Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2-1811-430/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-09-24
Bylos Nr.: e2-1811-430/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01261-2018-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Loreta Braždienė
Ieškovas: J. M.
Atsakovas: D. L.
Advokatai: Jolita Razminaitė-Gvozdovičienė, Eduardas Zaleskis

Kategorijos

3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-1811-430/2019Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01261-2018-6Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė,sekretoriaujant Robertai Valkauskienei,vertėjaujant Jekaterinai Chochlanovai, Oksanai Jakšto,

dalyvaujant ieškovui J. M. (J. M.), ieškovo atstovei advokatei Jolitai Razminaitei-Gvozdovičienei, atsakovei D. L., atsakovės ir trečiųjų asmenų atstovui advokatui Eduardui Zaleskiui, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, A. L. ir J. L. (J. L.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovei D. L. dėl turto pagerinimo išlaidų atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, A. L. ir J. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės D. L. 70 400 Eur turto pagerinimo išlaidų ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodo, kad nuo 2009 m. birželio 27 d. ieškovas buvo vedęs atsakovės D. L. dukterį A. L. (buvusi pavardė M.), kurių santuoka buvo nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-718-1045/2018. Santuokos metu ieškovo ir A. L. bendromis sutuoktinių lėšomis buvo rekonstruotas atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – 1954 m. statybos gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), turint tikslą, kad jame galėtų gyventi dvi šeimos – ieškovas su sutuoktine ir atsakovė su sutuoktiniu. Šeimos santykiai rekonstrukcijos atlikimo metu buvo geri, grįsti pasitikėjimu, dėl to rašytinės formos leidimo darbų atlikimui ieškovas su sutuoktine atsakovės neprašė, tačiau apie atliekamus darbus atsakovė buvo nuolat informuojama ir jiems pritarė. Namo rekonstrukcijos darbai truko nuo 2013 iki 2017 m., juos atliko ieškovas, padedamas giminių ir pažįstamų asmenų, kuriems mokėdavo už darbą grynaisiais pinigais. Rekonstruojamas namas buvo įregistruotas atsakovės vardu, dėl to visi rekonstrukcijos dokumentai buvo forminami atsakovės vardu, pasitikint, kad pabaigus rekonstrukciją, gyvenamasis namas bus perleistas lygiomis dalimis – ½ atsakovei ir ½ dalis ieškovui ir jo tuometinei sutuoktinei (atsakovės dukrai), tačiau taip neatsitikus, ieškovas pateikė šį ieškinį dėl turto pagerinimo išlaidų atlyginimo. Ieškovo manymu, pateikti išlikę mokėjimo dokumentai ir sutartys patvirtina, kad visas turto (gyvenamojo namo) pagerinimo išlaidas patyrė tik ieškovas ir jo sutuoktinė. Pateikiamos ieškovo metinės pajamų deklaracijų duomenys patvirtina, kad ieškovas turėjo pakankamai lėšų rekonstrukcijos darbams. Ieškovas nuolat gaudavo su darbo santykiais susijusias pajamas, už metalo pardavimą gaunamas pajamas, papildomai dirbdavo pavienius kitus darbus, dėl to ieškovo šeima turėjo pakankamai lėšų rekonstrukcijos darbams atlikti, skirtingai nei atsakovė, kuri gaudavo minimalias pajamas. Ieškovo manymu, iki atliktos rekonstrukcijos, ginčo namas nebuvo ekonomiškas ir anksčiau neremontuotas, dėl to atlikti pagerinimai žymiai pagerino gyvenamojo namo būklę ir vertę. Po namo rekonstrukcijos ginčo namas tapo dvibučiu gyvenamuoju namu, buto Nr. 1 vertė (2017 m. birželio 13 d. duomenimis) buvo 72 000 Eur, o buto Nr. 2 vertė (2017 m. birželio 13 d. duomenimis) buvo 87 900 Eur. Ieškovo teigimu, būtent butas Nr. 2 buvo pastatytas išimtinai ieškovo ir jo sutuoktinės lėšomis ir darbu, dėl to ½ jo vertės (43 950 Eur) turi būti priteista ieškovui. Bendra viso ginčo namo vertė išsaugo ne mažiau kaip 52 900 Eur, dėl to ieškovui ir jo sutuoktinei priklauso po ½ dalis šių pagerinimų sumos. Be to, bendra namo pagerinimų vertė yra 140 800 Eur, dėl to ieškovui tenkanti ½ dalis yra 70 400 Eur, kurią ieškovas prašo priteisti iš atsakovės.

Atsiliepimas

3. Atsakovė D. L. ir trečiasis asmuo A. L. bendru atsiliepimu į ieškinį nesutinka su ieškiniu, prašo jį atmesti pilna apimtimi ir priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsiliepime nurodo, kad atsakovė D. L. nuo 1980 m. yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininkė. Tarp atsakovės ir ieškovo santykiai nebuvo geri, atsakovė prieštaravo jos dukroms ir ieškovo santykiams, jokio tarpusavio pasitikėjimo tarp atsakovės ir ieškovo niekada nebuvo, priešingai, tarp šalių buvo nepasitikėjimu grįsti santykiai, kadangi ieškovas yra labai konfliktiška asmenybė. Taip pat atsakovė nesudarinėjo su ieškovu jokios jungtinės veiklos sutarties dėl jai priklausančio gyvenamojo namo rekonstravimo ir nėra davusi šių darbų atlikimui sutikimo jokia forma, nesudarinėjo ir žodinės panaudos sutarties dėl gyvenimo name. Atsakovei priklausančio namo rekonstrukcija buvo atliekama atsakovės ir jos sutuoktinio interesais ir susitarimu, tam naudojant išimtinai atsakovės ir jos sutuoktinio lėšas, o ieškovas prie namo rekonstrukcijos nei savo, nei bendromis su buvusia sutuoktine lėšomis, neprisidėjo ir ieškovas lėšų šiam tikslui neturėjo. Pažymi, kad ieškovas atsikraustė gyventi į jai priklausantį namą po to, kai atsakovės dukra pradėjo lauktis nuo ieškovo vaiko, tuomet ieškovas su atsakovės dukra taip pat sudarė santuoką, tačiau ieškovas, nuo pat atsikraustymo į atsakovei priklausančius namus, niekada neprisidėjo prie namų ūkio darbų ar prie namo išlaikymo išlaidų dengimo, tačiau visada naudojosi visomis atsakovės ir jos sutuoktinio sukurtomis gėrybėmis. Teigia, kad ieškovas, atsikraustęs į atsakovės namus, bandė įvedinėti name savo tvarką, tačiau jam buvo aiškiai ir nedviprasmiškai atsakyta, jog ieškovas gyvens atsakovės name tol, kol jis yra atsakovės dukters sutuoktinis, ir tik dėl to, kad jis su atsakovės dukra neturėjo galimybių išsinuomoti ar įsigyti savo būstą. Nors tarp ieškovo ir atsakovės nuolat daugėjo konfliktų, tačiau atsakovė iškraustyti iš namų savo dukters su vaikais negalėjo, dėl to, atsakovė, siekdama atsiriboti nuo bendravimo su ieškovu, nusprendė praplėsti gyvenamojo namo priestatą, tam, kad šeimos galėtų gyventi atskirai. Akcentuoja, kad vien aplinkybė, jog ieškovas gyveno atsakovės name, neįrodo, jog ieškovas galėjo atlikti rekonstrukcijos darbus, nes visi sprendimai dėl rekonstrukcijos buvo atsakovės, kaip turto savininkės, sprendimai ir šių sprendimų priėmime ieškovas nedalyvavo, už visus darbus buvo mokama atsakovės pinigais. Pažymi, kad didžioji dalies ieškovo ieškinyje nurodomų asmenų (kaip liudytojų) yra artimi ieškovo giminaičiai, kurie paliudytų tas aplinkybes, kurios yra naudingos ieškovui, tačiau šie liudijimai turėtų būti vertinami kritiškai. Teigia, kad su ieškiniu pateiktos kelios sąskaitos nepatvirtina, kad šios išlaidos patirtos, atliekant rekonstrukcijos darbus. Pateiktos ieškovo turto deklaracijos patvirtina, jog ieškovas neturėjo jokio turto, jo metinės pajamos nebuvo didelės, dėl to jis negalėjo ir neturėjo galimybių atsakovės namo rekonstrukcijai skirti 150 000 Lt (43 443 Eur) sumos. Be to, 2013 m. gruodžio 13 d. ir 2015 m. gruodžio 22 d. sudarytos vartojimo kredito sutartys patvirtina, jog ieškovas su sutuoktine neturėjo pakankamai pajamų. Civilinės bylos Nr. 2-718-1045/2018, kurioje nutraukta ieškovo ir atsakovės dukters santuoka, medžiaga patvirtina, kad ieškovo šioje byloje deklaruojami daiktai ir medžiagos (t. y. silikatiniai blokeliai, metalo konstrukcijos ir t.t.) nebuvo įtrauktos į dalintino turto balansą, dėl to šios aplinkybės tikėtinai įrodo, jog šios medžiagos pirktos už atsakovės lėšas. Be to, ieškovas santuokos nutraukimo byloje buvo nurodęs, kad jo pajamos, santuokos laikotarpį, nebuvo didelės, kas paneigia ieškovo teiginius dėl prisidėjimo piniginėmis lėšomis prie atsakovei priklausančio turto rekonstrukcijos.

