- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-09
- Bylos Nr.
- e2A-165-262/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09282-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Ona Gasiulytė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- E. A.
- Ieškovas
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Trečiasis asmuo
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio ir Aldonos Tilindienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės E. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovei E. A. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto ir atsakovės E. A. priešieškinį Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl atsisakymo sudaryti nuomos sutartį panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašo iškeldinti atsakovę su jai priklausančiu turtu iš Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ginčo butas nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. UAB „Bendruva“ ir V. Š. 2001 m. lapkričio 8 d. pasirašė gyvenamosios patalpos bendrabutyje nuomos sutartį. Pagrindinis nuomininkas - V. Š., mirė (duomenys neskelbtini). Patikrinus butą (2015-01-20) buvo nustatyta, kad jame gyvena atsakovė, nedeklaravusi savo gyvenamosios vietos. Jai buvo įteiktas įspėjimas geranoriškai per 12 dienų atlaisvinti savavališkai užimtas patalpas. Atsakovė toliau jose gyvena ir neketina patalpų atlaisvinti. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsakovei nėra suteikusi teisės naudotis butu, nėra sudarytos buto nuomos sutarties, todėl atsakovė, neteisėtai gyvenanti minėtame bute, turi būti iškeldinta.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti.
4. Nurodė, kad su V. Š., ginčo buto nuomininku, jos sugyventiniu, kartu gyveno 17 metų. Gyvenamosios vietos nedeklaravo, nes manė, kad tai padarė sugyventinis, o prašymą dėl buto nuomos perrašymo jos vardu pateikė pavėluotai. Pažymėjo, kad iš jos pajamų 2007 metais buvo išskaičiuotas nuomininko įsiskolinimas už komunalines paslaugas. Dabar ji nuomos ir komunalinius mokesčius moka pagal turimas galimybes ir todėl mano, kad tarp jos ir Vilniaus miesto savivaldybės yra susiklostę ginčo buto nuomos santykiai.
Šalies argumentai
5. Atsakovė teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją sudaryti gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su atsakove E. A., mirusio nuomininko V. Š. šeimos nariu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
6. Nurodė, kad mirus sugyventiniui, Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepagrįstai atsisakė sudaryti nuomos sutartį su ja (atsakove). Velionis nuomininkas, kurį ji slaugė ir prižiūrėjo, kitų šeimos narių neturėjo. Ji manė, kad sugyventinis yra deklaravęs jos gyvenamąją vietą. Pati prašymą dėl nuomos sutarties perrašymo pateikė pavėluotai. Pažymėjo, kad 2007 metais iš jos pajamų buvo išskaičiuotas nuomininko įsiskolinimas už komunalines paslaugas ir tai, anot atsakovės, yra pripažinimas nuomininko šeimos nariu. Nurodė, kad ir toliau moka kambario nuomos ir komunalinius mokesčius, todėl mano, kad yra faktiškai susiklostę ginčo buto nuomos santykiai. Prašo ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
7. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime nesutiko su priešieškinio reikalavimu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ji su patalpų nuomininku vedė bendrą ūkį, t.y. buvo nuomininko šeimos narė, sugyventinė. Atsakovė nėra deklaravusi gyvenamosios vietos, nėra pateikusi prašymo dėl socialinio būsto nuomos ir yra savavališkai įsikėlusi į ginčo patalpas. Atsakovė nepriklauso asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, kategorijai. Atsakovei negali būti garantuojama teisė į konkrečias patalpas ir turi būti iškeldinta.
8. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime nesutiko su priešieškinio reikalavimu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė nėra artimas giminaitis ar išlaikytinis, kurį teismas galėtų pripažinti šeimos nariu ar sugyventiniu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas, priešieškinis atmestas, nuspręsta iškeldinti atsakovę E. A. su jai priklausančiu turtu iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jai kitos gyvenamosios vietos iš atsakovės ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ buvo priteista 2,55 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovės valstybei buvo priteista 144 Eur bylinėjimosi išlaidų.
