- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-01-23
- Bylos Nr.
- A2.6.-43-547/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-51-3-00016-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Silvana Girdenienė
- Pažeidėjas
- E. V.
- Advokatai
- Stasė Jovaišienė
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. V., jo atstovei advokatei Stasei Jovaišienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimų bylą kurioje protokolas surašytas E. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, nevedusiam, pagrindinio išsilavinimo, dirbančiam UAB „F.“, gyv. (duomenys neskelbtini), dėl pažeidimų, numatytų LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. V. 2015-01-07 17:45 val. Varėnos rajono savivaldybės Varėnos miesto Savanorių gatvėje vairuodamas automobilį ALFA (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, automobilio nesuvaldė ir atsitrenkė į stovintį automobilį, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, žmonės nenukentėjo.
Tokiais veiksmais E. V. padarė pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d bei šiais veiksmais E. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 128 punktų bei Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 str. 1 ir 2 dalies reikalavimus.
Įvykio aplinkybės užfiksuotos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato patrulio J. U. 2015-01-07 surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole bei tarnybiniame pranešime, 2015-01-07 eismo įvykio vietos schemoje, fotonuotraukose.
E. V. administracinio teisės pažeidimo padarymo dieną 2015-01-07 parašė paaiškinimą, kad vairuodamas jo motinai priklausantį automobilį, jo nesuvaldė ir automobilių stovėjimo aikštelėje atsitrenkė į kitą automobilį SKANIA. Atsitrenkęs nenustojo, nuvažiavo į namus. Manė, kad automobiliai neapgadinti.
E. V. teismo posėdžio metu pripažino pažeidimą, nurodė, kad pajudėjo iš vietos ir nesuvaldė automobilio. Viskas įvyko automobilių stovėjimo aikštelėje, vadinamoje „kombikormo“. Neįsivaizdavo, kad taip gali būti, atsitrenkė į „fūrą“ (vilkiką), joje žmonių nebuvo, pažiūrėjo gal 5 sekundes iš mašinos, lyg nieko nematė ir nuvažiavo. Vairuoja 2 mėnesius, iš streso pasimetė. Pretenzijų jam niekas nereiškia. Jo automobilis civiline atsakomybe draustas, draustas ir jis pats, važinėja su automobiliu, tenka ir į Kauną važiuoti. Tą dieną buvo slidu, daug sniego, snigo, apačioje ledas. Važiavo negreitai, automobilis slydo, gal 25 km/h greitis buvo. Labai gailisi dėl to, kas įvyko. Žinojo, kad reikia pranešti policijai, bet tuo metu tiesiog pasimetė, nežinojo ką daryti. Smūgio beveik nejautė. Jo atlyginimas 1650 Lt į rankas: už jį ir kelionės išlaidoms išskaičiuoja, ir Kaune nuomojasi butą, moka 500 Lt nuomą be mokesčių, santaupų ir turto neturi. Prašo skirti kuo mažesnę bausmę bei jam paskirtos baudos sumokėjimą išdėstyti maksimaliam 2 metų laikotarpiui.
LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (2 str. 12 p.) ir Kelių eismo taisyklės (12 p.) duoda vienodą eismo įvykio sąvoką: tai – įvykis kelyje, viešose ar privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.
Byloje esančioje eismo įvykio schemoje pažymėta, kad įvykio metu buvo apgadintas automobilis SCANIA, VIN. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso UAB V., kurį vairavo vairuotojas V. J. (b. l. 9).
E. V. padaryti pažeidimai pagrįstai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. (kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą), 130 str. 1 d. (pasitraukimas iš eismo įvykio vietos).
Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kelių eismo taisyklių 234 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą.
