodyti, kad žmonės gali apsisaugoti (pademonstravo kokį tuo metu turėjo ginklą, nurodydamas, kad šis plastmasinis ir t.t.). Be to R. V. dirbo ankščiau su juo. Šis pareigūnui paaiškino, kad jį matė prie Seimo. Tačiau tuo metu jam prasmės šaudyti nebuvo. Pareigūnai galėjo sulaikyti jį vietoje, o V. jį atpažino tik iš filmuotos vaizdo medžiagos. Po kiek laiko, po 3 mėnesių, jis susitiko su Narkotikų skyriaus viršininku. Po tokio pašaudymo suvokė, kad gali nukentėti žmonės. Jis grįždamas į automobilį paskambino ir išvažiavo į darbą. Po to, jį sulaikė. Nuo šių įvykių nukentėjo jis, šeima ir verslas. Atsakė, kad iš salėje esančių asmenų nieko nepažįsta. Kas yra konkliudentiniai veiksmai jis nesupranta. Jis nesmurtavo. Viešąją tvarką pažeidė, tačiau nesipriešino policijos pareigūnams. O iš policijos pareigūnų jokių reikalavimų negirdėjo. Necenzūrinių žodžių nevartojo. Šovė iš ginklo du kartus. Tačiau neigia, kad šovė iš to ginklo, kuris buvo rastas ikiteisminio tyrimo metu ir kuris nurodytas kaltinamajame akte. Ginklas, iš kurio jis tuo metu prie Seimo šovė, ir šiuo metu iš jo neišimtas. Jis jį turėdavo su savimi, kai veždavo firmos ... . Be to, gal vieną kartą metė sniego gniūžtę, tačiau ledo gabalų ir akmenų nemėtė. Stiklinį buteliuką metė į Seimo pastato sieną, o kitas jo mestas buteliukas pataikė į Seimo lango stiklo kampą, kuris išdaužė tik lango stiklo kraštą. Langas į kurį jis metė buvo nuo Mažvydo bibliotekos, maždaug 1 m. ant 1.20 m. Civilinių ieškinių nepripažįsta. Pripažįsta padaręs žalą tik dėl to lango kampo, tačiau tik tiek kiek ekspertizė nustatytų. Jai nustačius gal sutiktų atlyginti padarytą žalą. Be to, jis nebuvo bendrininkų grupėje. Taip pat, atsakė, kad tuo metu prie Seimo turėtą, ginklą, iš kurio iššovė, jis nusipirko Gariūnuose, bet tuo metu jis tą revolverį pametė. Kai jis iššovė tai šalia esantys asmenys nežiūrėjo į jį. Tai jis matė. O kai metė stiklinį buteliuką, nestebėjo kaip jo poelgį įvertino kiti esantys asmenys. Mesdamas tuos daiktus, sakė, kad negalima skriausti kitų žmonių. Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti pareigūnui paaiškinimai apie rastą dujinį pistoletą teisingi. Jis šį pistoletą laikė darbe, spintelėje. Iš pradžių važinėjo su Mercedes markės automobiliu, po to su Volvo. Tačiau negali patvirtinti tų jo nurodytų pareigūnui aplinkybių dėl rasto ginklo Volvo automobilyje. Be to, galėjo draugas matyti kokiu ginklu jis tuo metu prie Seimo šovė. Peržiūrėjus vaizdo medžiagą ir fotonuotraukas, susijusias su kaltinamuoju A. L., jis patvirtino, kad vaizdo įraše jis yra užfiksuotas. Atsakė, kad matė, kaip jis nuėjo prie lango, bandė šauti. Buvo vienas smūgis. To draugo šalia jo nėra. Pirmą kartą metė buteliuką, antrą kartą irgi metė buteliuką. Be to, jis tuo metu turėjo plastmasinį juodos spalvos revolverį. Tačiau šio revolverio dalis buvo ruda (t. 34, b. l. 55-57).

Kaltinamasis V. L. teisme kaltu, padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, prisipažino iš dalies. Teismui paaiškino, kad 2009-01-16 prie Seimo atvyko apie 11.30 val. Ėjo pažiūrėti kas ten vyksta. Iš salėje esančių asmenų nieko nepažinojo. Asmenų neprovokavo. Jokio turto neniokojo. Gal pasakė pora keiksmažodžių VST pareigūnų atžvilgiu. Nesipriešino pareigūnams, jis nebuvo sulaikytas. Jokių pareigūnų reikalavimų jis negirdėjo. Iš pareigūnų veiksmų nieko nesuprato. Metė link VST pareigūnų 4 sniego gniūžtes. Be to, į šiuos metė 0,5 taros butelį ir plastmasinį butelį. Tačiau ledo gabalų nemėtė, kaip ir į Seimo pastatą nieko nemetė. Kai VST pareigūnai pradėjo stumti minią, suprato, kad pareigūnai stumia agresyviai. Bendrininkų grupėje nebuvo. Civilinių ieškinių nepripažįsta, jokios turtinės žalos nepadarė. Atsakė, kad ikiteisminio tyrimo metu nesuprato kokius paaiškinimus jis duoda, o iki šiol jam advokatas patarė, todėl prisipažįsta iš dalies. Be to, patikslino, kad ledo gabalų nemėtė, sniego gniūžtes metė. Jis duodamas ikiteisminio tyrimo metu paaiškinimus pareigūnui melavo dėl dviejų girtų asmenų. Tuo metu nesiorientavo ką kalba. Be to, šūvius girdėjo. Kiek atsimena jis tuo metu buvo su ruda striuke. Taip pat atsakė, kad jis prie Seimo buvo iki 14.30 val. Tą dieną alkoholio nevartojo, pareigūnų sulaikytas nebuvo. Peržiūrėjus vaizdo medžiagą ir fotonuotraukas, susijusias su kaltinamuoju V. L., jis patvirtino, kad vaizdo įraše jis yra užfiksuotas. Atsakė, kad vaizdo įraše matė iš kairės pusės VST pareigūnus, o jis šioje vietoje mėto (t. 34, b. l. 57, 58).

Nukentėjusioji G. P. teisme paaiškino, kad 2009-01-16 apie 13.00 val. ji pastebėjo, jog jos motinos automobilio Mazda 6, kuriuo ji naudojosi ir kurį ji buvo palikusi prie Vilniaus vartų netoli Seimo rūmų, sudaužytas galinio matymo kairės pusės veidrodis. Tuo jai padaryta 190.00 Lt turtinė žala. Tačiau kas ir kokiomis aplinkybėmis sugadino minėtą veidrodį ji nežino. Byloje nuo pareikšto civilio ieškinio dėl 190.00 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo atsisako, ieškinio atsisakymo pasekmės jai žinomos (t. 30, b.l. 18).

Nukentėjusysis G. D. teisme paaiškino, kad 2009-01-16 apie 12.40 val. važiavo Goštauto gatve link Pedagoginio tilto, kompanijos, kurioje dirba - „Neo group“, lizingo būdu naudojamu automobiliu „Toyota Avensis“, v/n (duomenys neskelbtini) kuris priklauso UAB „Baltijos autolizingas“. Privažiavęs sankryžą su Gedimino pr. pamatė, kad toliau Goštauto gatvėje policija užtverusi kelią. Todėl ir matydamas, kad ant Žvėryno tilto susirinkę daug žmonių, suprato kad toliau nepravažiuos. Jis nusprendė apsisukti. Apsisukinėjant sankryžoje jį užkalbino vyresnio amžiaus vyriškis, kuris buvo apsirengęs mėlynos spalvos striukę. Šis vyriškis stovėjo sankryžos salelėje ir jam kažką parodė. Jis suprato, kad jis kreipiasi į jį ir kažką nori pasakyti. Jis sustojo ir atsidarė automobilio langą. Vyriškis jo paklausė ko jis važinėja, ar nemato, kad čia žmonės. Jis atsakė, kad todėl ir apsisukinėja, važiuoja į darbą. Tuomet jis pajuto smūgį į automobilio galą. Tačiau kiek buvo smūgių jis nesuprato. Po ko jis sustojo, atsidarė duris, nes norėjo pasižiūrėti kas vyksta. Žiūrėdamas kas vyksta, neišlipdamas iš automobilio šalia automobilio matė daug vyriškių. Tačiau kad kažkas kažką darytų nematė. Išgirdo, kad kažkas jam pasakė „Važiuok iš čia“. Nesupratęs kas vyksta, kokia 10 sekundžių nepajudėjo iš vietos. Tuo metu išgirdo, kad sudužo automobilio galinis stiklas, o jam pradėjus važiuoti girdėjo įvairius smūgius į automobilio galą. Tuo metu buvo išdaužtas galinis keleivio durelių stiklas, o vienas iš vaikinų nulaužė keleivio pusės veidrodėlį. Kurie asmenys tai darė jis nematė. Kiek suprato asmenys, kurie daužė automobilį, tai darė iš automobilio galo, iš dešiniojo keleivio pusės. Ar smūgiai į automobilį buvo suduoti spiriant kojomis, ar metant kokius nors kietus daiktus į šį, jis nežino, nes to nematė. Visa tai vyko iki 30 sekundžių. Sudaužytu automobiliu jis nuvažiavo toliau. Sustojo po J. Jasinskio tiltu. Paskambino 112. Kaip suprato įvykis buvo užregistruotas, tačiau policijos pareigūnai ilgai neatvyko. Pakartotinai susisiekęs 112, jis susitarė, kad pats atvažiuosi į 3 PK. Šiame policijos komisariate parašė pareiškimą apie įvykį, policijos pareigūnas apžiūrėjo automobilį, jį nufotografavo. Įvykio metu jokie kūno sužalojimai jam padaryti nebuvo, tačiau patyrė stresą, sugaišo laiką, todėl kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui, mano, kad nukentėjo. Kiek žino minėtas automobilis buvo draustas privalomu civilinės atsakomybės draudimu. Ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus palaikė. Civilinio ieškinio byloje nepareiškė (t. 33, b.l. 52, 53).

Nukentėjusysis A. K. teisme paaiškino, kad 2009-01-16 jis buvo prie Seimo. Kada prasidėjo visi sniego, akmenų mėtymai, jis, būdamas prie Seimo rūmų, žiūrint nuo Neries kairėje pusėje, 20-30 atstumu iki jų, pajuto smūgį į pakaušį. Jam buvo prakirsta galva. Po ko, apie 12.30-12.00 val. jį išvežė greitoji pagalba. Jis nematė kas į jį ir kuo metė, koks daiktas jam praskėlė galvą. Tačiau matė, kad ant žemės buvo primėtyta labai daug įvairių daiktų. Jis matė asmenis, mėtančius įvairius daiktus į Seimą, taip pat girdėjo šūksnius „Vagys“, „Gėda“, tačiau taip dariusius salėje esančius kaltinamuosius neatpažįsta. Jis negirdėjo jokių šūksnių pareigūnų atžvilgiu. Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotus paaiškinimus palaikė. Civilinio ieškinio byloje nepareiškė (t. 33, b.l. 189).

Nukentėjusysis A. Ž. teisme paaiškino, kad jis dirba Viešojo saugumo tarnyboje. 2009-01-16 d., jį ir kitus pareigūnus paskyrė užtikrinti viešąją tvarką prie Seimo, Gynėjų gatvėje. Jie prie Seimo atvyko apie 10 val., o žmonės prie Seimo pradėjo rinktis apie 12 val. Viena žmonių grupė pradėjo eiti link Vyriausybės, kita grupė link Seimo. Nematė kas mėtė į Seimą akmenis, nes jis buvo prie Mažvydo bibliotekos. Netoli šios bibliotekos vyko statybos darbai. Matė, kad asmuo kriaukle išdaužė Seimo langą. Tačiau iš pareigūno, kuris bandė sulaikyti šį asmenį, grupelė asmenų šį pažeidėją atėmė. Be to ši asmenų grupė pareigūną spardė. Vienas iš jų buvo pagrindinis, aukštas, su ilgais plaukais, ilga kasyte. Jis teismo salėje šį atpažino, parodė, - tai A. D.. A. D. ėjo prie žmonių grupelių, organizavo, agitavo žmones daryti neramumus, jis sulaužė fontaną, apsauginę tvorą, metė į Seimo rūmus kriauklę. Be to normaliai girdėjo kaip A. D. žmonių grupelėms sakė, „davai mušamės, šturmuokim Seimą“. Jis neturėjo galimybės A. D. įspėti, nes šis pastoviai judėjo, keitė buvimo vietą, tačiau jį jis nuolat stebėjo, tarp jų buvo 20-30 metrų atstumas. Be to A. D. pareigūnai sulaikė apie 16.00 val., sulaikymui šis nesipriešino. Jam (A. Ž.) taip pat buvo suduota per šonus, o ledo luitu į galvą. Dėl to jis patyrė fizinį skausmą, tačiau nesikreipė pas gydytojus. Prie minėto fontano jų pareigūnų buvo keturi, jie stebėjo, kad žmonės neimtų akmenų. Tačiau pažeidėjų buvo daug. Po to, žmonės pradėjo mėtyti įvairius daiktus į Seimą ir viešojo saugumo tarnybos pareigūnus. Ar tuo metu buvo Seimo rūmų langas(-ai) išdaužtas negali pasakyti, tačiau atstumas tam buvo pakankamas. Daugiau kas, ką konkrečiai padarė negali pasakyti. Be to matė, kad pareigūnai iššovė dujų granatą, bet ši nesprogo, o ją žmonės atgal atmetė pareigūnams. Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotus paaiškinimus palaiko. Atsakė, kad D. S. organizavo žmones, šis mėtė akmenis į pareigūnus. Tačiau kaip viskas vyko tiksliai neatsimena. Jis su pareigūnais viešąją tvarką užtikrino Gynėjų g., o visi neramumai pradėjo rimti apie 15-16 val. Civilinio ieškinio nereiškia (t. 30, b. l. 130, 131).

Nukentėjusysis S. S. teisme paaiškino, jog jis dirba Viešojo saugumo tarnyboje. Jis su kitais pareigūnais 2009-01-16 d. apie 10.00 val. buvo atvežtas prie Seimo rūmų, jis su pareigūnais sėdėjo automobilyje stovėjimo aikštelėje. Vėliau pamatė, kad prie Seimo agresyviai nusiteikusi minia, kuri švilpavo, rėkavo. Tačiau policijos pareigūnai, kurie prie Seimo rūmų buvo, ar minioje esančius agresyvius žmones malšino ar ką kitką prieš juos darė jis nematė. Apie 13 valandą, kai prasidėjo riaušės, juos vadovybė pasiuntė su būriu eiti nuo Neries upės pusės link Seimo centrinių rūmų įėjimo malšinti riaušes, nes buvo pradėtas šturmuoti Seimas. Jis su būriu, kuriame buvo penki pareigūnai, ėjo šalia Seimo sienos link Seimo rūmų šoninio įėjimo ir tuo metu jis matė, kad iš Nepriklausomybės aikštėje esančios minios, kažkas iš grupėje buvusių žmonių į juos mėto įvairius daiktus, akmenis, plytas, sniego gniūžtes. Iki jo būrio ši žmonių grupė buvo apie 20 metrų atstumu. Be to, matė, kad Seimo rūmų langai dūžta. Be to, tuo metu minia buvo agresyvi, švilpavo, rėkavo. Tačiau kokius žodžius negirdėjo, nes jis buvo su šalmu. Netrukus, jiems užėmus gynybinę užtvaros poziciją, jam į akį pataikė akmuo, tačiau kas metė akmenį jis nepastebėjo. Po to kai jam pataikė su akmeniu į veidą, minia toliau elgėsi agresyviai. Tuo metu minia žmonių jiems buvo iš dešinės. Lokacine prasme visa tai vyko arčiau pagrindinės aikštės. Jo kolegos, gal būt ir dar kas nors matė, kad buvo paleistas akmuo. Po to jis kreipėsi į medikus ir apie 13.30 val. buvo išvežtas į ligoninę. Kokius sužalojimus nustatė šiuo metu nepamena. Jis nedarbingas buvo kažkur tai apie mėnesį laiko, tačiau tiksliai neatsimena. Be jo buvo dar panašiai nukentėjusių jo kolegų. Atsakė, kad negirdėjo, jog asmenys tartųsi dėl ko nors, ar tai konkrečių veiksmų, tačiau agresyviai nusiteikę ir mėtantys daiktus asmenys buvo grupelėmis. Konkrečiai kuris kaltinamasis ką padarė, kam pasipriešino ir pan., nurodyti negali, nes jis, tik pradėjus malšinti minią, buvo sužalotas. Jis iš tuo metu turėtų specialių priemonių nieko nepanaudojo. Be to matė, kad už Seimo langų lygtai buvo žmonių, kurie stovėjo. Ką jie veikė nežino. Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotus paaiškinimus palaiko. Civilinio ieškinio nepareiškė (t. 30, b.l. 19-23).

Nukentėjusysis V. M. teisme paaiškino, kad jis dirba Viešojo saugumo tarnyboje, sausio įvykių metu jis buvo Viešojo saugumo tarnybos organizavimo skyriaus viršininku. 2009-01-16 turėjo įvykti mitingas, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų. Jiems buvo pasakyta atvykti prie Seimo ir būti rezerve, jei kartais įvyktų masinės riaušės ir dėl to reikėtų atstatyti viešąją tvarką. Jis su pareigūnais prie Seimo rūmų atvyko apie 10-11 valandą. Gavo vado nurodymą išlipti iš automobilių, išsirikiuoti. Buvo instruktažas, jiems aiškino, buvo planai sudaryti, jeigu kiltų masinės riaušės, kaip užeiti, ką daryti, kaip atstumti žmones. Apie 13.00 val. buvo duotas įsakymas nuo Seimo rūmų atstumti žmones, nes jie buvo labai arti Seimo rūmų, buvo prasidėję neramumai, riaušės, pažeidinėjama viešoji tvarka. Be to, žmonės buvę prie Seimo rūmų, buvo pradėję daužyti Seimo rūmų langų stiklus, pažeidinėjo viešąją tvarką. Jiems, kad atstumti minią nuo Seimo rūmų, reikėjo eiti šalia Seimo rūmų tiesiai ir užsukti į kairę pusę ir po truputėlį stumti minią nuo Seimo. Jie ėjo visai šalia Seimo rūmų, jokių specialių priemonių nenaudojo, žmonės šūkavo. Ir tuo metu, kai jie truputį žmones atstūmė nuo Seimo rūmų ir bandė išsiskleisti, kad pradėti stumti žmones nuo Seimo rūmų, į jų pusę iš žmonių pusės buvo numesti dujiniai užtaisai. Jie to nesitikėjo, ir aplamai nesitikėjo, kad bus iš minios pusės pasipriešinimas. Tuo metu jie gavo labai daug dujų, nes praėjo laikas kol užsidėjo dujokaukes. Pradėjo graužti akis. Pagal tas tūteles, kurios vėliau mėtėsi, jis mano, kad dujos galėjo būti rusiškos pavadinimu „Čeriomuška“. Jie tokių dujų neturėjo. Be to, esant atstumui apie 20 metrų iki minios, į juos buvo mėtomas sniegas, akmenys. Keli akmenys pataikė jam į koją, bet dėl tokių sužalojimų jis nesikreipė į medikus. Tačiau kas dujas paleido, ir į juos akmenis metė jis nematė, nes tai buvo padaryta iš arti, iš žmonių minios. Jie bendrais veiksmais judėjo link Gedimino prospekto, po truputėlį stūmė žmones. Tačiau žmones, kurie neatrodė agresyviai nusiteikę, jie praleisdavo sau į užnugarį, išskyrus agresyvų jaunimą. Toje vietoje kurioje jie veikė, buvo labai daug žmonių ir žurnalistų ir pagyvenusių. Tačiau agresyviai nusiteikę žmonės stengėsi atsirasti prieš juos. Jie tokius sulaikydavo. Be to, buvo reikalavimas trauktis. Jie atstūmė žmones iki Nepriklausomybės aikštės. Po to šiuos išstūmė iš Nepriklausomybės aikštės, Gedimino prospekto iki Gynėjų gatvės, taip pat iki Mažvydo bibliotekos. Po to jis su dalimi pareigūnų užblokavo Gynėjų gatvę iki Gedimino prospekto ir Aukščiausiojo Teismo. Šitą gatvę jis su pareigūnais užblokavo ir toliau jiems vadovavo. Dalis pareigūnų nuėję Gedimino prospektu, užblokavo Žvėryno tiltą, po ko buvo praktiškai riaušių pabaiga. Konkrečiai negali pasakyti kurie tarėsi atlikti neteisėtus veiksmus, priešinosi policijai ar darė kitokius neteisėtus veiksmus prieš jį, jo pareigūnus. Šių įvykių metu visi rėkavo, šaukė, tačiau kas rėkavo ir ką sunku pasakyti. Šūksnius girdėjo, tačiau konkrečių žodžių negali įvardinti. Vėliau kaip ir visas specialiąsias priemones kiekvienas pareigūnas turi naudoti pagal situaciją, savarankiškai priimant sprendimą. Vado įsakymas gali būti, tačiau pareigūnas pats turi nuspręsti kokias specialiąsias priemones naudoti. Gal ir buvo aptarimas dėl specialiųjų priemonių panaudojimo. Jis Vilniaus dalinyje atsako už kovinę tarnybą, o už specialiąsias priemones, už ginkluotę jis neatsako, iš jo to nereikalaujama. Tą dieną jo pavaldiniai panaudojo specialiąsias priemones dujas, gumines kulkas, tačiau jis rodiklių nesuvedinėjo. Pagal specialiosios taktikos elementus žino kaip panaudoti specialiąsias priemones. Iš pradžių žmonės yra įspėjami, po to seka kiti reikalavimai. Tą dieną jis negirdėjo, kad būtų minia įspėta žodžių, kad būtų reikalavimas paklusti pareigūnų teisėtiems reikalavimams ir pan. Tai daro, prieš einant jų būriams, kiti jų pareigūnai. Tačiau šių įvykių metu negalėjo būti, kad toks reikalavimas nebūtų pateiktas. Tam naudojamos įvairios priemonės, kaip antai: garsiakalbiai, automobiliai su garsiakalbiais. Ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus palaiko. Konkrečių asmenų, kurie dalyvavo nagrinėjamuose įvykiuose atpažinti negali, šių įvykių organizatorių nematė. Jokios informacijos, kas nurodė tokius veiksmus atlikti, neturi. Ne visus asmenis, kurie mėtė į Seimą, pavyko nustatyti, nes pareigūnų buvo daug mažiau. Civilinio ieškinio nepareiškė (t. 30, b.l. 23-26).

Nukentėjusysis A. V. teisme paaiškino, kad jis 2009-01-16 d., dirbo VST prie LR VRM Vilniaus dalinio Mobiliosios kuopos vadu. Jie atvyko prie Seimo rūmų, buvo rezerve. Prie Seimo rūmų ir pačiame Seimo pastate jau buvo policijos pareigūnai. Tačiau šie lygtai buvo be specialių priemonių. Po to, matėsi, kad pareigūnai sujudo, pradėjo rengtis aprangą. Po to apie 13.00 val. jiems pranešė, kad reikalinga jų pagalba. Jie išsirikiavo ir galvojo eiti taikiai. Jie ėjo nuo Neries pusės šalia naujo Seimo pastato. Minia švilpė, rėkavo, mėtė į Seimo rūmų pusę pagalius, plytas, akmenis. Jie pasisuko link minios, ėjo link įėjimo į Seimo rūmus. Tačiau minia intensyviai gynėsi, sklido dujos, į juos skrido daug akmenų ir kitų daiktų. Pareigūnus nuo dujų, kurių pavadinimas jo manymu „Čeriomucha“, pykino, kai kurie pareigūnai nuo jų vėmė. Jam, būnant prie naujo Seimo priestato, iš minios mestas akmuo pataikė į petį, jo šalmas buvo subraižytas. Situacija buvo sudėtinga. Po mestų į juos dujų užtaisų, jie užsidėjo dujokaukes, pradėjo atstūminėti minią nuo Seimo pastato. Po to, minią atstūminėjo Gedimino prospektu. Kokias priemones pareigūnai žmonių atžvilgiu naudojo nematė. Kas mėtė akmenis ar kitokius daiktus į Seimo pastatą, į pareigūnus konkrečiai neįsidėmėjo. Pats nieko nesulaikė, viskas vyko labai greitai. Buvo stresinė situacija, sunkoka ką nors konkrečiai įsidėmėti. Ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus palaiko. Nematė, negirdėjo, kad kas nors organizuotų, kokiu tai būdu tartųsi dėl riaušių, tai galėjo būti iki jų pasirodymo prie Seimo rūmų. Nurodymą atsitraukti sakė policijos pareigūnai. Be to ir jie patys perspėdavo, rodė gestais žmonėms, kad atsitrauktų. Jis pats šaukė žmonėms, kad atsitrauktų, tačiau žmonės jų nesiklausė. Minios aktyvūs neteisėti veiksmai tęsėsi gal iki 15.00 val., po to buvo tik pavienių asmenų neteisėti veiksmai. Civilinio ieškinio nepareiškė (t. 30, b. l. 131, 132).

Nukentėjusysis A. J. teisme paaiškino, kad jis dirbo VST prie LR VRM Vilniaus dalinio 2 konvojavimo kuopos vadu. 2009-01-16 jo kuopa buvo rezerve, jie buvo prie Vyriausybės, čia buvo ramu. Po to jo kuopa buvo prie Seimo rūmų, Tumėno gatvėje. Jis laukė atskiro nurodymo. Po gauto nurodymo eiti prie Seimo pastato malšinti neramumus, išsirikiavo ir su būriu apie 12.30 val. ten ėjo. Jiems beeinant nuo Neries upės prie Seimo rūmų girdėjo iš minios pusės necenzūrinius žodžius (keiksmažodžius). Matė, kad policijos pareigūnai prie Seimo pastato buvo be apsaugos priemonių. Be to matė, kad mėtomi pagaliai į Seimo rūmus, girdėjo, jog dūžta Seimo rūmų langų stiklai. Prie Seimo pastato pirmiausiai iš minios pusės buvo panaudotos jam nežinomos pilkos spalvos dujos. Nuo jų juos dusino, buvo bloga, nes tuo metu dujokaukių nebuvo užsidėję. Po to jie buvo apmėtyti akmenimis, kurie atsitrenkė į jų šalmus į įvairias kūno dalis. Dėl to jam ir jo kuopos pareigūnams buvo sukeltas fizinis skausmas. Buvo, kad pareigūnai parkrito nuo pataikyto akmens, krito nuo dujų. Po ko per radijo stotį jungtinių pajėgų vadas jiems leido panaudoti specialiąsias priemones. Jis turėjo ginklą Vinčester 1300 su dujomis, guminėmis kulkomis. Iš pradžių juo jis į viršų šaudė guminėmis kulkomis, o dujomis nešaudė. Tačiau į minią guminėmis kulkomis nešaudė. Ginklą panaudojo tada, kai nukrito pareigūnas I. nuo dujų ant grindinio, S. trynėsi akis ir tuo metu prie jų artinosi minia. Po to šaudė 20 metrų atstumu į konkrečius asmenis, kurie išlįsdavo, išeidavo iš minios į priekį ir turėjo plytas, kurias šie metė į juos. Jis šovė tokio asmens daikto metimo metu. Neturėjo galimybės įsidėmėti asmenis, kurie neteisėtai elgėsi prie Seimo rūmų. Be to matė, kad žmonės mėtė įvairius daiktus ne tik į juos, bet ir į policijos pareigūnus. Pagrindiniai neramumai prie Seimo rūmų baigėsi apie 16.00 val., šiuo laiku iš pareigūnų pusės raginimų nepažeidinėti viešąją tvarką nebuvo. Kiek iššaudė šovinių, užtaisytų guminėmis kulkomis, neskaičiavo. Ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus palaiko. Civilinio ieškinio nepareiškė (t. 30, b. l. 133-135).

Nukentėjusysis E. S. teisme paaiškino, kad jis 2009-01-16 d, buvo jungtinėje būrio sudėtyje, ginklininkų grupėje. Kažkur tai apie 12.30 val., jų grupei buvo nurodyta atstatyti tvarką prie Seimo rūmų. Jiems priėjus nuo Neries pusės prie Seimo pastato (antrųjų Seimo rūmų), apie 13.00 val. į juos buvo mėtomi akmenys, įvairūs daiktai, stiklai, dujiniai užtaisai, girdėjo garsinių paketų sprogimus. Jis vieną dujinį užtaisą bandė pakelti, kad neužstotų matomumo, bet dėl didelės dujų koncentracijos jo nepakėlė. Šis dujinis užtaisas buvo civilinės apyvartos daiktas, cilindro formos, 15 cm., popierinėje pakuotėje, rusvos spalvos, ant jo užrašų nematė. Tačiau nuo dujų jis pradėjo dusti, kosėti, ašaroti, todėl atsitraukė į grupės galą. Be to matė, kad nuo dujų kiti pareigūnai kosėja. Užsidėjęs dujokaukę, jis grįžo į rikiuotę, tačiau šiuo metu jis gavo pagaliu į nosies sritį. Toliau sekė taktiniai rikiuotės elementai. Jis buvau ginklininkas, turėjo ginti rikiuotę 12 kalibro guminėmis kulkomis iš Vinčester 1300. Minia skandavo šūksnius, juos ragino šturmuoti Seimą. Iš minios atsiskirdavo pavieniai asmenys, - lyderiai, po ko iš karto šiems iš minios buvo palaikymas šūksmais. Jis į neteisėtai pasielgusius asmenis, jiems žemiau kelių, iššovė apie 30 guminių kulkų, tačiau šis skaičius su įspėjamaisiais šūviais. Jis nukentėjo nuo dujų ir pagalio. Tuo jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Dėl to į medikus nesikreipė. Iš teismo salėje esančių kaltinamųjų negali nurodyti konkrečiai, kas, kam, kaip neteisėto padarė. Be to, jis ir kiti grupės pareigūnai rodė rankų gestais miniai, kad ši atsitrauktų. Garsiakalbio neturėjo, už jo nugaros jo taip pat nebuvo. Neramumai prie Seimo baigėsi apie 16.00 val., po ko buvo perskirstytos jų pajėgos. Ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus palaikė. Civilinio ieškinio nepareiškė (t. 30, b.l. 135, 136).

Nukentėjusysis Ž. Z. teisme paaiškino, kad jis VST pareigūnas, 2009-01-16 d., ryte prieš pradedant tarnybą gavo instruktažą, žinojo jog prie Seimo rūmų bus mitingas. Atvyko į Tumėno gatvę. Buvo duotas nurodymas atstumti žmones nuo Seimo rūmų. Ėjo Tumėno gatve palei Seimo rūmus. Apie 13.30 val., jis buvo prie Seimo rūmų. Pagrindinis uždavinys jiems buvo atstumti minią nuo Seimo rūmų. Minia prie Seimo rūmų buvo agresyvi, rėkavo, mėtė į Seimo pastatą kas papuola. Stabtelėjo prie fontano, laikė rankoje skydą apsaugoti save ir kitus. Pajuto smūgį į lūpą, dėl ko ir fizinį skausmą. Buvo daug kraujo burnoje. Po ko jį pareigūnas palydėjo pas medikus, buvusius Tumėno gatvėje. Konkrečiai asmenų, kurie neteisėtai elgėsi prie Seimo rūmų, nurodyti negali, nes šie buvo užsidengę veidus. Be to minioje buvo susidariusios grupelės, tačiau organizatorių nurodyti taip pat negali. Riaušės aprimo kažkur tai apie 14.30-15.00 val., tačiau riaušės dar nebuvo pasibaigę. Civilinio ieškinio nepareiškė (t 30, b. l. 136, 137).

Nukentėjusysis S. R. teisme paaiškino, kad jis dirbo VST pareigūnu, grupės vadovu. 2009-01-16 d., jie atvyko prie Seimo. Jie turėjome būti rezerve, jei kartais kiltų kokie neramumai. Apie 12.30 val., gavo nurodymą išlipti iš tarnybinių automobilių ir pasiruošti. Po to Vilniaus dalinys ėjo vykdyti komandos nuo Tumėno gatvės pusės, o jo Kauno būrys nuo Neries. Galiausiai, parėjus 1 ar 2 valandos, tiksliai nurodyti negali, Vilniaus ir Kauno padaliniai susijungė. Jo užduotis buvo apsaugoti pareigūnus ar kitus asmenis nuo gresiančio pavojaus. Jie bandė atstumti minią, kad būtų atstumas nuo Seimo pastato. Iš pradžių, jam nenaudojant jokios specialios priemonės, į juos buvo paleistos dujos, jam jos pateko į akis dėl ko patyrė fizinį skausmą. Po to, jam grįžus iš medikų į rikiuotę, jie buvo apmėtyti įvairiais daiktais, kai ėjo malšinti neramumus ir stovėjo kaip specialias priemones turintys pareigūnai. Į juos buvo mėtomi buteliai, pagaliai, akmenys. Beje šie buvo mėtomi ir į kitus pareigūnus. Be to, tuo metu girdėjo iš minios pusės šūksnius, didelės ovacijas. Jie atstūmė žmones Neries pusėje, link Žvėryno, link Gedimino prospekto, tada apsisuko ir stovėjo veidu į Žvėryno pusę. Dalis žmonių buvo ant Žvėryno tilto, dalis nuėjo į Gedimino prospektą. Iš minios pusės aktyvūs veiksmai baigėsi tarp 17-18 val. Tačiau dar buvo pavienės grupės su kuriomis dirbo policijos pareigūnai. Tuo metu jie tik laukė užduoties, nurodymo. Jis ikiteisminio tyrimo metu iš jam parodytų nuotraukų pagal asmens veido bruožus, atpažino asmenį, kuris riaušių metu prie Neries upės į juos mėtė akmenis ir ledo gabalus ir slėpėsi už automobilių. Be to taip pat jis pagal veido bruožus, stambaus kūno sudėjimą, laikyseną, eiseną, aprangą atpažino asmenį, kuris Nepriklausomybės aikštėje, Gedimino prospekte agresyviai gestais, žodžiais provokavo, kvietė minią juos pulti ir kuris jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Tarp šių dviejų asmenų atstumas buvo 15-25 metrai. Iš teisme esančių kaltinamųjų šiuos du asmenis neatpažino. Visoms pajėgoms vadovavo jungtinio būrio vadas J. Z.. Iš Seimo aikštelės jie išvyko apie 1 val. nakties. Ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus palaikė. Civilinio ieškinio nepareiškė (t. 30, b. l. 137, 138).

Nukentėjusysis A. K. teisme paaiškino, kad dirbo Kauno dalinio VST pareigūnu. Buvo rezerve Tumėno gatvėje. Apie 12.30 val., buvo gauta komanda, kad rikiuotųsi ir eitų prie Seimo rūmų. Jie ėjo rikiuote po Vilniaus dalinio, nes šie jau buvo išėję. Pasipylė krūva daiktų, dujos. Jis nuo dujų patyrė stresą. Jie pradėjo stumti žmones nuo Seimo rūmų. Į juos buvo mėtoma daug pašalinių daiktų iš už kampo, tačiau kas mėtė nematė. Po to jis, žmones stumdamas toliau nuo Seimo rūmų link Neries, gavo smūgį į kairę ausį. Visa tai jam sukėlė fizinį skausmą. Tačiau kas į jį ir ką metė jis nematė. Apie 16.00 val., riaušės, aktyvūs veiksmai aprimo, tačiau jie patruliavo dėl tvarkos palaikymo. Po ko jie stovėjo vietoje, kuri link Žvėryno. Ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus palaikė. Civilinio ieškinio nepareiškė (t. 30, b. l. 139).

Nukentėjusysis G. K. teisme paaiškino, kad dirbo Vilniaus dalinio VST pareigūnu. Buvo ginklininkas su specialiosiomis priemonėmis, turėjo Vinčester 1300. Buvo gauta komanda, kad rikiuotųsi ir eitų prie Seimo rūmų. Kai jis su kitais pareigūnais ėjo prie Seimo rūmų girdėjo iš minios pusės įvairius šūksnius, triukšmą. Asmenys elgėsi agresyviai, tuo metu mėtė pašalinius daiktus. Tačiau kas mėtė nematė. Jis su kitais pareigūnais atstūminėjo minią nuo Seimo rūmų, tai padaryti buvo sudėtinga. Šiuo metu jis gavo kietu daiktu smūgį į petį. Visa tai jam sukėlė fizinį skausmą. Tačiau kas į jį ir ką metė jis nematė. Jis su kitais pareigūnais blokavo Žvėryno tiltą, tačiau tuo metu iš asmenų pusės buvo bandymas į juos mėtyti įvairius daiktus. Apie 16.00 val., riaušės, aktyvūs veiksmai aprimo, tačiau jie patruliavo dėl tvarkos palaikymo. Ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus palaikė. Šių neramumų metu jis iššovė apie 19 kartų. Civilinio ieškinio nepareiškė (t. 30, b. l. 139, 140).

Liudytoja J. I. teisme paaiškino, kad ji 2009-01-16 dirbo kavinėje „Rytai“, adresu Gynėjų g. 2. Šią dieną jai darbas prasidėjo nuo 12 val. Po to kavinei buvo išdaužti du stiklai, pradėjo eiti dujos. Iki 15.30 val., buvo viduje užsidarę žaliuzes. Negalėjo išeiti. Kas išdaužė stiklus nematė. Tik mačiau, kad bėgiojo žmonės. Iš teisme esančių kaltinamųjų, kuris išdaužė kavinės langus, nurodyti negalėjo. Atsakė, kad iš pradžių kai atvyko į darbą buvo ramu. Kavinė atsidaro 11.00 val., į kavinę užsuka žmonės atsigerti kavos. Matė, kad žmonės rėkavo, mėtė sniegą į Seimo pusę. Tačiau daugiau nieko nematė. Minia rėkė Lietuvai gėda. Po to kai kavinei išdaužė langus, buvo iškviesta policija. Pareigūnai pasakė, kad su akmeniu buvo išdaužtas stiklas. Ji pati nematė su kuo buvo išdaužti langai. Tačiau akmuo buvo męstas iš lauko pusės. Buvo dujos, šūvių negirdėjo. Po to, ji išėjo namo. Kokia kavinei buvo padaryta žala ji nežino. Po to kavinei pakeitė du langus naujais, šie dideli, kaip vitrinos langai. Išdaužtuose abiejuose languose buvo skylė (t. 30, b. l. 127).

Liudytoja L. M. teisme paaiškino, kad 2009-01-16 nuo 11.00 val. dirbo restorane „Rytai“. Kažkur tai nuo 12.00 val., prasidėjo riaušės. Buvo išdaužti du restorano langai. Po to, kavinėje buvo uždengtos užuolaidos. Buvo išdaužti du langai vienoje ir kitoje pusėje. Kuo langai buvo išdaužti ji nematė. Po to, iš lauko pusės buvo įstatytas naujas langas. Atsakė, kad nematė nuo ko prasidėjo riaušės. Dujų kvapas buvo, kuris buvo panašus į ašarinių dujų kvapą. Buvo panašu į riaušes, žmonės bėgiojo, visi buvo agresyvūs. Žmonės bėgo nuo policijos. Kuriuo laiku išdaužė langus neatsimena. Lange išdaužimo skylė buvo gana plati, o kito lango stiklas buvo sutrūkęs. Pačio akmens nematė. Tikslai negali pasakyti kuo buvo išdaužtas langas. Užuolaidos buvo nuleistos prieš tai. (t. 30, b. l. 127, 128).

Iš teisme pagarsintų protokolų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūno apklaustos liudytojos M. M. ir liudytoja G. N. paaiškino, kad jos 2009-01-16 dirbo padavėjomis restorane, esančiame šalia Seimo rūmų; jos matė, kaip 2009-01-16 jaunuoliai mėtė į pareigūnus sniego gniūžtes, akmenis (t.2, b.1.41-44).

Liudytojas A. A. teisme paaiškino, kad riaušėse teko prabūti apie 18 valandų. Tarnybiniam automobilį buvo sulaikyta apie 40-50 asmenų. Taip pat, buvo apdaužytas jo vairuojamas automobilis, buvo išdaužtas žibintas. Atsakė, kad tiksliai neatsimena, kada ten atvyko, kažkur tai apie 10-12 val. Jis stovėjo prie senojo Žvėryno tilto, tada prasidėjo riaušės. Didelė žmonių minia pajudėjo link Seimo durų, nuo Žvėryno, Neries upės pusės. Buvo triukšmas, pradėjo langus daužyti. Nematė kas konkrečiai langus daužė. Aplinkui buvo pareigūnai, kiek matė iš tarnybinio automobilio, pareigūnų buvo nedaug. Kiti pareigūnai buvo iš kitos pusės. Matė kaip į Seimo pusę mėtė kiaušinius, akmenis, sniego gniūžtes. Prie Seimo buvo ir viešojo saugumo pareigūnai. Seimo viduje buvo policijos pareigūnai, o išorėje buvo viešojo saugumo tarnybos pareigūnai. Buvo vienas žmogus nuvežtas į 6 PK, kuris daužė sienas, grasino visus atleisti. Jis daug asmenų vežė į policijos komisariatą, pats jų nesulaikinėjo. Jiems atvesdavo su tarnybiniais pranešimais ir jie sulaikytus asmenis nuveždavo. Į 6 PK sulaikytuosius vėžė tris kartus, kai viskas vyko Lukiškių aikštėje. Po to 5 asmenis pristatė į 3 PK. Tada grįžo prie Seimo. Prie Seimo prabuvo iki 24-1 val. nakties, kol viskas nurimo. Be to, atsakė, kad jis nešaudė, nematė kas šaudė. Jis tik tai girdėjo, kad šaudė. Jo tarnybiniam automobiliui buvo išdaužtas žibintas ir įlenktas šonas. Kada buvo išdaužtas automobilio žibintas jis nematė, o sparnas buvo įlenktas prie Neries upės, važiuojant Goštauto gatve, link Žvėryno, kai buvo mestas kažkoks daiktas. Tuo metu važiavo nuo Pedagoginio tilto link Jasinskio gatvės, kažkur tai 50 metrų nuo „Statoil“ degalinės. Gedimino – Goštauto gatvėse girdėjo šūvius. Žmonės pradėjo bėgti. Pareigūnai malšino riaušes, jie paleido dujas. Mačiau žmones už Seimo langų, jie stovėjo ir žiūrėjo. Kad rodytų kas ženklus ar fotografuotų, jis nematė. Tų įvykių metu lygtai vienas 20 metų vaikinas buvo sužeistas, lygtai jam pirštą nutraukė, tai buvo priešais fontaną. Guminių kulkų nematė. Kurie iš teismo salėje esančių asmenų tų įvykių metu buvo sulaikyti nurodyti negali. Kai jis buvo 3 PK, tai prasidėjo antra banga. Nuosavybės nusikaltimų skyriuje buvo sulaikyti 2-3 asmenys. Prisimena, kad asmenys buvo su statybininkų rūbais. Mes tik konvojavome su tarnybiniais pranešimais. Dabar reiktų pažiūrėti kas tuose pranešimuose buvo parašyta. Komisariate pas S. S. advokatas brovėsi. Sulaikytų buvo ir iš šalia ir iš minios (t. 30, b. l. 128, 129).

Liudytojas T. B. teisme paaiškino, kad 2009-01-16 dirbo vairuotoju. Vairavo automobilį „Wolksvagen Vento“. Jis iš asmenų nieko nesulaikė. Ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus palaiko. Atsakė, kad kai vyko neramumai jie buvo prie Vyriausybės. Gavo pranešimą, kad dalis žmonių pasiliko prie Seimo rūmų. Nuvyko prie Seimo rūmų. Sustojo Goštauto - Gedimino prospekto sankryžoje. Jiems buvo nurodymas patraukti nuo kelio automobilius. Atsistojo Gedimino prospekto galiniame kampe, nieko neįleido. Laiko, kada prasidėjo neramumai nurodyti negali. Tačiau į Seimo rūmus buvo mėtoma sniego gniūžtės ir buteliai. Nematė, kas šiuos į Seimo pusę mėtė. Jis jokių asmenų nesulaikė. Darbą baigė apie 24 valandą. Atsakė, kad jų tarnybiniam automobiliui buvo išdaužta priekinė lempa, tada kai jie stovėjo Goštauto gatvėje. Kas tai padarė nematė, tačiau vienu momentu buvo du žmonės priėję. Iš pradžių jie visi buvo prie automobilio, po to liko du vairuotojai saugoti automobilių. Negali pasakyti, ar girdėjo policininkų raginimus žmonėms atsitraukti. Iš teisme esančių kaltinamųjų, konkrečiai ką kuris prie Seimo padarė nurodyti negalėjo (t. 31, b. l. 35).

Liudytojas T. T. teisme paaiškino, kad 2009-01-16 jis su kitais policijos pareigūnais užtikrino eismo saugumą, esant žmonių eisenai link Seimo, mitingo ir riaušių metu. Jis buvau su atsakingu už eismo saugumą Ž. J.. Didžiąją laiko dalį stovėjo Tumėno ir Goštauto gatvių sankryžoje. Taip pat ir važinėjo aplink teritoriją. Jokiuose sulaikymuose nedalyvavo. Buvo tik tai, kad jiems Goštauto gatvėje išdaužė tarnybinio automobilio stiklą su šampano buteliu. Kas išdaužė nesulaikyti, daugiau aplinkybių nurodyti negali. Atsakė, kad užtikrino eismo saugumą, žiūrėjo perimetrą dėl transporto priemonių statymo. Prie mitingo nebuvo, kas jame vyko nematė, jis tik lydėjo mitinguotojų eiseną Gedimino prospektu link Vyriausybės rūmų. Kada tai vyko tiksliai laiko negali nurodyti, tačiau tai vyko apie pietus. Paskui teko grįžti prie Seimo, nes buvo nurodymas, paaiškinus, kad vyksta neramumai prie Seimo. Jie grįžo prie Seimo. Kaip minėjo tuo metu jis stovėjo Tumėno – Goštauto sankryžoje, kad riboti eismą. Tuo metu buvo aplinkui labai daug žmonių. Kadangi ta sankryža yra kitoje pusėje nei vyko pats veiksmas, tai nieko daugiau nematė. VPK buvo sudarytas štabas, kas tiksliai vadovavo pavardžių negali pasakyti, kadangi tai buvo šaukiniais. Pats asmeniškai nematė asmenų, kurie priešinosi pareigūnams, ar niokojo turtą. Paaiškinimams patikrinti buvo pagarsinti liudytojo T. T. ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duoti paaiškinimai (3 tomas, 38-39 l.). Atsakė, kad buvo garsas ir pasklido dujos į jų pusę. Iš parduotuvės ėjo asmenys, kurie rinko ledo gabalus, po įspėjimo jie juos išmetė. Apie tai perspėjo kitus pareigūnus. Prisimena, kad buvo vienas asmuo išgėręs. Apie jį taip pat buvo pranešta kitiems pareigūnams. To žmogaus šiuo metu neatpažins. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo taikomas to asmens atpažinimas. Jisai rinko ledą, kišo už drabužių. Jei būtų matę, kad jisai ką daro neleistino, būtų ėmęsis priemonių. Tačiau šis asmuo bandė slėpti ledo gabalus už drabužių. Kad jisai šūkautų ar darytų ką nors nematė. Negali įvardinti asmenų, kas tą dieną konkrečiai ką padarė. Be to, atsakė, kad tarnybinio automobilio lango išdaužimo momentu, jie važiavo, kai prie Seimo sąlyginai viskas buvo aprimę. Tuo metu dalis mitinguotojų persikėlė į Žvėryno pusę, kas prie Jasinskio gatvės, kas kitur. Jie apvažinėjo perimetrą. Jiems išdaužė langą Goštauto gatvėje, pravažiuojant Jasinskio gatvę, neprivažiavus Gedimino prospekto. Tuo metu buvo minia žmonių, viešojo saugumo pareigūnai buvo išsirikiavę ir neprivažiavus jų išgirdome smūgį į galinį stiklą. Vėliau kaip paaiškėjo, kad tai buvo šampano butelis. Vengdami sunkesnių pasekmių, jie tiesiog nebesustojo ir važiavo į saugią vietą. Atsakydamas patikslino, kad eiseną lydėjo nuo Seimo iki Vyriausybės rūmų, po to grįžo atgal, tai buvo kažkur tai apie 12-13 val. Kol grįžo nuo Vyriausybės rūmų iki Seimo užtruko apie 10-15 minučių. Jie palaukė kol žmonės sueis prie Vyriausybės rūmų. Tuo metu stovėjo Jogailos g. 9A, sankryžoje. Per raciją buvo pranešta, kad vyksta neramumai prie Seimo rūmų. Grįžo Gedimino prospektu pro „Maksima“ parduotuvę priešais Seimą. Laiko tikslaus nurodyti negali (t. 30, b. l. 125-127).

