Kauno apygardos teismo nutartis

2015-03-06 · Byla Nr. ATP-220-658/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2015-01-23Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-03-06Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-06
Bylos Nr.
ATP-220-658/2015
Teisminio proceso Nr.
4-51-3-00016-2015-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nerijus Meilutis
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-220-658/2015
Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00016-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 45.4.5; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. kovo 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato (toliau - Institucija) apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutarimo E. V. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutarimu E. V. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus numatytus LR ATPK 127 str. 2 d. ir nubaustas 30 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams; LR ATPK 130 str. 1 d., ir taikant 30¹ str. nubaustas 870 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d. paskirtos nuobaudos subendrintos ir galutinė nuobaudą paskirta 870 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

Apeliaciniu skundu Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatas prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą ATPK 130 str. 1 d. sankcijos ribose. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai taikė ATPK 30¹ str. ir skyrė trumpesnį specialios teisės atėmimo terminą nei numatyta ATPK 130 str. 1 d. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 30¹ str. 1 d. taikymas turėtų būti siejamas su išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios atsakomybę, konstatavimu. Asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo, o galimos dėl teisės vairuoti netekimo kilsiančios pasekmės – materialinės padėties pablogėjimas, apsunkintas nuvykimas į darbą, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, kadangi bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams. Pirmosios instancijos teismo vertintos aplinkybės – jaunas amžius, vairuotojo pažymėjimo reikalingumas darbo funkcijų atlikimui nelaikytinos ypatingai švelninančiomis aplinkybėmis ir nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Pažymi, kad nustačius pažeidėjo asmenybę sunkinančių aplinkybių, ATPK 30¹ str. neturėtų būti taikomas. E. V. vadovaujantis ATPK 124¹ str. 4 d., 2015-01-12 paskirta 14 Eur bauda, vadovaujantis ATPK 124¹ str. 8 d., 2015-01-19 paskirta 8 Eur bauda.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas netenkintinas.

Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje E. V. nubaustas pagal LR ATPK 127 str. 2 d. ir LR ATPK 130 str. 1 d. už tai, kad vairuodamas automobilį, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, automobilio nesuvaldęs atsitrenkė į stovintį automobilį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl pažeidimų kvalifikavimo bei įrodytumo nėra. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas tik dėl ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo pagrįstumo, t.y. dėl nuobaudos individualizavimo. Taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nukrypo nuo suformuotos LVAT praktikos.

Atsakant į skundo argumentus pažymėtina, jog individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Institucija apeliaciniame skunde remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-2007 metais priimtose nutartyse suformuota praktika dėl ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies taikymo. Pažymėtina, kad visų pirma, nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Tai reiškia, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios. Šiuo atveju apelianto nurodomose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse priimtose administracinėse bylose Nr. N16-536/2006, N16-597/2006, N16-949/2006, N3-020/2006, N14-2082/2006, N1-1524/2007, N3-34/2007, N1-413/2007 pažeidėjams administracinė atsakomybė buvo taikyta už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, t.y. už šiurkštų, tyčinį ir kitų eismo dalyvių saugumui ypatingai didelį pavojų keliantį pažeidimą. Gi nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas ne už vairavimą neblaiviam, o už pasišalimą iš eismo įvykio vietos. Tai leidžia daryti išvadą, jog Institucija arba pati nesusipažinusi su jos skunde nurodoma teismine praktika, arba netinkamai ją taiko. Sutiktina, kad įvykus eismo įvykiui, bene svarbiausia su juo susijusio vairuotojo (eismo dalyvio) pareiga pagal Kelių eismo taisykles tampa nepasišalinti iš eismo įvykio vietos, kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais pranešti policijai apie įvykį bei imtis priemonių galimai žalai sumažinti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tam tikrais atvejais pats pasišalinimas iš eismo įvykio vietos gali sukelti sunkias pasekmes – pvz. kai eismo įvykio metu yra sutrikdoma asmens sveikata ir pasišalinus iš eismo įvykio vietos nukentėjusiam nėra laiku suteikiama pagalba arba kai eismo įvykio metu yra padaroma didelė turtinė žala ir nesiimama priemonių jai sumažinti. Tačiau nagrinėjamoje byloje tokios aplinkybės nenustatytos. Priešingai, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad eismo įvykis buvo mažareikšmis, kitam automobiliui padaryti nežymūs pažeidimai, pasišalinimu iš eismo įvykio vietos administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesukėlė pavojaus kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, eismo įvykio metu buvo blaivus, tad pasišalindamas iš eismo įvykio nesiekė nuslėpti sunkesnio pažeidimo – vairavimo neblaiviam. Esant šioms aplinkybėms nėra jokio teisinio pagrindo šioje byloje remtis apelianto nurodomose nutartyse suformuota teisine praktika, nes bylų faktinės aplinkybės iš esmės yra skirtingos.

