- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-13
- Bylos Nr.
- 1A-257-557/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-60413-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas, Dalia Kursevičienė, Remigijus Preikšaitis
- Nuteistasis
- S. B.
- Kategorijos
Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-257-557/2018
Teisėjas R. Povilaitis Teisminio proceso Nr. 1-01-1-60413-2016-6
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2018 m. rugsėjo 13 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Remigijaus Preikšaičio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. nuteistas pagal BK 213 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams. Taikant BK 64¹ str., bausmė sumažinta 1/3 ir nustatyta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., prie neatliktos laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Tauragės rajono apylinkės teismo 2008-06-02 nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2008-09-11 nuosprendžiu ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-02-28 nuosprendžiu, kurie vadovaujantis BK 63 str. 9 d. subendrinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2009-03-24 nutartimi, dalies iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2018-06-01, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
S. B. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio mėnesio pradžios, tiksliai data ir laikas nenustatyti, iki 2017-01-02 17 val. 30 min. tyčia pagamino, laikė ir realizavo netikrus pinigus – euro banknotus, būtent: laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio mėnesio pradžios, tiksliai data ir laikas nenustatyti, iki 2016-12-28, apie 18 val., Šilutės m., (duomenys neskelbtini), nuomojamame (duomenys neskelbtini) bute, S. B. panaudodamas technines priemones ir medžiagas netikriems pinigams gaminti: spausdintuvą „Canon Pixma MG3650“, popieriaus pjaustyklę „Fellowes Proton A3“, popierių, pagamino ir laikė 52 vienetus netikrų euro banknotų (3 vienetus 500 Eur nominalo banknotų Nr. X00382389167 ir 49 vienetus 50 Eur nominalo banknotų Nr. 47045355527), kurių bendra nominali vertė – 3950 Eur. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016-12-16, Klaipėdos miesto turgavietėje, tikslus laikas ir adresas nenustatyti, S. B. kartu su asmeniu, kuriam nebuvo suėjęs amžius, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, sumokėdamas nenustatytiems pardavėjams už prekes netikrais pinigais, juos realizavo išleisdamas į apyvartą 4 vienetus netikrų 50 Eur nominalo banknotų Nr. 47045355527, kurių bendra nominali vertė – 200 Eur. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016 m. gruodžio mėnesį, tiksliai data ir laikas nenustatyti, Šilutės m., Hermano Zudermano g., prie 3-čio namo, automobilyje „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) S. B., perduodamas D. G. du netikrus 500 Eur nominalo banknotus Nr. X00382389167, kurių nominali vertė 1000 Eur, juos realizavo, o vietoj jų D. G. perdavė S. B. vieną tikrą 500 Eur banknotą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2016-12-28, apie 18 val., iki 2017-01-02 17 val. 30 min., Šilutės m., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bokse esančiame garaže S. B. laikė netikrus pinigus – 44 vienetus netikrų euro banknotų (vieną 500 Eur nominalo banknotą Nr. X00382389167 ir 43 vienetus 50 Eur nominalo banknotų Nr. 47045355527), kurių bendra nominali vertė – 2650 Eur.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. B. prašo nuosprendį pakeisti, sušvelninti paskirtą bausmę, taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ir paskiros bausmės nebendrinti su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu sutinka tik iš dalies. Pažymi, jog teismas pagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 213 str. 1 d., tačiau teigia, jog teismas, vertindamas jo asmenybę, sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes, subendrindamas teismo nuosprendžius, netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis, dėl to jam buvo paskirta pati griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė. Nurodo, jog teismas tinkamai kvalifikavo jo veiką ir tinkamai nustatė, jog jis padarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką, o ne daug pavienių nusikalstamų veikų. Pabrėžia, jog teismas skirdamas jam bausmę motyvavo, kad jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o jo atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.), be to, jis baustas administracine tvarka, taip pat ne kartą teistas už tyčinius nusikaltimus, padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą finansų sistemai, o tai rodo, kad jis tinkamos išvados iš ankstesnio teistumo nepadarė, toliau elgiasi nusikalstamai, įstatymų nesilaiko, nenori dorai ir sąžiningai gyventi.
