Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje

G. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, susituokęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis G. G. 2016 m. rugpjūčio 1 d. apie 8.45 val. Alytaus mieste ant daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) stogo tyčia sunaikino nukentėjusiajam J. L. priklausantį turtą – radijo stočių antenas „Big Star“ 100 Eur vertės, „Invertet W“ 50 Eur vertės, „Dipole“ 40 Eur vertės ir „UT4KZ“ 150 Eur vertės, tuo padarė nukentėjusiajam J. L. 340 Eur turtinę žalą.

Kaltinamasis G. G. kaltės nepripažino. Paaiškino, kad jis gyvena penkių aukštų daugiabutyje adresu (duomenys neskelbtini), jo butas penktame aukšte. Nukentėjusysis J. L. – kaimynas, gyvena tame pačiame name, tik trečiame aukšte. Jų tarpusavio santykiai yra priešiški dėl radijo antenų, kurias J. L. pastatė ant namo stogo daugiau nei prieš 10 metų ir jos stovi tiesiai virš kaltinamojo buto. Kaltinamojo teigimu, antenomis skleidžiamos bangos trukdo jam normaliai žiūrėti TV, dėl antenų laidų ūžimo bute girdimas triukšmas, antenos įtvirtintos kabliais į stogo dangą, dėl ko stogas nesandarus, į butą patenka drėgmė, juoduoja sienos. Be to, kaltinamasis yra skaitęs, kad radijo bangos kenkia žmogaus sveikatai, todėl jis baiminasi dėl savo ir savo šeimos narių saugumo. Kai kaltinamasis sutikdavo kaimyną J. L., nuolat jam sakydavo, kad šis nusikeltų antenas nuo stogo, bet J. L. į tai nekreipė dėmesio, dar pasišaipydavo iš jo. Kaltinamasis mano, kad antenos ant daugiabučio gyvenamojo namo stogo pastatytos neteisėtai, neturint bendrijos narių sutikimo, tačiau namo bendrijos pirmininkė yra J. L. sutuoktinė ir todėl ji nepalaiko kaltinamojo reikalavimo nukelti nuo stogo antenas. 2016 m. vasarą vyko gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) stogo remontas. Rugpjūčio 1 d. ryte apie 9 val. kaltinamasis užlipo ant stogo pažiūrėti kaip vyksta remonto darbai. Ant stogo pamatė du darbininkus ir kaimyną J. L., kuris kažką darė prie savo antenų. Kaltinamasis eilinį kartą jo paklausė, kada bus nuimtos antenos. J. L. atsakė, kad tai ne jo reikalas. Kaltinamasis pasitraukė į šalį. Matė, kad J. L. jį fotografavo mobiliojo ryšio telefonu. Paklausė J. L., kodėl jis tai daro, o J. L. atsakė, kad jis fotografuoja antenas. Tada kaltinamasis pasišalino. Ant stogo jis užtruko apie 10 min. Svetimų antenų jis nenugriovė, nesulaužė ir nesugadino, laidų nenutraukė. Kadangi kaltės nepripažįsta, nesutiko su byloje pareikštu civiliniu ieškiniu.

