Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Z. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo Z. S. atsiliepimo nepateikė.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o n statuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) CPK 444, 445 straipsniai).

Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad R. S. 2015 m. birželio 15 d. Trakų 1-ojo notaro biure sudarytu oficialiu testamentu, visą savo turtą, kur jis bebūtų, iš ko besusidėtų ir kada beatsirastų, paliko pareiškėjai. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso 1/3 dalimi R. S., 1/3 dalimi D. M. ir 1/3 dalimi Z. S. R. S. mirties dieną, pareiškėja valdė nekilnojamąjį turtą – 1/3 dalį žemės sklypo, priklausančio nuosavybes teise R. S., esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėja savo aktyviais veiksmais siekė įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą, po savo dėdės R. S. mirties, išreikšdama valią tapti palikimo savininke.

Po R. S. mirties, kaip nurodoma pareiškime, pareiškėja D. M. palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti – po palikėjo mirties naudojosi kilnojamaisiais daiktais, jais rūpinosi, taip pat prižiūrėjo žemės sklypo dalį, stengėsi jį išlaikyti geros agrarinės būklės ir pan. Po R. S. mirties, paveldėjimo byla notaro biure užvesta nebuvo, paveldėjimo teisės liudijimas niekam neišduotas.

Suinteresuoti asmenys neprieštaravo pareiškėjo prašymo patenkinimui. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo.

Konstatuotina, kad pareiškėja po savo dėdės R. S. mirties, priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (Civilinio proceso kodekso 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjos pareiškimas tenkinamas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad D. M. faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, priėmė palikimą po savo dėdės R. S. mirties (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, atsiradusį po dėdės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas palikimo priėmimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.