Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Godai Varkauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei F. M. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nuolatinės globos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – E. T. (E. T.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba, ieškovė) ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) neterminuotai apriboti motinos valdžią F. M. vaiko A. M. (A. M.) atžvilgiu; 2) priteisti iš ieškovės išlaikymą vaikui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės; 3) nustatyti nepilnamečio vaiko nuolatinę globą, jo globėju, gaunamų lėšų ir turto administratoriumi paskirti trečiąjį asmenį E. T.; 4) nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti trečiojo asmens šeimoje; 5) teismo išlaidas išreikalauti iš atsakovės.

2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovė yra nepilnamečio A. M. motina, vaiko gimimo įraše duomenų apie tėvą nėra. Nepilnametis yra netekęs motinos (atsakovės) globos. Atsakovė yra nusišalinusi nuo vaiko auklėjimo, priežiūros bei išlaikymo, vaiko atžvilgiu motinos valdžios tinkamai neįgyvendina ir geriausių vaiko interesų neužtikrina, su atvejo vadybos procesą koordinuojančiais specialistais nebendradarbiauja. Tarnybai atsakovės šeima žinoma. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-20331-1093/2023 tenkino Tarnybos prašymą paimti nepilnametį vaiką iš jo motinos. Prieš paimant vaiką iš šeimos atsakovei 2023 m. spalio 9 d. buvo inicijuotas mobiliosios komandos darbas su šeima, tačiau specialistams nurodytais kontaktais su atsakove susisiekti nepavyko. Artimųjų teigimu, atsakovė neturi telefono, su šeimos nariais susisiekia pati. Tiksli moters buvimo vieta taip pat nežinoma. Tarnybos teigimu, vaiko seneliai bandė tarpininkauti motyvuojant atsakovę atvykti specialistų konsultacijai, tačiau moteris sutartu laiku į susitikimą neatvyko. 2023 m. spalio 30 d. mobiliosios komandos specialistai pateikė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, jog nepavykus susisiekti su atsakove, specialistų darbas su atsakovės šeima taip ir nebuvo pradėtas. Vilniaus miesto savivaldybės mero 2023 m. lapkričio 22 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirtas trečiasis asmuo E. T. 2023 m. lapkričio 28 d. Tarnybos specialistei lankantis pas nepilnametį nustatyta, kad vaiku rūpinamasi tinkamai. Užtikrintos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, domimasi jo ugdymu, rūpinamasi jo sveikata. Globėjas kuria draugišką santykį su vaiku, grįstą pasitikėjimu, pagalba ir parama. Apsilankymo metu vaiko globėjas išsakė, kad vaiko motina (atsakovė) narkomanė. Retsykiais aplanko vaiką, tačiau dėmesį vaikui koncentruoja trumpam, o kai jai tampa nuobodu, ima telefoną. Tėvą globėjas įvardija kaip narkomaną. Tėvas gyvena su savo tėvais, vaiku nesidomi, nebendrauja. Ieškovė pažymėjo, kad vaiką paėmus iš motinos, atsakovei buvo tęsiamas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinės priežiūros paslaugos, kurios teigiamų pokyčių atsakovės šeimai pasiekti nepadėjo. Atsakovei iškelti uždaviniai atvejo vadybos posėdžių metu nevykdomi, kadangi moteris nėra randama savo gyvenamojoje vietoje, telefonu į specialistų skambučius neatsiliepia, jiems neperskambina. Paskutinio atvejo vadybos posėdžio metu (2024 m. sausio 22 d.) fiksuota, kad atsakovė nuo vaiko nusišalinusi, su atvejo vadybos specialistais nebendradarbiauja, todėl atsakovės šeimos atvejo vadybos procesas sustabdytas, kol paaiškės atsakovės faktinė gyvenamoji vieta ar kiti kontaktiniai duomenys. Surinkus atsakovę charakterizuojančią informaciją, nustatyta, kad SODROS duomenų