5. Ieškovas dublike prašo tenkinti ieškinio reikalavimus. Nurodo, kad nesutinka su atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepime nurodytais argumentais. Nesutinka su atsakovės atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, kad ieškovas neprisidėjo prie gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto, nes šalys, rengdamos rekonstrukcijos projektą, kreipėsi į R. N. projektavimo firmą, į kurią atsakovė atvyko kartu su ieškovu. Ieškovas sutinka, kad atsakovė mokėjo šiai firmai už namo projektą iš savo lėšų, tačiau ieškovas dalyvavo projektavimo firmoje susitikimuose ir aktyviais veiksmais (patarimais) prisidėjo prie būsimo gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto rengimo. Nesutinka, kad namo rekonstrukcija buvo atliekama nesitariant su atsakove, nes atsakovė žinojo apie atliekamus darbus ir suteikė ieškovui leidimą juos atlikti. Pažymi, kad statybos ir turto pagerinimo darbai vyko periodiškai, ir atsakovė negali tiksliai nurodyti darbų atlikimo laikotarpio ir indėlio į namo pagerinimą, taip pat neteikia ataskaitų dėl atliktų darbų eiliškumo ir vertės, kai tuo tarpu ieškovas gerai žino visus rekonstrukcijos etapus ir turėtas konkrečias išlaidas. Po ieškovo atliktų statybos darbų, pagerėjo atsakovės namo techninės savybės, jis tapo naudingesnis. Teigia, kad rekonstrukcijos darbai buvo atlikti ieškovo ir jo sutuoktinės finansinėmis lėšomis, nes atsakovės ir jos sutuoktinio pajamos namo rekonstrukcijos laikotarpiu buvo ypač nedidelės, dėl to atsakovė neturėjo jokių galimybių atlikti namo pagerinimo darbus ir neatliko jokių ūkinių finansinių sandorių, susijusių su namo rekonstrukcija. Teigia, kad aplinkybės, jog ieškovas ir jo sutuoktinė rekonstrukcijos laikotarpiu ėmė vartojimo kreditus, patvirtina priešingas aplinkybes, nei įrodinėja atsakovė, nes dalis šių gautų lėšų buvo skiriama statyboms. Akcentuoja, kad vartojimo kredito sutartyje buvo nurodyta konkreti kredito paskirtis – namo remontui, kas taip pat patvirtina ieškinyje nurodomas aplinkybes. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorė K. R., 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-32794-17, rėmėsi liudytojos D. L. parodymais. Minėtos liudytojos teiginiai patvirtina, jog gyvenamojo namo priestatą, rekonstrukcijos metu, pastatė ieškovas ir jo sutuoktinė savo lėšomis. Ieškovo manymu, jo atsakovės gyvenamajame name atlikti rekonstrukcijos darbai ir jų sąnaudos iš esmės pagerino namo rinkos vertę, bylos įrodymai patvirtina ieškovo nurodomas aplinkybes, dėl to ieškovo ieškinys turi būti patenkintas.

6. Atsakovė D. L. ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. L., triplike prašo ieškovo ieškinį atmesti pilna apimtimi. Teigia, kad ieškovo teiginiai, jog ieškovas su atsakove derino gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus, yra spekuliatyvūs ir nepagrįsti, nes visus gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus atliko atsakovė. Nurodo, kad pareikštas ginčo ieškinys yra ieškovo išsakytų grasinimų pasekmė, jog jei atsakovės dukra kreipsis į teismą dėl santuokos nutraukimo, tai jis kenks jai ir jos šeimai, kreipsis su ieškiniais į teismus. Pažymi, kad atsakovės ir jos šeimos narių santykiai su ieškovu nuo pat pirmosios dienos, kai jis atsikraustė į atsakovei priklausančius namus, buvo įtempti ir konfliktiški, jokių susitarimų dėl rekonstrukcijos tarp šalių nebuvo. Teigia, kad ieškovas ir tuometinė jo sutuoktinė neturėjo jokių pinigų rekonstrukcijai, o gyveno nuo atlyginimo iki atlyginimo, naudodamiesi atsakovės gerumu, o atsakovė pradėjo vykdyti name rekonstrukciją, siekdama atsiriboti nuo ieškovo. Teigia, kad prie rekonstrukcijos darbų atlikimo buvo prisidėjęs ieškovo tėvas, tačiau jo paslaugų buvo atsisakyta dėl statybos broko, dėl to šios aplinkybės taip pat sąlygojo dar vieną šalių konfliktą. Atsakovės manymu, nors šiuo metu atsakovė neturi jokių pakvitavimų apie pirktas medžiagas, tačiau ir pats ieškovas negali pagrįsti savo teiginių, jog statybos medžiagas pirko statinio rekonstrukcijai. Nesutinka su ieškovu, kad ieškovas su tuometine sutuoktine 2013 m. vartojimo kredito sutarties pagrindu gautus pinigus panaudojo namo statyboms, kadangi byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, jog rekonstrukcija buvo pradėta 2013 metais, o realiai šiuos pinigus ieškovas su sutuoktine panaudojo kitiems tikslams (senų skolų grąžinimui ir asmeninio naudojimo daiktų įsigijimui). Nesutinka dėl ieškovo nurodomų teiginių dėl atsakovės ir jos sutuoktinio pajamų, kadangi ieškovas niekada nežinojo nei atsakovės, nei jos sutuoktinio pajamų, tokių duomenų atsakovė su sutuoktiniu ieškovui niekada neteikė. Pažymi, kad atsakovė su savo sutuoktiniu per gyvenimą buvo sukaupusi santaupų, atsakovės sutuoktinis gaudavo pakankamą uždarbį, be to, jiems finansiškai padėjo atsakovės sutuoktinio sesuo, kuri gyveno Jungtinės Amerikos Valstijose. Teigia, kad ieškovas klaidina teismą dėl civilinėje byloje Nr. 2-718-1045/2018 nurodomų aplinkybių, kadangi ieškovas cituoja savo paties teiginius minėtoje byloje, tačiau realiai ieškovas minėtoje byloje buvo nurodęs, kad jo ir jo sutuoktinės bendros pajamos, kai jie gyveno kartu, sudarė apie 850 Eur per mėnesį ir jokio turto neturi, dėl to, atsakovės įsitikinimu, šios aplinkybės patvirtina, jog ieškovas neturėjo lėšų ir negalėjo prie atsakovės namo rekonstrukcijos prisidėti dabar ieškovo deklaruojama pinigų suma. Taip pat ieškovas klaidina teismą dėl ikiteisminio tyrimo metu nurodomų aplinkybių, kadangi tokių aplinkybių, kurias nurodo ieškovas, atsakovė minėtame ikiteisminiame tyrime nenurodė. Teigia, kad ieškovo pateiktos sąskaitos už medžiagas nepatvirtina, kad ieškovas su jomis vykdė rekonstrukciją, kadangi panašiu metu, kaip ir atsakovės namo rekonstrukcija, ieškovo brolis ir kiti giminaičiai vykdė statybas savo turte, dėl to ieškovas galėjo pririnkti iš jų visokiausių sąskaitų. Atsakovės ir trečiojo asmens manymu, ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie jo turėtas išlaidas atsakovės namo pagerinimui, kaip ir įrodymų, kad buvo pajėgus tokias deklaruojamas išlaidas turėti.

