- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-05
- Bylos Nr.
- 2A-443-123/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09549-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė, Virginija Nijolė
- Ieškovas
- M. S., V. U., V. P., N. Ž., D. S., V. Š.
- Atsakovas
- UAB „Gardinta“
- Kategorijos
- 11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.3.16.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-443-123/2015
2015 m. kovo 5 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjos Erika Misiūnienė, Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo M. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. U., V. P. (V. P.), N. Ž., D. S., V. Š. ir M. S. ieškinį atsakovei UAB „Gardinta“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio ir kitų išmokų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami priteisti iš atsakovės nesumokėto darbo užmokesčio ir dienpinigių dalį, priteisti ieškovams vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, priteisti iš atsakovės kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, pripažinti ieškovų D. S. ir V. Š. atleidimą iš darbo neteisėtu ir priteisti jiems dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei po 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, priteisti ieškovams penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovas M. S. ieškinyje nurodė, kad 2012-04-18 su juo buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 147, kuri buvo nutraukta atsakovei pilnai neatsiskaičius su darbuotoju – nebuvo išmokėtas visas priklausantis darbo užmokestis, nesumokėta piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Atsakovė ieškovams pavedė dirbti darbą ne Lietuvoje, o Anglijoje, todėl M. S. ir atsakovė, sudarydamos darbo sutartį, buvo susitarusios, kad atsakovė ieškovui atskaičius mokesčius mokės kas mėnesį mokės 4 400 Lt. Ieškovų teigimu, atsakovė dalį darbo užmokesčio ieškovams sumokėdavo kaip dienpinigius, todėl darbo užmokestis atitinkamai būdavo mokamas ženkliai mažesnis. M. S. prašė priteisti iš atsakovės 23 423,44 Lt nesumokėto darbo užmokesčio ir dienpinigių, 9 836, 33 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, 940 Lt kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-11-20 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui V. U. iš atsakovės UAB „Gardinta“ 8 584,94 Lt (atskaičius mokesčius) su darbo santykiais susijusių išmokų, 7 999,74 Lt (atskaičius mokesčius) vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką bei 211,33 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė ieškovui V. P. iš atsakovės UAB „Gardinta“ 8 740 Lt (atskaičius mokesčius) su darbo santykiais susijusių išmokų, 8 999,76 Lt (atskaičius mokesčius) vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką bei 841,66 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė ieškovui N. Ž. iš atsakovės UAB „Gardinta“ 19 997,32 Lt (atskaičius mokesčius) su darbo santykiais susijusių išmokų, 10 999,80 Lt (atskaičius mokesčius) vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką bei 1 076,13 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė ieškovui D. S. iš atsakovės UAB „Gardinta“ 21 310,56 Lt (atskaičius mokesčius) su darbo santykiais susijusių išmokų, 4 999,89 Lt (atskaičius mokesčius) vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką bei 225,31 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė ieškovui V. Š. iš atsakovės UAB „Gardinta“ 13 017,20 Lt (atskaičius mokesčius) su darbo santykiais susijusių išmokų, 4 999,89 Lt (atskaičius mokesčius) vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką bei 495 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš teismo depozitinės sąskaitos grąžino ieškovams V. U., V. P., N. Ž., D. S., M. S. už ekspertizę sumokėtą ir likusią nepanaudotą 394,30 Lt sumą, kiekvienam po 78,86 Lt. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovės UAB „Gardinta“ 2 414 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