Nukentėjusysis J. L., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, nes abu gyvena tame pačiame daugiabutyje (duomenys neskelbtini). Jų tarpusavio santykiai nėra draugiški dėl kaltinamojo nuolatinių pretenzijų, kad jam trukdo ant daugiabučio namo stogo pastatytos J. L. radijo antenos, kaltinamasis vis grasindavo jas numesti. Nukentėjusysis jau daug metų užsiima radijo mėgėjų sportu, dalyvauja tarptautinėse varžybose, šioje veikloje turi reikšmingų pasiekimų. Radijo bangų antenos ant namo stogo įrengtos legaliai, suderinus su Alytaus miesto savivaldybe. Kaltinamojo teiginiai, kad antenos trukdo aplinkai, kenkia sveikatai, yra absurdiški, niekuo neparemti. 2016 m. vasarą buvo renovuojamas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) stogas. Rugpjūčio 1 d. ryte atvažiavo kranas, darbininkai ant stogo rengėsi remonto darbams. Apie 8.45 val. J. L. nutarė užlipti ant stogo ir paklausti darbininkų, ar jiems nemaišys jo radijo antenos, kurios stovėjo atatampomis pritvirtintos ant dviejų metalinių stovų. Iškišęs galvą pro stogo liuko angą, nukentėjusysis pamatė ant stogo kaltinamąjį, jis stovėjo prie nukentėjusiojo antenos „Bigstar“ ir iš jo veiksmų buvo galima suprasti, kad kaltinamasis rengiasi nugriauti anteną. Nukentėjusysis skubiai grįžo atgal į savo butą pasiimti mobiliojo ryšio telefono, nes norėjo užfiksuoti kaltinamojo veiksmus. Kai jis su telefonu užlipo ant stogo, pamatė, kad antenos „Bigstar“ ir „UT4KZ“ jau guli ant stogo sulaužytos. Nukentėjusysis pradėjo jas fotografuoti, o kaltinamasis pasakė, kad antenos čia nestovės, nes jos kenkia sveikatai. Jie dar pasiginčijo ir nukentėjusysis pasišalino, nes jam buvo skaudu matyti, kaip suniokotas jo turtas. Radijo antenos, kurias sulaužė kaltinamasis, buvo nukentėjusiojo nupirktos iš fizinių asmenų, jų įsigijimo dokumentų nukentėjusysis neturi. Antenų vertę nukentėjusysis nurodė remdamasis jų rinkos kaina, kuri viešai skelbiama internete. Tokios antenos Lietuvoje negaminamos ir neparduodamos, jos atsisiunčiamos iš užsienio šalių. Antenos „Big Star“ vertė 100 Eur, antenos „Invertet W“ vertė 50 Eur, antenos „Dipole“ – 40 Eur, antenos „UT4KZ“ vertė 150 Eur. Be to, sulaužius antenas, nukentėjusiojo bute sugedo radijo stoties du galiniai tranzistoriai, kurių kaina 100 Eur. Iš viso jam padaryta 440 Eur dydžio turtinė žala. Dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusysis nurodė patyręs ir neturtinę žalą, nes pamatęs sulaužytas antenas jis labai susinervino, jautė didelę moralinę skriaudą, dėl patirtų dvasinių išgyvenimų jam atsirado nemiga, įtampa, sutriko širdies ritmas, teko gerti vaistus. Be to, jis negalėjo išeiti į eterį ir dalyvauti radijo mėgėjų varžybose, kurioms prieš tai rengėsi. Neturtinei žalai atlyginti nukentėjusysis prašė priteisti iš kaltinamojo 1500 Eur.

Liudytojas A. M., dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nepažįsta nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo, bet matė juos abu 2016 m. rugpjūčio 1 d. ryte ant penkiaukščio gyvenamojo namo Vilties g. stogo, kur tuo metu vyko stogo remonto darbai. Kaltinamasis ir nukentėjusysis tarpusavyje ginčijosi ir barėsi, telefonais fotografavo vienas kitą. Dėl ko vyko tas konfliktas liudytojas nesuprato, bet jis patvirtino matęs ant stogo gulinčias tris nugriautas antenas.