7. Teismo posėdžio metu ieškovas J. M. ir jo atstovė palaikė ieškinyje ir dublike nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino aplinkybes apie vykdytus rekonstrukcijos darbus, perkamas statybines medžiagas ir pasitelktus statyboms darbininkus. Pažymėjo, kad jo darbinės pajamos nebuvo didelės, tačiau nuolat dirbdavo, taip pat gaudavo pajamų iš kitų šaltinių (t. y. atvarydavo automobilius iš užsienio ir juos parduodavo, užsiėmė metalo laužo pardavimu, gaudavo paramą iš Europos sąjungos), ėmė vartojimo kreditą statyboms, be to, ieškovas iki santuokos buvo sutaupęs 50 000 Lt, kadangi gyveno su tėvais ir turėjo galimybę taupyti. Teigia, kad jo turėtas pajamas patvirtina mokesčių deklaracijos. Ieškinio suma paskaičiuota nuo bendro pagerinto namo vertės. Bendrai ieškovas prašo atlyginti 70 000 Eur investuotų lėšų į namą, šias lėšas sudarė 50 000 Lt sutaupytų ir 10 000 Lt buvusių banko sąskaitoje, kurios buvo ieškovo asmeninės lėšos, o kitos visos piniginės lėšos buvo bendros su sutuoktine. Kai prasidėjo rekonstrukcijos darbai, ieškovo šeima turėdavo per mėnesį apie 400 Eur šeimos išlaidų. Kartais šeima vykdavo į užsienį, tuomet išleisdavo šiek tiek daugiau piniginių lėšų. Statybines medžiagas ieškovas dažniausiai pirkdavo grynaisiais pinigais, kartais atsiskaitydavo banko kortele.

Atsiliepimas

8. Teismo posėdžio metu atsakovė D. L. ir jos atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad atsakovė su savo sutuoktiniu, nesutardami su dukters šeima, nutarė vykdyti gyvenamojo namo rekonstrukciją, siekdami, kad dukros šeima gyventų atskirai nuo jų, tačiau rekonstrukciją vykdė savo lėšomis. Atsakovė kreipėsi į projektuotoją N., kad ši parengtų atsakovės gyvenamojo namo projektą, po projekto parengimo, prasidėjo statybos. Neneigia, kad ieškovas, ieškovo tėvas ir tam tikri kiti ieškovo pažįstami asmenys padėdavo statybose, tačiau su jais po atliktų darbų buvo tinkamai iš karto atsiskaitoma. Pažymi, kad su ieškovu nebuvo sudaryta jokių susitarimų dėl rekonstrukcijos atlikimo, tik su ieškovo tėvu, jog šis dirbs už atlygį. Atsakovė negali patikėti tuo, kad ieškovas kreipėsi į teismą su tokiu ieškiniu, grįsdamas ieškinį sąskaitomis, kurias realiai apmokėjo atsakovė. Pažymi, kad statybos reikalus tvarkė jos sutuoktinis, o ji tvarkė tik dokumentus ir finansus. Teigia, kad atsakovei ir jos sutuoktinei su statybomis padėjo sutuoktinio sesuo iš Amerikos, kuri 2010 m. paskolino jų šeimai 7 000 dolerių, o 2015 m. paskolino 10 000 dolerių, bendrai statybos atsakovės šeimai kainavo apie 30 000 dolerių. Nurodo, kad atsakovė 20 000 Lt sumokėjo ieškovo tėvui, taip pat įvairias mažesnes sumas mokėjo kitiems darbininkams, taip pat juos maitindavo. Pinigus duodavo dukrai ir ieškovei, kad šie perduotų darbininkams. Teigia, kad atsakovė visą gyvenimą dirbo, turėjo pastovių pajamų, išskyrus 6 mėnesių laikotarpį, kuomet buvo užsiregistravusi darbo biržoje. Jos mėnesinės pajamos sudarydavo apie 600 Lt, o jos sutuoktinio apie 2000–3000 Lt. Pažymi, kad visas gyvenamojo namo išlaidas padengdavo atsakovė ir jos sutuoktinis, kadangi ieškovo šeima nuolat sakydavo, kad neturi pakankamai lėšų.

9. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. L. palaikė atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad ji su ieškovu neturėjo pakankamai lėšų, jų šeima nuolat jausdavo pinigų nepriteklių, dėl šių priežasčių gyveno pas jos tėvus, visas gaunamas pajamas trečiasis asmuo skyrė vaikų priežiūrai ir gyvenimo išlaidoms. Nesutinka su ieškovo teiginiais, kad jie turėjo ieškovo nurodytas pinigų sumas (santaupas) tokioms statyboms. Ieškovui gyventi atsakovės name buvo gerai, kadangi nereikėjo mokėti mokesčių, nereikėjo gaminti maisto, prižiūrėti vaikų. Dėl nuolatinių konfliktų, trečiojo asmens tėvai nusprendė atlikti gyvenamojo namo rekonstrukciją, tam kad šeimos galėtų gyventi atskirai ir padėtų išspręsti konfliktus. Trečiojo asmens pajamos tuomet siekė apie 1 500 Lt (dabar 700 Eur), ieškovas jokių pinigų jai neduodavo, tik remontuodavo šeimos automobilius, ir jų šeima gyvendavo iš esmės jos gaunamos algos. Šeima taupydavosi gaunamas lėšas atostogoms. Jokių papildomų verslų ieškovas neturėjo, o verslu užsiimdavo ieškovo broliai, trečiasis asmuo nežinojo apie buvusio sutuoktinio gaunamas kitokias nei darbines pajamas, išskyrus už parduodamą metalą, kurios buvo panaudojamos šeimos kelionėms. Pažymi, kad 2013 m. vartojimo kreditas buvo paimtas kosmetiniam namo kambario ir automobilio remontams. Apie atliekamus rekonstrukcijos darbus trečiasis asmuo gerai nežinojo, nes rekonstrukciją vykdė jos tėvai, tik kartais tėvai prašydavo jos pagalbos per skelbimus surasti tam tikrus darbininkus ar medžiagų. Trečiasis asmuo nežino apie tėvų gaunamas konkrečias pajamas.

10. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. L. palaikė atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad tarp ieškovo ir atsakovės šeimų buvo nuolatiniai konfliktai, dėl to jis su sutuoktine nusprendė atlikti name rekonstrukciją, atnaujinti priestatą tinkamą gyvenimui, kuriame iki rekonstrukcijos gyventi nebuvo galima, tam kad abi šeimos galėtų gyventi atskirai. Jie kreipėsi į projektuotoją R. N., kuri parengė namo rekonstrukcijos projektą. Po projekto parengimo, jie vykdė namo ardymo darbus, pirkosi medžiagas iš Lenkijos, samdėsi darbininkus, kuriems mokėdavo už atliktą darbą, pats trečiasis asmuo taip pat dirbo objekte. Statybose dirbo ir ieškovo tėvas, kuriam buvo mokama už atliktus darbus, tačiau tam tikrą darbą jis atliko su broku, bet trečiasis asmuo, sutuoktinės ir dukters prašymu, dėl to nereiškė jam pretenzijų. Trečiojo asmens nuomone, nors jis buvo statomo namo šeimininkas, tačiau niekas jo nuomonės dėl ginčo statybų neklausdavo, o darbus atlikdavo pagal save. Trečiasis asmuo gaudavo pajamas apie 3 000 Lt, jų šeima buvo taupi, visus pinigus leisdavo statyboms, atsiskaitydavo su darbininkais ir mokėdavo už medžiagas. Teigia, kad su ieškovu buvo kalbėta, jog po šios rekonstrukcijos jis su dukra galės gyventi atskirai name, dėl to ieškovas sutiko jiems padėti su statybomis, tačiau jokio susitarimo dėl jungtinės veiklos sutarties nebuvo. Statybos darbus konkrečiai atliko ieškovo tėvas, kuriam nuolat buvo mokamos įvairios pinigų sumos. Taip pat kartais atvažiuodavo į objektą ieškovo brolis ir buvo atvežami įvairūs darbininkai.

