Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal išieškotojo A. D. S. ir antstolio D. Š. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-29 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. D. skundą dėl antstolio D. Š. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis D. Š., išieškotojai A. D. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas (skolininkas) L. D. pateiktame 2016-05-13 skunde (b. l. 4) dėl antstolio veiksmų, kuriuo skundžia antstolio 2016-04-06 patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo, nurodo, kad antstolis nepagrįstai nusprendė areštuoto turto rinkos verte laikyti VĮ Registrų centras nurodomą paprastųjų vardinių akcijų vertę – 289,62 EUR/vnt. ir 950 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Paberžės aerodromas“ akcijų įkainoti, nustatant 275 139 EUR vertę. Nors antstoliui neprivaloma, tačiau jis turėtų vadovautis 2012-04-27 Finansų ministro nustatyta turto ir verslo vertinimo metodika. Prašė iš naujo įvertinti ar paskirti ekspertą turto įvertinimui.Antstolis D. Š. su skolininko skundu nesutiko ir CPK 510 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka persiuntė skundą teismui. Antstolio 2016-05-25 patvarkyme “Dėl atsisakymo tenkinti skundą“ nurodyta, kad antstoliui yra pateikti vykdyti Vilniaus m. 22 notarų biuro vykdomieji įrašai Nr. JS-11243 ir JS-2101 dėl bendros 201 773,21 EUR skolos išieškojimo A. D. S. naudai bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-18 vykdomasis raštas Nr. 2-39856-987/2015 dėl 100 EUR išieškojimo VMI naudai. Antstolis 2013-11-13 turto arešto aktu areštavo 950 vnt. UAB “Paberžės aerodromas” akcijų, priklausančių skolininkui. 2015-07-27 antstolis patvarkymu įpareigojo skolininką patekti duomenis apie UAB „Paberžės aerodromas“ turtą, turtines teises, pinigines lėšas, patvirtintas paskutinių metų finansinės atskaitomybės kopijas, kuris skolininkui įteiktas 2015-07-30, tačiau jokie duomenys pateikti nebuvo. Už antstolio patvarkymo nevykdymą buvo skirta 100 EUR bauda (2015-09-28 teismo nutartis). 2015-10-13 antstolis pakartotinai įpareigojo skolininką pateikti informaciją apie turimą turtą bei duomenis apie UAB „Paberžės aerodromas“, kuris įteiktas 2015-10-15. Už minėto patvarkymo nevykdymą buvo skirta 280 EUR bauda (2015-12-23 teismo nutartis). 2016-01-11 antstolis patvarkymu pakartotinai įpareigojo skolininką pateikti informaciją apie turtą ir duomenis apie UAB „Paberžės aerodromas“, už kurio nevykdymą skolininkui 2016-02-25 nutartimi buvo skirta 300 EUR bauda. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas su antstoliu nebendradarbiavo ir nevykdė pareigos pateikti antstolio reikalaujamus dokumentus, o kitokiu būdu antstolis negalėjo gauti reikiamos informacijos, reikalingos ekspertizės atlikimui, antstolis, siekdamas nustatyti areštuoto turto vertę, vadovavosi CPK 681 straipsnio nuostatomis ir nusprendė turto rinkos verte laikyti VĮ Registrų centras nurodomą paprastųjų vardinių akcijų nominalią vertę. Skolininkas skunde nesutinka su antstolio nustatyta verte, tačiau savo nesutikimo nemotyvuoja, nepateikia jokių argumentų. Skolininkas, būdamas įmonės vadovu ir vieninteliu akcininku, Vilniaus apygardos teismui kartu su skundu pateikė aktualius finansinės atskaitomybės dokumentus skundžiant nutartį dėl bankroto įmonei iškėlimo. Vilniaus apygardos teismas 2016-02-04 nutartimi nustatė, kad pagal pateiktus finansinės atskaitomybės duomenis UAB „Paberžės aerodromas“ grynasis pelnas 2015-10-30 sudaro 29 797 EUR. Tačiau pagal skolininko pateiktus antstoliui duomenis (po skundžiamo patvarkymo surašymo, gautus 2016-04-18) 2015 metais įmonė patyrė 6 797 EUR nuostolį.Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) A. D. S. atsiliepime į skundą nurodė, kad antstolis ne kartą siekė iš paties skolininko gauti informaciją, kuri leistų nepriklausomam ekspertui atlikti vertinimą ir nustatyti objektyvią vertę, tačiau antstolio reikalavimus skolininkas ignoravo. Objektyviam įmonės akcijų vertės nustatymui vien skolininko nurodytų finansinių ataskaitų nepakanka, nes jos dabartinės vertės neatspindi, juo labiau, kad skirtingoms institucijoms yra teikiamos skirtingos ataskaitos. Vertinimui atlikti yra būtini tikslūs ir aktualūs bendrovės finansiniai ir kiti duomenys, gali prireikti ir turto apžiūros, todėl yra būtinas bendrovės vadovo bendradarbiavimas su vertintojais. Skolininkas visiškai nepagrindžia, ar akcijų vertė yra per maža, ar per didelė. Skolininko skundas deklaratyvus, kuriuo siekiama vilkinti skolos išieškojimą. Prašo skundą atmesti.Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime į skundą nurodė, kad prašo sprendimą priimti savo nuožiūra, įvertinus visus vykdomosios bylos duomenis.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-07-29 nutartimi pareiškėjo L. D. skundą dėl antstolio D. Š. veiksmų tenkino ir panaikino antstolio D. Š. 2016-04-06 patvarkymą „Dėl areštuoto turto įvertinimo.Teismas nurodė, kad faktinė situacija, jog areštuojant skolininkui priklausančias įmonių akcijas jos nebuvo įkainotos, suponuoja išvadą, kad antstolis tikėtina abejojo jų verte ir nustatyti jų objektyvią vertę neturėjo reikiamų žinių, juolab, kad turto arešto objektas yra įmonės akcijos, kas neabejotinai reikalauja išsamios turto vertės analizės. Aplinkybės, jog skolininkas netinkamai bendradarbiavo su antstoliu, nepaneigia skolininko teisės į tinkamą ir pagrįstą turto įvertinimą objektyvia rinkos verte. Antstolis nei turto (akcijų) arešto metu, nei priimdamas skundžiamą 2016-04-06 patvarkymą, nesiūlė skolininkui pateikti ir savo motyvuotą, pagrįstą poziciją dėl tinkamo turto įkainojimo. Atsižvelgęs į turto vertės nustatymo teisinį reglamentavimą, protingumo, teisingumo principus, teismas konstatavo, jog tokiu atveju, kuomet antstolis, areštuodamas įmonių akcijas, pats negali tinkamai nustatyti areštuojamo turto vertės, jam belieka tik CPK 681 straipsnio normoje numatyta galimybė tą padaryti, paskiriant ekspertizę, ši antstolio teisė tampa ir pareiga, kadangi areštuotas turtas turi būti įvertintas. Nagrinėjamu atveju susiklosčius situacijai, kai antstolis, areštuodamas turtą (įmonių akcijas), jo nevertino bei nekvietė specialių žinių turinčio asmens turto įvertinimui, o vėliau, įkainodamas įmonių akcijas, rėmėsi nominalia akcijų verte, nesuteikiant teisės būti išklausytai kitai šaliai, leido teismui konstatuoti antstolio veiksmų neteisėtumą bei netinkamą naudojimąsi jam suteikta diskrecijos teise.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu išieškotojas A. D. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-29 nutartį ir skolininko L. D. 2016-05-13 skundą dėl antstolio D. Š. veiksmų vykdomojoje byloje atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentas: Skolininkas vengia bendradarbiauti su antstoliu. Skolininkas neturi jokio turto, išskyrus 100 proc. UAB „Paberžės aerodromas“ akcijų, jis yra vienintelis akcininkas bei direktorius, todėl yra vienintelis asmuo, kuris gali pateikti antstoliui informaciją, reikalingą perduoti ekspertams, kad šie galėtų nustatyti įmonės akcijų vertę. Antstolis trimis patvarkymais reikalavo, kad skolininkas pateiktų duomenis apie UAB „Paberžės aerodromas“ turtą, tačiau nei vienas patvarkymas nebuvo įvykdytas. Antstolis, net ir norėdamas kreiptis į ekspertus dėl įmonės akcijų rinkos vertės nustatymo, to padaryti negalėjo, nes skolininkas neteikė antstoliui vertinimui atlikti būtinų dokumentų; Teismo motyvas, kad akcijų nominali vertė nėra rinkos vertė ir neatitinka objektyvaus turto įkainojimo kriterijaus, yra pernelyg suabsoliutintas ir visiškai nepagrįstas konkrečiais bylos duomenimis. Antstolis, nustatydamas įmonės akcijų vertę, neturėjo kito pasirinkimo kaip tik vadovautis viešuose registruose įregistruota informacija. Skolininko interesai patvarkymu nebuvo pažeisti, nes akcijų nominali vertė šiuo konkrečiu atveju, arba atitinka rinkos kainą arba netgi už ją didesnę, bet tikrai ne mažesnė. Teismas, kritikuodamas antstolio atliktą akcijų vertės nustatymą, apsiribojo tik bendro pobūdžio pasvarstymais, tačiau nenurodė jokių konkrečių motyvų, kodėl šioje nagrinėjamoje byloje akcijų nominali ir rinkos vertės nesutampa; Antstolis visą vykdymo veiksmų atlikimo laikotarpį ne tik kad suteikė teisę ir galimybę skolininkui pateikti savo turimo turto vertę pagrindžiančius dokumentus, tačiau net trimis atskirais raginimais imperatyviai ragino tai padaryti. Skolininkas, skųsdamas patvarkymą dėl neva netinkamai nustatytos akcijų vertės, nepateikė nei šios vertės, nei antstolio reikalautos informacijos. Skolininkas antstoliui įmonės 2015 m. finansinių ataskaitų rinkinį pateikė 2016-04-18, t.y. jau praėjus 12 dienų po skundžiamo patvarkymo priėmimo, todėl antstolis jokiais būdais negalėjo į šiuos dokumentus atsižvelgti, priimdamas patvarkymą. Skolininko pateiktas dokumentais negalima vadovautis, nes jie negali būti laikomi patikimu informacijos šaltiniu. Jie koreguojami, priklausomai nuo savo siekiamų asmeninių tikslų vykstančiuose teisiniuose procesuose. Antstolio teisė nustatyti areštuojamo turto vertę nebūtinai reiškia pareigą skirti ekspertizę. Šioje byloje turtas neliko neįvertintas – antstolis galėjo nustatyti ir nustatė turto vertę – buvo nuspręsta akcijų verte laikyti nominalią akcijų vertę. Išieškotojo nuomone, antstolis tinkamai įvykdė pareigą taip įkainoti turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Paskyrus ekspertizę iš realizuoto negausaus skolininko turto gautos pajamos būtų panaudojamos ne tik skolos išieškotojui, bet dar ir vertinimo išlaidų padengimui. Skolininkas jokių argumentų dėl antstolio nustatytos akcijų vertės nepateikė, todėl skunde išdėstyti bendro pobūdžio skolininko pasvarstymai laikytini jo piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir siekiu toliau vilkinti skolos grąžinimą išieškotojui. Jokių motyvų, pagrindžiančių antstolio nustatytos akcijų vertės klaidingumą ir būtinybę akcijų pervertinimui skirti ekspertizę, skundžiamoje nutartyje nenurodė ir teismas.

