- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-30
- Bylos Nr.
- 1S-261/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-86-1-00749-2010-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Šiukšta
- Kaltinamasis
- S. P.
Sekretoriaujant Audronei Rasiulienei.
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo S. P. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 19 d. nutarties, kuria S. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2012 m. birželio 20 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. P. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 149 straipsnio 4 dalyje, 149 straipsnio 3 dalyje, 149 straipsnio 3 dalyje.
S. P. kaltinamas tuo, kad 2005 m. birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas dvi dienas, savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas J. A. bejėgiška būkle dėl jos mažametystės ir dėl lengvo protinio atsilikimo, nemažiau kaip penkis kartus lytiškai santykiavo su J. A. , gim. 1993-04-07, prieš jos valią ir taip ją išžagino;
be to, jis kaltinamas tuo, kad 2009 m. liepos mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), grasindamas panaudoti fizinį smurtą bei priremdamas prie stalo ir taip atimdamas galimybę priešintis, lytiškai santykiavo su nepilnamete J. A. , gim. 1993-04-07, prieš jos valią ir taip ją išžagino;
be to, jis kaltinamas tuo, kad 2010 m. gruodžio 7 d. apie 14.30 val., ūkiniame pastate - tvarte, adresu (duomenys neskelbtini), grasindamas panaudoti fizinį smurtą bei priremdamas prie sienos ir taip atimdamas galimybę priešintis, lytiškai santykiavo su nepilnamete J. A. , gim. 1993-04-07, prieš jos valią ir taip ją išžagino.
S. P. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnio tvarka sulaikytas 2010 m. gruodžio 20 d. Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartimi S. P. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas 1 mėnesiui. Vėliau suėmimo terminai buvo tęsiamai iki 2012 m. birželio 20 d.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 19 d. nutartimi kaltinamajam S. P. suėmimo terminas dar kartą pratęstas 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2012 m. birželio 20 d. Nutartyje nurodoma, jog nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad S. P. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. S. P. suėmimo terminą teismas pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais, padarius išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės S. P. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei trukdyti procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Išvadą, kad kaltinamasis S. P. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, teismas pagrindė tuo, kad S. P. kaltinamas padaręs du sunkius ir vieną labai sunkų nusikaltimą, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtas ir tik laisvės atėmimo bausmes, negyvena faktinėje santuokoje, kaltinamas vieną iš jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaręs neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka. Išvadą, kad S. P. būdamas laisvėje, gali trukdyti procesui, teismas pagrindė nukentėjusiosios J. A. parodymais, kad jai per S. P. draugą S. Č. buvo daromas poveikis, t. y. grasinama susidorojimu ir reikalaujama atsiimti pareiškimą dėl išžaginimo. Dėl to buvo padaryta išvada, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Šalies argumentai
Kaltinamasis S. P. skunde nurodo, jog Šiaulių apygardos teismas skundžiama nutartimi pratęsė jo suėmimo terminą jam nedalyvaujant, todėl jis nėra tikras, kad jo gynėja neprieštaravo jo suėmimo termino pratęsimui. Kaltinamasis teigia, kad jo bylos dokumentai buvo suklastoti. Byloje nurodoma, jog jis buvo suimtas 2010 m. gruodžio 20 d., tačiau iš tiesų jis buvo suimtas 2010 m. gruodžio 19 d., o 2010 m. gruodžio 20 d. buvo apklaustas pas tyrėją ir jam buvo paskirtas suėmimas. Taip pat neatitinka tikrovės byloje pateikta informacija apie jo darbą ir šeiminę padėtį. Priešingai nei teigia prokurorai, jis iki suėmimo dirbo, o nuo 2010 m. gruodžio 1 d. buvo registruotas darbo biržoje, gyvena faktinėje santuokoje ir turi 7 nepilnamečius vaikus.
Kaltinamojo manymu, byloje nėra neginčijamų jo kaltės įrodymų. Jis neneigia turėjęs lytinius santykius su J. A. , tačiau tvirtina, kad tai buvo vieną kartą, nukentėjusiosios sutikimu ir jokio smurto bei grasinimų jis nenaudojo, tai patvirtina specialistų išvados. Nukentėjusiosios tėvų, seserų ir brolių parodymai negali būti jo kaltės įrodymais, nes jų ir nukentėjusiosios parodymuose yra daug neatitikimų ir prieštaravimų. Jis prašė atlikti akistatas su nukentėjusiąja ir liudytojais, tačiau tyrėją atsisakė tai padaryti. Specialisto išvada, kad nukentėjusioji yra turėjusi lytinių santykių, neįrodo, kad tokie santykiai buvo būtent su juo ir būtent kaltinimo nurodytu laiku. Be to, kaltinamasis pastebi, kad analogiški kaltinimai, remiantis tais pačiais įrodymais, pateikti ir P. M. .