Dėl ieškovo M. S. teismas nustatė, kad tarp atsakovės ir ieškovo M. S. 2012-04-18 sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 147, kurioje sulygtas darbo užmokestis 1 050 Lt, o atsižvelgiant į 2012-08-01 padarytą sutarties pakeitimą – 1 106 Lt. Nustatė, kad atsakovė su ieškovais tarėsi mokėti jiems visai kitokio dydžio faktinį darbo užmokestį, nei nurodytą darbo sutartyse – su M. S. susitarta, kad jis gaus 4 400 Lt atlyginimą, atskaičius mokesčius. Iš atsakovės atliktų bankinių pavedimų daugeliu atvejų nėra galimybės nustatyti, kokia pinigų suma kaip darbo užmokesčio dalis ir kaip dienpinigių suma buvo sumokėta ieškovams, ir tik iš dalies atliktų pavedimų konkrečiai matyti, kokia konkreti darbo užmokesčio ir dienpinigių dalis buvo pervedama konkrečiam ieškovui. Šalys susitarė, kad atsakovė ieškovams mokės jų sulygtą darbo užmokestį ne pagal darbo sutartyse įrašytas sumas, o pagal faktinį šalių susitarimą. Nustatė, kad ieškovai visu darbo pas atsakovę laikotarpiu dirbo komandiruotėje, M. S. – 234 dienas. Nustatė, kad ieškovams už komandiruotę Didžiojoje Britanijoje turėjo būti mokami 210 Lt dydžio dienpinigiai už kiekvieną dieną. Laikė, jog šalys susitarė, kad dienpinigiai bus mažinami iki tokio dydžio, kad ieškovams už darbą mokama pinigų suma atskaičius mokesčius sudarytų ne mažesnę nei kiekvieno iš ieškovų su atsakove sutartą faktinę darbo užmokesčio sumą, tačiau ne mažesni nei 105 Lt. Atlikus ekspertizę dėl M. S. išmokėtų grynų pinigų sumos teismas konstatavo, jog UAB „Gardinta“ 2012 metų gruodžio mėnesio atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje prie pavardės M. S. pasirašė M. S. (už 11 641,24 Lt sumą), 2012-06-28 Nr. 58 piniginių lėšų gavėjo M. S. vardu pasirašė M. S. (už 1 350 Lt sumą), todėl darė išvadą, kad ieškovui M. S. grynais pinigais buvo išmokėta 12 991,24 Lt suma. Teismas konstatavo, kad pagal atsakovės pateiktus darbo užmokesčio žiniaraščius ieškovui turėjo būti išmokėtas 7 283,44 Lt darbo užmokestis (į kurį įėjo ir užmokestis už kasmetines apmokamas atostogas) ir 24 570 Lt dienpinigių (234 dienos x 210 Lt / 2), iš viso 31 853,44 Lt, tačiau faktiškai išmokėti 43 891,27 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė su ieškovu buvo faktiškai sutarusi mokėti ieškovui 4 400 Lt darbo užmokestį (atskaičius mokesčius), į tai, kad ieškovas pas atsakovę dirbo 8 mėnesius, t. y. atsakovė ieškovui turėjo išmokėti 35 200 Lt, tačiau atsakovė ieškovui mokėjo faktiškai didesnį darbo užmokestį, nei buvo susitarta, t. y. vidutiniškai per mėnesį ieškovas gaudavo 5 486,40 Lt (43 891,27 Lt / 8) darbo užmokestį su kartu priskaičiuotais dienpinigiais, ieškovo M. S. reikalavimus dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, dienpinigių ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką atmetė kaip nepagrįstus. Nurodė, jog į šią 43 891,27 Lt ieškovui išmokėtą pinigų sumą įeina ir kompensacija už apmokamas kasmetines atostogas. Ieškovo M. S. reikalavimą priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką atmetė kaip nepagrįstą, kadangi byloje nustatyta, jog atsakovė su atleidžiamu darbuotoju yra visiškai atsiskaičiusi. Atmetęs M. S. atžvilgiu ieškinį, teismas jam bylinėjimosi išlaidų nepriteisė.