Motyvuojamoji dalis

II. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovei D. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1954 m. nebaigtos statybos (84 proc. baigtumo) dvibutis gyvenamasis namas ir kiti pastatai (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015 m. spalio 7 d. suteikė leidimą rekonstruoti (atnaujinti, modernizuoti) statinį (duomenys neskelbtini). Nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. pastatui įregistruota žyma apie atliktą rekonstrukciją (e. b. t. 1, b. l. 5–6, 51, e. b. t. 4, b. l. 61–62). Nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. šiame name įregistruoti viešame registre (suformuojant naujus daiktus) du atskiri butai – Nr. 1 (72 000 Eur vidutinės rinkos vertės) ir Nr. 2 (87 900 Eur vidutinės rinkos vertės) (e. b. t. 1, b. l. 12–13, 15–16). 2017 m. rugpjūčio 23 d. ieškovas J. M. pateikė atsakovei pretenziją dėl turto (gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)) pagerinimo išlaidų atlyginimo, kurią atsakovė D. L. ir jos sutuoktinis, trečiasis asmuo J. L., atsisakė tenkinti (e. b. t. 1, b. l. 7). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus duomenimis ieškovas J. M. dirbo nuo 2017 m. balandžio 12 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 10 d. (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 1, b. l. 8–9). 2018 m. rugpjūčio 12 d. Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis ieškovas J. M. neturi nekilnojamojo turto (e. b. t. 1, b. l. 93). Ieškovas teikė Valstybinei mokesčių inspekcijai metinę pajamų deklaraciją už 2009 m. mokestinį laikotarpį, deklaruodamas, jog per mokestinius metus gavo 16 162,81 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų (e. b. t. 1, b. l. 52–54), metinę pajamų deklaraciją už 2010 m. mokestinį laikotarpį, nurodydamas, jog per mokestinius metus gavo 15 219,51 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, 4 473,79 Lt pajamų už netauriųjų metalų laužo pardavimą (e. b. t. 1, b. l. 55–59), metinę pajamų deklaraciją už 2011 m. mokestinį laikotarpį, nurodydamas, jog per mokestinius metus gavo 14 154,78 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, 11 354,13 Lt pajamų už netauriųjų metalų laužo pardavimą (jau atskaičius išlaidas) (e. b. t. 1, b. l. 60–64), metinę pajamų deklaraciją už 2012 m. mokestinį laikotarpį, nurodydamas, jog per mokestinius metus gavo 15 266,99 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, 8 277,64 Lt pajamų už netauriųjų metalų laužo pardavimą (jau atskaičius išlaidas) (e. b. t. 1, b. l. 65–69), metinę pajamų deklaraciją už 2013 m. mokestinį laikotarpį, nurodydamas, jog per mokestinius metus gavo 17 980,76 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, 7 775,89 Lt pajamų už netauriųjų metalų laužo pardavimą (jau atskaičius išlaidas) (e. b. t. 1, b. l. 70–74), metinę pajamų deklaraciją už 2014 m. mokestinį laikotarpį, nurodydamas, jog per mokestinius metus gavo 17 293,27 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, o išlaidos ar bendra netauriųjų metalų laužo įsigijimo kaina (700 Lt) viršijo gautas pajamas (296 Lt) (e. b. t. 1, b. l. 75–79), metinę pajamų deklaraciją už 2015 m. mokestinį laikotarpį, nurodydamas, jog per mokestinius metus gavo 5 014,28 Eur su darbo santykiais susijusių pajamų, o išlaidos ar bendra netauriųjų metalų laužo įsigijimo kaina (1 000 Eur) viršijo gautas pajamas (350 Eur) (e. b. t. 1, b. l. 80–84), metinę pajamų deklaraciją už 2016 m. mokestinį laikotarpį, nurodydamas, jog per mokestinius metus gavo 5 991,61 Eur su darbo santykiais susijusių pajamų (e. b. t. 1, b. l. 85–87), metinę pajamų deklaraciją už 2017 m. mokestinį laikotarpį, nurodydamas, jog gavo 7 959,90 Eur su darbo santykiais susijusių pajamų, o išlaidos ar bendra netauriųjų metalų laužo įsigijimo kaina (1 000 Eur) viršijo gautas pajamas (805 Eur), taip pat 1 200 Eur pajamų už privalomai registruotino kilnojamojo daikto arba daikto, kuris nekilnojamuoju pripažįstamas pagal įstatymus, pardavimą (e. b. t. 1, b. l. 88–92). Pateiktos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos pažymos apie ieškovo J. M. 2009 m. gautas bendras 4 681,07 Eur pajamas, nuo kurių Lietuvoje išskaičiuota 512,05 Eur pajamų mokesčio (e. b. t. 3, b. l. 109), 2010 m. gautas bendras 5 703,57 Eur pajamas, nuo kurių Lietuvoje išskaičiuota 439,06 Eur pajamų mokesčio (e. b. t. 3, b. l. 100), 2011 m. gautas bendras 10 559,23 Eur pajamas, nuo kurių Lietuvoje išskaičiuota 555,78 Eur pajamų mokesčio (e. b. t. 3, b. l. 102), 2012 m. gautas 7 427,20 Eur pajamas, nuo kurių Lietuvoje išskaičiuota 455,86 Eur pajamų mokesčio (e. b. t. 3, b. l. 103), 2013 m. gautas 7 676,86 Eur pajamas, nuo kurių Lietuvoje išskaičiuota 583,01 Eur pajamų mokesčio (e. b. t. 3, b. l. 106), 2014 m. gautas 5 906,67 Eur pajamas, nuo kurių Lietuvoje išskaičiuota 467,45 Eur pajamų mokesčio (e. b. t. 3, b. l. 104), 2015 m. gautas bendras 5 529,55 Eur pajamas, nuo kurių Lietuvoje išskaičiuota 413 Eur pajamų mokesčio (e. b. t. 3, b. l. 101). Akcinės bendrovės „SEB bankas“ duomenimis ieškovas J. M. savo banko sąskaitoje 2006 m. turėjo 9 993,52 Lt (e. b. t. 5, b. l. 52), 2007 m. banko sąskaitoje turėjo 10 683,32 Lt, 2007 m. sausio 11 d. ieškovas taip pat buvo sudaręs su banku sutartį dėl kredito suteikimo (negrąžinta kredito dalis 2007 m. buvo 7 147,91 Lt) (e. b. t. 5, b. l. 53) (e. b. t. 5, b. l. 53), 2008 m. banko sąskaitoje turėjo 20 000,84 Lt, o negrąžinto kredito dalis sudarė 5 574,59 Lt (e. b. t. 5, b. l. 54), 2009 m. banko sąskaitoje turėjo 10 184,93 Lt, o negrąžinto kredito dalis sudarė 3 891,71 Lt (e. b. t. 5, b. l. 55). 2015 m. birželio 6 d. sąskaita serijos AS Nr. 2015.06.04 rodo, jog ieškovas J. M. pirko iš A. A. metalo apdirbimo paslaugas už 375 Eur (e. b. t. 1, b. l. 14). 2014 m. birželio 2 d. ieškovo brolis G. M. pervedė bankiniu pervedimu ieškovui J. M. 8 645 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodant „Už melioraciją“ (e. b. t. 1, b. l. 95). 2013 m. gruodžio 19 d. ieškovas J. M. ir A. M. paėmė iš akcinės bendrovės „Citadele bankas“ 12 000 Lt kreditą, buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. VKS-13/129, kurioje nurodyta gauto kredito paskirtis „Namo remontui“ (e. b. t. 2, b. l. 109). 2015 m. liepos 17 d. uždaroji akcinė bendrovė „HARDROKAS LT“ (toliau – UAB „HARDROKAS LT“) teikė ieškovui J. M. kainų pasiūlymą Nr. H17031932 dėl įvairių statybos prekių įsigijimo už 1 099,41 Eur, kainų siūlymas be parašų, be patvirtinimo, kad tokios prekės gautos (e. b. t. 2, b. l. 111), pateiktas be parašų 2017 m. kovo 17 d. (ankstesnės datos nei siūlymai) UAB „HARDROKAS LT“ pinigų priėmimo kvitas, kad T. K. gavo iš J. M. 1 099,41 Eur (e. b. t. 2, b. l. 112) ir be parašų 2017 m. kovo 17 d. PVM sąskaita faktūra Nr. HDR014311 dėl 1 099,41 Eur sumos apmokėjimo (e. b. t. 2, b. l. 113). 2013 m. birželio 15 d. prekių pirkimo–pardavimo sutartimi B. K. sutarė su ieškovu J. M. dėl silikatinių blokelių pardavimo už 8 000 Lt (e. b. t. 1, b. l. 17). Uždaroji akcinė bendrovė „Betono centras“ išrašė ieškovui J. M. 2014 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BC_2125235 dėl betono mišinio pardavimo už 72,24 Lt (e. b. t. 1, b. l. 18), PVM sąskaitą faktūrą Nr. BC_2125224 dėl betono mišinio pardavimo už 240,79 Lt (e. b. t. 1, b. l. 19), PVM sąskaitą faktūrą Nr. BC_2125220 dėl betono mišinio pardavimo už 144,47 Lt (e. b. t. 1, b. l. 20), 2014 m. birželio 7 d. išrašė ieškovui J. M. 2014 m. birželio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BC_2125903 dėl betono mišinio pardavimo už 231,11 Lt (e. b. t. 1, b. l. 21), PVM sąskaitą faktūrą Nr. BC_2125898 dėl betono mišinio pardavimo už 231,11 Lt (e. b. t. 1, b. l. 22), PVM sąskaitą faktūrą Nr. BC_2125902 dėl betono mišinio pardavimo už 231,11 Lt (e. b. t. 1, b. l. 23), PVM sąskaitą faktūrą Nr. BC_2125895 dėl betono mišinio pardavimo už 184,89 Lt (e. b. t. 1, b. l. 24), PVM sąskaitą faktūrą Nr. BC_2125885 dėl betono mišinio pardavimo už 184,89 Lt (e. b. t. 1, b. l. 25), 2014 m. birželio 9 d. išrašė ieškovui J. M. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BC_2126001 dėl betono mišinio pardavimo už 231,11 Lt (e. b. t. 1, b. l. 26), 2014 m. birželio 10 d. išrašė ieškovui J. M. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BC_2126020 dėl betono mišinio pardavimo už 184,89 Lt (e. b. t. 1, b. l. 27), 2014 m. birželio 14 d. išrašė ieškovui J. M. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BC_10082516 dėl nevisiškai paruošto naudojimui skiedinio už 52,64 Lt (e. b. t. 1, b. l. 28), PVM sąskaitą faktūrą Nr. BC_10082523 dėl nevisiškai paruošto naudojimui skiedinio už 52,64 Lt (e. b. t. 1, b. l. 29), 2014 m. birželio 27 d. išrašė ieškovui J. M. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BC_2127410 dėl betono mišinio pardavimo už 184,80 Lt (e. b. t. 1, b. l. 30), 2014 m. rugpjūčio 2 d. išrašė ieškovui J. M. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BC_2130606 dėl betono mišinio pardavimo už 81,31 Lt (e. b. t. 1, b. l. 31), PVM sąskaitą faktūrą Nr. BC_2130595 dėl betono mišinio pardavimo už 121,97 Lt (e. b. t. 1, b. l. 32), 2014 m. rugsėjo 13 d. išrašė ieškovui J. M. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BC_10084720 dėl nevisiškai paruošto naudojimui skiedinio pardavimo už 52,64 Lt (e. b. t. 1, b. l. 33), 2014 m. spalio 25 d. išrašė ieškovui J. M. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BC_2137850 dėl betono mišinio pardavimo už 23,55 Eur (e. b. t. 1, b. l. 34), 2014 m. lapkričio 8 d. išrašė ieškovui J. M. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BC_10086230 dėl nevisiškai paruošto naudojimui skiedinio pardavimo už 30,49 Eur (e. b. t. 1, b. l. 35), PVM sąskaitą faktūrą Nr. BC_10086227 dėl statybinio cemento ir smėlio skiedinio pardavimo už 16,51 Eur (e. b. t. 1, b. l. 36), 2015 m. balandžio 18 d. išrašė ieškovui J. M. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BC_0007123 dėl nevisiškai paruošto naudojimui skiedinio pardavimo už 49,37 Eur (e. b. t. 1, b. l. 37), 2015 m. gegužės 23 d. išrašė ieškovui J. M. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BC_0010078 dėl nevisiškai paruošto naudojimui skiedinio pardavimo už 50,82 Eur (e. b. t. 1, b. l. 38), 2015 m. birželio 25 d. išrašė ieškovui J. M. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BC_0013280 dėl nevisiškai paruošto naudojimui skiedinio pardavimo už 24,68 Eur (e. b. t. 1, b. l. 39). 2013 m. gruodžio 5 d. ieškovas J. M. atliko 1 000 Lt bankinį mokėjimą V. A., nurodant mokėjimo paskirtyje „Už katilą“ (e. b. t. 1, b. l. 96). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-718-1045/2018 buvo nutraukta J. M. ir A. M. (dabartinė pavardė – Lapševič) 2009 m. birželio 27 d. sudaryta santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės (e. b. t. 1, b. l. 97–118). Pateiktas trečiojo asmens A. L. banko (akcinės bendrovės „Citadele bankas“) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d. (e. b. t. 5, b. l. 2–23). Pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažyma apie atsakovės D. L. valstybinį socialinį draudimą laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d. (e. b. t. 3, b. l. 2–6). Trečiasis asmuo A. M. buvo teikusi Valstybinei mokesčių inspekcijai metinę pajamų deklaraciją už 2013 m. mokestinį laikotarpį, nurodydama, jog per mokestinį laikotarpį gavo 24 802,39 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų (e. b. t. 3, b. l. 7–9), metinę pajamų deklaraciją už 2012 m. mokestinį laikotarpį, nurodydama, jog per mokestinį laikotarpį gavo 23 349,25 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų (e. b. t. 3, b. l. 10–12), metinę pajamų deklaraciją už 2011 m. mokestinį laikotarpį, nurodydama, jog per mokestinį laikotarpį gavo 17 455,10 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų (e. b. t. 3, b. l. 13–15), metinę pajamų deklaraciją už 2010 m. mokestinį laikotarpį, nurodydama, jog per mokestinį laikotarpį gavo 20 778,65 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų (e. b. t. 3, b. l. 16–18), metinę pajamų deklaraciją už 2017 m. mokestinį laikotarpį, nurodydama, jog per mokestinį laikotarpį gavo 7 854,44 Eur su darbo santykiais susijusių pajamų (e. b. t. 3, b. l. 19–22), metinę pajamų deklaraciją už 2015 m. mokestinį laikotarpį, nurodydama, jog per mokestinį laikotarpį gavo 8 754,40 Eur su darbo santykiais susijusių pajamų (e. b. t. 3, b. l. 40–42), metinę pajamų deklaraciją už 2016 m. mokestinį laikotarpį, nurodydama, jog per mokestinį laikotarpį gavo 10 241,47 Eur su darbo santykiais susijusių pajamų (e. b. t. 3, b. l. 43–45), metinę pajamų deklaraciją už 2009 m. mokestinį laikotarpį, nurodydama, jog per mokestinį laikotarpį gavo 22 581,01 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų (e. b. t. 4, b. l. 165–168). Byloje gautas J. M. (trečiojo asmens J. L. sesers) patvirtintas J. A. valstijose rašytinis patvirtinimas, kad ji, apsilankymų Lietuvoje metu, padovanojo savo brolio šeimai 17 000 dolerių (e. b. t. 3, b. l. 23–27). Pateiktas 2015 m. liepos 28 d. atsakovės D. L. atliktas 72 Eur mokėjimo nurodymas, kurio mokėjimo paskirtyje nurodyta „už neypatingo statinio leidimo statyti, rekonstruoti statinį, išdavimą“ (e. b. t. 4, b. l. 3), pateikta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos turima gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), projektinė dokumentacija, parengta R. N. projektavimo firmos ir patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybėje (e. b. t. 4, b. l. 2–119). Atsakovė D. L. su R. N. projektavimo firma buvo sudariusi rašytinę paslaugų sutartį, pagal kurią atsakovė sumokėjo 4 000 Lt už projektavimo paslaugas (e. b. t. 4, b. l. 153–155).

