Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Č. ieškinį atsakovėms K. B., E. B., trečiajam asmeniui J. B. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė savo reikalavimus grindžia šiomis aplinkybėmis: ieškovė su kitais bendraturčiais, tame tarpe ir atsakovais, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo nekilnojamuosius objektus. Ieškovė faktiškai turi netrukdomai valdyti, naudotis ir disponuoti 7/216 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalimis, pagal 2017- 10-25 pirkimo-pardavimo sutartį ir 126/972 sklypo dalimis, pagal 2007-04-23 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2246V; iš viso 3/8 pastato - gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 97,86 kv m. dalimis (arba 36,6975 kv. m. ploto patalpų); iš viso 5/8 pastato - ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio užstatytas plotas 19.00 kv. m. dalimis (arba 11,875 kv. m. ploto patalpų) ir 3/8 dalimis kitų - kiemo statinių. Atsakovė E. B. turi naudotis 63/972 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalimis, bei 2/8 pastato - ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (arba 4,75 kv. m. patalpų). Atsakovė K. B. turi naudotis 1/8 pastato - gyvenamojo namo dalimis (arba 12, 2325 kv. m. patalpų), 1/8 pastato - ūkinio pastato dalimis (arba 2,375 kv. m. patalpų), bei 1/8 kitų statinių - kiemo. Ieškovė ieškiniu kreipiasi į teismą, nes po vieno iš bendraturčių, t. y. S. B. mirties (duomenys neskelbtini). jo turtą paveldėjus įpėdiniams: atsakovei, E. B. (S. B. sutuoktinei), atsakovei K. B., bei J. B., S. B. priklausęs turtas iš esmės liko neprižiūrimas. Dėl atsakovų nusišalinimo nuo bendrąja daline nuosavybe valdomo turto priežiūros ir valdymo, yra neįmanomas racionalus ir laisvas, niekeno netrukdomas naudojimasis sava turto dalimi. Po S. B. mirties 2012 m. nei vienas iš jo turto perėmėjų jo turto dalimi faktiškai nesirūpino. Nei viena iš atsakovių nesirūpina, nei joms priklausančiomis ūkinio pastato dalimis, nei gyvenamojo namo patalpomis, jų neapšildo, neatlieka jokio remonto, neprižiūri ir žemės sklypo, jo nešienauja. Neveikimu yra bloginama visiems bendraturčiams priklausančių patalpų būklė. Pastebėtina, kad patalpoms jau seniai reikia atlikti einamąjį remontą, o nešildomos patalpos gali pradėti pelyti, pakenkdamos ir kitoms gyvenamojo namo konstrukcijoms. Ieškovės manymu, racionalesnis ir labiau visų bendraturčių interesus atitinkantis nuosavybės teisių gynimo būdas būtų ne naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarkos nustatymas, o gyvenamojo namo, ūkinio pastato patalpų atidalijimas, išmokant atsakovėms kompensaciją pinigais. Atsižvelgiant į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, kasacinio teismo praktiką panašiose bylose, faktinį gyvenamojo namo ir ūkinio pastato naudojimą, patalpų išsidėstymą ir sunkią galimybę atskirti gyvenamojo ir (ar) ūkinio pastato dalis pertvaromis, ieškovės manymu racionalesnis nuosavybės teisių gynimo būdas būtų ir labiau atsakovių interesus atitiktų, jei iš atsakovų bendrosios dalinės nuosavybės, būtų atidalinta gyvenamojo namo ir kito turto dalis išmokant atsakovėms kompensaciją pinigais.

Teismo posėdžio metu ieškovė prašė atidėti sprendimo vykdymą dviem metams. Nurodė, kad ji negali iškarto visų sumų sumokėti, todėl jai yra galimybė išmokėti 300 eurų E. B. iki 2019 metų, o 1300 eurų K. B. per dvejų metų laikotarpį. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Nijolė Raulušaitienė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovės teismo posėdžiuose nedalyvavo - K. B. gyvena (duomenys neskelbtini), o E. B., gimusi (duomenys neskelbtini)., yra prastos sveikatos, tačiau jos pateikė atsiliepimus į ieškinį, kur K. B. nurodė, jog iš esmės sutinka su ieškiniu, sutinka su 1300 eurų pinigine kompensacija, kuri būtų išmokėta per 12 mėnesių, pinigai jai reikalingi, kadangi yra studentė. Nurodė, kad ieškovė turėtų sumokėti visas bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 80, 96, 103). E. B. nurodė, kad sutinka su ieškovės ieškiniu (pasiūlymais) ir siūloma 300 eurų kompensacijos suma, kuri turėtų būti sumokėta 2018 metais per vieną kartą, ne dalimis, kadangi jai yra (duomenys neskelbtini) metai, o pinigai reikalingi vaistams, taip pat ieškovė turėtų sumokėti visas teismo išlaidas (e. b. l. 82, 104).

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo J. B. nurodė, kad kambarys gyvenamajame name atsakovėms faktiškai yra nereikalingas, juo nesinaudos, jame negyvens. Ieškovė neturi galimybių iš karto sumokėti piniginę kompensaciją atsakovėms. Su ieškiniu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas - daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi įstatymas prioritetą skiria atidalijimui natūra ir tik nesant atidalijimo natūra galimybės, t. y. nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis - visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 235/2014).

Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad „būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio ir parinkti teisingą kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2008; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007).

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nekyla ginčas dėl nekilnojamojo turto atidalijimo būdo ir pasekmių, t. y. šioje byloje šalys yra pripažinę, kad jų interesus geriausiai atitinka, jog atsakovių turto dalys pereis ieškovės nuosavybėn, o ieškovė už jas sumokės pinigines kompensacijas. Šioje situacijoje šalių valia ir pozicijos faktiškai atitinka savanorišką nekilnojamojo turto perleidimą bei turi pirkimo-pardavimo sandorio požymių. Tarp šalių taip pat nekyla ginčas ir dėl piniginių kompensacijų sumų (300 ir 1300 eurų), t. y. nuosavybės perleidimo kainų, kurios laikytinos kaip atitinkančios atidalijamų dalių vertes, teisingai atlyginančios už atsakovių nuosavybės dalis, atitinkančios tokios būklės turto rinkos vertes.

Byloje atsakovė E. B. yra nurodžiusi, kad 300 eurų kompensacijos suma jai turėtų būti sumokėta 2018 metais per vieną kartą, ne dalimis, ieškovė J. Č. vietoje anksčiau 2018-07-03 taikos sutarties projekte siūlyto sumokėjimo termino 2020-08-01, teismo posėdžio metu E. B. sutiko išmokėti 300 eurų iki 2019 metų. Atitinkamai teismas konstatuoja, kad dėl 300 eurų piniginės kompensacijos E. B. sumokėjimo termino iki 2018-12-31 įskaitytinai, byloje (paminėtoje dalyje) ginčo nėra.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla tarp ieškovės ir atsakovės K. B. dėl 1300 eurų piniginės kompensacijos sumokėjimo termino. Atsakovė K. B. kompensaciją nori gauti per 12 mėnesių, o ieškovė ją siūlosi išmokėti iki 2020-08-01 (per 2 metus). Atsakovė tokį terminą motyvuoja tuo, kad pinigai jai reikalingi, kadangi ji yra studentė, o ieškovė savo terminą motyvuoja savo finansinėmis galimybėmis.

<...> bylos šalys, vadovaudamosi CPK 284 straipsnio 1 dalimi, turi teisę prašyti teismo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rūšies sprendimų vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013).

Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą, bylos šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisėtų interesų apsaugą. Kadangi prašymas pakeisti sprendimo vykdymo tvarką nagrinėjamas šiam įsigaliojus, tai, spręsdamas tokį klausimą, teismas yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto materialiojo reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės. CPK 284 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutas nėra skirtas įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-611/2017).

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau minimą teismų praktiką, į tai, kad ieškovė yra pareiškusi poziciją dėl konkretaus kompensacijos išmokėjimo atsakovei K. B. termino, šią situaciją ir šalių pareikštas pozicijas sprendžia ne kaip sprendimo įvykdymo atidėjimą pagal CPK 284 straipsnį, o kaip tam tikro ieškinio reikalavimo tenkinimo ar atmetimo klausimą.

