Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“ atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“ prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys skolininkas D. A., V. A., antstolė A. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja išieškotoja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančio turto dalies nustatymo Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnyje nustatyta tvarka, prašydamas nustatyti, kad skolininkui D. A. priklauso sutuoktinės V. A. 70 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, višijančios Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (toliau – MMA), ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies neviršijančio MMA. Nurodoma, kad 2016-07-19 patvarkymu Nr. S-160010423 antstolė areštavo skolininkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – sutuoktinei V. A. priklausančią darbo užmokesčio dalį, esančią UAB ,,Nordnet“. Kadangi skolininkės turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu nenustatyta, antstolė pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies areštuotame turte nustatymo.Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi prašymą tenkino ir nustatė, kad D. A. priklauso ½ dalis V. A. gaunamo darbo užmokesčio, kuris yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė.Suinteresuotas asmuo D. A. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškėjo prašymą atmesti. Nurodoma, kad suinteresuoti asmenys skolininkas D. A. ir sutuoktinė V. A. 2016-08-04 sudarė povedybinę sutartį, kurioje numatytas sutuoktinių turto atskirumo principas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi atskirąjį skundą tenkino iš dalies, panaikino Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir nustatė, kad D. A. priklauso ½ dalis V. A. darbo užmokesčio gauto iki 2016-08-04 povedybinės sutarties sudarymo, kuris yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė.Teismas nurodė, kad povedybine sutartimi šalys susitarė turtą, įgytą po šios sutarties sudarymo, laikyti kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe, t. y. susitarė dėl turto atskirumo režimo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.104 str. 1 d. 1 p.), todėl V. A. darbo užmokestis, gautas iki povedybinės sutarties sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o gautas po povedybinės sutarties sudarymo, yra jos asmeninė nuosavybė ir skolininko D. A. dalis jos darbo užmokestyje, gautame po 2016-08-04 povedybinės sutarties sudarymo, nenustatytina.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja (toliau – apeliantė) prašo panaikinti teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir palikti teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartį nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Povedybinės sutarties sudarymo faktas negali užkirsti kelio kreditoriui, kurio reikalavimas atsirado iki povedybinės sutarties sudarymo, gauti savo reikalavimo patenkinimą iš skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kadangi priešingu atveju sudaromos sąlygos skolininkui piktnaudžiauti ir išvengti prievolės įvykdymo. Skolininkas D. A. nebedirba nuo 2015-06-11, galimybės išsieiškoti skolą yra apribotos. Teismas nustatydamas, kad skolininkui priklauso ½ dalis skolininko sutuoktinio darbo užmokesčio gauto iki povedybinės sutarties sudarymo nepsaugo kreditoriaus interesų, kadangi išieškojimas yra nukreiptas į praeityje gautas pajamas, tad nėra žinoma turimų pajamų suma, taip pat ar lėšų apskritai yra.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Sutuoktinių pajamų priskyrimas asmeninėn kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybėn neatima teisės kreditoriui nukeipti išieškojimą ne tik į sutuoktinio (skolininko) asmeninį turtą, bet ir į jam priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto dalį. Dėl to susitarimas dėl vieno iš sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja šio sutuoktinio civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2006; Lietuvos Apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1209/2013 );Disponavimas areštuotu turtu yra apribotas įstatymo, todėl sandoris, kuriuo keičiamas areštuoto turto teisinis rėžimas, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekinis ir negalioja (Lietuvos Apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-634-357/2014). Dėl to povedybinė sutartis pažeidžia imperatyvias įstatymo normas.Suinteresuotas asmuo skolininkas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

6.1. Povedybinė sutartis, kurioje numatytas sutuoktinių turto atskirumo principas, įsigaliojo nuo jos sudarymo, t. y. nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gegužės 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016 konstatavo, kad įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybtnę sutartį.

