Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-01-11 · Civilinė byla Nr. e2YT-3199-862/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-01-11
Bylos Nr.
e2YT-3199-862/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17957-2023-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasita Kurakienė
Pareiškėjas
I. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-3199-862/2024 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17957-2023-5 Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.5.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. sausio 11 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. R. skundą dėl antstolio A. N. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis A. N., R. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme 2023-12-07 gautas skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašoma panaikinti antstolio A. N. patvarkymą Nr. S-23-157-28537, įpareigoti antstolį skelbti skolininko R. S. turto – UA „RS Logistic“ visų akcijų pardavimą varžytinėse už turto arešto akte ar jų nominalią vertę.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad antstolio A. N. kontoroje vykdoma vykdomoji byla dėl išieškojimo iš R. S. pagal 2015-01-09 dienos Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr.1-106-851/2015 I. R. naudai. Paaiškino, kad byloje areštuotas vienintelis skolininko turtas – UAB „RS Logistic“, skolininkas nustatytai turto vertei neprieštaravo, skirti ekspertizės neprašė. Papildomai akcijų vertei patikslinti, skolininkas kaip įmonės vadovas buvo įpareigotas pateikti duomenis apie įmonę (įmonės balansus, pelno nuostolio ataskaitas, ilgalaikio turto sąrašą bei veiklos aprašymą). Tačiau, dar būdamas įmonės vadovu antstolio nurodymo nevykdė, dokumentų nepateikė, pasitraukė iš įmonės vadovo pareigų bei pareiškė neteiksiantis prašomų dokumentų. Tuo pačiu skolininkas nereiškė prieštaravimo turto arešto aktu nustatytai akcijų kainai. Šiuo metu patvarkymas teikti duomenis akcijų vertės tikslinimui skolininkas nevykdo dėl to, jog pasitraukė iš vadovo pareigų. Kaip akcininkas naujo vadovo jis nepaskyrė ir skirti neketina. Pareiškėjas pažymėjo, kad duomenų, jog akcijų vertė kitokia nei antstolis nustatė jų arešto metu, nėra. Areštuojant turtą numatytas privalomas jo įkainojimas, jis turi būti atliktas tinkamai bei yra teisėtas pagrindas turto vertei konstatuoti. Duomenų, kad nustatyta vertė neteisinga irgi nėra. Pareiškėjas nurodė, kad vertės nustatymui ekspertizė nėra imperatyviai būtina. Vertybinių popierių įvertinimui procesinis įstatymas privalomos ekspertizės taip pat nenustato. Paaiškino, kad vykdomojoje byloje susidarė situacija, kai skolininko turtas yra, bet į jį išieškojimas nenukreipiamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis nevykdomas. Pareiškėjas nurodė, kad UAB „RS Logistic” akcijų vertė nuolat mažėja, todėl delsimas akcijas parduoti varžytinėse daro akivaizdų poveikį išieškojimo galimumui.

Antstolis A. N. 2023-12-07 patvarkymu Nr. S-23-157-31334 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Nurodo, kad 2021-04-22 antstolio patvarkymu skirta ekspertizė turto vertei nustatyti. Patvarkymu dėl ekspertizės skyrimo skolininkas įpareigotas pateikti duomenis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-19 nutartimi Nr. 2VP-27887-1154/2021 skolininkui skirta bauda už antstolio reikalavimų nevykdymą. Nutartis įsiteisėjo 2021-11-25. Išieškotojui išduota pažyma dėl vykdymo eigos, kurioje nurodoma, jog dėl skolininko veiksmų gali kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Areštuojamo turto įkainojimo paskirtis – nurodyti, kokia varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina yra optimaliausia. Tačiau nustatyta turto vertė nebūtinai yra lygi pardavimo kainai. Turtas parduodamas už aukščiausią pirkėjų pasiūlytą kainą, kuri gali sutapti, būti mažesnė ar didesnė už to turto rinkos kainą. Įkainojimas atlieka tam tikrą skolininko teisių apsaugos funkciją, užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant. Per mažas turto įkainojimas gali sukelti neigiamas pasekmes skolininkui (turto savininkui), kai varžytynės neįvyksta (nėra realaus varžymosi, todėl nedidėja kaina), todėl yra mažinama pradinė turto pardavimo kaina ir panašiai. Paaiškino, kad šiuo atveju išieškotojo pateiktas prašymas ir vėliau skundas įkainoti turtą remiantis nominalia turto verte ir paskelbti turto varžytynes neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos. Turto įkainojimas yra viena iš svarbiausių proceso dalių siekiant nustatyti rinkos turto vertę parduodant turtą iš varžytynių. Turto įkainojimas nominalia verte neatitinka rinkos vertės kainos nei lingvistine nei teisine prasme. Išieškojimo veiksmai yra atliekami griežtai laikantis įstatymų ir užtikrinant abiejų proceso šalių lygiateisiškumą. Paaiškino, nors įstatymuose nėra imperatyviai nurodyta, jog ekspertizės atlikimas yra privalomas, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog turto vertės nustatymas viena esminių stadijų, kai išieškojimas nukreipiamas į skolininko turtą. Tik tinkamas turto vertės t. y. turto vertės rinkos nustatymas užtikrina, kad nebūtų pažeistos proceso šalių teisės. Antstolis pažymėjo, kad skolininkas 2023-12-06 pateikė 1 iš 2 dokumentų reikalingų tolimesniam turto vertinimui. Atkreipė dėmesį, kad skolininkas pradėjo gauti periodines išmokas iš VSDFV, iš kurių reguliariai atliekami išskaitymai skolai dengti.