Kaip matyti iš byloje pateiktos 2018-03-14 pažymos (e. b. l. 63-64), ieškovė J. Č. per vieną mėnesį gauna senatvės ir našlių pensijas, iš viso 206 eurus per mėnesį. Dėl tos priežasties ieškovė buvo priskirta I (žemiausiam) turto ir pajamų lygiui ir jai 2018-01-04 sprendimu (e. b. l. 61-62) teikiama 100 proc. valstybės apmokama antrinė teisinė pagalba. Ieškovei iš savo pajamų per 24 mėnesius sumokant 1300 eurų kompensaciją, per mėnesį susidaro 54 eurai (ketvirtadalis visų pajamų), be to ieškovė dar turės sumokėti 300 eurų kitai atsakovei. Iš likusių pajamų ieškovė tenkins savo būtinuosius poreikius. Iš 2018-04-23 medicininio dokumento (e. b. l. 105) matyti, kad J. Č. turi sveikatos problemų su stuburu. Teismas laiko, jog ieškovė įrodo savo prastą turtinę padėtį, t. y. pagrindžia savo motyvaciją, kad jai reikalingas tam tikras netrumpas laikas sukaupti ir sumokėti 1300 eurų piniginę kompensaciją. Atsakovė K. B. nurodo, kad pinigai jai reikalingi, kadangi ji yra studentė, byloje nėra pateikusi šią aplinkybę patvirtinančio rašytinio dokumento, tačiau ieškovė byloje šios aplinkybės neginčija. Teismas sprendžia, kad net 24 mėnesių kompensacijos išmokėjimo terminas yra pakankamai didelė finansinė našta ieškovei, kai tuo tarpu atsakovė kompensaciją nori gauti per 12 mėnesių. Teismui kompensaciją priteisus išmokėti per 12 mėn. terminą, būtų pažeisti teisingumo ir protingumo principai. Teismas, priimdamas tokį sprendimą, taip pat atsižvelgia į visumą bylos aplinkybių, kad ieškovė ieškiniu siekia ne tik įgyti turto nuosavybę, bet ir užtikrinti tinkamesnę to turto priežiūrą, palaikyti jo būklę. Teismui nėra žinomos aplinkybės, jog atsakovės naudojosi turtu, jį prižiūrėjo ar ketino inicijuoti turto perleidimą ieškovei, t. y. elgėsi pasyviai, todėl šiuo atveju yra nepagrįstas, motyvuojant poreikiais (studijos universitete ir kt.), spaudimas kuo greičiau sumokėti kompensacijas. Atsakovė K. B. nėra įrodžiusi, kad 1300 eurų sumos gavimas per 12 mėn., o ne per 24 mėn., jai gyvenant (duomenys neskelbtini), sudarys reikšmingą poveikį jos finansinei situacijai. Tuo tarpu ieškovė yra įrodžiusi, kad jai 1300 eurų suma, pagal jos pajamas, yra didelė, iš esmės lemianti galimybes patenkinti būtiniausius poreikius, įskaitant gydymąsi, vaistus. Teismas daro išvadą, kad ieškovės siūlomas terminas yra realus, juo nesiekiama dirbtinai nukelti mokėjimo terminą ar pasunkinti atsakovės K. B. finansinę situaciją. Atitinkamai visiškai tenkinami ieškovės reikalavimai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu valstybės naudai galėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos elektroninėje byloje (žyminis mokestis, pašto išlaidos, 221 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal 2018-05-29 pažymą (e. b. l. 85).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į atsakovių tinkamą procesinį elgesį, taiko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalies nuostatas ir valstybės naudai iš jų visiškai nepriteisia bylinėjimosi išlaidų. Atsakovių elgesio byloje tinkamumas pasireiškė tuo, kad jos aktyviai naudojosi procesinėmis teisėmis, t. y. K. B., gyvendama užsienio valstybėje patvirtino dokumentų įteikimą, abi atsakovės (E. B. būdamas garbaus 92 metų amžiaus) pateikė atsiliepimus, papildomus rašytinius paaiškinimus, bet to, nors atsakovės ir nepasirašė taikos sutarties, tačiau praktiškai sutiko su visais ieškinio reikalavimais, dėl ko byloje iš esmės neliko ginčo ir teismas dėl to greičiau ir ekonomiškiau išnagrinėjo civilinę bylą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsniu, 4.80 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1, 5 dalimis, 99 straipsnio 2 dalimi, 259, 260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Atidalinti nekilnojamąjį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, pripažįstant ieškovei J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į atsakovei, E. B., gim. (duomenys neskelbtini), priklausantį nekilnojamąjį turtą: 63/972 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0.0972 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/4 dalis pastato - ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovei E. B., gim. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 (tris šimtus ) Eur piniginę kompensaciją už atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės dalių netekimą, kuri turi būti sumokėta ne vėliau kaip iki 2018-12-31 įskaitytinai, pinigus pervedant į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB.

Atidalinti nekilnojamąjį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, pripažįstant ieškovei J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į atsakovei K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį nekilnojamąjį turtą: 7/216 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0.0972 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį pastato gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį pastato - ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/8 dalį kitų inžinierinių statinių - kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovei K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1300 (vienas tūkstantis trys šimtai) Eur piniginę kompensaciją už atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės dalių netekimą, kuri turi būti sumokėta ne vėliau kaip iki 2020-07-31 įskaitytinai.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.