Kaltinamasis nesutina su skundžiamoje nutartyje nurodytomis teismo išvadomis, kad jis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo, darys įtaką nukentėjusiajai ar liudytojams. Nurodo, kad jis kaltinamas padaręs nusikaltimą 2010 m. gruodžio 7 d., o sulaikytas buvo 2010 m. gruodžio 19 d., tačiau per tą laiką niekur nebėgo, nesislėpė ir nedarė jokios įtakos nei nukentėjusiajai, nei liudytojams. Be to, jo byla jau teisme, todėl jis negali trukdyti ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Kaltinamasis neigia per S. Č. daręs poveikį nukentėjusiajai. Nurodo, jog tuo metu, kai nukentėjusiajai buvo grasinama, jis buvo suimtas ir su S. Č. jokių ryšių neturėjo. Teisme apklaustas S. Č. parodė, kad S. P. jo neprašė grasinti nukentėjusiajai ir jis jai negarsino. Kaltinamasis pažymi, kad jis yra suimtas 19 mėnesių, o jo bylos nagrinėjimas teisme vyksta vangiai. Mano, kad bylos nagrinėjimas teisme yra vilkinamas. Jis turi šeimą, vaikų, kurių pasiilgo, bei rimtų sveikatos problemų. Iš 19 suėmime išbūtų mėnesių 6 mėnesius jis buvo ligoninėje, šiuo metu taip pat jau 1,5 mėnesio yra ligoninėje, kur jam negali būti suteiktas reikiamas gydymas. Prašo atsižvelgti į jo išdėstytas aplinkybes ir pakeisti jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę – namų areštą.
Teismo posėdyje prokurorė prašo kaltinamojo S. P. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo S. P. skundas atmetamas.
Kaltinamasis S. P. skundu prašo pakeisti jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę – namų areštą. Toks kaltinamojo prašymas negali būti tenkinamas, nes tam nėra įstatyminio pagrindo. BPK 130 straipsnio nuostatos nesuteikia aukštesniajam teismui teisės pakeisti paskirtą kardomąją priemonę - suėmimą kita kardomąja priemone. Aukštesnysis teismas, nagrinėdamas suimtųjų skundus dėl suėmimo termino pratęsimo, gali skundžiamą teismo nutartį palikti galioti arba ją panaikinti. Prašymai – pakeisti paskirtą kardomąją priemonę švelnesne - nagrinėtini pirmosios instancijos teisme, kurio žinioje yra byla. Aptariama byla yra Šiaulių apygardos teismo žinioje, todėl kardomosios priemonės kaltinamajam taikymo tikslingumą ir būtinumą sprendžia bei jos rūšį parenka šis teismas.
Iš kaltinamojo S. P. skundo turinio matosi, kad jis dėsto argumentus, kurie susiję su byloje surinktų duomenų pakankamumu ir jų vertinimu bei jo kaltės klausimu. Šiame kontekste aukštesnysis teismas atkreipia kaltinamojo S. P. dėmesį į tai, kad šioje baudžiamojo proceso stadijoje byloje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami, taip pat nesprendžiamas kaltinamojo kaltės klausimas, kadangi visi šie klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismui (aptariamu atveju – Šiaulių apygardos teismui) išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje. Šioje baudžiamojo proceso stadijoje aukštesnysis teismas, nagrinėdamas suimtojo skundą dėl jo suėmimo termino pratęsimo, patikrina tik skundžiamos Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 19 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl suėmimo taikymo S. P. pagrindų buvimo.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Susipažinus su byla, matosi, kad joje yra duomenų, leidžiančių manyti, kad S. P. galėjo padaryti nusikalstamas veikas, kuriomis jis kaltinamas. Įvertinus byloje esančius dokumentus, galima daryti išvadą, kad faktinių duomenų visuma davė pagrindą S. P. pareikšti įtarimus ir prokurorui surašyti kaltinamąjį aktą. Todėl kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimui ir jo termino pratęsimui buvo įstatyminis pagrindas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).