10. Teismas nurodė, kad atsakovė ginčo bute gyvena neturėdama teisinio pagrindo, rašytinės sutarties. Mirus V. Š., atsakovė per įstatyme nustatytą terminą savo vardu nuomos sutarties nesudarė, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra priėmusi sprendimo suteikti atsakovei galimybę nuomotis ginčo patalpas. Atsakovė neįrodė, kad su V. Š. vedė bendrą ūkį kaip šeimos narė. Atsakovė gyvena Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiame socialiniame būste, kurio paskirtis yra apgyvendinti jame asmenį ir jo šeimos narius, turinčius teisę į tokio būsto suteikimą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė kreipėsi dėl tokio būsto suteikimo jai ar, kad ji patenka į kategoriją asmenų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti. Socialinis būstas yra skiriamas asmenims, kurie yra pateikę prašymus ir atitinka keliamus reikalavimus socialiniam būstui gauti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė E. A. kreipėsi dėl tokio būsto ir atitinka nurodytų asmenų grupei. Atsakovės teiginiai, kad ji gyveno su buto nuomininku V. Š., nėra pagrįsti įrodymais. Pažymėtina, kad buvęs nuomininkas nėra deklaravęs atsakovės kaip kartu gyvenančio asmens, nors tokią galimybę jis turėjo. Be to, pati atsakovė taip pat nėra deklaravusi savo gyvenamosios vietos minėtu adresu. Su ja nėra sudaryta rašytinė nuomos sutartis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
11. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad teismas netinkamai ištyrė svarbias bylai aplinkybes, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus bei netinkamai taikė materialines teisės normas, nesilaikė teismų praktikos.
12. Nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas, ištyręs reikšmingas bylai aplinkybes, jas klaidingai įvertino, kai kurių atsakovės nurodytų aplinkybių iš vis netyrė, nesivadovavo liudytojų parodymais, dėl to nepagrįstai netenkino atsakovės esminio reikalavimo sudaryti su atsakove nuomos sutartį. Teismas taip pat netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei nesivadovavo Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija.
Atsiliepimas
13. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad Vilniaus mieste yra 2142 asmenų (šeimų), turinčių teisę į socialinio būsto nuomą ir laukiančių eilėje socialinio būsto. Be to, yra 14 asmenų (šeimų), kuriems socialinis būstas turi būti suteikiamas ne eilės tvarka. Kadangi ieškovės šiuose sąrašuose nėra, teismas pagrįstai tenkino ieškinį ir atmetė priešieškinį.
14. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
15. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
16. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
17. Apeliantė teigia, kad ji buvo mirusio ginčo buto nuomininko V. Š. šeimos narė – sugyventinė, todėl su ja turi būti pratęsta ginčo buto nuomos sutartis. Su tokiais apeliantės teiginiais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
18. Apeliantė nėra ir niekada nebuvo deklaravusi savo gyvenamosios vietos ginčo patalpose, nors, kaip pati nurodo, su V. Š. gyveno 17 metų, taigi turėjo visas galimybes tai padaryti. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, suteikė apeliantei galimybę pateikti papildomus įrodymus, tačiau ir tada apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, gyvenimo kartu su V. Š. faktą. Todėl laikytina, kad V. Š., nedeklaravęs apeliantės ginčo patalpose, nelaikė apeliantės savo šeimos nare arba pastaroji iš viso šiose patalpose negyveno.