Liudytojas S. S. teisme paaiškino, kad 2009-01-16 d., Lietuvoje vyko protesto mitingas. Jis atvyko prie Seimo rūmų. Buvo prie Seimo rūmų nuo pat mitingo pradžios iki pabaigos. Kai atvyko buvo tiktai formuojama eisena link Vyriausybės. Tačiau dalis žmonių atsiskyrė ir liko prie Seimo rūmų. Jis buvo prie 3 – jų Seimo rūmų. Atsiskyrusi grupelė žmonių pabandė patekti į Seimo rūmus, tačiau pareigūnai juos sulaikė. Į Seimą nepatekusi grupelė pradėjo šūkauti ir mėtyti sniegą į Seimo rūmų langus, po to pradėjo mėtyti akmenis. Atsakė, kad iš pradžių kai formavosi eisena link Vyriausybės, jis buvo prie Vilniaus vartų. Po to kai pranešė, kad atsiskyrė grupė žmonių, jis nuėjau prie 3 – jų Seimo rūmų, nuo Mažvydo bibliotekos pusės. Buvo neblaivių asmenų, matėsi, kad minia yra nevaldoma. Kai buvo bandoma įvesti viešojo saugumo pajėgas, joms judant link Seimo, buvo pradėta mėtyti akmenis, sniego gniūžtes, butelius, taip pat buvo mestas dujinis užtaisas, jautėsi dujų kvapas. Dėl susidariusios tokios situacijos, t.y. kai kilo realus pavojus susirinkusių asmenų ir pareigūnų sveikatai ir gyvybei, Vilniaus apskrities VPK vadovybė įvedė operacijos planą „Vėtra“ bei buvo pasitelktos viešojo saugumo pajėgos, išrikiuoti daliniai. Iki to laiko, kol nebuvo įvesti pastiprinimo daliniai, dužo Seimo langai. Tvarką palaikė iš pradžių VPK pareigūnai, jie buvo su kasdienine ekipiruote. Į juos pataikydavo akmenys, tai jis matė. Be to VPK pareigūnai neturėjo apsauginių skydų. Be to, atsakė, kad teismo salėje yra daug matytų asmenų, tačiau dėl pažeidėjų, kaltininkų buvo surinkta daug medžiagos. Apie 18 val., buvo visiškai kontroliuojama padėtis. Nepriklausomybės aikštė buvo išvalyta. Policijos pareigūnai dirbo visose prieigose ir aplinkui. Atsakė, kad minia buvo perspėta nutraukti neteisėtus veiksmus. Ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus palaikė. Be to atsakė, kad jie politinės žvalgybos reikalų netvarko, kažkokių prognozių nedaro. Jie atstovauja iš policijos pozicijų, o kaip iš jų pusės buvo pasielgta yra pateikta visa medžiaga ikiteisminio tyrimo metu. Konkrečiai kurie asmenys kekėsi necenzūriniais įvardinti negali. Minia judėjo nuo Gynėjų pusės prie Seimo 3 - jų rūmų, po to minia buvo prie Seimo 2 - jų rūmų. Girdėjosi necenzūriniai žodžiai. Be to, tuo metu buvo pavieniai agituotojai, kurie šakė „veržiamės į Seimo rūmus“. Bandymų veržtis buvo, bet Seimo durys buvo uždarytos distanciniu būdu. Iš Seimo ar Vyriausybės spaudimo dėl riaušių nebuvo. Minios aktyvumas veiksmų atžvilgiu prasidėjo apie 13 val. Paskui jie stovėjo Gedimino prospekto - Goštauto gatvių sankryžoje. Gerai nepamena, bet neramumai nurimo kažkur apie 16-17 val. Nebuvo iš pareigūnų pusės nurodymo šaudyti į žmones. Minia prie Seimo buvo tai rami, tai vėl pradėdavo šurmuliuoti. Buvo, kad įsiaudrina ir vėl nurimsta. Tačiau kai jau atrodė, kad minia apsiramino, po kelių taiklių metimų į Seimo rūmus, vėl minia įsiaudrino. Be to pradėjo viską kas pakliūva po ranka mėtyti į Seimo langus. Vargu ar įmanoma izoliuoti asmenis, kurie pasislėpę minioje už žmonių bando visus kiršinti. Šiuo metu negali konkrečiai įvardinti asmenų, kurie tokius veiksmus organizavo. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė asmenis, kurie organizavo ir mėtė į Seimo langus. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu jo apibudintas asmuo nebuvo atpažintas. Atpažinimui ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikta medžiaga, bet nebuvo nustatytos asmenų asmenybės. 2009-01-15 d., disponavo slaptą informaciją tam tikrais klausimais, tačiau nemano, kad turi teisę tai paviešinti. Jie ruošėsi pagal turimą informaciją 2009-01-16 d. įvykiams. Seimas nebuvo atitvertas apsaugine sieną 75 metrų atstumu. Renginys buvo numatytas ne prie Seimo, o Vyriausybės. Planas „Vėtra“' įvedamas gavus Generalinio komisaro leidimą, o ne ministro. Kai buvo gautas leidimas iš Vilniaus apskrities VPK vadovybės, buvo įvestas planas „Vėtra“ ir pasitelktos Viešojo saugumo tarnybos pajėgos. Atrodė, kad šūvio garsas sklido iš minios pusės. Be to, iš minios pusės buvo mestas dujų užtaisas, panašus į „Čeriomucha“. Negali atsakyti ar tos susidariusios grupelės minioje tarėsi konkliudentiniais veiksmais ką tai padaryti. Bet matėsi, kad tos grupelės minioje buvo labai aktyvios. Po grupelės aktyvumo prasidėjo mėtymo intensyvumas. Jo manymu, ten kviečiantys skatino minią daryti neleistinus veiksmus. Negali pasakyti neleistinai dalyvavusių asmenų skaičiaus. Be to, atsakė, kad Viešoji policija nėra operatyvinis veiklos subjektas. Taip pat, atsakė, kad guminės kulkos yra fizinės prievartos rūšis, kuri apibūdinta policijos veiklos įstatyme. Negali pasakyti kiek šūvių buvo paleista, nes neskaičiavo. Matė Seimo darbuotojus languose. Sunku pasakyti ar jie fotografavo, tačiau iš jokių neleistinų ženklų jis nematė. Be to, atsakė, kad išduotame profsąjungoms mitingo leidime nebuvo numatyta, kad mitingas įvyks prie Seimo rūmų. Su ekipiruote pareigūnai buvo parengtyje, kol buvo gautas leidimas jiems veikti. Tačiau buvo daroma viskas, kad neįvyktų riaušės. Daroma, kas įmanoma padaryti. Buvo kalbama su žmonėmis, po to buvo įvestos pastiprinimo pajėgos. Galima pamatyti veiksmų plane, kad buvo įsakymas, kad rezerve būtų pastiprinimo pajėgos. Rezerve buvo Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai. Nes iš pradžių policijos pareigūnų buvo numatyta tiek, kiek reikia. Tačiau situacija gavosi tokia, kad policijos pareigūnų buvo per mažai. Minia buvo daugiatūkstantinė. Iš pradžių nebuvo pagrindo naudoti pilną ekipiruotę. Dalis asmenų, kurie dalyvavo riaušių metu, buvo sulaikyta (t. 31, b. l. 32, 33).

Liudytojas R. D. teisme paaiškino, kad jis 200-01-16 dirbo Vilniaus apskrities VPK viršininko pavaduotojo pareigose. Paaiškino, kad 2010-01-13 d., Puskepelis, Juščinskienė, dar vienas asmuo, pavardės neprisimena, gavo leidimą organizuoti mitingą prie Seimo rūmų ir eitynes nuo Seimo rūmų link Kudirkos aikštės, link Vyriausybės rūmų. Jis dalyvavo prašymo 2010-01-16 surengti mitingą svarstyme Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje. Tuo metu mitingo organizatoriai įsipareigojo vesti eitynes ir mitingą kaip numatyta mitingų įstatyme. Sausio 15 d., jis prieš mitingą kartu su kolegomis dar kartą nuvyko į profesinių sąjungų būstinę, įspėjo organizatorius dėl administracinės ir baudžiamosios atsakomybės dėl netinkamo mitino organizavimo. Mitingo organizatoriai įsipareigojo mitingą organizuoti, vesti tinkamai, laikytis įstatyme numatytos tvarkos, užtikrinti saugumą, užtikrinti viešąją tvarką tvarką. 2009-01-16 d. mitingas prasidėjo 12 val., apie 11.50 val. Nepriklausomybės aikštėje susirinko apie 5000 žmonių. Bet buvo planuota, kad susirinks apie 2500-3000 žmonių. Susirinkus mitinguotojams, matėsi, kad nustatyto atstumo, t.y. 75 metrų, nuo Seimo pagrindinių rūmų bus nesilaikoma. Apie 12 val., mitingo dalyviai per megafoną paskelbė, kad vyks eitynės. Liepė rikiuotis Gedimino prospekte. Gedimino prospekte išsirikiavo apie 2000 žmonių ir jie nuėjo prie Vyriausybės rūmų. Likę apie 3000-3500 tūkst. žmonių pasiliko prie Seimo rūmų. Apie 12.15-12.20 val., 20 žmonių grupelė susirinko prie trečių rūmų, čia jie beldėsi į šių rūmų duris, prašėsi į vidų. Policijos darbuotojai juos apramino. Kita dalis, likę apie pora tūkstančių žmonių patraukė link antrųjų Seimo rūmų. Nuo Goštauto g., pusės pradėjo garsiai reikalauti, kad išeitų Seimo pirmininkas A. V.. Šiam neišėjus, žmonės pradėjo mėtyti sniego gniūžtes į Seimą ir stovėjusius pareigūnus. Dar po kiek laiko pradėjo mėtyti butelius, akmenis, sniego gniūžtes, ledo gabalus, kiaušinius, leido dūminius užtaisus. Apie 13 val., buvo įvestas planas „Vėtra“. Buvo pasitelkti viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, kurie panaudodami prievartą pradėjo stumti mitingo dalyvius nuo antrųjų Seimo rūmų. Į ten buvusius pareigūnus žmonės pradėjo mėtyti visus po ranka pasitaikiusius daiktus, nuo sniego iki akmenų, kas buvo po ranka. Po to viešojo saugumo pareigūnai pradėjo po truputį tą minią stumti, naudodami gumines kulkas, dujas. Šie buvo ginkluoti aktyviosiomis ir pasyviosiomis apsaugos priemonėmis. Apie 14 val., jis vadovavo policijos ir viešojo saugumo pajėgoms, esančioms prie Seimo rūmų. Maždaug apie 13.40-14 val., jis nuo Vyriausybės rūmų taip pat pagalbai prie Seimo išsikvietė ten buvusią Vilniaus apskrities VPK mobiliąją kuopą, kuri buvo dislokuota prie Nepriklausomybės aikštėje esančio fontano. Dalis žmonių persimetė prie antrųjų Seimo rūmų. Mobiliosios kuopos uždavinys taip pat buvo sulaikyti aktyviausius viešąją tvarką pažeidžiančius susirinkimo dalyvius, jie taip pat naudojo pasyvios ir aktyviosios apsaugos priemones ir stūmė žmones iš nepriklausomybės aikštės. Apie 17 val., viešojo saugumo ir policijos pareigūnai jau visiškai kontroliavo Nepriklausomybės aikštę. Susirinkimo dalyviai, kurie pažeidinėjo įstatymus buvo sulaikyti. Minia buvo išsiskirsčiusi. Policijos pareigūnai patruliavo iki ryto, palaikydami viešąją tvarką. Atsakė, kad iki tol kol buvo įvesti viešojo saugumo padaliniai, viešąją tvarką palaikė Vilniaus apskrities VPK pareigūnai. Vilniaus apskrities VPK pareigūnai turėjo įprastą policijos pareigūnams ekipuotę, gumines lazdas, antrankius, dujų balionėlius. Jis pats matė, kada prasidėjo neramumai, ir pats buvo prie antrųjų Seimo rūmų, prie įėjimo į juos. Čia minia mėtė akmenis, sniego gniūžtes, stiklinius butelius, laužė trinkeles, latakus, skydus, viską kas pasitaikė po ranka. Tuo metu buvo 2 ar 3 kartus garsūs pokštelėjimai panašūs į šūvius. Jis tuos garsus skiria, tai buvo panašu į pistoleto šūvius. Visa tai buvo prieš įvedant mobiliąsias kuopas. Jis pats minią perspėjo balsu, žodžiais, kad žmonės atsitrauktų nuo Seimo rūmų. Tačiau tuo metu buvo didelis triukšmas, minia nieko nesiklausė. Be to čia buvusius žmones jis dar kartą įspėjo. Tiksliai negali pasakyti kelintą valandą viskas nurimo, tai galėjo būti apie 17 val., kada policija viską visiškai kontroliavo. Neramumų metu nuolatinis filmavimas buvo užtikrinimas, televizijos taip pat filmavo. Tuo metu kas vyko profesonaliai nufilmuoti buvo galima, bet pareigūnai filmavo pagal galimybes. Be to atsakė, kad pirmiausia mitingo organizatoriai turi atsakyti už 75 metrų atstumo laikymąsi, o jie (policija) atsako už tai, kiek jiems leido galimybės. Paleckis buvo vienas iš tų asmenų, kuris aikštėje kvietė žmones eiti prie 2 – jų Seimo rūmų. Be to Paleckis nebuvo mitingo organizatorius. Jis (Paleckis) garsiai kvietė visus eiti prie 2 – jų Seimo rūmų, nes jis matė, kad žmonės ten eina. Jis (R. D.) ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus palikė. Taip pat atsakė, kad jis matė kaip žmonės mėtė į Seimo rūmus minėtus daiktus. Be to jam taip pat kliuvo nuo įvairių daiktų, jį sužalojo. Tačiau taip padariusių iš salėje esančių kaltinamųjų nurodyti, atpažinti negali. Be to tuo metu buvo sužalota pareigūnui ranka, VST pareigūnui pataikyta į skruostą, taip pat minioje vienas asmuo buvo sužalotas akmeniu, mestu iš pačios minios. Be to, buvo išdaužtas ne vienas Seimo rūmų langas. Jis betarpiškai stebėjo visus įvykius, o patys įvykiai (neramumai) prasidėjo prie 2 – jų Seimo rūmų. Tačiau kas pirmas pradėjo mėtyti į Seimo rūmus jis negali pasakyti. Patikslino, kad prie 2-jų Seimo rūmų pirmiausiai pradėjo mėtyti sniego gniūžtes, po to pradėjo mėtyti akmenis, butelius. Tačiau, kaip minėjo, jis negali įvardinti, kas šiuos daiktus pradėjo mėtyti. Tačiau pradėjo mėtyti po 12 val., jis specialiai laiko nestebėjo. Tiksliau tai gali būti nurodyta jo ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotuose paaiškinimuose. Patikslino, kad ne tuo metu, kai buvo įvestos VST pajėgos, akmenys ir kiti daiktai buvo pradėti mėtyti į Seimo rūmus, tai buvo padaryta gerokai iki to, tai yra iki kol buvo įvestos VST pajėgos. Be to, konkrečiai negali įvardinti kas, ką ir t.t. prie Seimo rūmų neleistino padarė. Tačiau konkliudentiniais veiksmais minioje žmonės tarėsi. Buvo gerokai išgėrę asmenys, minia buvo agresyvi. Matėsi, kad minioje susidarė grupelės. Buvo atskirai išreikštas nepasitenkinimas. Grupelės pasitarę, pasistumdavo link Seimo rūmų. Kokių tai šauksmų iš minios pusės, jis negirdėjo, tačiau vizualiai, akivaizdžiai matė, kad minia stumiasi prie Seimo rūmų. Jis tikėjosi ramesnių veiksmų, kad minia išsisems ir nurims. Taip manė, nes minia vienu metu buvo nurimusi, tačiau įvyko visiškai kitaip. Laiko tarpas nuo tada, kada minia pradėti mėtyti daiktus į Seimo rūmus ir buvo įvestos papildomos pajėgos, buvo kažkur tai 45 minutės. Be to, kaip minėjo, šiuo metu minia buvo nusiraminusi. Atkreipė dėmesį į tai, kad neramumai vyko bangomis. Tačiau negali nurodyti kas kiek laiko, kiek laiko vyko tie minios bangavimai. Be to atsakė, kad už Seimo rūmų langų matėsi, kad buvo žmonės. Šie stovėjo ir žiūrėjo. Jis neprisimena, ar jie fotografavo, ar rodė kokius nors gestus (t. 31, b.l. 27-29).

Liudytojas J. K. teisme paaiškino, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK viršininko pavaduotoju. 2009-01-16 d., pagal anksčiau paruoštą planą, ji ir 49 jo pareigūnai, gavo nurodymą apie 14.00 val., su tarnybiniu automobiliu atvykti į Lukiškių aikštę. Jie buvo įtraukti į rezervą. Maždaug po pusvalandžio buvo gauta komanda dar papildomai atsiųsti 30 asmenų su transportu. Jie privalėjo išvykti į Gedimino prospektą, nes ten pradėjo vykti neramumai ir tie 30 asmenų išvyko, buvo paskirtas atsakingas asmuo, tai A.. Jie iš toli matė, buvo apie 500 metrų, kad didelė minia veržėsi prie Seimo rūmų. Kilo neramumai. Po kokių 10-15 minučių vadovas jį informavo, kad tarnybiniam automobiliui „Mitsubishi L200“ išdaužtas galinis stiklas. Apie tai jis informavo savo vadovus. Jiems buvo pasakyta viską įforminti tinkamai, ką jie ir padarė. Kažkur po 10-15 minučių, buvo gautas nurodymas skubiai su likusiais pareigūnais išvykti į Gynėjų gatvę, kur Mažvydo biblioteka, ant sankryžos ir tenai palaikyti viešąją tvarką. Kada jie atvyko iš tolo buvo matyti, kad prie Seimo iš vienos pusės stovi viešojo saugumo pareigūnai, iš kitos pusės stovėjo žmonės. Paskui tie žmonės pradėjo bėgti į Seimo pusę, buvo šaudoma, buvo girdėti kaip daužomas stiklas. Bet prie jų, kur jie saugojo tą teritoriją buvo ramu, buvo daug žmonių, bet neramumų tokių nebuvo. Buvo keletas girtų, kuriuos sulaikė. Jie maždaug dirbo iki 17 valandos. Vežė žmones, kuriuos sulaikė viešojo saugumo padalinių pareigūnai į policijos komisariatus. Apie 17 val., jiems buvo duota komanda grįžti atgal į jų pirminę dislokacijos vietą. Jie grįžo, paskui jiems vėl buvo duota komanda grįžti atgal prie Seimo ir palaikyti viešąją tvarką aplink Seimą, ką jie ir padarė. Patruliavo iki 24 val., nakties. Tuo laiku taip pat buvo sulaikyta keletas asmenų, kurie pažeidinėjo viešąją tvarką, jie buvo girti. Daužymų ar turto niokojimo jau nebuvo. Dirbant apie 24 val., jie gavo komandą grįžti atgal į komisariatą. Tą jie ir padarė. Atsakė, kad jie buvo rezerve ir pagal planą laukė iškvietimo komisariate. Kada neramumų pradžia buvo jie nematė, tačiau jie apie 13.30 val., gavome nurodymą. Jis nematė asmenų, kurie daužė langus, priešinosi pareigūnams. Jie buvome tolokai nuo tos vietos. Jie tik girdėjo dūžtančius stiklus, šūvius. Jie buvo Gedimino pr. ir Gynėjų gatvės sankryžoje. Instruktažą savo pareigūnams jis pats darė, o kas šaudė guminėmis kulkomis jis nematė, nes, kaip minėjo, jie buvo nuo to tolokai. Savo dislokacijos vietoje jie gavo nurodymą apie 14.30 val., tačiau jau praėjo daug laiko, bijo suklysti. Žino, kad jie ruošėsi eiti pietauti, tačiau gavo nurodymus (t.30, b. l. 125).

Liudytojas B. A. teisme paaiškino, kad dirba viešojo saugumo tarnyboje. 2009-01-16 d., dalyvavo užtikrindamas viešąją tvarką, nes tam buvo duotas nurodymas. Buvo Gedimino – Švitrigailos gatvių sankryžoje. Judėjo nuo Seimo link Gedimino prospekto. Buvo sudaužytas jų tarnybinis automobilis. Vėliau, nebuvo leidžiama žmonėms grįžti prie Seimo rūmų. Ikiteisminio tyrimo metu iš pateiktos medžiagos neatpažino nei vieno asmens, kuris tuo metu neleistinai elgėsi. Tačiau tokį vieną asmenį bandė sulaikyti, tačiau jisai nuo jų pabėgo. Atsakė, kad kai jie atvyko prie Seimo rūmų, tai jie nebuvo Lukiškių aikštėje. Jie buvo gatvėje, toliau nuo Seimo rūmų (t. 31, b. l. 36).

Liudytojas K. K. teisme paaiškino, kad jis prie pačių Seimo rūmų nebuvo. Tačiau buvo sudaužytas jų automobilis, o tai padaręs asmuo buvo sulaikytas. Jie palaikė viešąją tvarką. Kas daugiau ką padarė konkrečiai įvardinti negali. Ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus palaikė (t. 31, b. l. 36).

Liudytojas V. D. teisme paaiškino, kad jis dirbo Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK tyrėju. 2009-01-16 įvykių jis tiksliai neatsimena, nes praėjo labai daug laiko. Šią dieną jis su kitais pareigūnais buvo iškviesti į pagalbą prie Seimo. Dėl riaušių jie stovėjo netoli Apeliacinio teismo prie kelio. Jie žiūrėjo kaip eina riaušininkų procesija. Tiksliai įvykių jie nematė. Pasibaigus riaušėms, jie budėjo prie Seimo, kad nepasikartotų įvykiai. Atsakė, kad prie Seimo jie buvo gal nuo kokių aštuonių valandų vakaro. Be to, palaiko ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus. Atsakė, kad buvo viena situacija – stovėjo Vilniaus rajono policijos komisariato džipas „Mitsubishi“ gatvėje ir, praėjus žmonių masei, pareigūnai pastebėjo, kad džipo galinis langas yra išdaužtas. Tačiau jis pamatė jau išdaužtą stiklą. Šis automobilis buvo paliktas netoli Apeliacinio teismo. Patikslino, kad tuo metu buvo mitinguotojai, kurie ėjo nuo Seimo link Vyriausybės pusės (t. 33, b. l. 189).

Liudytojas J. T. teisme paaiškino, kad 2009-01-16 dirbo Vilniaus VPK VTV TOS viršininku. Šią dieną jis Nepriklausomybės aikštėje buvau gerokai prieš mitingą, formuojantis kolonai. Po to jis palydėjo eiseną iki Vyriausybės. Prie Seimo grįžo kai jau buvo sutemę. Ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus palaikė. Atsakė, kad kai grįžo prie Seimo, tai buvo daug pareigūnų pajėgų, o žmonių jau nebebuvo (t. 32, b. l. 120).

Liudytojas G. L. teisme paaiškino, kad 2009-01-16 jis dirbo Vilniaus apskrities VPK VTV TOS specialisto pareigose. Šią dieną jis prie Seimo užtikrino viešąją tvarką, kaip pavaduojantis tarnybos viršininką. Atvykęs prie Seimo papildomai paaiškino policijos pareigūnams užduotis. Maždaug apie 11 val., prie Seimo rūmų pradėjo rinktis žmonės. Žmonės rikiavosi eitynėms iki Vyriausybės. Dalis žmonių nuėjo prie Seimo 2 – jų rūmų, o jis su kitais pareigūnais buvo prie 1 – jų Seimo rūmų. Prasidėjo sujudimas. Tada minia truputį aprimo. Po to jis nuėjo į tą pusę, kur buvo minia ir kur buvo D. Jis bandė raminti minią, tačiau minia nelabai klausėsi. Po kažkiek laiko minia pradėjo mėtyti sniego gniūžtes į Seimą. Po to, pradėjo mėtyti į Seimą kiaušinius, akmenis, pomidorus ir kitokius daiktus. Buvo mestas dujinis užtaisas prieš pat ateinat VST pareigūnams. Tas dujinis užtaisas buvo nuspirtas į šoną. Po to jau dujas galbūt panaudojo VST pareigūnai. Laiko tarpo negali pasakyti per kiek laiko prisijungė kiti daliniai. Jie grįžo į Goštauto gatvę. Čia mitingo dalyviai jau buvo prasklaidyti, po ko jis su kitais policijos pareigūnais palaikė viešąją tvarką. Be to, paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus palaiko. Atsakė, kad neramumai baigėsi apie 17 val. Situacija buvo tokia, kad aikštė nuo neramumų buvo išvalyta. Bet aikštėje buvo susidariusios mitinguotojų grupelės. Iki VST pareigūnų pasirodymo, niekas negalėjo atstumti minios nuo Seimo rūmų. Kodėl buvo įvesti VST pareigūnai negali atsakyti. Jis asmeniškai neramumų metu ir po jų nieko nesulaikė. Tačiau šių įvykių metu pastebėjo neleistinai pasielgusį stambų vyruką. Iš teisme esančių kaltinamųjų negali atpažinti stambaus vaikino, kuris prie Seimo rūmų neleistinai pasielgė. Tačiau, duodamas ikiteisminio tyrimo metu paaiškinimus, buvau parodęs, kuris tas stambus vyrukas. Be to atsakė, kad mitingo metu girdėjo šaunamojo ginklo garsą. Tačiau iš minios pusės negirdėjo šūvių garsų. Be to turėjo būti laikomasi tam tikro atstumo nuo Seimo rūmų. Viešajai tvarkai palaikyti policijos pareigūnai vaikščiojo aplink Seimą. Tačiau susirinko daugiau žmonių. Todėl realiai fiziškai nebuvo įmanoma užtikrinti 75 metrų atstumo iki Seimo rūmų. Teisme konkrečiai negalėtų atpažinti asmenų, kurie neleistinai elgėsi prie Seimo, jis juos atpažino iš filmuotos medžiagos. Taip pat atsakė, kad matė, kad minioje nukentėjo pagyvenęs vyras. Tuo metu minia mėtė į Seimą sniegą, po to minia kažkiek atsitraukė nuo Seimo rūmų ir tuo metu kažkas, kažkuo pataikė pagyvenusiam asmeniui. Be to, jis matė, sužeistą VST pareigūną, jo veido kairė pusė buvo kraujuota, jisai buvo veidą užsidengęs. Be to į jį taip pat pataikė akmuo. Atsakė, kad jis tiksliai negali pasakyti, kada, kaip įvyko kuomet TOS specialistas P. prarado lazdą ir buvo sugadinta jo radijo stoties akumuliatorius. Be to, atsakė, kad miniai buvo liepta išsiskirstyti, kai ši buvo prie 2 – jų Seimo rūmų. Tada buvo kreiptasi į žmones, kad atsitrauktų nuo Seimo rūmų. Taip pat atsakė, kad negali konkrečiai įvardinti kas ką metė. Buvo susidariusios minioje žmonių grupelės, kurios prisidengdamos priekyje stovinčiais žmonėmis mėtė akmenis į pareigūnus. Kad grupelės tartųsi žodžiu mėtyti akmenis jis nepastebėjo, bet matėsi grupelės žmonių, kurios rinko akmenis nuo šalia Seimo rūmų esančio memorialo ir tada mėtė į pareigūnus ir Seimo rūmus. Minia išdauždama Seimo pastato lango stiklą, tiesiog būdavo euforijoje. Tas daiktų mėtymas vyko įvairiai, mėtė akmenis, po to kiaušinius, sniego gniūžtes, daržoves. Be to, nuo Goštauto gatvės pusės buvo mėtomi akmenys į pareigūnus. Tačiau jis neskaičiavo kiek kartų minia metė akmenis. Be to, pagrindiniai asmenys, kurie mėtė akmenis, buvo įsiterpę tarp kitų asmenų, todėl negalėjo jų minioje sulaikyti. Iš pradžių, kai minia priartėjo prie 2 – ųjų Seimo rūmų, buvo pavieniai mėtymai, po to mėtymai gausėjo. Iš pradžių buvo mėtomas sniegas, po to jau į Seimo rūmų pusę lėkė viskas kas pakliuvo miniai po ranka. Jis nedrįstų teigti, kad pirmieji neramumus išprovokavo pareigūnai, ar Seimo darbuotojai. Be to, atsakė, kad sunku izoliuoti „kenkėjus“, t.y. pačius agresyviausius atskirti nuo minios, netgi teoriškai tai sunku būtų padaryti. Šiuo metui gerai neprisimena, bet lygtai buvo instruktažas prieš mitingą, reiktų pažiūrėti dokumentuose. Koks buvo instruktažas nepamena. Tačiau instruktažas buvo žodinis, sudarant atitinkamus veiksmus. Jis žinojo, kad rezerve laukia kiti pareigūnai. Be to, nėra įsitikinęs, kad reikėjo pačius aršiausius „išiminėti“ iš minios ir būtų viskas tuo pasibaigę. Be to, visa minia buvo agresyviai nusitekusi. Taip pat atsakė, kad nieko negali pasakyti dėl keiksmažodžių iš minios pusės, nes aš paprasčiausiai nekreipė į tai dėmesio. Be to, minioje taip pat buvo moterų, jos taip pat reiškė nepasitenkinimą (t. 31, b.l. 29-32).

Liudytojas V. C. teisme paaiškino, kad jis 2009-01-16 dirbo Vilniaus apskrities VPK VTV TOS vyresniuoju postiniu. Šią dieną apie 10.00 val. kartu su Vilniaus apskrities VPK viršininko pavaduotoju R. D. ir Vilniaus apskrities VPK VTV TOS specialistu E. P. tarnybiniu automobiliu nuvyko prie LR Seimo, kur turėjo vykti mitingas. Prie Seimo jie buvo automobilyje. Po per radijo ryšį jie išgirdo, kad žmonės į Seimo langus mėto įvairius daiktus, kad kyla neramumai. Jis nuėjo prie Seimo 2 - ųjų rūmų. Čia matė kaip net močiutė rinko akmenis. Vėliau mėčiusių asmenų neatpažino, o tą močiutę atpažino. Močiutė buvo kažkur tai 70 metų amžiaus. Atsakė, kad konkrečiai negali įvardinti teismo salėje esančių asmenų, kurie mėtė akmenis į Seimo rūmus. Tačiau, būdamas prie Seimo, jautė dujų kvapą, taip pat girdėjo šaudymo garsą nuo fontano pusės. Negali pasakyti ar tai buvo padaryta iš minios pusės, ar pareigūnų. Tačiau dujos buvo paleistos nuo fontano pusės. Be to, neramumai prie Seimo rūmų prasidėjo kažkur tai apie 13 val. Tačiau jis minios veiksmų nematė, nes iš pradžių buvo automobilyje. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai viešąją tvarką prie Seimo atstatė apie 20 valandą. Ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus palaikė, nieko nekeičia. Be to atsakė, kad minia į Seimo rūmus mėtė įvairius daiktus. Be to į jį buvo mestas raudonų dujų paketas. Bet nemano, kad ten buvo dujos, nes jų nejautė. Paskui atėjo viešojo saugumo pareigūnai ir jį palydėjo iki greitosios pagalbos automobilio. Po to, pareigūnai dalį žmonių atstūmė link Žvėryno tilto. Kas šaudė mitingo metu jis nežino. Konkrečiai negali įvardinti kas, ką padarė, nes jis nestebėjo (t. 31, b.l. 33, 34).

Liudytojas E. P. teisme paaiškino, kad dirba Vilniaus apskrities VPK VTV TOS specialistu. Prie Seimo viskas prasidėjo labai taikiai. Mitingas prasidėjo laiku, atsirado tokių veikėjų, kurie sugalvojo padalyvauti. P to prasidėjo diskusijos. Tačiau jis į Seimą mėtymų nematė. Be to tuo metu prie Seimo rūmų atsirado filmavimo grupės. Buvo aktorė iš filmavimo grupės „Puikusis šou“. Ji pajudėjo link Seimo rūmų, priėjo prie Seimo vartų, po to prie langų. Viskas buvo filmuojama vaizdo kamera, jie ėjo link naujojo Seimo rūmų pastato. Teko juos sustabdyti jiems likus iki Seimo maždaug 10 metrų. Kas išprovokavo neramumus iš tos asmenų grupės jis pats asmeniškai nematė. Atsirado aktyvūs, prijaučiantys neramumams asmenys. Po to buvo iš pradžių mėtomas sniegas, po to akmenys nuo paminklo pusės. Tačiau viskas skriejo ne į juos, bet į Seimo langus. Pradėjo dužti Seimo langai. Jie traukė silpnesnės lyties atstoves į šoną, kol negavo nurodymo atsitraukti. Atsitraukė iki vadinamos rodyklės, kai nepavyko sulaikyti aktyviausių. Vyko stumdymasis. Neramumų banga vyko gana ilgai, kol nebuvo įvesta mobilioji Vilniaus kuopa. Minia buvo atstumta nuo Seimo rūmų. Iki 17-17.30 val., buvo išvalytas didelis kvartalas. Prasidėjo žmonių migracija. Buvo nuspręsta sulaikyti asmenis, kurie niekaip nesuprato teisėtų pareigūnų reikalavimų. Į komisariatą grįžo apie 21 val. Atsakė, kad šiuo metu negalėtų įvardinti tų asmenų, kurie taip neleistinai elgėsi. Tačiau jis iš minios girdėjo šūksnius pulti Seimo rūmus. Ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus palaiko, nieko nekeičia. Atsakė, kad teisme iš kaltinamųjų tarpo negali atpažinti asmenų, kurie tuo metu neleistinai elgėsi, tačiau tokius ikiteisminio tyrimo metu atpažino. Tačiau pažiūrėjęs į kaltinamuosius atpažino T. V.. Paaiškino, kad šis buvo vienas iš aktyvesnių prie Seimo buvusių asmenų. Šis mėtė daiktus, tačiau į jų (pareigūnų) pusę. Tačiau ar šis mėtė į Seimo langus, negali pasakyti. Taip pat atpažino L. I.. Šis, įsibėgėjęs šoko į pareigūno laikomą skydą, tačiau šio jam iš rankų neišmušė, nes paslydo. Taip pat buvo paleistas dujų užtaisas lygtai „Čeriomucha“. Girdėjo, kad iš minios pusės buvo raginimas šturmuoti Seimą, be to sakė einam į Seimą, duokit mums V.. Be to buvo prašymas į Seimo vidų įnešti vėliavą. Tačiau Seimo durys nesidarinėjo. Kitų žodžių negali įvardinti, nes tuos kuriuos girdėjo jis nevertina. Be to buvo bandymas patekti į Seimą pro duris. Atsakė, kad tarp mitinguotojų buvo ir žymių veikėjų, tai Paleckis, Zuokas. Neramumai baigėsi maždaug tada kai minia buvo atstumta nuo Žvėryno tilto iki Liubarto tilto. Jau temo. buvo maždaug 17-18 val. Jo nuomone šnekėjimas nuo „statinės“, išsakymas priešingos nuomonės ir panašiai, tada yra mitingavimas. Tačiau šiuo atveju buvo riaušės. Taip pat atsakė, kad negali įvardinti kiek su T. V. kartu buvo asmenų, tačiau tikrai ne jis vienas. Jie buvo tolesnėje minios juostoje. Jis nežiūrėjo į laikrodį, kada jį pastebėjo. Be to, tuo momentu kai juos minia stumdė, vienas iš mitinguotojų buvo išneštas. Taip pat atsakė, kad prieš mitingą kelias dienas vyko instruktažas. Jo metu buvo paaiškinta kaip elgtis eitynių metu, kaip reaguoti į neramumus, buvo paruošti veiksmų planai ir panašiai. Jie buvo numatę grandinę pareigūnų, tačiau minia perėjo prie masiško ėjimo prie Seimo rūmų. Neįmanoma visko numatyti. Jis negalėjo pastebėti kokius tai gestus iš Seimo rūmų, nes virš jų galvų, kaip lygtai gautųsi, buvo Seimo stogas, po kuriuo jie stovėjo. Iš pradžių matė Seimo darbuotojus, kurie prie langų stoviniuoja, bet po to jiems užstojo stogas (t. 31, b. l. 36-38).

Liudytojas E. D. teisme paaiškino, kad jis 2009-01-16 dirbo kinologu. Tą dieną, jie stovėjo prie Mažvydo bibliotekos, tačiau pačių įvykių nematė. Čia buvo ir policijos pareigūnai. Jiems iš vadovybės buvo konkretus nurodymas kurioje vietoje jie turi būti, tiksliai negali atsakyti kodėl jie buvo prie Mažvydo bibliotekos. Atsakė, kad ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus palaiko, nieko nekeičia. Atsakė, kad jų dislokacijos vieta buvo prie Mažvydo bibliotekos, kadangi tenai vyko statybos. Šioje vietoje buvo daug statybinių atliekų, kurios buvo aptvertos tvora. Jie turėjo saugoti, kad mitinguotojai jų nepaimtų. Jie atvyko apie 13 val., ir buvome kaip rezervas. Jie nematė pagrindinių veiksmų, kurie vyko prie Seimo (t. 31, b. l. 38).

Liudytojas Z. B. teisme paaiškino, kad 2009-01-16 kaip ir kiti kolegos buvo prie Seimo rūmų, prie užtvertos teritorijos. Buvo su šunimis, žiūrėjo, kad niekas nepaimtų statybinių atliekų. Buvo praktiškai nuo pat pradžių, kai prasidėjo riaušės. Girdėjo ir matė kaip į Seimo ir į jų pusę skriejo įvairūs daiktai, sniego gniūžtės. Minia šūkavo, triukšmavo, laužė Mažvydo bibliotekos tvorą. Toliau kas vyko už tvoros nesimatė, tik girdėjosi garsas. Iš salėje esančiųjų kaltinamųjų atpažinti nieko negali. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat sakė, kad nieko atpažinti negali. Girdėjo šūvių garsus, kas šaudė nematė. Dujomis buvo šaudoma, nes vėjas buvo į jų pusę, jis dujų kvapą jautė. Dujų debesį matė, tačiau kas jį paskleidė nematė. Atsakė, kad riaušių aktyvumas nurimo maždaug apie 16-17 val. Ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus paliko, nieko nekeičia (t. 31, b. l. 38).

Liudytojas R. A. teisme paaiškino, kad 2009-01-16 dirbo konvojaus grupės „Lapė 40“ vyresniuoju. Atvykome apie 11 val. Stovėjo Gedimino pr. - Goštauto gatvės sankryžoje. Prasidėjus neramumams, pasitraukė į Goštauto gatvę. Buvo apgadintas jų tarnybinis automobilis „Fiat Ducato“. Tačiau kas jį apgadino nematė ir niekas jam nepranešė. Ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus palaikė. Atsakė, kad matė aktyviausius asmenis mitingo metu, bet pagal veidus įsiminti buvo per didelis atstumas. Kai prasidėjo neramumai, jie bandė atsitraukti su automobiliu, tačiau tuo metu pajuto smūgį į kėbulą. Per pačius įvykius jam svarbiausia buvo konvojavimo klausimas, todėl jis beveik visą laiką važinėjo darbo reikalais. Jis į komisariatus pristatė apie 20 žmonių. Pats asmeniškai sulaikė vieną asmenį ir jį pristatė į 3 PK. Jisai buvo girtas viešoje vietoje. Darbą pabaigė apie 23 val. Patikslino, kad jo vairuojamas tarnybinis automobilis buvo apgadintas paties mitingo įkarščio metu. Po to iškart buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl automobilio sugadinimo. Buvo išdaužtas galinis žibintas ir padarytas įlenkimas (t. 31, b. l. 39).

Liudytojas Ž. J. teisme paaiškino, kad jo pareigos 2009-01-16 buvo užtikrinti saugų eismą. Jis prie Seimo rūmų buvo. Prie Seimo buvo tik antroje įvykių pusėje. Jis užtikrino sklandų eisenos atkirtimą, jai einant nuo Seimo rūmų iki Vyriausybės. Tačiau kai minia ėjo link Vyriausybės buvo pakankamai ramu. Paskui pranešė, kad dalis žmonių pasiliko prie Seimo rūmų. Tada jie grįžo nuo Vyriausybės rūmų ir atkrito įvažiavimus prie Seimo. Atsakė, kad jie, sugrįžę nuo Vyriausybės, sustojo Tumėno - Goštauto gatvių sankryžoje. Tuo metu matėme, kad žmonės mėtė akmenis į Seimą. Tuo metu kolegos įspėjo žmones, kad nerinktų nuo žemės grumstų. Po to buvo apgadintas jų automobilis. Pro galinį automobilio stiklą buvo įmestas šampano butelis, tai įvyko nuo Jasinskio gatvės pusės. Kas tai padarė aš nematė. Iš minios nieko neįsidėmėjo, nes buvo nemažas atstumas. Viešoji tvarka buvo atstatyta gerokai į vakarą, apie 20-21 val., kuomet vaikščiojo tik tai pavieniai asmenys. Ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus palaikė, nieko nekeičia. Be to, atsakė, kad iš salėje esančių kaltinamųjų, kurie ką nors neleistino tuo metu būtų padarę, neatpažįsta nei vieno. Tačiau buvo nerami asmenų grupelė prie „Maksimos“ parduotuvės, priešais Nepriklausomybės aikštę. Prieš juos specialiųjų priemonių nenaudojo (t. 31, b. l. 39, 40).

Liudytojas M. P. teisme paaiškino, kad 2009-01-16, jis buvo atsakingas už eismo reguliavimą. Prasidėjus riaušėms jie atkirto Goštauto - Tumėno gatves. Toje vietoje kur jis buvo, kažkur tai apie 20 žmonių grupė mėtė pinigus, monetas į 6 pareigūnus iš VST. Ikiteisminio tyrimo metu vieną iš asmenų atpažino, jei jo asmenybė buvo nustatyta, tada jisai turėtų būti tarp kaltinamųjų. Pats asmeniškai nematė kaip dužo Seimo langai, tik tai girdėjo. Matė kaip žmonės mėtė daiktus nuo Gedimino prospekto pusės, nes jis stovėjo Goštauto gatvėje. Po to, vyko masiniai neramumai. 6 VST pareigūnai bandė atstumti kažkur tai 20 asmenų grupę. Į juo asmenys mėtė įvairius daiktus, vienas iš asmenų metė pagalį, tai buvo toje vietoje kur buvo pririšti medeliai. Be to ikiteisminio tyrimo metu duodamas paaiškinimus nurodė vienintelį asmenį, kuris taip padarė. Kitų asmenų nenurodė. Atsakė, kad dujiniais užtaisais buvo šaudoma iš aikštės. Asmenys mesdavo dujinius užtaisus atgal į pareigūnus. Nuo dujų kvapo jam bėgo ašaros. Be to buvo mestas kartoninis užtaisas, jis jį matė. Dujos buvo panašios į „Čeriomucha“. Asmuo kurį atpažino buvo apie 50 metų amžiaus, žilstelėjęs. Šiuo metu teismo salėje jis jo nemato. Tas asmuo metė kuolą. Po to vėl užsimojo ir norėjo mesti į jį, bet nemetė, nes jis buvo su ginklu. Po to jis atsitraukė iki Goštauto - Tumėno sankryžos. Iš salėje esančių kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu nei vieno nepažino. Be to, matė sugadintą tarnybinį automobilį, tačiau paties sugadinimo momento nematė. Be to, asmuo, kuris turėjo pagalį, buvo grupelėje žmonių. Iš jų visų elgsenos jis mano, kad šie visi turėjo „bandos“ jausmą (t. 31, b. l. 40).

Liudytojas A. L. teisme paaiškino, kad riaušių metu dirbo VPK ONTV tyrėju. Fiksavo riaušes su vaizdo kamera. Įsakymą fiksuoti mitingą gavo prieš mitingą. Filmavimo metu buvo fiksuojami asmenys, kurie kėlė neramumus. Jis judėjo visur, buvo pačiame riaušių židinyje. Atsakė, kad filmavimo metu įsidėmėjo kelis asmenis. Tai S. A., kuris daužė Seimo langus. Šis du langus tai tikrai išdaužė. Be to, šis mėtė sniego gniūžtes į pareigūnus. Šiuo metu tiksliai negaliu atsakyti ar jis visus S. A. veiksmus užfiksavo su vaizdo kamera. Jis jį ir kitus asmenis filmavo 20-30 metrų atstumu. Be to, D. S. mėtė į pareigūnus akmenis, sniegą. Tačiau ką šis daugiau padarė šiuo metu negali pasakyti. Taip pat, atsakė, kad tuo metu kai jis filmavo, jo nuomone, vyko riaušės. Ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus palaikė. Atsakė, kad jis jo padarytus tuo metu vaizdo įrašus atidavė pareigūnui ikiteisminio tyrimo metu. Be to, jis tuo metu buvo apsirengęs civiliais drabužiais. Taip pat atsakė, kad viskas prasidėjo nuo viešosios tvarkos pažeidinėjimo. Jis visur negalėjo suspėti būti ir filmuoti. Tačiau asmenys į jo akiratį pakliuvo tada, kai minia pradėjo mėtyti įvairius daiktus. Kada riaušės prasidėjo pasakyti negali. Tačiau, jo galva, kai pareigūnai jau buvo apmėtyti dar net nespėjus imtis jokių veiksmų, kai minia, ateinant pareigūnams, pradėjo mėtyti į juos akmenis, kai pareigūnai ėjo atstūminėti minios. Be to, atsakė, kad intensyvūs neramumai baigėsi tamsiu paros metu. Ikiteisminio tyrimo metu jam gyvai nebuvo pateikti atpažinti asmenys (t. 32, b. l. 120, 121).

Liudytojas E. P. teisme paaiškino, kad gavo nurodymą, kad 2009-01-16 reikės dirbti su vaizdo kamera ir filmuoti visus įvykius. Dirbo tyrėju. Jam buvo pavesta fiksuoti visus įvykius vaizdo kamera. Su filmavimo kamera buvo užfiksuoti įvykiai vykę prie Seimo rūmų. Sunku dabar prisiminti ar buvo nufilmuoti asmenys mėtantys daiktus į Seimo rūmus. Su vaizdo kamera jis stebėdavo aktyvesnius asmenis, jų veiksmu fiksuodavo. Pavyzdžiui, asmenys paima akmenis ir meta į šoną, buvo asmenų su kaukėmis, skarelėmis. Stebėjo juos, tačiau toje minioje buvo įvairių asmenų. Atsakė, kad Lukiškių aikštėje jis buvo nuo 13 val., iki 19.20 val. Kai jis atvyko prie Seimo rūmų, tai riaušės buvo prasidėję. Jei pamatytų riaušėse dalyvavusius asmenis, mano, kad jis juos prisimintų. Įrašą, ką jis nufilmavo, jis pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Tačiau vaizdo įrašas neištisinis. Be to, filmavimo metu prie jo prieidavo kolegos, iš matymo pažįstami. Be to, jis su vaizdo kamera filmavo viešai. Tiksliai negali pasakyti kelintą valandą baigėsi intensyvus minios pasipriešinimas, tačiau maždaug apie 18 val. Atsakė, kad turi būti užfiksuota, vaizdo įraše, kas yra mėtoma į Seimo langus. Be to teismo salėje atpažino S. A. ir A. L., kurie metė daiktus į Seimo langus (t. 31, b. l. 40, 41).