bazėje informacijos apie atsakovės gaunamas pajamas nėra, Užimtumo tarnyboje moteris nėra registruota. Atsakovė per penkerius metus ne kartą bausta už administracinės teisės pažeidimus, tarp jų ir už netinkamus veiksmus vaiko atžvilgiu. Ieškovės teigimu, atsakovė savo gyvenimo būdo nepakeitė ir teigiamų išvadų dėl savo gyvenimo būdo ir poelgių nepadarė: vaiko motina yra visiškai nusišalinusi nuo vaiko gyvenimo, informacijos, kad motina vaikui teiktų išlaikymą – nėra, šią pareigą yra perleidusi trečiajam asmeniui, trečiasis asmuo taip pat rūpinasi vaiko ugdymu bei sveikatos priežiūra. Duomenų, kad moteris planuotų susigrąžinti vaiką į savo šeimą, nėra. Atsakovė vengia atlikti savo pareigas auginti ir auklėti vaiką ir visiškai juo nesirūpina, todėl jai apribotina motinos valdžia vaiko atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesiima aktyvių, konkrečių veiksmų susigrąžinant vaiką į šeimą, artimų ryšių su juo nepalaiko, jog nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad situacija artimiausiu metu galėtų pasikeisti, motinos valdžia atsakovei vaiko atžvilgiu apribotina neterminuotai. Tarnybos teigimu, atsižvelgiant į nepilnamečio amžių, sveikatą ir poreikius: aprangai, maistui, higienai, gyvenamajam būstui, ugdymui, lavinimui, į atsakovų darbingą amžių, pajamas, turtinę padėtį, į turimų išlaikytinių skaičių, iš atsakovės priteistinas išlaikymas vaiko išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės. Kadangi nepilnametis yra likęs be motinos globos bei atsižvelgiant į tai, kad vaikui gyventi kartu su motina galimybių nėra, vaikui nustatytina nuolatinė globa (rūpyba) ir paskirtinas nuolatinis globėjas (rūpintojas). 2023 m. lapkričio 20 d. Tarnyba atliko trečiojo asmens pradinį įvertinimą dėl pasirengimo tapti vaiko globėju, kuris buvo teigiamas. 2024 m. sausio 29 d. Tarnyboje gauta papildoma informacija apie trečiojo asmens vykdomas globėjo pareigas vaiko atžvilgiu. Informacijoje nurodoma, kad globėjas bendradarbiauja su globos centro specialistais, teikia informaciją apie situaciją šeimoje. Pasak globėjo, jis gerai pažįsta vaiką, žino jo poreikius, kadangi vaiko mamai padėjo juo rūpintis nuo pat gimimo. Šiuo metu globėjas Globos centre lanko mokymus pagal Pagrindinę globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programą GIMK, šeimai teikiamos palaikomosios globos koordinatoriaus paslaugos. Šiuo metu pagalbos poreikio globėjas neišsako. Trečiasis asmuo atitinka įstatymuose vaikų globėjams keliamus reikalavimus. Vyras yra tinkamo amžiaus ir sveikatos būklės globoti vaiką. Trečiasis asmuo nėra teistas, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus bei važiavimą viešuoju transportu be bilieto. Tarnyboje nėra duomenų apie tai, kad jam būtų apribota tėvo valdžia, kad vaikas (-ai) būtų nuo jo atskirti, arba jo, kaip vaiko (-ų) globėjo (rūpintojo), įgaliojimai būtų nutraukti įstatyme numatytais pagrindais. Nekilnojamo turto registro 2024 m. vasario 6 d. duomenimis, nepilnametis neturi nekilnojamojo turto, kuriam būtų reikalinga nuolatinė priežiūra.

3. Atsakovė F. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

4. Trečiasis asmuo E. T. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

5. Teismo posėdžio metu ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytomis aplinkybėmis ir motyvais.

6. Teismo posėdyje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. T. palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

7. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė F. M. yra nepilnamečio vaiko A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), motina. Tėvystė vaiko atžvilgiu nenustatyta.