Konkrečiu atveju manytina, jog E. V. suvokė padaręs eismo įvykį, tačiau nesuvokė pasekmių, nepamatė, neapžiūrėjo kitam automobiliui padarytos žalos ir pasielgė lengvabūdiškai. Manytina, kad pažeidėjas iš įvykio vietos pasitraukė dėl patirto streso, o ne dėl to, kad siekė paslėpti kitą pažeidimą – jis vairavo blaivus. Vairuotojas iš įvykio vietos pasitraukė esant šioms aplinkybėms: kai pažeidimo pasekmės – nesunkios, svetimam automobiliui padaryti nedideli pažeidimai. Šiek tiek didesni apgadinimai padaryti paties E. V. automobiliui, žmonės visiškai nenukentėjo.
Apgadinto automobilio savininkas pažeidėjui jokių pretenzijų nepareiškė.
Motyvuojamoji dalis
E. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdžius, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, eismo įvykiu padarytus apgadinimus, į tai, kad praeityje nebaustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus
Pažymėtina tai, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama švelnesnė (mažesnė) nuobauda nei sankcijoje numatytoji arba visai neskirta administracinė nuobauda, iš esmės sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti švelnesnę (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013).
Išnagrinėjus bylą nustatyta E. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra.
E. V. buvo blaivus, jo veiksmai nekėlė didelio pavojaus transporto eismo saugumui, savo ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei. Byloje yra AB ,,F.“ charakteristika dėl darbuotojo E. V., kuriame nurodoma, kad E. V. dirba šioje įmonėje nuo 2014-03-20. Vadovas jį apibūdino kaip darbštų ir pareigingą darbuotoją. Taigi, atsižvelgusi į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, E. V. asmenybę, jo elgesį po pažeidimo padarymo, teismas konstatuoja, jog šioje byloje už padarytą administracinį nusižengimą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį įstatymo numatyta nuobauda yra labai griežta ir neproporcinga E. V. padaryto pažeidimo pavojingumui priemonė, taigi neteisinga. Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir E. V. paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje, t. y. sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki vienerių metų. Paskirtoji nuobauda (kartu su 870 EUR bauda) būtų tikrai ne per švelni, o pakankama ATPK 20 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. E. V. yra labai jauno amžiaus, jis dirba ir stengiasi savo pragyvenimui užsidirbti pats. Darbo funkcijoms atlikti, nuvykti į darbo vietą jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Teismas vertina, kad E. V. iš įvykio vietos pasišalino dėl nepatyrimo, nesuvokimo tokio veiksmo padarinių. Pasišalindamas iš įvykio vietos, jis tik pasunkino savo situaciją, nors bėgti neturėjo pagrindo, kadangi transporto priemonę vairavo blaivus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR ATPK 30¹, 33 str. 2 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., 313 str. 3 d.
nutarė:
E. V. pripažinti padariusį pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d bei skirti:
pagal LR ATPK 127 str. 2 d. – trisdešimties euro (30 EUR) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dviems (2) mėnesiams;
pagal LR ATPK 130 str. 1 d., taikant 30¹ str. – aštuonių šimtų septyniasdešimties euro (870 EUR) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems (1) metams.
Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d. nuobaudas subendrinti ir galutinę nuobaudą paskirti aštuonių šimtų septyniasdešimties euro (870 EUR) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems (1) metams.
Išdėstyti paskirtos 870 euro baudos sumokėjimą per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo nutarimo priėmimo dienos, sumokant kas mėnesį po trisdešimt septynis euro (37 EUR), o paskutinį mėnesį devyniolika euro (19 EUR). Išdėstytą baudą mokėti kiekvieno mėnesio 25 dieną, pradedant nuo 2015 vasario 25 d., kvitą policijos komisariatui pateikti per tris darbo dienas.
Išaiškinti E. V., kad bauda gali būti sumokama ir ankstesniais terminais, nei nurodyta ir kad po kiekvienos baudos dalies sumokėjimo tai patvirtinantis dokumentas turi būti pateikiamas (arba atsiunčiamas paštu) institucijai surašiusiai protokolą - Alytaus AVPK Varėnos rajono policijos komisariatui, o taip pat, kad nesumokėjus eilinės baudos dalies visos likusios baudos išieškojimas gali būti perduotas vykdyti priverstinio išieškojimo tvarka.
Nutarimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.