19. Be to, remiantis CK 6.602 str. 2 d., perrašyti nuomos sutartį savo vardu, turi tik šeimos nariai. Šeimos nariu, remiantis CK 6.588 str. ir vyraujančia teismų praktika, teismo gali būti pripažintas asmuo, buvęs nuomininko sugyventiniu, išgyvenęs kartu su nuomininku ne mažiau kaip vienerius metus ir su gyvenamosios patalpos nuomininku bendrai tvarkęs namų ūkį. Tik nustačius visas tris minėtas aplinkybes apeliantę būtų buvę galima pripažinti nuomininko šeimos nariu, turinčiu teisę perrašyti nuomos sutartį. Kaip minėta, apeliantė nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie jos ir V. Š. buvimą sugyventiniais, neįrodė, kad su V. Š. vedė bendrą ūkį kaip šeimos narė, taip pat nėra aiškių įrodymų dėl jos gyvenimo ginčo patalpose nustatytą laiko tarpą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai įvertino, kad apeliantė negali būti laikoma V. Š. šeimos nare, todėl neturi teisės reikalauti perrašyti ginčo patalpų nuomos sutarties.
20. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybei priklausančios patalpos turi būti panaudojamos racionaliai, efektyviai, tenkinant visuomenės poreikius, todėl, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai padarė išvadą, kad apeliantė savavališkai, be teisinio pagrindo yra užėmusi ginčo patalpas, ir priėmė tinkamą sprendimą iškeldinti apeliantę iš užimamų ginčo patalpų.
21. Apeliantė teigia, kad ji už ginčo butą mokėjo įmokas, tam tikri įsiskolinimai buvo išieškoti antstolių. Dauguma apeliantės pateiktų įrodymų apie mokėjimą už komunalines paslaugas yra atlikti jau po V. Š. mirties ar net po pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Įrodymai dėl iš apeliantės antstolio išieškotų sumų yra vienkartiniai (užfiksuoti tik du išieškojimo epizodai), neįrodantys nuolatinio, tęstinio apeliantės bendro su V. Š. ūkio vedimo ir buvimo jo šeimos nariu.
22. Taigi, pirmosios instancijos teismas, padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kad apeliantė atitinka CK ir Lietuvos teismų praktikoje suformuotus šeimos nario pripažinimo kriterijus.
23. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė šiuo metu atitinka asmens, kuris galėtų pretenduoti į socialinį būstą, statusą. Pažymėtina, kad tokių įrodymų pirmosios instancijos teismui pateikta nebuvo. Tačiau, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovė, jeigu ji atitinka sąlygas, keliamas asmeniui norinčiam gauti socialinį būstą, net ir po teismo sprendimo paskelbimo, turi teisę kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę ir pateikti visus reikalaujamus dokumentus, suteikiančius teisę į paramą būstui išsinuomoti. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti ar apeliantė atitinka asmens, kuris galėtų pretenduoti į socialinį būstą statusą, 2017 m. spalio 24 d. nutartimi pareikalavo pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau tokie įrodymai į bylą nebuvo pateikti. Pažymėtina, kad šiuo metu (2018 m. sausio 9 d.) po skundžiamo sprendimo priėmimo (2016 m. lapkričio 29 d.) yra praėję daugiau nei metai, tačiau nėra jokių įrodymų, jog apeliantė iki šio laiko nustatyta tvarka būtų kreipusis į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu dėl socialinio būsto suteikimo.
24. Minėta aplinkybė yra svarbi teisingam ginčo šioje byloje išsprendimui, nes remiantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 16 str., socialinis būstas išnuomojamas tik asmenims, įrašytiems į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašus. Socialinis statutas pats savaime nesudaro pagrindo apeliantei reikalauti perrašyti nuomos sutartį, kadangi, tai padaryti gali tik nuomininko šeimos narys, atitinkantis nustatytus kriterijus.
25. Taigi, šiuo metu apeliantė neatitinka kriterijų taikomų asmeniui, kuris galėtų pretenduoti į socialinį būstą statusą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti priešieškinio reikalavimą sudaryti su apeliante ginčo buto nuomos sutartį bei pagrįstai tenkino ieškinio reikalavimus iškeldinti apeliantę iš ginčo buto.
26. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmos instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, tinkamai įvertino ir ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.