Apeliaciniu skundu ieškovas M. S. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-20 sprendimą pakeisti ir ieškovo M. S. pareikštus ieškinio reikalavimus patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog ieškovas iš darbdavio yra gavęs 12 991,24 litų darbo užmokesčio grynaisiais pinigais. Taip pat teismas nepagrįstai perpus sumažino M. S. teisės aktų nustatytą mokėtinų dienpinigių sumą, kai dėl kitokios dienpinigių sumos darbuotojas su darbdaviu nebuvo susitarę. Nurodo, kad darbo sutartyje numatyta, jog ieškovui atsakovas kiekvieną mėnesį mokės 1 050 Lt darbo užmokestį, kurio bendra suma už visą M. S. pas atsakovą išdirbtą laikotarpį sudaro 7 283,44 Lt (neatskaičiavus mokesčių). Kadangi M. S. buvo siunčiamas į komandiruotes Jungtinėje Karalystėje, jam, vadovaujantis finansų ministro įsakymu, UAB „Gardinta“ privalėjo priskaičiuoti ir sumokėti po 210 Lt dienpinigių už vieną komandiruotės dieną, tačiau teismas nepagrįstai sumažino dienpinigių sumą 50 proc. – iki 105 Lt už dieną. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Gardinta“ su darbuotoju M. S. nebuvo susitarusi dėl mažesnio dydžio dienpinigių mokėjimo, nei nustatyta finansų ministro įsakymu, teismas neturėjo teisinio pagrindo sprendimu nustatyti kitokią ieškovui mokėtiną dienpinigių sumą. Kadangi komandiruotėse M. S. iš viso praleido 212 kalendorinių dienų, skaičiuojant pagal byloje esančius UAB „Gardinta“ darbo laiko apskaitos žiniaraščius, jam UAB „Gardinta“ privalėjo išmokėti 44 520 litų dienpinigių (210 Lt x 212 d. = 44 520 Lt). Nesutinka, kad iš darbdavio grynaisiais pinigais gavo 12 991,24 Lt sumą. Įvertinant tai, jog 2012-12-12 bei 2012-06-28 atlyginimų mokėjimo žiniaraščių, kuriuose neva pasirašė ieškovas, išrašymo dienomis, M. S. faktiškai dirbo Jungtinėje Karalystėje ir jokios galimybės atvykti į UAB „Gardinta“ buveinę neturėjo, akivaizdu, kad pasirašyti minėtuose žiniaraščiuose neturėjo jokios faktinės galimybės. Be to, specialisto išvada yra ne kategoriška, t. y. tik tikėtina, jog tai yra M. S. parašas. Tačiau šiuo atveju yra svarbu ir tai, kad M. S. darbo užmokestis ir dalis dienpinigių nuolatos buvo mokama ne grynaisiais pinigais, o tik pavedimu. Ieškovui atsakovė UAB „Gardinta“ faktiškai išmokėjo tik 30 900 Lt darbo užmokesčio ir dienpinigių, o ne 43 891,27 Lt, kaip pripažino teismas. Įvertinus tai, jog UAB „Gardinta“ M. S. turėjo sumokėti 7 283,44 Lt darbo užmokesčio, 44 520 Lt dienpinigių, iš viso 51 803,44 Lt, o faktiškai sumokėjo tik 30 900 Lt, 2012-12-14 nutraukus su M. S. sudarytą darbo sutartį, UAB „Gardinta“ liko skolinga ieškovui 20 903,44 Lt. Mano, kad iš UAB „Gardinta“ turėtų būti priteista ne tik 20 903,44 Lt darbo užmokesčio bei dienpinigių skola, 940 Lt dydžio kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, tačiau ir 1 050 Lt dydžio vidutinis darbo užmokestis už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos (2012-12-14) iki visiško atsiskaitymo su darbuotoju dienos.
Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovo (darbuotojo) M. S. ieškinys atsakovei (darbdavei) UAB „Gardinta“ dėl mokėtino darbo užmokesčio ir dienpinigių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp atsakovės ir ieškovo M. S. 2012-04-18 sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 147, kurioje sulygtas darbo užmokestis – 1 050,00 Lt, o pagal 2012-08-01 sutarties pakeitimą – 1 106 Lt (t. 1, b. l. 42–43). Ieškovas M. S. patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 23 423,44 Lt nesumokėto darbo užmokesčio ir dienpinigių, 9 836, 33 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, 940 Lt kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 75–76). Klaipėdos miesto apylinkės teismui skundžiamu 2014-11-20 sprendimu atmetus ieškovo ieškinio reikalavimus apeliaciniame skunde M. S. nurodo, kad 2012-12-14 nutraukus su M. S. sudarytą darbo sutartį, UAB „Gardinta“ liko skolinga ieškovui 20 903,44 Lt. Mano, kad iš UAB „Gardinta“ turėtų būti priteista 20 903,44 Lt darbo užmokesčio bei dienpinigių skola, 940 Lt dydžio kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, 1 050 Lt dydžio vidutinis darbo užmokestis už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos (2012-12-14) iki visiško atsiskaitymo su darbuotoju dienos.