12. Byloje kilo ginčas dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, nesant nuomos ar panaudos teisinių santykių. Teismo vertinimu, byloje taikytinos CK LI skyriaus nuostatos, reglamentuojančios jungtinės veiklos (partnerystės) teisinius santykius.

13. CK 6.969 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Jeigu jungtinės veiklos sutarties tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, jungtinės veiklos sutartis vadinama asociacijos sutartimi (CK 6.969 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 6.970 straipsnio 1 dalį partnerių įnašais į bendrą veiklą gali būti pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai. Jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita, galioja partnerių įnašų lygybės prezumpcija (CK 6.970 straipsnio 2 dalis). Partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis (CK 6.971 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-253-611/2019).

14. Byloje nagrinėjamu atveju šalių sudarytos rašytinės jungtinės veiklos (asociacijos) sutarties nepateikta, tačiau dėl to sutartis nėra negaliojanti. Jungtinės veiklos (asociacijos) sutarčiai dėl gyvenamojo namo statybos taikoma CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata dėl sutarties sudarymo raštu, bet šioje normoje įsakmiai nėra nustatyta, kad dėl formos reikalavimo nesilaikymo sutartis yra negaliojanti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-695/2015). Teismas nesutinka su atsakovės atsiliepime į patikslintą ieškinį išsakytais argumentais, jog jokių susitarimų dėl namo rekonstrukcijos, su pastatant dalį namo, tarp šalių nebuvo. Pagal procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje byloje dalyvaujančių asmenų teiktus paaiškinimus ieškovas su trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų A. M. gyveno atsakovei priklausančiame name ir, kaip aiškino šalys bei J. L. ir A. M., buvo žodinis sutarimas vykdyti rekonstrukciją, suformuojant nekilnojamojo turto objektą, kuriame gyventų sutuoktiniai M. ir jų vaikai. Tai, kad po rekonstrukcijos pastatytos patalpos būtų skirtos gyventi išimtinai atsakovei ir jos sutuoktiniui J. L. ar kad atsakovė siekė įgyti didesnio ploto turtą asmeninės nuosavybės (ar bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise) teisminio nagrinėjimo metu atsakovė neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis).

15. Pasisakant dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, pažymėtina, kad byloje esantys rašytiniai ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad šalys siekė įgyvendinti savo išteklių sujungimo tikslą, siekdami turėti atskiras gyvenamąsias patalpas dviem šeimoms. Pagal į bylą pateiktus įrodymus po rekonstrukcijos buvo suformuoti du nekilnojamojo turto objektai: butas (duomenys neskelbtini) ir butas (duomenys neskelbtini), kas netiesiogiai patvirtina, jog rekonstrukcijos tikslas – atskiri, tarpusavyje nesusiję butai, skirti gyventi ne vienai, o dviem šeimoms. Atsakovė, būdama žemės sklypo savininkė, užsakė ir apmokėjo pastato projektavimo darbus. Atsakovės pareiškimo pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015 m. spalio 7 d. suteikė leidimą rekonstruoti (atnaujinti, modernizuoti) statinį Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Rekonstrukcija buvo vykdoma to paties namo, kuriame gyveno atsakovė ir J. L., dalyje, todėl net ir negalėtų būti tokia faktinė situacija, kad atsakovė nežinojo ar nesutiko vykdyti statybos darbų. Protingo žmogaus kriterijaus požiūrio vertinimu, atsakovė negalėjo tikėtis, kad paties ieškovo, jo tėvo (atsakovė neneigia, kad jis atliko statybos darbus), brolio atliktų darbų, ieškovo pristatytų į statybvietę statybinių medžiagų, už kurias atsakovė nemokėjo, pagrindu jai asmeninės nuosavybės teise bus sukurtas turtas. Teismo vertinimu, tikrieji šalių ketinimai buvo, nesant pakankamų finansinių galimybių jaunai šeimai įsigyti atskirą gyvenamąjį plotą, bendromis jėgomis, sujungiant turimus išteklius bei turtą, atlikti namo rekonstrukciją. Toks susitarimas atitinka ir šalių elgesį po susitarimo padarymo, t. y. kol nebuvo inicijuotas santuokos nutraukimo procesas, nors šalių santykiai ir buvo konfliktiški, tačiau atsakovė rūpinosi statybą leidžiančių dokumentų gavimu, neprieštaravo vykdomiems statybos darbams ir, kaip teigė procesiniuose dokumentuose bei paaiškindama teisminio nagrinėjimo metu, iš dalies juos finansuodama (CK 6.193 straipsnis).

16. Įvertinus tai, kad nurodyta, konstatuotina, kad faktiniai duomenys ir šalių paaiškinimai patvirtina neabejotiną faktą, jog šalys turėjo bendrą tikslą ir vienodą interesą rezultatu, tarp šalių buvo sudaryta žodinė asociacijos sutartis dėl namo dalies rekonstrukcijos, tačiau nebuvo tikslo pasistatyti namą sau gyventi, būnant jo bendraturčiais (CK 6.969 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, po namo rekonstrukcijos pastatytas butas (duomenys neskelbtini), yra bendros veiklos rezultatas. Akcentuotina ir tai, kad CK 6.969 straipsnio 4 dalyje numatytų teisinių pasekmių taikymas, nesant tarp šalių pasirašytos rašytinės sutarties, pažeistų ir teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, įtvirtintus CK 1.5 straipsnyje.