Liudytojas A. K. teisme paaiškino, kad 2009-01-16 dirbo atsakingu už savo tarnybos pajėgų veiksmus. Jis viešojo saugumo tarnybos, Vilniaus dalinio pareigūnas. Dirbo pagal iš anksto nustatytą planą. Kelintą valandą atvyko prie Seimo rūmų tiksliai neatsimena. Tačiau jie buvome kaip pareigūnų rezervas. Gavo nurodymą, kad reikalingas jų pajėgų įvedimas. Buvo nurodyta atstumti minią nuo Seimo rūmų. Kai pajudėjo link Seimo rūmų, pamatė visą situaciją. Vykdė veiksmus, kurie jiems buvo nurodyti, įsakyti. Atsakė, kad neramumai prie Seimo rūmų prasidėjo apie 13 val. Prieš tai jie stovėjo Tumėno gatvėje, o iš ten jie apie 13 val. pajudėjo prie 2 - ųjų Seimo rūmų palei šių rūmų kraštą, ėjo išsirikiavę, palei aukų paminklą. Tuo metu vyko agresyvus jų pasitikimas. Be to tuo metu jie gavo pranešimą, kad minia nusiteikusi agresyviai. Juos iš Goštauto gatvės pusės jaunimas apmėtė įvairiais daiktų. Kliuvo įvairiai, ir į jų skydus, ir į kitas kūno vietas. Girdėjosi šūksniai – „nebijokit mentų, einam į Seimą, nieko čia nebus“. Jie tuo metu naudojo asmens apsaugos priemones. Kai pradėjo stumti minią nuo Seimo rūmų, jie pajauto stiprų dujų kvapą. Tuo metu jie dar nenaudojo jokių specialiųjų priemonių. Tuo metu aktyvius asmenis jis įsidėmėjo. Šiuo metu būtų sudėtinga nurodyti kuriuos įsidėmėjo, tačiau kai kuriuos vėliau sulaikė. Iš teisme esančių kaltinamųjų neatpažino asmens, kuris tuo metu neleistinai elgėsi. Kai jie atstūmė žmones nuo Seimo rūmų, prasidėjo žmonių migracija. Dalis buvo prie Verslo centro. Jis pats buvo prie Žvėryno tilto. Dalis aktyvių mitinguotojų užblokavo tiltą, neleido niekam pajudėti. Jie atstūmė juos nuo tilto, tada jie atsitraukė tolyn link Žvėryno, ant kalnelio. Kažkur tai 8-9 asmenys buvo sulaikyti. Aktyvūs minios veiksmai baigėsi kažkur tai apie 17-18 val. Ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus palaikė, patvirtina, nieko nekeičia. Be to atsakė, kad anksčiau buvo sulaikyti asmenys, pas kuriuos buvo išimti Molotovo kokteiliai. Be to šie asmenys dar turėjo šaltuosius ginklus. Jei yra jo tarnybinis pranešimas, tada jis tokius asmenis sulaikė. Be to, atsakė, kad jų veiksmų metu jis girdėjo necenzūrinius žodžius iš minios pusės. Be to, buvo sulaikyti agresyvūs asmenys, kurie nepakluso teisėtiems pareigūnų reikalavimams. Tačiau buvo nuo policijos pareigūnų pabėgusių asmenų. Neprisimena ar ant Žvėryno tilto buvo raginimai atsitraukti (t. 31, b. l. 34,35).

Liudytojas D. V. teisme paaiškino, kad 2009-01-16 dirbo Vilniaus apskrities VPK 1 PK tyrėju. Iš pradžių jis buvo prie Seimo. Prasidėjo įvairiausių daiktų mėtymas į Seimą ir į pareigūnus. Vienam pareigūnui pataikė į galvą. Tada VST pareigūnai pradėjo atstūminėti žmones nuo Seimo. Buvo išdaužti du Seimo langai. Prie Seimo rūmų buvo išsirikiavę VST pareigūnai. Nuo fontano pusės buvo minios banga, kuri norėjo prasiveržti į Seimą. Pareigūnai minią atstūmė nuo Seimo. Jie sulaikė du asmenis. Su tais sulaikytais asmenimis atsitraukė link bibliotekos. Kiti asmenys pradėjo į juos mėtyti akmenis. Po to, kai atvažiavo pastiprinimas, pro bibliotekos tvorą juos apmėtė dujiniais užtaisais, kurie dusino. Po to, jie dar sulaikė keletą asmenų. Jie bandė nuo jų pasprukti. Atsakė, kad jie nustatė asmenybes tų dviejų asmenų, kurie į juos mėtė akmenis, nes jis iš jų paėmė dokumentus. Tai buvo D. ir S. Be to, D. buvo su kepure, jis mėtė akmenis, buvo aktyviausias. Ypač jisai mėtė akmenis ir plytas. S. irgi mėtė daiktus. Dėl jo buvo gautas pranešimas, kad reikia jį sulaikyti, buvo nurodyti jo požymiai. Ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus palaikė. Be to D. sulaikė Ž. D. buvo sulaikytas už Mažvydo bibliotekos, kai skarelę su kaukole nusiėmė, bet buvo atpažintas. Patikslino, kad D. su kompanija mėtė akmenis. Taip pat atsakė, kad būtų buvę galima Seimą atitverti grandine, tačiau niekas nedavė jokių nurodymų dėl užtvarų. Be to, VST pareigūnai laukė Seimo viduje. Paskui kilo neramumai, prasidėjo mėtymai, minia pajudėjo link Seimo. Minia panaudojo dujas. Jiems nebuvo įmanoma be specialiųjų priemonių atremti minios. Be to, pareigūnai ragino žmonėms išsiskirstyti (t. 32, 119, 120).

Liudytojas A. R. teisme paaiškino, kad dirbo Vilniaus VPK 1 PK tyrėju. Riaušių metu patruliavo prie Mažvydo bibliotekos. Saugojo, kad asmenys nepaimtų pagalių ir nemėtytų statybinių atliekų. Iš minios išsiskyrė du vyrukai. Vienas aktyviai reiškėsi ir mėtė daiktus į Seimo rūmus. Parodęs, pirmasis (tai A. D.) ir kitas (D. S.). Jo kolegos juos sulaikė. Ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus palaikė. Jis sulaikytų asmenų pavardžių nežino. Tačiau jisai (D.) metė į Seimą, į pareigūnus. Be to jis kvietė minią, agitavo kitus asmenis pulti Seimą. Atstumas tarp jo ir D. buvo gal 10-20 metrų. Jis (D.) buvo tarp Seimo ir jų. Jis su pareigūnais buvo prie Mažvydo bibliotekos, o jisai (D.) buvo prie Seimo (t. 32, b. l. 121, 122).

Liudytojas K. D. teisme paaiškino, kad 2009-01-16 dirbo ir palaikė viešąją tarką. Buvo tarp Goštauto gatvės ir Mažvydo bibliotekos. Tarnybą pradėjo apie 13 val. minia buvo agresyvi, mėtė įvairius daiktus, aplinkui, kas papuolė, viską laužė. Užfiksavo vieną labai aktyvų asmenį. Šis mėtė daiktus į Seimo pusę, taip pat ir į jų pusę. Be to šis nuplėšė buvusius užrašus ant tvoros. Šį teismo salėje atpažino, tai kaltinamasis A. D.. Jam konkrečiai neužsifiksavo, ar A. D. ką išdaužė ar į ką pataikė. Jis tuo metu daug asmenų matė, bet jam konkrečiai kiti neįsiminė. Taip pat atsakė, kad tiksliai nepaskys kiek laiko jis stebėjo A. D.. Tačiau jis jį matė tikrai ne vieną kartą. Beje, jis šį ilgą laiką matė prie tvoros. Jį atsimena, nes jam užsifiksavo atmintyje jo išvaizda. Be to, minia buvo stumiama tolyn, o A. D. išėjo į priekį, todėl jis jį pamatė ir sulaikė. Sulaikant jis nesipriešino. Kito asmens konkrečiai neprisimena, šiuo metu iš čia esančių jo neatpažįsta. Be to, atstumas tarp jo ir kaltinamojo A. D. vis keisdavosi. Būdavo nuo 20 iki 100 metrų. Be to A. D. galėjo daiktus numesti iki Seimo rūmų. Kaip minėjo, A. D. daiktus mėtė ir į jų pusę, tačiau tiksliai nežino, ką mėtė, gal ir sniegą. Be to, atsakė, kad A. D. savo veiksmais rodė iniciatyvą kitiems, nuo jo veiksmų neatsilikdavo grupelės. Šiuo metu sunku pasakyti kaip veikė jo veiksmai žmonių grupes. Be to, jie asmenis stengėsi įspėti per atstumą, tačiau tai buvo sunku padaryti. Ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus palaikė (t. 31, b. l. 41, 42).

Liudytojas A. M. teisme paaiškino, kad jis su pareigūnais 2009-01-16 saugojo teritoriją prie Mažvydo bibliotekos. Ten buvo aptvertas kiemas su statybinėmis atliekomis. Į juos lėkė pagalių fragmentai. Pasidarė nesaugu. Jie palipo ant Mažvydo bibliotekos laiptų. Buvo su šunimis, nes saugojo, kad nepaimtų statybinių atliekų. Atsakė, kad šiuo metu tiksliai nepamena, kelintą valandą prasidėjo mėtymai. Mėtymai prasidėjo po mitingo, apie 11 val., kažkur tai. Pradėjo mėtyti daiktus į Seimą, po to pradėjo mėtyti įvairius daiktus į juos. Be to asmenys pralaužė vienoje vietoje tvorą. Po ko jie juos su šunimis nuvijo. Jis vieną neleistinai pasielgusį asmenį įsidėmėjo. Po to, šį pareigūnai sulaikė. Teismo salėje jis taip pasielgusį asmenį ir kuris buvo sulaikytas atpažino, parodydamas į A. D.. Jam šį įsidėmėti nebuvo sunku. Patikslino, kad A. D. mėtė įvairius daiktus į jų pusę. Tai jis matė stovėdamas ant bibliotekos laiptų. O nuo jo iki A. D. buvo 15-20 metrų atstumas (t. 31, b. l. 42).

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas T. K. teisme paaiškino, kad 2009-01-16 jis buvo prie Seimo. Tuo metu jis dirbo Vilniaus apskrities Vilniaus VPK Vilniaus meišto 1 PK tyrėju. Pagal atskirą planą buvo paskirtas dirbti prie Seimo. Tiksliai kada nepamena, tačiau susiformavus eisenai dalis žmonių nuėjo prie Vyriausybės, dalis liko prie Seimo rūmų. Palaiko ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus. Atsakė, kad jokių kitų asmenų veiksmų neatsimena, išskyrus teismo pagarsintus asmenis ir jų veiksmus. Patikslino, kad teismo pagarsintas asmuo buvo vienintelis, išskirtinis. Jis teismo salėje yra, tai (rodo į kaltinamąjį A. D.). Negali atsakyti ar šio asmens buvo mėtomi akmenys, bet tikrai ne sniegas. Be to, jo pareigūnui nurodyti asmenys visi buvo grupėje. Tačiau negali pasakyti, kad D. buvo organizatorius. Buvo, kad jie vienas kitą skatino. Vienas asmuo meta, o kitas jam sako, kad jis šaunuolis. Kad būtų dar trečias asmuo, kuris būtų koordinavęs, tokio asmens nematė. D. išsiskyrė, nes gal toks jo būdas. Jisai buvo sulaikytas, nes turėjo išskirtinius bruožus. Be to, šis (D.) priešinosi pareigūnams ir VST pareigūnams. Tačiau po to, kai jis buvo išimtas iš grupės asmenų, šis pakluso pareigūnų reikalavimams. Be to, jis ir kiti su juo buvę pareigūnai išgirdo dūžtančių langų garsą, po ko jie priartėjo prie Seimo. Tokia buvo žmonių išraiška. Vienas paleido sniego gniūžtę, kitas akmenį. Patiko ir visi pradėjo mėtyti. Be to, žmonių prisirinko po masinių informavimo priemonių perduotos informacijos (t. 33, b. l. 127).

Liudytojas V. V. teisme paaiškino, kad 200-01-16 jis buvo Vilniaus apskrities VPK VTV MK vadas. Esant neramumams dirbo iki 12.00 valandos. Buvo sulaikyti asmenys, taip pat buvo naudojamos specialiosios priemonės. Atsakė, kad palaiko ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus. Prie Seimo rūmų šūksnių buvo įvairių, o ypač valdžios adresu. Iš minioje buvusių asmenų aktyvūs veiksmai pasireiškė daiktų mėtymu ir šūviais. Tačiau šių asmenų reakcijos į pareigūnų liepimus sustoti, nepažeidinėti viešąją tvarką nebuvo. Be to, jis matė, kad šaudė A. L.. Jis šį atpažino ikiteisminio tyrimo metu. A. L. šaudė dujiniu pistoletu. Be to, kiek jis matė iš vaizdo medžiagos, A. L. į Seimo rūmų langą metė butelį. Tačiau tuo metu A. L. sulaikytas nebuvo, bet vėliau buvo išsiaiškinta kas jis toks. Taip pat atsakė, kad Į Seimo rūmus daiktus mėtė visa minia. Be bet jis nematė kokia riaušių metu buvo padaryta žala. Tik iš vaizdo medžiagos matė Seimo rūmų išdaužtus stiklus, sulaužytus pareigūnų antrankius ir lazdas, apgadintas transporto priemones, o būtent: žibintus, stiklus. A. L. pistoletas buvo su apkaba, o jo šaudymas buvo nukreiptas į pareigūnus (t. 33, b. l. 49).

Liudytojas D. J. teisme paaiškino, kad jis dirbu Vilniaus VPK MP viršila. 2009-01-16 dirbo, lydėjo mitinguotojų eiseną iki Vyriausybės. Po to, grįžo prie Seimo. Matė žmones mėtančius akmenis į policijos pareigūnus. Jų būrys stovėjo nuo fontano pusės. Jų pareigūnų buvo nedaug. Į juos pradėjo mėtyti įvairius daiktus. Jie atsitraukė prie pat Seimo pastato sienos. Akmuo pataikė į jį ir jo kolegas. Minia pradėjo artintis prie jų. Buvo panaudotas dujų užtaisas. Pagal įstatymą pareigūnas panaudojo konkretaus asmens atžvilgiu, nes asmuo su pagaliu daužė pareigūnų skydus. Jisai kontaktavo su pareigūnais. Atsakė, kad neramumai baigėsi 1 val. nakties, tačiau tiksliai kada negali pasakyti. Mėčiusių asmenų neįsidėmėjo. Iš salėje esančių asmenų nieko negalėtų atpažinti. Ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus palaikė. Atsakė, kad pareigūnai į mėčiusius ir kitaip neleistinai pasielgusius asmenis šaudė iš guminių kulkų (t. 32, b.l. 122).

Liudytojas J. K. teisme paaiškino, kad 2009-01-16 turėjo lydėti profsąjungos surengtas žmonių eitynes. Jis su kitais pareigūnais juos palydėjo iki Vyriausybės. Ten prabuvo apie pusantros valandos. Tada pareigūnas V. gavo pranešimą, kad žmonės daužo Seimo langus, nori įsiveržti į Seimą. Gavo nurodymą grįžti prie Seimo rūmų. Matė kaip žmonės uždengtais veidais pradėjo elgtis agresyviai, pradėjo mėtyti akmenis į Seimą. Jis su pareigūnais ėjo nuo Mažvydo bibliotekos pusės, link Seimo. Teko gintis. Atstūmė rikiuote asmenis nuo Mažvydo bibliotekos link Gynėjų gatvės. Po to jis su kitais pareigūnais prisijungė prie antro pulko šiems padėti Goštauto gatvėje. Po to, sugrįžo į Gynėjų gatvę. Tuo metu būdavo įvairi minios reakcija. Atsakė, kad tuo metu neleistinai pasielgusį asmenį įsidėmėjo. O teismo salėje jį atpažįsta, tai L. I.. Šitas asmuo buvo akivaizdžiai nusiteikęs priešiškai. Kitų asmenų šiuo metu negali atpažinti. Be to, atsakė, kad tuo metu kai jis su kitais pareigūnais atsitraukė prie fontano, tai į jų pusę iš minios atskrido du dujų paketai. Iš pradžių jie neturėjo dujokaukių, tačiau po šio įvykio jiems po 15-20 minučių atnešė dujokaukes. Po to vėl buvo dujų, petardų, tačiau jie buvo su dujokaukėmis. Be to iš dešiniojo flango girdėjo šūksnius „muškit mentus“ ir panašiai. Patikslino, kad L. I. skatino kitus asmenis ir pats darydavo neleistinus veiksmus. Tuo metu jisai (L. I.) buvo ne vienas, tik tai kitų asmenų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme jis neatpažino (t. 31, b. l. 42, 43).

Liudytojas S. K. teisme paaiškino, kad 2009-01-16 jis su kitais pareigūnais dirbo prie Seimo. Gavo pranešimą, kad daužomi Seimo langai. Jų užduotis buvo apsaugoti Seimo rūmus. Atvažiavo į Gedimino - Gynėjų sankryžą. Vyko riaušės. Bandė apsaugoti pastatą ir nepakenkti žmonėms. Atsakė, kad žmonės į Seimo rūmus mėtė daiktus, akmenis, ledo gabalus. Jo kolegos lygtai nebuvo sužeisti, tačiau jam buvo pataikyta į šalmą. Ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus palaikė. Tuo metų neleistinai pasielgusių asmenų neįsidėmėjo, nes dauguma jų buvo su šalikais ant veido (t. 31, b. l. 43).

Liudytojas A. B. teisme paaiškino, kad 2009-01-16 dirbo prie Seimo rūmų. Jis su pareigūnais palydėjo eiseną link Vyriausybės. Po to gavo pranešimą, kad į Seimo pastatą mėtomi įvairiausi daiktai. Jis su kitais pareigūnais atvyko į Gedimino prospektą, ten išsirikiavo. Jų užduotis buvo neleisti žmonių prie Seimo rūmų. Tačiau minia pajudėjo, daužė Seimo langus. Jie atsitraukė prie fontano. Į juo asmenys mėtė butelis, plytas, fontano detales, kiaušinius. Vėliau žmonės pradėjo pulti pareigūnus prie centrinių Seimo rūmų, pradėjo dužti Seimo langai. Žmonės bandė atimti iš jų skydus, todėl buvo panaudotos specialiosios priemonės. Iš turėtų specialiųjų priemonių jis panaudojo pompinį šautuvą. Jie judėjo link fontano iš dešinės ir kairės pusės. Tuo metu jis ir kiti šalia buvę pareigūnai dujinių užtaisų neturėjo. Tačiau į juos buvo mėtomi dujiniai paketai. Iš teismo salėje esančių kaltinamųjų nieko neatpažino. Atsakė, kad neramumų metu jis buvo rikiuotės krašte, todėl gerai matė asmenį, kuris bandė iš jų atimti skydus. Šį asmenį teismo salėje atpažino, tai L. I.. Jis bandė atimti iš jų skydus, naudodamas aktyvius veiksmus, smūgiavo kojomis. Daugiau iš salėje esančių kaltinamųjų jis neatpažino. Be to, paaiškino, kad šių įvykio metu buvo didelis triukšmas. Atsakė, kad tuo metu jis turėjo su savimi dvi šovinių, dėtuves, po 6 šovinius (t. 31, b. l. 43, 44).

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas O. S. teisme paaiškino, kad 2009-01-16 jis dirbo Vilniaus apskrities VPK VTV MK patruliu. Jų padalinys dirbo šią dieną buvusiuose renginiuose. Iš pradžių jis su kitais pareigūnais buvo prie Vyriausybės, po to nuvyko prie Seimo pagrindinių vartų, po to prie fontano. Vėliau vyko į Gynėjų gatvę. Buvo daug žmonių, todėl nei vieno iš salėje esančio kaltinamojo nurodyti negaliu. Tačiau prie Seimo buvo šūkaujama necenzūriniais žodžiais, mėtomi akmenys, kiaušiniai. Jie reikalavo, kad tai nebūtų daroma. Be to, taip besielgiantys asmenys buvo įspėti ir jų buvo prašoma atsitraukti. Atsakė, kad patvirtina paaiškinimus, duotus ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui. Taip pat, kad prie Seimo iš dešinės fontano pusės buvo mėtomi dujiniai užtaisai. Jie buvo mėtomi į juos. Be to tuo metu buvo labai didelis triukšmas ir šūksniai. Be to, jis nežino ko žmonės buvo susirinkę prie Seimo, negirdėjo minios prašymo, kad kas nors išeitų iš Seimo, nematė, kad iš valdžios atstovų būtų kas nors išėjęs pasikalbėti su minia, nematė ką Seimo pastato viduje darė žmonės (t. 33, b. l. 50).

Liudytojas Ernestas B. S. teisme paaiškino, kad 2009-01-16 pagal suderintą planą jie budėjome prie Seimo rūmų. Laiko tiksliai nurodyti negali. Tuo metu turėjo vykti eitynės link Vyriausybės rūmų. Prasidėjus eitynėms, dalis žmonių atsiskyrė ir liko prie Seimo rūmų. Jis stovėjo, lygtai prie antrųjų Seimo rūmų, kai mitingo dalyviai priartėjo artyn prie Seimo. Seimo durys buvo užrakintos. Minia reikalavo, kad išeitų Seimo pirmininkas. Buvo mėtomos sniego gniūžtės į Seimą ir kitokie daiktai. Asmenys pora kartų bandė patekti į Seimo vidų. Po to, jis pamatė sužalotą asmenį, jį jis padėjo nuvesti pas gydytojus, buvusius greitosios medicinos automobilyje. Po to jie atsitraukė, nes pasirodė kiti pareigūnai su ekipiruotėmis. Po to, pasijautė dujų kvapas. Jie atsitraukė prie pirmųjų Seimo rūmų. Atsakė, kad jis nematė kas šaudė, ar naudojo ginklus. Ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus palaiko. Be to, atsakė, kad jie su savimi turėjo specialiąsias priemones, tai antrankius, gumines lazdas, šaunamuosius ginklus, dujų balionėlius. Be to, miniai buvo sakoma atsitraukti nuo Seimo rūmų, pats Paleckis irgi prašė atsitraukti. Tačiau minia tik tai šaipėsi. Kaip minėjo, jis atitraukė sužeistą žmogų, riaušių metu. Be to, paaiškino, kad jie gynėsi rankomis nuo akmenų ir kitų skriejančių daiktų į juos. Jis prie Seimo rūmų buvo iki pačios pabaigos. Neramumų intensyvumas truko apie dvi valandas. Matė išdaužytus Seimo langus. Ikiteisminio tyrimo metu neatpažino taip padariusių asmenų. Teismo salėje jų taip pat neatpažįsta (t. 32, b. l. 44, 45).

Liudytojas T. S. teisme paaiškino, kad 2009-01-16, pradėjo darbą apie 10-11 val., buvo nurodymas būti prie trečiųjų Seimo rūmų, po to prie antrųjų Seimo rūmų, Gynėjų gatvėje, po to vėl grįžti prie trečiųjų Seimo rūmų. Taip jis padarė. Matė, kaip didelis žmonių būrys bandė patekti į Seimo rūmus. Prasidėjo įvairių daiktų mėtymas į Seimo rūmus ir į pareigūnus. Po to, pasirodė pareigūnų pastiprinimas, jie buvo apsiginklavę ir turėjo skydus. Darbas užsitęsė iki paties vidurnakčio. Atsakė, kad iš minios buvo įvairių daiktų mėtymas tiek į Seimą, tiek į pareigūnus, siekiant juos sužaloti. Kas naudojo dujinius užtaisus buvo sunku suprasti. Buvo labai didelis triukšmas. Kai save saugai, sunku suvokti, kas, kur, ką mėto. Tačiau dujų užtaisai buvo, šaudymo garsas taip pat buvo. Ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus palaikė. Atsakė, kad greičiausiai dujos buvo panaudotos iš minios pusės. Be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikta daug nuotraukų, jis keletą asmenų atpažino iš jų išvaizdos. Tuo metu nurodė kuriuose epizoduose kas, ką darė. Tačiau kas iš salėje esamų kaltinamųjų ką padarė negali konkrečiai nurodyti (t. 32, b. l. 45).

Liudytojas P. Š. teisme paaiškino, kad 2009-01-16 lydėjo eiseną prie Vyriausybės rūmų. Po to, grįžo prie Seimo rūmų. Nepriklausomybės aikštėje vyko neramumai. Jie (pareigūnai) sustojo Gedimino prospekte. Pagrinde stovėjo prie baseino. Žmonės į juos mėtė kiaušinius, akmenis ir kitokius daiktus. Atsakė, kad laiko kada tai vyko tiksliai neatsimena, bet buvo po pietų. Ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus palaiko. Tačiau iš teismo salėje esančių asmenų negalėtų atpažinti asmenis, kurie mėtė kiaušinius, akmenis ir kitus daiktus. Tačiau tokius asmenis jis iš vaizdo medžiagos ikiteisminio tyrimo metu nurodė. Jis pats asmeniškai asmenų nesulaikė. Jo darbas baigėsi naktį, o aktyvūs protestuotojų veiksmai nurimo jau sutemus. Be to, matė, kaip žmonės mėtė butelius, akmenis į Seimo pastatą, į pareigūnus. Matė, kaip šie išdaužė Seimo pastato langus. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo pateiktos nuotraukos, iš kurių jis nurodė kelis asmenis, kurie metė įvairius daiktus į Seimo pastato ir į jų pusę (t. 32, b. l. 45, 46).

Liudytojas A. P. teisme paaiškino, kad 2009-01-16 jis su kuopos pareigūnais dirbo prie Seimo rūmų. Apie 12 val., jie lydėjo demonstraciją iki Vyriausybės. Po to, gavo nurodymą, kad turi veikti prie Seimo rūmų, - kad reikia atskirsti žmones nuo Seimo pastato. Po kažkurio laiko, prie centrinių Seimo rūmų iš Goštauto gatvės pusės pajudėjo minia. Prasidėjo neleistini veiksmai. Jie pasitraukė prie šoninės pastato pusės, prie fontano. Tuo tarpu susiformavo minia, o atskiros žmonių grupės elgėsi agresyviai, tada pradėjo šie pulti. Iš Goštauto pusės pareigūnai pradėjo atstūminėti žmones pagal teisėtus reikalavimus. Minia buvo išsklaidyta. Apie 15 val., viskas po truputį normalizavosi. Jis darbą baigė apie 24 val. Atsakė, kad formavosi žmonių grupės po 5-10 asmenų. Per atpažinimą ikiteisminio tyrimo metu jis atpažino tuos asmenis. Šiuo metu teisme jų nurodyti negali. Ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus palaiko (t. 32, b. l. 46).

Liudytojas M. G. teisme paaiškino, kad jis dirbo Vilniaus apskrities VPK VTV būrio vadu. 2009-01-16, o tikslaus laiko nepamena, jis su kitais pareigūnais palydėjo eitynes. Po to jis ir kiti pareigūnai vyko prie Seimo, nes prasidėjo riaušės. Jie buvo Gedimino ir Gynėjų sankryžoje, nes minia buvo agresyviai nusiteikusi. Po to jis su kitais pareigūnais pasitraukė link fontano. Kiti pulkai buvo prie Seimo naujųjų rūmų. Prasidėjo žmonių puolimas. Žmonės pareigūnus apmėtė akmenimis, lazdomis. Atsakė, kad ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus palaiko. Taip pat, kad iš salėje esančių kaltinamųjų atsimenu asmenį su ruda barzda (parodo į kaltinamąjį L. I.). Šis aktyviai puolė juos ir ne kartą į juos metė akmenį, trenkė kojomis, buvo užsimojęs pagaliu. Tačiau apie kitus salėje esančius asmenis nieko negali pasakyti. Be to, jis Seimo darbuotojus matė Seimo antrame aukšte. Tai buvo prieš jiems lydint minią. Taip pat atsakė, kad tų įvykių metu buvo sužalotas turtas, sužaloti du policininkai. Vienam policininkui buvo sužalota akis. Be to buvo sulaužytas prie Seimo esantis fontanas. Tačiau jis nežino, kas mėtė daiktus į Seimo langus. Be to, tuo metu buvo dar porai jų tarnybinių automobilių, stovėjusių Goštauto gatvėje, išmušti langai (t. 33, b. l. 49, 50).

Liudytojas V. G. teisme paaiškino, kad jis 2009-01-16 palydėjo eiseną link Vyriausybės. Iš pradžių gavo nurodymą važiuoti prie Vyriausybės. Po to, gavo nurodymą grįžti prie Seimo rūmų. Jų dislokacijos vieta keitėsi. Iš pradžių jie išsirikiavo prie centrinių seimo rūmų. Po to, prasidėjo intensyvūs mėtymai. Po to, jų dislokacijos vieta buvo prie fontano, minia mėtė įvairius daiktus į Seimo pastatą, dužo langai. Jie buvo apmėtyti dujinėmis šaškėmis. Po to, jie stovėjo Nepriklausomybės aikštėje. Dirbo iki 1 val., nakties. Atsakė, kad senai jau viskas buvo, todėl šiuo metu taip padariusių asmenų atpažinti negali. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis tokius asmenis nurodė, savo ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus palaiko (t. 32, b.l. 47, 48).

Liudytojas E. S. teisme paaiškino, kad 2009-01-16 palaikė viešąją tvarką prie Seimo. Buvo organizuojama eisena nuo Seimo rūmų iki Vyriausybės. Atvykus prie Seimo jo dislokacijos vieta buvo Goštauto – Gedimino prospekto gatvių sankryža. Stovėjo prie centrinių Seimo rūmų. Matė kaip buvo daužomas fontanas. Žmonės viską mėtė, kas tik pakliūdavo po ranka. Jie bandė apsisaugoti nuo į juos taip pat skriejančių įvairių daiktų. Atsakė, kad netoliese daužė fontaną vaikinas, bet šiuo metu jis jo neatpažįsta. Be to, intensyvūs neramumai truko apie dvi valandas. Neramumai prasidėjo apie 13 val. Jis dirbo iki 24 val. Ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus palaikė (t. 32, b. l. 47).

Liudytojas P. A. teisme paaiškino, kad jis buvo 2009-01-16 tiesiog liudininku ir įsitikino savo akimis. 2009-01-16 d., vyko protesto demonstracija prie Seimo rūmų. Jis, būdamas Europos užsienio reikalų komitete, matė visus įvykius pro Seimo langus. Turėjo būti taikus mitingas. Zuokas buvo apmėtytas kiaušiniais. Apie 12.15 val., pajuto, kad kažkas darosi. Pastebėjo dūžtančius Seimo pastato langus, teko matyti besigrumiančius atskirus asmenis. Jie perėjome į trečiuosius Seimo rūmus. Jis fotografavo savo mobiliuoju telefonu. Visa situacija buvo matyti iš trečiųjų Seimo rūmų salės, kuri buvo į Mažvydo bibliotekos pusę. Vienu metu, aikštėje, priešais tos salės langus, išsiskyrė grupelė asmenų, kurie ypatingai aktyviai ir pakartotinai svaidė įvairaus pobūdžio objektus į pirmo ir antro Seimo pastatų langus, stengėsi padaryti kuo didesnę žalą. Tai jau nebuvo protestas, tai buvo riaušės. Apranga asmenų buvo ko ne vienoda. Jie buvo apsirengę tamsiais rūbais. Jų amžius tarp 25-27 metų. Asmenys buvo labai mobilūs. LR pareigūnai negalėjo jų sutramdyti, jie pažeidinėjo viešąją tvarką ir norėjo pasinaudoti, sukelti masines riaušes. Atsakė, kad jis visas nuotraukas perdavė ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Taip pasielgus iš kaltinamųjų tarpo, jam šiuo metu atpažinti būtų sunku. Tačiau jis juos stebėjo pro antro aukšto tamsintus langus. Bijo suklysti, tiesiogiai dabar negalėtų jų atpažinti. Ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus paliko. Jis aiškiai suprato, kad pakartotinai, sistemingai buvo daromi neteisėti veiksmai. Todėl jo manymu tai buvo riaušės. Tai nebuvo socialinis protestas, nes prie Seimo nuo 12.30 val., asmenys atsiskyrė aiškiai pagal amžių ir veiksmus, tai yra kurie atėjo protestuoti, o kurie ne. Labai aiškiai matėsi dalyvių migracija, be to dalyviai pasikeitė. Vieni smulkieji dalyviai pasitraukė, o juos pakeitė tie, kurie rodė priešiškus aktyvius veiksmus. Atsakė, kad matė kaip vyko asmenų sulaikymas, buvo sulaikytas ne vienas asmuo. E. Ž. buvo prie tų agresyvių piliečių, kurie aktyviai dalyvavo riaušėse, jis buvo aktyvių asmenų grupelėje. Jis stovėjote priekinėse eilėse, o vadinami žiopliai stovėjo gale. Be to, jis pereidavo iš vienos vietos į kitą. Patikslino, kad aktyviai dalyvavo juodai apsirengusių asmenų grupelė. Be to asmenys judėjo grupėmis, buvo girdėti šūviai, dužo stiklai, pasklido garsai. Tačiau tuo metu jų žodžių negirdėjo. Be to, žmonės vienaip ar kitaip sureaguodavo į jų veiksmus, tačiau nepasakytų, kad jų buvo daug. Teko matyti, kad tie asmenys skambino telefonu, bet nežino kodėl. Be to ta aktyvi grupelė gestais kvietė žmones eiti į Seimą. Iš policijos pusės buvo imamasi tam tikrų veiksmų, tačiau tie asmenys aktyviai migravo iš vienos vietos į kitą, jie pasyviojoje pusėje nedalyvavo. Be to teko matyti sužeistų asmenų, buvo ardomas fontanas, statiniai pagaminti iš akmens. Jis didesnių pareigūnų sužeidimų nematė. Tačiau Seimo siena buvo aplaistyta. Be to, Seimo pirmininko pavaduotojo kabinete mėtėsi kumščio dydžio akmuo ar panašus daiktas į akmenį ir langas buvo išdaužtas, be to langas buvo išdaužtas pirmuose Seimo rūmuose, trečiame aukšte. Taip pat, buvo įtrūkę pirmųjų Seimo rūmų Tarybos salės langai, jautėsi dujų kvapas. Buvo akivaizdu, prie antrųjų Seimo rūmų, apie 12.30-13.00 val., įvyko aktyvūs veiksmai. Buvo garsiai sakoma ir veiksmais pareigūnų prašoma atsitraukti. Tai buvo akivaizdu, kad pareigūnai prašo atsitraukti. Tačiau į pareigūnus buvo mėtomas ir sniegas ir sunkesni objektai. Be to, iš pirmųjų rūmų matė, kaip pašokusi grupelė šoko į pareigūnų skydus. Policija gindamasi šovė, nukentėjo asmuo. Iš antrųjų Seimo rūmų buvo matyti, kad bandoma išsklaidyti agresyviai nusiteikusius mitinguotojus dujų užtaisais, tačiau šie užtaisai atgal grįždavo pareigūnams. Pareigūnams nuo ašarinių dujų teko pasitraukti. Bet ar buvo naudojama specialioji dūmų uždanga, negali atsakyti. Be to, atsakė, kad jo žiniomis buvo duotas suderintas leidimas protestui, į kurį susirenkama, išreiškiamas požiūris. Jo manymu, tuo pasinaudojo riaušininkai. Labai gerai matėsi, kad prie Seimo pasiliko aktyvieji. Aktyvūs veiksmai baigėsi apie 16.30 val., o Seimo rūmai buvo užaryti nuo 12.30 iki 15.20 val. Buvo, kad 12 val., kada prasidėjo mitingas, buvo kviečiami Seimo nariai pasikalbėti, bet, kažkurie nuėję, nukentėjo nuo produktų. Patikslino, kad buvo pakartotinai ir pastoviai reikalaujama atsitraukti nuo Seimo rūmų pastato. Tai matėsi iš viešosios tvarkos sergėtojų povyzos, veiksmų. Jie ėmėsi prevencijos. Taip, jis tokius žodžius girdėjo. Be to, vienas iš antrųjų Seimo langų buvo daug kartų sudaužytas, izoliacija pramušta. Taip pat, atsakė, kad pareigūnų rikiuotė atsirado po pirmųjų aktyvių minios veiksmų. Tai buvo pareigūnų motyvuotas veiksmas. Mano, kad riaušininkai pasinaudojo tuo momentu, kad buvo rengiamas mitingas prie Vyriausybės. Taip pat, kad jie norėjo padaryti kuo didesnę žalą. Jo manymu, jie (riaušininkai) norėjo sistemingos destrukcijos, valdžios pažeminimo. Tuo metu buvo protestuojama prieš valdžią. Jis patvirtina tai, kad buvo tų įvykių liudytojas. Be to, Seimo langai yra veidrodiniai, ir pro juos neprovokavo asmenų (t. 32, b.l. 41-44).

Liudytojas G. B. teisme paaiškino, kad dirbo VST Vilniaus dalinio 1 mobilioje kuopoje, buvo tos kuopos vadas. 2009-01-16 jis su kitais pareigūnais buvo išsirikiavę prie Seimo pastato durų. Tačiau įvedant jų pajėgas, į juos pasipylė dujos. Po ko pasisukę link minios pusės, miną stūmė į 75 metrų atstumą. Atsakė, kad palaiko paaiškinimus, duotus ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui. Taip pat, kad minioje buvusių asmenų jis nesimatė, nes buvau už grupės ir su šalmu. Jis turėjo saugoti jo vadovaujamos grupės pareigūnus. Tačiau jiems pasisukus link minios, prieš jį buvo panaudotos dujos, bet jis nežino kas tas dujas paleido. Tačiau tuo metu iš jo grupėje buvusių pareigūnų dujų niekas nenaudojo. Po panaudotų dujų jie užsidėjo dujokaukes. Patikslino, kad jiems buvo duota užduotis atstumti minią į 75 metrų atstumą, tačiau jis nežino, kodėl minia buvo arčiau 75 metrų atstumu iki Seimo (t. 33, b. l. 50).

Liudytojas S. P. teisme paaiškino, kad 2009-01-16 detales prisimena ne visas. Tačiau kai buvo įvedinėjamos pajėgos, tai iš Seimo pastato šono, kampo, dužo stiklai, buvo mėtomos šiukšlės. Jų tikslas buvo atstumti žmones nuo Seimo pastato. Buvo paleistas į juos dujų užtaisas. Po ko tik po 20 min., galėjo prisijungti prie rikiuotės. Situacija keitėsi, reikėjo pastiprinti vieną tai kitą dalinį. Kažkur tai nuo 12.30 iki 16.30 val., vyko intensyvus pasipriešinimas, kurio eigoje jie keitėsi dislokacijos vieta. Po to, ant Žvėryno tilto buvo sulaikyti du asmenys, kurie mėtė įvairius daiktus į pareigūnus. Šie buvo pristatyti į 2 PK. Atsakė, kad tuo metu, kai užeidinėjo link Seimo, minia buvo prie pat Seimo. Bandydami atstumti minią, jie turėjo nuo rikiuotės atsiskirti. Iš salėje esančių tiksliai negali atpažinti, kurie tų įvykių metu ką tai netaisėto padarė. Tačiau kai rašė tarnybinį pranešimą, jis juos nurodė. Po to lygtai šių asmenų asmenybės buvo nustatytos. Ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus palaikė (t. 32, b. l. 48).

Liudytojas V. I. teisme paaiškino, kad 2009-01-16, apie 10 val. atvyko į Tumėno gatvę prie Seimo rūmų. Iki 12 val., sėdėjo automobiliuose. Po 12 val., buvo gautas nurodymas atstatyti viešąją tvarką. Kelintą valandą buvo įvestos pajėgos pasakyti negali. Tačiau prie Seimo buvo prasidėję neramumai. Buvo daug žmonių, jie mėtė kiaušinius į pareigūnus, Seimo pastatą. Be to šie į šiuos, Seimo pastatą mėtė akmenis, pagalius sniegą. Paskui jis su pareigūnais atstūmė žmones nuo Seimo pastato. Atsakė, kad pasakyti ką minia rėkavo negali, nes buvo su dujokauke. Apie 15 val., jis jau buvo grįžęs prie Seimo rūmų, kiti dirbo ilgiau. Neatsimena, ar sulaikė kokius asmenis. Ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus palaikė (t. 32, b. l. 48).

Liudytojas M. B. teisme paaiškino, kad 2009-01-16 vykdė tarnybą prie Seimo. Buvo specialių priemonių panaudojimo grupėje, VST Vilniaus dalinyje. Apie 12.00 val. buvo išlaipinti iš automobilio ir turėjo judėti prie Seimo. Pajudėjus link Seimo į juos pradėjo mėtyti daiktus ir neaiškios kilmės užtaisus. Po ko jie susigrupavo ir buvo komanda atstumti minią nuo Seimo. Po to jis su kitais pareigūnai pasuko į kairę pusę link fontano, po to link Mažvydo bibliotekos. Pamena, kad buvo gautas pranešimas, jog niokojamas transportas. Buvo išdaužyti kelių automobilių stiklai. Po to jis su kitais pareigūnais pajudėjo link Žvėryno, o į vakarą viskas aprimo, jie blokavo teritoriją. Atsakė, kad palaiko paaiškinimus, duotus ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui. Taip pat, kad jų penketuko niekas nenukentėjo, bet kiek žino, nukentėjo kinologas, jam buvo prakirsta akis, tik nežino kuo. Tačiau matė, kad į juos buvo mėtomi akmenys. Iš salėje esančių kaltinamųjų negali atpažinti nei vieno, nes jie buvo su šalikais ir kaukėmis. Be to, negali įvardinti kiek jis tuo laiku šovinių iššovė. Be to, jis pataikė į asmenis, po to kai pilietis metė į juos. Tačiau po to pilietis vis tiek į juos metė. Patikslino, kad į jų prašymus minia nereagavo, o šovė piliečiui į kojas. Be to, kai buvo pataikyta, tai kai kurie vis tiek likdavo minioje, bet į kiekvieną asmenį gilintis nebuvo laiko. Patikslino, kad kai būdavo pataikoma į asmenį, minia vis tiek tęsdavo savo veiksmus, jie vieni kitų nedrausmino. Be to, atsakė, kad į juos buvo mėtomi tušti buteliai, akmenys. Iš minios pusės buvo raginimai pulti Seimą. Taip pat atsakė, kad kol jie nebuvo įvesti, buvo piketas ar riaušės, bet po to matėsi, kad žmonės nori naikinti turtą ir jie brovėsi į Seimą. Jie stovėjo netoli minios. Minioje žmonės stovėjo su transparantais, o jaunimas stovėjo su šalikais ir kaukėmis. Pagal tai matėsi, kad buvo ateita atlikti neteisėtų veiksnių. Tačiau jis jokių organizatorių įvardinti negali (t. 33, 50, 51).

Liudytojas E. M. teisme paaiškino, kad jis 2009-01-16 vykdė savo vadovybės nurodymus. Jis atvyko į mitingo vietą. Čia jis iškarto pamatė, kad nevykdomi pareigūnų teisti reikalavimai. Grupė žmonių pajudėjo link Seimo įėjimo. Svaidė sniego gniūžtes, prasidėjo įvairiausių daiktų mėtymai. Po kurio laiko išėjo VST pareigūnai. Buvo mestas dujinis užtaisas. Vyko neramumai. Jis buvo su vaizdo kamera, viską filmavo. Ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus palaiko. Atsakė, kad vieną asmenį, kuris dalyvavo neramumuose, jis įsidėmėjo, tai tas kuris sėdi su kepure (rodo į kaltinamąjį A. D.). Šis mėtė sniegą į pareigūnus. Filmuotą medžiagą perdavė vadovybei. Ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus palaiko. Be to, atsakė, kad jis buvo Nepriklausomybės aikštėje, ten buvo susidariusios grupelės asmenų. Tačiau, kad A. D. metė, tai jis tikrai matė, jis visą dėmesį buvau sutelkęs į kamerą (t. 32, b. l. 49).

Liudytojas D. R. teisme paaiškino, kad dalyvavo 2009-01-16 mitinge, viską fiksavo fotoaparatu. Nuo eisenos, kuri susiformavo prie Seimo rūmų link Vyriausybės dalis žmonių, apie 50 atsiskyrė, pradėjo mėtyti akmenis į Seimą. Atsakė, kad dalis eisenos atsiskyrė ir nuėjo prie 3 – jų Seimo rūmų. Pradėjo mėtyti į Seimo langus įvairius daiktus. Pasirodė pareigūnai, tada pradėjo mėtyti ir į pareigūnus. Pačioje neramumų pradžioje buvo mestas dujinis užtaisas. Kol VST pareigūnai nepradėjo šaudyti dujiniais užtaisais, ar minia naudojo ašarines dujas nematė. Tačiau asmuo (S. A.) metė akmenis į Seimo langus, jis juos net keliose vietose metė. Asmuo (A. D.) mėtė į pareigūnus ledo gabalus, o sniegą į VST pareigūnus. Asmenį (D. S.) jis tų įvykių metu taip pat matės, gerai neatsimena, tačiau jis buvo niokotojų bandoje. Asmuo (L. I.) irgi buvo aktyviųjų minioje, lygtai jisai mėtė į pareigūnus įvairius daiktus. Taip pat atsakė, kad jis buvo prie 3 – jų Seimo rūmų. Tačiau jis D. matė keliose vietose, nuo Žaliojo tilto pusės, nuo Mažvydo bibliotekos pusės. Kai metė A. akmenį į Seimo langą, jisai išdužo. Gatvėje buvo sudėta statybių atliekų krūva prie fontano. Jisai paėmęs akmenį metė į Seimo rūmų nišą. Kitoje vietoje ką jis tiksliai metė nematė. Tačiau jis negali tiksliai pasakyti kiek jis (A.) išdaužė langų. Tačiau jis tiksliai matė kaip šis išdaužė Seimo rūmų kampinį langą, nuo Rotušės pusės. Tuo metu jis metė akmenį ir dužo langai, toje vietoje tuo metu jisai buvo vienas. Jis tuo metu A. nufotografavo, bet nežiūrėjo kuriam aukštį šis pataikė. Negali tiksliai pasakyti į kurį langą A. metė ne vieną kartą, buvo atbėgęs ir metė. Jis (D. R.) išdaužymo momentą matė, tačiau neskaičiavo kiek kartų A. į Seimo rūmų langus metė. Be to jis ne kiekvieną kartą fiksavo kaip A. metė, tačiau matė savo akimis kaip jis išdaužė. Tačiau nišoje kuo A. išdaužė nematė, nes kol jis pribėgo stiklas jau buvo išdaužtas, nišos nenufotografavo. Ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus palaikė. Taip pat atsakė, kad mitinguotojų buvo atskiros judrios grupės, po 30-50 žmonių. Buvo, kad šie pribėga artyn Seimo, jį apmėto įvairiais daiktais, ir vėl atsitraukia. Šios grupės žmonių veikė atskirai nuo mitinguotojų, jos išsiskyrė, buvo daug aktyvesnės. Be to buvo taip, kad kai tos grupelės susiformavo, jos atsiskyrė; o Paleckis nuėjo prie Seimo, paskui kažkur jisai dingo. Taip pat atsakė, kad grupelės buvo atskiros ir kai VST pareigūnai pradėjo stumti nuo Žaliojo tilto, Nepriklausomybės aikštės, Mažvydo bibliotekos. Tuo metu jis matė konkrečius asmenis, o būtent, kaip minėjo, D. matė prie tilto, I. prie bibliotekos. Be to, sunku vertinti, kada buvo minios suaktyvėjimas. Jie bandė veržtis į Seimą, tačiau niekas jų neįleido. Po 15-20 min., vėl dalis žmonių bandė patekti į Seimą. Paleckis karu ėjo į Seimą, tačiau negali pasakyti ar jis vedėsi žmones (t. 32, b. l. 49, 50).