Nurodo, jog teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų apimtį, kaltininko recidyvinę asmenybę, proporcingą atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių buvimą, siekdamas BK 41 str. 2 d. numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, manė, kad bausmės tikslai bus pasiekti S. B. paskyrus BK 213 str. 1 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis neviršytų sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio. Mano, jog teismas netinkamai įvertino jo asmenybę, jį charakterizuojančią medžiagą, kitus byloje surinktus duomenis, ir dėl to nepagrįstai jam paskyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę. Iki suėmimo laisvėje jis turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, vykdė individualią veiklą (turėjo 2 samdomus darbuotojus), todėl teigti, kad jis nenori gyventi dorai ir sąžiningai, nėra pagrindo. Be to, teigia, jog teismas turėjo jo administracinių nusižengimų nutarimų kopijas, kurios buvo Tauragės apylinkės teismo panaikintos pagal jo skundus, todėl nebuvo pagrindo išvadai, jog jis nesilaiko įstatymų. Pažymi, jog jo paskutinis teistumas buvo 2008 metais, o tai leidžia daryti išvadą, jog jis ilgą laiką nenusikalto, stengėsi dirbti, dorai ir sąžiningai gyventi. Pažymi ir tai, jog teismas atskiruoju teismo sprendimu jo nepripažino recidyvistu, todėl nėra pagrindo teigti, jog jis yra recidyvistas. Mano, jog teismas netinkamai vertino jį charakterizuojančią medžiagą, ir dėl to už vieną tęstinę BK 213 str. 1 d. numatytą veiką paskyrė griežčiausią sankcijoje įtvirtintą bausmę, viršijančią bausmės dydžio vidurkį – 2 metus laisvės atėmimo.
Teigia, jog teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmė subendrino su neatlikta bausme, paskirta ankstesniais nuosprendžiais ir subendrinta Tauragės rajono apylinkės teismo 2009-03-24 nutartimi, nors ši bausmė jau buvo subendrinta Klaipėdos apygardos teismo 2018-02-09 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-34-360/2018, todėl antrą kartą šios bausmės negalėjo būti bendrinamos. Apibendrindamas nurodo, jog, jo manymu, bausmė, susijusi su realiu laisvės atėmimu, jam yra per griežta, nes jis visiškai prisipažino, dėl savo veiksmų gailėjosi, jo prašymu byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Be to, turi būti įvertinta ir tai, jog jo padaryta nusikalstama veika nėra priskiriama prie labai pavojingų nusikalstamų veikų. Nurodo, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, nes sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės, neaiškumai, kurių negali būti, t. y. negalima pašalinti, turi būti vertinami baudžiamojon atsakomybėm traukiamo asmens naudai. Kaltu dėl nusikaltimo gali būti pripažintas asmuo tik surinkus pakankamai jo kaltės įrodymų bei asmenį charakterizuojančios medžiagos galutinės bausmės skyrimui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog nuteistasis S. B. neginčija nusikalstamos veikos padarymo, savo kaltės ir veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, prašo atidėti jos vykdymą, taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu paskirtos bausmės bendrinimu su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2009-03-24 nutartimi subendrinta bausme. Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
BK 54 str. 1 d. nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 str. 2 d. teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).
BK 213 str. 1 d. inter alia numato, kad tas, kas gamino netikrus ar klastojo tikrus Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančius pinigus arba įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė ar realizavo netikrus arba suklastotus Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančius pinigus, arba gamino, įgijo, laikė ar realizavo įrangą, programinę įrangą, elektroninius duomenis ar kitokias priemones, įskaitant bet kokias apsaugos priemones ar specialiąsias medžiagas, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikriems pinigams gaminti ar tikriems pinigams klastoti, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 4 metų. Apylinkės teismas už šio nusikaltimo padarymą S. B. skyrė griežčiausią savo rūšimi, tačiau mažesnę už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę – laisvės atėmimą 2 metams. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į tai, kad S. B., būdamas baustas administracine tvarka, taip pat ne kartą teistas už tyčinius nusikaltimus ir turėdamas neišnykusį teistumą, padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą finansų sistemai, tai rodo, kad jis tinkamos išvados iš ankstesnio teistumo nepadarė, toliau elgiasi nusikalstamai, įstatymų nesilaiko, nenori dorai ir sąžiningai gyventi. Teismas S. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybė pripažino tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.), ir atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų apimtį, kaltininko recidyvinę asmenybę, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių buvimą, siekdamas BK 41 str. 2 d. numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti S. B. paskyrus BK 213 str. 1 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis neviršija sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio.