Antra, Institucija vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tačiau pažymėtina, jog jau nuo 2011 m. sausio 1 d. ne LVAT, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau ir LAT) formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką ATP bylose. Todėl rašydama skundą Institucija pirmiausiai turėtų paanalizuoti ir vadovautis galiojančia LAT praktika. Savo ruožtu pirmosios ar apeliacinės instancijos teismai, nagrinėjantys bylas negali nepaisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų ir privalo vadovautis LAT bylose suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika atitinkamų kategorijų bylose (Teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi LAT bylose suformuota aktualia ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktika. LAT atnaujintose administracinėse bylose priimtose nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-73-2014 ir kt.). Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad E. V. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jo sukeltas eismo įvykis nebuvo itin pavojingas bei nesukėlė sunkių pasekmių, automobiliai buvo apgadinti tik nežymiai, kitų žmonių sveikata nebuvo sutrikdyta, pavojus tretiesiems asmenims nebuvo kilęs, kitos transporto priemonės savininkas pretenzijų nereiškia. Įvykio dieną E. V. vairavo blaivus, turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, automobilis buvo draustas privalomuoju transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, buvo techniškai tvarkingas. Tai buvo pirmasis eismo įvykis, anksčiau administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus jis baustas nebuvo (b. l. 22-23). Tai parodo, kad E. V. nebuvo linkęs grubiai bei sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes – pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vairuotojas iš įvykio vietos pasitraukė dėl patirto streso, o ne siekdamas išvengti atsakomybės ar nuslėpti kitą pažeidimą. Teismo vertinimu, pažeidimas buvo daugiau atsitiktinis, nulemtas oro sąlygų, išsiblaškymo, neatidumo bei patirties stokos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracines nuobaudas, nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes įvertino tinkamai. Teismas tinkamai įvertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę charakterizuojančius duomenis, t.y. tai, kad E. V. yra labai jauno amžiaus, dirba ir stengiasi savo pragyvenimui užsidirbti pats. Darbo funkcijoms atlikti, nuvykti į darbo vietą jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, atsižvelgė ir į darbdavio pateiktą charakteristiką, kurioje nurodoma, kad E. V. dirba šioje įmonėje nuo 2014-03-20. Vadovas jį apibūdino kaip darbštų ir pareigingą darbuotoją. Įvertino ir lengvinančią aplinkybę – pažeidėjo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi. Ir visiškai pagrįstai sprendė, kad šioje byloje už padarytą administracinį nusižengimą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį įstatymo numatyta nuobauda yra labai griežta ir neproporcinga E. V. padaryto pažeidimo pavojingumui. Juo labiau, pažymėtina, jog net ir teismui taikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, teisė vairuoti transporto priemones pažeidėjui vis tik buvo atimta.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad nustačius pažeidėjo asmenybę sunkinančių aplinkybių, ATPK 30¹ str. neturėtų būti taikomas. Kartu su apeliaciniu skundu yra pateikiamas išrašas iš Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro, iš kurio matyti, kad E. V. 2015 m. sausio 11 d. ir 2015 m. sausio 19 d. padarė administracinius teisės pažeidimus (paliko stovėti transporto priemonę ant šaligatvio bei vairavo automobilį, neatitinkantį techninių reikalavimų – be priekinio buferio ir priekinio dešinės pusės žibinto) už kuriuos jam 2015 m. sausio 12 d. ir 2015 m. sausio 19 d. jam buvo taikytos administracinės nuobaudos. Visų pirma, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad padaryti pažeidimai yra mažareikšmiai, buvo eksploatuojama techniškai netvarkinga transporto priemonė, kuri buvo apgadinta 2015 m. sausio 7 d. eismo įvykio metu. Antra, pagal 2013 m. lapkričio 26 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje 2AT-36/2013 suformuotą teisės aiškinimo taisyklę, ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas ir esant sunkinančioms aplinkybėms. Taigi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte (pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda) nustatymas, nedraudžia taikyti ATPK 30¹ straipsnio. Be to, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjusiam administracinio teisės pažeidimo bylą, šios aplinkybės nebuvo žinomos, nes Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovai į teismo posėdį net neatvyko, ir net nepateikė teismui duomenų apie naujai padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, pažeidėjo asmenybę, jo elgesį po pažeidimo padarymo, taip pat į tai, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, neneigia savo kaltės, daro išvadą, kad šioje byloje nustatytų aplinkybių visuma sudarė pagrindą E. V. skiriant administracinę nuobaudą už jo padarytą pažeidimą, taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas net ir minimaliam 3 metų terminui, kuris yra numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje šiuo atveju nebūtų proporcinga ir teisinga priemonė. Nagrinėjamu atveju per griežtas nubaudimas iškreiptų ATPK 20 straipsnyje numatytų tikslų siekimą, tuo tarpu E. V. už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos taikytinos nuobaudos tikslams pasiekti 870 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams pripažintina pakankama bei užtikrinančia teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimą.

Apibendrinus išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Nerijus Meilutis