Dėl dienpinigių dydžio
Apeliantas nurodo, kad UAB „Gardinta“ privalėjo priskaičiuoti ir sumokėti po 210 Lt dienpinigių už vieną komandiruotės dieną, tačiau teismas nepagrįstai sumažino dienpinigių sumą 50 proc. – iki 105 Lt už dieną. Apelianto manymu, skaičiuojant pagal byloje esančius UAB „Gardinta“ darbo laiko apskaitos žiniaraščius, jam UAB „Gardinta“ privalėjo išmokėti 44 520 litų dienpinigių (210 Lt x 212 d. = 44 520 Lt).
DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį. Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtintame Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraše. Išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydį ir mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-03 nutarimas Nr. 1365. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dienpinigiai ir kitos išmokos, susijusios su komandiruotės išlaidomis, kai darbas atliekamas kelionėje, į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį neįskaitoma. Komandiruotam darbuotojui per visą komandiruotės laiką paliekama darbo vieta (pareigos) ir darbo užmokestis (DK 220 str. 1 d.), komandiruotam darbuotojui garantuojama darbo laiko apskaita (DK 143 str. 1 d. 2 p.), komandiruojamam darbuotojui mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos (DK 220 str. 1 d.). Komandiruojamiems darbuotojams mokamų dienpinigių dydžiai nustatyti Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996-11-21 įsakymu Nr. 116 „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų vykstantiems į užsienio komandiruotes“, iš kurio matyti, kad ieškovams už komandiruotę Didžiojoje Britanijoje turėjo būti mokami 210 Lt dydžio dienpinigiai už kiekvieną dieną. Nebiudžetinių įstaigų darbuotojų komandiruočių išlaidos kompensuojamos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-03 nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ nuostatas bei Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-01-28 nutarimu Nr. 99. Iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-03 nutarimu Nr. 1365 patvirtintų Išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos 4 punkto nuostatų matyti, jog pasiųstam į komandiruotę darbuotojui per visą komandiruotės laiką paliekama darbo vieta ir darbo užmokestis, kuris mokamas ne tik už visas darbo dienas pagal grafiką, bet ir už kelionėje išbūtą laiką, o iš paminėtos Tvarkos 6 punkto nuostatų matyti, mažesni nei teisės aktais nustatyto dydžio dienpinigiai gali būti mokami, jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokia sutartis nesudaryta, – darbo sutartyje, tačiau ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių sumos (6. 1. p.).
Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai sumažino dienpinigių sumą 50 proc. – iki 105 Lt už dieną, nurodyta apelianto aplinkybė laikytina nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, jog būtų sudaryta kolektyvinė sutartis ar šalys būtų susitarusios dėl mažesnio dienpinigių dydžio, tačiau pagrįstai įvertino, kad atsakovė su ieškovais tarėsi mokėti jiems visai kitokio dydžio faktinį darbo užmokestį nei nurodyta darbo sutartyse. Bylos duomenimis nustatyta, kad su M. S. buvo susitarta, kad jis gaus 4 400 Lt atlyginimą, atskaičius mokesčius. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog šalys susitarė dėl kito faktinio atlyginimo dydžio, nei nurodyta darbo sutartyse, į tai, kad ieškovams už darbą mokamos pinigų sumos buvo mokamos kaip darbo užmokestis ir dienpinigiai, į tai, jog šalys nesitarė dėl darbo užmokesčio sudėties, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šalys susitarė, jog dienpinigiai bus mažinami iki tokio dydžio, kad ieškovams už darbą mokama pinigų suma atskaičius mokesčius sudarytų ne mažesnę nei kiekvieno iš ieškovų su atsakove sutartą faktinę darbo užmokesčio sumą. Nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės apelianto nurodoma aplinkybė dėl dienpinigių, nustatytų Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996-11-21 įsakymu Nr. 116 „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų vykstantiems į užsienio komandiruotes“, sumažinimo apimties, nes iš esmės ieškovui už darbą mokama pinigų suma atitiko faktinę darbo užmokesčio sumą. Darbdavys ir darbuotojas buvo susitarę dėl kito, nei darbo sutartyje nurodyto darbo užmokesčio dydžio, todėl laikytina, kad faktinė darbo užmokesčio suma apėmė mokėtinus dienpinigius, kurie nebuvo sumažinti labiau, nei leidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-03 nutarimu Nr. 1365 patvirtintos Išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos 6 punktas.
Dėl darbo užmokesčio išmokėjimo grynaisiais pinigais
Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovas iš darbdavio yra gavęs 12 991,24 Lt darbo užmokesčio grynaisiais pinigais.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-03-04 nutartimi tenkino ieškovų prašymą ir paskyrė atlikti rašysenos ekspertizę dėl V. U., V. P. ir M. S. parašų. 2014-07-17 ekspertizės aktu nustatyta, kad UAB „Gardinta“ 2012 metų gruodžio mėnesio atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje tikėtina prie pavardės M. S. pasirašė M. S. Taip pat nustatyta, kad tikėtina, jog 2012-06-28 Nr. 58 piniginių lėšų gavėjo M. S. vardu pasirašė M. S. (t. 3, b. l. 10-15).
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009.).
CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Tuo atveju, kai ekspertizė – faktų tyrimo procesas yra atliekamas asmenų, kurie teismo nepaskirti byloje ekspertais, surašyta eksperto išvada nelaikoma įrodinėjimo priemone – eksperto išvada, o priskirtina kitai įrodinėjimo priemonei – rašytiniam įrodymui. Eksperto išvada teismui neprivaloma. Ji turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009).
Pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobūdį, eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007).
Apeliantas įrodinėja, kad iš UAB „Gardinta“ pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, jog visą 2012 m. birželio mėnesį, taip pat nuo 2012 m. liepos 16 d. iki 2012 m. gruodžio 14 d. ieškovas M. S. buvo komandiruotėje Jungtinėje Karalystėje, todėl negalėjo pasirašyti 2012-12-12 ir 2012-06-28 atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose. Apeliacinės instancijos teismo manymu, nurodyta apelianto aplinkybė nepaneigia grynųjų pinigų išmokėjimo fakto, nes, atsižvelgiant į atsakovo darbo pobūdį, mokėjimo žiniaraščių data galėjo nesutapti su faktine grynųjų pinigų išmokėjimo data. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, M. S. komandiruotės pabaiga imtinai buvo 2012-06-29 ir 2012-12-14, t. y. komandiruočių pabaigą ir mokėjimų žiniaraščių sudarymo datą skyrė atitinkamai 1 ir 2 dienos, todėl manytina, jog atsakovas galėjo pasirašyti mokėjimo žiniaraščiuose grįžęs iš komandiruotės. Įvertinus 2014-07-17 ekspertizės akto išvadas, darytina labiau tikėtina išvada, kad apeliantui M. S. buvo išmokėta 12 991,24 Lt suma (11 641,24 Lt suma 2012 m. gruodžio mėn. ir 1 350 Lt 2012 m. birželio mėn.) (CPK 178, 185 str.). Dėl nurodytos aplinkybės konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog laikotarpiu nuo 2012-05-10 iki 2013-01-07 ieškovui atsakovė UAB „Gardinta“ faktiškai išmokėjo 43 891,24 Lt (30 900 Lt pavedimu ir 12 991,24 Lt grynaisiais pinigais).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-20 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.