Liudytojas D. D., dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, apklaustas teisme parodė, kad jis matė, kaip kaltinamasis ant daugiabučio namo stogo nulaužė vieną anteną. Po to girdėjo kaltinamojo ir nukentėjusiojo ginčą. Tą rytą pirmas ant namo stogo užlipo kaltinamasis, kuris stogą remontavusiems darbininkams sakė, jog reikia nupjauti ant stogo įrengtas antenas, bet darbininkai nesutiko to daryti, nes nenorėjo veltis į svetimus reikalus. Konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo truko apie 20 min.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas V. Š. parodė, kad pažįsta nukentėjusįjį J. L., juos sieja bendras hobis – abu jie yra radijo mėgėjai. Liudytojo teigimu nukentėjusysis J. L. yra vienas geriausių radijo konstruktorių Lietuvoje. Liudytojas patvirtino, kad J. L. buvo įrengęs ant daugiabučio namo stogo radijo stoties antenas. Kada ir kaip jos buvo sulaužytos – liudytojas nematė, tačiau iš nukentėjusiojo žodžių jam yra žinoma, kad tai padarė kaltinamasis G. G.. Liudytojo teigimu radijo stoties antenos yra gaminamos iš specialaus aliuminio lydinio, todėl jos yra brangios, paprastai radijo mėgėjai perka antenas internetu. Liudytojas turi įsigijęs radijo anteną „UT4HW“, kuri yra analogiška J. L. turėtai antenai „UT4KZ“. Už šią anteną, kurią pirko internetu iš JAV, liudytojas sumokėjo 349 dolerius. Antenos „Dipole“ rinkos kaina yra apie 50 Eur. Antenų „Bigstar“ ir „Inverted“ kainų liudytojas nurodė nežinantis. Taip pat liudytojas patvirtino, kad sugadinus radijo stoties anteną, yra padaroma žala ir radijo stoties siųstuvinei daliai, t. y. sugenda tranzistoriai, kurie yra brangūs, nes dirba aukštu dažniu ir dideliu galingumu. Nuo 2016 m. vasaros pabaigos J. L. nebeišeina į eterį kaip radijo mėgėjas.

Nukentėjusysis J. L. pateikė teismui nuotraukas, jo padarytas 2016-08-01 9.05 val., 9.11 val., 9.15 val., 9.20 val., kuriomis užfiksuota, kad kaltinamasis G. G. tuo laiku buvo ant gyv. namo stogo, taip pat kad 9.05 val. viena antena guli ant stogo, antra dar stovi, o 9.15 val. guli jau abi antenos, jų vamzdeliai sulankstyti, laidai nutraukti (b. l. 7-10).

Iš prijungtos prie bylos medžiagos Nr. M-1-01-60936-16, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, matyti, kad nukentėjusysis J. L. 2016-08-02 kreipėsi su pareiškimu į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl G. G. neteisėtų veiksmų nurodydamas, kad 2016-08-01 apie 8.45 val. G. G. ant namo (duomenys neskelbtini) stogo nuvertė ir sulaužė nukentėjusiajam priklausančias radijo stoties antenas „Big Star“ 100 Eur vertės, „Invertet W“ 7MHz 50 Eur vertės, „Dipole“ 3,5 MHz 40 Eur vertės ir „UT4KZ“ 14-28 MHz 150 Eur vertės, to pasekoje sugedo nukentėjusiojo bute esančio siųstuvo tranzistoriai, kurių vertė 100 Eur, iš viso padaryta 440 Eur turtinė žala. Alytaus apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio vyresn. tyrėjo 2016-08-10 nutarimu pagal J. L. pareiškimą atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi nustatyti požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 1 d., dėl kurios baudžiamasis procesas pradedamas privataus kaltinimo tvarka ir ikiteisminis tyrimas neatliekamas.

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos 2014-03-06 išduotas leidimas radijo mėgėjų veiklai, kuris galioja iki 2019-03-06, patvirtina, kad nukentėjusysis J. L. turi teisę užsiimti radijo mėgėjų veikla Lietuvoje (b. l. 13).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus visumoje, daro išvadą, kad kaltinamojo G. G. kaltė dėl J. L. turto tyčinio sunaikinimo yra įrodyta. Privatus kaltintojas J. L. viso proceso metu nuosekliai ir vienodai aiškino, kad jo turtą – radijo stoties antenas nugriovė ir sulaužė kaltinamasis G. G.. Kaltinamasis neigia tai padaręs, jis kėlė versiją, kad J. L. galėjo pats nusikelti antenas, nes jos trukdė stogo remonto darbams, o keršydamas kaltinamajam už jo nuolatinius priekaištus dėl tų antenų buvimo ant stogo J. L. sąmoningai jį apkaltino sulaužius antenas. Teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus vertina kaip gynybinius, duotus siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo J. L. parodymų patikimumu. J. L. tiek pirminiame pareiškime policijai, tiek ir privataus kaltinimo skunde nurodė tas pačias aplinkybes, t. y. kad kaltinamasis G. G. nuvertė ir sulaužė jo antenas. Kaltinamasis pripažino, kad jis buvo ant stogo tuo metu, kada nukentėjusiojo teigimu buvo daromas nusikaltimas, tačiau kaltinamasis aiškina antenų nelietęs. Tokie kaltinamojo paaiškinimai neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Iš nukentėjusiojo padarytų nuotraukų matyti, kad ant namo stogo užfiksuotos antenos yra horizontalioje padėtyje, jos sugadintos, sulankstyti vamzdeliai, nutraukti laidai. Kaltinamasis pripažino, jog nukentėjusiojo įrengtos antenos jam trukdė, taigi, jis turėjo aiškų ir akivaizdų interesą, kad antenų ant stogo nebūtų. Nukentėjusiojo parodymus apie konflikto aplinkybes patvirtino ir liudytojai. Liudytojas A. M. nurodė girdėjęs kaltinamojo ir nukentėjusiojo žodinį ginčą bei matęs nugriautas antenas. Liudytojas D. D. parodė, kad jo akivaizdoje kaltinamasis G. G. nugriovė vieną anteną. Be to, šis liudytojas patvirtino nukentėjusiojo žodžius, kad pirmiausia ant stogo pasirodė kaltinamasis, o ne nukentėjusysis, ir būtent kaltinamasis dar iki konflikto prašė stogą remontavusių darbininkų išardyti antenas, kas dar kartą rodo, jog kaltinamasis turėjo tikslą pašalinti nuo stogo ten stovėjusias antenas. Abejoti liudytojų A. M. ir D. D. parodymų patikimumu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Kaltinamasis aiškino, kad antenos ant namo stogo įrengtos nelegaliai, tačiau tokie jo teiginiai nepatvirtinti jokiais duomenimis, atvirkščiai, byloje nustatyta, kad nukentėjusysis J. L. turi galiojantį leidimą užsiimti radijo mėgėjų veikla. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienas asmuo turi teisę ginti savo pažeistas teises, tačiau tai turi būti daroma civilizuotu būdu, įstatymų nustatyta tvarka, o ne savivaliaujant. Tokiu būdu teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus visumoje, daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė tyčia nugriovus svetimas, J. L. priklausančias antenas, dėl ko jos tapo nebetinkamos naudoti, yra įrodyta. Nukentėjusiojo parodymais ir jo pateiktais rašytiniais įrodymais apie radijo stoties antenų vertę, taip pat liudytojo V. Š. parodymais nustatyta, kad sulaužytų antenų bendra vertė rinkos kainomis yra 340 Eur. Atsižvelgiant į sunaikinto turto vertę, kuri šiuo atveju viršija 5 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos, laikytina, kad kaltinamojo G. G. veiksmai atitinka BK 187 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius. Kaltinimas dalyje, kad G. G. tyčia sugadino radijo stoties tranzistorius, kurių vertė 100 Eur, yra nepagrįstas, kaltinamasis nukentėjusiojo bute nebuvo ir tranzistorių nelaužė, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo pašalinama.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 str. nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis G. G. padarė tyčinį baigtą nusikaltimą, kuris priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų, teisiamas pirmą kartą, nebaustas administracinėmis nuobaudomis, dirba pagal verslo liudijimą. G. G. kaip asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, skirtina BK 187 str. 1 d. sankcijoje numatyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgiama į nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, taip pat į tai, kad byloje nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų atlyginimo

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Pagal BPK 115 str. 1 d. nuostatas teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Privatus kaltintojas ir civilinis ieškovas J. L. prašė priteisti iš kaltinamojo 440 Eur turtinei žalai ir 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamasis ieškinio nepripažino.

Pagal Civilinio kodekso 6.249 str. 1 d. nuostatas turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis G. G. tyčia sunaikino J. L. turtą – keturias radijo stoties antenas, dėl tokių kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis neteko 340 Eur vertės turto. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė 100 Eur dydžio nuostolius, nes nustojus veikti radijo stoties antenoms nukentėjusiojo bute sugedo radijo stoties tranzistoriai. Žalą, padarytą asmeniui, jo turtui, privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo (Civilinio kodekso 6.263 str. 1 d., 2 d.), tuo remiantis teismas sprendžia, kad kaltinamasis turi pareigą atlyginti tyčiniais neteisėtais veiksmais padarytą turtinę žalą, todėl iš jo nukentėjusiajam J. L. priteistina 440 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Neturtinė žala pagal Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą bei vadovaujantis Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. įtvirtintais kriterijais, t. y. atsižvelgiama į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei susiformavusią teismų praktiką panašiose bylose.

Nukentėjusysis J. L. prašė priteisti 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas, vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad J. L., matydamas įžūliai, pašalinių asmenų akivaizdoje niokojamą savo turtą, neabejotinai patyrė emocinį stresą, pažeminimą, dvasinį sukrėtimą, visa tai kėlė jam neigiamus išgyvenimus. Be to, nukentėjusysis patyrė nepatogumus, jis neteko galimybės užsiimti radijo mėgėjo veikla, dalyvauti suplanuotose tarptautinėse varžybose (b. l. 61 – 62), nes tam reikėjo naujų radijo antenų, o jų įsigijimas, įrengimas bei radijo stoties siųstuvinės dalies gedimo pašalinimas susijęs su tam tikrais finansiniais kaštais, kurie tik iš pensijos pragyvenančiam nukentėjusiajam yra pakankamai dideli, dėl to nukentėjusysis jautriai išgyveno ir jautė moralinę skriaudą. Kaltinamasis veikė tyčia, žalos neatlygino, nukentėjusiojo neatsiprašė. Kartu teismas įvertina ir tai, kad nusikaltimu padaryta turtinė žala nėra labai didelė, nukentėjusiojo gyvenimo kokybė reikšmingai nepablogėjo, objektyvių duomenų, kad dvasiniai išgyvenimai sukėlė nukentėjusiojo sveikatos sutrikimus, byloje nėra. Įvertinama ir teismų praktika panašaus pobūdžio nusikaltimų bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-10-04 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298-697/2016, Kauno apygardos teismo 2015-02-25 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-173-319/2015, Kauno apygardos teismo 2014-05-20 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-317-582/2014 ir kt.). Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajam priteistina 200 Eur dydžio kompensacija neturtinei žalai atlyginti, tokio dydžio kompensacija nepažeis nukentėjusiojo ir žalą padariusio kaltinamojo interesų pusiausvyros, ji atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusysis J. L. prašė priteisti iš kaltinamojo 500 Eur advokato paslaugoms apmokėti, pateikė šias išlaidas patvirtinantį pinigų priėmimo kvitą (b. l. 45).

Įstatymas – BPK 106 str. 2 d. numato, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, tačiau visais atvejais tokios išlaidos turi būti proporcingos suteiktai pagalbai. Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir apimtį (privataus kaltinimo byla, vienas tomas), taip pat į tai, kad kaltinimas pareikštas dėl vienos nusikalstamos veikos, byloje analizuojami klausimai teisine prasme nėra labai sudėtingi, sprendžia, kad nukentėjusiojo prašomos priteisti 500 Eur dydžio išlaidos nėra proporcingos suteiktai pagalbai, prašoma priteisti suma yra akivaizdžiai per didelė, todėl išlaidos advokato pagalbai apmokėti mažintinos iki 300 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-307 str.,

nusprendžia:

G. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., ir nubausti 20 MGL dydžio, t. y. 753,20 Eur bauda.

Nustatyti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

J. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti J. L. iš G. G. 440,00 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt eurų) nusikaltimu padarytai turtinei žalai ir 200,00 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti J. L. iš G. G. 300,00 (tris šimtus eurų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.