Suėmimas gali būti taikomas tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1, 5 dalyse numatytų pagrindų. Aptariamoje byloje yra sąlygos skirti S. P. suėmimą, nes jis kaltinamas padaręs net 3 nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis), o viena – labai sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 6 dalis) kategorijai, ir už juos baudžiamasis įstatymas numato labai griežtą ir tik laisvės atėmimo bausmę. Šiaulių apygardos teismas pratęsė kaltinamajam S. P. suėmimo terminą padaręs išvadą, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir trukdys procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Su tokia teismo išvada aukštesnysis teismas sutinka.
BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis (įtariamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo (įtariamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.“ Analogiški išaiškinimai išdėstyti ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, į kurias atsižvelgia apygardų teismai, nagrinėdami suėmimo pratęsimo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys bylose Nr. 1S-63/2012, 1S-73/2012, 1S-81/2012 ir kt.). Kaip jau buvo minėta, S. P. kaltinamas padaręs vieną labai sunkų nusikaltimą (BK 149 straipsnio 4 dalis) ir du sunkius nusikaltimus (BK 149 straipsnio 3 dalis), už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtą ir tik laisvės atėmimo bausmę. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstai manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Aukštesnysis teismas atsižvelgia į kaltinamojo skunde nurodytas šeimines aplinkybes (kad jis gyvena faktinėje santuokoje, turi septynis vaikus), darbo santykius (kad buvo įsiregistravęs darbo biržoje, o nuo 2010-10-01 iki 2010-11-30 dirbo viešuosius darbus) (3 t., 14 b. l.), į kaltinamojo sveikatos būklę (byloje yra duomenų, kad kaltinamasis turi sveikatos problemų), ir pripažįsta, kad šios aplinkybės yra reikšmingos svarstant suėmimo termino pratęsimo klausimą, tačiau tuo pačiu aukštesnysis teismas pažymi, kad teismui nustačius suėmimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, aptartos kaltinamojo šeiminės aplinkybės, darbo santykiai ir sveikatos būklė negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti. Be to, aukštesnysis teismas, vertindamas kaltinamojo skundo argumentus dėl jo sveikatos būklės, pastebi, kad iš bylos duomenų matosi, jog kaltinamajam S. P. laisvės atėmimo vietoje yra suteikiamas gydymas, objektyvių duomenų, kad suėmimas galėtų pakenkti kaltinamojo sveikatai, bylos medžiagoje nėra. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog kaltinamajam S. P. suėmimo terminas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu pratęstas pagrįstai.
BPK 122 straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas arba pratęstas, jei yra duomenų, kad kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Aptariamos bylos medžiagoje yra duomenų, kad kaltinamasis S. P. per S. Č. bandė daryti poveikį nukentėjusiajai. Tokie duomenys išdėstyti kaltinamajame akte. Be to, priešingai nei teigia kaltinamasis S. P. , kaltinamasis S. Č. teisme prisipažino skambinęs nukentėjusiajai ir prašęs, kad ši nerašytų pareiškimo, kad S. P. ją išprievartavo (3 t., 131 b. l.). Šios aplinkybės yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis S. P. , būdamas laisvėje, gali trukdyti procesui, todėl suėmimo terminas jam pagrįstai pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.
Aukštesniojo teismo nuomone, apygardos teismas, nustatęs kaltinamojo S. P. suėmimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, pagrįstai konstatavo, kad šioje byloje BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų pasiekti.
Dėl to, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad kaltinamajam S. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas pagrįstai, nepažeidžiant BPK 119, 121, 122 straipsnių reikalavimų.
S. P. baudžiamoji byla nagrinėjama pirmosios instancijos teisme (Šiaulių apygardos teisme), todėl teismas nėra saistomas BPK 127 straipsnyje numatytų kardomosios priemonės - suėmimo taikymo trukmės terminų. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad bylos nagrinėjimas apygardos teisme būtų vilkinamas. Iš bylos duomenų matosi, kad teismo posėdžiai pirmosios instancijos teisme skiriami sistemingai, teisme apklausinėjami liudytojai, o bylos išnagrinėjimas užsitęsė dėl objektyvių priežasčių (dėl neatvykusių liudytojų, kaltinamojo ir pan.) Šiuo metu bylos nagrinėjime paskelbta pertrauka iki 2012 m. rugsėjo 7 d. Aukštesnysis teismas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme vilkinimo faktų nenustatė.
Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad kaltinamajam S. P. suėmimo terminas pratęstas pagrįstai, tenkinti kaltinamojo skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaltinamojo S. P. skundą atmesti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.