Nuteistojo S. B. padaryta nusikalstama veika yra tyčinė ir savanaudiška, nukreipta į valstybės finansų sistemą. Iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie S. B. nusikalstamas veikas (t. 2, b. l. 66–78) matyti, jog jis praeityje teistas už sukčiavimus, vagystę, vaiko įtraukimą į nusikalstamą veiką, turtinės žalos padarymą apgaulę, turto sunaikinimą ar sugadinimą, dokumento suklastojimą, sunkų sveikatos sutrikdymą, seksualinį prievartavimą. Be to, iš byloje esančio išrašo apie administracinius nusižengimus matyti, jog jis ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn už įvairius administracinius nusižengimus (t. 2, b. l. 62–66). Šios aplinkybės atskleidžia, jog S. B. yra linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtų teisės ir moralės normų, daro įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas (nuo teisei priešingų veiksmų, nukreiptų į kitų asmenų turtą iki nusikaltimų, nukreiptų į asmenų sveikatą ar seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą). BK 54 str. 2 d. 5 p. numato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, o būtent praeityje įvykdytos nusikalstamos veikos bei padaryti administraciniai nusižengimai ir parodo asmens požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir dinamiką, todėl apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad S. B. tyčinius nusikaltimus daro nuolat.
Nors S. B. nurodo, kad jis atskiru teismo sprendimu nebuvo pripažintas recidyvistu, dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog jis recidyvistas, tačiau nėra jokio pagrindo sutikti su tokiais nuteistojo teiginiais. BK 27 str. 1 d. įtvirtinta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Teismas neturi priimti atskiro sprendimo dėl asmens pripažinimo recidyvistu, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį už paskutinį nusikaltimą, atsižvelgęs į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes, asmenį gali pripažinti pavojingu recidyvistu (BK 27 str. 3 d.). Šiuo atveju S. B. tyčinę nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą ir neišnykus teistumui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog jis yra recidyvistas, ir tai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Nuteistasis taip pat teigia, jog teismas nepagrįstai rėmėsi duomenimis apie jo baustumą administracine tvarka, nes institucijos nutarimus panaikino ir bylas nutraukė pirmosios instancijos teismas, tačiau pažymėtina, jog buvo nutraukta tik dalis bylų dėl jo administracinių nusižengimų. 2016-05-19 ir 2016-08-19 jam buvo surašyti protokolai su administraciniais nurodymais, kuriuos nuteistasis įvykdė, o tai atskleidžia, jog teismas, spręsdamas apie S. B. asmenybę pagrįstai pažymėjo, jog jis praeityje yra padaręs administracinių nusižengimų. Kritikuodamas teismo sprendimą dėl jam paskirtos bausmės nuteistasis taip pat teigia, jog jo paskutinis teistumas buvo 2008 m., o tai neva leidžia daryti išvadą, jog jis ilgą laiką nenusikalto, stengėsi dirbti, dorai ir sąžiningai gyventi, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad S. B. nuo bausmės vykdymo pasislėpė Jungtinėje Karalystėje, ir Europos arešto orderio pagrindu S. B. tik 2015-01-07 buvo perduotas Lietuvos Respublikos pareigūnams, atliko bausmę pataisos namuose ir 2015-10-07 buvo paleistas lygtinai. Taigi, praėjus vos daugiau nei metams po to, kai Kauno apygardos teismas parodė pasitikėjimą nuteistuoju ir 2015-10-06 nutartimi paleido jį lygtinai, S. B. vėl nusikalto, todėl nėra jokio pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog nuteistasis elgiasi nusikalstamai, nesilaiko įstatymų, nenori dorai ir sąžiningai gyventi.
