Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo atsakovo S. S. atskirąjį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. A. ieškinį atsakovui S. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovo S. S. atstovas advokatas Vytautas Vinikis 2012 m. spalio 15 d. per Kelmės rajono apylinkės teismą pateikė atskirąjį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-424-446/2012. Kelmės rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 8 d. nutartimi atsakovo atstovo advokato Vytauto Vinikio atskirąjį skundą atsisakė priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, kadangi skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą (LR civilinio proceso kodekso 315 str. 2 d. 1 p).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kelmės rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 8 d. nutartimi (61,62 b. l.) nutarė atsisakyti priimti atsakovo S. S. atstovo advokato Vytauto Vinikio atskirąjį skundą. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas advokatas Vytautas Vinikis 2012 m. spalio 4 d. teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašoma panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-424-446/2012 ir klausimą išspręsti iš esmės. Teismas paaiškino, kad paskutinė atskirojo skundo padavimo teismui diena buvo 2012 m. spalio 1 d. Atsakovo atstovas advokatas teismui atskirąjį skundą registruotu laišku išsiuntė 2012 m. spalio 2 d., t.y. praleidęs įstatymo nustatytą terminą. Kadangi atsakovo atstovas teismui nepateikė prašymo atnaujinti praleistą atskirojo skundo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, teismas nutarė, atsakovo atstovo advokato atskirąjį skundą, atsisakyti priimti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovo atstovas advokatas Vytautas Vinikis prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-424-446/2012 ir išspręsti atskirojo skundo priėmimo klausimą iš esmės (66,67 b. l.).

Atskirajame skunde atstovas advokatas nurodė, jog LR CPK 73 str. apibrėžia procesinių terminų skaičiavimą. LR CPK 73 str. 1 d. nurodo, jog procesiniai veiksmai atliekami įstatymų nustatytais terminais. Tais atvejais, kai procesinių terminų nėra nustatę įstatymai, juos nustato teismas; to paties straipsnio 2 d. nurodo, jog terminai procesiniams veiksmams atlikti apibrėžiami tikslia kalendorine data arba nurodomas įvykis, kuris būtinai turi įvykti, arba laiko tarpas. Pastaruoju atveju veiksmas gali būti atliekamas per visą laiko tarpą; to paties straipsnio 3 d. metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojama procesinio termino eiga prasideda rytojaus dieną nuo nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, jeigu įstatymų nenumatyta ko kita. Atstovas advokatas paaiškino, kad skundžiamą Kelmės rajono apylinkės teismo nutartį 2012 m. rugsėjo 24 d. gavo elektroniniu paštu 2012 m. rugsėjo 25 d., todėl terminas skaičiuotinas nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. Advokatas įsitikinęs, jog atskirojo skundo padavimo terminas nėra praleistas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas t.y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacine tvarka keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą.

Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, o apeliacijos teisė turi būti įgyvendinta per įstatymo nustatytą terminą, t.y. ji ribojama laike. CPK 335 str. 1 d. atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis šio Kodekso nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Pagal CPK 315 str. 2 d. 1 p. atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Vadovaujantis CPK 75 str. 1 d., teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Praleidus įstatymo nustatytą septynių dienų terminą, teisė paduoti atskirąjį skundą išnyksta, tačiau remiantis CPK 78 str. 1 d., asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Svarbiomis šio procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį. Jeigu atskirojo skundo padavimo terminas yra praleistas nedaug, sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2007). Teismų praktikoje pripažįstama, kad svarbiomis apeliacinio apskundimo procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-863/2002, 2001 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-800/2001). Jeigu terminas praleistas žymiai, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams. Įstatymas neįvardija, kokios priežastys laikytinos svarbiomis, palikdamas šį klausimą spręsti teismui savo nuožiūra. Ar termino praleidimo priežastis yra svarbi ar ne, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos faktines aplinkybes, taip pat į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2003).

Bylos medžiaga nustatyta, kad Kelmės rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 24 d. priėmė nutartį tenkindamas ieškovės prašymą (51,52 b.l.). Dėl šios nutarties, 2012 m. spalio 2 d. registruotu laišku, atsakovo S. S. atstovas advokatas Vytautas Vinikis pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Kelmės rajono apylinkės teismas 2012-10-08 priėmė skundžiamą nutartį, kuria atsisakė priimti atsakovo S. S. atstovo advokato Vytauto Vinikio atskirąjį skundą, nes skundas buvo paduotas praleidus įstatymo nustatytą, septynių dienų nuo nutarties priėmimo dienos, terminą. Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartis buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, o ne rašytinio proceso tvarka, todėl terminas pradedamas skaičiuoti nuo nutarties priėmimo dienos, t.y. nuo 2012 m. rugsėjo 24 d., tokiu atveju, paskutinė termino apskundimo diena laikytina spalio 1 d. Jei minėta nutartis būtų priimta ir išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, tada apskundimo terminas būtų skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos. Taigi, minėtu atveju, pirmosios instancijos teismas, teisingai taikė įstatymo normas ir pagrįstai nurodė, kad atsakovo atstovas advokatas praleido septynių dienų terminą, nuo nutarties priėmimo dienos. Tačiau, pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo atstovo pažeidimas buvo formalus, t.y. paskutinė atskirojo skundo pateikimo diena spalio 1 d., o atsakovo atstovas advokatas, registruotu laišku išsiuntė atskirąjį skundą spalio 2 d. (60 b.l.), buvo neteisus priimdamas skubotą, ginčytiną 2012 m. spalio 8 d. nutartį, nesuteikdamas atsakovo atstovui teisės į teisingą teismą, apginti savo pažeistas teises.

Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas, kad tokiam asmeniui būtų užtikrinta teisė į tinkamą procesą, taip pat teisė į apeliaciją išnagrinėjus bylą ir priėmus joje galutinį procesinį sprendimą, kad toks asmuo galėtų pasinaudoti procesinio įstatymo suteikta galimybe dėl tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo peržiūrėjimo kreiptis į aukštesnės instancijos teismą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas skundžiamą teismo nutartį panaikinti, nes formalių atskirojo skundo trūkumų buvimas negali būti pagrindu pripažinti, jog atskirasis skundas yra nepriimtinas. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nustatęs, kad žemesnės instancijos teismas atskirąjį skundą atsisakė priimti nepagrįstai, vadovaudamasis jam suteikta teise, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį naikina, ir atskirojo skundo priėmimo klausimą išsprendžia iš esmės (CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Kitas atsakovo atstovo atskirojo skundo argumentas, dėl advokato darbo užmokesčio, neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jo nepasisako.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Atskirąjį skundą priimti.

Bylą su priimtu atskiruoju skundu grąžinti I instancijos teismui paruošti bylą apeliaciniam nagrinėjimui.