Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2009 m. birželio 17 d. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį - 10 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 2009 m. liepos 13 d. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį - 1 metams 4 mėnesiams laisvės atėmimo;

3) 2009 m. rugpjūčio 12 d. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) - 5 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2009 m. birželio 17 d. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta - 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

4) 2012 m. lapkričio 23 d. Kauno apygardos teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 291 straipsnio 1 dalį - 1 metams 2 mėnesiams laisvės atėmimo;

5) 2013 m. sausio 22 d. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo;

6) 2015 m. birželio 10 d. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 50 parų arešto;

7) 2016 m. spalio 24 d. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - 8 mėnesiams laisvės apribojimo;

9) 2017 m. gruodžio 13 d., (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 8 mėnesiams laisvės apribojimo;

10) 2017 m. gruodžio 18 d. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 54 parų arešto;

11) 2018 m. birželio 8 d. Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų pagal BK 140 straipsnio 3 dalį - 1 metams laisvės atėmimo;

12) 2019 m. vasario 13 d. Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą - 2 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi dalinio sudėjimo būdu paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. birželio 8 d. Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

13) 2022 m. vasario 24 d. Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų pagal BK 281(1) str. 1 d. - 60 parų arešto, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones - įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą 20 MGL (1000 eurų), turto konfiskavimas, uždraudimas naudotis specialia teise 3 metams;

14) 2022 m. balandžio 13 d. Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų pagal BK 281(1) str. 1 d. - 60 parų arešto, bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Šioje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų anksčiau aprašytų įrodymų visuma (išsamiais paties kaltinamojo T. N. parodymais, liudytojos I. P. parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, tarnybiniu pranešimu, kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais) neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis T. N. ikiteisminio tyrimo nustatytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę – automobilį „Nissan Almera Tino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas – 1,81 promilių (t. 1, b. l. 26-27). Tokiais veiksmais kaltinamasis T. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims. Jis veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokė daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą darytina išvada, kad kaltinamojo T. N. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai. Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog yra pagrindas T. N. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis T. N. padarė tyčinį nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis), anksčiau teistas keturiolika kartų, praeityje baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 17-27), registruotas Užimtumo tarnyboje. Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro medicinos dokumentų išrašo matyti, kad T. N. VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centre nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. priklausomybės ligų apskaitoje. Diagnozė ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 36). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis anksčiau yra teistas keturiolika kartų iš jų du kartus už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje padarymą. 2022 m. vasario 24 d. ir 2022 m. balandžio 13 d. teismo baudžiamaisiais įsakymais buvo skiriamos arešto bausmės. Įvertinus visas šias aplinkybes, už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28(1)1 straipsnio 1 dalyje, padarymą T. N. skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, mažesnis už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Paskirta laisvės atėmimo bausmė vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio pagrindu turėtų būti subendrinta su 2022 m. balandžio 13 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausme. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šiuo metu atlikinėja paskirtą arešto bausmę, neatliktos arešto bausmės dydis yra trisdešimt parų, šis teismo nuosprendis bus skalbiamas 2022 m. liepos 14 d., todėl įsiteisėjus šiam teismo nuosprendžiui kaltinamasis jau bus atlikęs paskirtą arešto bausmę. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes šiuo teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė nebendrintina su2022 m. balandžio 13 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausme.

Paskyrus laisvės atėmimo bausmę kaltinamajam T. N. taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas minimaliam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalyje numatytam terminui – vieniems metams, nes atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo, jo elgesį koreguojant paskirtais įpareigojimais. Bausmės vykdymo atidėjimas vienerių metų laikotarpiui su dviem suderintomis pareigomis ne tik jį nubaus, bet ir paskatins maksimaliai keisti savo elgesį teigiama linkme, taip pat maksimaliai užtikrins, kad T. N. toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Šiuo atveju nuteistajam skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 7 ir 10 punktuose numatytos pareigos, atitinkančios padaryto nusikaltimo pobūdį.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalis), buvo siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Todėl atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas 2,19 promilių girtumas, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti automobilį. Specialiosios teisės atėmimo terminas nustatytinas didesnis už vidutinį įstatyme nustatytas draudimo naudotis teise vairuoti terminas, t. y. 4 (keturi) metai, šį terminą skaičiuojant nuo dokumento paėmimo dienos, tai yra nuo 2022 m. vasario 1 d., apie tai pranešant VĮ „Regitra“.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalį, kaip jau minėta, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu), gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Taigi turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teisinis pagrindas nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia įvertina šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-86-895/2019, 2K-50-303/2020, 2K-250-976/2020). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-104-1073/2019).