Atskiruoju skundu antstolis D. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-29 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – palikti antstolio D. Š. patvarkymą galioti visa apimti. Skundas grindžiamas šiais argumentais: Skolininkas su antstoliu nebendradarbiavo, nevykdė pareigos pateikti antstolio reikalaujamų dokumentų, antstolis kitaip negalėjo gauti informacijos, reikalingos ekspertui, siekiant nustatyti areštuoto turto vertę, todėl antstolis nusprendė turto rinkos verte laikyti VĮ Registrų centro nurodomą paprastųjų vardinių akcijų minimalią vertę (CPK 681 str.). Tai, kad jau po skundžiamo antstolio patvarkymo buvo pateiktas dalis įmonės finansinių dokumentų, savaime nesuponuoja būtinybės naikinti skundžiamą antstolio patvarkymą. Antstolis, pavesdamas ekspertui atlikti ekspertizę, turi suformuluoti užduotį bei suteikti pakankamai medžiagos ir duomenų tai užduočiai atlikti. Skolininkas tyčia nepateikė turto vertinimui reikalingų duomenų. Skolininkas skunde nesutinka su antstolio nustatyta jam priklausančių akcijų rinkos verte, tačiau savo nesutikimo nemotyvuoja, nepateikia jokių argumentų. Iš skundo nėra aišku, ar antstolio nustatytą akcijų vertę skolininkas laiko esant per maža ar per didele. Teismas nenurodo, kodėl antstolio nustatyta areštuoto turto vertė nėra tikroji areštuoto turto vertė. Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas neįpareigoja antstolio kiekvienu atveju kreiptis į ekspertą, siekiant nustatyti areštuoto turto vertę, tik suteikia antstoliui galimybę juo pasinaudoti. L. D. skirtingoms institucijoms pateikiamų įmonės finansinę padėtį patvirtinančių dokumentų duomenys iš esmės nesutampa.

Skolininkas L. D. atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą, prašo atskiruosius skundus atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-29 nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: UAB „Paberžės aerodromas“ turtas yra privalomai registruojamas, o finansinių ataskaitų rinkiniai dar 2016 m. kovo mėnesį buvo pateikti VĮ Registrų centrui, taigi neabejotinai buvo prieinami antstoliui. Todėl antstolis, tinkamai vykdydamas savo pareigas, turėjo galimybę pavesti ekspertui įvertinti areštuotą turtą. CPK 678 straipsnio 1 dalyje nustatyta norma yra imperatyvi ir nesuteikia galimybės elgtis kitaip nei kviesti ekspertą jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto. Net ir nenagrinėjant skundžiamu patvarkymu nustatytos vertės tikrumo ir atitikimo rinkos vertei, antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, pažeidė imperatyvią CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatą. Taip pat, antstolis nesuteikė galimybės skolininkui pasiūlyti savo turto kainą, arba tariantis, nustatyti abiem šalims tinkančią turto kainą. Akivaizdu, kad susiklosčius tam tikroms aplinkybėms rinkos vertė ir nominali vertė gali sutapti, tačiau tai labiau atsitiktinumas negu taisyklė. Antstolis neturi reikiamų žinių ir įgūdžių nustatyti, kokia iš tikrųjų yra rinkos vertė ir ar jo įvertinimas atitinka rinkos vertei.

Išieškotojas A. D. S. atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašo patenkinti atskiruosius skundus ir skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016-07-29 nutartimi nutarė patenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirieji skundai dėl 2016-07-29 nutarties yra iš esmės nepagrįsti dėl žemiau nurodytų motyvų.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad tinkamas priverstinai realizuojamo turto įkainojimas yra esminė areštuoto turto pardavimo, taip pat ir parduodant turtą skolininko pasirinktam pirkėjui, sąlyga. Aiškinant CPK 681 straipsnio 1 dalies normą, kasacinio teismo praktikoje akcentuojama antstolio ir šalių bendradarbiavimo pareiga siekiant teisingai įkainoti skolininko turtą. Tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui, nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008). Antstolis skirti ekspertizę savo iniciatyva privalo, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 str. 1 d.). Tokių abejonių galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai. Pažymėtina, kad vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010). Taigi tinkamas priverstinai realizuojamo turto vertės nustatymas yra itin reikšmingas ir svarbus veiksmas vykdymo procese, tačiau šios vykdymo proceso stadijos sklandumas, operatyvumas ir teisingumas nėra vien antstolio pareiga, kadangi tiek išieškotojas, tiek skolininkas privalo sąžiningai naudotis suteiktomis teisėmis.Byloje nustatyta, kad antstolio D. Š. kontoroje yra vykdomi Vilniaus m. 22 notarų biuro vykdomieji įrašai Nr. JS-11243, JS-11241, JS-2101 dėl 201 773,21 EUR skolos iš pareiškėjo (skolininko) D. L. išieškotojui A. D. S. bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-18 vykdomasis raštas Nr. 2-39856-987/2015 dėl 100 EUR išieškojimo. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog antstolis 2013-11-13 turto arešto aktu Nr. 0178/13/03725 areštavo skolininkui priklausančias 950 vnt. UAB “Paberžės aerodromas” akcijų, kurį patikslino 2016-03-02. 2016-03-02 surašytas patvarkymas Nr. S16-7831, kuriuo antstolis įpareigojo skolininką pateikti savo pasiūlymus dėl areštuoto turto įkainojimo. Prieš tai buvo gautas skolininko prašymas leisti pateikti UAB „Paberžės aerodromas“ finansinių ataskaitų rinkinius už 2015-2016 metus iki 2016-03-18, teikiant kreditorių, skolininkų ir turto sąrašus. 2016-03-14 buvo surašytas antstolio patvarkymas pateikti informaciją apie turimą turtą bei dokumentus, kuris įteiktas skolininkui 2016-03-18 per darbovietę, o 2016-04-06 surašytas patvarkymas dėl areštuoto turto įvertinimo, kuriuo įkainojo skolininkui priklausančias 950 vnt. paprastųjų akcijų 275 139 EUR verte.Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia vertinti, jog skolininkui nepateikus informacijos apie UAB „Paberžės aeorodromas“ turimą turtą, antstolis pagrįstai akcijų rinkos verte laikė VĮ Registrų centre nurodomą paprastųjų vardinių akcijų nominalią vertę – 289,62 EUR/vnt. (viso akcijų paketo - 275 139 EUR). Kaip nurodyta anksčiau, antstolis skirti ekspertizę savo iniciatyva privalo, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės. Nagrinėjamu atveju, skolininkui nevykdant pareigos bendradarbiauti su antstoliu ir nepateikus antstolio prašomų dokumentų, antstolis neturėjo pagrindo abejoti įmonės akcijų rinkos verte, nurodyta VĮ Registrų centre. Atskiruosiuose skunduose apeliantai pagrįstai nurodo, jog akcijų rinkos vertės ekspertizės atlikimui reikalingi duomenys apie įmonę (turtas, įsipareigojimai, vykdoma veikla ir kt.). Tokius duomenis skolininkas antstoliui pateikė tik 2016-04-18, t. y. po antstolio 2016-04-06 patvarkymo dėl akcijų įvertinimo. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui spręsti, kad skolininkas galimai vilkina turto realizavimo procesą.Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, jog akcijų nominali vertė neatspindi tikrosios rinkos vertė ir neatitinka objektyvaus turto įkainojimo kriterijaus. Apeliantų argumentai, jog rinkos vertė ir nominali vertė gali sutapti, yra teisiškai nereikšmingi ir pagrįsti tik deklaratyviais spėjimais. Antstolis taip pat atskirajame skunde remiasi aplinkybėmis, jog iš skolininko skundo nėra aišku, ar antstolio nustatytą akcijų vertę skolininkas laiko esant per maža ar per didele, tačiau šios aplinkybės taip pat nėra teisiškai reikšmingos, kadangi šią skolininko poziciją galima vertinti, kaip pagrindą kilti abejonei dėl turto vertės.Minėta, jog antstolis areštuotą skolininko turtą įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei išieškotojo ir skolininko nuomones, ir tik jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007).Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą kasacinio teismo suformuotą praktiką, taip pat į tai, jog tinkamas priverstinai realizuojamo turto įkainojimas yra esminė areštuoto turto pardavimo sąlyga, sprendžia, kad antstolis nepagrįstai atsisakė tenkinti skolininko skundą dėl akcijų įvertinimo, nes tokia pozicija didina ginčų tikimybę ateityje, o tai prieštarauja operatyvumo ir ekonomiškumo principams. Teismas pritaria skundžiamos nutarties argumentui, jog nepakankamas skolininko bendradarbiavimas su antstoliu negali paneigti skolininko teisės į tinkamą ir pagrįstą turto įvertinimą objektyvia rinkos verte.Dėl kitų atskirųjų skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirųjų skundų netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės miesto 2016 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą.