- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-29
- Bylos Nr.
- e2A-1577-262/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36705-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė, Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- R. K.
- Trečiasis asmuo
- A. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ir atsakovo R. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. patikslintą ieškinį atsakovui R. K. ir pagal atsakovo R. K. patikslintą priešieškinį ieškovei V. K. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo, tretieji asmenys – A. K., išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė: nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės, priteisti iš atsakovo 2000 Eur dydžio kompensaciją neturtinei žalai atlyginti, padalinti santuokoje įgytą turtą, nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 300 Eur per mėnesį.
2. Nurodė, kad santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. K., o (duomenys neskelbtini)– sūnus A. K.. Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas ieškovei buvo neištikimas, keldavo konfliktus, dėl atsakovo elgesio tolesnis gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas.
3. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, priteisti iš ieškovės 1500 Eur neturtinę žalą, padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisti atsakovui kompensaciją už jam tenkančią mažesnę turto dalį, priteisti jo išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 228,50 Eur per mėnesį.
4. Nurodė, kad santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės, nes būtent ieškovė nepagarbiai elgėsi tiek su atsakovu, tiek su vaikais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinys ir priešieškinis buvo patenkinti iš dalies: nutraukta ieškovės V. K. ir atsakovo R. K. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; ieškovei V. K. palikta santuokinė pavardė ,,K.“, o atsakovui R. K. – „K.“; padalintas šalių santuokoje įgytas turtas: V. K. asmeninės nuosavybės teise priteista: butas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, virtuvės baldai su buitine technika (955,75 Eur vertės), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius; 3152,84 Eur jos sąskaitose esančių lėšų likutis; R. K., asmeninės nuosavybės teise priteista: kilnojamieji daiktai: konvekcinė krosnelė ir puodo gaubtas (173,77 Eur vertės), kompiuteris AMD Athlon ir monitorius View Sonic (86,89 Eur vertės), dulkių siurblys PHILIPS (57,92 Eur vertės), metaliniai stelažai (144,81 Eur vertės), indaplovė BLOMBERG (347,54 Eur vertės), puodų rinkinys EASTCON (173,77 Eur vertės); 566,92 Eur jo sąskaitose esančių lėšų likutis; atsakovui iš ieškovės priteista 27 194,93 Eur piniginė kompensacija; iš atsakovo priteistas išlaikymas sūnui A. K. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2014 m. spalio 27 d., iki sūnaus A. K. pilnametystės; išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja paskirta ieškovė; kitos ieškinio ir priešieškinio dalys atmestos; iš ieškovės atsakovui priteista 1688,26 Eur bylinėjimosi išlaidų; V. K. grąžinta 253,19 Eur žyminio mokesčio; R. K. grąžinta 254,57 Eur žyminio mokesčio.
6. Teismas nurodė, kad santuokos iširimą lėmė nesugebėjimas gerbti, remti vienas kitą, priimti abipusių kompromisų būdu tarpusavio taikaus susitarimo, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių interesų, nesugebėjimas prisiimti atsakomybės už šeimos išsaugojimą tuo metu, kai šalys dar gyveno kartu, nesuvaldė iškilusių sunkumų šeimoje. Taip pat, kad sutuoktiniai nesugebėjo suderinti tarpusavio interesų, poreikių ir sukurti harmoningų šeimos santykių, nesugebėjo kontroliuoti ir atsisakyti savo asmeninių silpnybių, trukdančių šeimos išsaugojimui, dėl ko bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Tai, kad nė vienas sutuoktinis nederino tarpusavio interesų, nedėjo pakankamai pastangų šeimoje kilusioms problemoms išspręsti, patvirtina, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
7. Ieškovė apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir: nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės; priteisti atsakovei 2000 Eur dydžio neturtinę kompensaciją; priteisti iš atsakovo išlaikymą šalių nepilnamečiui sūnui po 300 Eur per mėnesį, indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; pakeisti sprendimo dalį numatančią priteisti ieškovei butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, 79 200 Eur vertės, išmokant atsakovui 26400 Eur kompensaciją, pakeičiant į numatančią priteisti ieškovei butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, 79 200 Eur vertės, išmokant atsakovui 13200 Eur kompensaciją; panaikinti sprendimo dalį, numatančią atsakovui kompensaciją dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimo, kurios dydis – ½ dalis iš bendrų lėšų grąžintos asmeninės paskolos, t. y. 6516,45 Eur; perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, bei priteisti ieškovei visas bylinėjimosi išlaidas už apeliacinį procesą.
8. Nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes, anot ieškovės, santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės. Teismas nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos. Teismas nepagrįstai nepilnamečio sūnaus priteisė po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes sūnaus poreikiai yra didesni, o ir atsakovas pagal savo turinę padėtį gali teikti didesnį išlaikymą. Teismas dalindamas, butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neįvertino dalies jos asmeninių lėšų investuotų į bendrą turtą. Ieškovės teigimu dalinamas butas buvo įgytas už 70 proc. jos asmenines lėšas ir 30 proc. bendrų.
Atsiliepimas
9. Atsakovas atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
10. Nurodė, kad teismas priimdamas apeliantės skundžiamas sprendimo dalis tinkamai įvertino įrodymus ir tinkamai taikė bei aiškino teisės normas.
Šalies argumentai
11. Atsakovas apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį dėl kompensacijos iš ieškovės priteisimo ir dėl išlaikymo šalių nepilnamečiui sūnui priteisimo ir ją išdėstyti taip: priteisti atsakovui R. K. iš ieškovės V. K. 42 852,43 Eur piniginę kompensaciją; priteisti iš atsakovo R. K. išlaikymą sūnui A. K. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus A. K. pilnametystės. Atsakovas taip pat priteisti iš ieškovės 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
12. Nurodė, kad teismas nepagrįstai iš atsakovo ieškovei priteisė 7000 Eur kompensaciją už asmeninio turto pagerinimą. Ieškovė ir pati tuo metu gyveno name, juo naudojosi, be to, ieškovės išleisti pinigai namo kokybės nepagerino. Teismas nepagrįstai nepripažino, kad dalis ieškovės išgrynintų lėšų nebuvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti, todėl teismo priteista 6515,45 Eur dydžio kompensacija už sutuoktinių turto sumažinimą turi būti padidinta iki 15 173,95 Eur. Taigi, iš atsakovės turi būti priteista 27 678,48 Eur piniginė kompensacija už jam tenkančią mažesnę turto dalį ir 15 173,95 Eur kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto sumažinimą. Atsakovas nesutinka su teismo priimtu sprendimu išlaikymą nepilnamečiam sūnui priteisti nuo bylos iškėlimo teisme dienos, nes tai pažeidžia bylos nagrinėjimo metu pilnametystės sulaukusios dukros interesus bei neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų.
Atsiliepimas
13. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašė jį atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
14. Nurodė, kad atsakovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir jis turi būti atmestas, o tenkintas ieškovės apeliacinis skundas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmetami.
15. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
16. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c. b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
Dėl ieškovės apeliacinio skundo
Dėl santuokos iširimo aplinkybių ir neturtinės žalos priteisimo
17. Lietuvos Aukščiausias Teismas savo praktikoje yra nekartą nurodęs, kad negebėjimas išsaugoti tarpusavio santykių liudija abiejų sutuoktinių kaltę. Apeliacinės instancijos įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, byloje nepakanka įrodymų, jog santuoka nutrūko tik dėl atsakovo kaltės. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalių santykiai jau ilgą laiką iki ieškinio pateikimo teismui buvo labai konfliktiški, šalių nepilnamečiai vaikai buvo įtraukiami į šalių ginčus. Įvertinęs bylos aplinkybes, apeliacinis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad santuokos iširimą lėmė nesugebėjimas priimti abipusių kompromisų būdu tarpusavio taikaus susitarimo, nesugebėjimas prisiimti atsakomybės už šeimos išsaugojimą tuo metu, kai šalys dar gyveno kartu, nesuvaldė iškilusių sunkumų šeimoje, nulėmusių faktinį šeimos iširimą. Šalys nesugebėjo kontroliuoti ir atsisakyti savo asmeninių silpnybių, trukdančių šeimos išsaugojimui, ir būtent dėl to bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Tai, kad nė vienas sutuoktinis nederino tarpusavio interesų, nesiekė kompromisų, nedėjo pakankamai pastangų šeimoje kilusioms problemoms išspręsti, patvirtina, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
18. Kadangi buvo nustatyta, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo (CK 3.70 str. 2 d.).
19. Dėl išvardintų priežasčių keisti šią sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo ir dėl neturtinės žalos priteisimo nėra pagrindo.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui
20. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalys teismo posėdžio metu sutiko, jog nepilnamečio vaiko poreikiai per mėnesį yra 457 Eur. Ieškovė teigia, kad atsižvelgus į abiejų šalių turtinę padėtį iš atsakovo sūnaus išlaikymui turi būti priteista po 300 Eur per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu ieškovės teiginiu nesutinka. Pažymėtina, kad priteisus 250 Eur dydžio išlaikymą, atsakovas ir taip dengia daugiau nei pusę sūnaus poreikiams reikalingų išlaidų. Jeigu iš atsakovo būtų priteista 300 Eur, ieškovė dengtų tik 157 Eur sūnaus poreikiams reikalingų išlaidų, o tai neatitiktų ieškovės ir atsakovo gaunamų pajamų ir turimo turto proporcijų. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo keisti sprendimu iš atsakovo priteisto išlaikymo šalių nepilnamečiui sūnui dydžio.
Dėl kompensacijos už ieškovei tenkantį butą priteisimo
21. Pirmosios instancijos teismas konstatavo faktą dėl ieškovės asmeninių lėšų investavimo į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, t.y. byloje nekilo ginčas, įsigyjant bendrą butą buvo panaudota 20 738,87 Eur asmeninių ieškovės lėšų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šias aplinkybes ir dalindamas butą nukrypo nuo lygių dalių principo, atitinkamai nustatydamas ieškovei nuosavybę į 2/3 dalį buto, o atsakovui į 1/3 dalį. Ieškovės reikalavimas dėl 1/6 ir 5/6 dalių nustatymas prieštarauja tiek galiojantiems teisės aktams, tiek suformuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, tiek teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, nes atsakovas po santuokos nutraukimo beveik negautų jokio turto. Dėl išvardintų priežasčių nėra pagrindo keisti atsakovui priteistos už ieškovei tenkantį butą kompensacijos dydžio.
Dėl atsakovui priteistos kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių turtą sumažinimo
22. Ieškovė apeliaciniame skunde nepateikė nė vieno argumento, kuris paneigtų pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl išgrynintų lėšų panaudojimo. Ieškovė taip pat į bylą nepateikė nė vieno įrodymo patvirtinančio, jog laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 23 d. iki 2014 m. spalio 23 d. jos išgryninti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė aplinkybes, susijusias su turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, sumažėjimu ir atsakovui priteistinos kompensacijos dydį nustatė remdamasis byloje esančiais įrodymais bei šalių ir liudytojų paaiškinimais. Dėl šios priežasties keisti atsakovui priteistinos kompensacijos dydį nėra pagrindo.
23. Įvertinęs ieškovės apeliacinio skundo argumentus ir reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė neįrodė savo teiginių pagrįstumo. Byla ieškovės atžvilgiu buvo išnagrinėta teisingai, todėl keisti sprendimo nėra pagrindo. Dėl išvardintų priežasčių ieškovės apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl atsakovo apeliacinio skundo
Dėl kompensacijos iš ieškovės priteisimo
24. Atsakovas prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria teismas priteisė 7000 Eur kompensaciją už ieškovės įdėto darbo vertę ir panaudotas bendras santuokines lėšas į atsakovui nuosavybes teise priklausantį turtą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo reikalavimu nesutinka. Atsakovas neginčija, kad buvo pakeisti langai, garažo durys, ar atlikti darbai, tai įrodo ieškovės pateiktos nuotraukos ir kiti įrodymai. Šiuos įrodymus vertino pirmosios instancijos teismas ir konstatavo, jog į bylą yra pateiktos ieškovės nuotraukos, iš kurių matyti kaip namas ir jo kiemas atrodė skirtingais laikotarpiais nuo 1998 m. iki 2014 m. Pateiktos nuotraukos patvirtina, kad buvo pakeista namo kiemo danga, pakeistos lauko durys, garažo vartai, pakeistas stogelis virš lauko durų, sudėtos naujos plytelės, pakeistos durys, atnaujintos grindys, pakeisti radiatoriai, pakeisti baldai, atnaujinta buitinė technika. Esant šioms aplinkybėms, laikytina įrodyta, jog ieškovė savo lėšomis prisidėjo prie atsakovo turo pagerinimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei priteisė 7000 Eur kompensaciją.
25. Atsakovas teigia, kad teismas priteisė per mažą kompensaciją už bendrąja jungtine nuosavybės teise turėto turto sumažėjimą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovo teiginiais nesutinka.
26. Kaip jau buvo nurodyta nutarties dalyje dėl ieškovės apeliacinio skundo, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė aplinkybes, susijusias su turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, sumažėjimu ir atsakovui priteistinos kompensacijos dydį nustatė remdamasis byloje esančiais įrodymais bei šalių ir liudytojų paaiškinimais. Todėl nei didinti, nei mažinti šios atsakovui priteistos kompensacijos dalies nėra pagrindo.
Dėl sūnaus išlaikymo
27. Skunde apeliantas teigia, kad išlaikymas nepilnamečiui sūnui turi būti priteistas nuo sprendimo priėmimo dienos, nes priešingu atveju būtų pažeisti šalių dukters interesai. Taip pat apelianto nuomone, išlaikymo klausimas buvo išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių būdu. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutinka.
28. Laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos, tik pateikus pirminius dokumentus. Jas pritaikant, buvo paskirta pusė tuo metu buvusios minimaliosios algos. Pritaikant laikinąsias apsaugos priemones, teismas dar netyrė nei šalių turtinės padėties, nei vaiko poreikių. Tik išsprendus bylą iš esmės, ištyrus visus byloje esančius įrodymus, teismas nustatė, kokio dydžio išlaikymas turėjo būti teikiamas. Pažymėtina ir tai, kad nuo pat pirmųjų teismo procesinių dokumentų, abi šalys pripažino, kokie yra nepilnamečio sūnaus poreikiai. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką išlaikymas vaikams yra priteisiamas ne nuo teismo sprendimo priėmimo, o nuo ieškinio pateikimo dienos. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė išlaikymą nepilnamečiui sūnui nuo ieškinio padavimo dienos ir šioje dalyje apeliacinis skundas atmestinas.
29. Iš to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ir atsakovo atžvilgiu priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį keisti nėra pagrindo. Taigi, dėl šios priežasties atmetamas ir atsakovo apeliacinis skundas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Kadangi ir ieškovės, ir atsakovo apeliaciniai skundai atmesti, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos viena kitai nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.