Pagal susiformavusią teismų praktiką, atleidžiant asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bylose dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje padarymo, paprastai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, derinant ją su turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone (priemonėmis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-64-511/2019).

Nusprendęs asmeniui skirti turto konfiskavimą, teismas turi vadovautis taisyklėmis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnį, požymius. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, nuteistam asmeniui tokio turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas, o išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-942/2019, Nr. 2K-168-511/2020 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad T. N. vairavo jam nuosavybės teise (t. 1, b. l. 63) priklausantį automobilį „Nissan Almera Tino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,81 promilių neblaivumas. Teismas pažymi, kad transporto priemonė – automobilis „Nissan Almera Tino“, atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio prasme, o taip pat transporto priemonė tiesiogiai įvardijama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalies dispozicijoje, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad T. N. vairuoto automobilio „Nissan Almera Tino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kaltinamojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės (neteistas, neturintis galiojančių administracinių nuobaudų, charakterizuojamas teigiamai) yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-107-976/2021).

Atsižvelgiant į anksčiau aptartas faktines aplinkybes, galiojantį teisinį reguliavimą ir aktualią teismų praktiką, nenustatyta aplinkybių, dėl kurių paskirti transporto priemonės konfiskavimą būtų akivaizdžiai neproporcinga ir netikslinga, todėl siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam T. N. nusikalstamumui, jam priklausanti transporto priemonė turi būti konfiskuojama. Tai atitinka ir aukštesniųjų teismų praktiką (2021 m. balandžio 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021, 2018 m. kovo 26 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018).

Kaltinamajam T. N. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Kauno apylinkės prokuratūros 6 skyriaus prokurorės 2022 m. sausio 5 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Nissan Almera Tino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo, o po to – panaikintinas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilio „Nissan Almera Tino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas, esantis baudžiamojoje byloje, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui perduotinas institucijai vykdančiai transporto priemonės konfiskavimą.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilio „Nissan Almera Tino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis, esanti prie baudžiamosios bylos, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktina prie baudžiamosios bylos.

Pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas <...> nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiškianti, kad valstybė garantuoja suimtam kaltinamajam gynėją nagrinėjant jo bylą teisme.

Nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam T. N. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosios bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas teismui pripažinus, jog šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra būtinas.

Nagrinėjamu atveju, nuteistasis T. N. yra nuteistas, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu jis atliko arešto bausmę, kas tik patvirtina, kad efektyviai nuteistojo teisinei gynybai užtikrinti buvo būtinas gynėjo dalyvavimas, šiuo metu nuteistasis taip pat atlieka arešto bausmę pataisos įstaigoje, duomenų apie nuteistojo turimą turtą ar pajamas byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad dėl T. N. buvimo pataisos įstaigoje bei nesant duomenų, jog nuteistasis šiuo metu gauna pajamas, ar turi turto, spręstina, kad jo turtinė padėtis nėra gera, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Dėl to, teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo T. N. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1(vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas, 10 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 339 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti T. N. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (keturiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 1 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti T. N. baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės – automobilio „Nissan Almera Tino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) , konfiskavimą.

T. N. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

T. N. paskirtą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Nissan Almera Tino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo vykdymo pradžios palikti nepakeistą, automobilio konfiskavimą pradėjus vykdyti - panaikinti. Apie pradėtą automobilio konfiskaciją pranešti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti institucijai, vykdysiančiai automobilio „Nissan Almera Tino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

VĮ „Regitra“ pranešti apie T. N. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (keturiems) metams.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę T. N., priteisimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam T. N. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.