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-20331-1093/2023 išduotas teismo leidimas paimti A. M. iš jo motinos. Vilniaus miesto savivaldybės mero 2023 m. lapkričio 22 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) A. M. nuo 2023 m. lapkričio 7 d. nustatyta laikinoji globa, vaiko laikinuoju globėju paskirtas trečiasis asmuo E. T.

Dėl motinos valdžios apribojimo

9. Tėvų valdžios esmę įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

10. Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių.

11. Taigi pagal įstatymą nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

12. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

13. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovė motinos valdžios savo mažamečiam sūnui neįgyvendina. Vilniaus miesto savivaldybės mero 2023 m. lapkričio 22 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) vaikui nuo 2023 m. lapkričio 7 d. buvo nustatyta laikinoji globa, globėju paskirtas trečiasis asmuo. Iš Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro (toliau – Centras) 2023 m. lapkričio 10 d. pasitarimo protokolo dėl F. M. šeimos atvejo vadybos proceso matyti, kad Tarnyba 2023 m. sausio 13 d. kreipėsi į Centro Pagalbos šeimai skyrių prašydama paskirti atvejo vadybininką atsakovės šeimai, tačiau atsakovė dažnai keitė savo gyvenamąją vietą, retai buvo randama namuose, atsakovės sūnų prižiūrėdavo atsakovės motina arba sesuo, dabartinė jos gyvenimo vieta apskritai nėra žinoma, todėl buvo nutarta stabdyti atvejos vadybos procesą 20 kalendorinių dienų laikotarpiui, per šį laikotarpį negavus informacijos apie atsakovės gyvenamąją vietą – vadybos procesą užbaigti. Be to, Tarnyba kreipėsi dėl mobiliosios komandos sudarymo; mobiliosios komandos specialistams nurodytais kontaktais su atsakove nepavykus susisiekti ir nežinant tikslios moters buvimo vietos, specialistai lankėsi atsakovės tėvų namuose, buvo sutarta, kad jie bandys motyvuoti dukrą atvykti į specialistų konsultaciją (Tarnybos 2023 m. spalio 17 d. raštas „Dėl mobiliosios komandos darbo su šeima“ Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau 2023 m. spalio 30 d. mobiliosios komandos darbas buvo nutrauktas, kadangi specialistams nepavyko susisiekti su atsakove (Mobiliosios komandos darbo pabaigos aktas Nr. (duomenys neskelbtini)).

14. Atsakovė yra bausta administracine tvarka už netinkamą tėvų valdžios panaudojimą, nėra teista.

15. Remdamasis rašytine bylos medžiaga, ieškovės atstovės bei trečiojo asmens paaiškinimais teismo posėdyje, teismas daro išvadą, kad atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo vaiko auklėjimo ir priežiūros. Atsakovė vengia atlikti savo pareigas auklėti bei auginti vaiką, atsakovė nėra randama gyvenamojoje vietoje, jos tiksli buvimo vieta nėra žinoma, ji neturi mobiliojo telefono, išlaikymo vaikui neteikia ir tik kartais aplanko vaiką, kasdienę vaiko priežiūrą, auklėjimą, rūpinimąsi jo sveikata palikdama trečiajam asmeniui E. T. Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad tėvų pareigos yra asmeninio pobūdžio ir negali būti perleistos kitiems asmenims; tėvams nevykdant savo konstitucinės pareigos rūpintis savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tokiems tėvams tai yra pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą.

16. Teismas, atsižvelgdamas į visus byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad atsakovė vengia atlikti savo pareigas rūpintis, auginti ir auklėti vaiką, vaiku visiškai nesirūpina, ir objektyvių duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti, nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovės F. M. motinos valdžią jos mažamečiam sūnui A. M. (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

17. Sprendimas dalyje dėl tėvų (motinos) valdžios apribojimo vykdomas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 496 straipsnis).