Nuteistojo S. B. nusikalstamas elgesys rodo jo jau susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą, stoti į doros kelią. Jo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, nes jis ne kartą baustas (tiek baudžiamąja, tiek administracine tvarka) už teisei priešingas veikas. Akivaizdu, jog ir šis nusikaltimas buvo jo pasirinkto gyvenimo ir elgesio būdo pasekmė, tokio pobūdžio nusikalstamas veikas jis daro ir toliau. Nors apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog nuteistasis savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, tačiau į šias aplinkybes apylinkės teismas jau atsižvelgė, jos ir sąlygojo nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimą. Nors nuteistasis akcentuoja, jog dėl jo prisipažinimo ir sutikimo teisme galėjo būti atliekamas pagreitintas įrodymų tyrimas, tačiau pažymėtina, jog tokiu būdu išnagrinėjus baudžiamąją bylą S. B. paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, ir dėl to dar labiau mažinti paskirtą bausmę nėra jokio pagrindo. Nepakankama bausmės švelninimui laikytina ir S. B. akcentuojama jo įprasta gyvenimiška situacija, kad jis iki suėmimo laisvėje turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, vykdė individualią veiklą (turėjo 2 samdomus darbuotojus). Akivaizdu, jog tokia gyvenimiškai įprasta darbinė situacija egzistavo ir prieš nuteistajam nusikalstant, tačiau nepaisant to, jis vis tiek rinkosi nusikalstamą gyvenimo būdą, užuot stojęs į doros kelią ir pakeitęs ydingus įpročius, pragyvenimui užsidirbęs vien tik iš savo legalios veiklos, jis ėmė padirbinėti pinigus. Akivaizdu, jog visos S. B. skunduose nurodomos aplinkybės apylinkės teismui buvo žinomos, ir nors skundžiamame nuosprendyje skirdamas bausmę konkrečiai to nenurodė, esant nustatytoms atsakomybę lengvinančiai ir sunkinančiai aplinkybėms skirdamas mažesnę už sankcijos vidurkį bausmę, apylinkės teismas neabejotinai įvertino ir nuteistojo socialinius ryšius bei vykdytą veiklą.
Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam S. B. bausmės rūšį ir dydį už nusikaltimo, numatyto BK 213 str. 1 d., padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, paskirta bausmė nėra per griežta, ji atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį. Be to, kaip minėta, S. B. pripažįstant savo nusikalstamą veiką, teismas, vadovaudamasis BK 64¹ str., skiriamą bausmę dar sumažino vienu trečdaliu, ir tokiu būdu nustatė ir taip pakankamai švelnią galutinę laisvės atėmimo bausmę.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog S. B. taip pat prašo palikti jį laisvėje, ir tokiu būdu prašo atidėti bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, numatydamas galimybę atidėti bausmės vykdymą nuteistajam, įtvirtino esminę sąlygą, kurios nesant asmeniui negali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, t. y. kai teismas, skirdamas bausmę, nenustato, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi remtis ne tik byloje esančiais duomenimis, tiesiogiai apibūdinančiais nuteistojo asmenybę, bet ir bylos aplinkybėmis, kurios sudaro galimybę įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas (nusikaltimai) padarytas atsitiktinai, ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, ar yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan., kas suponuoja išvadą, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, vadovaujamasi ne tik BK 75 str. nuostatomis, bet ir bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41 str., 54 str.) bei kitomis baudžiamojo įstatymo normomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.