Liudytojas J. Č. teisme paaiškino, kad 2009-01-16 maždaug 12.30 val., jis su kitai VST pareigūnais pajudėjo link 3 – jų Seimo rūmų. Jų užduotis buvo atstumti žmones nuo Seimo pastato. Jiems dar nespėjus išsirikiuoti, į juos buvo mestas dujinis užtaisas. Kol užsidėjo dujokaukes, įkvėpė dujų. Kelis pareigūnus supykino, buvo išėję iš rikiuotės. Po to, kai jis ir kiti pareigūnai grįžo į rikiuotę į juos iš minios pusės skriejo įvairūs daiktai. Tačiau jie atstūmė minią nuo Seimo pastato. Kažkur iki 16.30 val., truko aktyvūs minios veiksmai. Jo užduotis buvo neprileistų asmenų prie Seimo pastato. Jis buvo su skydu. Buvo, kad minia atsitraukia ir vėl bando patekti į Seimo rūmų pastatą. Ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus palaikė. Taip pat atsakė, kad kaltinamąjį (D.) pastebėjo, kai buvome išsirikiavę prie baseino, skersai aikštę. Jis buvo agresyvus. Mėtė įvairius daiktus į Seimą, paskui pradėjo juos atakuoti. Salėje tarp kaltinamųjų yra matytų veidų, bet konkrečiai jų veiksmų šiuo metu negalėtų nurodyti. Be to, jis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kurie asmenys agitavo kitus. Jis turėjo ginklą, šaudantį guminėmis kulkomis. Tai specialioji priemonė sukelianti skausmą. Šaudė į konkrečius asmenis 20-30 metrų atstumu. Iššovęs pataikė. Kiek kartų iššovė nežino, tačiau nemažai. Be to pajudėjus iš dalinio gavo po 40 guminių kulkų, po to įvykių metu buvo dalinamos pagal poreikį. Po įvykių likusius šovinius grąžino atgal. Iki kaltinamojo D. atstumas buvo didelis, be to šis vis keitė savo buvimo vietą. Taip pat atsakė, kad jei asmuo pakėlęs ranką meta į juos kažką, tada jie į tokį asmenį šovė. Ikiteisminio tyrimo metu jis atpažino asmenį, bet jis jo nesulaikė ir nepristatė. Nežino, nei jo pavardės (t. 32, b. l. 50, 51).

Liudytojas R. G. teisme paaiškino, kad 2009-01-16 d., apie 11 val., atvyko prie Seimo rūmų į Tumėno gatvę. Apie 13 val., gavo nurodymą nuo Seimo pastato atstumti žmones. Ten jau buvo Vilniaus dalinys. Išsirikiavo, ėjo prie Seimo, žmonės buvo priešiškai nusiteikę jų atžvilgiu. Juos apmėtė įvairiais daiktais, dužo Seimo pastato langai. Ėjo be dujokaukių. Tuo metu priėmė sprendimą naudotini dujinius užtaisus, bet žmones tai neveikė. Po 15-20 min., nutarė naudoti skausmą sukeliančias specialiąsias priemones. Po to naudojo pasyvią techniką, kad žmonės galėtų išsiskirti. Tai jokio efekto nedavė. Juos apmėtė kiaušiniais. Nuo 13 iki 17 val., vyko aktyvūs veiksmai. Atsakė, kad salėje atpažįsta kaltinamąjį D. Šis mitingo metu darė aktyvius neteisėtus veiksmus. Jis mėtė akmenis, tačiau kai jis prie jo prieidavo jisai išmesdavo akmenį. D. elgėsi labai agresyviai. Iš pradžių jie ėjo iš dešinės Seimo pusės, nuo Goštauto pusės, palei Nerį. Jie iškarto priėję prie Seimo buvo apmėtyti minios. Ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus palaikė. Atsakė, kad minioje buvo pastovūs asmenys, kurie ragino minią, atakavo pareigūnus. Be to, tie asmenys akmenis mėtė į juos. Minioje buvo visokių žmonių, vieniems sukildavo emocijos, kitiems nurimdavo. Jis didelių sužalojimų nepatyrė. Atsakė, kad minia nebuvo spontaniška, nes vėl žmones sukviesdavo eiti link Seimo, o jie juos atstumdavo. Be to žmonės bandė praardyti jų rikiuotę. Jis šių įvykių metu turėjo pompinį šautuvą su guminėmis kulkomis. Tačiau būrį buvo kas naudojo dujinius užtaisus, bet jie nebuvo veiksmingi. Jie į aktyvias grupelės metė dujinius užtaisius, tačiau juos jiems atmesdavo atgal. Tos grupelės, jų rikiuotei įėjus, atskilo nuo minios. Žiūrovų buvo nedaug. Buvo nuolatinės grupelės, kurios vis bandė prasiveržti į Seimą. Mano, kad tuo metu buvo organizatoriai, jų buvo 50-60. Iš pradžių ašarinės dujos buvo paleistos į jų pusę. Jis ir kiti pareigūnai „Čeriomucha“ dujų neturėjo. Taip pat atsakė, kad jis prie pat D. nebuvo, D. nuo jo buvo kažkur tai 30 metrų atstumu. Šis buvo prie minios. Jis D. nesulaikė, nes tai padaryti nebuvo paprasta. Be to, atsakė, kad jų tikslas buvo atstumti agresyviai nusiteikusią minią nuo Seimo. Jiems kito pasirinkimo nebuvo. Jis nežino, kodėl Seimas nebuvo aptvertas. Patikslino, kad jie buvo nuo Seimo pastato apie 20 metrų, o D. nuo jų maždaug 30 metrų. D. metė viską kas pakliuvo po ranka, jis jį taip darantį 5-6 kartus pastebėjo. Be to jis mėtė įvairius daiktus į pareigūnus. Dėl to jis į D. šovė iš guminės kulkos. Be to, atsakė, kad jis turėjo apie 30 šovinių, tačiau ne visas iššaudė, iššaudė apie 20 šovinių. Ar visos jo iššautos kulkos pataikė į asmenis, negali atsakyti. Jo galva, šaunat į žmogų, tai nesukels pojūčių miniai (t. 32, b. l. 51-53).

Liudytojas R. U. teisme paaiškino, kad jis buvo prie Seimo 2009-01-16 apie 13.40 val. Čia pajauto dujų „čeriomucha“ kvapą, parako kvapą, be to kitų dujų kvapas jautėsi. Buvo apverstas konteineris. Atsakė, kad VST pareigūnai buvo aikštėje, į juos žmonės mėtė akmenis. Girdėjo iš minios raginimus pulti Seimą, daužyti langus, veržtis. Neramumai vyko maždaug iki 16.30 val. Atpažino teisme asmenis (rodo į kaltinamuosius K. L., M. G., A. D., S. A., A. D., E. Ž. (J.), tai tie asmenys, kurie elgėsi minėtu laiku neleistinai. Ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus palaikė. Atsakė, kad jo teisme išvardinti asmenys mėtė akmenis, sniego gniūžtes, kai jie išėjo iš parduotuvės. Jis iš pradžių buvo prie Seimo apie 11.45 val., po to buvo nuvažiavęs prie Vyriausybės, tada vėl grįžo prie Seimo apie 13.40 val. Jo funkcijos buvo stebėti renginį ir išsiaiškinti kas yra organizatoriai. Kaltinamasis A. D. mėtė sniego gniūžtes, plyteles, jį atpažįsta pagal veido bruožus. Jie ten visi tarpusavyje dalinosi daiktus. Mėtė įvairius daiktus, akmenis, grindinio dalis. Atstumas nuo jo iki šių asmenų buvo nuo kelių iki keliasdešimties metrų. Aktyvūs mitinguotojų veiksmai baigėsi apie 16.30 val. K. L. veiksmai buvo analogiški kaip ir A. D.. Kai viskas prasidėjo jis buvo Gedimino prospekte, kai viskas pasibaigė buvo prie Žvėryno tilto, nuo Gynėjų gatvės, Goštauto gatve link Žvėryno tilto. Buvo atsisukęs į pareigūnus, link Seimo langų. Negali konkretizuoti ar po K. L. metimo dužo Seimo langai. K. L. apytiksliai buvo nuo jo 15-20 metrų atstumu. Neskaičiavo kiek kartų buvo mesti akmenys. Buvo nuolatos mėtomi akmenys. Jų buvo aktyvūs veiksmai. Mėtė ir sniegą, ir akmenis, įvairius daiktus. Taip pat, mėtė ir į pareigūnus. Kaltinamąjį M. G. matė Gedimo prospekte, priešais Seimo rūmus, jis buvo kaip „žmonių tvoros“ dalis. Jis po to buvo ant Žvėryno tilto, po to jį matė ardantį grindinį. Atsakė, kad jis stebėjo įvykius, pačius aktyviausius asmenis. Atstumas nuo jo iki Gajevskio buvo nuo 1 m. iki 30 metrų. Tačiau ką šis konkrečiai šnekėjo neatsimena, rusiškai šnekėjo. Kai jis buvo ant tilto, G. buvo taip pat ant tilto. Jisai akmenis paėmė už tilto, po to perėjo į dešine pusę. Jis nematė kaip į jį šaudė. Jisai buvo prie aktyviųjų asmenų. Taip pat atsakė, kad „čeriomucha“ dujų kvapą atskiria, nes kai mokėsi jos buvo naudojamos per pratybas. Taip pat atsakė, kad jis A. D. matė Gedimino prospekte, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo. Jisai mėtė sniego gniūžtes, akmenis, kitus daiktus į pareigūnus ir į Seimą. Atstumas tarp judviejų buvo įvairus, kiekvienu kartu skirtingas. Taip pat atsakė, kad E. Ž. (J.) buvo Goštauto gatvės pusėje, Nepriklausomybės aikštėje. E. Ž. tuo metu filmavo, mėtė įvairius daiktus. Patikslino, kad jis paimdavo kažką, po to tai mesdavo, vėl grįždavo. Šis elgėsi bangomis. Be to, jis matė kaip E. Ž. ardėte grindinį, Gedimino prospekte, Nepriklausomybės aikštėje. Be to E. Ž. būdavo ten kur karčiausios būdavo vietos, kai grupelės pribėgdavo prie pareigūnų, tada vėl nubėgdavo. Be to veikėjas iš televizijos „Karolukas“ organizavo minią pulti Seimą. Jisai skatino minią kelti neramumus (t. 32, b. l. 53, 54).

Liudytojas L. Š. teisme paaiškino, kad 2009-01-16 matė įvykius prie Seimo. Jis dirbo VST pareigūnu. Atvyko prie Seimo, į Tumėno gatvę. Gavo nurodymą, kad reikia atstatyti viešąją tvarką, jie išsirikiavo. Jie matė, kad minia mėtė įvairius daiktus. Pirmiausia jie ėjo link Gedimino prospekto, Goštauto gatve link tilto. Asmenų iš esančių teismo salėje atpažinti negali. Tačiau matė kaip grupelė asmenų Gedimino prospekte, prie šviesoforo, sustabdė automobilį ir jį apspardė. Ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus palaikė. Atsakė, kad ikiteisminio tyrimo metu kelis asmenis pagal jų rūbus atpažino iš nuotraukų, nurodė ką jie padarė, o būtent mėtė akmenis (t. 32, b. l. 55).

Liudytojas G. J. teisme paaiškino, kad jis VST pareigūnas. 2009-01-16, tiksliai laiko neatsimena, apie 13 val., prasidėjo riaušės prie Seimo. Į Seimą buvo svaidomi daiktai. Apie 13 val., gavo nurodymą išsirikiuoti. Turėjo atstumti žmones nuo Seimo pastato. Į pareigūnus buvo mėtomi įvairūs daiktai. Buvo mėtoma į Seimo pastatą, dužo pastato langai. Jie laipsniškai stūmė žmones nuo pastato. Tuo metu jis buvo kinologas. Saugojo pareigūnų užnugarį. Konkrečiai negali pasakyti, kurie asmenys iš esančių salėje dalyvavo tuose įvykiuose. Jis nei vieno asmens nesulaikė. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo pateiktos nuotraukos. Jis iš nuotraukų atpažino du asmenis. Jie pakaitomis mėtė sniego gniūžtes į Seimo pastato langus. Jie mėtė tik tai į Seimą. Be to, minioje girdėjosi šauksmai, buvo skatinimas pulti Seimą. Tačiau, kas žmones skatino, jis nematė. Jis nuo visų tų asmenų buvo maždaug apie 50 metrų atstumu, stovėjo iš šono su šunimi pareigūnams už nugaros (t. 32, b. l. 55).

Liudytojas J. D. teisme paaiškino, kad jis dirba VST Vilniaus dalinio SPK būrio vadu. 2009-01-16 jis matė skandavusią minią. Kai buvo įvykio vietoje, vyko žmonių neramumas. Prieš komandą eiti malšinti neramumus, buvo mašinoje. Po komandos pajudėjo link karščiausio taško. Atliko pareigą. Jis buvo grupės vyresnysis. Viskas vyko tarp Goštauto gatvės ir Seimo rūmų. Jis su kitais VST pareigūnais stūmė minią link Gedimino prospekto. Žmonės geranoriškai traukėsi. Atsakė, kad duotus ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui paaiškinimu paliko. Atsakė, kad jis nematė, kas organizavo riaušes, be to jokių bendrininkų taip pat nematė (t. 33, b. l. 51).

Liudytojas G. M. teisme paaiškino, kad 2009-01-16, kažkur tai apie 12 val., išsirikiavo prie Seimo. Jo pareigūnų penketukas buvo pats pirmasis. Į juos mėtė akmenis, dujinius užtaisus. Iš rikiuotės buvo iškritę 10-15 min. Jie ėjo nuo Goštauto gatvės pusės link Gynėjų gatvės. Po to buvo duotas nurodytas eiti prie transporto priemonių, tada link Žvėryno tilto. Neramumai baigėsi apie 16.30 val. Ikiteisminio tyrimo metu nieko iš mėčiusių nieko neatpažino. Šiuo metu taip pat atpažinti negalėtų. Ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus palaikė (t. 32, b. l. 56).

Liudytojas J. Z. teisme paaiškino, kad jis Viešojo saugumo tarnybos prie LR VRM vado pavaduotojas. VST tarnybos vadas priėmė įsakymą, kuriame paskyrė jį atsakingu už VST pajėgas mitingo prie Seimo metu. Buvo nurodyta visus veiksmus suderinti su Vilniaus aps. VPK viršininku. Kiek dalyvaus žmonių mitinge, kokio lygio bus mitingas, informaciją rinko per Vilniaus apskrities VPK, Policijos departamentą. Buvo suteikta informacija, kad mitinguotojų tarpe dirbs daug policijos operatyvinių pareigūnų. Buvo nurodyta, kad dalis policijos pareigūnų – mobili kuopa, bus įvesta į Seimo rūmus, kad įvykus kažkokiam ekscesui, mitinguotojams nebūtų leista įsiveržti į Seimo pastatą. 150 pareigūnų dalinys atvyko prie Seimo rūmų apie 10 val. 80 procentų pareigūnų buvo prie Seimo, 20 procentų pareigūnų buvo rezervo grupėje. Iki 12 val., jie buvo Tumėno gatvėje. Mitingas prasidėjo laiku. Kolona išsirikiavo ir pajudėjo link Vyriausybės. Didelė žmonių dalis liko prie Seimo, kiek jis žino prie trečiųjų Seimo rūmų. Po to, prasidėjo Seimo pastato langų daužymas. Paskui minia pradėjo antrųjų Seimo rūmų langus daužyti, iš Goštauto gatvės pusės. Buvo sužalotas vienas iš asmenų. Apie tai jam pranešė pareigūnai. Apie 12.45 val., didelė žmonių grupė pradėjo veržtis į Seimo pastatą. Apie 13 val., buvo gautas pranešimas, kad skelbiamas planas „Vėtra“ ir maždaug 13.05 val., buvo išrikiuotos pareigūnų pajėgos. Buvo atstumti žmonės nuo Seimo rūmų. Įvedant jų pajėgas buvo sužaloti du jų pareigūnai. Prieš tai, pareigūnai įspėjo minią nutraukti neteisėtus veiksmus, tačiau minia nereagavo. Prasidėjus tokiai reakcijai, pradėjo stumti pareigūnus, buvo panaudotos prieš juos dujos. Visoms pajėgoms vadovavo jis. Po to pareigūnai pradėjo atstūminėti žmones, naudoti specialiąsias priemones. Pats asmeniškai buvo rikiuotės gale. Suteikė miniai galimybę atsitraukti. Minioje buvo labai daug girtų asmenų. Nuo riaušininkų Seimas buvo užblokuotas, buvo įvestas dar kitas pareigūnų būrys. 5-10 asmenų grupė bandė įsiveržti į Seimo pastatą. Būrys buvo įvestas į Seimo pastatą, kad neįsileistų riaušininkų. Atsakė, kad iš miniuos pusės buvo mėtomi akmenys, plytelės, sniegas, pagaliai, garsiniai įtaisai, dujiniai užtaisai, dujos „Čeriomucha“. Jų atžvilgių dujų užtaisai dar nebuvo panaudoti. Pats asmeniškai girdėjo du šūvių garsus, atitinkamas garsas pistoleto, kaip šaunamojo ginklo. Molotovo kokteliai buvo rasti apie 16 val., kai buvo atstumti žmonės Gedimino prospekto – Goštauto gatvių sankryžoje, link Žaliojo tilto. Prieš tai minią įspėjus, minia buvo atstumta. Molotovo kokteiliai rasti po pėsčiųjų viaduku. Lygtai dar apie 14 val., irgi buvo rasti Molotovo kokteliai, kuriuos buvo bandoma panaudoti prieš pareigūnus. Iš minioje buvusių asmenų šiuo metu tiksliai negali pasakyti kurį matė. Tačiau jam į akis krito vienas asmuo, su odine striuke, golfu, nes po jo rodomų ženklų, buvo atitinkamos minios reakcijos. Po to, jis pradingo. Ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus palaiko. Atsakė, kad jie buvo su pilna ekipiruote, jie buvome rezervinėje grupėje pagal ministro įsakymą (t. 32, b. l. 46, 47).

Liudytojas S. K. teisme paaiškino, kad 2009-01-16 prie Seimo vyko masinės riaušės. Apie 12.30 val., buvo duotas nurodytas blokuoti žmones nuo Seimo. Jam buvo nurodymas eiti Tumėno gatve link Gedimino prospekto ir link Goštauto gatvės esančio tilto. Ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus palaikė. Jis ikiteisminio tyrimo metu atpažino asmenis iš nuotraukų pagal aprangą, veido bruožus. Iš teismo salėje esančių asmenų neatpažino (t. 32, b. l. 56).

Liudytojas T. B. teisme paaiškino, kad 2009-01-16 vyko prie Seimo rūmų. Dirbo VST instruktoriumi. Iš pradžių buvo rezerve, sėdėjo automobilyje. Gavus nurodymą, išsirikiavo. Einant link Seimo pastato buvo smarkiai apmėtyti įvairiais daiktais iš minios pusės. Intensyvūs veiksmai vyko ilgą laiką. Jų rikiuotė judėjo link Žvėryno tilto. Ikiteisminio tyrimo metu nieko neatpažino. Iš esančių salėje taip pat negali nieko atpažinti, nes riaušių metu dauguma buvo užsidengę veidus. Ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus palaiko (32, b. l. 56).

Liudytojas G. R. teisme paaiškino, kad jis VST pareigūnas. 2009-01-16 stovėjo Tumėno gatvėje, buvo rezerve. Gavo nurodymą atstatyti viešąją tvarką. Išsirikiavo, ėjo lygiagrečiai Goštauto gatvei link Nepriklausomybės aikštės. Stūmė žmones nuo Seimo pastato link Gedimino prospekto. Tuo metu asmenys į juos mėtė įvairius daiktus, butelius, dujų užtaisus. Į Seimo pusę skriejo įvairūs daiktai, girdėjo dūžtančio stiklo garsą. Ikiteisminio tyrimo metu atpažino asmenį. Šis taip pat yra teismo salėje, tai A. D.. Jis šį matė truputėlį nuo Seimo, Nepriklausomybės aikštėje. Šiuo metu konkrečiai negali nurodyti kokius daiktus jisai mėtė, nes neprisimena. Jis buvo prie pat Seimo, o iki A. D. buvo gal 50 metrų atstumas. Tačiau nepastebėjo, kad A. D. kviestų kitus asmenis ką tai mėtyti. Be to iš pareigūnų pusės buvo raginimai miniai nutraukti neteisėtus veiksmus. Kas tai sakė miniai asmeniškai nežino. Ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus palaikė (t. 32, b. l. 56, 57).

Liudytojas S. R. teisme paaiškino, kad dirba VST jaunesniuoju specialistu. Buvo sprendimų priėmimų grupėje, atsakingu už dujų panaudojimą. Dalis kuopos pareigūnų nuvyko į Seimo rūmus. Tuo metu VST prie LR VRM Vilniaus daliniui buvo duotas nurodymas vykti prie LR Seimo naujųjų rūmų įėjimo ir ten blokuoti Seimo rūmų bei Goštauto g. kampą. Ten įvyko asmenų pasipriešinimas Vilniaus dalinio pareigūnams. Tuomet buvo duotas nurodymas jų kuopos pareigūnams vykti prie Seimo rūmų naujojo pastato įėjimo. Ten jie buvo apie 13 valandą, tikslaus laiko neprisimena. Tuo metu asmenų minia švilpė, keikėsi necenzūriniais žodžiais, mėtė į juos akmenis, lazdas bei kitus daiktus. Dalis jų pareigūnų ramino mintingo dalyvius, kad šie ramintųsi, buvo aiškinama, kad priešingu atveju bus panaudotos specialiosios priemonės. Tuo metu į jus ir toliau buvo mėtomi akmenys, sniego gniūžtės. Buvo duotas vado nurodymas šauti granatsvaidžiu dujas už minios ir stumti minią. Gavęs įsakymą jis šovė iš granatsvaidžio. Be to tai daryti jis gali ir savo nuožiūra. Jis iššovė iki 10 užtaisų. Kol minia buvo atstumta iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Duodamas paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu jis atpažino vieną neleistinai pasielgusį asmenį pagal jo aprangą. Kai stovėjo prie tilto, jis matė kaip grupelė jaunuolių prišoko prie važiuojančio pilkos spalvos ‚Toyota“ automobilio ir pradėjo jį spardyti. Iš automobilio išlipęs žmogus bandė jiems kažką aiškinti. Po to jis iššovė į jų pusę dujų užtaisą ir jie išsibėgiojo. Be to ant tilto buvę jaunuoliai mėtė į pareigūnus akmenis. Iš veido neįsiminiau nei vieno taip pasielgusio asmens. Gal po pusvalandžio jis išgirdo, kaip dužo Seimo pastato langai. Atsisuko į Seimo pusę ir pamatė bėgančius pareigūnus, kurie vijosi tris vyriškius. Vienas iš šių vyriškių bėgo link jų. Prie Mickevičiaus ir Goštauto namo kampo jie jį sulaikė ir perdavė policijos pareigūnams. Po to jie pradėjo stumti minią link Mickevičiaus g. tilto, Goštauto gatve. Ten susigrupavo nemaža jaunuolių grupė. Tuo metu, kai buvo jau prietema, dviračiu atvažiavo vyriškis, kuris pradėjo visus minios dalyvius agituoti eiti prie Seimo rūmų, prieš juos. Atsakė, kad tas vyriškis, kurį jie sulaikė ir perdavė policijos pareigūnams, buvo užsidėjęs pilką kapišoną, ikiteisminio tyrimo metu jis jį atpažino. Kitų tokių asmenų nematė. Be to, buvo dar du pareigūnai ne jų kuopoje, kurie turėjo granatsvaidžius. Jie buvo išsiskirstę. Jis matė kur jo iššauti dujiniai užtaisai krenta, jais sužaloti žmones nelabai buvo įmanoma (t. 31, b. l. 168, 169).

Liudytojas J. S. U. teisme paaiškino, kad 2009-01-16 jis Vilniaus dalinio teritorijoje pravedė instruktažo dalį apie specialių priemonių panaudojimą, taip pat apie galimybes, esant reikalui, papildyti amunicijos atsargas. Apie 10 val., jie atvyko prie Seimo ir tarnybiniai automobiliai buvo sustatyti A. T. gatvėje, jie iš jų nelipo. Už visą viešosios tvarkos saugumą tiesiogiai buvo atsakingas R. D.. Jis (J. S. U.) pagal pareigas buvo jungtinio dalinio vado padėjėjas, turėjo radijo ryšio priemonę, kurios pagalba bendravimas buvo tik tarp VST pareigūnų. Gavo nurodymą, kad Nepriklausomybės aikštėje vyksta neramumai, kad Seimo rūmai apmėtomi akmenimis ir kitais daiktais, žmonės bando įsiveržti į pastato vidų ir reikia pasiruošti. Išlipo iš transporto priemonių ir išsirikiavo A. T. gatvėje. Išlipęs iš automobilio jis į rikiuotę nesistojo, o buvo netoli jungtinio būrio vado. Apie 16-17 val., minia buvo atstumta įvairiomis kryptimis. Viešoji tvarka buvo atstatyta. 100 procentų nėra įsitikinęs ar matęs teismo salėje esančius asmenis, nes jau praėjo pusantrų metų po minėtos dienos. Ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus palaikė. Atsakė, kad ikiteisminio tyrimo metu paaiškino pareigūnui apie tos dienos aktyvius asmenis ir jų veiksmus, šiuos paaiškinimus patvirtina. Tuo metu jis šių aminų asmenybės nežinojo, juos atpažino iš veido ir iš to ką jie padarė. Tą dieną G. L. agitavo žmones imtis veiksmų, juos provokavo, mėtė į pareigūnus įvairius daiktus. Be to, tą dieną buvo dar jaunuolis, apie 25 metų amžiaus, raudona striuke, kailiukas ant striukės buvo, jam buvo sužalota ranka (t. 32, b. l. 119).

Liudytojas V. T. teisme paaiškino, kad dirbo Viešojo saugumo tarnybos prie VRM Vilniaus dalinio 2-osios apsaugos kuopos 1-ojo būrio vadu. Jie atvažiavo prie Seimo rūmų apie 11 val., buvo rezerve, stovėjo Tumėno gatvėje. Apie 11.30 val., gavo nurodymą veikti. Po ko jie palei Seimo pastato sieną ėjo link, prie Seimo naujojo pastato įėjimo durų ir išsirikiavo į vieną gretą prie minėtų durų. Besirikiuojant prie durų, į juos aikštėje susirinkusi žmonių minia mėtė įvairiausius daiktus. Tai padariusių asmenų neatpažintų, nes jis buvo tolesnėse pareigūnų gretose. Jie asmenų nesulakinėjo. Ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus palaiko. Atsakė, kad jis prie Seimo rūmų buvo kažkur tai iki 17 val. Po to, stovėjo prie Žvėryno tilto. Taip pat atsakė, kad į jį nepataikė skriejantys daiktai. Tačiau į juos žmonės mėtė lentas, akmenis, sniegą. Jis buvo blokavimo grupėje, jie dujų nenaudojo. Tačiau dujų kvapą jie jautė, jiems graužė akis, juos pykino. Jos buvo mestos iš minios. Kad pareigūnai mestų dujinius užtaisus nematė. Be to, tuo metu turėjo specialias apsaugos priemones: skydus, gumines lazdas. Kur jis buvo nematė sugadinto kokio tai turto. Taip pat atsakė, kad žino jog tuo metu nukentėjo kinologas. Be to prieš jiems ateinant jau Seimo langai buvo išdaužyti. Be to, tuo metu kažkas metė iš minios dujų užtaisą panašų į „Čeriomucha“. Kokius tai žmonių raginimus jis nematė, keiksmažodžių negirdėjo. Ikiteisminio tyrimo metu jis prie Seimo neleistinai pasielgusių asmenų neatpažino. Tačiau atpažino vieną tik iš raudonos striukės, šis buvo vienas iš aktyvesnių (t. 31, b. l. 169, 170).

Liudytojas E. K. teisme paaiškino, kad dirba VST Kauno padalinio Valdymo ir specialiųjų operacijų skyriaus viršininku. Atvažiavo prie Seimo rūmų. Dislokavosi Tumėno gatvėje. Gavo per radijo ryšį vadovo nurodymą veikti. Pajudėjo apie 12 val., išsirikiavo, tada ėjo link minios Tumėno – Goštauto gatve. Policijos pareigūnai įspėjo minią, kad nutrauktų neteisėtus veiksmus. Po to, pareigūnai pradėjo atstatinėti viešąją tvarką. Jis buvo už pareigūnų nugarų, koordinavo jų darbą su jungtinių pajėgų vadu. Jis nuo Seimo buvo kažkur tai 10-15 metrų atstumu, o žmonės 30-40 metrų atstumu. Žmonės neklausė pareigūnų perspėjimų, toliau vykdė neteisėtus veiksmus. Mėtė į Seimą, į juos, akmenis, ledo gabalus, plytgalius, kiaušinius. Žmonės buvo ne vieną kartą perspėti. Kiti pareigūnai atstatinėjo viešąją tvarką taktiniais veiksmais. Po bendro leidimo pareigūnai veikė individualiai. Atsakė, kad konkrečiai įsidėmėjo tik vieną prie Seimo neleistinai pasielgusį asmenį. Jis aktyviais veiksmais pažeidinėjo viešąją tvarką. Ikiteisminio tyrimo metu jis tą asmenį atpažino, kaip mėčiusį į Seimą kiaušinius, akmenis. Be to, kad specialiųjų priemonių panaudojimas priklauso nuo situacijos. Šiuo atveju asmenys buvo įspėti, kad nutrauktų neteisėtus veiksmus, priešingu atveju bus panaudoto specialios priemonės. Tai per garsiakalbį buvo pranešta. Tai lygtai pranešė D.. Jų automobilis stovėjo Tumėno gatvėje, už Seimo antrųjų rūmų. Koks atstumas buvo nuo jų ir automobilio iki Seimo jis negali atsakyti. Be to, visa minia nesitraukė nuo Seimo, agresyviai elgėsi. Tuo metu jis su Seimo rūmuose buvusiais jokių reikalų neturėjo, jis buvo kartu su pulkininku Z.. Kaip minėjo, piliečius įspėjo, kad „prašome skirstytis, nes kitaip bus panaudota jėga“. Todėl mano, kad jie buvo įspėti, kad jėga bus taikomos specialiosios priemonės. Atsakė, kad E. Ž. buvo ties antrais Seimo rūmais, paskui jam buvo sužalotas pirštas. Be to, jis matė kaip E. Ž. mėtė kiaušinius ir akmenis į Seimo rūmus, Seimo kryptimi (t. 31, b. l. 170, 171).

Liudytojas E. Š. teisme paaiškino, kad jis dirba VST Kauno dalinyje, pareigūnu. Atvyko į Tumėno gatvę. Gavo nurodymus, po ko, prasidėjus neramumams, kinologai buvo įvesti į Seimo rūmus. Pradėjo dužti Seimo langai. Susisiekė su vadovybę, gavo nurodymą prisijungti prie pagrindinių pajėgų. Stūmė minią Tumėno gatve link Neries upės. Po to dalis asmenų buvo atstumta Gynėjų gatve lik Gedimino prospekto, Žvėryno tilto, Goštauto gatve. Po to atstūmė žmones nuo didesnio tilto. Po to jų dalinys saugojo abiejų tiltų prieigas. Be to rado 3-4 butelius užkištus medžiagos audeklu, apie tai buvo informuoti policijos pareigūnai. Atsakė, kad jis asmeniškai turėjo guminę lazdą. Nuo didesnio tilto atstūmimo metu iš minios pusės buvo mėtomi garsiniai paketai, tačiau kad dujiniai užtaisai būtų mėtomi, neprisimena. Tačiau dujos buvo panaudotos Goštauto ir Gedimino prospekto gatvėse. Kokios dujos buvo panaudotos jis negali pasakyti, nes jis prie savo grupės prisijungė kai jau neramumai buvo prasidėję. Atsakė, kad riaušių metu matė, kaip ikiteisminio tyrimo metu per atpažinimą sužinojo, L. I.. Šį matė Goštauto gatvėje, stumiant žmones nuo Seimo link Neries upės, Tumėno gatve. Jis aktyviai demonstravo nepasitenkinimą valdžia, jų atžvilgiu. Agitavo minią, pats buvo priėjęs prie jų. Be to, dar vienas asmuo buvo su dviračiu, Goštauto gatvėje. Agitavo žmones nesitraukti, nevykdyti pareigūnų nurodymų. Jisai į juos nemetė, bet po jo agitavimo minia pradėjo į juos mėtyti įvairius daiktus. Ikiteisminio tyrimo metu jo nurodytas trečias asmuo tiesiogiai su jų grupe nekonfliktavo, nekontaktavo, tačiau jis kontaktavo su kita grupe. Ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus palaikė (t. 31, b. l. 171).

Liudytojas A. J. teisme paaiškino, kad jis Viešojo saugumo tarnybos prie LR VRM Kauno dalinio 3 apsaugos kuopos vado pavaduotojas. 2009-01-16 buvo priskirtas prie specialiosios kuopos penketuko, turėjo „Vinčester“ ginklą. Apie 11 val., buvo prie Seimo rūmų. Apie 12 val., jie lipo iš automobilių ir rikiavosi su visa ekipiruote. Kažkur tai apie 12.20-12.30 val., pajudėjo link Seimo rūmų, Tumėno gatve. Minia mėtė įvairius daiktus, dujinius užtaisus. Jie tuo metu dujinių užtaisų nenaudojo. Dar mindžiukavo, po komandos atstumti žmonės nuo Seimo rūmų, automatiškai užsidėjo dujokaukes. Atstūminėjo žmones, po to buvo gauta komanda sustoti. Jiems dar tik einant link Seimo pastato įėjimo durų, į juos iš minios buvo mėtomi įvairūs daiktai, t. y. akmenys, grindinio trinkelės, pagaliai, sniego gniūžtės, ledo gabalai, tušti stikliniai buteliai, kiaušiniai. Jis kartu su savo penketuku ėjo rikiuotės pabaigoje ir sustojo jo ikiteisminio tyrimo metu nurodytoje vietoje. Jis slėpėsi už skydų, tuo metu į jį pataikė daug įvairių daiktų, tačiau nebuvo sužalotas. Prie Seimo rūmų buvo kažkur iki 22 val. Atsakė, kad berods ikiteisminio tyrimo metu atpažino asmenis. Iš teismo salėje esančių asmenų tai riaušėse dalyvavo žmogus su barzda, parodė į L. I.. Jisai provokavo kitus žmones, mėtė į juos daiktus, daužė jų skydus, brovėsi pro juos, mėtė į juos pagalius. Be to šis skatino žmones neteisėtiems veiksmams ir žodžiu ir necenzūriniais žodžiais. Šis tuo metu lygtai buvo su vėliavos kotu. Ikiteisminio tyrimo metu šio asmens atpažinimas vyko iš pateiktos medžiagos. Be to, dar vienas vyriškis buvo su tamsiai mėlyna „Adidas“ striuke. Jisai keikėsi necenzūriniais žodžiais, ragino minią, mėtė įvairius daiktus į juos, į Seimą, būtent: butelius, akmenis, sniegą. Jis jį ikiteisminio tyrimo metu atpažino iš nuotraukos. Atsakė, kad galimybės šiuos asmenis išimti iš minios neturėjo. Ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus palaiko. Be to, atsakė, kad tų įvykių metu buvo aktorius iš „Dzin“ laidos, kuris ragino žmones pulti Seimo rūmus, keikėsi. Patikslino, kad su striuke apsivilkęs asmuo stovėjo toliau nuo jo, tačiau šis taikliai mėtė. Šiuo metu negali apie jį pasakyti, ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė. Taip pat, atsakė, kad jis iš pradžių šovė įspėjamąjį šūvį į orą, po to į minią. Šovė žemiau kelių, kaip ir naudojamos specialiosios priemonės. Iššovė maždaug apie 20 kartų. Šaudant atstumas turi būti mažiausiai 3 metrai. Tačiau jis nešovė iš mažesnio nei trys metrai atstumo. Atsakė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis pirmiausiai buvo apklaustas, po to detalizavo pagal filmavimo medžiagą. Be to, seimūnų niekas nekvietė išeiti. Panika kažkur buvo nuo 12.30 – 22 val. Kas per megafoną prašė nutraukti neteisėtus veiksmus, negali atsakyti. Patikslino, kad jis šaudė iš Vinčesterio, tačiau dujiniais užtaisais jis nešaudė. Kaip granatsvaidininkas jis nešaudė, tai kitokio veikimo priemonė. Be to, kai šauni negali praktiškai pamatyti, kur pataikei, nes rūbai gesina pataikymo stiprumą. Šaudoma tik tada, kai asmuo nepaklūsta teisėtiems reikalavimams ir daro neteisėtus veiksmus. Tačiau buvo taikoma į konkrečius asmenis, o į minią niekas nešaudė. Patikslino, kad ikiteisminio tyrimo metu, jo apklausos metu nurodė vieną asmenį. Tris asmenis dar prisiminė peržiūrėjęs vaizdo medžiagą. Ikiteisminio tyrimo metu apklausoje nurodė L. I. veiksmus (t. 31, b. l. 171-173).

Liudytojas R. L. teisme paaiškino, kad jis Viešojo saugumo tarnybos prie LR VRM Kauno dalinio Specialiosios paskirties kuopos vadas. Remiantis 2009-01-15 Viešojo saugumo tarnybos prie LR VRM Kauno dalinio vado įsakymu, jų dalinio pareigūnams buvo pavesta dalyvauti 2009-01-16 mitinge, kuris buvo rengiamas prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, Vilniuje, ten užtikrinti viešąją tvarką. Apie 12 val., jis ir jo vadovaujamos kuopos pareigūnai atvyko į A. T. g., šalia LR Seimo rūmų, Vilniuje. Buvo duotas vado Zautros nurodymas, pravestas instruktažas. Vilniaus daliniui buvo duotas nurodymas vykti prie LR Seimo naujųjų rūmų įėjimo ir ten blokuoti Seimo rūmų bei Goštauto g. kampą. Ten įvyko asmenų pasipriešinimas Vilniaus dalinio pareigūnams, po ko buvo duotas nurodymas jo dalinio pareigūnams vykti prie Seimo rūmų naujojo pastato įėjimo. Į nurodytą vietą kartu su juo vyko 34 jo kuopos pareigūnai. Miniai buvo pasakyta nutraukti neteisėtus veiksmus. Jis pats per ruporą kalbėjo Gedimino – Goštauto gatvėje. Čia jis sakė, kad priešingu atveju bus panaudotos specialiosios priemonės. Apie 12.30 val. pradėjo stumti žmones, atstatinėti viešąją tvarką. Tuo metu asmenų minia švilpė, keikėsi necenzūriniais žodžiais, mėtė į juos akmenis, lazdas. Jis pats asmeniškai pradėjo raminti mintingo dalyvius, kad jie nusiramintų, atsitrauktų. Be to jis jiems aiškino, jog priešingu atveju bus panaudotos specialiosios priemonės. Atsakė, kad, kai į juos buvo mėtomi įvairūs daiktai, tai, kaip vėliau paaiškėjo, L. I. pažeidinėjo viešąją tvarką, agitavo minią daryti neteisėtus veiksmus, bandė prasiveržti pro jų sieną. Keiksmažodžiai buvo aiškūs, mano, kad teisme juos pagarsinti nebūtina. Jo kuopos pareigūnai pompinių šautuvų neturėjo. Jie buvo su skydais ir guminėmis lazdomis, ekipiruote. Be to, lygtai į visų neramumų pabaigą vienas asmuo buvo su lazda, kuris agitavo žmones. Tačiau šiuo metu apie jį pasakyti daugiau negali, nes neprisimena. Atsakė, kad jo dalinyje buvo trys asmenys su granatsvaidžiais. Tačiau kiekvienas iš pareigūnų priima asmeniškai sprendimą kada jam šauti. Be to, jie atvyko padėti Vilniaus padaliniui, po ko į juos iš minios buvo mėtomi įvairūs daiktai. Taip pat paaiškino, kad tuo metu buvo naudojama masinių riaušių likvidavimo taktika, kurios metu jo kuopa atstūmė minią iš Nepriklausomybės aikštės, Seimo teritoriją atlaisvino, užblokavo ją, kad daugiau joje nesiburtų minia. Tuo metu buvo ir chuliganiški minios veiksmai, ir riaušės. Įsakymas įvesti papildomas pajėgas buvo duotas Zautros, tačiau įsakymas buvo, kad prisijungti prie kitų dalinių. Įsakymo metu Z. sąvokos kaip riaušės nenaudojo. Be to įsakymo metu nebuvo pasakyta, kad šaudoma į žmones (t. 31, 173, 174).

Liudytojas S. S. teisme paaiškino, kad jis pagal pareigas vadovavo Vilniaus daliniui. Įgaliojimas pasitelkti VS tarnybos pareigas viešosios tvarkos atstatymui buvo suteiktas Vilniaus apskrities policijos komisariato viršininko pavaduotojui R. D.. Pagal tarnybos vado įsakymą jie 2009-01-16 10 val. buvo prie Lietuvos Respublikos Seimo, visi pareigūnai buvo tarnybos transporto priemonėse, kurios išsirikiavo A. T. gatvėje. Apie 12 val. dalis Nepriklausomybės aikštėje susirinkusių žmonių, kaip ir buvo nurodyta mitingo scenarijuje, iš aikštės Gedimino prospektu išėjo link Vyriausybės. Jie liko toje pačioje vietoje Tumėno gatvėje, nes pagal gautą informaciją, didelė žmonių dalis, kuri buvo susirinkusi Nepriklausomybės aikštėje, liko prie Seimo rūmų ir buvo agresyviai nusiteikusi. Maždaug 12 val. jiems buvo duotas nurodymas pasiruošti. Apie 12.15 val., buvo įvestas planas „Vėtra“. Įvedus pajėgas buvo labai aršus minios pasipriešinimas. Buvo mėtomi įvairūs daiktai. Buvo sužaloti du pareigūnai, po to pareigūnai apnuodyti dujomis, po ko jiems buvo suteikta medicininė pagalba. Minia buvo atstumta nuo Seimo rūmų. Pajutę dujas, jie iškart užsidėjo dujokaukes. Tuo pat metu jis matė, kad už jo buvusiam pareigūnui į veidą pataikė didelis akmuo ir sužalojo jam veidą. Jis pats jį išvedė iš rikiuotės ir perdavė policijos pareigūnui. Po to, grįžus į rikiuotę, į jį kreipėsi pirmosios grupės vyresnysis su prašymu leisti panaudoti dujinius užtaisus. Dėl to jis kreipėsi į jungtinio būrio vadą J. Z. ir gavo jo tam leidimą. Pareigūnai panaudojo dujinį užtaisą. Ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus palaikė. Atsakė, kad iš teisme esančių kaltinamųjų neatpažįsta, kaip dalyvavusių tos dienos įvykiuose. Be to patikslino, kad tų įvykių metu pas juos buvo koordinatorius. Be to, atsakė, kad jis du asmenis ikiteisminio tyrimo metu atpažino, vienas buvo sulaikytas asmuo, kuris spardė automobilį, kitas neleistinai pasielgęs asmuo buvo sulaikytas ant tilto. Taip pat atsakė, kad pirminį sprendimą priėmė jungtinių pajėgų vadas, o už planą „Vėtra“ buvo atsakingas pareigūnas R. D. (t. 31, b.l. 174).

Liudytojas R. J. teisme paaiškino, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK NTV NKS vyresniuoju. 2009-01-16 vasario mėnesio pradžioje buvo sulaikyti asmenys - T. Č., K. L. ir su jais buvo atliekami procesiniai ikiteisminio tyrimo veiksmai. Tačiau jis, iš skyriui pateiktų nuotraukų atpažinti dalyvavusius 2009-01-16 prie Seimo asmenis, atpažino šiuos du asmenis, kaip dalyvavusius 200-01-16 riaušėse prie Seimo. Jis pats riaušių metu kaip pareigūnas nedalyvavo. Po to jis apie šį atpažinimą pranešė vadovybei (t. 33, b. l. 51).

Liudytojas V. K. teisme paaiškino, kad jis dalyvavo visos dienos įvykiuose. Tuo metu jis dirbo VST teisės ir vidaus skyriaus viršininko pareigose. 2009-01-16 pagal tarnybos vado įsakymą vyko prie VST Kauno dalinio. Atvykus į dalinį, operacijos vadovas buvo viešojo saugumo tarnybos prie LR VRM vado pavaduotojas pulkininkas J. Z.. Jie buvo rezerve prie Vyriausybės, nes mitingas buvo planuotas prie Vyriausybės. Po to jie nuvyko prie Seimo. Kažkur tai po 12 val., prasidėjo žmonių judėjimas. Viskas vyko ne pagal planą. Operacijos vykdymui gavo nurodymą eiti į Seimo vidų. Buvo Seimo viduje. Būdamas viduje, per Seimo durų plyšį išgirdo, kad įvesta parengtis riaušėms. Lauke buvę pareigūnai, riaušininkus atstūmė nuo Seimo sienos. Tada jis išėjo į lauką ir prisijungė prie bendros pareigūnų rikiuotės. Vyko sulaikytų asmenų konvojavimo procesas. Riaušių aktyvumas truko nuo 12.30 val., kažkur tai iki 17 val. Pareigūnai apėmė Goštauto gatvę, link Žvėryno, Gedimino prospektą. Iki 17 val., teritorija buvo išvalyta. Buvo tokia operacijos eiga. Atsakė, kad planą „Vėtra“ skelbia teritorijos komisariato vadovas, kai vyksta riaušės. Jis ne vieną asmenį matė dalyvavusį riaušėse. Tuo metu vienas asmuo išsiskyrė, apie jį jis ikiteisminio tyrimo metu davė paaiškinimus. Šį asmenį teismo salėje atpažino, tai E. Ž.. Be to šiam buvo sulaužytas rankos pirštas. Tačiau E. Ž. elgesys buvo neadekvatus. Jisai mėtė lengvus daiktus, be to ir sunkius. Jis kurį tai laiką jį stebėjo. Jisai ragino žmones eiti iki Seimo. Po to, jisai pasilenkė paimti nuo žemės sunkų daiktą, metė į pareigūnus. Paskui riktelėjo, susiėmė už rankos. Kvietė žmones. Jis jį išvedė iš minios ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atsakė, kad E. Ž. mėtė į pareigūnus pakelius nuo kiaušinių ir kitokius daiktus, be to ir sunkius daiktus. Nuo jo jisai buvo 20-30 metrų atstumu. Be to, E. Ž. keikėsi necenzūriniais žodžiais pareigūnų atžvilgiu, Seimo atžvilgiu. Be to šis labai daug kalbėjo, sakė – „einam duodam tiems gaidžiams“. Be to šis agitavo žmones, gestikuliavo eiti link pareigūnų ir Seimo rūmų. Be to, jisai kvietė, ragino eiti į Seimą, dar kai jis buvo Seimo viduje. Jisai metė pailgą pagalį, lengvą daiktą, čiupo bele ką. Sunkūs daiktai buvo panašūs į akmenis, grindinio plyteles. Be to atsakė, kad jisai nuo E. Ž. buvo 20-30 metrų atstumu, tačiau tiksliau šiuo metu nepasakys. Be to, aplinkui buvo daugiau žmonių. Jis turėjo su savimi specialiąsias apsaugos priemones, guminę lazdą, tomfą, antrankius, dujų balionėlį, šalmą, dujokaukę. Kai vedė E. Ž. iš minios buvo be dujokaukės. Atsakė, kad nežino kokiems veiksmas prasidėjus įvedamas planas „Vėtra“, tačiau šis pakankamai universalus. Patikslino, kad matė kaip dužo Seimo pastato stiklai. Be to, matė, kaip buvo sudaužytas pilkos spalvos „Toyota“ markės automobilis, kuris važiavo ir kažkas minioje riktelėjo, kad Seimo mašina. Po ko asmenys sušoko, šį sudaužė kaip žvėrys. Išlipęs žmogelis kažką bandė sakyti, paskui spėjo nuvažiuoti. Be to, matė kaip prie bibliotekos, Gynėjų gatvėje, asmenys sudaužė stovėjusį automobilį „Volvo“. Be to buvo nukentėjusiųjų pareigūnų, vienam buvo veidas sužalotas, kito sužalojimų neatsimena. Be to buvo tarnybinis šuo sužalotas. Patikslino, kad E. Ž. buvo padarytas atviras piršto lūžis. E. Ž. metė daiktą ir to jo metimo metu jisai griebėsi už rankos, matyt jam pataikė guminė kulka. Taip pat atsakė, kad dujų užtaisai buvo mėtomi iš abiejų pusių, tiek iš riaušininkų, tiek iš pareigūnų. Tačiau jie pipirinių dujų nenaudojo. Tarnybiniai šunys labai sureagavo į pipirines dujas. Patikslino, kad kai buvo pirma minios ataka link Seimo rūmų, tai jis buvo Seimo pastato viduje. Tuo metu kas vyksta jis girdėjo tik tai per radijo ryšį. Tačiau tuo metu matė tai, ką matė per Seimo durų plyšį. Teismo salėje yra matytų asmenų, bet konkretizuoti negali. Žmonės buvo susiskirstę tam tikrose grupelėse. Be to, jo darbas nebuvo stebėti ar užfiksuoti įvykius, to jis nedirbo. Pareigūnai sulaikė visus aktyvius asmenis, jei jiems leido sąlygos. Atsakė, kad negali tiksliai atsakyti kiek buvo šaunamųjų ginklų „Vinčester“, gal apie 11-12, tai ne jo kompetencija. „Vinčester“ ginklai yra kaip eilinė specialioji priemonė, naudojama pagal jų tarnybos įstatymą. Šiuo atveju ji buvo specialioji apsaugos priemonė. Viskas parašyta įstatyme, jie nieko nepažeidė. Jis kam buvo išduoti šie šautuvai įvardinti negali, bet jie buvo išduoti pagal griežtą atsakomybę. Kiekvienam pareigūnui buvo išduotas ginklas pagal pavardę. Jis buvo prie Seimo rūmų kažkur iki 21 val. Mano, kad po riaušių daugiau pėdsakų liko jų. Jų jis neskaičiavo. Tačiau jie į riaušininkus reagavo adekvačiai. Patikslino, kad pats neramumų aktyvumas prasidėjo apie 12.30-13 val. prie Seimo, o aktyvūs veiksmai nurimo apie 17 val. Pagal įstatymą, turėjo būti šaudoma į apatinę žmogaus kūno dalį. E. Ž. buvo pataikyta, kai jo ranka buvo nuleista. Jis pats E. Ž. išvedė iš minios. E. Ž. ėmė nuo žemės daiktus, nes jau daiktų buvo prinešta nemažai ir visokių pakankamai. Visa tai matosi viešojo saugumo tarnybos medžiagoje. Beje ką E. Ž. veikė. Atsakė, kad su kauke asmens tuo metu nematė. Be to, tuo metu E. Ž. laikė sužalotą ranką ir sakė „mentai nušovė nekaltą žmogų“. Be to parodęs į vyrą su barzda, t. y. kaltinamąjį L. I., paaiškino, kad šis buvo priėjęs prie jo, jis jam trukdė atlikti tarnybines pareigas. Tai matyti vaizdo medžiagoje, o būtent: kaip jisai siūlo jam mesti darbą ir ateiti pas jį dirbti. Tai buvo gerokai vėliau, po 15 val., prie bibliotekos. Be to, atsakė, kad pagal įstatymą kiekvienas pareigūnas asmeniškai nusprendžia kada šauti, kada ne. O guminės kulkos lekia nedidelį atstumą (t. 31, b. l. 166-168).