6.2. 405,77 Eur skola bus grąžinta įsidarbinus. Dabartiniu metu suinteresuotas asmuo nedirba dėl ligos ir yra įregistruotas darbo biržoje. Dėl to skolininko veiksmuose nėra piktnaudžiavimo požymių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl povedybine sutartimi nustatyto sutuoktinių turto režimo taikymo nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria povedybinės sutarties pagrindu CPK 667 straipsnyje įtvirtinta tvarka nustatyta, kad skolininkui D. A. priklauso ½ dalis tik iki 2016-08-04 povedybinės sutarties sudarymo gauto V. A. darbo užmokesčio, kuris yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pagrįstumo ir teisėtumo.CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostata, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatytos. CK 3.117 straipsnyje įtvirtinta sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpcija, kuri, nepaneigus bendra tvarka, reiškia, jog kiekvienam suotkiniui priklauso lygios bendro turto dalys. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, vadovaujasi CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, CK 3.123 straipsnio 1 dalimi, CK 4.92 straipsnio 1 dalimi). Vykdymo procese yra nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) yra įtvirtinta Civilinio kodekso trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose. Sutarties laisvės principas suponuoja, kad sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą), tačiau negali (neturi teisės) savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnis), nepaisyti pareigos sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis) bei ignoruoti įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumą, nustatyti gerai moralei arba viešajai tvarkai prieštaraujančias sutartis sąlygas (CK 3.83 straipsnio 2 dalis, 3.101 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Nagrinėjamu atveju antstolė vykdymo procese pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko D. A. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su jo sutuoktine V. A. nustatymo (b. l. 4). Teismas, atsižvelgdamas į pateiktoje povedybinėje sutartyje nurodytą sutuotinių turtui taikomą turto atskirumo principą, nustatė skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje tik iki 2016-08-04 povedybinės sutarties sudarymo ir nurodė, kad po šio sutarties sudarymo skolininko turto dalis nenustatytina. Išieškotoja iš esmės neigia tokios teismo išvados pagrįstumą kreditorių interesų neužtikrinimu ir sudarymu sąlygų skolininkui piktnaudžiauti ir išvengti prievolės įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, aiškindamas dėl povedybinės sutarties santykio, kai teismo nutartimi vykdymo procese jau yra nustatyta vieno iš sutuoktinių, kaip skolininko, dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nurodė, kad įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybinę sutartį, tokia sutartis nelaikytina per se prieštaraujančia gerai moralei ar viešajai tvarkai. Jeigu povedybine sutartimi pažeidžiami trečiųjų asmenų (pvz., kreditorių) teisėti interesai, jų teisės ginamos taikant sandorių negaliojimo institutą. Pavyzdžiui, kreditorių teisės galėtų būti laikomos pažeistomis, jei, siekiant išvengti vieno iš sutuoktinių asmeninių prievolių vykdymo, būtų sudaryta povedybinė sutartis, į ją įtraukiant sąlygą dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (bendro turto, įgyto iki povedybinės sutarties sudarymo) padalijimo, pagal kurią sutuoktiniui – skolininkui nepagrįstai atitektų mažesnė bendro turto dalis, kurios nepakaktų jo asmeninėms prievolėms įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016).Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad skolininkas yra tik D. A., todėl išieškojimas galimas tik iš šio sutuoktinio asmeninio turto ar jam priklausančios turto dalies bendrame turte. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ar nagrinėjamu atveju šalių sudaryta 2016-08-04 povedybine sutartimi pažeidžiami trečiojo asmens kreditoriaus teisėti interesai, nurodo, kad sutarties nuostatos dėl sutuoktinių turto teisinio režimo taikomos tik būsimam po šios sutarties sudarymo įgytam turtui (3.1 p.), už santuokos metu vieno iš sutuoktinių vardu atsiradusius skolinius įsipareigojimus sutuoktiniai atsako asmeniškai (3.7 p.), bendroms sutuoktinių prievolėms taikomas bendro turto teisinis rėžimas, nepriklausomai nuo tų prievolių atsiradimo laiko ir pagrindo (3.8 p.). Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, povedybinės sutarties nuostatos neprieštarauja gerai moralei ar viešajai tvarkai, nepažeidžia išieškotojos teisėtų interesų, nes sutarties nuostatos nėra taikomos retrospektyviai. Dėl šių priežasčių sutikti su atskirojo skundo teisiniais argumentais dėl teismo nutarties nepagrįstumo apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai kvalifikavo teisiškai reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai nustatė skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje tik iki 2016-08-04 povedybinės sutarties sudarymo. Priešinga išvada nepagrįstai priešpastatytų kreditorių interesus prieš sutuoktinių teisę sudaryti vedybų sutartį. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada taip pat neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojos Teismo suformuotai praktikai analogiškose bylose, pagal kurių nuostatas vykdytinoms skolininko prievolėms išieškotojo naudai po sudarytos povedybinės sutarties įregistravimo išieškojimas nebegali būti nukreipiamas į laiko atžvilgiu vėliau gautas arba gautinas pajamas, įskaitant pajamas, susijusias su darbo santykiais, ir lėšas, gautas ir (ar) patenkančias į kasatorės vardu atidarytas sąskaitas bankuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016).Taigi, sudaryta povedybinė sutartis, kurioje nustatytas sutuoktinių turto atskirumo principas, ir kurios nuostatos taikomos tik būsimam turtui, neprieštarauja kreditoriaus insteresams, nes kreditoriaus interesai gali būti užtikrinti nukreipiant išieškojimą tiek į asmeninį skolininko turtą, į dalį bendro turto, įgyto iki povedybinės sutarties sudarymo, tiek ir į asmeninį turtą, įgytą po povedybinės sutarties sudarymo.Cituodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, išieškotojas atskirąjį skundą grindžia teisiniais argumentais, kurie yra susiję su kreditoriaus išieškojimo teise pagal sutuoktinių bendrą prievolę. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas ne dėl sutuoktinių prievolei daromos įtakos povedybine sutartimi, kurioje nustatytas turto atskirumo principas, bet dėl sutuoktinio asmeninės prievolės, todėl tokie argumentai neįtakoja skundžiamos teismo nutarties neteisėtumo. Kita vetus, jeigu ir būtų keliamas klausimas dėl kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių bendrą prievolę, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pagal šalių sudarytos povedybinės sutarties 3.8 p. bendroms sutuoktinių prievolėms taikomas bendro turto teisinis rėžimas, nepriklausomai nuo tų prievolių atsiradimo laiko ir pagrindo. 2016-07-19 patvarkymu Nr. S-160010423 buvo areštuota V. A. priklausančio darbo užmokesčio dalis (b.l. 4-5). Išieškotojas teigia, kad disponavimas areštuotu turtu yra apribotas įstatymo, todėl sandoris, kuriuo keičiamas areštuoto turto teisinis rėžimas, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Nagrinėjamu atveju sutuoktiniai pakeitė būsimo, o ne jau įgyto turto, kuris antstolės patvarkymu buvo areštuotas, turto teisinį rėžimą, todėl vertinti kreditorių interesų pažeidimo šiuo aspektu nėra teisinio pagrindo.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo klausimą, tinkamai taikė CK ir CPK normas, sprendimo išvados dėl bendrosios jungtinės nuosavybės ypatumų nustatymo sudarius povedybinę sutartį atitiko susiformavusią teismų praktiką. Aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalies nuostatą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Skolininkui D. A. buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Pagal pateiktus duomenis iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos institucijos išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 83,96 Eur (b.l. 80), todėl atmetus atskirąjį skundą, šios išlaidos priteisiamos iš išieškotojos valstybės naudai (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“, juridinio asmens kodas 302513887, valstybės naudai 83,96 Eur išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.