Nagrinėjamu atveju konstatuojama, jog taikyti S. B. bausmės vykdymo atidėjimą nėra pakankamo pagrindo, tam pagrindo neduoda anksčiau aptartas jo asmenybės pavojingumas, daromų nusikalstamų veikų sistemiškumas ir intensyvumas. Nuteistojo S. B. padaryta veika yra ne spontaniška, o tyčinė ir gerai apgalvota teisei priešinga savanaudiška veika, norint pasipelnyti gaminant netikrus pinigus ir juos platinant. Jis praeityje teistas už nemaža nusikalstamų veikų, tarp jų ir savanaudiškų, nukreiptų į kitų asmenų privačią nuosavybę. Nuteistojo S. B. nusikalstamas elgesys rodo jo neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtų moralės bei elgesio normų laikymąsi, nenorą keisti savo gyvenimo būdą, stoti į doros kelią. Anksčiau nuteistajam skirtos bausmės, net ir pačios griežčiausios, jo nepataisė, jis ir toliau elgėsi nusikalstamai, tai rodo, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, ir bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų. Nuteistojo skunde nurodomi deklaratyvūs teiginiai, jog jis nori gyventi dorai ir sąžiningai, kad teismas netinkamai vertino jį charakterizuojančią medžiagą, neatitinka byloje surinktų duomenų ir paties nuteistojo elgesio – jis, turėdamas nuolatinę gyvenamąją vietą ir, pasak jo, vykdydamas individualią veiklą (turėjo 2 samdomus darbuotojus), vis tiek gamino, laikė ir realizavo netikrus pinigus, taigi ėmėsi nusikalstamų veiksmų. Akivaizdu, jog būdamas laisvėje S. B. gali vėl imtis teisei priešingų veikų. Anksčiau nuteistajam S. B. skirtos bausmės, net ir pačios griežčiausios, jo nepataisė, praeityje jam rodytas teismo pasitikėjimas (jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat taikytas lygtinis paleidimas), tačiau S. B. jam parodyto pasitikėjimo nevertino ir praėjus vos daugiau nei metams nuo jo lygtinio paleidimo, jis toliau elgėsi nusikalstamai, tai parodo, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios ir bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų. Byloje surinkti duomenys nesuteikia jokio pagrindo manyti, jog nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos rūšinis pavojingumas buvo mažesnis, atvirkščiai, matyti, jog S. B. pats gamino ir ne vieną kartą atlikdamas tęstinę nusikalstamą veiką platino netikrus pinigus, o tai atskleidžia, jog anksčiau paskirtos bausmės S. B. tinkamo poveikio neturėjo, ir bausmės tikslai be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo nebus pasiekti.
Remdamasi tuo, kas anksčiau aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam S. B. bausmės rūšį ir dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę. Keisti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų.
S. B. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė buvo nepagrįstai subendrinta su Tauragės rajono apylinkės teismo 2009-03-24 nutartimi (ja subendrintos Tauragės rajono apylinkės teismo 2008-06-02 nuosprendžiu (pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2008-09-11 nuosprendžiu) ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-02-28 nuosprendžiu paskirtos bausmės) subendrinta bausme, nes šia nutartimi subendrinta bausmė jau buvo subendrinta Klaipėdos apygardos teismo 2018-02-09 nuosprendžiu. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog iš tiesų Klaipėdos apygardos teismo 2018-02-09 nuosprendžiu, vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., prie bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, pridėta dalis neatliktos 1 metų 5 mėnesių ir 23 dienų bausmės pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2009-03-24 nutartį ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 5 metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Tačiau pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos teismo 2018-02-09 nuosprendis nei skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu, nei šiuo metu nebuvo ir nėra įsiteisėjęs. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog yra nuteistojo atžvilgiu priimtų įsiteisėjusių nuosprendžių, juos pagrįstai subendrino su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme. BPK 347 str. numatyta, kad kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Tuo atveju, jei įsiteisės Klaipėdos apygardos teismo 2018-02-09 nuosprendis (šiuo metu Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamas apeliacinis skundas), minimu nuosprendžiu paskirta bausmė vis tiek turės būti bendrinama su skundžiamu nuosprendžiu bausmių vykdymo procese (BPK 362 str.), tuomet ir bus nustatyta galutinė subendrinta bausmė nuteistajam (pažymėtina, jog taisyklingai bendrinant bausmes, minimu Klaipėdos apygardos teismo 2018-02-09 nuosprendžiu ir skundžiamu nuosprendžiu už naujus nusikaltimus paskirtos bausmės visų pirma turėtų būti bendrinamos BK 63 str. numatyta tvarka, ir tik tuomet, vadovaujantis BK 64 str., bendrinamos bausmės, paskirtos ankstesniais nuosprendžiais). Kita vertus, įsiteisėjus Tauragės apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžiui, bausmių bendrinimo klausimas gali būti keliamas ir apeliacinio proceso dėl neįsiteisėjusio Klaipėdos apygardos teismo 2018-02-09 nuosprendžio metu.
Remiantis tuo, kas išvardyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas, skirdamas S. B. galutinę subendrintą bausmę, baudžiamojo įstatymo taikymo reikalavimų nepažeidė. Tuo būdu keisti nuosprendį ir kokiu nors būdu švelninti nuteistajam paskirtą bausmę apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo S. B. apeliacinį skundą atmesti.