17. Šioje byloje ieškovas reiškia reikalavimą priteisti 70 400 Eur viso namo pagerinimų išlaidų. Ieškovas nurodo, kad po namo rekonstrukcijos namas tapo dvibučiu gyvenamuoju namu, buto Nr. 1 vertė (2017 m. birželio 13 d. duomenimis) buvo 72 000 Eur, o buto Nr. 2 vertė (2017 m. birželio 13 d. duomenimis) buvo 87 900 Eur. Ieškovo teigimu, būtent butas Nr. 2 buvo pastatytas išimtinai ieškovo ir jo sutuoktinės lėšomis ir darbu, dėl to ½ jo vertės (43 950 Eur) turi būti priteista ieškovui. Bendra viso ginčo namo vertė išsaugo ne mažiau kaip 52 900 Eur, dėl to ieškovui ir jo buvusiai sutuoktinei priklauso po ½ dalis šių pagerinimų sumos. Bendra namo pagerinimų vertė yra 140 800 Eur, dėl to ieškovui tenkanti ½ dalis yra 70 400 Eur, kurią ieškovas prašo priteisti iš atsakovės.

18. Įvertinus nurodytus argumentus dėl asociacijos sutarties sudarymo, t. y. dėl namo dalies rekonstrukcijos, sukuriant naują nekilnojamojo turto objektą vienai iš šalių neturint tikslo įgyti nuosavybės, nesutiktina su ieškovo argumentais, jog turėtų būti priteista ½ dalis viso namo vertės padidėjimo suma. Asociacijos sutartimi šalys nebuvo padarę jokių susitarimų dėl viso namo pagerinimo, o ieškovo nurodyta kasacinės instancijos teismo praktika netaikytina šioje byloje, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtos bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2017 m. sausio 12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017) ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutampa. Minėtoje byloje buvo sprendžiama dėl daikto pagerinimo sampratos ir panaudos davėjo leidimo pagerinti naudojamą daiktą, vadovaujantis CK 6.501 straipsnio nuostatomis.

19. Pagal įstatymą preziumuojama, jog partnerių įnašai į bendrą veiklą yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutarties nenustatyta ko kita (CK 6.970 straipsnio 2 dalis). Siekiant paneigti šią prezumpciją yra būtina nustatyti, kad jungtinės veiklos sutarties dalyviai buvo susitarę dėl kitokių bendrosios dalinės nuosavybės, įgytos veikiant šios sutarties pagrindu, dalių.

20. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai aiškina, jog teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420-969/2015).

21. Pasisakant dėl ieškovo finansinių galimybių investuoti į rekonstrukciją ir jo bei atsakovės finansinių, darbo indėlių, labiau tikėtina, kad būtent ieškovas su savo artimųjų pagalba vykdė statybos darbus, o atsakovė ir jos sutuoktinis jokio darbinio indėlio nepadarė arba jis buvo mažareikšmis. Šias aplinkybes patvirtino visi ieškovo prašymu apklausti liudytojai: J. M., G. M., V. N., V. M., atlikę darbus viename ar kitame statybos etape. Nė vienas iš teismo posėdyje apklaustų liudytojų nepasisakė, jog vykdant statybos darbus būtų dirbę ir atsakovės samdyti meistrai, o ieškovo liudytojai nuosekliai paaiškino, kokius darbus atliko ir kokiu būdu su jais buvo atsiskaityta (jeigu buvo atsiskaitoma, nes ieškovo tėvas J. M., brolis G. M. dirbo be atlygio, siekdami prisidėti savo darbu.

22. Ieškovas, įrodinėdamas savo galimybes finansuoti statybas, į bylą pateikė savo ir buvusios sutuoktinės A. L. Valstybinei mokesčių inspekcijai teiktas metines pajamų deklaracijas bei įrodymus, patvirtinančius statybinių medžiagų įsigijimą. Nors atsakovė teigė, kad ieškovas (ar jo brolis) tuo pačiu metu vykdė ir kitus statybos darbus, šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl teismas laiko, jog pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovo investavimą į pastato rekonstrukciją: 2015 m. birželio 6 d. sąskaita AS Nr. 2015.06.04 rodo, jog ieškovas J. M. pirko iš A. A. metalo apdirbimo paslaugas už 375 Eur; 2015 m. liepos 17 d. uždaroji akcinė bendrovė „HARDROKAS LT“ teikė ieškovui J. M. kainų pasiūlymą Nr. H17031932 dėl įvairių statybos prekių įsigijimo už 1 099,41 Eur, 2017 m. kovo 17 d. (ankstesnės datos nei siūlymai) UAB „HARDROKAS LT“ pinigų priėmimo kvitas, kad T. K. gavo iš J. M. 1 099,41 Eur, be parašų 2017 m. kovo 17 d. PVM sąskaita faktūra dėl 1 099,41 Eur sumos apmokėjimo; 2013 m. birželio 15 d. prekių pirkimo–pardavimo sutartimi B. K. sutarė su ieškovu J. M. dėl silikatinių blokelių pardavimo už 8 000 Lt; uždaroji akcinė bendrovė „Betono centras“ išrašė ieškovui J. M. 2014 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą dėl betono mišinio pardavimo už 72,24 Lt; PVM sąskaitą faktūra dėl betono mišinio pardavimo už 240,79 Lt; PVM sąskaitą faktūra dėl betono mišinio pardavimo už 144,47 Lt; 2014 m. birželio 7 d. PVM sąskaita faktūra dėl betono mišinio pardavimo už 231,11 Lt, PVM sąskaita faktūra dėl betono mišinio pardavimo už 231,11 Lt, PVM sąskaita faktūra dėl betono mišinio pardavimo už 231,11 Lt; PVM sąskaita faktūra dėl betono mišinio pardavimo už 184,89 Lt; PVM sąskaita faktūra dėl betono mišinio pardavimo už 184,89 Lt; 2014 m. birželio 9 PVM sąskaita faktūra dėl betono mišinio pardavimo už 231,11 Lt, 2014 m. PVM sąskaita faktūra dėl betono mišinio pardavimo už 184,89 Lt; 2014 m. birželio 14 d. PVM sąskaita faktūra dėl nevisiškai paruošto naudojimui skiedinio už 52,64 Lt; PVM sąskaita faktūra dėl nevisiškai paruošto naudojimui skiedinio už 52,64; 2014 m. birželio 27 d. PVM sąskaita faktūra dėl betono mišinio pardavimo už 184,80 Lt; 2014 m. rugpjūčio 2 d. PVM sąskaita faktūra dėl betono mišinio pardavimo už 81,31 Lt; PVM sąskaita faktūra dėl betono mišinio pardavimo už 121,97 Lt; 2014 m. rugsėjo 13 d. PVM sąskaita faktūra dėl nevisiškai paruošto naudojimui skiedinio pardavimo už 52,64 Lt; 2014 m. spalio 25 d. PVM sąskaita faktūra dėl betono mišinio pardavimo už 23,55 Eur, 2014 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaita faktūra dėl nevisiškai paruošto naudojimui skiedinio pardavimo už 30,49 Eur; PVM sąskaita faktūra dėl statybinio cemento ir smėlio skiedinio pardavimo už 16,51 Eur; 2015 m. balandžio 18 d. PVM sąskaita faktūra dėl nevisiškai paruošto naudojimui skiedinio pardavimo už 49,37 Eur, 2015 m. gegužės 23 d. PVM sąskaita faktūra dėl nevisiškai paruošto naudojimui skiedinio pardavimo už 50,82 Eur, 2015 m. birželio 25 d. PVM sąskaita faktūra dėl nevisiškai paruošto naudojimui skiedinio pardavimo už 24,68 Eur; 2013 m. gruodžio 5 d. ieškovas atliko 1 000 Lt bankinį mokėjimą V. A., nurodant mokėjimo paskirtyje „Už katilą“. Nors 2013 m. gruodžio 19 d. ieškovui J. M. ir A. M. akcinė bendrovė „Citadele bankas“ suteikė 12 000 Lt kreditą ir buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. VKS-13/129, kurioje nurodyta gauto kredito paskirtis „Namo remontui“, tačiau, kaip pripažino teismo posėdyje ieškovas, šios piniginės lėšos nebuvo investuotos į statybas, o buvo skirtos šeimos poreikiams ir verslui plėtoti.