Liudytojas A. D. teisme paaiškino, kad 2009-01-16 dirbo Vilniaus miesto patrulių rinktinėje. Dirbo rezerve. Jų komanda buvo dislokuota pačiuose Seimo rūmuose. Jie buvo iškviesti į Seimo antruosius rūmus. Matė visą mitingo eigą. Pajudėjus mitinguotojų kolonai iki Vyriausybės rūmų, dalis mitinguotojų atsiskyrė ir pasiliko prie Seimo pastato ir reikalavo, kad pasirodytų valdžios atstovai. Prasidėjo pavieniai mėtymai į Seimo rūmus kiaušinių dėklais, sniegu, akmenimis. Per 2-ųjų Seimo rūmų vitrininį stiklą matė, kaip trys asmenys mėtė kiaušinius į Seimo rūmų langus, o vėliau, pasibaigus kiaušiniams, tie patys agresyviai nusiteikę asmenys pradėjo mėtyti į Seimo rūmų langus akmenis. Tie asmenys bendravo su žurnalistais ir liko prie Seimo rūmų. Tuo metu kai minia buvo atstumta toliau, tai nusprendė minėtus tris asmenis sulaikyti. Jie išbėgo į lauką ir, panaudoję kovinių imtynių veiksmus bei antrankius, tuos tris asmenis sulaikė. Sulaikymo metu tie asmenys necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo pareigūnus. Sulaikyti trys asmenys buvo įvesti į Seimo rūmus, o po to kieme perduoti konvojavimo grupei. Sodinant į automobilį du sulaikyti asmenys prisistatė kaip S. S. ir A. A.. Aršiausias iš jų buvo trečiasis asmuo, kuris atsisakė prisistatyti. Šis sakė, kad jie turėjo įsakymą dėl riaušių, tačiau kas davė tą įsakymą nenurodė, taip pat prašė duoti telefoną paskambinti dėl jų išlaisvinimo. Ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus palaikė. Be to, atsakė, kad jis ikiteisminio tyrimo metu duotų paaiškinimų nekeičia, tačiau duodamas pareigūnui paaiškinimus geriau prisiminė įvykius. Atsakė, kad negali patvirtinti, jog jų sulaikytas trečias asmuo mėtė akmenis, nes jis to asmeniškai nematė. Tačiau S. S. tikrai mėtė į Seimo langus kiaušinius, akmenis. Jisai buvo 20-25 metrų atstumu. Jisai išeidavo į minios priekį. Tačiau jis nematė, ar jie išdaužė stiklus, bet po jų akmenų metimo dužo Seimo pastato langai. Aš darau tokią prielaidą, kad jie išdaužė. Tie trys asmenys buvo sulaikyti prie Seimo rūmų. Jie bendravo su žurnalistais. Jie buvo likę pareigūnams už nugaros. Jie bandė išeiti iš įvykių srauto. Jie su jais prie Seimo rūmų nekalbėjo. Juos pareigūnams atpažinus, buvo atidarytos Seimo durys ir tie asmenys sulaikyti. Patikslino, kad jis matė kaip jie mėto akmenis, bet stiklų dūžio jis nematė. Be to, tie trys asmenys keikėsi necenzūriniais žodžiais, ir priešinosi aktyviais veiksmais, nebuvo taip lengva juos vesti. Atsakė, kad jis nežinau ar ikiteisminio tyrimo metu trečiasis asmuo buvo atpažintas, nustatytas. Atsakė, kad lygtai ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas atpažinimo veiksmas (t. 31, b. l. 174-176).

Liudytojas L. B. teisme paaiškino, kad 2009-01-16 dirbo pačiam Seimo pastato viduje. Konkrečiai nebuvo pastate nuo Neries pusės. Buvo Seimo viduje už stiklinių durų. Prasidėjo minios sujudimas, bruzdesys. Pradėjo minia šaukti, kad išeitų valdžios atstovai. Po to jie buvo pakviesti į Seimo antrųjų rūmų dalį, ir ten buvo kai prasidėjo masiniai neramumai. Matė kaip mėtomi įvairūs daiktai į Seimo pastatą ir pareigūnus. Jis konkrečiai stebėjo grupelę jaunuolių, kurie konkrečiai rodė iššaukiantį elgesį minioje. Jie migruodavo iš vienos vietos į kitą, tai vėl sugrįždavo. Tačiau kai kurios grupelės būdavo vis toje pačioje vietoje. Jie keikėsi necenzūriniais žodžiais. Ta grupelė jaunuolių, buvo priėjusi prie Seimo rūmų lango stiklo, sakė, ko žiūrite kvieskite V.. Po to, jie atisitraukė, mėtė kiaušinius į Seimą, bendravo su žiniasklaida, ši iš jų ėmė interviu. Pareigūnai atstūmė minią nuo Seimo. Po kažkurio laiko, 15-20 min., pastebėjo vėl tuos pačius jaunuolius. Jie stukseno į Seimo duris, prašė įleisti vidun. Ypatingai jis stebėjo du asmenis, jų veiksmus minioje. Po to, grupė jų pareigūnų atidariusi duris juos sulaikė ir nuvedė į Seimo kiemą, perdavė konvojavimo tarnybos pareigūnams. Atsakė, kad tie abu asmenys buvo trumpai kirpti. S. panašus į vieną iš jų. Dėl kitų bijo suklysti. Patikslino, kad šie mėtė sniego gniūžtes, grindinio gabalus, ledo gabalus, po to, juos minia „sušelpė“ kiaušiniais. Kai jie juos sulaikė ir nuvedė konvojaus pareigūnams, jie prašė leisti paskambinti aukštam asmeniui, kuris ateis jų išvaduoti. Ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus palaiko. Be to, atsakė, kad metė kaip šie asmenys mėtė įvairius daiktus į Seimo pastatą, po to mėtė kiaušinius. Šie jo paaiškinimai nesiskiria nuo ikiteisminio tyrimo metu duotųjų. Tačiau jie mėtė kiaušinius. Ar trise, dviese ar penkiolika, nesvarbu, tačiau jie visi kartu mėtė daiktus. Konkrečiai S. S. mėtė įvairius daiktus į Seimą, kiaušinius taip pat mėtė, jam buvo galima atskirti ką jis mėto. Be to, atsakė, kad Seimo nariai į pokalbį su minia neišėjo. Be to jis nematė kas darėsi antrame Seimo pastato aukšte, o pirmame Seimo pastato aukšte, kur jis buvo, nieks jokių gestų miniai nerodė. Mano, kad laikas ikiteisminio tyrimo apklausos protokole nurodytas teisingai, 13.40 val., galėjo būti. Be to, atsakė, kad jis „youtube“ svetainėje rado tų asmenų interviu ir po to nurodė prokurorui tuos asmenis. Bet ką A. tiksliai metė negali nurodyti. Buvo sulaikyti du asmenys, ar trečias asmuo buvo sulaikytas negali pasakyti. Juos sulaikinėjo ne vien jis, buvo daugiau asmenis sulaikančių pareigūnų. Tačiau ne visi žmonės negerai elgėsi, negerai elgėsi 2000-3000 tūkstančiai žmonių. Be to, buvo asmenų, kurie bandė raminti minią. Netgi buvo pagyvenusio amžiaus asmenų, kurie svaidė įvairius daiktus ir buvo žmonių su negalia, kurie minios buvo stumiami į pirmąsias gretas. Taigi buvo aktyvių asmenų (t. 31, b. l. 176, 177).

Liudytojas Ž. A. teisme paaiškino, kad jis Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4 būrio vadas. 2009-01-16 jie atvažiavo prie Seimo rūmų, buvo Seimo rūmų pastato viduje. Kai prasidėjo neramumai sulaikė du asmenis. Vienas iš jų (rodo į kaltinamąjį S.), o kito asmens dabar negali nurodyti. Kada jie buvo Seimo pastato viduje, matė kaip šie mėtė įvairius daiktus į Seimo pastatą. Jie buvo priėję prie Seimo pastato, prašė pakviesti V.. Kai prasidėjo asmenų atstūmimas, jie atsitraukė už pastato kampo ir stebėjo minią. Tuo momentu nusprendė sulaikyti tuos asmenis. Jie buvo atvesti į Seimo vidų. Atsakė, kad ikiteisminio tyrimo metu jo pareigūnui duoti paaiškinimai teisingi, todėl jei jo apklausos protokole parašyta, kad sulaikant jie priešinosi, vadinosi šie priešinosi (t. 31, b. l. 177).

Liudytojas O. A. teisme paaiškino, kad dirba Vilniaus VPK vyriausiuoju patruliu. 2009-01-16 jis su kitais pareigūnais prie Seimo rūmų nuvyko iš pačio ryto. Jie buvo rezerve, Seimo pastato viduje, stovėjo prie pat Seimo pastato durų. Matė kaip trys vyriškiai mėtė į Seimą akmenis. Rėkavo miniai pulti Seimą. Po to kai šie trys atsitraukė nuo durų, jie juos sulaikėme. Šiuo metu sulaikytųjų pavardžių neprisimena. Ar šie yra teismo salėje pasakyti negali. Po jų sulaikymo jų asmenybės buvo nustatytos lygtai iš jų žodžių. Ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus palaiko. Atsakė, kad jis lygtai ikiteisminio tyrimo metu atpažino tuos asmenis (t. 32, b. l. 123).

Liudytojas J. A. teisme paaiškino, kad jis dirbo Vilniaus miesto 2 PK specialistu. 2009-01-16 buvo paskirtas į postą prie Seimo. Dirbo su kitu postiniu. Pamatė grupę žmonių. Žmonės triukšmavo. Po to atėjo komisaras ir bandė kalbėti su žmonėm. Bet pakartotinai atėjo minia. Nuo minios jis buvo 1-0,5 metro atstumu. Žmonės šaukė, norėdami, kad būtų pakviestas kas nors iš politikų. Jam į kelnes kažkas pataikė iš kiaušinio. Po to buvo sužalotas žmogus, pareigūnai kvietė greitąją pagalbą. Po to buvo trečias antplūdis. Kai minia atsitraukė nuo Seimo durų, atėjo pulkiečiai. Jie pasitraukė prie Mažvydo bibliotekos, kadangi ten vyko statybos, be to kad žmonės neimtų ten buvusių statybinių medžiagų. Atsakė, kad paliko paaiškinimus, duotus ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui. Be to, žino, kad A. buvo minioje, bet jis nežino ką šis konkrečiai padarė. Be to jis nematė organizatorių, pagalbininkų ir pan. Tačiau kažkokia moteriškė aplinkui vaikščiojo, rankiojo akmenis ir juos padavinėjo jaunuoliams. B to, jam iš salėje esančių kaltinamųjų dar vienas žmogus matytas, jis buvo sulaikytas prie Mažvydo bibliotekos. Šio veiksmai buvo tokie, kad, kai jis su kitais pareigūnais buvo įlindę į minią ir norėjo suimti žmogų, tai tuo metu asmenys pradėjo judėti, o tas asmuo bandė gelbėti kitą žmogų. Šį asmenį jis vėliau atpažino iš nuotraukų. Teismo salėje jis sėdi prie barzdoto žmogaus (parodo į kaltinamąjį D.). Be to, atsakė, kad minia reikalavo, kad kas nors išeitų iš Seimo, bet iš Seimo niekas neišėjo, o tada prasidėjo neramumai. Patikslino, kad tuo metu Seimas buvo uždarytas. Patikslino, kad jis ir kiti pareigūnai atgal kas vyksta Seimo pastato viduje nežiūrėjo, nes tuo metu į juos ir į Seimo pusę buvo mėtomi daiktai. Po to prie Seimo atėjo ir stovėjo darbuotojai su skydais, o jie žiūrėjo į priekį. Kai pradėjo judėti viešo saugumo pareigūnai, jis ir kiti su juo buvę pareigūnai dujokaukių neturėjo. Jie tuo metu atsakymo iš vadovybės negavo, todėl nuo Seimo pastato pasitraukė, nes būtų apsinuodiję nuo dujų, o tada iš jų jokios naudos nebūtų buvę (t. 33, b. l. 51).

Liudytoja E. L. teisme paaiškino, kad ji dirba Vilniaus kolegijoje, kuri yra Jasinskio gatvėje, paraleliai su Gedimino prospektu. Iš jų kiemo yra išėjimas pro bromą į Gedimino prospektą priešais Seimą. 2009-01-16 dirbo kaip visada. Prasidėjus riaušėms, iš jų koridorių, kabinetų langų labai gerai viskas matėsi. Ji matė kaip jų kieme tvarkingai apsirengę vaikinai, vyrai, jau vykstant riaušėms, dalino alkoholinius gėrimus iš rankinių. Vaikinukai ateidavo pasišildyti į kiemą. Jie griebdavo kas papuola ir vėl grįždavo į aikštę. Atsakė, kad tuo metu sniego buvo labai nedaug, todėl tie vyrukai griebdavo besimėtančius nuo statybinių medžiagų likučius, akmenis ir bėgdavo prie Seimo. Tačiau iš teismo salėje esančių kaltinamųjų neatpažįsta nieko, nes visą situaciją stebėjo iš trečio aukšto. Be to, praėjo ilgas laiko tarpas. Taip pat atsakė, kad tame kieme tie asmenys tam tikrą laikotarpį visą laiką vaikščiojo. Nebuvo taip, kad užeitų trumpam ir vėl išeitų. Be to, ji jokių šūksnių, žodžių negirdėjo. Tačiau vienas iš kaltinamųjų yra jos studentas. Ji jo nematė tame kieme, bet vėliau jį atpažino iš televizijos. Tai A. A.. Aivaras buvo ir yra geriausias studentas savo grupėje. Jai buvo netikėta jį per televiziją pamatyti. Jis labai kultūringas. Patikslino, kad per televiziją A. A. parodė dideliu planu, bet tik akimirką. Tačiau televizoriuje ji matė, kad šis nieko nedarė, tiesiog buvo tarp žmonių. Taip pat atsakė, kad vyrai, kieme išgėrę alkoholinių gėrimų, grįždavo atgal link Seimo, tikėtina, kad į riaušes. Tačiau jis nepažįsta tų vyrų, kurie buvo kieme. Be to, jie buvo užsirišę skaras ant veidų. Be to, šie kieme ieškojo plytų. Nežino, ar jie pasiimdavo sniego. Tą dieną sniego buvo labai nedaug (t. 33, b. l. 189).

Liudytojas A. J. teisme paaiškino, kad jis dirbo Vilniaus apskrities VPK VTV MK 3-io būrio vyresniuoju patruliu. Jų padalinys skirtas viešajai tvarkai palaikyti. 2009-01-16 gavo pranešimą, kad yra neramumai prie Seimo. Jis su kitais pareigūnais nuvyko prie Seimo. Tačiau šiuo metu iš teismo salėje esančių kaltinamųjų atpažinti nieko negali, nes, kai jis atvyko prie Seimo, tai tuo metu buvo daug dūmų. Be to minia buvo su kaukėmis ir šalikais. Jiems buvo duotas nurodymas, kad minia neitų prie Seimo. Atsakė, kad jis šių įvykių metu nenukentėjo. Tačiau matė, kad minioje esantys žmonės mėtė daiktus, plytas, šūkavo necenzūriniais šūksniais. Atsakė, kad palaiko paaiškinimus, duotus ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui. Patikslino, kad šių įvykių metu jis neįsidėmėjo taip pasielgusių asmenų. Be to, kad jis pastebėjo dūmus, tai buvo ašarinės dujos, tačiau jis jokių dujų nenaudojo, o VS tarnyba tokių dujų nenaudojo. Viešojo saugumo tarnyba turėjo kitokias dujas (t. 33, b. l. 52).

Liudytojas D. V. teisme paaiškino, kad 2009-01-16 prie Seimo dirbo Vilniaus apskrities VPK VTV MK 3-io būrio patruliu, nes reikėjo palaikyti viešąją tvarką. Iš pradžių ji su kitais pareigūnais buvo prie Seimo, o po to eiseną palydėjo prie seno Vyriausybės pastato. Kiek vėliau jie grįžo prie Seimo. Prasidėjo riaušės. Atsakė, kad palaiko paaiškinimus, duotus ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui. Atsakė, kad jis nemato teismo salėje vaikino, kuris išdaužė Seimo lango stiklą. Tačiau kai jis (D. V.) buvo prokuratūroje, tai šį atpažino. Šiuo metu jis neprisimena kas iš minioje buvusių asmenų kokius veiksmus tuo metu atliko, be to nematė tuo metu buvusių organizatorių, pagalbininkų, ragintojų (t. 33, b. l. 52).

Liudytojas R. R. teisme paaiškino, kad dirbo Vilniaus apskrities VPK VTV MK patruliu. 2009-01-16 jis iš pradžių dirbo prie Vyriausybės, o po to jis su kitais pareigūnais išvažiavo prie Seimo. Atvažiavęs prie šio, matė, kad prie Seimo pagrindinių vartų į Seimo pusę buvo mėtomi akmenys, plytos. Jiems buvo duotas nurodymas atstumti minią Čia jis buvo apmėtytas ledu. Po to jis su kitais pareigūnais atstūmė minią dešiniau, bet prasidėjo dar didesnis puolimas. Kiek pamena, minia priekaištavo Seimui ir jiems. Jiems dėl to, kad jie gina Seimą. Atsakė, kad iš salėje esančių kaltinamųjų nepažįsta nei vieno asmens, o ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus palaiko. Taip pat, kad jis atvyko prie Seimo apie 12.00 val. Riaušių metu jis nenukentėjo, bet pora kolegų dėl dujų negalėjo kvėpuoti. Jis nuo dujų nenukentėjo, nes turėjo dujokaukę. Taip pat buvo sužalota pora tarnybinių automobilių. Vienas asmuo buvo sulaikytas, kuris, kaip jis matė, daužė automobilį ledo gabalu. Patikslino, kad tas asmuo metė ledo gabalą. Ledo gabalas buvo mestas arba į pareigūną, arba į džipą, tačiau gabalas pataikė į šoninį džipo stiklą. Po jis su dviem pareigūnais šį asmenį sulaikė. Tačiau jis šio asmens šiuo metu neatpažįsta. Be to, negali jo apibūdinti. Tik pamena, kad tas asmuo yra jo ūgio, apie 20 metų, vidutinio kūno sudėjimo (t. 33, b.l . 50).

Liudytojas A. N. teisme paaiškino, kad jis Vilniaus apskrities VPK VTV ETPPS specialistas. 2009-01-16 buvo paskirtas budėti Vilniaus mieste. Iki 13.00 val. jis budėjo Stiklių gatvėje. Ten vyko susitikimas. Po to buvo gautas pranešimas, kad minia pajudėjo nuo Seimo rūmų link Vyriausybės rūmų. Gavo nurodymą patruliuoti Gedimino prospekto ir J. T. Vaižganto gatvės sankryžoje. Jis iš Stilių gatvės išvažiavo apie 13.00 val. Po to iš Vilniaus apskrities VPK OVS buvo gautas nurodymas iš žmonių minios, kuri tuo metu nuo Seimo rūmų ėjo link Katedros, sulaikyti du neramumų kurstytojus ir buvo nurodyti jų požymiai. Kai žmonių minia kirto J. T. Vaižganto gatvę, jis pastebėjo einantį minioje asmenį su lygtai raudonos spalvų striuke, kurį, kaip suprato, buvo duotas nurodymas sulaikyti. Jis pradėjo eiti link minėto asmens, per raciją jam patvirtino, kad jis eina prie reikiamo asmens. Tačiau tas vyras pradėjo bėgti. Bet jis jį sugriebė už striukės ir tuo metu prie jų pribėgo kiti pareigūnai. Nuo minios jie buvo atitverti skydais ir tas asmuo buvo sulaikytas. Sulaikomas vyras priešinosi, visaip bandė išvengti sulaikymo. Gal po minutės ar dviejų jiems šiaip taip pavyko tam vyriškiui uždėti antrankius. Tada privažiavo konvojaus mikroautobusas, į kurį minėtas asmuo buvo įsodintas ir išvežtas į Vilniaus apskrities VPK 3 PK. Ką jis padarė jis nežino, tačiau viskas užfiksuota vaizdo medžiagoje. Tuo metu tas asmuo neprisistatė, po to dėl šio įvykio jis surašė tarnybinį pranešimą. Ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus palaikė. Patikslino, kad tą asmenį sulaikė Kudirkos – Gedimino prospekto gatvių sankryžoje, prie Lukiškių aikštės, kai šis ėjo nuo Seimo link Vyriausybės rūmų. Be to, galėjo būti, kad jie tą asmenį sulaikė po 14.00 val., tiksliai dabar laiko pasakyti negali (t. 31, b. l. 177, 178).

Liudytojas R. Š. teisme paaiškino, kad 2009-01-16 buvo sudarytas valdymo štabas, kuris vedė visą dokumentaciją, toje salėje buvo įrengtos vaizdo kameros. Buvo matomos prieigos Vaižganto – Tumėno gatvių sankryžoje. Jie stebėjo mitingo dalyvius einančius ir grįžtančius. Po tų, pačių karščiausių įvykių, atsitraukėliai kėlė nuo grindinio įvairius daiktus ir mėtė. Konkrečiai jų atpažinti negali. Jam ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodyti asmenys pagal aprangą. Jie traukėsi prie Tumėno – Vaižganto gatvių sankryžos. Vienas asmuo buvo su oranžine striuke, kurį buvo liepta sulaikyti. Kitas asmuo pabėgo. Atsakė, kad sprendimas sulaikyti tą asmenį buvo kolektyvinis, - sprendimas buvo priimtas visų štabe buvusių Vilniaus apskrities VPK vadovų. Nurodymą sulaikyti šį asmenį per radijo ryšį viršininko pavaduotojas perdavė policijos pareigūnams, tuo metu dirbusiems prie J. T.- Vaižganto gatvės ir Gedimino prospekto sankryžos. Ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus palaikė (t. 31, b. l. 178).

Liudytojas R. F. teisme paaiškino, kad buvo riaušėse, dalyvavo. Po to iš ten išėjo. Pažįsta A. L.. Jis direktorius tos įmonės, kurioje dirbo L.. Sužinojo praėjus 2-3 dienoms po įvykių iš jo draugės, tai kad A. L. sulaikytas. Ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus palaiko. Atsakė, kad jie ieškojo automobilio dokumentų, dėl to atidarė A. L. spintelę ir ten rado dujinį pistoletą (t. 31, b. l. 178).

Liudytoja A. A. teisme paaiškino, kad ji 2009-01-16 prie Seimo nebuvo. Tačiau ji vėliau darbe per internetinį puslapį pamatė vieno jaunuolio nuotrauką dėl tos dienos įvykių. Šis jaunuolis pas juos buvo profilaktinėj įskaitoj. Ji surašė tarnybinį pranešimą ir atidavė tyrėjai, pas kurią buvo byla. Atsakė, kad internetiniame puslapyje ji pamatė S. P., beje apie kurį ir surašė tarnybinį pranešimą (t. 33, b. l. 188).

Gynybos liudytojas A. G. teisme paaiškino, kad jis 2009-01-16 buvo prie Seimo. Atvyko apie 12 val., buvo arčiau Mažvydo bibliotekos, toje aikštelėje. Jis atvažiavo į mitingą. Tuo metu jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Čia jis atvyko su darbuotojais J. R., A. A., T. D., A. S., S. S.. Jie visi atvažiavo apie 12 val., kai buvo mitingas. Žmonės pradėjo eiti į kitą pusę. Jis galvojo, kad reikia irgi eiti. Po to, pradėjo mėtyti akmenis, kiaušinius, sniego gniūžtes į Seimo langus. Buvo gaila pareigūnų, jų buvo mažai. Matėsi, kad yra Seimo viduje antras pareigūnų pulkas. Minia kvietė V. išeiti. Iš Seimo pastato V. neišėjo. Po to, kažkas metė raudoną signalinę šaškę. Tada išėjo antras pareigūnų pulkas, visi ėjo per kelią. Pamatė, kad bus blogai. Po to pamatė toliau stovinčią žmoną, R., A. ir S. Nubėgo jų pakviesti, tačiau tuo metu juos sulaikė pareigūnai, įsitempė į Seimo vidų. Šie pareigūnams nesipriešino. Po to, apie 13.30 val., jis su kitais su juo buvusiais išvažiavo. Atsakė, kad S. nuėjo pakviesti R., kaip ten jis liko jis nežino. Be to, buvo paleistos dujos, tuo metu jie buvo prieš vėją. Jis S. sakė, kad pakviestų R. Pareigūnai A. ir S. sulaikė per pora sekundžių. Jis mitingo metu stovėjo šalia S. Nematė, kad S. ką nors blogai darytų, jis ten tik šiaip sau buvo. A. anksčiau išėjo iš darbo. Tačiau jie prie Seimo buvo visą laiką kartu, tik vėliau išsiskyrė. A. taip pat nieko bloga nedarė, nors už jų nugarų stovėję žmonės kitiems asmenims davė akmenis. Tačiau A. buvo atsiskyręs kelioms minutėms, kai jis (A. G.) atsitraukė nuo durų. Atsakė, kad Seimo pastato viduje buvo daromi chuliganiški veiksmai, jie provokavo žmones. Dvi moteriškės pro langus rodė įvairius nepadorius ženklus. Be to, jokių reikalavimų iš pareigūnų nebuvo, jie mėtė dujinius užtaisus. Patikslino, kad pastoviai matė R., A.. Jie rėkavo. Tačiau S. gal metė pora sniego gniūžčių, o A. nieko nemetė. Tai buvo kai jie stovėjo kairėje pusėje, arčiau upės. Kiti asmenys mėtė į Seimo langus, į dešinę pusę. Tuo metu visi žmonės rėkė „vagys lauk“. A. ir S. irgi rėkė „vagys lauk“ ir jis pats taip šaukė (t. 32, b. l. 163, 164).

Gynybos liudytojas J. R. teisme paaiškino, kad tą dieną (2009-01-16) buvo riaušės. Jis ten buvo. Po to, jį suėmė už nieką policijos pareigūnai, vėliau paleido. Ikiteisminis tyrimas prieš jį buvo nutrauktas, administracine tvarka nebaustas. Tuo metu dirbo autoservise. Į aikštę prie Seimo atvažiavo 13 val. Po ko savavališkai pasišalino iš teismo salės (t. 32, b. l. 164).

Gynybos liudytojas T. D. teisme paaiškino, kad mitingo metu (2009-01-16) jis buvo su bendradarbiais A. ir S.. Prie Seimo jie atvažiavo apie 12 val., čia pamatė minią žmonių. Jie stovėjo prie Seimo, buvo palei upę, po to atsitraukė link upės. Stovėjo ant šaligatvio. S. ir A. nuėjo pasikviesti R.. Po ko juos sulaikė policijos pareigūnai. Po to jie jų nebelaukė. Apie 13.30 val., jie jau buvome. Atsakė, kad nematė kaip S. sulaikė policijos pareigūnai, tačiau jiems pasakė, kad S., A. ir R. sulaikė. Nematė ką darė S., jis draugiškas žmogus. Jų prie Seimo dalyvavimo tikslas buvo padėti mitinguotojams. Kai sulaikė A., S. ir R. tai atstumas tarp jo ir jų buvo apie 300 metrų. Iš pradžių jie visi buvo kartu, bet po „Aro“ vyrukų pasirodymo jie išsiskyrė. Be to, A. veiksmų jis nematė. Jis nematė, kad S. mėtytų sniegą ar dar ką nors. Tačiau toje vietojo kurioje jis buvo jam po kojomis buvo plytelės, sniegas. Geležų nematė. Be to, pro Seimo langus viduje buvę asmenys rodė visokius ženklus, gestus. Tačiau kelintame Seimo aukšte tai darę asmenys buvo neprisimena, tačiau į šiuos nebuvo labai stipriai reaguojama. Patikslino, kad Seime buvę asmenys rodė „faką“, grotas reiškiančius ženklus. Be to, jis negirdėjo iš pareigūnų pusės reikalavimo žmonėms atsitraukti. Jie buvo prie Seimo, nes praėjo pro visus žmones. Iš pradžių buvo iš minios galo. Kai atvažiavome prie Seimo su visais bendradarbiais, iškarto jie buvo nuo Žvėryno pusės. Gal 10-15 min., kažkas kalbėjo per ruporą. Tada prasidėjo balaganas, žmonės pradėjo mėtyti į Seimą daiktus. Tuo metu jis stovėjo gale. Kai kiti mėtė, jie stovėjo, nieko nedarė. Nežino kiek kartų kas metė. Iš pat pradžių jis, A., S., G. buvo kartu, bet jis visą laiką jų už rankytės nelaikė. Neatsimena, kad jie šauktų, be to jis negalėjo atskirti balsų (t. 32, b. l. 164, 165).

Gynybos liudytoja S. G. teisme paaiškino, kad tuo metu (2009-01-16) ji dirbo restorane. S. ir A. dirbo jos tėvų draugų autoservise. Apie 12 val., ji su draugu K. atėjo prie paminklo, pirmųjų Seimo rūmų. Visi kalbėjo, rėkavo. Tada minia pajudėjo link naujojo Seimo pastato langų. Ji ėjo palaikyti visuomenės. Tada iš kažkur pasirodė raudoni dūmai, iš kur nematė. Be to, kad tuo metu kas, ką mėtytų taip pat nematė. Tačiau po to kiti žmonės pradėjo mėtyti sniegą. Tada išlindo pareigūnai su skydais, po to susitiko su tėvais, brolio draugais. Pusbrolis Rasachaskas atsistojo prie Seimo. Jie jį norėjo pasiimti. Tačiau šį (R.) ir kitus sulaikė policija, juos įsitempė į Seimo vidų. Ji nematė, kad R. ir kiti sulaikomi būtų priešinęsi policijos pareigūnams. A. ir S. pažįsta, jie tuo metu nieko nedarė. Tačiau nuolat ji nematė A. ir S., o pieš jų sulaikymą jie stovėjo su jais. Be to, R. anksčiau nuėjo arčiau pastato, ji su E. K. ėjo jo pakviesti. A. ir S. ėjo pirmi, po to jie atsiskyrė. Jie pirmieji priėjo prie J. R.. S. ėjo pakviesti R.. Jo tikslas buvo toks. Po to, motina paskambino ir pasakė, kad juos sulaikė. Patikslino, kad A. ir S. ėjo priekyje, o ji su kitais atsiliko. Be to, policijos pareigūnai mėtė dujinius užtaisus iš didesnio aukščio. Jokių įspėjimų iš pareigūnų negirdėjo. Pro Seimo langus matė darbuotojus. Nematė, kad šie rodytų kokius nors ženklus ar gestus. A. ir S. mėtančius daiktus nemėtė. Tačiau ji matė kaip jai už nugaros buvę žmonės mėtė sniegą. Nematė, kad dužo Seimo langai. Buvo 200 metrų atstumu nuo Seimo. Tačiau būdama prie Seimo, S. ir A. pastoviai nematė. Prie Seimo buvo nuo 12 iki 13 val., kažkur tai. Kai su jais susitiko, gal buvo praėję 30 minučių (t. 32, b. l. 165, 166).

Gynybos liudytojas E. K. teisme paaiškino, kad 2009-01-16 dirbo vadybininku. Šią dieną apie 12 val., jis su drauge S. G. buvo minioje prie Seimo. Prie Mažvydo bibliotekos, ten buvo mitingas. Paskui jiedu nuėjo namo, su Sandra dar buvo viena draugė. Atsakė, kad S. ir A. pažįsta tik tai iš matymo. Jo galva, šie nuėjo prie Seimo pakviesti J. R. ir visus juos tuo metu pareigūnai įtempė, įstūmė į Seimo vidų. Jis matė, kad leido ašarines dujas, todėl gal Juliui reikėjo pagalbos. Juos sulaikė, nes mano, kad šie buvo per arti Seimo pastato. Tačiau šie nepastoviai buvo jų akiratyje. Jis A. ir S. matė apie 15 minučių. Iš viso tą dieną prie Seimo buvo apie dvi valandas. Matė, kad Seimo languose buvo žmonių, jie rodė „Fako“ ženklus žmonėms. Į tai dauguma žmonių reagavo, mėtė daiktus, šaukė. Bet buvo žmonių kurie neragavo, nieko nemėtė, apsisuko ir nuėjo namo. Atsakė, kad A. ir S. nemėtė jokių daiktų, jie nešaukė. Jis su jais tik kalbėjosi kas vyksta. Matė, kaip kiti žmonės bandė išvengti dujų. Prieš tai kai pareigūnai išėjo iš pastato, minia mėtė į pastatą įvairius daiktus, akmenis, kiaušinius. Matė, kad kai metė akmenis dužo stiklai, bet pareigūnai buvo su skydais. Pareigūnams kliuvo ir sniego ir akmenų nuo minios. Jis nepritarė tokiems minios veiksmams. Prie jo S. nemetė sniegą, tačiau ko nematė nežino. Lygtai R. prie Seimo vienas buvo. Lygtai A. ir S. jau tenai buvo. Lygtai buvo mėtančių daiktus asmenų iki pareigūnų pasirodymo. Policijos veiksmai gal ir įžeidė minią. Galima manyti, kad iš Seimo pastato rodomi ženklai provokavo minią. Seimo šoniniai langai permatomi. Nematė iki policijos pasirodymo ar kas mėtė akmenis (t. 32, b. l. 166, 167).

Gynybos liudytojas R. Š. teisme paaiškino, kad pažįsta A. ir S., pavardžių jų nežino. Jis 2009-01-16 atvyko prie Seimo, tačiau su jais ne kartu. Jis atvyko su R. G. ir V. G.. Iš pradžių buvo prie parduotuvės, paskui stovėjome prie Neries. Žmonės šūkavo. J. R. buvo prie Seimo. A. ir S. sakė einantys pakviesti J. R., tačiau juos sulaikė policijos pareigūnai, buvę Seimo pastate. Atsakė, kad jam Julius buvo pažįstamas, tačiau nežino ar tuo metu jisai dirbo su A. ir S.. Be to, jis pastoviai matė A. ir S.. Buvo dienos metas. Jis matė juos prieš save, jie nieko nedarė. Nematė, kad šie ką nors mėtytų. Patikslino, kad jis jų gal sekundės dalį tik tai nematė. Taip pat atsakė, kad jis buvo 15 metrų atstumu nuo Seimo. Languose seimūnai filmavo, sakė, „durniai, ką jūs čia darot?“ Minia juokėsi. Kad S. kažką kviestų nematė. Be to, jis A., S. ir R. sulaikymo momentą matė iš 20-25 metrų atstumo. Šiuos pareigūnai sulaikė kažkur po pusantros valandos, kai buvo atėję prie Seimo. Jis su A. susitiko einant nuo Žvėryno tilto skersai link Seimo. Be to atsakė, kad minioje buvo vartojamas rusiškas žargonas, Seimas buvo siunčiamas „ ... “. Minioje esantys žmonės reikalavos išeiti iš Seimo valdžios atstovams, tačiau nežino ar kas nors buvo daroma, kol neišėjo pareigūnai. Minia buvo agresyviai nusiteikusi. Tuo momentu, kai pareigūnai žmones pradėjo atstūminėti. Prie Seimo jis prabuvo kažkur tai apie pusantros valandos (t. 32, b. l. 167, 168).

Gynybos liudytoja R. G. teisme paaiškino, kad pažįstu A. ir S.. Ji ėjo į mitingą, apie 12 val., su Š. ir G.. Jie atėjome prie Seimo naujojo pastato, iš Neries pusės. Ten stovi ženklas „Plyta“. Stovėjo jos dukra su draugais. Buvo J. R., A., S. ir G. arčiau Seimo. Iš galo minios pradėjo mėtyti akmenis, dužo Seimo stiklai. Paskambino vyrui, kad jie atsitrauktų. Ruošėmės važiuoti namo, dukra buvo su E. K.. Pamatė, kad J. R. prie Seimo pastato durų. A. A. ir S. pasakė, kad eina jo pakviesti. Tačiau ji pačio momento, kaip juos visus pareigūnai sulaikė nematė. Tačiau ji matė kaip R., A. ir S. stovėjo arčiau Seimo. G. ir jie stovėjo toliau nuo Seimo. Atstumas nuo jų iki jos buvo apie 10 metrų. Ji stovėjo prie ženklo „Plyta“. Buvo žmonių minia, ji negalėjo prieiti. Po to, beveik matė, kad R., A. ir S. Seime. J. R. tai ji stebėjo, tačiau nematė, kad jie visi ką nors mėtytų. A. lygtai sakė, „ką jūs darot“. Tačiau tai pati negirdėjo. Patikslino, kad ji prie Seimo buvo su Š., G., K., G. Š. visą laiką buvo su jais. Atsakė, kad Seimo languose, koridoriuje, ant laiptų, žmonės rodė gestus durniai. Minia reagavo normaliai. Akmenis mėtė kažkas tai jiems iš už nugaros. Po kojomis akmenų nebuvo. Patikslino, kad S. ėjo R. pakviesti į darbą. Prie Seimo durų buvo policija, Julius gal su jais kalbėjosi. Be to, pirmi pareigūnai pradėjo šaudyti dujomis (t. 32, b. l. 168).

Gynybos liudytoja V. G. teisme paaiškino, kad A. ir S. pažįstami, jie yra jos vyro darbuotojai. Ji su kitais atvyko nuo Žvėryno pusės, prie Seimo sustojo kur yra ženklas „Stop“. Čia susitiko pažįstamus. Minia rėkavo – „vagys, gėda“. Po to pradėjo mėtyti į Seimo langus sniego gniūžtes, kiaušinius. Iš Seimo rūmų ant laiptų buvusios dvi merginos rodė, sakytų „fakus“, kumščius, durniaus ženklus. Po to iš galo minia pradėjo mėtyti akmenis. Po to ji paskambino vyrui ir susitiko prie gatvės. S. ir A. susitiko su vyru. Jie stovėjo, rankas laikė kišenėse. Jie stovėjome palei upę. Kai jie susitikome, pastebėjo, kad J. R. kalbasi su policijos pareigūnais, nuo upės pusės. Tada, A. ir S. nuėjo jo atsivesti ir juos visus pareigūnai sulaikė. Pradžioje ji nematė A. ir S.. Po to, kai pradėjo minia mėtyti akmenis, ji tada juos pamatė. Be to, ji matė internetiniame „Youtube“ puslapyje, kai A. sakė, „durniai ką jūs darot?“. Internete buvo šie žodžiai. Be to, atsakė, kad policija kalbėjosi, bet po to minia pradėjo mėtyti daiktus. Po to žmonės pradėjo skirstytis, retėjo. Artėjo pareigūnai, žmonės sklaidėsi (t. 32, b. l. 169).

Gynybos liudytojas R. J. teisme paaiškino, kad po sausio įvykio pažino S. Ž.. Jis su šiuo susipažino 2009-01-16 d., tada kai jie buvo suimti. Jis pats atėjo prie Seimo apie 11 val. Čia buvo su artimaisiais, tiksliau prie Mažvydo bibliotekos. Po to pajudėjo link Vyriausybės. Apie 12.30 val., grįžo prie Seimo rūmų. Pusiaukelėje lik Seimo pasijuto aštrus dujų kvapas. Prie Seimo jau buvo pareigūnai su skydais. Jų agresyvi elgsena jį paveikė ir pažemino. Kada S. Ž. sutiko nepamena. Tačiau jam (R. J.) reikėjo pereiti nuo fontano per aikštę. Einant per aikštę pamatė 15 metų vaikiną su sužeista ausimi. Be to, pamatė, kad pareigūnai šaudo, ilgai negalvodami. Už pareigūnų su skydais pasislėpė šauliai. Jis bandė įkalbėti pareigūnus, kad nešaudytų į žmones. Negalėtų gyventi tokioje valstybėje. Po to pamatė Ž., jis ramino pareigūnus, kad nešaudytų. Po to buvo pareigūnas kuris gavo įsakymą, po ko jisai tempė Ž., o jisai šaukė, kad nieko nepadarė, tada suėmė ir nuvežė į PK. Atsakė, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas, tačiau jam buvo skirta administracinė nuobauda. Kai jis pamatė Ž., tai jau pareigūnai buvo pradėję šaudyti. Kiek jis matė, tai Ž. nieko nemėtė į Seimą ar pareigūnus (t. 32, b. l. 169).

Gynybos liudytojas A. S. teisme paaiškino, kad jis dirba autošaltkalviu. Iš kaltinamųjų pažįsta A. ir S.. Jis su jais 2009-01-16 buvo prie Seimo, stovėjo, žiūrėjo kas vyksta, čia jie atvyko tik pasižiūrėti kas vyksta. Atsakė, kad A.S sulaikymo nematė. Tačiau S. S. nieko blogo nedarė, nes jis su juo visą laiką buvo kartu, vienas šalia kito. Tačiau kai prie Seimo išėjo antras pulkas, tai tuo metu jiedu išsiskyrė. Po to S. nubėgo paieškoti kitų vaikinų. Iki pasirodant minėtam pulkui, jis nuolat matė ką veikė S. ir gali pasakyti, kad nieko blogo jis nedarė. Tik S. tarpusavyje su A. dūko. Be to, jis, kad šie į Seimo pusę ką nors mestų tikrai nematė, šie tarpusavyje mėtėsi sniego gniūžtėmis. Jis matė kaip jie tarpusavyje mėtėsi sniego gniūžtėmis. Po to jis su jais išsiskyrė, jis grįžo į darbą. Atsakė, kad kai išsiskirstė, jis A.S ir S. nematė. Jie prie Seimo buvo atvažiavę per pietų pertrauką, t.y. nuo 12.00 iki 13.00 val. Taip pat atsakė, kad už Seimo langų buvo žmonių: vyrų ir moterų. Tie žmonės rodė nepadorius gestus miniai. Tie žmonės stovėjo iš dešinės pusės nuo įėjimo į Seimą. Tačiau Seimo pastato aukšto, kuriame stovėjo ir taip elgėsi žmonės, negali pasakyti, bet šie buvo tikrai ne pirmame aukšte. Patikslino, kad jis tų asmenų parodytus nepadorius gestus matė iš 100 metrų atstumo. Be to, nematė, kokiomis aplinkybėmis sulaikė S. su A. (t. 33, b.l. 52).

Dėl LR BK 283 straispnio 2 dalies taikymo

LR BK 283 straipsnis „Riaušės“ numato atsakomybę tam, kas organizavo ar išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, taip pat tas, kas riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ar kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką (straipsnio 1 dalis). Pagal šio straipsnio 2 dalį baudžiamas tas, kas atlikdamas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus panaudojo šaunamąjį ginklą ar sprogmenis arba pasipriešino policininkui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Nusikaltimo objektas - viešoji tvarka (papildomi - sveikata, orumas, nuosavybė). Nusikaltimas gali būti padaromas 3 alternatyviomis veikomis: 1) žmonių sambūrio viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką organizavimas; 2) žmonių sambūrio išprovokavimas atlikti minėtus veiksmus; 3) smurtavimas, turto niokojimas ar kitoks šiurkštus viešosios tvarkos pažeidimas, padaryti sambūryje kartu su kitais žmonėmis. LR BK 283 straipsnio 2 dalies kvalifikuojantys požymiai yra 1) šaunamojo ginklo ar sprogmenų panaudojimas riaušių metu bei 2) pasipriešinimas policininkui arba kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Nusikalstama veika yra baigta nuo veikų atlikimo pradžios (formalioji sudėtis). Nusikaltama veika yra padaroma tik tiesiogine tyčia, tai yra, kaltininkas supranta, kad jis organizuoja arba provokuoja žmonių sambūrio šiurkščius viešosios tvarkos pažeidimus arba pats aktyviai atlieka šiuos veiksmus, ir nori taip veikti.

Teisėjų kolegija įvertinusi įrodymus daro išvada, kad byloje visi kaltinami asmenys dalyvavo riaušėse, tai yra, smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, o kaltinamasis A. L. dar ir panaudojo šaunamąjį ginklą. Nusikaltimo požymio „žmonių sambūris“ buvimas reiškia, kad sambūrį sudarančių žmonių skaičius turėtų būti pakankamai didelis. Kolegijos vertinimu šio požymio buvimas nekelia abejonių, kadangi iš teisminio nagrinėjimo metu peržiūrėtų vaizdo įrašų bei nuotraukų, galima padaryti išvadą, kad prie LR Seimo 2009-01-16 apie 12 val. 15 min., kai prasidėjo riaušės, buvo keli tūkstančiai žmonių. Byloje apklaustų nukentėjusiųjų bei kaltinimo liudytojų parodymai, vaizdo įrašai bei nuotraukos įrodo, kad kilusių riaušių metu buvo smurtaujama (įvairius kūno sužalojimus patyrė policijos bei Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai), niokojamas turtas (daužomi LR Seimo langai, policijos ir VST turtas – tarnybiniai automobiliai, fizinių ir juridinių asmenų turtas). Kitas požymis „kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką“ yra vertinamasis, tačiau kolegija konstatuoja, kad įvairių daiktų mėtymas į Seimo rūmų langus, veržimasis į LR Seimo rūmus, dujinių užtaisų (čia turima omenyje ne policijos ir VST naudotus užtaisus) mėtymas, transporto eismo blokavimas aplinkinėse gatvėse prie Seimo bei per Žvėryno tiltą, be to institucijų darbo trikdymas, yra pakankamas laikyti įrodytu ir šį požymį.

LR BK 283 straipsnio 2 dalies kvalifikuojantis požymis – „pasipriešinimas policininkui arba kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui“ yra įrodytas. Pasipriešinimo požymis taikytinas tais atvejais, kai riaušių dalyvis, siekdamas sutrukdyti pareigūnui eiti pavestas funkcijas, panaudoja fizinį smurtą arba grasina tuoj smurtauti. Pareigūno reikalavimų nevykdymas, nenaudojant fizinio ar psichinio smurto, nelaikomas pasipriešinimu. Iš bylos įrodymų seka, kad apie 12.15 val. buvo pradėta mėtyti akmenis, sniego gniūžtes, ledo gabalus, kitus daiktus į Seimo pastato langus, todėl viešajai tvarkai atkurti buvo įvestos Viešojo saugumo tarnybos pajėgos. Įvedant šios tarnybos pareigūnus jie buvo apmėtyri įvairiais daiktais: akmenimis, ledo gabalais, dujiniais užtaisais, du pareigūnai buvo sužaloti, dalis pareigūnų buvo paveikta neaiškios kilmės dujomis. Kaip matyti iš vaizdo medžiagos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai įspėjo asmenis nutraukti neteisėtus veiksmus, tačiau ir po to riaušėse dalyvaujantys asmenys aktyviai priešinosi viešosios tvarkos atkūrimui, dėl ko tanybos pareigūnai panaudojo specialiausias priemones. Maždaug nuo 13.00 val. iki 17.30 val. vyko aktyvus pasipriešinimas: pareigūnams bandant nustumti riaušių dalyvius nuo Seimo rūmų, į juos buvo mėtomi įvairūs daiktai, dujų užtaisai, policijos pareigūnai buvo organizuotai dalies riaušininkų puolami. Apie pasipriešinimą liudijo visi byloje apklausti policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, tas buvo matoma teisiamojo posėdžio metu peržiūrėtose nuotraukose bei vaizdo įrašuose.

Dėl šaunamojo ginklo panaudojimo teisėjų kolegija pasisakys vertindama įrodymus, pagrindžiančius kaltinamojo A. L. kaltę.

Kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog nėra įrodyta, kad kaltinamieji K. L., D. S., T. Š., R. V., G. L., E. Š., A. D., T. Č., J. Š., E. Ž., A. A., S. S., A. A., T. V., A. A., Č. D., Č. B., T. Č., S. S., V. K., A. D., S. Ž., A. P., L. I., S. A., M. G., A. L., V. L. išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ir kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Riaušių išprovokavimas pasireiškia: įvairiais šūkiais pradėti antivisuomeninius veiksmus; tam tikros melagingos informacijos paskleidimu, kurstant agresyvumą; tam tikro įvykio falsifikavimu arba sukurstymu tikslu paskatinti neigiamą sambūrio reakciją ir pan. Kolegija konstatuoja, jog ikiteisminio tyrimo metu, šioje baudžiamojoje byloje nebuvo įvardinti tikrieji riaušių organizatoriai ir (ar) provokatoriai, o provokatoriais laikyti šioje byloje teisiamus kaltinamuosius nėra pagrindo, nes byloje nebuvo patikimai nustatyta, kad kaltinamieji išprovokavo riaušes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip nurodęs teisiamojo posėdžio metu prokuroras, prokuratūroje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl riaušių dar apie 140 asmenų atžvilgiu. Todėl pagrįstai abejotina, kad šioje byloje esantys kaltinamieji išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ir kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Akivaizdu, kad teismas šių abejonių kokiais tai tyrimo veiksmais neturi galimybės pašalinti. O pagal vieną iš pagrindinių baudžiamojo proceso principą visos abejonės dėl kaltinamojo kaltumo, jeigu jų negalima pašalinti, traktuojamos kaltinamojo naudai.

Be to, 2000 m. LR Baudžiamajame kodekse nėra sąvokos chuliganiškais veiksmais ar dėl chuliganiškų paskatų. Todėl kolegija sprendžia, kad kaltinime kaltinamiesiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos formuluotė „dėl chuliganiškų paskatų“ nėra teisinga, todėl iš kaltinimo šalintina.

Dėl bendrininkavimo.

Visi kaltinamieji yra kaltinami padarę nusikalstamą veiką bendrininkų grupėje. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (LR BK 25 straipsnio 2 dalis). Kolegija pastebi, kad dalyvavimo riaušėse sudėtis nustato bendrininkavimą kaip būtiną požymį, nes riaušėmis apskritai vadintini žmonių sambūrio, t.y. pakankamai didelio skaičiaus žmonių, viešai atliekami šiurkštūs viešosios tvarkos pažeidimai, kas reiškia, jog dalyvavimas riaušėse nebendrininkaujant su kitais sambūrio dalyviais iš esmės yra negalimas. Todėl vertinant būtiną bendrininkavimo požymį – susitarimą, darytina išvada, kad šiuo atveju, kiekvieno kaltinamojo riaušių metu atliktus veiksmus sąlygojo jų bendras noras taip veikti. Susitarimas tarp bendrininkų tiek išakstinis, tiek nusikalstamos veikos darymo metu, sujungia bendrininkus, sutvirtina jų pasiryžimą bendrai daryti nusikalstamą veiką. Toks susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos galimas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais ir toks susitarimas yra galimas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Ištyrus įrodymus matyti, kad nors kaltinamieji neigė veikę bendrai, tačiau kiekvieno jų veiksmai riaušių metu buvo nukreipti šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką ir jie taip veikdami suvokė veiksmų bendrumą, jiems pritarė ir norėjo taip veikti. Terminas konkliudentinis [lot. concludo — darau išvadą] reiškia rodantis sutikimą, leidžiantis padaryti išvadą. Susitarimas konkliudentiniais veiksmais ir reiškia, kad kaltinamieji - riaušių dalyviai, savo aktyviais veiksmais elgdamiesi taip išreiškė sutikimą dalyvauti nusikalstamoje veikoje, nepriklausomai nuo to, kuriuo laiku riaušių metu atliko savo veiksmus, šiurkščiai pažeidžiančius viešąją tvarką, todėl jie ir turi atsakyti kaip bendrininkai.

Kaltinamajame akte nurodytas bendrininkų grupėje J. K. iš kaltinimo šalintinas, nes prokuroro nutarimu jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Dėl kaltinamųjų kaltę pagrindžiančių įrodymų vertinimo.

Kaltinamasis D. S. teisme savo kaltę pripažino iš dalies, prisipažino, kad mėtė sniego gniūžtes į Seimą, bet jo gniūžtės tikslo nepasiekė. Minioje jį pagavo VST pareigūnas, tačiau jį silpnai laikė, todėl jis, siekdamas išvengti sulaikymo, iš jo ištrūko ir nubėgo toliau. Po to pamatė, kad stovi daugiau pareigūnų , jis sustojo ir jie jį sulaikė. Jis į Seimą akmenų nemėtė. Pripažino, kad porą kartų metė ledo gabalus į pareigūnus, nes šie pradėjo šaudytis ašarinėm dujom ir kulkom. Įvykių metu jis prieš nieką necenzūrinių žodžių nevartojo. Bendrininkų grupėje neveikė, o buvo su T. Š. ir E. Š. šalia vienas kito. Pripažino, kad jis spardė nuvirtusį konteinerį, kurį su juo spardė ir T. Š.. Niekas jo neskatino, jis ką padaręs darė savo nuožiūra, jis neturėjo tikslo naikinti kieno tai turtą. Be savo draugų, su kitais asmenimis jis nėra susijęs, jų nepažįsta. Peržiūrėjus pateiktą vaizdo medžiagą ir byloje esančias fotonuotraukas, susijusias su juo, D. S. patvirtino, kad jis vaizdo įraše yra užfiksuotas.

Nukentėjusysis A. Ž. teisme patvirtino, kad matė kaip riaušių metu D. S. organizavo žmones, mėtė akmenis į pareigūnus.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie D. S. sulaikymą ir D. S. atliktus pasipriešinimo sulaikymui veiksmus (t.14, b.l.94-103), nukentėjusysis A. Ž. juos patvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu A. Ž. akistatos su D. S. metu patvirtino, kad D. S. bandė jam suduoti vieną smūgį koja į krūtinę ir vieną smūgį ranka į galvos sritį (t.14, b.l. 104-105).

Ikiteisminio tyrimo metu A. Ž. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą Nepriklausomybės aikštėje, kur sulaikant D. S. pastarasis pasipriešino, taip pat nukentėjusysis parodė, kaip D. S. jam smūgiavo ranka ir koja (t.14, b.l. 107-116).

Liudytojas D. V. teisme patvirtino, jog jis matė kaip riaušių metu D. S. į pareigūnus mėtė akmenis ir kitus daiktus bei buvo sulaikytas.

Liudytojas A. R. teisme patvirtino, kad D. S. buvo aktyvus riaušių dalyvis, mėtė daiktus į Seimo rūmus. Taip pat liudytojas teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis nurodė, kad D. S. spec. pajėgų pareigūnams pradėjus stumti minią nuo Seimo, mėtė įvairius daiktus į pareigūnus: akmenis, nuolaužas ir pan. (t.14, b.l. 117-120).

Liudytojas K. D. teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis nurodė matęs D. S. mėtantį akmenis ir kitokius daiktus (pagalius nuolaužas, sniego gniūžtes) į Seimo rūmus ir pareigūnus (t. 14, b.l. 121-123)

Liudytojas P. Š. ikiteisminio tyrimo metu Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų kartotekų metu atpažino D. S., kaip asmenį, kuris riaušių metu mėtė akmenis į Seimo rūmų pastatą, vengė policininkų sulaikymo (t.15, b.1.45-46).

Kaltinamojo D. S. veiksmai, padaryti 2009-01-16 Vilniuje, prie Seimo rūmų, užfiksuoti nuotraukose bei vaizdo įrašuose.

Pristačius D. S. į policijos komisariatą, 2009-01-16 15 val. 51 min. buvo nustatytas 1,92 promilių girtumas (t.18, b.l. 5).

Šie įrodymai patvirtina D. S. kaltę dalyvavus riaušėse 2009-01-16, smurtavus, niokojus turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidus viešąją tvarką bei pasipriešinus policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams, todėl jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 283 straipsnio 2 dalį. Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad jis „agitavo šalia stovinčius asmenis šturmuoti Lietuvos Respublikos Seimo rūmus“, kadangi byloje nėra įrodymų patvirtinančių tokią aplinkybę.

Kaltinamasis T. Š. teisme kaltinamasis savo kaltės nepripažino, nurodė, kad mėtė sniego gniūžtes, kurios tikslo nepasiekė. Nurodė, kad vartojo alkoholinius gėrimus, šiukšlių konteinerį pastūmė koja. Patvirtino, kad įrašuose užfiksuotas jis, tyrimo metu kaltu neprisipažino, 2009-01-16 buvo prie Seimo rūmų, Vilniaus mieste, neteisėtų veiksmų, nurodytų pranešime apie įtarimą, neatliko.

T. Š. veiksmai, padaryti 2009-01-16 Vilniuje, prie Seimo rūmų, užfiksuoti nuotraukose bei vaizdo įrašuose, kuriuose matyti, kaip T. Š. mėto sniego gniūžtes, kiaušinius, kitus daiktus į pareigūnus, spardo Gedimino prospekte šiukšlių konteinerį, taip pat matyti, kaip jis stovi sulaikytas pareigūnų.

Motyvuojamoji dalis

Nuotraukose ir vaizdo įraše užfiksuotus kaltinamojo T. Š. nusikalstamus veiksmus patvirtina policijos pareigūno A. R. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2009-01-16 apie 14 val. prie M. Mažvydo bibliotekos buvo sulaikytas T. Š., kuris mėtė sniego gniūžtes ir vartojo necenzūrinius žožius pareigūnų atžvilgiu, aktyviais veiksmais priešinosi sulaikomas (t.18, b.l. 81).

Pristačius T. Š. į policijos komisariatą, 2009-01-16 15 val. 58 min. buvo nustatytas 1,65 promilių girtumas (t.18, b.l. 82.

Šie įrodymai patvirtina T. Š. kaltę dalyvavus riaušėse 2009-01-16, smurtavus, niokojus turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidus viešąją tvarką bei pasipriešinus policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams, todėl jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 283 straipsnio 2 dalį. Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad jis „agitavo šalia stovinčius asmenis šturmuoti Lietuvos Respublikos Seimo rūmus“, kadangi byloje nėra įrodymų patvirtinančių tokią aplinkybę.

Kaltinamasis R. V. teisme kaltu prisipažino iš dalies, paaiškino, kad būdamas prie Seimo, jis mėtė į Seimą sniegą, kiaušinius, be to, jis kiaušinius metė į pareigūnus, tačiau ar pataikė nežino. Buvo blaivus, necenzūrinių žodžių nevartojo. Jis nebuvo bendrininkų grupėje nei su vienu asmeniu. Jis veikė vienas, patvirtino, kad vaizdo įrašuose užfiksuotas jis.

R. V. veiksmai, padaryti 2009-01-16 Vilniuje, prie Seimo rūmų, užfiksuoti nuotraukose bei vaizdo įrašuose, kur aiškiai matyti, kaip į pareigūnus R. V. meta akmenis, kiaušinius ir kitus daiktus.

Šie įrodymai patvirtina R. V. kaltę dalyvavus riaušėse 2009-01-16, smurtavus, niokojus turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidus viešąją tvarką bei pasipriešinus policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams, todėl jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 283 straipsnio 2 dalį. Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad jis „agitavo šalia stovinčius asmenis šturmuoti Lietuvos Respublikos Seimo rūmus“, kadangi byloje nėra įrodymų patvirtinančių tokią aplinkybę.

Kaltinamasis G. L. teisme kaltu neprisipažino. Nurodė, kad 2009-01-16 d. būdamas prie Seimo, nešūkavo, nevartojo necenzūrinių žodžių, nieko į Seimą nemetė, nieko taip ar pan. daryti jis neragino. Aplink jį buvusių žmonių jis nepažinojo. Jis metė gniūžtę į žmogų minioje, kurį palaikė savo dėde, bet vėliau pasirodė, kad ten ne jo dėdė. Jis turėjo kiaušinių, kuriuos paprašė nupirkti mama, minioje prie jo pribėgo nepažįstami ir paprašė kiaušinių. Jis nematė savo veido vaizdo įraše, todėl negali tvirtinti, kad vaizdo įraše yra jis.

Liudytojas J. S. U. teisme paaiškino, kad 2009-01-16 prie Seimo G. L. agitavo žmones imtis veiksmų, juos provokavo, mėtė į pareigūnus įvairius daiktus.

G. L. veiksmai, padaryti 2009-01-16 Vilniuje, prie Seimo rūmų, užfiksuoti nuotraukose bei vaizdo įrašuose užfiksuota, kad G. L. mėto ledogabalus, akmenis, kiaušinius, kitus daiktus į pareigūnus, spardo automobilį Toyota Avensis“.

Nors G. L. kaltu neprisipažino, tačiau nuotraukos bei vaizdo įrašai patvirtina G. L. kaltę dalyvavus riaušėse 2009-01-16, smurtavus, niokojus turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidus viešąją tvarką bei pasipriešinus policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams, todėl jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 283 straipsnio 2 dalį. Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad jis „agitavo šalia stovinčius asmenis šturmuoti Lietuvos Respublikos Seimo rūmus“, kadangi byloje nėra įrodymų patvirtinančių tokią aplinkybę. Kolegija patikslina kaltinamojo G. L. kaltinime nurodytą nusikaltimo padarymo laiką. Kaltinime nurodoma, kad G. L. dalyvavo riaušėse 2009-01-16 laikotarpyje nuo 12.00 val. iki 18.00 val., tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad riaušių pradžia buvo 12.15 val. Kolegija daro išvadą, kad kaltinimas taisytinas, nes kaltinime nurodyta, jog visi bendrininkai veikė nuo 12.15 val. iki 18.00 val., nustatant, kad G. L. riaušėse dalyvavo nuo 12.15 val.

Kaltinamasis E. Š. prisipažino iš dalies, paaiškino, kad jis su draugais buvo prie Seimo 2009-01-16 apie 13.00 val. Vieną, kitą gniūžtę jis gal ir metė, bet tiksliai neatsimena. Po valandos pareigūnai šovė į jį, pataikė į galvą. Jam labai skaudėjo. Vėliau juos sulaikė. Jį nuvedė į greitosios pagalbos automobilį, kur jis paprašė, kad jį išvežtų į ligoninę. Jie išvažiavo apie 15.00 val. Į ligoninę jis nebuvo nuvežtas, nes jį nuvežė namo ir paleido. Kitų esančių salėje kaltinamųjų jis nepažįsta. Jis nelabai atsimena visos savo veiksmų eigos.

Pagarsinus E. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 19, lapas 12-13), jis parodymus patvirtino, paaiškino, kad jis metė jau į sudužusį langą. Tas langas buvo 1,5x1 m., išmatavimų, pirmame aukšte, nuo Gedimino prospekto pusės. Peržiūrėjus vaizdo medžiagą ir byloje esančias fotonuotraukas, susijusias su kaltinamuoju E. Š., jis patvirtino, kad vaizdo įraše jis yra užfiksuotas. paaiškino, kad ledo gabalus mėtė iš pykčio.

Kaltinamojo E. Š. veiksmai, padaryti 2009-01-16 Vilniuje, prie Seimo rūmų, užfiksuoti nuotraukose bei vaizdo įrašuose, kur matyti, kaip E. Š. mėto įvairius daiktus į pareigūnus, mesdamas akmenį, išdaužia Seimo rūmų langą, plodamas rankomis ir šaukdamas pritaria kitiems asmenims, daužantiems Seimo rūmų langus.

Šie įrodymai patvirtina E. Š. kaltę dalyvavus riaušėse 2009-01-16, smurtavus, niokojus turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidus viešąją tvarką bei pasipriešinus policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams, todėl jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 283 straipsnio 2 dalį. Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad jis „agitavo šalia stovinčius asmenis šturmuoti Lietuvos Respublikos Seimo rūmus“, kadangi byloje nėra įrodymų patvirtinančių tokią aplinkybę.

Kaltinamasis A. D. teisme kaltu prisipažino iš dalies. Teismui paaiškino, kad jis į mitingą prie Seimo atvyko vienas 2009-01-16 apie 13.00 val. Seimo darbuotojai pro langus išprovokavo minią ir žmonės pradėjo mėtyti į Seimą sniegą. Ji irgi porą gniūžčių metė, bet niekur konkrečiai netaikė ir, jam regis, niekur nepataikė. Jis jokio turto neniokojo. Prie Seimo jis buvo vienas, be pažįstamų. Pareigūnai išėjo su skydais ir pradėjo stumti minią. Tada jis atsitraukė.

Pagarsinus įtariamojo A. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parpdymus (tomas 19, bylos lapas 5-6), jis paaiškino, kad ledo nemėtė. Jis šiuo metu tiksliai neatsimena, kaip ten buvo. Ikiteisminio tyrimo metu jis davė tikslesnius paaiškinimus. Jis kaip ir nesakė necenzūrinių žodžių pareigūnams. Jis buvo sulaikytas prie Mažvydo bibliotekos. Konstrukcijų prie bibliotekos jis nelaužė ir nespardė. Jis iš pareigūnų „gavo“ dvi kulkas. Jį sulaikė apie 15.00 val. Peržiūrėjus pateiktą vaizdo medžiagą ir byloje esančias fotonuotraukos, susijusias su kaltinamuoju A. D., jis patvirtino, kad vaizdo įraše jis yra užfiksuotas.

Apie A. D. veiksmus parodymus davė liudytojai: A. M., T. K., A. Ž., D. V., A. R., K. D., E. M., D. R., J. Č., R. G., G. R., J. A., R. U..

Liudytojas A. M. teisme patvirtino kad jis su kitais pareigūnais 2009-01-16 saugojo teritoriją prie Mažvydo bibliotekos, matė kaip asmenys pradėjo mėtyti daiktus į Seimą, po to pradėjo mėtyti įvairius daiktus į pareigūnus. Jis vieną neleistinai pasielgusį asmenį įsidėmėjo- tai A. D., kuris mėtė įvairius daiktus į jų pusę.

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų kartotekų protokolas patvirtina, jog liudytojas A. M. atpažino A. D., kaip asmenį, kuris riaušių metu mėtė sniego gniūžtes į VST bei policijos pareigūnus (t.14, b.1.66-68).

Liudytojas T. K. teisme patvirtino, kad 2009-01-16 jis buvo prie Seimo, kur vienas iš aktyviausių riaušių dalyvių buvo A. D.. Liudytojas patvirtino teisme pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui parodymus, kur jis nurodė, kad A. D. riaušių metu į pareigūnus mėtė įvairius daiktus, tarp jų ir dūminį užtaisą, šaukė, keikėsi, laužė statybos aikštelės prie M. Mažvydo bibliotekos tvorą (t.14, b.l. 83-86)

Nukentėjusysis A. Ž. teisme paaiškino, kad jis būdamas prie Mažvydo bibliotekos, matė kaip grupė jaunuolių spardė pareigūną, kuris bandė sulaikyti asmenį, kriaukle išdaužusi Seimo pastato langą. Vienas iš jaunuolių buvo pagrindinis, aukštas, su ilgais plaukais, ilga kasyte. Jis teismo salėje šį atpažino - tai A. D.. A. D. ėjo prie žmonių grupelių, organizavo, agitavo žmones daryti neramumus, jis sulaužė fontaną, apsauginę tvorą, metė į Seimo rūmus kriauklę. Nukentėjusysis patvirtino, kad girdėjo kaip A. D. žmonių grupelėms sakė, „davai mušamės, šturmuokim Seimą“. Jis neturėjo galimybės A. D. įspėti, nes šis pastoviai judėjo, keitė buvimo vietą, tačiau jį jis nuolat stebėjo, tarp jų buvo 20-30 metrų atstumas.

Liudytojas D. V. teisme patvirtino, jog jis matė kaip riaušių metu A. D. į pareigūnus mėtė jis mėtė akmenis ir plytas, buvo aktyviausias.

Liudytojas A. R. teisme patvirtino, kad A. D. buvo aktyvus riaušių dalyvis, mėtė daiktus į Seimo rūmus. Taip pat liudytojas teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis nurodė, kad A. D. buvo labai aktyvus, mėtė įvairius daiktus - akmenis, nuolaužas, į Seimo rūmus, lakstė po minią, šaukė, keikėsi, ragino kitus mėtyti daiktus į Seimą, jį Seimą, taip pat mėtė įvairius daiktus į pareigūnus (t.14, b.l. 117-120).

Liudytojas K. D. teisme patvirtino, kad riaušių metu įsidėmėjo vieną labai aktyvų asmenį – A. D., kuris mėtė daiktus į Seimą, taip pat ir į pareigūnus. Be to, jis nuplėšė buvusius užrašus ant tvoros. Liudytojas taip pat patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis nurodė matęs riaušių metu A. D., kuris mėtė įvairius daiktus: akmenis, nuolaužas, pagalius į Seimo pusę, lakstė po minią, šaukė, keikėsi, ragino kitus mėtyti daiktus į Seimą, pulti jį, taip pat mėtė įvairius daiktus į pareigūnus (t. 14, b.l. 121-123)

Liudytojas D. R. teisme patvirtino, kad riaušių metu matė A. D., kuris mėtė į pareigūnus ledo gabalus, o sniegą į VST pareigūnus.

Liudytojas J. Č. teisme patvirtino, kad riaušių metu įsidėmėjo A. D., kuris buvo labai agresyvus, mėtė įvairius daiktus į Seimą, paskui pradėjo atakuoti pareigūnus.

Liudytojas R. G. teisme taip pat atpažino A. D. kaip asmenį, kuris darė aktyvius neteisėtus veiksmus, mėtė akmenis, elgėsi labai agresyviai.

Liudytojas E. M. teisme patvirtino, kad riaušių metu filmavo vaizdo kamera, įsidėmėjo vieną asmenį, kuris dalyvavo neramumuose, tai - A. D., kuris mėtė sniegą į pareigūnus.

Liudytojas G. R. teisme patvirtino, kad atpažino A. D. kaip riaušių dalyvį, mėčiusį daiktus.

Liudytojas J. A. teisme irgi atpažino A. D. kaip asmenį, kuris pareigūnams bandant sulaikyti vieną asmenį, trukdė jiems tai padaryti.

Liudytojas R. U. teisme paaiškino, kad jis A. D. matė Gedimino prospekte, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo. A. D. mėtė sniego gniūžtes, akmenis, kitus daiktus į pareigūnus ir į Seimą.

A. D. veiksmai, padaryti 2009-01-16 Vilniuje, prie Seimo rūmų, užfiksuoti nuotraukose bei vaizdo įrašuose.

Kaltinamasis T. Č. teisme kaltu neprisipažino, paaiškino, kad jis nelabai prisimena tuos įvykius. Tą dieną buvo vienas, be draugų. Nieko nemėtė, nei į Seimo pastatą, nei į pareigūnus. Jis tik norėjo išreikšti prieštaravimą dėl mokesčių didinimo. Peržiūrėjus vaizdo medžiagą ir fotonuotraukas, susijusias su kaltinamuoju T. Č., šis patvirtino, kad vaizdo įraše jis yra užfiksuotas. Be to, kad jis matė save nuotraukose. Jis metė sniegą į pažįstamus, bet ne į pareigūnus, o kiaušinius mėtė į upės pusę.

Liudytojas R. J. teisme patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu T. Č. jis atpažino kaip asmenį 2009-01-16 dalyvavusį riaušėse prie LR Seimo rūmų.

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų kartotekų metu liudytojas R. U. atpažino T. Č., kaip asmenį, kuris riaušių metu mėtė akmenis ir kitus daiktus į pareigūnus (t.16, b.1.34-41).

T. Č. veiksmai, padaryti 2009-01-16 Vilniuje, prie Seimo rūmų, užfiksuoti nuotraukose bei vaizdo įrašuose, kur matyti, kaip T. Č. mėto įvairius daiktus į pareigūnus.

Nors T. Č. kaltu neprisipažino, tačiau liudytojo parodymai, atpažinimo protokolai, nuotraukos bei vaizdo įrašai patvirtina T. Č. kaltę dalyvavus riaušėse 2009-01-16, smurtavus, niokojus turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidus viešąją tvarką bei pasipriešinus policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams, todėl jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 283 straipsnio 2 dalį. Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad jis „agitavo šalia stovinčius asmenis šturmuoti Lietuvos Respublikos Seimo rūmus“, kadangi byloje nėra įrodymų patvirtinančių tokią aplinkybę.

Kaltinamasis K. L. teisme savo kaltės nepripažino, duoti parodymus atsisakė, vaizdo įrašuose savęs neatpažino.

Liudytojas R. J. teisme patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jis atpažino K. L. kaip asmenį 2009-01-16 dalyvavusį riaušėse prie LR Seimo rūmų.

Liudytojas R. U. teisme nurodė kaltinamąjį K. L. kaip asmenį, kuris prie Seimo 2009-01-16 mėtė įvairius daiktus, akmenis, grindinio dalis. Negali konkretizuoti, ar po K. L. metimo dužo Seimo langai. K. L. apytiksliai buvo nuo jo 15-20 metrų atstumu. Taip pat, mėtė ir į pareigūnus.

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų kartotekų metu liudytojas R. U. atpažino K. L., kaip asmenį, kuris riaušių metu mėtė akmenis ir kitus daiktus į pareigūnus (t.16, b.1.34-41).

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų kartotekų metu liudytojas L. Š. atpažino K. L., kaip asmenį, kuris riaušių metu mėtė ledo gabalus ir trinkelių dalis į VST pareigūnus, spardė kojomis automobilį „Toyota“ (t.16, b.1.171-181).

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų kartotekų metu liudytojas S. R. atpažino K. L., kaip asmenį, kuris riaušių metu mėtė akmenis į VST pareigūnus, daužė automobilį „Toyota Avensis“.

(t.17, b.1.179-183)

K. L. veiksmai, padaryti 2009-01-16 Vilniuje, prie Seimo rūmų, užfiksuoti nuotraukose bei vaizdo įrašuose.

Nors K. L. kaltu neprisipažino, tačiau liudytojų parodymai, atpažinimo protokolai, nuotraukos bei vaizdo įrašai patvirtina K. L. kaltę dalyvavus riaušėse 2009-01-16, smurtavus, niokojus turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidus viešąją tvarką bei pasipriešinus policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams, todėl jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 283 straipsnio 2 dalį. Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad jis „agitavo šalia stovinčius asmenis šturmuoti Lietuvos Respublikos Seimo rūmus“, kadangi byloje nėra įrodymų patvirtinančių tokią aplinkybę.

Kaltinamasis J. Š. teisme kaltu neprisipažino, paaiškino, kad 2009-01-16 buvo Seimo. Jis stovėjo pirmoje eilėje ir stebėjo situaciją. Matė, kad stovėjo policija. Jis nieko nepadarė, nemėtė jokių daiktų prie Seimo. Tačiau paleido pora gniūžčių. Akmenį jis metė į kitą pusę, ne į Seimą. Jis metė į tuos pareigūnus, kurie paleido dujinį užtaisą.

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų kartotekų metu liudytojas R. G. atpažino J. Š., kaip asmenį, kuris riaušių metu nurodinėjo pareigūnams, ką jie, jo manymu, turi daryti. (t.16, b.1.157)

Įtariamojo J. Š. veiksmai, padaryti 2009-01-16 Vilniuje, prie Seimo rūmų, užfiksuoti nuotraukose bei vaizdo įrašuose,kur matyti, kaip jis mėtė įvaikius daiktus į pareigūnus, trukdėjiems sulaikant kitą asmenį.

Nors J. Š. kaltu neprisipažino, tačiau atpažinimo protokolas, nuotraukos bei vaizdo įrašai patvirtina J. Š. kaltę dalyvavus riaušėse 2009-01-16, smurtavus, niokojus turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidus viešąją tvarką bei pasipriešinus policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams, todėl jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 283 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis E. Ž. teisme kaltu neprisipažino, paaiškino, kad jis nesitarė su asmenimis dėl neteisėtų veiksmų, neprovokavo žmonių, priešingai jis prašė žmonių, kad nemėtytų daiktų. Jokio turto neniokojo, smurto nenaudojo. Neagitavo žmonių šturmuoti Seimą. Nemetė akmenų. Ledą nuo gatvės, sniegą metė. Tačiau kiek kartų metė nepasakys. Be to, jis turėjo vieną kiaušinį, kuris jis jam iškrito, o jokių kitų daiktų neturėjo.

Liudytojas R. U. teisme patvirtino, kad E. Ž. buvo vienas iš tų, kurie 2009-01-16 prie Seimo elgėsi neleistinai. E. Ž. matė Goštauto gatvės pusėje, Nepriklausomybės aikštėje. E. Ž. tuo metu filmavo, mėtė įvairius daiktus. Jis paimdavo kažką, po to tai mesdavo, vėl grįždavo. Matė kaip E. Ž. ardė grindinį, Gedimino prospekte, Nepriklausomybės aikštėje. Be to E. Ž. būdavo ten kur būdavo „karčiausios“ vietos, kai grupelės pribėgdavo prie pareigūnų, tada vėl nubėgdavo.

Liudytojas V. K. teisme paaiškino, kad jis riaušių metu įsidėmėjo vieną asmenį, kuris savo elgesiu išsiskyrė iš kitų, tai E. Ž.. Jis mėtė lengvus ir sunkius daiktus. Jis ragino žmones eiti iki Seimo, keikėsi necenzūriniais žodžiais pareigūnų atžvilgiu, Seimo atžvilgiu, sakė – „einam duodam tiems gaidžiams“, agitavo žmones, gestikuliavo eiti link pareigūnų ir Seimo rūmų.

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų kartotekų protokolas patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu metu liudytojas V. K. atpažino E. Ž., kaip asmenį, kuris mėtė akmenis į pareigūnus, juos įžeidinėjo (t.20, b.1.31-35)

Liudytojas E. K. teisme nurodė, kad matė kaip E. Ž. mėtė kiaušinius ir akmenis į Seimo rūmus.

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų kartotekų protokolas patvirtina, kad liudytojas E. K. atpažino E. Ž., kaip asmenį, kuris mėtė akmenis į pareigūnus (t.17, b.1.213-214)

Liudytojai J. S. U., V. T. ir J. Č. teisme patvirtino, kad jie ikiteisminio tyrimo metu atpažino asmenį vilkėjusį raudona striuke kaip viena iš aktyvių riaušių dalyvių.

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų kartotekų patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu metu liudytojas J. Č. atpažino E. Ž., kaip asmenį, kuris riaušių metu agitavo šalia buvusius žmones pulti pareigūnus (t.16, b.1.86-88).

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų kartotekų protokolas patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu metu liudytojas J. S. U. atpažino E. Ž., kaip asmenį, kuris riaušių metu spardė dujinį užtaisą į LR Seimo rūmų pusę, mėtė akmenis į pareigūnus, necenzūriniais žodžiais plūdo pareigūnus, provokavo juos panaudoti fizinę jėgą (t.17, b.1.18-36)

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų kartotekų patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu metu liudytojas V. T. atpažino E. Ž., kaip asmenį, kuris įvairiais necenzūriniais žodžiais keikė pareigūnus (t.17, b.1.90-91)

Liudytojų parodymus patvirtina ir nuotraukos bei vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti E. Ž. veiksmai, padaryti 2009-01-16 Vilniuje, prie Seimo rūmų.

Nors E. Ž. kaltu neprisipažino, tačiau liudytojų parodymai, atpažinimo protokolai, nuotraukos bei vaizdo įrašai patvirtina E. Ž. kaltę dalyvavus riaušėse 2009-01-16, smurtavus, niokojus turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidus viešąją tvarką bei pasipriešinus policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams, todėl jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 283 straipsnio 2 dalį. Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad jis „agitavo šalia stovinčius asmenis šturmuoti Lietuvos Respublikos Seimo rūmus“, kadangi byloje nėra įrodymų patvirtinančių tokią aplinkybę.

Kaltinamasis A. A. teisme kaltu neprisipažino, paaiškino, kad 2009-01-16 prie Seimo nuvažiavo per pietų pertrauką su bendradarbiais. Jie buvome šešiese. Jis keletą kartų metė sniego gniūžtes, bet jų iki Seimo nenumetė. Vėliau direktorius liepė grįžti į darbą. Jis išėjo ieškoti bendradarbio ir jį sulaikė. Nevartojo necenzūrinių žodžių ir pareigūnams nesipriešino, kaip ir neprisidėjo prie žalos padarymo. Jis ledo gabalų, kiaušinių nemėtė. Jis neprovokavo žmonių, neskatino jų smurtauti. Kitų kaltinamųjų be S. S. jis nepažįsta.

Kaltinamasis S. S. teisme kaltu, neprisipažino, paaiškino, kad 2009-01-16 jis su draugais buvo prie Seimo rūmų mitinge. Jis numetė porą gniūžčių į Seimo pusę. Po to viršininkas pasakė, kad reikia grįžti į darbą. Po to atbėgo pareigūnai iš nugaros ir jį įsitempė į Seimą. Negali pasakyti, kas pradėjo mėtyti. Prieš jo gniūžtės metimą, jau buvo pradėtas mėtymas. Jis neturėjo piktybinio tikslo. Jis buvo išgėręs, bet nedaug. Be sniego, jis daugiau nieko nemetė. Jis neskatino kitų asmenų, su jais nesitarė dėl bendrų veiksmų.

Liudytojas A. D. teisme paaiškino, kad 2009-01-16 jų komanda buvo dislokuota pačiuose Seimo rūmuose. Per 2-ųjų Seimo rūmų vitrininį stiklą matė, kaip trys asmenys mėtė kiaušinius į Seimo rūmų langus, o vėliau, pasibaigus kiaušiniams, tie patys agresyviai nusiteikę asmenys pradėjo mėtyti į Seimo rūmų langus akmenis, bet stiklų dūžio jis nematė. Vėliau tie asmenys bendravo su žurnalistais ir liko prie Seimo rūmų. Buvo nuspręsta minėtus tris asmenis sulaikyti. Sulaikymo metu tie asmenys necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo pareigūnus. Sodinant į automobilį du sulaikyti asmenys prisistatė kaip S. S. ir A. A..

Liudytojas L. B. teisme paaiškino, kad 2009-01-16 dirbo Seimo pastato viduje. Matė kaip mėtomi įvairūs daiktai į Seimo pastatą ir pareigūnus. Jis konkrečiai stebėjo grupelę jaunuolių, kurie minioje elgėsi iššaukiančiai. Jie migruodavo iš vienos vietos į kitą, tai vėl sugrįždavo. Jie keikėsi necenzūriniais žodžiais. Ta grupelė jaunuolių, buvo priėjusi prie Seimo rūmų lango stiklo, sakė, ko žiūrite, kvieskite V. Po to, jie atsitraukė, mėtė kiaušinius į Seimą, bendravo su žiniasklaida, ši iš jų ėmė interviu. Pareigūnai atstūmė minią nuo Seimo. Po kažkurio laiko, 15-20 min., pastebėjo vėl tuos pačius jaunuolius. Jie stukseno į Seimo duris, prašė įleisti vidun. Jie buvo sulaikyti. Liudytojas patvirtino, jog šie sulaikytieji mėtė sniego gniūžtes, grindinio gabalus, ledo gabalus, po to, juos minia „sušelpė“ kiaušiniais. Liudytojas Ž. A. teisme paaiškino, kad jis 2009-01-16 buvo Seimo rūmų pastato viduje. Kai prasidėjo neramumai sulaikė du asmenis, kurie mėtė įvairius daiktus į Seimo pastatą. Jie buvo priėję prie Seimo pastato, prašė pakviesti V.. Kai prasidėjo minios atstūmimas, jie atsitraukė už pastato kampo ir stebėjo minią, vėliau buvo sulaikyti, sulaikomi priešinosi. Konkrečiai S. S. mėtė įvairius daiktus į Seimą, kiaušinius taip pat mėtė, jam buvo galima atskirti ką jis mėto

Liudytojas O. A. teisme paaiškino, kad 2009-01-16 jis buvo rezerve, Seimo pastato viduje, stovėjo prie pat Seimo pastato durų. Matė kaip trys vyriškiai mėtė į Seimą akmenis. Rėkavo miniai pulti Seimą. Po to kai šie trys atsitraukė nuo durų, jie juos sulaikė.

Liudytojas A. G. teisme paaiškino, kad jis 2009-01-16 buvo prie Seimo. Atvyko apie 12 val., buvo arčiau Mažvydo bibliotekos. Jis atvažiavo į mitingą su darbuotojais J. R., A. A., T. D., A. S., S. S.. Jis mitingo metu stovėjo šalia S. Nematė, kad S. ką nors blogai darytų. A. taip pat nieko bloga nedarė, nors už jų nugarų stovėję žmonės kitiems asmenims davė akmenis. Tačiau A. buvo atsiskyręs kelioms minutėms, kai jis (A. G.) atsitraukė nuo durų. Jis pastoviai matė R., A.. Jie rėkavo. S. gal metė pora sniego gniūžčių, o A. nieko nemetė. Tai buvo kai jie stovėjo kairėje pusėje, arčiau upės. Kiti asmenys mėtė į Seimo langus, į dešinę pusę. Tuo metu visi žmonės rėkė „vagys lauk“. A. ir S. irgi rėkė „vagys lauk‘.

Liudytojas T. D. teisme paaiškino, kad mitingo metu (2009-01-16) jis buvo su bendradarbiais A. ir S.. Prie Seimo jie atvažiavo apie 12 val., čia pamatė minią žmonių. Jie stovėjo prie Seimo, buvo palei upę, po to atsitraukė link upės. Stovėjo ant šaligatvio. S. ir A. nuėjo pasikviesti R. Po ko juos sulaikė policijos pareigūnai. Jis nematė ką darė S. ir A. Kai sulaikė A., S. ir R. tai atstumas tarp jo ir jų buvo apie 300 metrų.

Liudytoja S. G. teisme paaiškino, kad 2009-01-16 buvo prie S. S. ir A. dirbo jos tėvų draugų autoservise, juos irgi matė prie Seimo, tačiau nuolat ji nematė A. ir S., o pieš jų sulaikymą jie stovėjo su jais. A. ir S. mėtant daiktus nematė.

Liudytojas E. K. teisme paaiškino, kad 2009-01- apie 12 val., jis su drauge S. G. buvo minioje prie S. S. ir A. pažįsta tik tai iš matymo. Jo manymu jie nuėjo prie Seimo pakviesti J. R. ir visus juos tuo metu pareigūnai įtempė, įstūmė į Seimo vidų. Juos sulaikė, nes mano, kad šie buvo per arti Seimo pastato. Jis A. ir S. matė apie 15 minučių, jie nebuvo pastoviai jų akiratyje. A. ir S. nemėtė jokių daiktų, jie nešaukė. Jis su jais tik kalbėjosi apie tai kas vyksta. Matė, kaip minia mėtė į pastatą įvairius daiktus, akmenis, kiaušinius. Matė, kad kai metė akmenis dužo stiklai. Pareigūnams kliuvo ir sniego ir akmenų nuo minios.

Liudytojas R. Š. teisme paaiškino, jis 2009-01-16 atvyko prie Seimo su R. G. ir V. G.. Iš pradžių buvo prie parduotuvės, paskui stovėjo prie Neries. Žmonės šūkavo. J. R. buvo prie Seimo. A. ir S. sakė einantys pakviesti J. R., tačiau juos sulaikė policijos pareigūnai, buvę Seimo pastate. Jis pastoviai matė A. ir S., jie nieko nedarė. Jis A., S. ir R. sulaikymo momentą matė iš 20-25 metrų atstumo.

Liudytoja R. G. teisme paaiškino, kad ji ėjo į mitingą, apie 12 val., su Š. ir G.. Jie atėjome prie Seimo naujojo pastato, iš Neries pusės. Ten stovėjo jos dukra su draugais. Buvo J. R., A., S. ir G. arčiau Seimo. Iš galo minios pradėjo mėtyti akmenis, dužo Seimo stiklai. Matė, kad J. R. buvo prie Seimo pastato durų. A. A. ir S. pasakė, kad eina jo pakviesti. Tačiau ji pačio momento, kaip juos visus pareigūnai sulaikė nematė. Tačiau ji matė kaip R., A. ir S. stovėjo arčiau Seimo. G. ir jie stovėjo toliau nuo Seimo. Atstumas nuo jų iki jos buvo apie 10 metrų. J. R. tai ji stebėjo, tačiau nematė, kad jie visi ką nors mėtytų.

Liudytoja V. G. teisme paaiškino, kad A. ir S. pažįstami, jie yra jos vyro darbuotojai. Matė S. ir A. stovinčius palei upę, rankas jie laikė kišenėse. Vėliau pastebėjo, kad J. R. kalbasi su policijos pareigūnais, nuo upės pusės. Tada, A. ir S. nuėjo jo atsivesti ir juos visus pareigūnai sulaikė. Pradžioje ji nematė A. ir S.. Po to, kai pradėjo minia mėtyti akmenis, ji tada juos pamatė.

Liudytojas A. S. teisme paaiškino, kad jis su A. ir S. 2009-01-16 buvo prie Seimo, stovėjo, žiūrėjo kas vyksta. A.s ir S. sulaikymo nematė. Tačiau S. S. nieko blogo nedarė, nes jis su juo visą laiką buvo kartu, vienas šalia kito. Tačiau kai prie Seimo išėjo antras pulkas, tai tuo metu jiedu išsiskyrė. Po to S. nubėgo paieškoti kitų vaikinų. Iki pasirodant minėtam pulkui, jis nuolat matė ką veikė S. ir gali pasakyti, kad nieko blogo jis nedarė. Tik S. tarpusavyje su A. dūko. Kad jie į Seimo pusę ką nors mestų tikrai nematė, jie tarpusavyje mėtėsi sniego gniūžtėmis.

A. A. ir S. S. veiksmai, padaryti 2009-01-16 Vilniuje, prie Seimo rūmų, užfiksuoti vaizdo įrašuose, kuriuose matyti, kaip A. A. ne mažiau 5 kartų kažką meta sniegą ir ledo gabalus į Seimo rūmus, taip pat S. S. kelis kartus sniegą, ledo gabalus į Seimo rūmus.

Pristačius A. A. į policijos komisariatą, 2009-01-16 14 val. 55 min. buvo nustatytas 0,62 promilių girtumas (t. 20, b.l. 98).

Pristačius S. S. į policijos komisariatą, 2009-01-16 14 val. 49 min. buvo nustatytas 0,80 promilių girtumas (t.20, b.l.161).

Nors A. A. ir S. S. kaltais neprisipažino, tačiau liudytojų A. D., L. B., Ž. A. ir O. A. parodymai, vaizdo įrašai patvirtina A. A. ir S. S. kaltę dalyvavus riaušėse 2009-01-16, smurtavus, niokojus turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidus viešąją tvarką bei pasipriešinus policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams, todėl jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 283 straipsnio 2 dalį. Kolegija liudytojų A. G., T. D., S. G., E. K., R. Š., R. G., A. S. ir V. G. parodymus dalyje dėl A. A., S. S. veiksmų vertina kritiškai, nes jų parodymai prieštarauja liudytojų A. D., L. B., Ž. A. ir O. A. parodymams ir vaizdo medžiagai. Kolegija nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti pareigūnų iš esmės nuosekliais parodymais. Be to, pastebėtina, kad iš gynybos liudytojų parodymų matyti, jog jie būdami prie Seimo, kiekvienas atskirai tam tik laiką nematė kaltinamųjų A. A. ir S. S., kas leidžia abejoti jų parodymų objektyvumu.

Kaltinamasis A. A. teisme kaltu neprisipažino, paaiškino, kad 2009-01-16 prie Seimo atvyko apie 12 valandą. Po to, prasidėjo mėtymai į Seimo pusę. Neramumai prasidėjo apie 12.30 val. Jis kelis kartus metė į viršų ledo gabaliukus. Iš galo žmonės mėtė, tai ir jis mėtė. Kai atėjo pareigūnai, metė du kartus sniego gniūžtes, bet nepataikė. Jis neturėjo jokio tikslo ką nors sužaloti, taip pat jis neprovokavo žmonių mėtyti į Seimą, nesipriešino policijos pareigūnams, jokios žalos nepadarė, nevartojo necenzūrinių žodžių.

Liudytojas J. A. teisme paaiškino, kad jis matė A. A. riaušių metu prie Seimo minioje, bet ką šis konkrečiai padarė, nežino.

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų kartotekų metu liudytojas J. A. atpažino A. A., kaip asmenį, kuris užfiksuotas nuotraukose, padarytose riaušių metu (t.21, b.1.4-8)

A. A. veiksmai, padaryti 2009-01-16 Vilniuje, prie Seimo rūmų, užfiksuoti nuotraukose bei vaizdo įrašuose, kur matyti, kaip jis mėto įvairius daiktus į Seimo pastatą ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnus, šiems užimant pozicijas prie Seimo pastato, taip pat yra užfiksuota, kaip jis mėto įvairius daiktus į pareigūnas prie Žvėryno tilto.