Teisme 2024-01-11 gauti pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad naudojant papildomas priemones turto kainai tikslinti, bet kuriuo atveju, kaina būtu tik preliminari, kuri koreguotųsi varžytinių metu. Nustatyta turto arešto akte akcijų kaina nesuponuoja antstolio pareigos parduoti už mažiausią pasiūlytą kainą. Priešingai, varžytinių paskelbimo metu kaina yra pradinė bei atitinkamai gali/turi didėti artėjant jos rinkos kainos viešo pardavimo metu. Paaiškino, jog kainos nenustatymas ekspertiniu būdu negali būti kliūtimi turtą parduoti varžytinėse ir sudaryti sąlygas nerealizuoti turto. Tuo labiau, jog pats skolininkas turi visas galimybes pateikti įrodymus, kad turto kaina yra didesnė nei nustatyta. Kai to skolininkas nedaro, reiškia, kad jį pradinė turto pardavimo kaina tenkina bei jis pasirinkęs nesinaudoti procesiniame įstatyme numatyta teise siekti didesnės nei nustatyta pradinės akcijų pardavimo varžytinėse kainos. Bet kuriuo atveju, turto vertės vieno iš galimo būdu vertei nustatyti neišnaudojimas (šiuo atveju ekspertinis) nereiškia, kad turto kaina pardavimui varžytinėse nenustatyta. Įstatymas nenumato draudimo nevykdyti varžytinių, kai yra realizuotinas turtas. Pareiškėjas nurodė, kad nurodyta arešto akte turto vertė atitinka nustatymo reikalavimus, o išnaudojus visas leistinas ir privalomas procedūras, kitoks jos nustatymas yra perteklinis. Skolininkui priklausančių akcijų maksimali pradinė kaina nėra didesnė nei nurodyta turto arešto akte ir atitinka nominalią.

Suinteresuotas asmuo R. S. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus CPK 510 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl to, kad antstolis paskyrė ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti ir nevykdo išieškojimo pagal turto arešto akte nurodytą ar akcijų nominalią vertę.

CPK 678 straipsnis nustato, kad antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Siekiant apsaugoti skolininko ir išieškotojo interesus, areštuotas turtas turi būti įkainojamas. CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma, nustatanti draudimą antstoliui aprašyti skolininko turto iš esmės daugiau negu jo reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba, jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020).

Pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų nurodo, kad vertės nustatymui ekspertizė nėra imperatyviai būtina ir skiriama tik, kai ginčijama antstolio nustatyta turto vertė. Sutiktina su pareiškėjo argumentu, kad įstatymas imperatyviai nenumato ekspertizės skyrimo turto vertės nustatymui, tačiau pažymėtina, kad tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, jog antstolis gali skirti ekspertizę tik tada, kai ginčijama antstolio nustatyta vertė, laikytini nepagrįstais, todėl atmestini.

Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodo, kad kainos nenustatymas ekspertiniu būdu negali būti kliūtimi turtą parduoti varžytinėse ir sudaryti sąlygas nerealizuoti turto. Kaip minėta, nors ekspertizės skyrimas turto vertei nustatyti nėra privaloma procedūra, tačiau pažymėtina, jog antstolis akcijų rinkos vertei nustatyti specialių žinių neturi, todėl bet kuriuo atveju, suabejojęs turto verte, jis turi teisę skirti ekspertizę. Pareiškėjas tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tiek skunde dėl antstolio veiksmų nurodo, kad skolininkas neginčija antstolio nustatytos turto arešto akte nurodytos areštuoto turto vertės, todėl ekspertizės skyrimas yra perteklinis veiksmas. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007). Akcijų nominali vertė neatspindi tikrosios rinkos vertės ir neatitinka objektyvaus turto įkainojimo kriterijaus (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2262-553/2016). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog įstatymas nustato antstolio pareigą nustatyti realią areštuoto turto rinkos kainą, todėl antstoliui kilus abejonių dėl areštuoto turto rinkos vertės, antstolis turi teisę savo iniciatyva skirti ekspertizę areštuoto turto rinkos vertei nustatyti tam, kad įgyvendintų minėtą įstatyme nustatytą pareigą.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir padarytas išvadas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju antstolio skundžiami veiksmai ir priimti sprendimai atitinka jiems keliamus įstatymų reikalavimus, nepažeidžia vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 513 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų argumentų teismas nepasisako, kadangi jie neturi esminės reikšmės priimamo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 510-513 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjo I. R. skundą dėl antstolio A. N. veiksmų.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasita Kurakienė