18. Išaiškintina, kad, neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo skyrimo

19. Vadovaujantis CK 3.256 straipsniu, nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai.

20. Vienas iš vaiko nuolatinės globos nustatymo pagrindų – kai abiem tėvams arba turimam vieninteliam iš tėvų yra apribota tėvų valdžia (CK 3.257 straipsnio 6 punktas).

21. CK 3.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vaiko globa (rūpyba) nustatoma vadovaujantis šiais principais: geriausių vaiko interesų pirmumas; pirmumo teisę tapti globėjais (rūpintojais) turi vaiko giminaičiai ir kiti su vaiku emociniais ryšiais susiję asmenys, jeigu tai atitinka vaiko interesus; vaiko globa (rūpyba) šeimoje; brolių ir seserų neišskyrimas, išskyrus atvejus, kai tai pažeidžia vaiko interesus; vaiko aplinkos ir globos (rūpybos) vietos pastovumas.

22. Nepilnamečiam vaikui A. M. nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirtas trečiasis asmuo E. T. Ieškovės atstovės paaiškinimai bei kartu su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo tinkamai atlieka savo pareigas, užtikrina nepilnamečio vaiko fizinį ir emocinį saugumą, rūpinasi jo sveikata ir ugdymu, nuolatinė globa trečiojo asmens gyvenamojoje vietoje atitinka vaiko interesus bei jau minėtus vaiko globos nustatymo principus: geriausių vaiko interesų pirmumo, pirmumo teisę tapti globėjais (rūpintojais) turi vaiko giminaičiai (nagrinėjamu atveju – senelis), vaiko aplinkos ir globos vietos pastovumo (A. M. nuo kūdikystės gyvena su trečiuoju asmeniu (2023 m. gruodžio 11 d. Globojamų (rūpinamų) vaikų aplankymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), laikinoji globa trečiojo asmens gyvenamojoje vietoje nustatyta nuo 2023 m. lapkričio 7 d.

23. Taigi apribojus atsakovei motinos valdžią, o tėvystei vaiko atžvilgiu esant nenustatytai, yra pagrindas nustatyti nepilnamečiam vaikui nuolatinę globą (CK 3.251 straipsnio 1 dalis, CK 3.256 straipsnis, CK 3.257 straipsnio 6 punktas, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 20 straipsnio 2 dalis, CPK 407 straipsnis).

24. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad tinkamai rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, atstovauti ir ginti jo teises ir teisėtus interesus, sudaryti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje gali ir sutinka trečiasis asmuo – E. T. (CK 3.248 straipsnis, CK 3.268 straipsnis). Trečiasis asmuo yra tinkamo amžiaus ir sveikatos būklės; nėra teistas, baustas administracine tvarka už pažeidimus, nesusijusius su vaiko teisių pažeidimais; Tarnyba 2023 m. lapkričio 20 d. priėmė teigiamą sprendimą dėl trečiojo asmens, norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju), pradinio įvertinimo; trečiasis asmuo baigė mokymus pagal GIMK programą, viešoji įstaiga „SOTAS“ 2024 m. balandžio 8 d. priėmė teigiamą išvadą dėl trečiojo asmens pasirengimo būti nepilnamečio vaiko globėju. Kitų asmenų, kurie norėtų ir galėtų globoti nepilnametį vaiką, nėra. Todėl, vadovaujantis CK 3.249 straipsnyje įtvirtintais vaiko globos (rūpybos) nustatymo principais, ieškovės prašymas tenkintinas, nepilnamečiam vaikui A. M. nustatoma nuolatinė globa, nepilnamečio vaiko globėju ir gaunamų lėšų administratoriumi skiriamas E. T., nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma globėjo gyvenamojoje vietoje (CK 3.245, 3.251 straipsnis, 3.252 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalies 1 punktas, 3.256 straipsnis, 3.257 straipsnio 6 punktas, 3.263 straipsnis, 3.264 straipsnio 3 dalis, 3.265 straipsnio 1 punktas, CPK 493 straipsnis).