Nors A. A. kaltu neprisipažino, tačiau liudytojo parodymai, atpažinimo protokolas, nuotraukos bei vaizdo įrašai patvirtina A. A. kaltę dalyvavus riaušėse 2009-01-16, smurtavus, niokojus turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidus viešąją tvarką bei pasipriešinus policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams, todėl jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 283 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis T. V. teisme kaltu prisipažino iš dalies, paaiškino, kad nepripažįsta kaltinimo dalies, kuri susijusi su veidrodėlio nulaužymu ir kad jis provokavo asmenis kelti riaušes. Jis su draugu prie Seimo atvyko po 12 val. Susirinkusi minia norėjo, kad valdžia išeitų iš Seimo pastato. Minia buvo išprovokuota, prasidėjo mėtymai. Jis metė savo telefoną į Seimo langus, bet stiklo neišdaužė. Buvo mestos „čeriomucha“ dujos nuo jo, kažkur tai už 10 metrų. Po to, pasirodė VST pareigūnai. Jis keletą kartų metė į pareigūnus sniego gniūžtes. Taip pat į juos mestas dujas jis nuspyrė kojomis. Buvo paveiktas minios, Seimo darbuotojų. Automobilio veidrodėlį jis galėjo nulaužti netyčia. Pripažino, kad marmuro plytelės gabaliuku išdaužė vieną Seimo rūmų langą. Į vartojo žodį „valkatos“, todėl kad jie už pinigus viską daro. Jis pareigūnų kitaip nevadino.

Kaltinamasis T. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo ir apkalusos metu jis tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad mėtė sniego gniūžtes, savo mobilaus ryšio telefoną, kitus daiktus į Seimo pastato langus ir pareigūnus, taip pat įžeidinėjo, plūdo necenzūriniais žodžiais VST pareigūnus, į kuriuos mėtė jų iššautus dujinius užtaisus, su nepažįstamais asmenimis stūmė šiukšlių konteinerį. Su šviestuvu išdaužė vieną Seimo langą. Bandė išvengti pareigūnų sulaikymo, bėgdamas nuo jų, tačiau galiausiai jis buvo sulaikytas. Tyčia jokio automobilio veidrodėlio nelaužė, gal kliudė bėgdamas (t.21, b.l.39-42).

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų kartotekų protokolas patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. Š. atpažino T. V., kaip asmenį, kuris riaušių metu mėtė akmenis ir butelius į Seimo rūmų langus, ir po metimų liudytojas girdėjo dūžtančių stiklų garsą. (t.15, b.1.47-49)

T. V. veiksmai, padaryti 2009-01-16 Vilniuje, prie Seimo rūmų, užfiksuoti nuotraukose bei vaizdo įrašuose.

Šie įrodymai patvirtina T. V. kaltę dalyvavus riaušėse 2009-01-16, smurtavus, niokojus turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidus viešąją tvarką bei pasipriešinus policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams, todėl jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 283 straipsnio 2 dalį. Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad jis „agitavo šalia stovinčius asmenis šturmuoti Lietuvos Respublikos Seimo rūmus“, kadangi byloje nėra įrodymų patvirtinančių tokią aplinkybę.

Kaltinamasis A. A. teisme kaltu prisipažino iš dalies, paaiškino, kad nepripažįsta kaltinimo dalies, kad provokavo asmenis dėl riaušių. Pripažįsta tik tuos veiksmus, kuriuos nurodė ikiteisminio tyrimo metu duodamas paaiškinimus pareigūnui. Metė du kartus sniego gniūžtes, seimūnus vadino „šunimis“. Jis nieko nedaužė, riaušėse nedalyvavo, nieko neagitavo. Pakėlė dujinę šaškę, po to ją numetė.

Liudytoja E. L. teisme paaiškino, kad ji dirba Vilniaus kolegijoje, 2009-01-16 per kolegijos langus matė riaušes. Liudytoja patvirtino, kad vėliau per televiziją buvo parodytas jos studentas A. A., televizoriuje ji matė, kad šis nieko nedarė, tiesiog buvo tarp žmonių. Taip pat atsakė, kad vyrai, kieme išgėrę alkoholinių gėrimų, grįždavo atgal link Seimo, tikėtina, kad į riaušes. Tačiau jis nepažįsta tų vyrų, kurie buvo kieme. Be to, jie buvo užsirišę skaras ant veidų. Be to, šie kieme ieškojo plytų. Nežino, ar jie pasiimdavo sniego. Tą dieną sniego buvo labai nedaug (t. 33, b. l. 189). nurodė, kad ji atpažino kaltinamąjį kaip asmenį kuris dalyvavo riaušėse Ikiteisminio tyrimo metu A. A. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo kaltu prisipažino iš dalies, 2009-01-16 buvo prie Seimo rūmų, Vilniaus mieste, tačiau pats riaušių nekurstė, metė sniego gniūžtę, pareigūnų iššautus kelis dujinius užtaisus atgal į pareigūnus, keikėsi necenzūriniais žodžiais. A. A. veiksmai, padaryti 2009-01-16 Vilniuje, prie Seimo rūmų, užfiksuoti nuotraukose bei vaizdo įrašuose.

A. A. veiksmai, padaryti 2009-01-16 Vilniuje, prie Seimo rūmų, užfiksuoti nuotraukose bei vaizdo įrašuose, kur matyti, kad jis būdamas prie LR Seimo mėto duminius užtaisus ir kitus daiktus į pareigūnus, šaukia keikiasi, rodo nepadorius gestus.

Šie įrodymai patvirtina A. A. kaltę dalyvavus riaušėse 2009-01-16, smurtavus, niokojus turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidus viešąją tvarką bei pasipriešinus policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams, todėl jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 283 straipsnio 2 dalį. Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad jis „agitavo šalia stovinčius asmenis šturmuoti Lietuvos Respublikos Seimo rūmus“, kadangi byloje nėra įrodymų patvirtinančių tokią aplinkybę.

Kaltinamasis Č. D. teisme kaltu neprisipažino, paaiškino, kad jis buvo buvo prie Seimo, kur buvo policijos pareigūnai, kalbėjo su jais. Vėliau prasidėjus neramumams, jis nuo žmonių atmetė dujinį užtaisą į pareigūnų pusę. Metė į šaudančius pareigūnus sniegą. Galėjo pasakyti necenzūrinius žodžius po mesto dujinio užtaiso. Ankščiau nėra matęs kitų kaltinamųjų ir su jais nesitarė dėl kokių tai veiksmų.

Č. D. veiksmai, padaryti 2009-01-16 Vilniuje, prie Seimo rūmų, užfiksuoti nuotraukose bei vaizdo įrašuose- matosi kaip kaltinamasis mėto sniego, ledo gabalus į pareigūnus.

Šie įrodymai patvirtina Č. D. kaltę dalyvavus riaušėse 2009-01-16, smurtavus, niokojus turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidus viešąją tvarką bei pasipriešinus policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams, todėl jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 283 straipsnio 2 dalį. Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad jis „agitavo šalia stovinčius asmenis šturmuoti Lietuvos Respublikos Seimo rūmus“, kadangi byloje nėra įrodymų patvirtinančių tokią aplinkybę.

Kaltinamasis Č. B. teisme kaltu prisipažino iš dalies, paaiškino, kad 2009-01-16 buvo prie Seimo. Tačiau tuo metu jis Seimo pastato langų nedaužė, pareigūnų nemušė, tik jų atžvilgiu keikėsi, tačiau kokiais žodžiais neatsimena. Be to, jis į nieką sniego gniūžčių, ledo gabalų nemėtė. Būdamas prie Seimo, buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Tačiau alkoholis jam įtakos neturėjo. Tuo metu su kitais asmenimis dėl veiksmų nesitarė. Kitų salėje esančių kaltinamųjų nepažįsta. Nepripažįsta, kad jis dalyvavo riaušėse. Jis aplinkui jį buvusius žmones pulti, šturmuoti pareigūnus, Seimą neragino. Rankų mostais juos taip elgtis neagitavo.

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų kartotekų protokolas patvirtina, kd ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. P. atpažino Č. B., kaip asmenį, kuris vienas pirmųjų riaušių metu puolė pareigūnus, spyrė į pareigūnų laikomus skydus ir mėtė į juos įvairius daiktus (t.15, b.1. 127-131)

Č. B. veiksmai, padaryti 2009-01-16 Vilniuje, prie Seimo rūmų, užfiksuoti nuotraukose bei vaizdo įrašuose, kur užfiksuota, jog Č. B. stovi pirmose riaušininkų gretose, puola Viešojo saugumo tarnybos pareigūnus, mėto daiktus, sako frazės - „ko čia bijot“„vandalai, ko čia bijot“.

Šie įrodymai patvirtina Č. B. kaltę dalyvavus riaušėse 2009-01-16, smurtavus, niokojus turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidus viešąją tvarką bei pasipriešinus policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams, todėl jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 283 straipsnio 2 dalį. Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad jis „agitavo šalia stovinčius asmenis šturmuoti Lietuvos Respublikos Seimo rūmus“, kadangi byloje nėra įrodymų patvirtinančių tokią aplinkybę.

Kaltinamasis T. Č. teisme kaltu prisipažino iš dalies, paaiškino, kad 2009-01-16 į policijos pareigūnus mėtė ledo gabalus, chuliganiškais veiksmais pažeidė viešąją tvarką, apgadino pareigūnų automobilį. 14.30 val., buvo ant Žvėryno tilto, tuo metu mėtė į pareigūnus sniegą ir ledo gabalus. Jis tuo metu buvo išgėręs alaus, vėliau jam buvo nustatytas 0,46 promilės girtumas. Tačiau alkoholis jo veiksmams įtakos neturėjo. Iš kitų kaltinamųjų pažinojo tik tai M. G. Iš anksto jis su nieko nesiruošė ką nors sužaloti. Į patį Seimo pastatą jis nieko nemėtė. Būdamas prie Žvėryno tilto, gal ir surėkė kažką, tačiau neatsimena, kad būtų vartojęs necenzūrinius žodžius. Jis neagitavo žmonių šturmuoti Seimo rūmus. Pipažino, kad įspyrė du kartus į automobilio „Toyota Avensis“ bamperį. Pripažino, kad jis dujų užtaisą metė atgal į pareigūnus.

T. Č. veiksmai, padaryti 2009-01-16 Vilniuje, prie Seimo rūmų, užfiksuoti nuotraukose bei vaizdo įrašuose, kur matyti, kaip jis prie Seimo mėto įvairius daiktus į pareigūnus, kojomis spardo automobilį Toyota Avensis.

Pristačius T. Č. į policijos komisariatą, 2009-01-16 18 val. 58 min. buvo nustatytas 0,46 promilių girtumas (t.22, b.l.13)

Šie įrodymai patvirtina T. Č. kaltę dalyvavus riaušėse 2009-01-16, smurtavus, niokojus turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidus viešąją tvarką bei pasipriešinus policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams, todėl jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 283 straipsnio 2 dalį. Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad jis „agitavo šalia stovinčius asmenis šturmuoti Lietuvos Respublikos Seimo rūmus“, kadangi byloje nėra įrodymų patvirtinančių tokią aplinkybę.

Kaltinamasis V. K. teisme kaltu prisipažino iš dalies, paaiškino, kad 2009-01-16 buvo prie Seimo rūmų. Iš pradžių jis tik stovėjo ir stebėjo. Kai pareigūnai pradėjo šaudyti dujomis, jis pradėjo mėtyti sniegą. Su niekuo konkliudentiniais veiksmais nesitarė. Kitų kaltinamųjų nepažįsta. Mesdamas į pareigūnus sniegą, į juos nepataikė, pataikė tik tai į skydus. Pagarsinus kaltinamojo V. K. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (22 tomas, 16-18 l.), jis savo parodymus patvirtino.

V. K. veiksmai, padaryti 2009-01-16 Vilniuje, prie Seimo rūmų, užfiksuoti nuotraukose bei vaizdo įrašuose, kur matyti, kaip jis mėto ledo gabalus ir sniegą į pareigūnus.

Šie įrodymai patvirtina V. K. kaltę dalyvavus riaušėse 2009-01-16, smurtavus, niokojus turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidus viešąją tvarką bei pasipriešinus policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams, todėl jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 283 straipsnio 2 dalį. Kaltinime nurodoma, kad V. K. dalyvavo riaušėse 2009-01-16 laikotarpyje nuo 12.00 val. iki 17.00 val., tačiau iš bylos įrodymų matyti, kad riaušių pradžia buvo 12.15 val. Kolegija daro išvada, kad kaltinimas taisytinas, nes kaltinime nurodyta, jog visi bendrininkai veikė nuo 12.15 val. iki 18.00 val., nustatant, kad V. K. riaušėse dalyvavo nuo 12.15 val.

Kaltinamasis A. D. teisme kaltu neprisipažino, paaiškino, kad jis prie Seimo atvažiavo pažiūrėti kas vyksta, įvykius jis filmavo, fotografavo telefonu. Stovėjo, vaikščiojo. Nieko neteisėto nedarė. Atsakė, kad matė kaip minia kvietė išeiti V., K. Jiems neišėjus minia pradėjo mėtyti sniegą ir kiaušinius. Kai pasirodė pareigūnai, minia į pareigūnus pradėjo mėtyti akmenis ir ledus. Po ko buvo paleistos dujos, visi lakstė. Buvo chaosas. Iš pradžių buvo vienoje Seimo pusėje, paskui kitoje. Su niekuo nesitarė dėl veiksmų. Kitų kaltinamųjų tuo metu nematė, jokioje grupėje nebuvo, pareigūnams nesipriešino. Automobilio „Santana“ stiklo jis neišdaužė, žmonių neprovokavo, viešosios tvarkos nepažeidinėjo.

Liudytojas R. U. teisme paaiškino, kad jis buvo prie Seimo 2009-01-16, matė kaip A. D. mėtė sniego gniūžtes, plyteles.

Liudytojas R. R. teisme paaiškino, kad riaušių metu buvo sulaikytas asmuo, kuris, kaip jis matė, metė į automobilį ledo gabalą ir pataikė į automobilio šoninio langos stiklą. Tas asmuo buvo sulaikytas. Liudytojas patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kur liudytojas nurodė, kad asmuo, ledo gabalu išdaužęs automobilio šoninio lango stiklą, buvo sulaikytas ir prisistatė A. D. (t.22, b.l. 74-75).

2009-01-16 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad automobilis „Santana“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi Gynėjų g. 2, Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje. Automobilio keleivių pusės galinių durelių lango stiklas yra išdaužtas (t.22, b.l. 45-47).

2009-01-18 automobilio apžiūros protokole nurodyta, kad automobilis „Santana“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi adresu Dariaus ir Girėno g. 50, Vilniuje. Automobilio keleivių pusės galinių durelių lango stiklas yra išdaužtas (t.22, b.l. 48-51).

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų kartotekų metu liudytojas A. J. atpažino A. D., kaip asmenį, kuris riaušių metu metė kietą daiktą į jo pusę bei sudaužė automobilio „Santana PS10“ stiklą (t.22, b.1. 58-63)

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų kartotekų metu liudytojas D. V. atpažino A. D., kaip asmenį, kuris riaušių metu metė ledo luitą į policijos pareigūnų pusę bei sudaužė automobilio „Santana PS10“ stiklą (t.22, b.1. 70-73)

Šie įrodymai patvirtina A. D. kaltę dalyvavus riaušėse 2009-01-16, smurtavus, niokojus turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidus viešąją tvarką bei pasipriešinus policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams, todėl jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 283 straipsnio 2 dalį. Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad jis „agitavo šalia stovinčius asmenis šturmuoti Lietuvos Respublikos Seimo rūmus“, kadangi byloje nėra įrodymų patvirtinančių tokią aplinkybę.

Kaltinamasis S. S. teisme kaltu prisipažino iš dalies, paaiškino, kad prie Seimo atvyko po darbo. Nepriklausomybės aikštėje buvo daug žmonių. Vyko neramumai. Po to jis metė į Seimo pastatą iš ledo, tačiau nepataikė, taip pat metė medinę lazdą, ištrauktą iš gėlių vazono, tačiau ši į Seimo rūmus neatsitrenkė. Savo veiksmais jis nieko nesiekė, tiesiog jis neadekvačiai reagavo į situaciją. Būdamas prie Tumo – Vaižganto ir Rotundo gatvių sankryžoje. Čia jis nieko nemėtė. Jis tik dujų užtaisus atmetė nuo savęs. Bet tuo nenorėjo pakenkti. Tuo metu akmenų ir pagalių jis nemėtė.

Ikiteisminio tyrimo metu S. S. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, savo kaltę pripažino iš dalies, parodė, kad 2009-01-16 buvo prie Seimo rūmų, Vilniuje, šaukė, kartu su nepažįstamu kitu žmogumi sulaužė lazdą, kurios vieną galą metė į policijos pareigūnus. Iki to dar metė keletą akmenų į Seimo rūmų langus. Taip pat maždaug 2 kartus metė atgal į policiją jų iššautus į žmonių pusę dujinius užtaisus (t.22, b.l. 194-196).

Liudytojas A. N. teisme patvirtino, jog riaušių metu buvo gautas nurodymas sulaikyti asmenį su lygtai raudonos spalvų striuke. Sulaikant asmuo aktyviai priešinosi, visaip bandė išvengti sulaikymo. Gal po minutės ar dviejų jiems šiaip taip pavyko tam vyriškiui uždėti antrankius. Tuo metu tas asmuo neprisistatė, po to dėl šio įvykio jis surašė tarnybinį pranešimą.

Liudytojo parodymus patvirtina jo 2009-01-16 tarnybinis pranešimas ir jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, jog liudytojas 2009-01-16 apie 15 val. dalyvavo sulaikant už neramumų kurstymą asmenį, kuris kaip vėliau paaiškėjo, yra S. S. (t.22, b.l. 170-172)

Liudytojas R. Š. teisme paaiškino, kad 2009-01-16 jis dalyvavo sulaikant asmenį su oranžine striuke. Liudytojas patvirtino savo parodymus, duotus kitisminio tyrimo metu, kur jis nurodė, kad 2009-01-16 apie 15 val. vienas vaikinas kažką pakėlė nuo Gedimino pr. grindinio ir metė į pareigūnų pusę. Tai negalėjo būti sniegas, nes prospektas buvo nuvalytas, jame sniego nebuvo. Tas vaikinas buvo apsirengęs perpus vertikaliai per vidurį skirta dviejų spalvų, t.y. geltonos ir oranžinės spalvos, striuke, užsidėjęs kapišoną, veidą iki akių užsidengęs baltos spalvos šaliku arba kažkokia kita medžiaga. Sulaikomas šis asmuo bandė bėgti. Jį sulaikius ir pristačius į Vilniaus m. 3 PK buvo nustatyta, kad tai yra S. S. (t.22, b.l.174-176).

Šias aplinkybes patvirtina ir R. Š. 2009-01-16 tarnybiniame pranešime nurodoma informacija, kad 2009-01-16 apie 15 val. per vaizdo stebėjimo kameras buvo pastebėtas jaunuolis, apsirengęs raudonai geltona striuke, kuris turėjo ant veido raištį. Šis jaunuolis savo veiksmais provokavo kitus grupėje buvusius žmones priešintis policijos pareigūnams, mėtė į pareigūnus įvairius daiktus. Jį sulaikius ir pristačius į 3 PK paaiškėjo, kad sulaikytasis yra S. S. (t.22, b.l.173)

S. S. veiksmai, padaryti 2009-01-16 Vilniuje, prie Seimo rūmų, taip pat yra užfiksuoti vaizdo įrašuose.

Šie įrodymai patvirtina S. S. kaltę dalyvavus riaušėse 2009-01-16, smurtavus, niokojus turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidus viešąją tvarką bei pasipriešinus policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams, todėl jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 283 straipsnio 2 dalį. Kaltinime nurodoma, kad S. S. dalyvavo riaušėse 2009-01-16 laikotarpyje nuo 12.00 val. iki 15.10 val., tačiau iš bylos įrodymų matyti, kad riaušių pradžia buvo 12.15 val. Kolegija daro išvadą, kad kaltinimas taisytinas, nes kaltinime nurodyta, jog visi bendrininkai veikė nuo 12.15 val. iki 18.00 val., nustatant, kad S. S. riaušėse dalyvavo nuo 12.15 val.

Kaltinamasis S. Ž. teisme kaltu neprisipažino, paaiškino, kad jis 2009-01-16 prie Seimo su niekuo nesitarė, kas yra konkliudentiniai veiksmai nežino. Iš kaltinamųjų nieko nepažįsta. Jis prie Seimo nieko neniokojo, nesmurtavo, tačiau gal viešąją tvarką ir pažeidė. Tuo metu jis tik kažką lygtai šūkavo, tačiau tiksliau neprisimena. Pripažino, kad metė savo iniciatyva vieną gniūžtę į Seimo sieną. Tačiau tiksliai kaip ten kas buvo neprisimena. Tuo metu minia mėtė daiktus, bet jis akmenų nemėtė, minios neragino, niekam nepadėjo.

Liudytojas R. J. teisme paaiškino, kad po sausio įvykio pažino S. Ž.. Jis su šiuo susipažino 2009-01-16 d., tada kai jie buvo suimti. Jis pats atėjo prie Seimo apie 11 val. Po to pajudėjo link Vyriausybės. Apie 12.30 val., grįžo prie Seimo rūmų. Pusiaukelėje lik Seimo pasijuto aštrus dujų kvapas. Prie Seimo jau buvo pareigūnai su skydais. Jų agresyvi elgsena jį paveikė ir pažemino. Matė, kad pareigūnai šaudo, ilgai negalvodami. Po to pamatė Ž., jis ramino pareigūnus, kad nešaudytų. Po to pareigūnas tempė Ž., o jisai šaukė, kad nieko nepadarė, tada suėmė ir nuvežė į PK. Kiek jis matė, tai Ž. nieko nemėtė į Seimą ar pareigūnus.

Pristačius S. Ž. į policijos komisariatą, 2009-01-16 17 val. 24 min. jam buvo nustatytas 1,66 promilių girtumas (t.22, b.l. 141).

S. Ž. veiksmai, padaryti 2009-01-16 Vilniuje, prie Seimo rūmų, užfiksuoti nuotraukose bei vaizdo įrašuose, kur matyti, kaip S. Ž. stovi prie pat Seimo įėjimo, kurį saugo policijos pareigūnai, po to kartu su kitais ragina eiti į Seimą, stumdosi su policininkais, pritarimo šūksniais ir plodamas pritaria tam, kad daužomi Seimo rūmų stiklai, ima iš kitų asmenų ledo gabalus ir akmenis bei meta juos į Seimo rūmus, vėliau stovėdamas Goštauto gatvėje sako aplinkiniams „Vyrai darykim ką nors, ką čia jie š... mala“, VST pareigūnams būnat prie Seimo rūmų, jų atžvilgiu vartodamas necenzūrinius žodžius pareigūnus vadina „gaidžiais“.

Nuotraukos ir vaizdo įrašai patvirtina S. Ž. kaltę dalyvavus riaušėse 2009-01-16, smurtavus, niokojus turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidus viešąją tvarką bei pasipriešinus policijos bei Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams, todėl jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 283 straipsnio 2 dalį. Liudytojo R. J. parodymai nepaneigia nuotraukose ir vaizdo įrašuose užfiksuotų kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, juo labiau, kad liudytojas pripažino, jog jis S. Ž. matė tik prieš pat jo sulaikymą, todėl teisėjo kolegija daro išvada, kad nuotraukos ir vaizdo įrašai visiškai patvirtina kaltinamojo kaltę. Kaltinime nurodoma, kad S. Ž. dalyvavo riaušėse 2009-01-16 laikotarpyje nuo 12.00 val. iki 16.50 val., tačiau iš bylos įrodymų matyti, kad riaušių pradžia buvo 12.15 val. Kolegija daro išvada, kad kaltinimas taisytinas, nes kaltinime nurodyta, jog visi bendrininkai veikė nuo 12.15 val. iki 18.00 val., nustatant, kad S. Ž. riaušėse dalyvavo nuo 12.15 val.

Kaltinamasis A. P. teisme kaltu prisipažino iš dalies, paaiškino, kad Seimo pastato langų stiklų nedaužė. Sniegą metė, tai padarė du kartus, tačiau sniegą metė į netoliese buvusį draugą, kad šis į jį atkreiptų dėmesį. Iš kaltinamųjų nieko nepažįsta. Su niekuo nesitarė. Jis šūkavo, kokiais žodžiais neatsimena, švilpė. Gal keikėsi necenzūriniais žodžiais. Matė kitus žmones, kurie mėtė kiaušinius, sniegą.

A. P. veiksmai, padaryti 2009-01-16 Vilniuje, prie Seimo rūmų, užfiksuoti nuotraukose bei vaizdo įrašuose, kur matyti, kaip jis meta daiktus į Seimo rūmus.

Nuotraukos ir vaizdo įrašai patvirtina A. P. kaltę dalyvavus riaušėse 2009-01-16, smurtavus, niokojus turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidus viešąją tvarką bei pasipriešinus policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams, todėl jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 283 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis L. I. teisme kaltu prisipažino iš dalies, paaiškino, kad jis atsitiktinai atsirado prie Seimo, buvo vienas. Jis nieko nemetė, nei į pareigūnus, nei į Seimo pastatą. Pareigūnai jį provokavo, grasino ginklais. Iš pradžių kas vyko aplinkui jam nebuvo baisu, jis tik žiūrėjo, o po to jam neišlaikė nervai. Kitų asmenų veiksmų nematė. Jis vienas ėjo, tačiau gal ir buvo šone kas nors. Tą dieną buvo blaivus. Be to, prie Seimo buvusių įvykių metu į jį pataikė kulka, po ko jis laukė greitosios pagalbos. Prie Seimo jo niekas nesulaikė. Salėje esančių asmenų nepažinojo. Būdamas prie Seimo, su niekuo nesitarė. Jis prieš spirdamas pareigūnui į skydą, neragino žmonių.

Liudytojas E. Š. teisme paaiškino, kad jis riaušiu metu matė L. I. Goštauto gatvėje, stumiant žmones nuo Seimo link Neries upės, Tumėno gatve. Jis aktyviai demonstravo nepasitenkinimą valdžia, taip pat jų atžvilgiu. Agitavo minią, pats buvo priėjęs prie jų.

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų kartotekų metu liudytojas E. Š. atpažino L. I. kaip asmenį, kuris riaušių metu spyrė į pareigūnų skydus ir provokavo kitus asmenis pulti pareigūnus (t.17, b.l.47-53)

Liudytojas A. J. teisme paaiškino, kad jis įsidėmėjo riaušėse dalyvavusį L. I., kuris provokavo kitus žmones, mėtė į juos daiktus, daužė jų skydus, brovėsi pro juos, mėtė į juos pagalius. Be to šis skatino žmones neteisėtiems veiksmams ir žodžiu ir necenzūriniais žodžiais.

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų kartotekų metu liudytojas A. J. atpažino L. I., kaip asmenį, kuris riaušių metu spardė ir daužė pareigūnų skydus (t.17, b.1.151-158)

Liudytojas R. L. teisme paaiškino, kad jis riaušių metu matė L. I., kuris pažeidinėjo viešąją tvarką, agitavo minią daryti neteisėtus veiksmus, bandė prasiveržti pro jų sieną.

Liudytojas M. G. teisme paaiškino, kad jis 2009-01-16 riaušių metu matė ir įsidėmėjo L. I., kuris aktyviai puolė juos ir ne kartą į juos metė akmenį, trenkė kojomis, buvo užsimojęs pagaliu.

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų kartotekų metu liudytojas M. G. atpažino L. I., kaip asmenį, kuris riaušių metu mėtė akmenis į pareigūnus, daužė skydus, aktyviai kurstė kitus riaušių dalyvius pulti pareigūnus (t.15, b.1.73-74).

Liudytojas A. B. teisme paaiškino, kad 2009-01-16 dirbo prie Seimo rūmų. Nurodė, kad teismo salėje atpažino L. I., kuris riašių metu bandė atimti iš jų skydus, naudodamas aktyvius veiksmus, smūgiavo kojomis.

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų kartotekų metu liudytojas V. G. atpažino L. I., kaip asmenį, kuris riaušių metu mėtė akmenis į pareigūnus, daužė skydus, aktyviai kurstė kitus riaušių dalyvius pulti pareigūnus (t.15, b.1.115-116)

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų kartotekų metu liudytojas A. P. atpažino L. I., kaip asmenį, kuris riaušių metu mėtė akmenis į pareigūnus, daužė skydus, aktyviai kurstė kitus riaušių dalyvius pulti pareigūnus (t.15, b.1.127-131)

L. I. veiksmai, padaryti 2009-01-16 Vilniuje, prie Seimo rūmų, užfiksuoti nuotraukose bei vaizdo įrašuose, kur matyti, kaip jis puola pareigūnus, saugančius Seimo prieigas, koja spiria į skydą, bando trenkti ranka, tačiau pašautas, atsitraukia.

2009-01-16 17 val. 39 min. Vilniaus m. 7-ojo PK patalpose L. I. nustatytas 1.02 promilės girtumas (t. 23, b.l. 68).

Liudytojų parodymai, atpažinimo protokolai, nuotraukos ir vaizdo įrašai patvirtina L. I. kaltę dalyvavus riaušėse 2009-01-16, smurtavus, niokojus turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidus viešąją tvarką ir pasipriešinus policijos bei Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams, todėl jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 283 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis S. A. teisme kaltu prisipažino iš dalies, paaiškino, kad 2009-01-16 jis nuėjo prie Seimo, kur buvo daug žmonių. Jis apie 15.00 val. išdaužė Seimo rūmų langą. Lango stiklą išdaužė prie geležinių vartų, Gedimino prospekte. Jis mėtė sniego gniūžtes nuo Žvėryno tilto. Tuo metu nieko nepažinojo, su niekuo kartu neveikė. Matė kitų asmenų veiksmus: buvo jų šūkavimas, sniego mėtymas, matė kaip minia pradėjo mėtyti akmenis į Seimą. S. A. veiksmai, padaryti 2009-01-16 Vilniuje, prie Seimo rūmų, užfiksuoti nuotraukose bei vaizdo įrašuose.

Liudytojas A. L. teisme paaiškino, kad riaušių metu jis fiksavo riaušes vaizdo kamera. Filmavimo metu įsidėmėjo kelis asmenis. Tai S. A., kuris daužė Seimo langus, išdaužė mažiausiai du langus. Be to, jis mėtė sniego gniūžtes į pareigūnus.

Liudytojas D. R. teisme paaiškino, kad 2009-01-16 viską fiksavo fotoaparatu. Matė S. A., kuris metė akmenis į Seimo langus, jis juos net keliose vietose metė. Jis negali pasakyti, kai S. A. išdaužė langų. Tačiau jis tiksliai matė kaip šis išdaužė Seimo rūmų kampinį langą. Tuo metu jis metė akmenį ir dužo langai, toje vietoje tuo metu jisai buvo vienas. Jis tuo metu A. nufotografavo. S. A. metė ne vieną kartą, tačiau neskaičiavo kiek kartų jis metė į Seimo rūmų langus. Jis ne kiekvieną kartą fiksavo kaip A. metė, tačiau matė kaip jis išdaužė langą.

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų kartotekų metu liudytojas D. R. atpažino S. A., kaip asmenį, kuris riaušių metu daužė Seimo pastato langus (t.16, b.1.50-54).

Liudytojas R. U. teisme paaiškino, kad jis buvo prie Seimo 2009-01-16, matė S. A., kuris mėtė akmenis.

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų kartotekų metu liudytojas R. U. atpažino S. A., kaip asmenį, kuris riaušių metu mėtė akmenis ir kitus daiktus į pareigūnus (t.16, b.1.34-41)

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų kartotekų metu liudytojas E. S. atpažino S. A., kaip asmenį, kuris riaušių metu mėtė daiktus į pareigūnus, išdaužė Seimo pastato langą (t.15, b.1.27-28)

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų kartotekų metu liudytojas G. J. atpažino S. A., kaip asmenį, kuris riaušių metu akmenimis ir ledo gabalais daužė Seimo rūmų langus (t.16, b.1.185-192).

S. A. veiksmai, padaryti 2009-01-16 Vilniuje, prie Seimo rūmų, užfiksuoti nuotraukose bei vaizdo įrašuose, kur matyti, kaip jis daužo Seimo rūmų langus.

Liudytojų parodymai, atpažinimo protokolai, nuotraukos ir vaizdo įrašai patvirtina S. A. kaltę dalyvavus riaušėse 2009-01-16, smurtavus, niokojus turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidus viešąją tvarką bei pasipriešinus policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams, todėl jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 283 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis M. G. teisme kaltu prisipažino iš dalies, paaaiškino, kad 2009-01-16 buvo prie Seimo su T. Č., kur jus juo išsiskyrė. Nemėtė, kol pareigūnai nepradėjo šaudyti. Turto neniokojo, nesipriešino policijos pareigūnams. Neatsimena ar provokavo, gal ir sakė, kad „einam“. Jis nieko nelaužė. Metė tik tai sniegą. Be to, metė į pareigūnus akmenį.

Liudytojas R. U. teisme paaiškino, kad jis prie Seimo 2009-01-16 matė M. G. mėtantį akmenis ir sniegą į pareigūnus. Matė jį Gedimino prospekte, priešais Seimo rūmus, jis buvo kaip „žmonių tvoros“ dalis. Jis po to buvo ant Žvėryno tilto, po to jį matė ardantį grindinį. Atstumai tarp jo iki G. buvo nuo 1 metro iki 30 metrų. Kai jis buvo ant tilto, G. buvo taip pat ant tilto. Jisai akmenis paėmė už tilto, po to perėjo į dešine pusę. G. buvo vienas iš aktyvesnių asmenų.

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų kartotekų metu liudytojas R. U. atpažino M. G., kaip asmenį, kuris riaušių metu mėtė akmenis ir kitus daiktus į pareigūnus (t.16, b.1.31-32, 34-41)

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų kartotekų metu liudytojas S. S. atpažino M. G., kaip asmenį, kuris riaušių metu mėtė stiklinius butelius, akmenis ir sniego gniūžtes į VST pareigūnus (t.17, b.1.82-84)

M. G. veiksmai, padaryti 2009-01-16 Vilniuje, prie Seimo rūmų, užfiksuoti nuotraukose bei vaizdo įrašuose, kur matyti, kaip jis metą ledo gabalą į pareigūnus, šaukia jų adresu „pyderas“.

Liudytojo parodymai, atpažinimo protokolai, nuotraukos ir vaizdo įrašai patvirtina M. G. kaltę dalyvavus riaušėse 2009-01-16, smurtavus, niokojus turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidus viešąją tvarką bei pasipriešinus policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams, todėl jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 283 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis A. L. teisme kaltu prisipažino iš dalies, paaiškino, kad buvo prie Seimo. Pripažino, jog kai pareigūnai nieko neperspėję pradėjo šaudyti, jis paėmė degtinės buteliuką ir metė į Seimo langą. Nežino, ar pataikė. Jis buvo labai supykęs. Metė butelius į langą, po ko pyktis atslūgo. Tada stovėjusių pareigūnų grupė pradėjo judėti link jų. Jis vėliau ginklą išsitraukė instinktyviai, norėjo pareigūnams parodyti, kad žmonės gali apsisaugoti. Šovė iš ginklo du kartus. Tačiau neigia, kad šovė iš to ginklo, kuris buvo rastas ikiteisminio tyrimo metu ir kuris nurodytas kaltinamajame akte. Ginklas, iš kurio jis tuo metu prie Seimo šovė, ir šiuo metu iš jo neišimtas. Jis jį turėdavo su savimi. Pripažino, kad gal vieną kartą metė sniego gniūžtę, tačiau ledo gabalų ir akmenų nemėtė. Stiklinį buteliuką metė į Seimo pastato sieną, o kitas jo mestas buteliukas pataikė į Seimo lango stiklo kampą, kuris išdaužė tik lango stiklo kraštą. Tuo metu prie Seimo turėtą ginklą, iš kurio iššovė, jis nusipirko Gariūnuose, bet tuo metu jis tą revolverį pametė. Tai buvo plastmasinis ginklas.

Liudytojas V. V. teisme paaiškino, kad 2009-01-16 jis buvo prie Seimo rūmų, matė, kad šaudė A. L.. Jis šį atpažino ikiteisminio tyrimo metu. A. L. šaudė dujiniu pistoletu. Be to, kiek jis matė iš vaizdo medžiagos, A. L. į Seimo rūmų langą metė butelį. Tačiau tuo metu A. L. sulaikytas nebuvo, bet vėliau buvo išsiaiškinta kas jis toks. L. pistoletas buvo su apkaba, o jo šaudymas buvo nukreiptas į pareigūnus.

Liudytojas R. F. teisme paaiškino, kad jis direktorius tos įmonės, kurioje dirbo L. Sužinojo praėjus 2-3 dienoms po įvykių iš jo draugės apie tai kad A. L. sulaikytas. Ieškant automobilio dokumentų, atidarė A. L. spintelę ir ten rado dujinį pistoletą.

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų kartotekų metu liudytojas G. J. atpažino A. L., kaip asmenį, kuris riaušių metu akmenimis ir ledo gabalais daužė Seimo rūmų langus (t.16, b.1.185-192)

2009-06-02 specialisto išvada Nr.140-(1576)-IS1-4375 patvirtina, kad tirti pateiktas pramoninės gamybos (Vokietija) 9 mm kalibro „POBEDA“ modelio dujinis pistoletas UMAREX Nr.007024677, skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, vadovaujantis LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskiriamas D kategorijos šaunamiesiems ginklams. Pistoletas tvarkingas ir tinkamas šaudyti (t.23, b.l.178-179).

Įtariamojo A. L. veiksmai, padaryti 2009-01-16 Vilniuje, prie Seimo rūmų, užfiksuoti nuotraukose bei vaizdo įrašuose, kur matyti, kaip jis du kartus šauna į pareigūnų pusę, daužo Seimo rūmų langus.

Liudytojų parodymai, atpažinimo protokolas, specialisto išvada, nuotraukos ir vaizdo įrašai patvirtina A. L. kaltę dalyvavus riaušėse 2009-01-16, smurtavus, niokojus turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidus viešąją tvarką bei pasipriešinus policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams, panaudojus riašių metu šaunamąjį ginklą, todėl jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 283 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija kaltinamojo A. L. parodymus, kad jis prie Seimo į pareigūnus šaudė ne dujiniu pistoletu, kuris buvo surastas jo spintelėje, o plastmasiniu žaisliniu revolveriu, teismas vertina kritiškai. Ikiteisminio tyrimo metu pirmos apklausos metu A. L. aplamai neigė turėjęs ginklą, teigė, kad turėtą dujinį pistoletą jis buvo pardavęs ir daugiau jokių ginklų nėra turėjęs (t. 23, b.l. 138-139). Papildomos apklausos metu po to, kai jam buvo parodytas vaizdo įrašas, jau teigė, kad jis prie Seimo šaudė vaikišku plastmasiniu revolveriu, taip pat pripažino, kad jis turi dujinį pistoletą (t.23, b.l. 140-141). Taigi, matyti, jog kaltinamojo parodymai dėl šaudymo ir ginklo turėjimo buvo prieštaringi ir nenuoseklūs, dėl ko kolegija jais netiki ir atmeta, bei daro išvadą, kad yra įrodyta, jod A. L. dalyvaudamas riaušėse panaudojo šaunamąjį ginklą.

Kaltinamasis V. L. teisme kaltu prisipažino iš dalies, paaiškino, kad 2009-01-16 prie Seimo atvyko apie 11.30 val., ėjo pažiūrėti kas ten vyksta. Iš kaltinamųjų nieko nepažinojo. Kitų asmenų neprovokavo, turto neniokojo. Gal pasakė pora keiksmažodžių VST pareigūnų atžvilgiu, bet jiems nesipriešino. Jis metė link VST pareigūnų 4 sniego gniūžtes, 0,5 taros butelį ir plastmasinį butelį. Tačiau ledo gabalų nemėtė, kaip ir į Seimo pastatą nieko nemetė.

V. L. veiksmai, padaryti 2009-01-16 Vilniuje, prie Seimo rūmų, užfiksuoti nuotraukose bei vaizdo įrašuose, kur matyti, kaip jis mėto sniegą, ledo gabalus į pareigūnus, Seimo pastatą.

Kaltinamojo parodymai, nuotraukos ir vaizdo įrašai patvirtina V. L. kaltę dalyvavus riaušėse 2009-01-16, smurtavus, niokojus turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidus viešąją tvarką bei pasipriešinus policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams, todėl jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 283 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmių.

Skirdamas D. S., T. Š., R. V., G. L., E. Š., A. D., T. Č., K. L., J. Š., E. Ž., A. A., S. S., A. A., T. V., A. A., Č. D., Č. B., T. Č., V. K., A. D., S. S., S. Ž., A. P., L. I., S. A., M. G., A. L., V. L. bausmes, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalies ir 55 straipsnio nuostatas, t.y. į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo stadiją, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Tačiau baudžiamasis įstatymas už LR BK 283 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numato tik laisvės atėmimą iki šešerių metų.

D. S. anksčiau neteistas. Jis įvykdė tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie apysunkių nusikaltimų. D. S. 2006-12-21 ir 2007-10-26 baustas administracine tvarka už nedidelį chuliganizmą (t.18, b.l. 3-4), į narkologinę, psichikos sveikatos priežiūros įskaitas neįrašytas, negydytas (t.18, b.l. 43-46). Jis šiuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju.

Teismas nenustatė D. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje ir apsvaigęs nuo alkoholio (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai).

Įvertinęs D. S. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslus, kurių vedamas jis darė nusikaltimą, nusikalstamos veikos stadiją, ir į jo vaidmenį nusikaltime, be to jog jo atsakomybę sunkina dvi sunkinančios aplinkybės, teismas daro išvadą, kad D. S. skirtina laisvės atėmimo bausmė, žemiau įstatymo sankcijoje numatytam vidurkiui. Įvertinęs tai, jog D. S. vedęs, šiuo metu dirba, be to teisiamas pirmą kartą už apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

T. Š. anksčiau neteistas. Jis įvykdė tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie apysunkių nusikaltimų. T. Š. laikotarpyje nuo 2008-01-04 iki 2009-02-24 3 kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (t.18, b.1. 63-69), į narkologinę, psichikos sveikatos priežiūros įskaitas neįrašytas, negydytas (t.18, b.l. 72-74). Jis šiuo metu dirba dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) plytelių klojėju.

Teismas nenustatė T. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje ir apsvaigęs nuo alkoholio (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai).

Įvertinęs T. Š. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslus, kurių vedamas jis darė nusikaltimą, nusikalstamos veikos stadiją, ir į jo vaidmenį nusikaltime, be to jog jo atsakomybę sunkina dvi sunkinančios aplinkybės, teismas daro išvadą, kad T. Š. skirtina laisvės atėmimo bausmė, žemiau įstatymo sankcijoje numatytam vidurkiui. Įvertinęs tai, jog T. Š. dirba, be to teisiamas pirmą kartą už apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

R. V. teistas. Jis, neatlikęs bausmės pagal Vilniaus apygardos teismo 2008-06-11 nuosprendį, įvykdė tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie apysunkių nusikaltimų. R. V. laikotarpiu nuo 2006-03-20 iki 2008-12-27 15 kartų baustas administracine tvarka už smulkų svetimo turto pagrobimą, nedidelį chuliganizmą, alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose, pasipriešinimą policijos pareigūnui bei KET pažeidimus (t.18, b.1. 115-122), į narkologinę įskaitą neįrašytas. Į psichiatrinę įskaitą įrašytas, tačiau skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (t.18, b.l. 108-113). Jis iki nusikalstamos veikos padarymo nedirbo, nesimokė. Šiuo metu jis atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-12-17 nuosprendį.

Teismas nenustatė R. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje ir apsvaigęs nuo alkoholio (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai).

Įvertinęs R. V. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslus, kurių vedamas jis darė nusikaltimą, nusikalstamos veikos stadiją, ir į jo vaidmenį nusikaltime, be to jog jo atsakomybę sunkina dvi sunkinančio aplinkybės, teismas daro išvadą, kad R. V. skirtina laisvės atėmimo bausmė, žemiau įstatymo sankcijoje numatytam vidurkiui. Įvertinęs tai, kad R. V. bendrai 5 kartus teistas, neatlikęs bausmės pagal Vilniaus apygardos teismo 2008-06-11 nuosprendį, įvykdė apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl jam bausmės vykdymas neatidedamas.

G. L. anksčiau teistas, teistumas išnykęs. Jis įvykdė tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie apysunkių nusikaltimų. G. L. laikotarpyje nuo 2004-09-04 iki 2008-12-10 18 kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (t.18, b.1. 183-197), į narkologinę, psichikos sveikatos priežiūros įskaitas neįrašytas, negydytas (t.18, b.l. 178-180). Jis iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, šiuo metu jis kitoje baudžiamojoje byloje.

Teismas nenustatė G. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Įvertinęs G. L. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslus, kurių vedamas jis darė nusikaltimą, nusikalstamos veikos stadiją, ir į jo vaidmenį nusikaltime, be to jog jo atsakomybę sunkina viena sunkinanti aplinkybė, teismas daro išvadą, kad G. L. skirtina laisvės atėmimo bausmė, žemiau įstatymo sankcijoje numatytam vidurkiui. Įvertinęs tai, kad G. L. teisiamas pirmą kartą už apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

E. Š. anksčiau neteistas. Jis įvykdė tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie apysunkių nusikaltimų. E. Š. 2007-01-15 baustas administracine tvarka už KET pažeidimą (t.19, b.1. 20-24), į narkologinę, psichikos sveikatos priežiūros įskaitas neįrašytas, negydytas (t.19, b.l.27-29). Jis iki nusikalstamos veikos padarymo nedirbo, nesimokė. Šiuo metu registruotas darbo biržoje. Jam nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, jis turi mažametį sūnų.

Teismas nenustatė E. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje ir apsvaigęs nuo alkoholio (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai).

Įvertinęs E. Š. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslus, kurių vedamas jis darė nusikaltimą, nusikalstamos veikos stadiją, ir į jo vaidmenį nusikaltime, be to jog jo atsakomybę sunkina dvi sunkinančios aplinkybės, teismas daro išvadą, kad E. Š. skirtina laisvės atėmimo bausmė, žemiau įstatymo sankcijoje numatytam vidurkiui. Įvertinęs E. Š. nedarningumo lygį, jog jis turi mažametį sūnų, teisiamas pirmą kartą už apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

A. D. anksčiau neteistas. Jis įvykdė tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie apysunkių nusikaltimų. A. D. 2008-01-29 baustas administracine tvarka už KET pažeidimą (t.19, b.1. 36), į narkologinę, psichikos sveikatos priežiūros įskaitas neįrašytas, negydytas (t.19, b.l.85-88). Jis iki nusikalstamos veikos padarymo nedirbo, nesimokė. Šiuo metu mokosi Dabužinsko mokykloje.

Teismas nenustatė A. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Įvertinęs A. D. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslus, kurių vedamas jis darė nusikaltimą, nusikalstamos veikos stadiją, ir į jo vaidmenį nusikaltime, be to jog jo atsakomybę sunkina viena sunkinanti aplinkybė, teismas daro išvadą, kad A. D. skirtina laisvės atėmimo bausmė, žemiau įstatymo sankcijoje numatytam vidurkiui. Įvertinęs tai, jog A. D. mokosi, teisiamas pirmą kartą už apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

T. Č. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas, teistumas išnykęs. Jis įvykdė tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie apysunkių nusikaltimų. T. Č. laikotarpyje nuo 2005-02-25 iki 2008-03-28 6 kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (t.19, b.1. 109-111), į narkologinę įskaitą neįrašytas. Į psichiatrinę įskaitą įrašytas, tačiau skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (t.19, b.l. 121-127). Jis iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo pagal patentą, nesimokė. Vilniaus apygardos teismo 2010-02-12 nuosprendžiu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-10-30 nuosprendis pakeistas, T. Č. už nusikaltimo, numatyto LR BK 253 str. 1 d. padarymą, paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, pritaikius LR BK 75 str., atidėtas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams bei nustatytas T. Č. įpareigojimas, kad be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvyktų iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Šiuo metu jis suimtas kitoje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje.