23. Atsakovė, siekdama įrodyti savo finansinį pajėgumą dalyvauti asociacijos sutartyje ir investavimą į statybas pateikė atsakovės su R. N. projektavimo firma sudarytą rašytinę paslaugų sutartį, pagal kurią atsakovė sumokėjo 4 000 Lt už projektavimo paslaugas bei įrodymus, patvirtinančius suteiktą paskolą: J. A. valstijose patvirtintą J. M. (trečiojo asmens J. L. sesers) rašytinis patvirtinimą, kad ji apsilankymų Lietuvoje metu padovanojo savo brolio šeimai 17 000 dolerių. Nors tiesioginių įrodymų, kad 17 000 dolerių suma buvo investuota į statybos darbus nepateikta, tačiau vertinant ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus dėl statybinių medžiagų pirkimo akivaizdu, jog statybinių medžiagų nebūtų pakakę rekonstruoti pastatą nuo pat pamatų, kas šiuo atveju ir buvo padaryta, o ieškovo ir buvusios sutuoktinės gautos pajamos nebuvo pakankamos vykdyti statybos darbus. Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-718-1045/2018 dėl santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad, kai sutuoktiniai gyveno kartu, jų bendros pajamos sudarė 850 eurų per mėnesį. Taigi, akivaizdu, jog tokių lėšų pakaktų tik būtiniausiems šeimos, kurioje auga du vaikai, poreikiams patenkinti.

24. Įvertinus šalių pateiktus įrodymus dėl prisidėjimo prie vykdytos rekonstrukcijos, darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje prezumpcija, kad jungtinės veiklos sutarties dalyviai buvo susitarę dėl kitokių dalių nei nustatyta įstatyme, nepaneigta, kas sudaro pagrindą konstatuoti, jog ieškovo ir atsakovės įnašai į bendrą veiklą yra lygūs, t. y. po ½ dalį, (CK 6.970 straipsnio 2 dalis).

25. Pasisakant dėl ieškovo investuotų piniginių lėšų priskirtinumo vienai iš nuosavybės rūšių, pažymėtina, kad, remiantis CK 3.89 straipsnio 1 dalimi, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas, be kita ko, turtas ir pajamos, abiejų sutuoktinių atskirai įgyti iki santuokos sudarymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį, faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Nagrinėjamoje byloje svarbu tai, kad ginčo namo statymo metu ieškovas ir trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų A. L. buvo sutuoktiniai (santuoka sudaryta 2009 m. birželio 27 d.), todėl piniginės lėšos, investuotos į statybas, laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 straipsnis). Nors ieškovas pateikė įrodymus apie jo iki santuokos sudarymo turėtas pinigines lėšas (Akcinės bendrovės „SEB bankas“ duomenimis ieškovas J. M. savo banko sąskaitoje 2006 m. turėjo 9 993,52 Lt; 2007 m. banko sąskaitoje turėjo 10 683,32 Lt, 2007 m. sausio 11 d. ieškovas buvo sudaręs su banku sutartį dėl kredito suteikimo (negrąžinta kredito dalis 2007 m. buvo 7 147,91 Lt); 2008 m. banko sąskaitoje turėjo 20 000,84 Lt, o negrąžinto kredito dalis sudarė 5 574,59 Lt; 2009 m. banko sąskaitoje turėjo 10 184,93 Lt, o negrąžinto kredito dalis sudarė 3 891,71 Lt), tačiau teismas ieškovo argumentus, kad iki santuokos sudarymo turėtas pinigines lėšas jis investavo į pastato rekonstrukciją, vertina kritiškai. Teismo kritiškas požiūris susiformavo ne tik dėl to, kad į bylą nėra pateikta tai pagrindžiančių rašytinių įrodymų, bet ir dėl ieškovo paaiškinimų nenuoseklumo. Tiek dėl turėtų piniginių lėšų dydžio, tiek dėl gavimo šaltinių, tiek jų panaudojimo ieškovo paaiškinimai teisminio nagrinėjimo metu kito bei buvo itin nenuoseklūs (CPK 178 straipsnis). Teisminio nagrinėjimo metu ieškovas nenuosekliai aiškino tiek dėl galimai turėtos sumos, tiek dėl valiutos, keisdamas nuomonę dėl turėtos sumos dydžio, prieštaringai pasisakydamas dėl panaudojimo: ar vestuvių išlaidoms, ar statyboms, ar šeimos išlaikymui. Darytina labiau tikėtina išvada, jog ieškovas asmeninių lėšų į pastato statybą neinvestavo, nes statybos prasidėjo praėjus šešeriems metams po santuokos sudarymo, tame laikotarpyje ieškovas išlaikė šeimą, vystė įvairius verslus, pirko automobilius tiek šeimai, tiek verslui.

26. Įvertinus tai, kas nurodyta, ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovui priteistiną sumą paskaičiuojant tokiu būdu: pagal Nekilnojamojo turto registro 2018 m. birželio 19 d. duomenis buto (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė buvo 87 900 Eur, minėta suma dalintina per pusę pagal asociacijos sutartį, o gauta 43 950 Eur suma padalinama lygiomis dalimis, įvertinus tai, kad buvo investuotos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančios lėšos ir ieškovui iš atsakovės priteisiama 21 975 Eur (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 6.970 straipsnio 2 dalis).

27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai yra priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančiu, jog patyrė 2 153 Eur atstovavimo išlaidų, atsakovė – 2 250 Eur, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje A. L. – 500 Eur. Įvertinus tai, kad buvo patenkinta 31,21 proc. ieškovo reikalavimų, jam iš atsakovės priteistina 702,22 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti. Kadangi buvo atmesta 68,79 proc. pareikštų reikalavimų, atsakovei iš ieškovo priteistina 1 481,04 Eur, o trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje A. L. – 343,95 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti.

28. Pažymėtina, jog bylinėjimosi išlaidos atitinka Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d įsakymu Nr.1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr.1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo keistų ir išdėstytos naujos redakcijos Rekomendacijose nustatytus dydžius. Be to, šalių patirtos atstovavimo išlaidos yra panašaus dydžio, todėl priimtinos šalims ir nelaikomos pernelyg dideliu išlaidavimu.

29. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi ieškovui buvo atidėtas 640,50 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo (nutarties) šioje byloje priėmimo. Vadovaujantis, CPK 84 straipsniu, 93 straipsnio 3 dalimi, iš atsakovės ieškovui priteistina 400 Eur ieškovo patirtų žyminio mokesčio išlaidų (proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai), o iš ieškovo valstybei – 640,50 Eur žyminio mokesčio išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 21 975 Eur (dvidešimt vienas tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimt penki Eur), 702,22 (septyni šimtai du Eur 22 ct) Eur atstovavimo ir 400 Eur (keturi šimtai Eur) žyminio mokesčio išlaidų.

Priteisti atsakovei D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 481,04 Eur (tūkstantis keturi šimtai aštuoniasdešimt vienas Eur 4 ct) atstovavimo išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 343,95 Eur (trys šimtai keturiasdešimt tris Eur 95 ct) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 640,50 Eur (šeši šimtai keturiasdešimt Eur 50 ct) žyminio mokesčio.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Loreta Braždienė