25. Vaiko globėjas (rūpintojas) yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus; vaiko globėjas (rūpintojas) turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.272 straipsnis).

26. Globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) ir tik vaiko interesais CK ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka (CK 3.275 straipsnis, CPK 504 straipsnio 4 dalis).

27. Nustačius nuolatinę globą (rūpybą), laikinoji nepilnamečio vaiko globa (rūpyba) baigiasi (CK 3.255 straipsnio 3 punktas).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

28. Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

29. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.).

30. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).

31. Nagrinėjamu atveju ieškovė, gindama vaiko interesus, prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės. Prašoma priteisti suma neviršija minėto orientaciniu pripažįstamo minimaliosios mėnesinės algos dydžio kriterijaus (924 Eur arba 708,42 Eur atskaičius mokesčius ir 354 Eur dalis tenkanti vienam iš tėvų (708 Eur / 2 = 354 Eur)), todėl vadovaujantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais neturi būti įrodinėjama teikiant detalius įrodymus, pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui.

32. Kaip minėta, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo turtinei padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; ir kt.).

33. Nors pagal byloje esančius duomenis atsakovė nedirba, jokio vertingo turto neturi, tačiau atsakovė yra darbingo amžiaus, nėra duomenų, kad jai būtų apribotas darbingumas. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašoma priteisti vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį skirtina suma yra net mažesnė nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 nustatytas minimalusis darbo užmokestis, kuris laikomas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose ir galėtų patenkinti tik pačius būtiniausius vaiko poreikius, daugiau išlaikytinių atsakovė neturi, įvertinus vaiko nedidelį amžių, ieškovės prašymas tenkintinas – iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, mokamas po 200 Eur kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės.

34. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

35. Ieškovė ir atsakovė šioje byloje yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo, ieškovė taip pat atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo, vaiko globėjo paskyrimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5, 14– 15 punktai).

36. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

37. CPK 404 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu vaiko tėvai (ar vienas iš jų), dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, per teismo nustatytą terminą patys (pats) nepasirenka advokato, teiksiančio jiems (jam) teisinę pagalbą, teisėjas, kuriam paskirta parengti bylą nagrinėti, praneša valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai apie tai, kad vaiko tėvams (ar vienam iš jų), dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, būtinas advokatas. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) 12 straipsnio 16 punkte nustatyta, kad teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, turi vaiko tėvai, dėl kurių valdžios apribojimo ar jo panaikinimo sprendžia teismas, taip pat vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą, kai teismas nagrinėja bylą dėl leidimo paimti iš jų vaiką. Pagal VGTPĮ 20 straipsnio 1 dalį, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) nagrinėjant civilines bylas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygus.

38. Remiantis šio sprendimo 37 punkte nurodytomis teisės normomis, darytina išvada, kad įstatymų leidėjui teisės aktuose nustačius absoliučią tėvų, dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, teisę gauti antrinę teisinę pagalbą tokio pobūdžio bylose, tuo pačiu atleidžiant juos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, įstatymų leidėjas iš esmės įtvirtino principą, pagal kurį tėvai tokio pobūdžio bylose yra atleidžiami nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo.

39. Vadovaujantis šio sprendimo 38 punkte padarytomis išvadomis, taip pat CPK 96 straipsnio 4 dalimi, visos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos iš atsakovės valstybės naudai nepriteistinos ir atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268– 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406–407 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovės F. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečiam vaikui A. M. (A. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės F. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. M. (A. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 (du šimtus) eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 12 d.) iki vaiko pilnametystės.

Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti nuolatinę globą A. M. (A. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo globėju ir gaunamų lėšų administratoriumi paskirti trečiąjį asmenį E. T. (E. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nepilnamečio vaiko A. M. (A. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su globėju E. T. (E. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje.

Sprendimą dėl motinos valdžios ribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.