Teismas nenustatė T. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Įvertinęs T. Č. asmenybę, jog jis vedęs, turi vaiką, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslus, kurių vedamas jis darė nusikaltimą, nusikalstamos veikos stadiją, ir į jo vaidmenį nusikaltime, be to jog jo atsakomybę sunkina viena sunkinanti aplinkybės, teismas daro išvadą, kad T. Č. skirtina laisvės atėmimo bausmė, žemiau įstatymo sankcijoje numatytam vidurkiui. Įvertinęs T. Č. teistumus, kad jis įvykdė apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas sprendžia, kad jis iš ankstesnio nuteisimo reikiamų išvadų nepadarė, priešingai linkęs nusikalsti. Todėl teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl jam bausmės vykdymas neatidedamas.

K. L. anksčiau teistas, teistumas išnykęs. Jis įvykdė tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie apysunkių nusikaltimų. K. L. 2005-06-13 ir 2008-04-05 2 kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (t.19, b.1. 157-160), į narkologinę, psichikos sveikatos priežiūros įskaitas neįrašytas, negydytas (t.19, b.l. 166-168). Jis iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo pagal patentą, vedęs. Šiuo metu jis suimtas kitoje baudžiamojoje byloje.

Teismas nenustatė K. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Įvertinęs K. L. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslus, kurių vedamas jis darė nusikaltimą, nusikalstamos veikos stadiją, ir į jo vaidmenį nusikaltime, be to jog jo atsakomybę sunkina viena sunkinanti aplinkybė, teismas daro išvadą, kad K. L. skirtina laisvės atėmimo bausmė, žemiau įstatymo sankcijoje numatytam vidurkiui. Įvertinęs tai, kad K. L. vedęs, teisiamas pirmą kartą už apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

J. Š. anksčiau neteistas. Jis įvykdė tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie apysunkių nusikaltimų. J. Š. laikotarpyje nuo 2006-06-14 iki 2009-03-22 7 kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (t.24, b.1. 26-28), į narkologinę, psichikos sveikatos priežiūros įskaitas neįrašytas, negydytas (t.24, b.l. 101, 116, 120-121). Šiuo metu jis dirba, sportuoja.

Teismas nenustatė J. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Įvertinęs J. Š. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslus, kurių vedamas jis darė nusikaltimą, nusikalstamos veikos stadiją, ir į jo vaidmenį nusikaltime, be to jog jo atsakomybę sunkina viena sunkinanti aplinkybė, teismas daro išvadą, kad J. Š. skirtina laisvės atėmimo bausmė, žemiau įstatymo sankcijoje numatytam vidurkiui. Įvertinęs tai, kad J. Š. dirba ir teisiamas pirmą kartą už apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

E. Ž. anksčiau teistas, teistumas išnykęs. Jis įvykdė tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie apysunkių nusikaltimų. E. Ž. laikotarpyje nuo 2004-08-24 iki 2007-12-13 7 kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (t.24, b.1. 30-32), į narkologinę įskaitą neįrašytas (t.24, b.1.125). Į psichiatrinę įskaitą įrašytas, tačiau skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (t.20, b.l. 44-46). Jis nedirba.

Teismas nenustatė E. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Įvertinęs E. Ž. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslus, kurių vedamas jis darė nusikaltimą, nusikalstamos veikos stadiją, ir į jo vaidmenį nusikaltime, be to jog jo atsakomybę sunkina viena sunkinanti aplinkybė, teismas daro išvadą, kad E. Ž. skirtina laisvės atėmimo bausmė, žemiau įstatymo sankcijoje numatytam vidurkiui. Įvertinęs tai, kad E. Ž. jauno amžiaus, teisiamas pirmą kartą už apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

A. A. anksčiau teistas, teistumas išnykęs. Jis įvykdė tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie apysunkių nusikaltimų. A. A. laikotarpyje nuo 2007-02-26 iki 2008-08-07 5 kartus baustas administracine tvarka už alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose ir už KET pažeidimus (t.25, b.1.74-75), į narkologinę, psichikos sveikatos priežiūros įskaitas neįrašytas, negydytas (t.25, b.l. 105-110, 114, 117-118). Šiuo metu jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) autošaltkalviu.

Teismas nenustatė A. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje ir apsvaigęs nuo alkoholio (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai).

Įvertinęs A. A. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslus, kurių vedamas jis darė nusikaltimą, nusikalstamos veikos stadiją, ir į jo vaidmenį nusikaltime, be to jog jo atsakomybę sunkina dvi sunkinančios aplinkybės, teismas daro išvadą, kad A. A. skirtina laisvės atėmimo bausmė, žemiau įstatymo sankcijoje numatytam vidurkiui. Įvertinęs tai, kad A. A. dirba ir teisiamas pirmą kartą už apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

S. S. anksčiau neteistas. Jis įvykdė tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie apysunkių nusikaltimų. S. S. laikotarpyje nuo 2003-02-22 iki 2004-08-24 4 kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (t.25, b.1. 76-77), į narkologinę, psichikos sveikatos priežiūros įskaitas neįrašytas, negydytas (t.25, b.l.105-110, 113, 117-118). Šiuo metu jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) autošaltkalviu, darbdavio charakterizuojamas teigiamai.

Teismas nenustatė S. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje ir apsvaigęs nuo alkoholio (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai).

Įvertinęs S. S. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslus, kurių vedamas jis darė nusikaltimą, nusikalstamos veikos stadiją, ir į jo vaidmenį nusikaltime, be to jog jo atsakomybę sunkina dvi sunkinančios aplinkybės, teismas daro išvadą, kad S. S. skirtina laisvės atėmimo bausmė, žemiau įstatymo sankcijoje numatytam vidurkiui. Įvertinęs tai, kad S. S. turi šeimą, tris vaikus, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai ir teisiamas pirmą kartą už apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

A. A. anksčiau neteistas. Jis įvykdė tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie apysunkių nusikaltimų. A. A. laikotarpiu nuo 2006-06-07 iki 2006-09-26 4 kartus baustas administracine tvarka už nedidelį chuliganizmą (t.24, b.1. 85), į narkologinę, psichikos sveikatos priežiūros įskaitas neįrašytas, negydytas (t.24, b.l. 102, 119, 120-121). Šiuo metu jis registruotas Darbo biržoje.

Teismas nenustatė A. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Įvertinęs A. A. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslus, kurių vedamas jis darė nusikaltimą, nusikalstamos veikos stadiją, ir į jo vaidmenį nusikaltime, be to jog jo atsakomybę sunkina viena sunkinanti aplinkybė, teismas daro išvadą, kad A. A. skirtina laisvės atėmimo bausmė, žemiau įstatymo sankcijoje numatytam vidurkiui. Įvertinęs tai, kad A. A. registruotas Darbo biržoje ir teisiamas pirmą kartą už apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

T. V. anksčiau neteistas. Jis įvykdė tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie apysunkių nusikaltimų. T. V. administracine tvarka nebaustas (t.24, b.1.13), į narkologinę, psichikos sveikatos priežiūros įskaitas neįrašytas, negydytas (t.24, b.l.92, 116, 120-121). Šiuo metu jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) indų plovėju.

Teismas nenustatė T. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Įvertinęs T. V. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslus, kurių vedamas jis darė nusikaltimą, nusikalstamos veikos stadiją, ir į jo vaidmenį nusikaltime, be to jog jo atsakomybę sunkina viena sunkinanti aplinkybė, teismas daro išvadą, kad T. V. skirtina laisvės atėmimo bausmė, žemiau įstatymo sankcijoje numatytam vidurkiui. Įvertinęs tai, kad T. V. dirba ir teisiamas pirmą kartą už apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

A. A. anksčiau neteistas. Jis įvykdė tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie apysunkių nusikaltimų. A. A. 2007-06-27 baustas administracine tvarka už KET pažeidimą (t.24, b.1.64), į narkologinę, psichikos sveikatos priežiūros įskaitas neįrašytas, negydytas (t.24, b.l. 108, 117, 120-121). Šiuo metu jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) frezuotoju.

Teismas nenustatė A. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Įvertinęs A. A. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslus, kurių vedamas jis darė nusikaltimą, nusikalstamos veikos stadiją, ir į jo vaidmenį nusikaltime, be to jog jo atsakomybę sunkina viena sunkinanti aplinkybė, teismas daro išvadą, kad A. A. skirtina laisvės atėmimo bausmė, žemiau įstatymo sankcijoje numatytam vidurkiui. Įvertinęs tai, kad A. A. dirba ir teisiamas pirmą kartą už apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Č. D. anksčiau neteistas. Jis įvykdė tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie apysunkių nusikaltimų. Č. D. laikotarpiu nuo 2004-05-26 iki 2008-10-07 5 kartus baustas administracine tvarka už smulkų svetimo turto pagrobimą, nedidelį chuliganizmą bei KET pažeidimus (t.21, b.1. 118-120), įrašytas į narkologinę, psichikos sveikatos priežiūros įskaitas, gydytas psichiatrijos ligoninėje (t.21, b.l. 124, 125, 126). 2009-05-04 ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizės išvadoje Nr.78TPK-117 nurodyta, kad Č. D. praeityje taip pat ir nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo, nuo 2006 m. jam konstatuojamas organinis asmenybės sutrikimas, nusikalstamos veikos padarymo metu dėl psichikos būsenos jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Nusikalstamos veikos padarymo metu Č. D. nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Č. D. šiuo metu konstatuojamas organinis asmenybės sutrikimas, dėl psichikos sveikatos būklės jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Įvykio metu Č. D. nebuvo fiziologinio afekto būsenoje arba kitoje emocinėje būsenoje, kuri galėjo turėti esminės įtakos jo sąmonei ir veiklai. Dėl psichikos sveikatos būklės jis gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir stoti prieš teismą. Č. D. priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymas nereikalingas (t.21, b.l. 135-137). Šiuo metu jis nedirba, registruotas Darbo biržoje, jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis.

Teismas nenustatė Č. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Įvertinęs Č. D. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslus, kurių vedamas jis darė nusikaltimą, nusikalstamos veikos stadiją, ir į jo vaidmenį nusikaltime, be to jog jo atsakomybę sunkina viena sunkinanti aplinkybė, teismas daro išvadą, kad Č. D. skirtina laisvės atėmimo bausmė, žemiau įstatymo sankcijoje numatytam vidurkiui. Įvertinęs tai, kad Č. D. vedęs, jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, jis registruotas Darbo biržoje ir teisiamas pirmą kartą už apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Č. B. anksčiau neteistas. Jis įvykdė tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie apysunkių nusikaltimų. Č. B. 2004-03-18 baustas administracine tvarka už KET pažeidimą (t.21, b.1. 155-156), į narkologinę, psichikos sveikatos priežiūros įskaitas neįrašytas, negydytas (t.21, b.l. 160-162). Šiuo metu jis nedirba, tačiau registruotas Darbo biržoje.

Teismas nenustatė Č. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje ir apsvaigęs nuo alkoholio (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai).

Įvertinęs Č. B. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslus, kurių vedamas jis darė nusikaltimą, nusikalstamos veikos stadiją, ir į jo vaidmenį nusikaltime, be to jog jo atsakomybę sunkina dvi sunkinančios aplinkybės, teismas daro išvadą, kad Č. B. skirtina laisvės atėmimo bausmė, žemiau įstatymo sankcijoje numatytam vidurkiui. Įvertinęs tai, kad Č. B. vedęs, registruotas Darbo biržoje ir teisiamas pirmą kartą už apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

T. Č. anksčiau neteistas. Jis įvykdė tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie apysunkių nusikaltimų. T. Č. 2008-07-28 baustas administracine tvarka už nedidelį chuliganizmą (t.24, b.1.8), į narkologinę, psichikos sveikatos priežiūros įskaitas neįrašytas, negydytas (t.24, b.l. 91, 115). Šiuo metu jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) virėju.

Teismas nenustatė T. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje ir apsvaigęs nuo alkoholio (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai).

Įvertinęs T. Č. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslus, kurių vedamas jis darė nusikaltimą, nusikalstamos veikos stadiją, ir į jo vaidmenį nusikaltime, be to jog jo atsakomybę sunkina dvi sunkinančios aplinkybės, teismas daro išvadą, kad T. Č. skirtina laisvės atėmimo bausmė, žemiau įstatymo sankcijoje numatytam vidurkiui. Įvertinęs tai, kad T. Č. dirba, ir teisiamas pirmą kartą už apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

V. K. anksčiau neteistas. Jis įvykdė tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie apysunkių nusikaltimų. V. K. 2008-05-14 baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (t.24, b.1. 70-71), į narkologinę, psichikos sveikatos priežiūros įskaitas neįrašytas, negydytas (t.24, b.l. 104, 118, 120-121, 133). Šiuo metu jis dirba registruotas Darbo biržoje.

Teismas nenustatė V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Įvertinęs V. K. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslus, kurių vedamas jis darė nusikaltimą, nusikalstamos veikos stadiją, ir į jo vaidmenį nusikaltime, be to jog jo atsakomybę sunkina viena sunkinanti aplinkybė, teismas daro išvadą, kad V. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė, žemiau įstatymo sankcijoje numatytam vidurkiui. Įvertinęs tai, kad V. K. registruotas Darbo biržoje ir teisiamas pirmą kartą už apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

A. D. teistas, teistumas išnykęs. Jis įvykdė tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie apysunkių nusikaltimų. A. D. administracine tvarka nebaustas (t.25, b.1.70-71), į narkologinę, psichikos sveikatos priežiūros įskaitas neįrašytas, negydytas (t.25, b.l. 109, 112, 117-118). Šiuo metu jis registruotas Darbo biržoje.

Teismas nenustatė A. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje ir apsvaigęs nuo alkoholio (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai).

Įvertinęs A. D. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslus, kurių vedamas jis darė nusikaltimą, nusikalstamos veikos stadiją, ir į jo vaidmenį nusikaltime, be to jog jo atsakomybę sunkina dvi sunkinančios aplinkybės, teismas daro išvadą, kad A. D. skirtina laisvės atėmimo bausmė, žemiau įstatymo sankcijoje numatytam vidurkiui. Įvertinęs tai, kad A. D. registruotas Darbo biržoje ir teisiamas pirmą kartą už apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

S. S. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs. Jis įvykdė tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie apysunkių nusikaltimų. S. S. 2008-01-25 baustas administracine tvarka už nedidelį chuliganizmą, laikotarpiu nuo 2003-06-14 iki 2008-01-31 – 12 kartų už KET pažeidimus (t.22, b.l. 152-163), į narkologinę, psichikos sveikatos priežiūros įskaitas neįrašytas, negydytas (t.22, b.l. 166-169). Šiuo metu jis dirba registruotas Darbo biržoje.

Teismas nenustatė S. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Įvertinęs S. S. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslus, kurių vedamas jis darė nusikaltimą, nusikalstamos veikos stadiją, ir į jo vaidmenį nusikaltime, be to jog jo atsakomybę sunkina viena sunkinanti aplinkybė, teismas daro išvadą, kad S. S. skirtina laisvės atėmimo bausmė, žemiau įstatymo sankcijoje numatytam vidurkiui. Įvertinęs tai, kad S. S. registruotas Darbo biržoje, vedęs, turi nepilnametį vaiką, bei į jo vaidmenį nusikaltime ir į tai, kad iš dalies prisipažino kaltu, padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

S. Ž. neteistas. Jis įvykdė tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie apysunkių nusikaltimų. S. Ž. laikotarpyje nuo 2003-08-02 iki 2008-02-25 4 kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (t.22, b.l. 145-146), į narkologinę, psichikos sveikatos priežiūros įskaitas neįrašytas, negydytas (t.24, b.l. 116, 120-121, 128). Šiuo metu jis dirba vairuotoju IĮ (duomenys neskelbtini), kurios savininkas jis pats, be to jis vedęs.

Teismas nenustatė S. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje ir apsvaigęs nuo alkoholio (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai).

Įvertinęs S. Ž. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslus, kurių vedamas jis darė nusikaltimą, nusikalstamos veikos stadiją, ir į jo vaidmenį nusikaltime, be to jog jo atsakomybę sunkina dvi sunkinančios aplinkybės, teismas daro išvadą, kad S. Ž. skirtina laisvės atėmimo bausmė, žemiau įstatymo sankcijoje numatytam vidurkiui. Įvertinęs tai, kad S. Ž. vedęs, dirba ir teisiamas pirmą kartą už apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

A. P. teistas, teistumas išnykęs. Jis įvykdė tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie apysunkių nusikaltimų. A. P. laikotarpiu nuo 2006-03-02 iki 2008-12-01 5 kartus baustas administracine tvarka už nedidelį chuliganizmą, alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose bei pasipriešinimą policijos pareigūnui (t.23, b.1. 29-30), į narkologinę, psichikos sveikatos priežiūros įskaitas neįrašytas, negydytas (t.25, b.l. 110, 117-118). Šiuo metu jis mokosi (duomenys neskelbtini).

Teismas nenustatė A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Įvertinęs A. P. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslus, kurių vedamas jis darė nusikaltimą, nusikalstamos veikos stadiją, ir į jo vaidmenį nusikaltime, be to jog jo atsakomybę sunkina viena sunkinanti aplinkybė, teismas daro išvadą, kad A. P. skirtina laisvės atėmimo bausmė, žemiau įstatymo sankcijoje numatytam vidurkiui. Įvertinęs tai, kad A. P. mokosi ir teisiamas pirmą kartą už apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

L. I. teistas, teistumas išnykęs. Jis įvykdė tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie apysunkių nusikaltimų. L. I. laikotarpiu nuo 2004-06-20 iki 2008-10-05 13 kartų baustas administracine tvarka už nedidelį chuliganizmą, alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose bei KET pažeidimus (t.23, b.1. 71-75), į narkologinę, psichikos sveikatos priežiūros įskaitas neįrašytas, 1995 m. lankėsi pas VĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos psichiatrą, diagnozė: „Žalingas alkoholio vartojimas“ (t.25, b.l. 100, 116, 120-121, 133). Šiuo metu jis suimtas kitoje baudžiamojoje byloje.

Teismas nenustatė L. I. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje ir apsvaigęs nuo alkoholio (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai).

Įvertinęs L. I. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslus, kurių vedamas jis darė nusikaltimą, nusikalstamos veikos stadiją, ir į jo vaidmenį nusikaltime, be to jog jo atsakomybę sunkina dvi sunkinančios aplinkybės, teismas daro išvadą, kad L. I. skirtina laisvės atėmimo bausmė, žemiau įstatymo sankcijoje numatytam vidurkiui. Įvertinęs tai, kad L. I. dirbo, teisiamas pirmą kartą už apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

S. A. teistas, teistumas išnykęs. Jis įvykdė tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie apysunkių nusikaltimų. S. A. laikotarpiu nuo 2006-02-20 iki 2008-12-27 14 kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (t.23, b.1. 71-75), į narkologinę įskaitą neįrašytas, 1999-12-29 – 2000-01-28 gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, gydėsi ambulatoriškai Vilniaus m. Šeškinės poliklinikos Psichikos sveikatos centre (t.24, b.l. 109, 114, 120-121). Registruotas Darbo biržoje, besimokantis (duomenys neskelbtini).

Teismas nustatė S. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę nes jis savo noru atlygino dalį padarytos žalos (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Įvertinęs S. A. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslus, kurių vedamas jis darė nusikaltimą, nusikalstamos veikos stadiją, ir į jo vaidmenį nusikaltime, be to jog jo atsakomybę sunkina viena ir lengvina viena sunkinanti aplinkybė, teismas daro išvadą, kad S. A. skirtina laisvės atėmimo bausmė, žemiau įstatymo sankcijoje numatytam vidurkiui. Įvertinęs tai, kad S. A. registruotas Darbo biržoje, mokosi ir teisiamas pirmą kartą už apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

M. G. neteistas. Jis įvykdė tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie apysunkių nusikaltimų. M. G. 2002-11-15 ir 2003-11-07 baustas administracine tvarka už nedidelį chuliganizmą (t.23, b.1. 100-101), į narkologinę, psichikos sveikatos priežiūros įskaitas neįrašytas, negydytas (t.24, b.l. 94, 116, 120-121). Šiuo metu jis vedęs, dirba (duomenys neskelbtini) pardavėju.

Teismas nenustatė M. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Įvertinęs M. G. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslus, kurių vedamas jis darė nusikaltimą, nusikalstamos veikos stadiją, ir į jo vaidmenį nusikaltime, be to jog jo atsakomybę sunkina viena sunkinanti aplinkybė, teismas daro išvadą, kad M. G. skirtina laisvės atėmimo bausmė, žemiau įstatymo sankcijoje numatytam vidurkiui. Įvertinęs tai, kad M. G. vedęs, dirba ir teisiamas pirmą kartą už apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

A. L. neteistas. Jis įvykdė tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie apysunkių nusikaltimų. A. L. laikotarpiu nuo 2003-04-01 iki 2007-10-18 3 kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (t.23, b.1. 189-192), į narkologinę, psichikos sveikatos priežiūros įskaitas neįrašytas, negydytas (t.24, b.l. 96, 117, 120-121). Šiuo metu jis UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, vedęs, turi mažametį vaiką.

Teismas nenustatė A. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Įvertinęs A. L. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslus, kurių vedamas jis darė nusikaltimą, nusikalstamos veikos stadiją, ir į jo vaidmenį nusikaltime, be to jog jo atsakomybę sunkina viena sunkinanti aplinkybė, teismas daro išvadą, kad A. L. skirtina laisvės atėmimo bausmė, žemiau įstatymo sankcijoje numatytam vidurkiui. Įvertinęs tai, kad A. L. vedęs, turi mažametį vaiką, dirba ir teisiamas pirmą kartą už apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

V. L. neteistas. Jis įvykdė tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie apysunkių nusikaltimų. V. L. administracine tvarka nebaustas (t.24, b.1. 68), į narkologinę, psichikos sveikatos priežiūros įskaitas neįrašytas, negydytas (t.24, b.l. 105, 118, 120-121). Mokėsi, tačiau šiuo metu jis nedirbantis.

Teismas nenustatė V. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Įvertinęs V. L. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslus, kurių vedamas jis darė nusikaltimą, nusikalstamos veikos stadiją, ir į jo vaidmenį nusikaltime, be to jog jo atsakomybę sunkina viena sunkinanti aplinkybė, teismas daro išvadą, kad V. L. skirtina laisvės atėmimo bausmė, žemiau įstatymo sankcijoje numatytam vidurkiui. Įvertinęs tai, kad V. L. teisiamas pirmą kartą už apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti.

Dvi DVD-R laikmenos su fotonuotraukomis bei vaizdo įrašais - įtariamųjų veiksmai 2009-01-16 riaušių metu prie LR Seimo (t. 3 b.l. 165-173, perduoti su byla į teismą), įsiteisėjus nuosprendžiui saugotinos prie bylos.

Prokuroro byloje, įrodymų tyrimo metu pateiktos 58 (penkiasdešimt aštuonios) DVD laikmenos su vaizdo įrašais - įtariamųjų veiksmai 2009-01-16 riaušių metu prie LR Seimo, įsiteisėjus nuosprendžiui saugotinos prie bylos.

A. L. D kategorijos šaunamasis ginklas - pramoninės gamybos (Vokietija) 9 mm kalibro „Pabeda“ (rusiškos raidės) modelio dujinis pistoletas UMAREX Nr.00702467, skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais (t.23, b.l. 171) (saugomas Vilniaus apygardos prokuratūroje) įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikintinas.

Kiti daiktai: įvykio vietos 2009-01-16 apžiūros metu paimtos apdailos plytelių nuolaužos, akmenys, stiklo bloko nuolaužos, varžtas, elektros laido galas su kištuku, šaligatvio trinkelės, metalinis lempos gaubtas ir lempos patronas, taip pat turintys reikšmės tirti ir baudžiamajai bylai Nr.10-1-108-09 (b.t. 1, b.l. 52-122), saugomi prie baudžiamosios bylos Nr.10-1-108-09 Vilniaus apygardos prokuratūroje, todėl dėl šių klausimas pagal LR BPK 94 straipsnį nesprendžiamas.

Dėl civilinių ieškinių.

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija 2009-05-20 pareiškė civilinį ieškinį dėl 228342,96 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo bei pateikė ieškinio dydį pagrindžiančius dokumentus, atstovauti Seimo kanceliarijos interesus pavesta patarėjui R. V. vėliau patarėjui J. M. (t.1, b.l. 159-188, t. 33, b. l. 124). 2009-05-20 nutarimu Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija baudžiamojoje byloje pripažinta civiliniu ieškovu, pranešant apie tai Seimo kanceliariją atstovaujančiam įgaliotam atstovui R. V. (t.1, b.l.189).

Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2009-06-17 pareiškė civilinį ieškinį dėl 16827,78 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo bei pateikė ieškinio dydį pagrindžiančius dokumentus, atstovauti VST interesus pavesta Teisės ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiajam specialistui A. S. (t.2, b.l.147-150, 185-188, 200-201). 2009-06-17 nutarimais VST prie LR VRM baudžiamojoje byloje pripažinta civiliniu ieškovu, pranešant apie tai VST atstovaujančiam įgaliotam atstovui A. S. (t. 2, b.l.202-203).

Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas 2009-03-26 pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 598,60 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo bei pateikė ieškinio dydį pagrindžiančius dokumentus, atstovauti Vilniaus apskrities VPK interesus pavesta Valdymo organizavimo skyriaus Teisės poskyrio specialistei J. G. - F. (t. 3, b.l. 2-9, 12, t. 32, b. l. 182). 2009-06-17 nutarimais Vilniaus apskrities VPK baudžiamojoje byloje pripažintas civiliniu ieškovu, pranešant apie tai VPK atstovaujančiai įgaliotai atstovei J. G. - F. (t.3, b.l.13-14).

BĮ UAB (duomenys neskelbtini) 2009-04-07 pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 351,43 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo bei pateikė ieškinio dydį pagrindžiančius dokumentus, atstovauti bendrovę pateiktas įgaliojimas direktorei L. D., atstovavimo sutartis su advokate J. Ž. bei įgaliojimas su atstove O. T. (t.2, b.l.18-19, 22-29, t. 33, b. l. 102). 2009-05-13 nutarimu UAB (duomenys neskelbtini) baudžiamojoje byloje pripažinta civiliniu ieškovu 5351,43 Lt sumai, pranešant apie tai šią bendrovę atstovaujančiai direktorei L. D. (t.2, b.l.30).

UAB (duomenys neskelbtini) 2009-05-18 pareiškė civilinį ieškinį dėl 16696,20 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo bei pateikė ieškinio dydį pagrindžiančius dokumentus, atstovauti bendrovę pateiktas įgaliojimas K. G. (t.2, b.l. 51, 53-55). 2009-05-18 nutarimais UAB (duomenys neskelbtini) baudžiamojoje byloje pripažinta civiliniu ieškovu, pranešant apie tai šią bendrovę atstovaujančiam K. G. (t.2, b.l.52, 56).

Pagal LR BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal LR BPK 112 straipsnį, galiojusį iki įsigaliojus LR 2010-09-21 įstatymo Nr. XI-1014 redakcijai, civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Pagal byloje esančią rašytinę medžiagą matyti, kad aukščiau nurodyti civiliniai ieškiniai buvo raštu pareikšti ikiteisminio tyrimo stadijoje, prokurorui. Prokuroras galėjo priimti nutarimus pripažinti minėtus asmenis civiliniais ieškovais. Pažymėtina, kad atskirais atvejais civiliniame ieškinyje gali būti nurodomi ne visi duomenys (pvz., civilinio ieškinio padavimo metu dar gali būti nežinomas įtariamasis, neaiškus tikslus ieškinio dydis, reikalavimas ir pan.). Tačiau prokuroras neturi teisės atsisakyti priimti civilinį ieškinį dėl to, kad jame neišsamiai pateikti visi duomenys. Tokiu būdu teismas sprendžia, kad minėti civiliniai ieškiniai pareikšti tinkamai.

Bylą nagrinėjant teisme, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad kaltinamasis S. A. 2009-10-17 atlygino dalį turtinės žalos, pervesdamas į kanceliarijos sąskaitą banke 500.00 Lt. Todėl, bei pagal kanceliarijos patikslintame ieškinyje nurodytus argumentus, prašo priteisti solidariai iš kaltinamųjų 227 842,96 Lt turtinės žalos atlyginimo kanceliarijos naudai (t. 33, b. l. 166-169). Atstovas R. V. patikslintą civilinį ieškinį palaikė (t.1, 34, b.l. 190).

Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovas A. S. civilinį ieškinį palaikė, prašo priteisti solidariai iš kaltinamųjų 16827,78 Lt turtinės žalos atlyginimo tarnybos naudai (t. 33, b.l. 128).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovė J. G. – F. civilinį ieškinį palaikė, prašo priteisti solidariai iš kaltinamųjų 3598,60 Lt turtinės žalos atlyginimo komisariato naudai (t. 33, b.l. 190).

BĮ UAB (duomenys neskelbtini) atstovė O. T. civilinį ieškinį palaikė, prašo priteisti solidariai iš kaltinamųjų 5351,43 Lt turtinės žalos atlyginimo bendrovės naudai (t. 33, b. l. 129).

UAB (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą bylą nagrinėti bendrovės atstovui nedalyvaujant, civilinį ieškinį palaiko (t. 31, b.l. 51). Teismas, turėdamas teisę, nagrinėjo civilinį ieškinį civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovui nedalyvaujant, pripažinus, kad tai reikalinga, ir kad yra šio ieškovo prašymas nagrinėti ieškinį jam nedalyvaujant (LR BPK 252 straipsnio 2 dalis).

Byloje esančių rašytinių įrodymų visuma įrodyta, kad civiliniams ieškovams Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai, Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, BĮ UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) kaltinamųjų D. S., T. Š., R. V., G. L., E. Š., A. D., T. Č., K. L., J. Š., E. Ž., A. A., S. S., A. A., T. V., A. A., Č. D., Č. B., T. Č., V. K., A. D., S. S., S. Ž., A. P., L. I., S. A., M. G., A. L., V. L. nusikalstama veika, turinčia nusikaltimo numatyto LR BK 283 straipsnio 2 dalyje požymių, padaryta turtinė žala. Taip pat įrodyta, kad tarp šių kaltinamųjų minėtos veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Šių civilinių ieškovų ieškinių dydžiai pagrįsti byloje surinkta rašytine medžiaga, jie aiškiai ne per dideli, jokiais įrodymais nenuginčyti. LR Civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal LR BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas, o kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso kodekso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal tai Civilinio proceso kodekso taisyklės, įtvirtinančios įrodinėjimo pareigą, netaikomos nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Todėl LR Civilinio kodekso 6.279 straipsnio 4 dalis, nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, netaikoma. Be to, pažymėtina, kad dėl bendro dalyvavimo darant nusikalstamą veiką atsiradę padariniai yra bendri visiems bendrininkams ir nėra priskiriami ar išskaidomi atskiriems bendrininkams. Jei bendrininkaujant padaryta nusikalstama veika LR BK yra apibūdinama formalia sudėtimi, bendru rezultatu tokio bendrininkavimo yra pati veika. Kaip aukščiau minėta, nusikaltimo, numatyto LR BK 283 straipsnio 2 dalyje, sudėtis yra formalioji. Šios aplinkybės byloje nustatytos. Pagal aukščiau išdėstytas aplinkybes, argumentus minėti ieškiniai tenkintini, priteisiant solidariai iš aukščiau nurodytų kaltinamųjų jų nusikalstama veika, numatyta LR BK 283 straipsnio 2 dalyje, padarytą turtinę žalą aukščiau nurodytiems nukentėjusiesiems, civiliniams ieškovams.

Nukentėjusioji G. P. 2009-01-28 pareiškė civilinį ieškinį dėl 190.00 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo (t.2, b.l.63), 2009-01-28 nutarimu baudžiamojoje byloje ji pripažinta civiline ieškove (t.2, b.l.64). Teisiamojo posėdžio metu ji nuo ieškinio atsisakė, pareiškė, kad atsisakymo nuo civilinio ieškinio pasekmės jai žinomos. Civilinė ieškovė, turėdama teisę, nuo ieškinio atsisakė gera valia, jos atsisakymas nuo ieškinio baudžiamojoje byloje neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, kieno nors teisių ir įstatymo saugomų interesų nepažeidžia, todėl teismas atsisakymą nuo ieškinio šioje byloje priima, civilinio ieškinio dalyje byla nutrauktina (LR BPK 113 straipsnio 2 dalis, LR Civilinio proceso kodekso 140 straipsnis).

Be to, kaltinamajame akte nurodyta aplinkybė, kad „ ... minėti bendrininkai nuo 12.15 val. iki 18 val. <...> padarydami moralinę .... žalą G. P. ...“ šalintina, nes iš byloje esančios rašytinės medžiagos matyti, kad nukentėjusioji, civilinė ieškovė G. P. jos pas pareigūną apklausos metu nenurodė, jog jai nusikalstama veika padaryta moralinė (neturtinė) žala, nepareiškė reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (t. 2, b. l. 57-73). Be to, tokio reikalavimo ji nepareiškė ir iki įrodymų tyrimo pradžios teisme.

Dėl laikino nuosavybės teisų apribojimo.

Teismo nutartimi pratęstas prokuroro nutarimu taikytas laikino nuosavybės teisių apribojimo (draudimo disponuoti) terminas į:

A. A. vardu registruotą turtą:

- ½ buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

- žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

S. S. vardu registruotą turtą:

- automobilį „Chrysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1991 m. gamybos, VIN (duomenys neskelbtini);

- motociklą „JAWA 350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1991 m. gamybos. VIN kodas (duomenys neskelbtini);

A. A. vardu registruotą turtą:

- automobilį „SAAB 9000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini);

T. V. vardu registruotą turtą:

- sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) banke;

A. D. vardu registruotą turtą:

- 1/8 buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

S. Ž. vardu registruotą turtą:

- 118/1136 žemes sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

- 2 kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį pastate (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

- automobilį „Ford Sierra“, v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, pagamintą 1990 m.;

S. S. vardu registruotą turtą:

- automobilį „PEUGEOT 605“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos. VIN kodas (duomenys neskelbtini), pagamintą 1995 metais.

Įsiteisėjus nuosprendžiui aukščiau nurodyto turto apribojimas panaikinamas, šį turtą nukreipiant patenkintiems ieškiniams padengti (LR BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Pagal aukščiau nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis LR BPK 297-305 straipsniais, 307-308 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. S., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 283 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti dvejiems metams ir trims mėnesiams laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, D. S. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams ir trims mėnesiams, įpareigojant jį neišvykti iš gyvenamos vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką D. S. įskaityti jam taikytą laikino sulaikymo laiką nuo 2009-01-16 iki 2009-01-18 (dvi dienas) ir kardomosios priemonės suėmimo laiką nuo 2009-01-18 iki 2009-01-28 d. ir šia dalimi sumažinti paskirtos bausmės terminą. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. S. palikti jam paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o įsiteisėjus šią panaikinti.

T. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 283 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti dvejiems metams ir trims mėnesiams laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, T. Š. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams ir trims mėnesiams, įpareigojant jį neišvykti iš gyvenamos vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo T. Š. palikti jam paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o įsiteisėjus šią panaikinti.

R. V., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 283 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti dvejiems metams ir trims mėnesiams laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, T. V. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-12-17 nuosprendžiu paskirta bausme, prie neatliktos bausmės, paskirtos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-12-17 nuosprendžiu, iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir galutinę bausmę jam paskirti laisvės atėmimą šešeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

T. V. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

G. L., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 283 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti dvejiems metams ir vienam mėnesiui laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, G. L. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams ir vienam mėnesiui, įpareigojant jį neišvykti iš gyvenamos vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką G. L. įskaityti jam taikytą laikino sulaikymo laiką nuo 2009-01-23 iki 2009-01-25 (dvi dienas) ir šia dalimi sumažinti paskirtos bausmės terminą. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo G. L. palikti jam paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o įsiteisėjus šią panaikinti.

E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 283 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti dvejiems metams ir trims mėnesiams laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, E. Š. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams ir trims mėnesiams, įpareigojant jį neišvykti iš gyvenamos vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. Š. palikti jam paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o įsiteisėjus šią panaikinti.

A. D., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 283 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti dvejiems metams ir keturiems mėnesiams laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, A. D. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams ir keturiems mėnesiams, įpareigojant jį neišvykti iš gyvenamos vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką A. D. įskaityti jam taikytą laikino sulaikymo laiką nuo 2009-01-16 iki 2009-01-18 (dvi dienas) ir šia dalimi sumažinti paskirtos bausmės terminą. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. D. palikti jam paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o įsiteisėjus šią panaikinti.

T. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 283 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti dvejiems metams ir vienam mėnesiui laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 9 dalimi, T. Č. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2010-02-12 nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežčiausios bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, iš dalies pridedant Vilniaus apygardos teismo 2010-02-12 nuosprendžiu paskirtą švelnesnę bausmę, ir galutinę bausmę jam paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti jo išbūtą laiką laikinajame sulaikyme nuo 2009-02-05 iki 2009-02-06 (vieną dieną) ir šia dalimi sumažinti paskirtos bausmės terminą.

T. Č. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

K. L., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 283 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti dvejiems metams ir vienam mėnesiui laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, K. L. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams ir vienam mėnesiui, įpareigojant jį neišvykti iš gyvenamos vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

K. L. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 283 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, J. Š. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant jį neišvykti iš gyvenamos vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. Š. palikti jam paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o įsiteisėjus šią panaikinti.

E. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 283 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti dvejiems metams ir vienam mėnesiui laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, E. Ž. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams ir vienam mėnesiui, įpareigojant jį neišvykti iš gyvenamos vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. Ž. palikti jam paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o įsiteisėjus šią panaikinti.

A. A., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 283 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti dvejiems metams ir vienam mėnesiui laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, A. A. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams ir vienam mėnesiui, įpareigojant jį neišvykti iš gyvenamos vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką A. A. įskaityti jam taikytą laikino sulaikymo laiką nuo 2009-01-16 iki 2009-01-18 (dvi dienas) ir kardomosios priemonės suėmimo laiką nuo 2009-01-18 iki 2009-01-27 d. ir šia dalimi sumažinti paskirtos bausmės terminą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. A. palikti jam paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o įsiteisėjus šią panaikinti.

S. S., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 283 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti dvejiems metams ir vienam mėnesiui laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, S. S. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams ir vienam mėnesiui, įpareigojant jį neišvykti iš gyvenamos vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką S. S. įskaityti jam taikytą laikino sulaikymo laiką nuo 2009-01-16 iki 2009-01-18 (dvi dienas) ir kardomosios priemonės suėmimo laiką nuo 2009-01-18 iki 2009-01-27 d. ir šia dalimi sumažinti paskirtos bausmės terminą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. S. palikti jam paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o įsiteisėjus šią panaikinti.

A. A., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 283 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti dvejiems metams ir trims mėnesiams laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, A. A. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams ir trims mėnesiams, įpareigojant jį neišvykti iš gyvenamos vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. A. palikti jam paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o įsiteisėjus šią panaikinti.

T. V., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 283 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti dvejiems metams ir vienam mėnesiui laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, T. V. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams ir vienam mėnesiui, įpareigojant jį neišvykti iš gyvenamos vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. A. palikti jam paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o įsiteisėjus šią panaikinti.

Č. D., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 283 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti dvejiems metams ir vienam mėnesiui laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, Č. D. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams ir vienam mėnesiui, įpareigojant jį neišvykti iš gyvenamos vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo Č. D. palikti jam paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o įsiteisėjus šią panaikinti.

Č. B., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 283 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti dvejiems metams ir trims mėnesiams laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, Č. B. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams ir trims mėnesiams, įpareigojant jį neišvykti iš gyvenamos vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo Č. B. palikti jam paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o įsiteisėjus šią panaikinti.

T. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 283 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti dvejiems metams ir trims mėnesiams laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, T. Č. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams ir trims mėnesiams, įpareigojant jį neišvykti iš gyvenamos vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. K., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 283 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, V. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir vienam mėnesiui, įpareigojant jį neišvykti iš gyvenamos vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. K. palikti jam paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o įsiteisėjus šią panaikinti.

A. D., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 283 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti dvejiems metams ir trims mėnesiams laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, A. D. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams ir trims mėnesiams, įpareigojant jį neišvykti iš gyvenamos vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką A. D. įskaityti jam taikytą laikino sulaikymo laiką nuo 2009-01-16 iki 2009-01-18 (dvi dienas) ir kardomosios priemonės suėmimo laiką nuo 2009-01-18 iki 2009-02-03 d. ir šia dalimi sumažinti paskirtos bausmės terminą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. D. palikti jam paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o įsiteisėjus šią panaikinti.

S. S., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 283 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti dvejiems metams ir trims mėnesiams laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, S. S. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams ir trims mėnesiams, įpareigojant jį neišvykti iš gyvenamos vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką S. S. įskaityti jam taikytą laikino sulaikymo laiką nuo 2009-01-16 iki 2009-01-18 (dvi dienas) ir kardomosios priemonės suėmimo laiką nuo 2009-01-18 iki 2009-01-26 d. ir šia dalimi sumažinti paskirtos bausmės terminą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. S. palikti jam paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o įsiteisėjus šią panaikinti.

S. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 283 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti dvejiems metams ir vienam mėnesiams laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, S. Ž. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams ir vienam mėnesiui, įpareigojant jį neišvykti iš gyvenamos vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. Ž. palikti jam paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o įsiteisėjus šią panaikinti.

A. P., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 283 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti dvejiems metams ir vienam mėnesiui laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, A. P. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams ir vienam mėnesiui, įpareigojant jį neišvykti iš gyvenamos vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką A. P. įskaityti jam taikytą laikino sulaikymo laiką nuo 2009-01-16 iki 2009-01-18 (dvi dienas) ir šia dalimi sumažinti paskirtos bausmės terminą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. P. palikti jam paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o įsiteisėjus šią panaikinti.

L. I., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 283 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti dvejiems metams ir penkiems mėnesiams laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, L. I. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams ir penkiems mėnesiams, įpareigojant jį neišvykti iš gyvenamos vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

L. I. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

S. A., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 283 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, S. A. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant jį neišvykti iš gyvenamos vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. A. palikti jam paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o įsiteisėjus šią panaikinti.

M. G., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 283 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti dvejiems metams ir trims mėnesiams laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, M. G. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams ir trims mėnesiams, įpareigojant jį neišvykti iš gyvenamos vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. G. palikti jam paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o įsiteisėjus šią panaikinti.

A. L., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 283 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti dvejiems metams ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, A. L. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant jį neišvykti iš gyvenamos vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo, be teismo sutikimo nekeisti darbo. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką A. L. įskaityti jam taikytą laikino sulaikymo laiką nuo 2009-02-18 iki 2009-02-20 (dvi dienas) ir kardomosios priemonės suėmimo laiką nuo 2009-02-20 iki 2009-03-06 d. ir šia dalimi sumažinti paskirtos bausmės terminą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. L. palikti jam paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, o įsiteisėjus šias panaikinti.

V. L., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 283 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, V. L. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant jį neišvykti iš gyvenamos vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinio ieškovo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos patikslintą civilinį ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamųjų D. S., T. Š., R. V., G. L., E. Š., A. D., T. Č., K. L., J. Š., E. Ž., A. A., S. S., A. A., T. V., A. A., Č. D., Č. B., T. Č., V. K., A. D., S. S., S. Ž., A. P., L. I., S. A., M. G., A. L., V. L. solidariai 227 842,96 Lt (du šimtus dvidešimt septynis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt du litus 96 ct) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos naudai.

Civilinio ieškovo Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos civilinį ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamųjų D. S., T. Š., R. V., G. L., E. Š., A. D., T. Č., K. L., J. Š., E. Ž., A. A., S. S., A. A., T. V., A. A., Č. D., Č. B., T. Č., V. K., A. D., S. S., S. Ž., A. P., L. I., S. A., M. G., A. L., V. L. solidariai 16 827,78 Lt (šešiolika tūkstančių aštuonis šimtus dvidešimt septynis litus 78 ct) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai.

Civilinio ieškovo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamųjų D. S., T. Š., R. V., G. L., E. Š., A. D., T. Č., K. L., J. Š., E. Ž., A. A., S. S., A. A., T. V., A. A., Č. D., Č. B., T. Č., V. K., A. D., S. S., S. Ž., A. P., L. I., S. A., M. G., A. L., V. L. solidariai 3 598,60 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt aštuonis litus 60 ct) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Civilinio ieškovo BĮ UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamųjų D. S., T. Š., R. V., G. L., E. Š., A. D., T. Č., K. L., J. Š., E. Ž., A. A., S. S., A. A., T. V., A. A., Č. D., Č. B., T. Č., V. K., A. D., S. S., S. Ž., A. P., L. I., S. A., M. G., A. L., V. L. solidariai 5 351,43 Lt (penkis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt vieną litą 43 ct) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo BĮ UAB (duomenys neskelbtini) naudai.

Civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamųjų D. S., T. Š., R. V., G. L., E. Š., A. D., T. Č., K. L., J. Š., E. Ž., A. A., S. S., A. A., T. V., A. A., Č. D., Č. B., T. Č., V. K., A. D., S. S., S. Ž., A. P., L. I., S. A., M. G., A. L., V. L. solidariai 16 696,20 Lt (šešiolika tūkstančių šešis šimtus devyniasdešimt šešis litus 20 ct) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo UAB (duomenys neskelbtini) naudai.

Priimti civilinės ieškovės G. P. atsisakymą nuo civilinio ieškinio ir civilinio ieškinio dalyje bylą nutraukti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į:A. A. vardu registruotą turtą:

- ½ buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

- žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

S. S. vardu registruotą turtą:

- automobilį „Chrysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1991 m. gamybos, VIN (duomenys neskelbtini);

- motociklą „JAWA 350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1991 m. gamybos. VIN kodas (duomenys neskelbtini);

A. A. vardu registruotą turtą:

- automobilį „SAAB 9000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini);

T. V. vardu registruotą turtą:

- sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) banke;

A. D. vardu registruotą turtą:

- 1/8 buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

S. Ž. vardu registruotą turtą:

- 118/1136 žemes sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

- 2 kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį pastate (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

- automobilį „Ford Sierra“, v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, pagamintą 1990 m.;

S. S. vardu registruotą turtą:

- automobilį „PEUGEOT 605“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos, VIN kodas (duomenys neskelbtini), pagamintą 1995 metais,

įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti, šį turtą nukreipiant patenkintiems civiliniams ieškiniams padengti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, saugoti prie bylos dvi DVD-R laikmenas su fotonuotraukomis bei vaizdo įrašais – kaltinamųjų veiksmai 2009-01-16 riaušių metu prie LR Seimo (t. 3 b.l. 165-173, perduoti su byla į teismą).

Įsiteisėjus nuosprendžiui, saugoti prie bylos prokuroro P. Jablonskio pateiktas 58 (penkiasdešimt aštuonias) DVD laikmenas su vaizdo įrašais - kaltinamųjų veiksmai 2009-01-16 riaušių metu prie LR Seimo.

A. L. D kategorijos šaunamą ginklą - pramoninės gamybos (Vokietija) 9 mm kalibro „Pabeda“ (rusiškos raidės) modelio dujinį pistoletą UMAREX Nr.00702467, skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais (t.23, b.l. 171) (saugomą Vilniaus apygardos prokuratūroje) įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Kolegijos pirmininkas Valdas PetraitisTeisėjai Artūras Pažarskis` Edvardas Juozėnas